LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika
Ugnė Suslovienė
6 kursas, 5 grupėĮGIMTOS ŠUNS STUBURO SLANKSTELIŲ KŪNŲ
PATOLOGIJOS
CONGENITAL ANOMALIES OF THE VERTEBRAL BODY
OF THE DOG
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: lektorė Ligita Zorgevica-Pockeviča
2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Įgimtos šuns stuburo slankstelių kūnų patologijos“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) ______________________________________________________________________________ 2) ______________________________________________________________________________
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
Turinys
SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8 1.1. Ligos aktualumas ... 81.2. Slankstelių kūnų patologijų skirstymas ... 8
1.2.1. Pusinis slankstelis (hemivertebra) ... 8
1.2.2. Drugelio slankstelis (butterfly/cleft vertebra)... 10
1.2.3. Suaugęs slankstelis (block/fused vertebra) ... 10
1.2.4. Pereinamasis slankstelis (transitional vertebra) ... 11
1.3. Diagnostika ... 12
1.3.1. Klinikiniai požymiai ... 12
1.3.2. Diagnostikos metodai ... 13
1.4. Gydymo ir profilaktikos metodai ... 17
1.4.1. Gydymo metodai ... 17
1.4.2. Profilaktika ... 19
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20
3. TYRIMO REZULTATAI... 23
3.1. Tiriamųjų veislė, lytis, amžius ... 23
3.2. Slankstelių patologijų rūšys, skaičius ... 26
3.3. Neurologiniai simptomai ... 27
3.4. Ryšys tarp ligos ir simptomų ... 29
3.5. Kokybinių požymių analizė ... 30
3.6. Tiriamųjų šunų rentgenogramos ... 31
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32
IŠVADOS ... 34
PADĖKA ... 35
4
SANTRAUKA
Įgimtos šuns stuburo slankstelių kūnų patologijos Ugnė Suslovienė
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas: vet. gydytoja-chirurgė, lektorė Ligita Zorgevica-Pockeviča.
Darbo apimtis: 38 puslapiai, 3 lentelės, 27 paveikslai, 40 literatūros šaltinių, 1 priedas.
Darbo tikslas: Ištirti įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų pasireiškimą tiriamųjų šunų tarpe. Tyrimo vieta: „X“ smulkiųjų gyvūnų klinika Kaune.
Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas 2015-2016 metų laikotarpiu, „X“ klinikoje Kaune, kartu su kvalifikuotu veterinarijos gydytoju atliekant diagnostines procedūras neurologinius simptomus turintiems šunims. Į tyrimą įtraukti ir gyvūnai, kuriems neurologiniai požymiai nepasireiškė ir jiems patologijos diagnozuotos atsitiktinai. Tirti rizikos grupės šunys (mažų ir vidutinių, brachicefalinių veislių atstovai), taip pat įtraukti duomenys iš archyvo (nuo 2012 iki 2015 m.). Surinkta anamnezė, atliktas klinikinis tyrimas, neurologinis tyrimas. Stuburo smegenų pažeidimai pagal neurologinius simptomus suskirstyti į laipsnius. Atliktas rentgenologinis tyrimas. Duomenys susisteminti naudojant Microsoft Word 2013 ir Microsoft Excel 2013 programas. Atlikta statistinė analizė: skaičiuoti amžiaus vidurkiai, koreliacijos koeficientai tarp kiekybinių požymių, skaičiuotas Chi kvadrato kriterijus kokybiniams požymiams.
Rezultatai: Užregistruoti 29 įgimtų šuns stuburo slankstelių kūnų patologijų atvejai. Iš jų 86,20 proc. sudarė prancūzų buldogai, 3,45 proc. vokiečių bokseriai, 3,45 proc. vakarų Škotijos baltieji terjerai, 3,45 proc. mopsai, 3,45 proc. anglų buldogai. Tyrimo metu didesnę tiriamųjų šunų dalį sudarė patinai - 62,07 proc., tuo tarpu, kalės 37,93 proc. Dažniausiai neurologiniai simptomai buvo pastebimi 3-6 metų šunims, tai sudarė 40,91 proc. visų neurologiniais požymiais pasižyminčių šunų. Iš visų diagnozuotų pakitimų, hemivertebra diagnozuota dažniausiai - 82,76 proc. Visi kiti pakitimai pasireiškė tik nedidelei daliai tiriamųjų šunų. Kifozė krūtinės srityje – dažniausiai pasireiškusi stuburo iškrypimo forma, tyrimo metu - 24,14 proc. Lordozė diagnozuota tik vieną kartą – juosmens srityje. O skoliozė buvo rasta krūtinės srityje dėl lateralinės hemivertebros. Tyrimo metu, dauguma (75,86 proc.) tirtų gyvūnų turėjo klinikinius požymius. Suskaičiavus koreliacijos koeficientą ir statistinį patikimumą taip pat buvo nustatyta, kad neurologinių simptomų pasireiškimo laipsnis nepriklauso nuo šuns amžiaus. Buvo skaičiuotas Chi kvadrato kriterijus, kurio rezultatas paneigė iškeltą hipotezę, kad pusei įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų turinčių šunų pasireiškia klinikiniai simptomai.
5
SUMMARY
Congenital Anomalies of the Vertebral Body of the Dog Ugnė Suslovienė
Master‘s thesis
Master's thesis tutor: Veterinary surgeon, lecturer Ligita Zorgevica-Pockeviča.
Master’s thesis volume: 38 pages, 3 tables, 27 pictures, 40 literature references, 1 annex.
Master’s thesis objectives: to analyze congenital anomalies of the vertebral column among selected dogs.
Research location: Small animal veterinary clinic „X“ in Kaunas.
Methods of research: The research was done between the year of 2015 – 2016 in the small animal veterinary clinic “X” in Kaunas. Under the supervision of a qualified veterinary doctor diagnostic tests were performed to dogs with neurological symptoms. The examined dogs were those that fell into risk groups (small and medium sized, brachiocephalic breeds), those that shared specific clinical symptoms, accidental findings and also, data was used from the clinics archives (between years of 2012 – 2015). The data used for research was collected from the subjects via anamnesis, clinical examination and neurological evaluation. Damage to the spinal cord going by neurological symptoms was classified into degrees. After that, an x-ray was done. All of the collected data was systemized using Microsoft Word 2013 and Microsoft Excel 2013 programs. A statistical analysis was done to calculate: average age, correlations between quantitative traits and the chi-square criteria for qualitative traits.
Results of Research: 29 congenital anomalies of the vertebral column were registered. Out of them, 86,20 percent were comprised of French bulldogs, 3,45 percent were German boxers, 3,45 percent were West Highland White Terriers, 3,45 percent were Pugs and 3,45 percent were English bulldogs. The research subjects were mostly comprised of male dogs - 62,07 percent, while female dogs made up a total of 37,93 percent of cases. Most of the neurological symptoms were noticed in dogs between the ages of 3-6 years – a total of 40,91 percent of all dogs that showed neurological symptoms during their evaluation. Out of all diagnosed pathological changes – hemivertebra was the prevailing and most commonly occurring one – 82,76 percent. Other pathological anomalies occurred in only a very small group of subjects. Kyphosis of the thoracic region was the most common deformity of the spine with 24,14 percent of subjects affected. Lordosis was diagnosed in only one of the patients – in the lumbar area. Scoliosis was found in only one of the patients as well – in the thoracic region, due to a lateral hemivertebra. Most of the research subjects (75,86 percent) had shown clinical symptoms. After calculating the correlation coefficient and the statistical reliability of the research data it was determined that the degree of manifestation of neurological symptoms is independent of the dogs age. The results from calculating the chi-square criteria disprove the initial formulated hypothesis that half of the congenital anomalies of the vertebral column cases in dogs show clinical symptoms.
Keywords: dog, canine, vertebral column, spine, pathology, anomaly, malformation, deformity, vertebra, vertebral body, congenital.
6
SANTRUMPOS
C (1–7) (lot. vertebrae cervicales) – kaklo srities slanksteliai
Cd (1–n) (lot. vertebrae caudales) – uodegos srities slanksteliai
DSL (DJD) – degeneracinė sąnarių liga, artrozė, osteoartrozė
DV – dorso-ventralinė
KT – kompiuterinė tomografija
L (1–10) (lot. vertebrae lumbales) – juosmens srities slanksteliai
LL – lateralinė
LM – latero-medialinė
ML – medio-lateralinė
MRT – magnetinio rezonanso tyrimas
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
PMMA – polimetilmetakrilatas
Proc. – procentai
S (1-3) (lot. os sacrum) – kryžkaulis
SVNU – steroidiniai vaistai nuo uždegimo
T (1–13) (lot. vertebrae thoracicae) – krūtinės srities slanksteliai
TD – tarpslankstelinis diskas
TDI – tarpslankstelinio disko išvarža
7
ĮVADAS
Šiomis dienomis, kai vis labiau atsižvelgiama į gyvūnų gerovės principus, reikėtų prisiminti dar 1979 metais Jungtinėje Karalystėje oficialiai paskelbtas 5 gyvūnų laisves. Viena iš jų: „Laisvė nuo skausmo, sužalojimų ar ligų“. Būtent ši laisvė gali būti pažeidžiama, kai veisiami arba auginami šunys, turintys įgimtų stuburo patologijų. Įgimtos patologijos – tai defektai atsiradę prenataliniu laikotarpiu. Stuburo patologijos – anatominiai skeleto pakitimai, kurie gali turėti įtakos nervinei sistemai, judėjimo aparatui, kelti skausmą gyvūnui, arba priešingai – nesukelti jokių klinikinių simptomų. Yra didelė įvairovė stuburo ligų, tačiau įgimtos slankstelių patologijos analizuojamos gana retai, dažnai dėl klinikinių požymių nebuvimo.
Įgimtos stuburo slankstelių kūnų patologijos gana dažnas reiškinys šunų populiacijoje. Šiame darbe, nagrinėjant su tema susijusią literatūrą ir atliekant tyrimą pasirinktoje šunų grupėje, siekiama įsigilinti į defektų atsiradimo priežastis, pasekmes, sprendimo būdus ir kaip šių patologijų išvengti.
Darbo tikslas:
Ištirti įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų pasireiškimą tiriamųjų šunų tarpe.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti, įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų rūšių įvairovę tiriamų šunų tarpe. 2. Išsiaiškinti, įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų pasireiškimą, atsižvelgiant į veislę,
amžių, lytį tiriamųjų šunų tarpe.
3. Išnagrinėti, įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų klinikinių simptomų pasireiškimą. 4. Išnagrinėti, gyvūno amžiaus ir įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų skaičiaus ryšį su
simptomų pasireiškimu.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Ligos aktualumas
Įgimtos stuburo slankstelių patologijos dažnai diagnozuojamos šunims ir katėms (1,2). Šunų tarpe gali siekti iki 25% (3). Šunims aptinkamos dažniau, nei katėms (4,5). Įgimtos stuburo slankstelio kūno (corpus vertebrae) patologijos yra dažnai pastebimos mažų ir vidutinių (6,7), brachicefalinių trumpauodegių šunų veislių krūtinės stuburo srityje. Daugumoje atvejų, tai atsitiktiniai radiniai ir didelės klinikinės reikšmės neturi (7,8). Įgimtas netaisyklingai išsivystęs stuburas gali formuoti normalų stuburo kanalą (9). Tačiau, retkarčiais, smarkios stenozės atveju, jis gali būti neurologinių simptomų priežastimi (3). Slankstelių netaisyklingas išsivystymas gali būti ir stuburo iškrypimo priežastimi, o tai gali nulemti stuburo kanalo stenozę ir statinę stuburo smegenų kompresiją. Taip pat, šie slanksteliai gali formuoti stuburo segmentų nestabilumą, keliantį ūmų ar pasikartojantį stuburo smegenų žalojimą dėl dinaminės kompresijos (7,10). Literatūroje aprašomas ir polinkis į tarpslankstelinio disko išvaržos atsiradimą gretimuose slanksteliuose (11). Gebėti atpažinti šias anomalijas ir suprasti jų atsiradimą labai svarbu, siekiant diferencijuoti jas nuo degeneracinių (pvz. DSL (12)), infekcinių (pvz. toksoplazmozė, neosporos, maras), trauminių pakitimų (pvz. lūžis, išnirimas) (13) ar navikų (14).
Dažniausiai pasitaikančios slankstelių kūnų patologijos: pusinis slankstelis, drugelio slankstelis, suaugę slanksteliai, pereinamasis slankstelis (3,10,15).
1.2. Slankstelių kūnų patologijų skirstymas
Šuns stuburo slankstelių patologijos gali būti klasifikuojamos į paprastas ir daugybines. Tolimesnis skirstymas pagrįstas schema, naudojama žmonių medicinoje. Anomalijos, kurios susiformuoja ankstyvame embrioniniame periode: hemivertebra, drugelio slankstelis ir pereinamasis slankstelis. Defektai, besiformuojantys vėlesniame embrioniniame laikotarpyje: suaugęs slankstelis, sąnarinių ataugų hipoplazija, centro hipoplazija ar aplazija (nebuvimas). Slankstelių patologijos dar gali būti klasifikuojamos į formavimosi defektus: pleišto formos, drugelio slankstelis, hemivertabra, ir defektus, atsiradusius dėl nepilnos ar nesamos slankstelių segmentacijos (suaugęs slankstelis) (2).
1.2.1. Pusinis slankstelis (hemivertebra)
Terminas hemivertebra (pusinis slankstelis) (1 pav.). apibūdina slankstelio anomaliją, kuriai būdingas nepilnas slankstelio kūno išsivystymas. Trauma į slankstelio augimo zoną gali sukelti augimo deformaciją, panašią į pleištą (11). Priklausomai nuo priežasties, pleišto formos slankstelis (10) gali stokoti dorsalinės ar ventralinės kūno dalies. Jei deformacija nėra kompensuojama gretimo slankstelio, gali išsivystyti kifozė (išlinkimas į dorsalinę pusę) ar lordozė (išlinkimas į ventralinę pusę). Arba jei defektas yra asimetriškas iš kairės ar dešinės, gali formuotis skoliozė (stuburo
9 išlinkimas į lateralinę pusę) (16,17). Pusiniai slanksteliai taip pat siejami su nebūdingu šonkaulių skaičiumi ir tarpais tarp jų (18). Todėl krūtinės forma gali būti asimetriška (11). Nors dažnu atveju, hemivertebra būna atsitiktinis radinys (3,18), tačiau šis pleišto formos slankstelis ar slanksteliai kartais sukelia stuburo segmentų nestabilumą ir stuburo smegenų kompresiją (19). Moissonnier P. ir kt. tyrimo metu buvo nustatyta, kad stuburo kanalo plotis nesiskiria tarp sveikų šunų ir šunų, turinčių krūtinės pusinių slankstelių, tačiau yra svarbus ryšys tarp neurologinių simptomų, kifozės laipsnio ir slankstelių subliuksacijos (6).
1 pav. LL projekcija. 2 metų prancūzų buldogų veislės patinas su daugybinėmis hemivertebromis
(pažymėta juodomis rodyklėmis) krūtinės srityje. Simptomai – skausmas nugaros srityje. Rentgenograma atlikta „X“ klinikoje Kaune.
Pusiniai slanksteliai dažniausiai aptinkami brachicefalinių trumpauodegių šunų veislėse (anglų ir prancūzų buldogai, Bostono terjerai, mopsai) (1,3,11,15,17,18,20,21,22), bet taip pat yra aprašomi ir kitų žaislinių ar nykštukinių veislių šunims. Buvo nustatyta krūtinės pusinių slankstelių paveldima forma vokiečių trumpaplaukių pointerių veislės šunims, kur liga pasireiškia kaip autosominis recesyvinis susirgimas (1,4). Dauguma šunų, ligos pasireiškimo metu, yra jaunesni nei metų amžiaus, tačiau pasitaiko ir vyresnio amžiaus šunų (20).
Dažniausiai hemivertebros aptinkamos viduriniame krūtinės srities trečdalyje (2) (2 pav.).
10 1.2.2. Drugelio slankstelis (butterfly/cleft vertebra)
Drugelio slankstelis, dar kitaip vadinamas skeltu slanksteliu (3) (3,4 pav.). Kai netaisyklingai vystosi abu slankstelio kaulėjimo centrai, susiformuoja slankstelio kūnas, sudarytas iš dviejų trikampių vienetų, su viršūne nukreipta viena į kitą (15). Išvaizda VD rentgenogramoje primena drugelio sparnus (3,15). Stebimas sutrumpėjęs slankstelio ilgis (3). Klinikinius požymius sukelia retai. Juos apsprendžia konkreti pažeidimo vieta ir slankstelio geometrija, ypač stuburo kanalo skersmuo pažeistame regione (15). Gali formuoti kifozę (3).
Dažnai pasitaiko brachicefalinių trumpauodegių šunų veislėms, tokioms kaip: buldogai, mopsai, Bostono terjerai (3).
3 pav. 4 pav.
3 pav. Rentgenograma. VD projekcija. Mopsų veislės šuo su drugelio slanksteliu. Be klinikinių
simptomų. Prieiga per internetą: http://yourownvet.com/spinal-disease-and-paralysis-in-dogs/
(žiūrėta 2016.09.21)
4 pav. Kompiuterinė tomograma. 1 metų anglų buldogų veislės šuo. Daugybiniai drugelio
slanksteliai (pažymėta baltomis rodyklėmis). Šaltinis (2).
1.2.3. Suaugęs slankstelis (block/fused vertebra)
Suaugę slanksteliai pasitaiko, kai įvyksta nepilna slankstelių segmentacija ir nėra disko-slankstelio kontakto, dėl traumos ar netgi kaip diskospondilito pasekmė (11). Tai lemia dalinį ar pilną dviejų (ar retkarčiais daugiau) gretimų slankstelių susijungimą (5 pav.). Jei šie pakitimai yra pilnai sugiję, diferencijuoti įgytus suaugusius slankstelius nuo įgimtos patologijos gali būti neįmanoma (11). Slanksteliai gali būti susijungę kūnais (dažniausiai), plokštelėmis ar ataugomis (23). Tarpslankstelinio tarpo nėra, arba jis nežymus (3). Suaugusio slankstelio ilgis dažnai lygus (11) ar trumpesnis, nei dviejų normalių slankstelių (3). Gretimi slanksteliai prisitaiko pagal formą, kad būtų sušvelnintas stuburo iškrypimas. Rentgenologiškai kaulo struktūra ir tankumas nepakitę (3). Dažniausiai suaugę slanksteliai nesukelia klinikinių simptomų (3,11,15). Nedaugeliu atvejų (paprastai dėl kaklo srities suaugusių slankstelių), gali pasireikšti: sumažėjęs kaklo ir galvos judrumas; padidėjęs gretimų tarpslankstelinių diskų judrumas ir apkrova - gali nulemti diskų
11 degeneraciją ir/ar raiščių hipertrofiją (3,11); stuburo kanalo stenozę ir stuburo smegenų/nervų kompresiją, dėl perteklinės kaulinio audinio gamybos (3).
5 pav. LL projekcija. 4 mėnesių Vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės patinas suaugusiais T13 ir L1
slanksteliais (pažymėta juoda rodykle). Be klinikinių simptomų. Rentgenograma atlikta „X“ klinikoje Kaune.
1.2.4. Pereinamasis slankstelis (transitional vertebra)
Pereinamasis (tarpinis) slankstelis (6 pav.). yra įgimta patologija, kuri pasireiškia kito slankstelių anatominio regiono požymiais, nebūdingais tai stuburo daliai. Jie pasitaiko pereinant iš vienos srities į kitą. Pokyčiai gali būti vienpusiai arba abipusiai (simetriški). Kartais pasitaiko kartu su Spina bifida sindromu, kuris atsiranda dėl nepilnai suaugusio slankstelio lanko (arcus vertebrae) (3). Tolimesnė klasifikacija priklauso nuo to, kokius nebūdingus bruožus slankstelis įgauna.
Cervikalizacija – krūtinės slanksteliui trūksta šonkaulio.
Torakalizacija – kaklo ar juosmens slankstelis turi šonkaulį (gali būti rudimentinis (15)) vietoje skersinės ataugos.
Liumbarizacija – krūtinės ar kryžiaus slankstelis turi skersinę ataugą vietoje šonkaulio arba kryžkaulio sparno.
Sakralizacija – juosmens ar uodegos slankstelis su kryžkaulio sparnu vietoje skersinės ataugos (3,16).
Reikalingos išsamios stuburo rentgenogramos įvairiomis pozicijomis (LL ir VD projekcijos, skirtingų stuburo sričių rentgenogramos), norint įvertinti visą slankstelių skaičių ir kuris iš jų galimai įgijo kito slankstelio požymius (vienpusis šonkaulis, skersinė atauga). Dažniausiai ši patologija yra atsitiktinis radinys. Vienpusiai pakitimai gali formuoti skoliozę ir skatinti tarpslankstelinių diskų degeneraciją (3). Juosmens-kryžiaus pereinamieji slanksteliai reikšmingi ir gali būti siejami su Arklio uodegos (Cauda equina) sindromu (2) ir klubo sąnario osteoatritu. Tai gali būti dėl asimetriško pereinamojo slankstelio, lemiančio asimetriją kryžiaus-dubens jungtyje ir netolygią apkrovą sąnariuose (15). Juosmens-kryžiaus pereinamieji slanksteliai su vienpusiais pakitimais trukdo
12 simetriškai pozicionuoti gyvūną VD klubų ir dubens rentgenogramoms. Tai gali nulemti netinkamą klubų displazijos laipsnio įvertinimą (3). Vienpusis ar dvipusis pereinamasis slankstelis gali nulemti anatominės lokalizacijos klaidą planuojant stuburo operacijas (3,18). Dėl šios priežasties, kai lokalizacija sprendžiama palpuojant šonkaulius, būtina suskaičiuoti reikalingos srities ir gretimų stuburo dalių slankstelius (3).
Manoma, kad pereinamieji juosmens-kryžiaus slanksteliai yra paveldimi, ypač vokiečių aviganių veislės šunims (15,23,24). Vokiečių aviganiams ši patologija dažniausiai išsivysto juosmens-kryžiaus jungtyje (2).
6 pav. VD projekcija. Vokiečių aviganių veislės šuo su pereinamuoju slanksteliu juosmens-kryžiaus
srityje, dešinėje pusėje juosmens slanksteliui būdinga skersinė atauga (balta rodyklė), kairėje – kryžkauliui būdinga, priaugusi prie klubakaulio (juoda rodyklė). Šaltinis (24).
1.3. Diagnostika
1.3.1. Klinikiniai požymiaiDažnai įgimtos šuns stuburo slankstelių kūnų patologijos klinikinių požymių nesukelia (3,10,11,16). Tačiau esant dideliam pažeidimui, vystosi stuburo kanalo stenozė, mielopatija. Klinikiniai požymiai panašūs į sukeliamus TDI. Pasireiškia neurologiniai simptomai, varijuojantys nuo nedidelės, progresuojančios užpakalinių galūnių ataksijos iki neambulatorinės paraparezės, įskaitant šlapimo ir išmatų nelaikymą (7). Dažniausi klinikiniai simptomai: sutrikusi koordinacija (ataksija), sutrikusi galinių kojų propriocepcija, sutrikusi priekinių kojų propriocepcija, sumažėję ar nesantys stuburo refleksai, raumenų atrofija, parezė, paralyžius, šlapimo nelaikymas, išmatų nelaikymas (5,16,25). Klinikinės apžiūros metu gali būti užčiuopiamas stuburo iškrypimas (10). Dažnai klinikiniai požymiai pasireiškia palaipsniui (22).
13 1.3.2. Diagnostikos metodai
Pagrindinė taisyklė, kad norint įvertinti gyvūno stuburą, yra reikalinga bendroji anestezija ar stipri sedacija, nes, daugumoje atvejų, stuburo ligų diagnostika, atlikta neseduotam pacientui, yra netinkama vertinimui (14,26).
Apžvalginės rentgenogramos (angl. survey/plain radiographs)
Paprastai įgimtos stuburo patologijos gali būti diagnozuojamos apžvalginių rentgenogramų metu (1,17) (7 pav.). Yra reikalingos geros kokybės, taisyklingai pozicionuotos ir lygiagrečios rentgenogramos, norint tiksliai įvertinti dominančią sritį, ypač planuojant chirurginę operaciją (26). Skaitmeninės apžvalginės rentgenogramos, kartu su kompiuteriniais matavimais, gali pasitarnauti matuojant Kobo kampą kifozės ir skoliozės atveju, siekiant įvertinti stuburo išlinkimo laipsnį (19).
7 pav. Apžvalginė rentgenograma. LL projekcija. 2 metų prancūzų buldogų veislės kalė suaugusiais
T13 ir L1 slanksteliais (pažymėta juoda rodykle), T10 – hemivertebra (pažymėta balta rodykle) ir T11, T12, T13 deformuojanti spondiliozė (spondilosis deformans). Skausmas, neambulatorinė paraparezė. Rentgenograma atlikta „X“ klinikoje Kaune.
Gyvūno pozicionavimas
Lateralinė ir ventrodorsalinė pozicijos yra būtinos norint įvertinti stuburą. Dėl kampuotos ir besisklaidančios rentgeno spindulių prigimties, sritis, suteiksianti tikslias anatomines detales ir tarpslankstelinių diskų tarpus, turi būti pačiame rentgenogramos lauko centre (26).
Pozicionuojant gyvūną LL projekcijoje seduotas pacientas guldomas ant šono. Priekinės galūnės fiksuojamos lygiai tarpusavyje ir patraukiamos kranialiai, išlaikant krūtinkaulį ir stuburą vienodai nutolus nuo stalo paviršiaus. Putų arba smėlio maišelis gali būti padėtas tarp alkūnės sąnarių ar krūtinkauliu (14), siekiant išlaikyti lygią poziciją. Užpakalinės galūnės fiksuojamos tarpusavyje ir
14 patempiamos kaudaliai. Krūtinės stuburo sritis sulygiuojama su viršutine rentgenogramos horizontaliąja linija. Norint įsitikinti, ar pacientas guli lygiagrečiai stalui įvertinama klubakaulio sparnų pozicija, juos palpuojant (26).
Taisyklinga rentgenograma turėtų įtraukti nugarą virš keterinių ataugų, tačiau neįtraukti krūtinkaulio ir ventralinio krūtinės ląstos trečdalio (26).
VD projekcijai pacientas guldomas ant nugaros. Jei naudojamas pozicionavimui skirtas lovys, reikia paguldyti visą dominančią stuburo sritį lovyje, kad būtų išvengta lovio kampų artefaktų. Ištiesti kaklą ir galvą ir sulygiuoti su krūtinkaulio rankena. Galva ir stuburas turi taip pat gulėti vienoje linijoje. Išlyginti krūtinkaulį su stuburu, rentgenogramoje jie turi persidengti. Fiksuoti priekines galūnes kartu arba atskirai ir patempti kranialiai. Užpakalines galūnes fiksuoti ir patempti kaudaliai kiekvieną individualiai (26).
Mielografija
Mielografija yra stuburo smegenų rentgenologinis tyrimas, atliekamas į stuburo kanalą suleidus rentgenokontrastinės medžiagos (27,28) (8 pav.)., pavyzdžiui iopamidolio ir ioheksolio. Leidžiamos medžiagos kiekiai priklauso nuo šuns dydžio ir injekcijos vietos (9). Vandenyje tirpi rentgenokontrastinė medžiaga gali būti leidžiama į cisterna magna, juosmens srityje tarp L4 ir L5 ar tarp L5 ir L6 (29). Juosmeninė mielografija yra labiau sudėtinga ir rizikinga, todėl dažniausiai pasirenkama punkcija į cisterna magna. Sveikame stuburo kanale, rentgenokontrastinė medžiaga tolygiai pasiskirsto po cerebrospinalinį skystį, tuo tarpu, esant stenozei ar kitam pažeidimui matomas kontrastinės medžiagos trūkumas pažeistoje stuburo smegenų vietoje (30). Tinkamai atlikus tyrimą, labai efektyviai matomos stuburo smegenų kompresijos vietos.
8 pav. LL projekcija. 4 metų nykštukinių pudelių veislės patinas. Mielograma parodo išreikštą
stuburo smegenų kanalo susiaurėjimą ties T5-T6 slanksteliais (balta rodyklė). Klinikiniai simptomai: progresuojantis šlubavimas ir galinių kojų parezė. Šaltinis (11).
15 Kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tyrimas
Kompiuterinės tomografijos (9 pav.) ir magnetinio rezonanso tyrimo (10 pav.) metu yra tiksliai nustatomi stuburo slankstelių pakitimai, jų laipsnis ir lokalizacija. Sąlyginai mažai invazyvūs metodai. Šių tyrimų pagalba galima tiksliai identifikuoti ir diferencijuoti susirgimą (31,32). Slankstelio patologijų vaizdas atlikus KT gali varijuoti, priklausomai nuo defekto, dažniausiai stebima pakitusi slankstelio forma, sumažėjęs ryškumas dėl nepilnos mineralizacijos ir stuburo linkio pakitimai. Stuburo kanalo stenozė gali reikšti stuburo smegenų traumavimą ar kompresiją, kuris gali būti patvirtintas atliekant KT mielografiją (2).
9 pav. Kompiuterinė tomograma. 1 metų anglų buldogų veislės patinas. Epidurinio tarpo empiema.
Daugybinės hemivertebros. Šaltinis (2).
MRT ypatybės panašios į KT. MRT lengviau aptikti stuburo smegenų patologiją (2). Atlikus MRT iš karto galima įvertinti stuburo smegenų kompresijos laipsnį (17).
10 pav. LL projekcija. Magnetinio rezonanso tyrimas - krūtinės dorsalinė hemivertebra ties T8
slanksteliu (pažymėta balta rodykle). Žymi kifozė ties T5-T8 slanksteliais. Sumažėjęs stuburo kanalo skersmuo ties hemivertebros vieta. Šaltinis (7).
16 Epidurografija ir diskografija
Epidurografija – stuburo rentgenologinis tyrimas, atliekamas į epidurinį tarpą suleidus nejoninės rentgenokontrastinės medžiagos. Epidurinis tarpas yra sąlyginai platus ir dažnai užsipildo netolygiai, todėl tokių tyrimų rezultatų interpretavimas dažnai yra sudėtingas.
Diskografija – stuburo rentgenologinis tyrimas, atliekamas suleidus rentgenokontrastinės medžiagos į tarpslankstelinį diską (9).
Stresinė radiografija (angl. stress radiography)
Stresinė radiografija atliekama ištiestoje ar sulenktoje sąnario būsenoje, siekiant nustatyti minkštųjų audinių pakitimus (14). Stuburo pakitimus diagnozuojant stresinės radiografijos pagalba galima įtarti slankstelių subliuksaciją (pvz. kaklo srityje).
Ultragarsinis tyrimas
Ultragarsinis tyrimas dėl mažo ultragarsinių bangų skvarbumo pro kaulinį audinį naudojamas tik tam tikrais retais atvejais (33) ir gali būti atliktas tik laminektomijos, korpektomijos ar foraminotomijos metu (34). Tačiau gali pasitarnauti operacijos metu identifikuojant anatominius objektus. Labai patyrusiam specialistui ultragarsinis tyrimas gali padėti paimti cerebrospinalinio skysčio biopsijos mėginį (35).
17
1.4. Gydymo ir profilaktikos metodai
1.4.1. Gydymo metodai
Neurologinių ligų gydymas dažnai priklauso nuo diagnozės tikslumo, kaip greitai progresuoja klinikiniai požymiai ir nuo savininko finansinių galimybių. Labai sudėtingais atvejais, gali būti taikoma ir eutanazija.
Fizioterapija
Fizioterapija, kaip gydymo metodas, yra skiriamas tada, kai klinikiniai simptomai dar nėra labai ryškūs, neurologinėms funkcijoms išlaikyti. Arba, kaip pagalbinis būdas, jau po konservatyvaus arba chirurginio metodo inervacijai ir motorikai atstatyti. Priklausomai nuo gyvūno būklės, pasirenkamas pradžioje lengvas, palaipsniui intensyvėjantis krūvis, padedantis palaikyti bendrą raumenų tonusą, skatinti kraujotaką ir tokiu būdu stiprinti silpstančias/susilpnėjusias funkcijas (36,37). Fizioterapijos metodai: masažai, tempimo pratimai, terapija šalčiu ar šiluma, elektroterapija, hidroterapija (37) ir net akupunktūra (38).
Konservatyvus gydymas
Pacientų su įgimtomis stuburo slankstelių kūnų patologijomis konservatyvus gydymas panašus į sergančių tarpslankstelinių diskų ligomis, tačiau rekomenduojamas ilgesnis „narvo režimas“ arba ribota fizinė veikla. Kaip palengvinamoji terapija naudojami NVNU arba SVNU (20).
Papildomai galima taikyti padidintą antioksidantų (vitamino E) kiekį, mitochondrijų koofaktorius (B grupės vitaminus) ir koenzimus Q, taip pat ir homeopatinius preparatus su Ginkmedžio šaknimi (14) neurologinėms funkcijoms palaikyti.
Jeigu konservatyvus gydymas yra efektyvus, pacientui turėtų būti leidžiama palaipsniui sugrįžti į normalų aktyvumo lygį per 4-6 savaites (20).
Chirurginis gydymas
Esant sunkiems atvejams, šunims rekomenduojama laminektomija ir chirurginė gretimų stuburo slankstelių fiksacija (stabilizavimas) po to (10,16). Tačiau prieš atliekant abi procedūras jaunam gyvūnui reikėtų apsvarstyti standžios stabilizacijos pasekmes nesubrendusiam augančiam stuburui (4).
Dekompresijos metodai
Laminektomija – stuburo kanalo atvėrimo operacija: pašalinamas visas slankstelio lankas – išpjaunamos keterinės ataugos (processus spinosus) ir plokštelė (lamina) (39). Tokiu būdu išplečiamas stuburo kanalas, siekiant pašalinti stuburo smegenų spaudimą. Indikuotina dėl krūtinės-juosmens stuburo skausmo, kai pacientas neatsako į konservatyvų gydymą, pasireiškia valingų
18 motorinių judesių sutrikimai (40) arba mielografijos, KT, MRT būdu diagnozuota stuburo kanalo stenozė ir stuburo smegenų kompresija (16).
Hemilaminektomija – dalinė laminektomija, kurios metu pašalinama tik dalis slankstelio lanko, tik lamina. Paskirtis, kaip ir laminektomijos – siekiama pašalinti stuburo smegenų ir nervų kompresiją (39,40).
Korpektomija – stuburo slankstelio kūno dalinio ar pilno pašalinimo chirurginiu būdu operacija (20).
Stuburo slankstelių stabilizacijos metodai
Du dažniausiai taikomi metodai, siekiant stabilizuoti stuburo slankstelius yra modifikuota stuburo segmentų fiksacija (stuburo slankstelių sutvirtinimas implantais - kabėmis) ir slankstelio kūno strypais su PMMA (11 pav.). Manoma, kad stuburo slankstelių patologijų turintys pacientai paprastai turi nestabilius stuburo segmentus, todėl dekompresija, be stabilizacijos yra kontraindikuotina (20).
11 pav. Stuburo slankstelių fiksavimas ties keterinėmis ataugomis. Hemivertebros (pažymėta baltomis
rodyklėmis). Šaltinis (7). Taikymas praktikoje
Pacientų, su aiškiai išreikštais stuburo iškrypimo simptomais, chirurginis gydymas gali būti sudėtingas ir veterinarinėje literatūroje yra aprašyta tik vos keletas tokio gydymo atvejų (7).
Vienoje atvejo ataskaitoje aprašoma jauno Labradoro retriverio sėkminga ligos baigtis po ventralinės korpektomijos ir stuburo segmentų stabilizavimo fiksuojant strypais ir PMMA. Antruoju atveju aprašoma 12 mažų veislių šunų, gydytų chirurginiu būdu, įstatant strypus ir fiksuojant PMMA, su ar be hemilaminektomijos atlikimu. Ligos baigtis sėkminga 11 iš 12 atvejų. Vieno iš šių šunų atveju buvo naudojama segmentų stabilizacija dvejais Steinmano strypais, polipropileno siūlais ir PMMA. Dar vieno tyrimo metu, buvo aptarti 9 šunys, gydyti chirurginiu būdu Jungtinėje Karalystėje
19 ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Buvo atlikta stuburo pusinio ir gretimo slankstelio segmentų stabilizacija Steinmano strypais ir ortopedine viela (arba polipropileno siūlais), kaip buvo minėta prieš tai buvusiame atvejyje. Norint pasiekti krūtininę stuburo sritį, buvo atliktas bilateralinis dorsalinis pjūvis, neliečiant viršketerinio raiščio (Ligamentum Supraspinosum), tarpketerinio raiščio (Ligamentum Interspinosum) ir kaudalinės sąnarinės ataugos. Steinmano strypų dydis, ilgis ir skaičius buvo pasirinktas atsižvelgiant į operuojamo šuns dydį, amžių ir diagnostikos rezultatus. Ortopedinė viela buvo pritvirtinta prie keterinės ataugos (Processus Spinosus). Dvejais atvejais, polipropileno siūlai buvo naudojami kartu su ortopedine viela. Trejais atvejais, papildomai buvo atlikta dalinė lateralinė korpektomija ar dorsalinė laminektomija, ties slankstelio kanalo stenozės vieta. Visų šunų atvejais, iš karto po operacijos buvo atliktos rentgenogramos, norint įsitikinti teisinga implantų pozicija. Pooperacinė analgezija priklausė nuo kievieno šuns atvejo ir susidarė iš NVNU, opioidų ir/ar ketamino/lidokaino nuolatinių infuzijų derinio (7).
1.4.2. Profilaktika
Kadangi įgimtos šuns stuburo slankstelių kūnų patologijos klinikinius simptomus sukelia retai, profilaktika atliekama nėra. Veiksmingiausias profilaktikos būdas - tikslus ligos diagnozavimas ir tokių šunų brokavimas iš veisimo. Tačiau kinologijos pasaulyje šiuo metu vyksta priešingai – atliekama kryptinga atranka Bostono terjerų, anglų, prancūzų buldogų ir mopsų veislių šunų veisime su šiomis patologijomis (15), nes būtent jų kaina išgaunamas veislei būdingas eksterjeras – sukta trumpa uodega (29) (12 pav.). Tačiau įsigijus veislės, turinčios polinkį į stuburo slankstelių kūnų patologijas šunį, patariama išsitirti ligos atžvilgiu, palaikyti sveiką gyvenimo būdą - šunį šerti visaverčiu pašaru, nenutukinti, palaikyti fizinę formą, tačiau neužsiimti aktyviu sportu, profilaktiškai vartoti judėjimo aparato funkcijoms palaikyti skirtą pašarą ir maisto papildus. O pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją.
12 pav. VD projekcija. 1 metų anglų buldogų veislės kalė.
Rentgenograma rodo spiralinį uodegos linkį, būdingą veislei, suformuotą iš įgimtai deformuotų uodegos slankstelių. Cx2 slankstelis - hemivertebra, toliau matomi keli suaugę slanksteliai. Nesuaugę kryžiaus slanksteliai, taip pat didelio laipsnio klubo sąnario displazija. Šaltinis (29).
20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimas buvo atliktas 2015-2016 metų laikotarpiu, „X“ klinikoje Kaune, kartu su kvalifikuotu veterinarijos gydytoju atliekant diagnostiką neurologinius simptomus turintiems šunims. Į tyrimą įtraukti ir gyvūnai, kuriems neurologiniai požymiai nepasireiškė ir jiems patologijos diagnozuotos atsitiktinai. Tirti rizikos grupės šunys (mažų ir vidutinių, brachicefalinių veislių atstovai), taip pat įtraukti duomenys iš archyvo (nuo 2012 iki 2015 m.). Kartu su veterinarijos gydytoju surinkta ligos anamnezė (anamnesis morbi), atlikta klinikinė apžiūra, neurologinis tyrimas, atliktas rentgenologinis tyrimas ir rentgenogramų vertinimas. Tyrimai gyvūnams atlikti diagnostikos tikslais, laikantis gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų ir tik su šeimininkų sutikimu.
Renkant anamnezę atsižvelgta į šuns veislę, lytį, amžių, ligos pasireiškimo laiką ir simptomus, ar susirgimas pasireiškia pirmą kartą, ar kartojasi, ankstesnį gydymą. Atliktas klinikinis tyrimas. Jo metu įvertinti įprasti duomenys: temperatūra, širdies darbas, kvėpavimas, gleivinės, kapiliarų prisipildymo laikas. Atliktas neurologinis tyrimas. Neurologinio tyrimo metu vertinta: jutimai ir elgesys, poza ir eisena, raumenų tonusas, galūnių refleksai, galūnių propriocepcija (25). Stuburo smegenų pažeidimai suskirstyti į laipsnius pagal W. Malcolm McKee sistemą (28).
Laipsnis Neurologiniai sutrikimai 0 Neurologinių simptomų nėra
1 Stuburo skausmas (neurologinių deficitų nėra)
2 Ambulatorinė paraparezė/tetraparezė (sutrikusi galūnių propriocepcija) 3 Neambulatorinė paraparezė/tetraparezė
4 Paralyžius, šlapimo nelaikymas
5a Paralyžius, šlapimo nelaikymas, paviršinio skausmo nebuvimas 5b Paralyžius, šlapimo nelaikymas, giliojo skausmo nebuvimas
1 lentelė. Stuburo smegenų pažeidimo laipsnis, pagal neurologinius simptomus. Šaltinis (28).
Ambulatorinė parezė – kai gyvūnas, nepaisant neurologinio deficito dar gali stovėti ir paeiti visomis keturiomis galūnėmis pats. Neambulatorinė parezė – kai gyvūnui reikia pagalbos norint atsistoti ar paeiti bent kelis žingsnius.
Rentgenologinis tyrimas buvo atliekamas seduotam gyvūnui. Sedacijai pasirinktas protokolas, atsižvelgiant į šuns veislę, amžių, fiziologinę būklę. Dažniausiai pasirinkta sedacija: Butomidor (veikl. m. butorfanolis) 0,1 mg/kg kartu su Sedator (veikl. m. medetomidino hidrochloridas) 0,01 mg/kg ir sedacijos poveikiui panaikinti Atipam (veikl. m. atipamezolio hidrochloridas) 0,05 mg/kg leidžiant į raumenį.
21 Rentgenologinis tyrimas atliktas „EZy-Rad Pro by Shimatzu“ rentgeno aparatu (13 pav.), naudojant daugkartines kasetes. Rentgenograma įkeliama į kompiuterį, kasetę įstačius į „Konica Minolta Regius“ skenerį. Rentgenogramos iš karto išsaugomos kompiuteryje elektroniniu formatu. Vertinamos naudojantis „Image Pilot“ programos galimybėmis – didinant, ryškinant rentgenogramas, matuojant atstumus rentgenogramoje.
13 pav. Rentgeno aparatas „X“ klinikoje.
Buvo atliekamos LL projekcijos rentgenogramos ir, kai kuriais atvejais, VD projekcijos rentgenogramos.
Pozicionuojant gyvūną LL projekcijoje seduotas pacientas guldomas ant šono. Priekinės galūnės fiksuojamos lygiai tarpusavyje ir patraukiamos kranialiai, išlaikant krūtinkaulį ir stuburą vienodai nutolus nuo stalo paviršiaus. Putų maišelis gali būti padėtas tarp alkūnės sąnarių ar krūtinkauliu (14), siekiant išlaikyti lygią poziciją. Užpakalinės galūnės fiksuojamos tarpusavyje ir patempiamos kaudaliai. Krūtinės stuburo sritis sulygiuojama su viršutine rentgenogramos horizontaliąja linija. Norint įsitikinti, ar pacientas guli lygiagrečiai stalui įvertinama klubakaulio sparnų pozicija, juos palpuojant (26).
VD projekcijai pacientas guldomas ant nugaros. Naudojamas putų pripildytas maišas ant kurio guldomas gyvūnas. Ištiesiamas kaklas ir galva, sulygiuojama su krūtinkaulio rankena. Galva ir stuburas turi taip pat gulėti vienoje linijoje. Išlyginamas krūtinkaulis su stuburu, rentgenogramoje jie turi persidengti. Fiksuojamos priekines galūnėss kartu arba atskirai ir patempiamos kranialiai. Užpakalinės galūnės fiksuojamos ir patempiamos kaudaliai kiekviena individualiai (26).
22 Tiriamieji gyvūnai suskirstyti į dvi grupes:
Gyvūnai, turintys neurologinius simptomus.
Gyvūnai, kuriems atliekant rentgenologinį tyrimą patologijos randamos atsitiktinai.
Pagal rentgeno nuotraukas buvo vertinami stuburo slankstelių pakitimai, identifikuota patologijos rūšis (hemivertebra, drugelio slankstelis, pereinamasis slankstelis ir suaugęs slankstelis), suskaičiuota, kiek gyvūnas turi pakitusių slankstelių (uodegos slanksteliai į vertinimą nebuvo įtraukti, nes klinikinės reikšmės šiuo atveju jie neturi), įvertinta, ar gyvūnas turi stuburo iškrypimą, ir kokį – lordozę, kifozę ar skoliozę. Slankstelių kūnų patologijos identifikuotos rentgenogramose lyginant sveikų ir deformuotų slankstelių išmatavimus tarpusavyje. Slankstelis laikytas netaisyklingu, kai jo bent vienas iš išmatavimų yra pakitęs (pailgėjęs, sutrumpėjęs, susiaurėjęs ar išplatėjęs) bent 30 proc.
Tyrimo duomenys susisteminti ir išanalizuoti įvairiais požiūriais – pasiskirstymą pagal veislę, lytį, amžių (simptomų pasireiškimo metu), patologijos rūšį ir patologijų skaičių, neurologinių simptomų pasireiškimą ir jų laipsnį, stuburo iškrypimo rūšį. Taip pat nagrinėtas santykis tarp tiriamųjų gyvūnų amžiaus ir neurologinių simptomų laipsnio; tarp tiriamųjų gyvūnų stuburo slankstelių patologijų skaičiaus ir neurologinių simptomų laipsnio pasireiškimo.
Tyrimo eigos ir rezultatų aprašymui buvo naudojama Microsoft Word 2013 bei Microsoft Excel 2013 programos. Statistiniams duomenims apdoroti ir pavaizduoti grafiškai buvo naudojama Microsoft Excel 2013 programa. Skaičiuoti amžiaus vidurkiai, koreliacijos tarp kiekybinių požymių, skaičiuotas Chi kvadratu kriterijus kokybiniams požymiams.
23
3. TYRIMO REZULTATAI
Tyrimo laikotarpiu (nuo 2015 iki 2016 m.) įgimtos šuns stuburo slankstelių kūnų patologijos buvo diagnozuotos 29 rizikos grupės šunims (mažų ir vidutinių, brachicefalinių veislių atstovai), turintiems būdingus klinikinius simptomus, arba panaudoti atsitiktinių radinių atvejai, taip pat įtraukti duomenys iš archyvo (nuo 2012 iki 2015 m.).
Per visą tyrimo apimtą laikotarpį (nuo 2012 iki 2016 metų imtinai) „X“ klinikoje iš viso buvo gydyta 6870 šunų. 2463 šunims (35,8 proc. gydytų šunų) atliktos įvairaus pobūdžio rentgenogramos. Iš jų 1724 rentgenogramos apėmė visą stuburą arba jo dalį. Stuburo slankstelių kūnų patologijos diagnozuotos 29 šunims, o tai sudarė 1,7 proc. visų šunų, kuriems daryta stuburo (stuburo dalies) rentgenograma.
3.1. Tiriamųjų veislė, lytis, amžius
Slankstelių kūnų patologijos pasireiškė 5 veislių šunims. Didžiąją dalį sudarė prancūzų buldogų veislės šunys 86,21 proc. (n=25), kitų veislių šunys – anglų buldogai, mopsai, vokiečių bokseriai, vakarų Škotijos baltieji terjerai sudarė tik neženklią tiriamųjų dalį, visi po 3,45 proc. (visų veislių po n=1).
14 pav. Įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų pasireiškimas tiriamųjų šunų tarpe pagal veisles.
86.21% 3.45% 3.45% 3.45% 3.45% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Prancūzų buldogas Vokiečių bokseris Vakarų Škotijos baltasis terjeras
Mopsas Anglų buldogas
Pr o ce n tai Veislė
Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal veislę
(n=29)
24 Tyrimo metu stuburo anomalijos buvo diagnozuotos 62,07 proc. (n=18) patinų ir 37,93 proc. patelių (n=11). Patinų skaičius buvo 1,64 karto didesnis už patelių skaičių.
15 pav. Įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų pasireiškimas šunų tarpe pagal lytį.
Visi gyvūnai pagal amžių buvo suskirstyti į 5 amžiaus grupes. Pastebėta, kad didžiausią grupę – daugiau kaip trečdalį visų tyrimo dalyvių, sudarė 3-6 metų amžiaus šunys (34,48 proc., n=10), šiek tiek mažiau, kaip trečdalį sudarė 6-9 metų šunys (31,03 proc. n=9). 1-3 metų grupę 17,24 proc. (n=5), <1 metų 10,34 proc. (n=3), >9 metų 6,9 proc. (n=2) amžiaus šunys.
Tiriamųjų šunų amžiaus vidurkis: 5,1 metų.
16 pav. Įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų pasireiškimas šunų tarpe pagal amžių.
62.07% 37.93% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% Patinas Patelė Pr o ce n tai Lytis
Tiriamųjų šunų pasiskirtymas pagal lytį
(n=29)
10.34% 17.24% 34.48% 31.03% 6.90% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% <1 1-3 3-6 6-9 >9 Pr o ce n tai Amžiaus grupės (m)Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal amžių
(n=29)
25 Kadangi bendras visų diagnozuotų šunų amžiaus grafikas nenusako ligos pasireiškimo laiko, buvo sudarytas atskiras grafikas, analizuojantis šunų amžių simptomų pasireiškimo metu. Tendencijos išliko tos pačios – dažniausiai simptomai pasireiškė 3-6 metų amžiaus šunims, tai sudarė 40,91 proc. (n=9), rečiau 6-9 metų šunims 27,27 proc. (n=6), 1-3 metų 13,64 proc. (n=3), jaunesniems nei metų ir vyresniems nei 9 metų šunims simptomai pasireiškė vienodai dažnai, po 9,09 proc. (n=2).
Amžiaus vidurkis, neurologinių simptomų pasireiškimo metu: 5,3 metų.
17 pav. Neurologinių simptomų pasireiškimas tiriamųjų šunų tarpe pagal amžiaus grupes.
9.09% 13.64% 40.91% 27.27% 9.09% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 45% <1 1-3 3-6 6-9 >9 Pr o ce n tai Amžiaus grupė (m)
Šuns amžius simptomų pasireiškimo metu
(n=22)
26
3.2. Slankstelių patologijų rūšys, skaičius
Buvo skaičiuotas įgimtų šunų stuburo slankstelių kūnų patologijų paplitimas tiriamųjų šunų tarpe. Dažniausiai buvo diagnozuotos hemivertebros 82,76 proc. (n=24), kelias patologijas (hemivertebrą ir pereinamąjį slankstelį) turėjo 6,9 proc. šunų (n=2), o visos kitos patologijos – drugelio slankstelis, suaugęs slankstelis ir pereinamasis slankstelis diagnozuotos gana retai – po 3,45 proc. (n=1).
18 pav. Įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų pasireiškimas šunų tarpe.
Kiekvieno tirto šuns atveju buvo skaičiuotas pakitusių slankstelių skaičius. Skaičiavimai buvo atlikti lyginant įtartinai pakitusių slankstelių išmatavimus su normalių slankstelių išmatavimais. Didžiausia tiriamųjų šunų dalis turėjo 1 pakitusį slankstelį 27,59 proc. (n=8), 24,14 proc. (n=7) turėjo 3 pakitusius slankstelius, 2 ir 4 patologinius slankstelius turėjo lygi dalis tiriamųjų šunų 13,79 proc. (po n=4), 5 slankstelius 10,34 proc. (n=3), 6 slankstelius 6,9 proc. (n=2) ir 7 slankstelius 3,45 proc. (n=1).
19 pav. Pakitusių stuburo slankstelių skaičius vienam tiriamajam gyvūnui..
82.76% 6.90% 3.45% 3.45% 3.45% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90%
Hemivertebra Kelios patologijos Drugelio slankstelis Suaugęs slankstelis Pereinamasis slankstelis Pr o ce n tai
Slankstelio kūno patologija
Tiriamų patologijų pasiskirstymas (n=29)
27.59% 13.79% 24.14% 13.79% 10.34% 6.90% 3.45% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 1 2 3 4 5 6 7 Pr o ce n tai
Pakitusių slankstelių skaičius
Tiriamųjų šunų pasiskirstymas pagal
pakitusių slankstelių skaičių (n=29)
27
3.3. Neurologiniai simptomai
Neurologinių simptomų pasireiškimas buvo suskirstytas į laipsnius, pagal W. Malcolm McKee sistemą į 5 laipsnius. Dažniausiai buvo diagnozuota 1 ir 2 (lengvo ir vidutinio) laipsnio požymiai (po 27,59 proc., n=8), ketvirtis tiriamųjų šunų (24,14 proc. n=7) neturėjo jokių neurologinių sutrikimų ir klinikoje lankėsi dėl kitų priežasčių. 3 ir 4 laipsnio simptomus turėjo po 10,34 proc. (n=3) atvejų šunų. Penkto laipsnio neurologinių simptomų tyrimo metu nepasitaikė.
20 pav. Neurologinių pažeidimų laipsnis tiriamųjų šunų tarpe.
Šunims klinikinio tyrimo metu ir stebint rentgenogramas buvo vertinamas stuburo iškrypimas ir jo pobūdis. Didžioji dalis tiriamųjų (68,97 proc. n=20) neturėjo akivaizdaus stuburo iškrypimo, ketvirčiui šunų (24,14 proc. n=7) pasireiškė kifozė ir tik retais atvejais (po 3,45 proc. n=1) išsivystė skoliozė arba lordozė.
21 pav. Stuburo iškrypimas tiriamųjų šunų tarpe. 24.14% 27.59% 27.59% 10.34% 10.34% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 0 1 2 3 4 Pr o ce n tai
Neurologinio pažeidimo laipsnis
Atvejų pasiskirstymas pagal neurologinių
simptomų laipsnį (n=29)
68.97% 24.14% 3.45% 3.45% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%Nėra Kifozė Skoliozė Lordozė
Pr o ce n tai Stuburo iškrypimas
Pasiskirstymas pagal stuburo iškrypimą
(n=29)
28 Simptomų pasireiškimas tiriamųjų šunų tarpe buvo labai įvairus. Daug šeimininkų skundėsi, kad augintinis vangesnis, prasčiau ėda, nenori lipti laiptais aukštyn arba žemyn, neužšoka ant sofos, bijo šokti nuo sofos, staigiai cypteli ramybės būsenoje ar judėdamas, nesileidžia keliamas, pasireiškia neįprasta eisena, velka vieną ar abi galines kojas, nelaiko šlapimo, nesikelia. Po neurologinio tyrimo ir atsižvelgiant į anamnezę, požymiai buvo suskirstyti į stambesnes grupes.
Dažniausiai tiriamiems gyvūnams pasireiškė sutrikusi galūnių propriocepcija (27,59 proc. n=8), rečiau, bet taipogi dažnai buvo pastebėtas staigus ir netikėtas skausmas (24,14 proc. n=7), 10,34 proc. (n=3) požymiai pasireiškė sumažėjusiu fiziniu aktyvumu; 6,9 proc. (n=2) turėjo keletą simptomų, tik retais atvejais pasireiškė visiškas giliojo skausmo nebuvimas ir šlapimo nelaikymas (po 3,45 proc. n=1). Visiems kitiems tiriamiesiems nebuvo pastebėta jokių klinikinių simptomų (24,14 proc. n=7).
22 pav. Neurologinių simptomų pasireiškimas tiriamųjų šunų tarpe.
24.14% 3.45% 3.45% 6.90% 10.34% 27.59% 24.14% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% Nėra Šlapimo nelaikymas Giliojo skausmo nebuvimas Keli simptomai Sumažėjęs fizinis aktyvumas Sutrikusi galūnių propriocepcija Staigus skausmas Procentai Kl in iki n iai si mp to mai
Simptomų pasireiškimas tiriamųjų šunų tarpe
(n=29)
29
3.4. Ryšys tarp ligos ir simptomų
Norint rasti ryšį tarp patologijos sunkumo ir jos pasireiškimo neurologiniais simptomais, buvo paskaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp patologinių slankstelių skaičiaus ir neurologinių simptomų laipsnio. Koreliacijos koeficientas -0,11, tačiau p=0,56 (p>0,05). Skaičiavimai parodo, kad, tikėtina, jog neurologinių simptomų laipsnis nepriklauso nuo netaisyklingų slankstelių skaičiaus.
23 pav. Ryšys tarp slankstelių kūnų patologijų skaičiaus ir neurologinių sutrikimų laipsnio.
Taip pat, norint rasti ryšį tarp gyvūno amžiaus ir simptomų pasireiškimo, buvo skaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp tiriamojo šuns amžiaus ir neurologinių simptomų laipsnio. Koreliacijos koeficientas 0,15, tačiau p=0,45 (p>0,05). Tai parodo, jog tikėtina, kad neurologinių simptomų laipsnis nepriklauso nuo gyvūno amžiaus.
24 pav. Ryšys tarp gyvūno amžiaus ir neurologinių sutrikimų laipsnio.
0 1 2 3 4 5 0 1 2 3 4 5 6 7 8 N e u ro lo gi n ių sutri ki mų lai p sni s
Slankstelių patologijų skaičius
Neurologinių sutrikimų laipsnio
priklausomybė nuo slankstelių patologijų
skaičiaus
0 1 2 3 4 5 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 N e u ro lo gi n ių sutri ki mų lai p sni s Gyvūno amžius (m)Neurologinių sutrikimų laipsnio
priklausomybė nuo gyvūno amžiaus
30
3.5. Kokybinių požymių analizė
Siekiant nustatyti ryšį tarp veislės ir simptomų pasireiškimo, buvo vertinamas χ2 kriterijus. Buvo iškelta hipotezė, kad pusei visų tiriamųjų veislių šunų pasireiškia neurologiniai
simptomai.
Sudarytas empirinių dažnių skirstinys.
Veislė Prancūzų buldogas Anglų buldogas Mopsas Vokiečių bokseris Vakarų Škotijos baltasis terjeras Simptomai Yra 20 0 1 1 0 Nėra 5 1 0 0 1
2 lentelė. Dviejų empirinių požymių dažnių lentelė.
Sudarytas tikėtinų dažnių skirstinys. Veislė Prancūzų buldogas Anglų buldogas Mopsas Vokiečių bokseris Vakarų Škotijos baltasis terjeras Simptomai Yra 10 10 10 10 10 Nėra 10 10 10 10 10
3 lentelė. Dviejų tikėtinų požymių dažnių lentelė.
Apskaičiuotas bendras χ2 kriterijus. χ2= 1,5929E-17 Gautoji reikšmė yra <0,05, todėl nulinę hipotezę, kad neurologiniai simptomai pasireiškia pusei tiriamųjų veislių gyvūnų, atmetame..
31
3.6. Tiriamųjų šunų rentgenogramos
25 pav. 7 metų prancūzų buldogų veislės kalė. T13 slankstelis hemivertebra. Kifozė. Spondylosis deformans.
Rentgenograma atlikta „X“ klinikoje Kaune.
26 pav. 7 metų mopsų veislės patinas. L1 pereinamasis slankstelis - turi pseudošonkaulius. Rentgenograma
atlikta „X“ klinikoje Kaune.
27 pav. 1 metų prancūzų buldogų veislės patinas. Daugybinės hemivertebros krūtinės srityje. Kifozė.
32
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Per penkerius metus (2012 – 2016) „X“ klinikoje buvo užregistruoti 29 įgimtų šuns stuburo slankstelių kūnų patologijų atvejai iš 1724 šunų (1,7 proc.), kuriems daryta stuburo (stuburo dalies) rentgenograma. Literatūros duomenis, įgimtos slankstelių patologijos šunų tarpe gali siekti net iki 25 proc. (3).
Literatūros duomenys teigia, kad dauguma visų šunų, turinčių įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų, yra mažų ir vidutinių, brachicefalinių trumpauodegių veislių šunys (1,3,11,15,18,20,21,22). Mūsų tyrime, šios veislės taip pat dominavo – 86,23 proc. sudarė prancūzų buldogai, 3,45 proc. vokiečių bokseriai, 3,45 proc. vakarų Škotijos baltieji terjerai, 3,45 proc. mopsai, 3,45 proc. anglų buldogai.
Remiantis literatūros duomenimis, lyties predispozicijos susirgimui nepastebėta. Tyrimo metu didesnę tiriamųjų šunų dalį sudarė patinai - 62,07 proc., tuo tarpu, kalės 37,93 proc., tačiau tai galėjo nutikti dėl per mažos imties.
Viename šaltinyje (22), buvo teigiama, kad simptomai dažniausiai pasireiškia jauname amžiuje, dažniausiai iki 1 metų laiko. Tyrimo metu jauniems gyvūnams (iki metų laiko) patologijos diagnozuotos gana retai, tik mažiau nei dešimtadaliui gyvūnų (9,09 proc.) kuriems pasireiškė neurologiniai simptomai. Tuo tarpu, dažniausiai neurologiniai simptomai buvo pastebėti 3-6 metų šunims, tai sudarė 40,91 proc. visų neurologiniais požymiais pasižyminčių šunų.
Visi analizuoti šaltiniai šiek tiek skirtingai klasifikuoja stuburo slankstelių patologijas pagal rūšį, vieni išskiria hemivertebrą, drugelio slankstelį, suaugusį slankstelį ir pereinamąjį slankstelį, kiti šaltiniai drugelio slankstelį aptaria, kaip hemivertebros rūšį, kai kurie aptaria tik hemivertebras. Bendrumas visuose šaltiniuose, kad pusinis slankstelis – dažniausiai diagnozuojamas iš visų patologijų rūšių. Mūsų tyrimo metu faktas pasitvirtino – iš visų rastų pakitimų, hemivertebra diagnozuota dažniausiai. Visi kiti pakitimai pasireiškė tik nedidelei daliai tiriamųjų šunų.
Stuburo iškrypimas susiformuoja, jei slankstelio kūno patologijos nekompensuoja gretimi slanksteliai. Hemivertebros buvimas dažnai asocijuojasi su kifozės formavimusi. Kifozė krūtinės srityje – dažniausiai pasireiškusi stuburo iškrypimo forma, tyrimo metu. Lordozė diagnozuota tik vieną kartą – juosmens srityje. O skoliozė buvo rasta krūtinės srityje dėl lateralinės hemivertebros.
Tyrimų duomenimis dauguma stuburo slankstelių patologijų turinčių šunų nerodo jokių klinikinių simptomų. Prancūzijoje Ecole Nationale V´et´erinaire d’Alfort, Chirurgijos departamente, atlikto tyrimo metu (6) iš 45 tirtų prancūzų buldogų veislės šunų, tik 4 (8,89 proc.) turėjo pasireiškiančius neurologinius požymius. Tuo tarpu, mūsų tyrimo metu, dauguma (75,86 proc.) tirtų gyvūnų turėjo klinikinius požymius. Tikėtina, kad tokie tyrimo rezultatai gavosi dėl to, kad tyrimo Prancūzijoje metu buvo tirti atsitiktinai išrinkti prancūzų buldogų veislės šunys (neturintys sveikatos
33 sutrikimų), o mūsų tyrimo metu imtis buvo renkama tik iš jau besigydančių (sergančių) klinikos pacientų.
Neurologinių simptomų laipsnis priklauso nuo naudotos metodikos. Suskirstymas į laipsnius kiekviename literatūros šaltinyje šiek tiek skiriasi, todėl lyginti mūsų tyrimo duomenis su kitais tyrimais netikslu. Tačiau, pastebėta, kad labai sunkaus laipsnio sutrikimų pastebėta mažiau, nei lengvesnio laipsnio. Kadangi esant stuburo slankstelių kūnų patologijoms simptomai paprastai vystosi palaipsniui. Galima manyti, kad tai priklauso nuo šeimininkų sąmoningumo – į veterinarijos gydytojus kreipiamasi vos tik pastebėjus pirmuosius simptomus.
Simptomų įvairovė tyrimo metu sutapo su šaltiniuose minimais simptomais. Manoma, kad didesnės imties atveju, klinikiniai požymiai būtų dar įvairesni. Tačiau jie būdingi daugeliui neurologinių susirgimų, todėl svarbu atlikti diferencinę diagnostiką.
Literatūros duomenimis teigiama, kad neurologinių simptomų pasireiškimui įtakos turi ne slankstelio patologija ar stuburo kanalo plotis, o stuburo slankstelių subliuksacija (6). Mūsų tyrimo metu, pagal apskaičiuotą koreliacijos koeficientą ir statistinį patikimumą ryšys tarp stuburo slankstelių patologijų skaičiaus ir neurologinių simptomų laipsnio pasireiškimo taip pat nerastas.
Mūsų tyrimo metu, suskaičiavus koreliacijos koeficientą ir statistinį patikimumą taip pat buvo nustatyta, kad simptomų pasireiškimo laipsnis nepriklauso nuo šuns amžiaus.
Tyrimo metu buvo skaičiuotas Chi kvadrato kriterijus, kurio rezultatas paneigė išsikeltą spėjimą, kad pusei įgimtų stuburo slankstelių kūnų patologijų turinčių šunų pasireiškia klinikiniai simptomai.
34
IŠVADOS
1. Tyrimo metu buvo diagnozuotos 4 rūšių įgimtos stuburo slankstelių kūnų patologijos. Hemivertebra 82,76 proc., drugelio slankstelis 3,45 proc., pereinamasis slankstelis 3,45 proc., suaugęs slankstelis 3,45 proc. ir 6,9 proc. tiriamųjų šunų diagnozuoti keli pakitimai. 2. 86,20 proc. visų tiriamųjų sudarė prancūzų buldogai, 3,45 proc. vokiečių bokseriai, 3,45 proc.
vakarų Škotijos baltieji terjerai, 3,45 proc. mopsai, 3,45 proc. anglų buldogai. Didesnę tiriamųjų šunų dalį sudarė patinai - 62,07 proc., tuo tarpu, kalės 37,93 proc. Dažniausiai neurologiniai simptomai buvo pastebėti 3-6 metų šunims, tai sudarė 40,91 proc. visų neurologiniais požymiais pasižyminčių šunų.
3. Tyrimo metu dauguma (75,86 proc.) tirtų gyvūnų turėjo klinikinius požymius. Dažniausiai tiriamiems gyvūnams pasireiškė sutrikusi galūnių propriocepcija (27,59 proc.). Daugiausia atvejų buvo diagnozuota 1 ir 2 (lengvo ir vidutinio) laipsnio požymiai (po 27,59 proc.) 4. Buvo nustatyta, jog neurologinių simptomų laipsnis nepriklauso nuo gyvūno amžiaus ar
netaisyklingų slankstelių skaičiaus.
35
PADĖKA
Norėčiau padėkoti Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir dėstytojų kolektyvui už suteiktą išsilavinimą ir profesines žinias, klinikinės praktikos bazei, už galimybę atlikti tyrimą ir naudotis visomis klinikos galimybėmis ir archyvu, klinikinės praktikos vadovui ir klinikos personalui už žinias ir pagalbą atliekant baigiamojo darbo tyrimą ir duomenų sisteminimą, ir savo baigiamojo darbo vadovei Ligitai Zorgevicai-Pockevičai už visokeriopą palaikymą darbo ruošimo laikotarpiu.
36
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Tobias K. M., Johnston S. A. Veterinary Surgery Small Animal JAV: Elsevier Saunders; 2012. 2. Wisner E., Zwingenberger A. Atlas of Small Animal CT and MRI JAV: Wiley Blackwell;
2015.
3. Holloway A., McConnell F. BSAVA Manual of Canine and Feline Radiography and Radiology. A Foundation Manual JAV: BSAVA; 2013.
4. Havlicek M., Mathis K.R., Beck J. A., Allan G.S. Surgical Management of Vertebral Malformation in Manx cat. Journal of Feline Medicine and Surgery. 2008;(11).
5. Lorenz M. D., Coates J. R., Kent M. Handbook of Veterinary Neurology. 5th ed. JAV: Elsevier Saunders; 2011.
6. Moissonnier P, Gossot P, Scotti S. Thoracic Kyphosis Associated with Hemivertebra. Veterinary Surgery. 2011;(40).
7. Charalambous M., Jeffery N.D., Smith P.M., Goncalves R., Barker A., Hayes G., Ives E., Vanhaesebrouck A. E. Surgical Treatment of Dorsal Hemivertebrae Associated with Kyphosis by Spinal Segmental Stabilisation, with or without Decompression. The Veterinary Journal. 2014;(202).
8. Houlton J. E. F., Cook J. L., Innes J. F., Langley-Hobbs S. J. BSAVA Canine and Feline Musculosceletal Disorders UK: BSAVA; 2006.
9. Kealy J. K., McAllister H., Graham J. P. Diagnostic Radiology and Ultrasonography of the Dog and Cat. 5th ed. JAV: Elsevier Saunders; 2011.
10. Morgan R. V. Handbook of Small Animal Practice. 5th ed. JAV: Elsevier Saunders; 2008. 11. Burk R. L., Feeney D. A. Small Animal Radiology and Ultrasonography. A Diagnostic Atlas
and Text. 3rd ed. JAV: Elsevier Saunders; 2003.
12. McDonnell J. J., Knowles K. E., deLahunta A., Bell J. S., Lowrie C. T., Todhunter R. J.
Thoracolumbar Spinal Cord Compression Due to Vertebral Process Degenerative Joint Disease in a Family of Shiloh Shepherd Dogs. J Vet Intern Med. 2003;(17).
13. Joe P., Morgan D.V.M. Congenital Anomalies of the Vertebral Column of the Dog: A Study of the Incidence and Significance Based on a Radiographic and Morphologic Study. Veterinary Radiology. 2005; 9(1).
14. Sturgess K. Pocket Handbook of Small Animal Medicine JK: Manson Publishing; 2012.
15. Barr F. J., Kirberger R. M. BSAVA Manual of Canine and Feline Musculosceletal Imaging JK: BSAVA; 2006.
16. Jaggy A., Platt S. R. Small Animal Neurology. An Illustrated Text Vokietija: Schlutersche; 2010.
37 18. Schwarz T., Johnson V. BSAVA Manual of Canine and Feline Thoracic Imaging JK: BSAVA;
2011.
19. Guevar J., Penderis J., Faller K., Yeamans C., Stalin C., Gutierrez-Quintana R. Assisted Radiographic Calculation of Spinal Curvature in Brachycephalic ‘‘Screw-Tailed’’ Dog Breeds with Congenital Thoracic Vertebral Malformations: Reliability and Clinical Evaluation. Plos One. 2004; 9(9).
20. Fossum T. W., Dewey C. W., Horn C. V., Johnson A. L., MacPhail C. M., Radlinsky M. G., Schulz K. S., Willard M. D. Small Animal Surgery. 4th ed. JAV: Elsevier Mosby; 2013. 21. Kahn C. M., Line S. The Merck Veterinary Manual. 10th ed. JAV: Merc & Co; 2010. 22. Dewey C. W., da Costa R. C. Practical Guide to Canine and Feline Neurology. 3rd ed. JAV:
Wiley Blackwell; 2016.
23. Platt S., Olby N. BSAVA Manual of Canine and Feline Neurology. 4th ed. UK: BSAVA; 2012.
24. Lappalainen A. K., Salomaa R., Junnila J., Snellman M., Laitinen-Vapaavuori O. Alternative Classification and Screening Protocol for Transitional Lumbosacral Vertebra in German Shepherd Dogs. Acta Veterinarinaria Scandinavica. 2012; 54(27).
25. Ettinger S. J., Feldman E. C. Textbook of Veterinary Internal Medicine. 6th ed. JAV: Elsevier Saunders; 2005.
26. Mauragis D., Berry C. R. Small Animal Spinal Radiography Series. Thoracic Spine Radiography. Today's Veterinary Practice. 2013; 3(3).
27. Crow S. E., Walshaw S. O., Boyle J. E. Manual of Clinical Procedures in Dogs, Cats, Rabbits & Rodents. 3rd ed. JAV: Wiley-Blackwell; 2009.
28. Coughlan A., Miller A. BSAVA Manual of Small Animal fracture Repair and Management JK: BSAVA; 2006.
29. Coulson A., Lewis N. An Atlas of Interpretative Radiographic Anatomy of the Dog and Cat. 2nd ed. JK: Blackwell Publishing; 2008.
30. Mazzaferro E. A Color Handbook Small Animal Fluid Therapy, Acid-Base &Electrolyte Disorders USA: Manson Publishing; 2013.
31. Brown M., Brown L. Radiography for Veterinary Technicians. 5th ed. JAV; 2014.
32. Thrall D. E. Textbook of Veterinary Diagnostic Radiology. 6th ed. JAV: Elsevier Saunders; 2013.
33. Nautrup C. P., Tobias R., Cartee R. E. An Atlas and Textbook of Diagnostic Ultrasonography of the Dog and Cat JK: Manson Publishing; 2007.
34. Penninck D., d'Anjou M. A. Atlas of Small Animal Ultrasonography JAV: Blackwell Publishing; 2008.
38 35. Matton J. S., Nyland T. G. Small Animal Diagnostic Ultrasound. 3rd ed. JAV: Elsevier
Saunders; 2015.
36. McGowan C., Goff L., Stubs N. Animal Physiotherapy. Assesment, Treatment and Rehabilitation of Animals JAV: Blackwell Publishing; 2007.
37. Montesinos G. P. Veterinary Physiotherapy and Rehabilitation Ispanija: The Veterinary Publishing Company; 2012.
38. Schoen A. M. Veterinary Acupuncture. Ancient Art to Modern Medicine. 2nd ed. JAV: Mosby; 2001.
39. Johnson K. A. Surgical Approaches to the Bones and Joints of the Dog and Cat. 5th ed. JAV: Elsevier Saunders; 2014.
40. Johnson A. L., Dunning D. Atlas of Orthopaedic Surgical Procedures of the Dog and Cat JAV: Elsevier Saunders; 2005.
39
1 priedas. Tiriamųjų gyvūnų duomenys.
Nr. Apsilankymo
data
Rentgenogramos
Nr. Rūšis Veislė Vardas Lytis
1 2012.05.17 00097 Šuo Prancūzų buldogas Bitė Patelė
2 2012.06.11 00173 Šuo Prancūzų buldogas Bonzas Patinas
3 2012.06.25 00191 Šuo Prancūzų buldogas Fantas Patinas
4 2012.08.01 00255 Šuo Prancūzų buldogas Arnold (Maksas) Patinas
5 2013.01.23 00454 Šuo Prancūzų buldogas Mia Patelė
6 2013.01.27 00459 Šuo Prancūzų buldogas Ricė Patelė
7 2013.04.15 00583 Šuo Prancūzų buldogas Diesel Patinas
8 2013.06.15 00660 Šuo Prancūzų buldogas Rokis Patinas
9 2013.08.09 00738 Šuo Prancūzų buldogas Sūris-Driežas Patinas
10 2013.08.26 00775 Šuo Mopsas Magis Patinas
11 2013.12.29 00986 Šuo Prancūzų buldogas Tina Patelė
12 2014.01.27 01035 Šuo Prancūzų buldogas Tora Patelė
13 2014.02.05 01046 Šuo Vokiečių bokseris Barsas Patinas
14 2014.05.30 01289 Šuo Prancūzų buldogas Ozis Patinas
15 2014.06.16 01353 Šuo Prancūzų buldogas Donny Thomas Patinas
16 2014.07.14 01411 Šuo Prancūzų buldogas Gordis Patinas
17 2014.07.14 01413 Šuo Prancūzų buldogas Kaira Patelė
18 2014.07.18 01423 Šuo Prancūzų buldogas Fyfa Patelė
19 2015.01.18 01981 Šuo Prancūzų buldogas Gilė Patelė
20 2015.03.19 02063 Šuo Anglų buldogas Storas Patinas
21 2015.06.04 02257 Šuo Prancūzų buldogas Bičas Patinas
22 2015.06.10 02269 Šuo Prancūzų buldogas Bela Patelė
23 2015.07.24 02395 Šuo Prancūzų buldogas Arčis Patinas
24 2015.08.28 02504 Šuo Prancūzų buldogas Bosas Patinas
25 2015.10.09 02627 Šuo
Vakarų Škotijos
baltasis terjeras Mailas Patinas
26 2015.10.22 02667 Šuo Prancūzų buldogas Barsas Patinas
27 2016.01.21 02831 Šuo Prancūzų buldogas Braisas Patinas
28 2016.02.03 02858 Šuo Prancūzų buldogas Lulu Patelė
29 2016.03.13 02955 Šuo Prancūzų buldogas Maja Patelė
