Aira Žolynaitė Ekstruduotais pašarais ir papildomai dehidratuotomis musių (Hermetia illucens) lervomis šertų Afrikinių šamų (Clarias gariepinus) augimo ir mėsos kokybės analizė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

Aira Žolynaitė

Ekstruduotais pašarais ir papildomai dehidratuotomis musių (Hermetia illucens)

lervomis šertų Afrikinių šamų (Clarias gariepinus) augimo ir mėsos kokybės analizė

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lekt. Mindaugas Paleckaitis

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Ekstruduotais pašarais ir papildomai dehidratuotomis musių (Hermetia illucens) lervomis šertų Afrikinių šamų (Clarias gariepinus) augimo ir mėsos kokybės analizė“.

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. 2017-05-02 Aira Žolynatė __________

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2017-05-02 Aira Žolynaitė __________

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

2017-05-02 Lekt. Mindaugas Paleckaitis __________

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

2017-05-02 Prof. habil. dr. Romas Gružauskas __________ (aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

__________

(gynimo komisijos sekretorės (-riaus) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

__________

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

__________

3 T U R I N Y S Psl. SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1. Žuvų auginimas uždarose akvakultūros sistemose (UAS) ... 9

1.1.1. Uždarosios akvakultūros sistemos privalumai ... 10

1.2. Afrikinio šamo (Clarias gariepinus) aprašymas ... 11

1.3. Afrikinio šamo dirbtinis naršinimas ... 12

1.4. Afrikinio šamo lervučių priežiūra ir mailiaus auginimas ... 14

1.5. Afrikinio šamo šėrimas ... 14

1.6. Afrikinio šamo mėsos savybės ... 15

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA ... 17

3. TYRIMO REZULTATAI ... 22

3.1. Afrikinių šamų svėrimo ir matavimo duomenys ... 22

3.2. Afrikinių šamų, šertų skirtingais pašarais, įmitimo koeficientas ... 23

3.3. Afrikinių šamų, šertų skirtingais pašarais, eksterjero ir svorio indeksai ... 24

3.4. Ekstruduotų pašarų ir dehidratuotų musių (Hermetia illucens) lervų įtaka Afrikinių šamų mėsos spalvingumui ... 25

3.5. Ekstruduotais pašarais ir musių (Hermetia illucens) lervomis šertų afrikinių šamų mėsos fizinės savybės ... 26

3.6. Ekstruduotų pašarų ir dehidratuotų musių (Hermetia illucens) lervų įtaka Afrikinių šamų mėsos cheminėms savybėms ... 26

3.7. Skirtingais pašarais šertų Afrikių šamų mėsos riebalų rūgštys... 27

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31

5. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS... 34

5.1. Išvados ... 34

5.2. Rekomendacijos ... 34

4

SANTRUMPOS

UAS – uždara akvakultūros sistema RR – riebalų rūgštys

5

SANTRAUKA Baigiamąjį darbą parengė: Aira Žolynaitė.

Baigiamojo darbo pavadinimas: ekstruduotais pašarais ir papildomai dehidratuotomis musių

(Hermetia illucens) lervomis šertų Afrikinių šamų (Clarias gariepinus) augimo ir mėsos kokybės analizė.

Baigiamojo darbo vadovas: lekt. M. Paleckaitis.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Magistro darbas buvo atliktas 2016-2017 metais, LSMU VA Gyvulininkystės technologijos fakultete. Mėsos kokybės tyrimai atlikti LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje, naudojant prietaisus: Minolta firmos spalvos matuoklį ,,Chroma Meter 400“, pH-metrą INOLAB3, riebalų rūgščių kiekiui nustatyti naudotas Shimadzu firmos dujų chromotografą. Tyrimo objektas – Afrikiniai šamai (Clarias gariepinus) – buvo auginami UAB ,,Giedrupė“ įmonėje.

Magistro darbas susideda iš: 41 puslapių, tarp kurių yra 18 lentelių ir 3 paveikslai.

Magistrinio darbo tikslas – ištirti ekstruduotais pašarais ir papildomai dehidratuotomis musių

(Hermetia illucens) lervomis šertų Afrikinių šamų (Clarias gariepinus) augimą ir mėsos kokybę.

Tyrimo uždaviniai – pateikti skirtingai šertų Afrikinių šamų eksterjero ir svorio indeksų bei

įmitimo koeficientų palyginamąją analizę bei nustatyti Afrikinių šamų augimo ir mėsos kokybės skirtumus, šeriant juos dvejopai – su dehidratuotomis musių lervomis ir be jų.

Svarbiausios šio darbo išvados: nustatyta, kad Afrikinių šamų šėrimas Coppens firmos

ekstruduotais pašarais (85 proc.) ir dehidratuotomis musių (Hermetia illucens) lervomis reikšmingos įtakos neturėjo jų eksterjerui bei svoriui. Tiriamosios grupės įmitimo koeficientas lyginant abi grupes buvo 0,6 proc. geresnis. Žuvų mėsos fizinės ir cheminės savybės tiriamosios grupės prastesnės nei kontrolinės grupės. Svarbiausių polinesočiųjų riebalų rūgščių didesnis kiekis buvo aptiktas kontrolinės grupės šamų mėsoje, kurie buvo šerti subalansuotais ekstruduotais Coppens firmos pašarais. Omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis geresnis buvo kontrolinės grupės žuvų mėsoje – 4,372:1, kai tiriamojoje – 6,195:1.

Rekomendacijos: rekomenduojama valgyti žuvies produktus, kurie teigiamai įtakoja žmogaus

sveikatingumą. Patariama auginti Afrikinius šamus (Clarias gariepinus) uždarosiose akvakultūros sistemose, nes tai yra nereikli auginimo sąlygoms, gerai įsisavinanti pašarus bei greitai auganti žuvis. Rekomenduojama auginant Afrikinius šamus UAS musių (Hermetia illucens) lervas įterpti į pašarus.

Raktiniai žodžiai: Afrikinis šamas, UAS, musės (Hermetia illucens) lervos, pašarai, mėsos

6

SUMMARY The final thesis prepared by: Aira Žolynaitė.

The tital of final thesis: the growth and meat quality analysis of African catfish (Clarias

gariepinus) fed with extruded feed and additionally dehydrated fly (Hermetia illucens) larvae.

The final thesis tutor: lekt. M. Paleckaitis.

Lithuanian University of Health Sciences

The final thesis was accomplished in 2016-2017, LSMU VA Animal Husbandry Technology Faculty. The meat quality tests performed LSMU Academy of Veterinary Animal Meat Characteristics and quality assessment laboratory, using the devices, the company Minolta color meter ,,400 Chroma meter, pH-meter INOLAB3, fatty acids content as determined by Shimadzu Corporate gas chromatographs.

The object of research – African catfish (Clarias gariepinus) – were grown in UAB ,,Giedrupė“ company.

Characterization of the paper: 41 pages, which includes 18 tables and 3 pictures.

The aim: To examine the growth and quality of African catfish (Clarias gariepinus) fed with

extruded feed and additionally dehydrated fly (Hermetia illucens) larvae.

Objectives: To present differently fed African catfish exteriors and the weight and body

condition index factors comparative analysis and diagnose the growth and meat quality differences of African catfishand feeding them in two ways - the dehydrated larvae of flies and without them.

The main conclusions of this work: It is observed that feeding African catfish with Coppens

company extruded feed (85 percent) and dehydrated flies (Hermetia illucens) larvae did not have a significant influence on the exterior as well as the weight. Comparing the two groups test body condition rate was 0.6 percent better. Fish physical and chemical characteristics of the test group is worse than the control group. The larger amount of the most important PUFA fatty acids were detected in the catfish meat control group that were fed with balanced extruded Coppens company feed. Omega-6 and omega-3 fatty acids ratio was better in fish control group – 4.372: 1 when in searching – 6.195: 1.

Recommendations: It is recommended to eat fish products that positively affect human health.

It is recommended to grow African catfish (Clarias gariepinus) in closed aquaculture systems, because it is not demanding growing conditions, well assimilating feed and fast-growing fish. Recommended when growing African catfish in CAS to insert flies (Hermetia illucens) larvae to feed.

7

ĮVADAS

Žvejyba pradėta užsiiminėti jau pirmykščio žmogaus laikais, o akvakultūra, manoma, atsirado dar 2500 metų prieš mūsų erą. Anksčiausios istorinės žinios apie akvakultūros atsiradimą kilo iš pietryčių Azijos šalių – Kinijos, Indonezijos, Japonijos ir kitų. Labiausiai akvakultūra išaugo XX-ame amžiuje, o visą šį procesą paskatino žuvų išteklių mažėjimas natūraliuose vandens telkiniuose, laivininkystė bei biologijos ir technikos mokslo žinios [1].

Gyventojų skaičiaus augimas, didėjanti urbanizacija ir pajamos vienam gyventojui didina paklausą maisto produktams, kurie turi itin aukštą mitybos vertę [2].

Žuvies mėsoje gausu baltymų ir lipidų, tuo tarpu angliavandenių aptinkama vos 0,5 proc.. Žuvies mėsa taip pat labai vertinga, kadangi valgant ją organizmas aprūpinamas kalciu, fosforu ir geležimi. Vitaminų turinys yra labai panašus į žinduolių, išskyrus vitaminus A ir D, kurių daug randama riebioje žuvyje. Žuvies baltymai turi labai aukštą biologinę vertę. Be to, žuvų baltymai yra puikus lizino, metionino ir cistino šaltinis [3].

Pagal Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos pateiktus duomenis, daugumos maisto produktų – tokių kaip kiaulienos, javų ar vištienos – kainos iki 2020 metų turėtų likti nelabai pakitusios, priešingai nei žuvies produktų, kurie turėtų pabrangti dvigubai, kas rodo žuvies produktų poreikio augimą. Buvo atlikta maisto plėtros analizė ir nustatyta, kad akvakultūra sparčiai plėsis ir iki 2030 metų net 62 proc. visos maistui skirtos žuvies bus išgaunama akvakultūros sektoriuje [4].

Anksčiau akvakultūra buvo suprantama vienaprasmiškai – kaip žuvų auginimas tvenkiniuose. Tačiau bėgant laikui, atsižvelgiant į vandens išteklius, kurie daugelyje regionų tapo riboti, o žemės sklypai, naudojami tvenkiniams, didėti, buvo pradėtas žuvies auginimas uždarose akvakultūros sistemose (UAS). Vandens gyvūnų ir augalų auginimas UAS leidžia vandenį naudoti pakartotinai, kas aplinkosaugos požiūriu yra labai naudinga. Taip pat šioje sistemoje auginamų žuvų ekskrementus lengva surinkti, juos galima panaudoti žemės ūkyje kaip trąšas. Taigi, UAS galima vertinti, kaip labiausiai aplinką tausojančias komerciškai auginamų žuvų sistemas [5].

Žuvų augintojai turi prisitaikyti prie augančių žmonių populiacijos poreikių, didindami maisto gamybos apimtis. Todėl svarbu auginimui pasirinkti tokias žuvis, kurios būtų sparčiai augančios, atsparios ligoms, nereiklios vandens kokybei, o mėsa pasižymėtų geromis maistinėmis savybėmis. Tokiomis savybėmis pasižyminti žuvis yra Afrikinis šamas (Clarias gariepinus (Burchell, 1922)). Afrikiniai šamai prekinį svorį (800-1200 g) pasiekia per 6-9 mėnesius, gali gyventi vandenyje esant žemam deguonies kiekiui ir neršia kelis kartus per metus. Visos šios žuvies savybės daro Afrikinius šamus svarbiais akvakultūros objektais [6].

8 Svarbų vaidmenį Afrikinių šamų auginime uždarose akvakultūros sistemose vaidina tinkamas pašarų parinkimas. Gerai subalansuoti pašarai teigiamai veikia žuvies sveikatingumą, augimo intensyvumą bei gerina mėsos mitybinę vertę. [7].

Daugumos žuvų mitybai būdingas didelis proteino kiekio poreikis, 2-3 kartus viršijantis šiltakraujų gyvūnų proteino kiekio poreikį [8, 9].

Šamai efektyviau sunaudoja pašarus, kada jų racione padidinamas gyvulinės kilmės proteinų kiekis. Optimalus proteinų kiekis pašaruose yra 40proc. [10].

Darbo tikslas: ištirti ekstruduotų pašarų ir papildomai dehidratuotų musių lervų įtaką Afrikinio šamo

augimui ir mėsos kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Pateikti skirtingai šertų Afrikinių šamų eksterjero ir svorio indeksų bei įmitimo koeficientų palyginamąją analizę.

2. Nustatyti Afrikinių šamų augimo ir mėsos kokybės skirtumus, šeriant juos dvejopai – su dehidratuotomis musių lervomis ir be jų.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Žuvų auginimas uždarosiose akvakultūros sistemose (UAS)

Uždarosios akvakultūros sistemos – tai įrengimų kompleksas, kuriame uždaru ratu, pakartotinai vyksta vandens cirkuliacija. UAS sistema dažniausiai sudaryta iš žuvų auginimo baseinų, mechaninių bei biologinių vandens filtrų, degazatoriaus, vandens šildytuvų ir aeravimo sistemų. Visų šių įrengimų pagalba auginimo baseinuose palaikomi pagrindiniai vandens kokybės parametrai, reikalingi žuvų augimui [11]. Uždaros akvakultūros sistemos (UAS) modelis pateiktas 1.1 paveiksle.

1.1 paveikslas. Uždarosios akvakultūros sistemos (UAS) modelis [12]

Mechaninis filtras atlieka pirmąjį darbą visoje uždaroje cirkuliacinėje sistemoje. Visi pašaro likučiai, žuvų ekskrementai, dumbliai bei mikrobiologinių ląstelių liekanos yra netirpios dalelės, kurios pašalinamos tik mechaniškai jas surenkant. Netirpių dalelių surinkimas yra vienas iš svarbiausių UAS valdymo procesų, kadangi jų nepašalinimas gali užteršti vandenį ir taip tiesiogiai ar netiesiogiai įtakoti žuvų sveikatą bei kitų UAS įrenginių ir procesų našumą [13].

Biologinių filtrų UAS pagrindinė funkcija yra amoniako, kurį žuvys išskiria per žiaunas bei analines angas, šalinimas Susikaupusi didelė amoniako koncentracija neigiamai veikia žuvų augimą, todėl jo šalinimui yra naudojamos nitrifikuojančios bakterijos, kurios amonį (NH4+) oksiduoja į nitritus

(NO2) ir nitratus (NO3). Biofiltro mikroorganizmų veiklos dėka sumažėja organinių medžiagų,

10 Žuvų augimui didelę įtaką daro vandens prisotinimas deguonimi. Priklausomai nuo rūšies, optimaliam žuvų augimui reikia mažiausiai nuo 5,0 mg/l (šiltavandenėms žuvims) iki 7,0 mg/l (šaltavandenėms žuvims) ištirpusio deguonies kiekio koncentracijos [15].

Esant didesnei nei 9,0 mg/l deguonies koncentracijai vandenyje, kai kurioms žuvų rūšims tai gali sukelti stresą, sumažinti atsparumą ligoms, o per mažas deguonies kiekis sulėtinti jų augimą [16].

UAS vandens prisotinimui dažniausiai naudojami deguonies generatoriai. Šios technologijos naudojimas aprūpina žuvis ir biologinio filtro mikroflorą deguonimi [11].

Visiškai vandens sterilizacijai užtikrinti, prieš patekimą į žuvų auginimo rezervuarus, vanduo prateka pro ultravioletinių spindulių lempas. Atlikus tyrimus nustatyta, kad pilnai dezinfekcijai žuvininkystėje, kad būtų sunaikinta dauguma žuvų ligų sukėlėjų, pakanka 30 mW, S/cm2 _stiprumo

lempų [17,18].

Auginant šiltavandenes žuvis, svarbu sistemoje įrengti vandens šildytuvus, kurie palaikytų optimalią vandens temperatūrą. Reguliuojant temperatūrą galima pagreitinti įvairių auginamų žuvų vystymąsi bei išvengti gamybos sezoniškumo. Vandens temperatūra taip pat turi įtakos deguonies, azoto ir amoniako tirpumui vandenyje. Temperatūra – vienas iš fizinių vandens rodiklių, kuris daro tokią didelę įtaką žuvų vystymuisi ir augimo greičiui [19].

1.1.1. Uždarosios akvakultūros sistemos privalumai

Tvarios akvakultūros tikslas yra išgauti daugiau maisto iš to paties žemės ploto, užtikrinti optimalias auginimo sąlygas ir gyvūnų gerovę mažinant neigiamą poveikį aplinkai [20].

Atsižvelgiant į tai, UAS žuvų auginimas teikia daug privalumų:

• saugojami vandens ištekliai, UAS sistemoje 1 m3 _{vandens galima išgauti produkcijos kelis}

tūkstančius kartų daugiau, nei tokios pat apimties tvenkiniuose [21];

• išvengiama natūralių vandenų taršos, susidaro galimybės surinkti atliekas, jas tvarkyti ir kompostuoti [22];

• vykdoma biologinės taršos kontrolė [23];

• lengvesnis higienos ir ligų valdymas, kadangi UAS sistemose dažniausiai naudojamas gręžinių vanduo, kuris nėra užterštas ligų sukėlėjais ir parazitais [24];

• nebūtina biologinė stebėsena, nes auginamos žuvų rūšys neturi galimybės patekti į natūralius vandenis ir sutrikdyti biologinę pusiausvyrą, taip pat neturi neigiamo poveikio kitų žuvų gamtiniams ištekliams, nekyla problemų dėl žuvilesių paukščių egzistavimo bei invazinių žuvų ir vėžiagyvių plitimo [11];

11 • stipriai padidinamas gamybos produktyvumas, nes šioje sistemoje galima auginti daugelį žuvų rūšių, kurios dėl pritaikytų gerų sąlygų greičiau auga [25, 26].

1.2. Afrikinio šamo (Clarias gariepinus) aprašymas

Afrikinis šamas priklauso Animalia karalystei, Chordata tipui, Actinopterygii klasei,

Siluriformes būriui ir Clariidae šeimai [27].

Natūralioje aplinkoje Afrikiniai šamai gali gyventi įvairiuose gėluose vandens telkiniuose. Šios žuvys aptinkamos tiek daugiamečiuose vandenyse, tiek ir sezoniniuose, kurie tam tikrais metų laikotarpiais gali visiškai išdžiūti [28].

Aplinkos sąlygų kintamumas suteikia šioms žuvims lyderio statusą, o greitas jų augimas – aukšto lygio prisitaikymą išgyventi gamtoje [29].

Afrikinis šamas, dar kitaip vadinamas aštriadančiu šamu, gali užaugti iki 170 cm, sverti 60 kg. Gyvenimo vidurkis – 8 metai. Pilnai suaugęs Afrikinio šamo patinas yra didesnis už patelę [30].

Šamo galva didelė, iš viršaus plokščia, o kūnas link uodegos stipriai susiaurėja. Kūnas gali būti visiškai juodas, šviesiai rudas arba pereinančios iš juodos į gelsvai žalią ir pilką marmuro spalvas. Šamo galvos apatinė dalis ir pilvas yra baltos spalvos. Pelekų galai prieš nerštą ir jo metu paraudonuoja [31].

Nugarinis pelekas tęsiasi nuo galvinės dalies pabaigos iki uodegos peleko pradžios. Krūtinės pelekuose yra spygliai, kuriuos šios žuvys naudoja gynybai, o natūralioje aplinkoje panaudoja juos ,,ėjimui“ sausuma. Burna plati, su šiek tiek į priekį atsikišusiu viršutiniu žandikauliu, kuriame yra plati grupė aštrių dantų. Turi keturias poras ilgų ūsų, o Europinis šamas turi tik tris [32].

Afrikinis šamas paplitęs visoje Afrikoje ir Vidurio Rytuose, dabar šamai tvenkiniuose auginami jau ir Indijoje, Tailande, Kinijoje, Indonezijoje, Vietname ir daugelyje kitų šalių. Dėl savo ypatingų savybių – gero mėsos skonio, omega-3 riebalų rūgščių gausos, mažo kaulingumo, greito augimo, atsparumo ligoms bei prisitaikymo prie auginimo sąlygų – šios žuvys 80-ųjų metų pradžioje buvo atvežtos ir į Europą [33].

Europoje Afrikinius šamus galima auginti tik uždarosiose akvakultūros sistemose, kur visuomet būtų galima palaikyti optimalią jų augimui reikalingą temperatūrą.

Šios žuvys nereiklios ištirpusio deguonies kiekiui, jas įmanoma auginti esant mažai (1-2 mg/l) ištirpusio vandenyje deguonies koncentracijai. Padidinus koncentraciją iki 5,0-5,5 mg/l, padidėja jų augimo tempas [34].

12 Afrikiniai šamai priskiriami šiltavandenėms žuvims, kurioms reikalingi tam tikri vandens parametrai. Pagrindiniai vandens kokybės parametrai, reikalingi šiltavandenėms žuvims, pateikti 1.1 lentelėje.

1.1 lentelė. Pagrindiniai vandens kokybės parametrai, reikalingi šiltavandenėms žuvims [35]

Parametrai Šiltavandenės žuvys

Deguonies prisotinimas, % >40

pH 6,5-9,0

Vandens temperatūra o_{C <30}

Bendras azoto kiekis, mg/l <1,0

Nitritų kiekis, mg/l <0,5

Nitratų kiekis mg/l <60

Geležies kiekis, mg/l <1,0

Anglies dioksido kiekis, mg/l 25

Didesni nei 100 g šamai nereiklūs gyvenamosios aplinkos apšvietimui. Jie aktyviau maitinasi esant 30 lx apšvietimui nei 250-300 lx – esant mažesniam apšvietimui, išeiga auginant baseinuose padidėja iki 19 proc. [34].

1.3. Afrikinio šamo dirbtinis naršinimas

Natūralioje aplinkoje Afrikiniai šamai lytiškai subręsta būdami 8-12 mėnesių amžiaus. Nerštas prasideda lietingo sezono metu, Šiaurės Afrikoje tai būna balandžio ir gegužės mėnesiais, o auginamos UAS šios žuvys gali neršti kelis kartus per metus [36].

Pateles dirbtiniam naršinimui geriausia rinktis tas, kurių pilvas yra minkštas, išsipūtęs, ir pas kurias, švelniai braukiant ranka nuo pilvo pradžios link lytinės angos, lengvai iškrenta ikrai. Geriausia, kai ikrai būna tamsios aukso spalvos ir, juos išspaudus, daugiau kaip 90 proc. yra ne mažesni kaip 0,9 mm [37].

Afrikinio šamo patinus taip pat reikia atsirinkti atsakingai atkreipiant dėmesį į jų genitalijas – jos turėtų būti švelniai rausvos spalvos [38].

Prieš naršinimą pateles patariama laikyti atskirose talpose, kurių viršus būtų uždengtas, nes prieš nerštą jos būna agresyvios ir puola viena kitą, o tai mažina neršto efektyvumą. Taip pat svarbu jų nemaitinti likus 24 valandoms iki injekcijos suleidimo. Patinams papildomų sąlygų nereikia, iki pienių paėmimo jie gali būti bendruose baseinuose [38].

13 Kad dirbtinis apvaisinimas pavyktų, būtina naudoti hormoninius stimuliatorius. Dažniausiai naudojami sintetiniai hormonai Ovaprim ir Ovopel [39].

Hipofizio suspensija lėtai suleidžiama į nugaros raumenį aukščiau šoninės linijos (pirmame žuvies kūno trečdalyje). Dūrio vieta prilaikoma pirštu ir ištraukus adatą lengvai pamasažuojama, kad įšvirkšta injekcija neišbėgtų [40]. Praėjus po hipofizio injekcijos tam tikram laiko tarpui (1.2 lentelė), imami ikrai.

1.2 lentelė. Laikotarpis tarp hipofizio injekcijos ir ikrų paėmimo [41]

Vandens temperatūra (o_{C) 18 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30} Laikotarpis tarp injekcijos ir ikrų

paėmimo, val. 21 18 15 13 12 11 10 9 8 7,5 7

Prieš ikrų paėmimą sausai nuvalomas patelės pilvas. Ikrai paimami švelniai spaudžiant patelės pilvą nuo galvos pusės link lytinės angos.

Pieniai iš patinų paimami juos išskrodus. Išimtos sėklides pertrinamos per smulkų tinklelį ir pieniai išspaudžiami ant ikrų, kurie būna padalinti norimomis porcijos (200-300 g ikrų apvaisinimui geriausia naudoti 2-5 ml pienių), atsižvelgiant į akvariumo dydį, kuriame ikrai bus inkubuojami [42].

Ikrai su pieniais praskiedžiami vandeniu ir iki 5 min švelniai maišomi. Apvaisinti ikrai supilami ant plastikiniu tinkleliu (kurio akučių dydis atitinka ikrų dydį) aptrauktų rėmelių, išsklaidomi plonu sluoksniu ir palaikant 2-3 l/min vandens apykaitą akvariume, paliekami tolimesniam vystymuisi. Apvaisintų ikrų vystymosi laikotarpis priklauso nuo vandens temperatūros (1.3 lentelė).

1.3 lentelė. Apvaisintų ikrų vystymosi laikotarpis [41]

Vandens temperatūra (o_{C) 18 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30} Inkubacijos laikas, val. 57 46 38 33 29 27 25 23 22 21 20

Inkubacijos laikotarpiui geriausia palaikyti 25-27 °C vandens temperatūrą. Inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 20 iki 57 valandų, lervutės ristis pradeda 23-27 valandų laikotarpyje.

Išsiritusios gyvos lervos nukrenta į dugną, o neapvaisinti ir neišsiritę ikreliai pašalinami pipete iš akvariumų.

14

1.4. Afrikinio šamo lervučių priežiūra ir mailiaus auginimas

Išsiritę lervos nemėgsta šviesos, jos pasitraukia į tamsią vietą ir dideliais būriais prisikabina vienoje vietoje. Palaikant 25-26 °C vandens temperatūrą, išsiritusios lervutės pradeda plaukioti praėjus vos 2-3 paroms [43].

Per 3-4 savaites mailius pasiekia 2-4 g svorį. Afrikinio šamo jaunikliams nuolatos reikia šilto, prisotinto deguonimi vandens.

Afrikiniai šamai yra aktyvūs tamsoje, todėl intensyvi šviesa blogina jų augimą ir vystymąsi. Jų pagrindiniai jutiminiai organai yra ūseliai priekinėje galvos dalyje, kuriais jaučia maistą, todėl jų regėjimui šviesa neturi jokios reikšmės. Kad mailius greitai augtų, 3-4 savaites jis laikomos tamsoje arba prietemoje [44].

Optimaliam lervučių augimui ir išlikimui pirmosiomis dienomis reikalingas gyvas maistas. Tyrimai parodė, kad gyvas maistas (Artemia nauplii, Daphnia, Moina ir kt.) yra svarbios lervutėms pirmas 4-6 dienas po egzogeninio maitinimosi [45].

Perėjimas prie sauso maisto vyksta palaipsniui 6-7 dieną. Pradžioje maitinama tiek gyvu, tiek ir sausu maistu (50/50), vėliau gyvo maisto kiekis palaipsniui mažinamas, kol galiausiai 10 dieną pereinama prie maitinimo tik sausu maistu. Optimalus granulių dydis šiuo laikotarpiu yra 2,2 proc. nuo bendro gyvos lervutės ilgio, ir maitinamos 25 proc. pašaro skaičiuojant nuo esamos biomasės, maitinama 2 valandų intervalu [46].

1.5. Afrikinio šamo šėrimas

Labai svarbu atsakingai rinktis pašarus, kuriais bus šeriamos žuvys, kadangi kokybiški pašarai bei tinkamas šėrimas nulemia sėkmingą akvakultūros auginimą.

Akvakultūroje 40-60 proc. visų išlaidų sudaro pašarų pirkimas, todėl labai svarbi pusiausvyra tarp greito žuvų augimo ir optimalaus pašarų panaudojimo [47, 48].

Intensyviai pramoniniu būdu auginant Afrikinius šamus, naudojami aukštos kokybės pašarai, turintys labai didelį kiekį baltymų. Reikia pažymėti, kad norint gauti gerus rezultatus, būtina sudaryti sąlygas, kad visos žuvys lengvai paimtų pašarą vandens telkinyje, t.y. reikia šerti kelis kartus per dieną. Yra duomenų, kad pašarinis koeficientas gali siekti 0,74 (gauta eksperimentuojant), t.y. norint gauti 1 kg gyvos masės prieaugio, reikia sušerti 740 g pašaro [49].

Auginant tvenkiniuose šamus, jie šeriami pramoniniais subproduktais – ryžių pelais, javais, medvilnės sėklų miltais, kukurūzų ir žemės riešutų miltais. Fermose pagaminti granuliuoti pašarai (turintys 28-35 proc. baltymų) sudaryti iš šių subproduktų mišinių, taip pat iš alaus virimo produktų,

15 kakavos aiženų, kavos minkštimo ir vištų mėšlo. Kada tvenkinys gerai patręštas, tokia neįprasta augalinės kilmės pašarų sudėtis sudaro 20 proc. raciono be neigiamo poveikio žuvų augimui. Auginant Afrikinius šamus dabartiniu metu, jie šeriami praktiškai be gyvulinės kilmės baltymų (žuvies ir kraujo miltų). Kartais papildomai šeriama musių lervomis, termitais, sliekais ir skėriais.

Reikalui esant, nacionalinės ir tarptautinės kompanijos tiekia specifinius maišytus pašarus, kurie dažniausiai skirti šamų auginimui UAS. Geriausias augimo tempas pasiekiamas, kai pašarai turi 35-42 proc. žalių baltymų ir 12 kJ/kg pašaro. Granuliuoti pašarai, kurie nusėda ant baseino dugno, nėra tinkami, nes labai užteršia vandenį. Geriausiai tinka ekstruduoti pašarai (plaukiojantys, mažiau teršiantys ir efektyvesni – geresnis maistinių medžiagų įsisavinimas). Tokius pašarus gamina ir eksportuoja Europa ir Brazilija, daugelis Afrikos šalių, tokios kaip Nigerija ir Uganda [50].

Auginant Afrikinius šamus UAS, geriausi žuvininkystės rodikliai ir aukšti kūno (kūno aukščio, storio ir apimties) indeksai gaunami naudojant daug proteino turinčius pašarus [34].

Nustatyta, kad auginant Afrikinius šamus UAS, jie greičiau ir daugiau priauga svorio, maitinant juos pašarais, turinčiais 40-45 proc. proteino ir 13-14 proc. riebalų (tokiais pašarais paprastai šeriami upėtakiai), negu pašarais, kurie turi 23-34 proc. proteino ir 4-6 proc. riebalų (pašarai, kurie naudojami karpių šėrimui) [51].

Tarp perspektyviausių technologijos krypčių gaminant pašarus akvakultūrai ekspertai mini proteino naudojimą iš alternatyvių šaltinių, pvz., vabzdžių [52].

Šiuo metu mokslininkai pradėjo tirti Hermetia illuens musių lervų panaudojimą žuvų šėrimui, o taip pat kaip pakaitalą žuvų miltams gyvulių ir vištų pašaruose. Atlikti bandymai šeriant upėtakius, šamus ir mėlynąsias tilapijas. Mokslininkai S. St-Hilaire, C. Sheppard, J. K. Tomberlin ir kt. teigia, kad ant mėšlo išaugintos lervos turi nedidelį kiekį nesočiųjų riebiųjų rūgščių, taip reikalingų auginant plėšrias žuvis. Tačiau autoriai pažymi, kad auginant lervas ant maisto atliekų, lipidų padidėja 30 proc., o omega-3 riebiųjų rūgščių kiekis padidėja 3 proc. per pirmas 24 auginimo valandas, palyginus su lervomis, augintomis ant mėšlo [53].

1.6. Afrikinio šamo mėsos savybės

Žuvis sudaryta iš vandens (66-81 proc.), baltymų (16-21 proc.), angliavandenių (<0,5 proc.), lipidų (0,2-25 proc.) bei pelenų (1,2-1,5 proc.) ir yra laikoma svarbią biologinę vertę turinčia mėsa dėl esančių amino rūgščių ir mikroelementų [54].

Žuvies mėsa taip pat labai yra vertinga dėl omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, kurios yra svarbios smegenų veiklai, organizmo atsparumui, kraujospūdžiui bei ląstelėse vykstančių procesų reguliacijai [55].

16

Lipidų kiekis ir riebalų rūgščių santykis

Atsižvelgiant į lipidų kiekį, žuvies produktai klasifikuojami: liesi (<2 proc.), mažo riebumo (2-4 proc.), vidutinio riebumo (4-8 proc.) ir riebūs (>8 proc.) [56].

Riebalų kiekis žuvies mėsoje priklauso nuo jos rūšies, pvz., šamai rėksniai (Pseudoplatystoma

fasciatum) priskiriami prie liesos žuvies, kai riebalų kiekis neviršija 2 proc., o Afrikiniai šamai (Clarias gariepinus) – vidutinio riebumo, kur riebalų kiekis yra 4-8 proc.. Eršketinės ir lašišinės žuvys priskiriamos riebioms žuvims, kai riebalų kiekis yra daugiau kaip 8 proc.. Iki šiol dar nėra rasta šamo rūšies, kurios riebalai mėsoje viršytų 8 proc. [57].

Omega-6 ir omega-3 riebalų rūgštys (ω-6: ω-3) yra labai svarbios žmogaus organizmui, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija [58] teigia, kad dar svarbesnis šių riebalų rūgščių tarpusavio santykis. Tinkamai subalansuotos riebalų rūgštys teigiamai veikia sveikatą. Geriausia, kai omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis yra nedidesnis 5:1, tuomet vartojamos kartu šios riebalų rūgštys teiktų naudą žmogaus sveikatingumui [59].

Dažniausiai žuvies mėsoje būna didelis kiekis omega-6 riebalų rūgščių ir mažai omega-3, tačiau buvo atlikti tyrimai ir pastebėta, kad šamažuvių šeimai priklausančių žuvų omega riebalų rūgščių santykis perdaug nenukrypo nuo Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamo santykio – 5:1 [60].

Žuvies baltymai

Žuvies mėsoje yra aukštos vertės baltymų ir daug kitų mitybos komponentų, dėl kurių žuvį turėtume valgyti kiekvieną dieną [61]. Žalių baltymų kiekis žuvyje gali svyruoti nuo 17 proc. iki 21 proc., priklausomai nuo žuvies rūšies, mitybos, augimo sąlygų ir net nuo kūno dalies [62].

Komerciniai tikslais užauginto šamo baltymų kiekis raumenyse gali svyruoti nuo 12 proc. iki 21 proc., priklausomai nuo žuvies kilmės, reprodukcinio ciklo ir pašarų, kuriais žuvis buvo šeriama [63].

Šamo file energetinė vertė 100 g: baltymai – 79,4 kcal, riebalai – 15,9 kcal. Iš viso 95,3 kcal/100 g [64].

17

2. TYRIMO OBJEKTAS IR METODIKA

Mokslinis-tiriamasis darbas buvo atliktas 2016-2017 metais, LSMU VA Gyvulininkystės technologijos fakultete. Mėsos kokybės tyrimai atlikti LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje. Tyrimo objektas – Afrikiniai šamai (Clarias gariepinus) – buvo auginami UAB ,,Giedrupė“ įmonėje.

Bandymo schema. Žuvys buvo auginamos UAS ir šeriamos specializuotais ekstruduotais

pašarais. Kontrolinė grupė buvo šeriama Coppens firmos pašarais, o tiriamoji grupė Coppens pašaru (85 proc.) ir dehidratuotomis musių lervomis (15 proc.). Bandymo schema pateikta 2.1 lentelėje.

2.1 lentelė. Bandymo schema

Eil.

Nr. Rodiklis Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

1.

100 % ekstruduotas Coppens firmos

CATCO SPECIAL PRO EF (4,5 mm)

pašaro

+ -

2.

85 % ekstruduoto Coppens firmos

CATCO SPECIAL PRO EF (4,5 mm)

pašaro ir 15 % musių (Hermetia illucens) dehidratuotų lervų

- +

4 mėnesių amžiaus Afrikinio šamo jaunikliai buvo išgaudyti ir surūšiuoti pagal svorį į kelias atskiras grupes. Žuvys, svėrusios 300g (±20g), buvo susvertos bei suskaičiuotos, o paskui suleistos į auginimo du atskirus 2,5 m3 talpos baseinus. Kiekvienos grupės suleidimo tankis buvo 300 kg žuvies į 1 m3. Žuvys buvo šeriamos 5 kartus per parą. Viso tyrimo metu pašaro dienos norma buvo nustatoma remiantis Coppens firmos šėrimo rekomendacijomis (2.2 lentelė), tik pašaro rūšis visą tyrimo laiką nebuvo keičiama.

2.2 lentelė. Šėrimo rekomendacijos pagal Coppens

Šėrimo dienos

Vidutinis žuvies svoris, g

Pašaro kiekis (% nuo

žuvies svorio/per dieną) Pašaro rūšis

49 242 2,74 Special Pro / Select-13 EF 4,5mm

56 305 2,37 Special Pro / Select-13 EF 4,5mm

63 372 2,08 Special Pro / Select-13 EF 4,5mm

18 2.2 lentelės tęsinys Šėrimo dienos Vidutinis žuvies svoris, g

Pašaro kiekis (% nuo

žuvies svorio/per dieną) Pašaro rūšis

77 514 1,70 Special Pro / Select-13 EF 4.5/6.0mm

84 589 1,57 Special Pro / Select-13 EF 4.5/6.0mm

91 669 1,50 Special Pro / Select-13 EF 4.5/6.0mm

98 754 1,43 Special Pro / Select-13 EF 4.5/6.0mm

105 845 1,36 Special Pro / Select-13 EF 4.5/6.0mm

112 940 1,30 Special Pro / Select-13 EF 4.5/6.0mm

119 1040 1,24 Special Pro / Select-13 EF 6.0mm

126 1144 1,18 Special Pro / Select-13 EF 6.0mm

133 1251 1,12 Special Pro / Select-13 EF 6.0mm

140 1361 1,06 Special Pro / Select-13 EF 6.0mm

147 1473 1,02 Special Pro / Select-13 EF 6.0mm

154 1589 0,97 Special Pro / Select-13 EF 6.0mm

Ekstruduotų Coppens CACTO SPECIAL PRO EF (4,5mm) pašarų ir dehidratuotų musių (Hermetia illuens) lervų kokybiniai rodikliai pateikiami 2.3 ir 2.4 lentelėse.

2.3 lentelė. Coppens CATCO SPECIAL PRO (4,5mm) pašaro kokybiniai parametrai

Kokybiniai rodikliai Priedai Mikroelementai

Žali baltymai, % 42 Vit. A, TV/kg 10000 Geležis mg/kg 75

Žali riebalai, % 13 Vit. C, mg/kg 150 Jodas, mg/kg 5,0

Žalia ląsteliena, % 1,2 Vit. E, mg/kg 200 Varis, mg/kg 5,0 Žali pelenai, % 7,4 Vit. D3, TV/kg 1516 Manganas, mg/kg 20 Fosforas, % 1,19 Etoksikvinas, mg/kg 100 Cinkas, mg/kg 80

Kalcis, % 2,0 - - - -

19 2.4 lentelė. Dehidratuotų musės (Hermetia illucens) lervų kokybiniai parametrai

Kokybiniai rodikliai Mineralinės medžiagos

Apykaitos energija,

MJ 21,1 Kalcis, g/kg 75,6

Sausos medžiagos , % 91,3 Fosforas, g/kg 9,0

Žali baltymai, % 42,1 Kalis, g/kg 6,9

Žalia ląsteliena, % 7,0 Natris, g/kg 1,3

Žali riebalai % 26,0 Magnis, g/kg 3,9

Pelenai, % 20,6 Manganas, mg/kg 246

- - Cinkas, mg/kg 106

- - Varis, mg/kg 6

- - Geležis, mg/kg 1370

Pašarų, šertų kontrolinės ir tiriamosios grupių šamams, kokybiniai rodikliai pateikti 2.5 lentelėje. 2.5 lentelė. Pašarų, šertų kontrolinės ir tiriamosios grupių šamams, kokybiniai rodikliai

Kokybiniai rodikliai Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

Žali baltymai, % 42 42,02 Žali riebalai, % 13 14,95 Žalia ląsteliena, % 1,2 2,07 Žali pelenai, % 7,4 9,38 Fosforas, % 1,19 1,15 Kalcis, % 2,0 2,84 Geležis mg/kg 75 269,25

20

Eksterjero indeksų nustatymo metodika

Eksterjero indeksų ir mėsos kokybės nustatymui 2017 metais žuvis buvo išgaudyta, atsitiktinai paimta po 6 šamus kiekvienos grupės. Atlikti šie matavimai: žuvies kūno ilgis (L), ilgis iki uodegos peleko (nuo galvos priekio iki uodeginio peleko) (l), galvos dydis (nuo galvos priekio iki žiaunų dangtelio kaudalinio krašto) (C), kūno aukštis (trijose kūno vietoje) (H), kūno apimtis (L0) – visi šie

parametrai matuoti cm, kūno masė (Q) – gramais. Morfometriniai parametrai matuoti juostele ir Vilkenso skriestuvu, svoriui nustatyti buvo naudojamos analitinės svarstyklės.

Iš atliktų matavimų apskaičiuoti šie eksterjero indeksai: kūno indeksas (l/L), aukštanugariškumo (l/H), galvos dydžio (C*100/l), kūno apimties (L0*100/l), liemeninės dalies indeksas (s*100/l) ir

įmitimo koeficientas pagal T. Fultoną (Q*100/l3_).

Prieš atliekant skrodimą, kiekvienas šamas buvo numarinamas, atliekant smegenų kontūziją (sutrenkiant žuvų kaukoles). Išskrodus žuvį buvo nustatytas vidaus organų svoris. Išpjaustyta ir pasverta kairės bei dešinės pusių filė, pasverta galva.

Žuvų mėsos kokybės tyrimo metodikos

Žuvų mėsos spalvingumas nustatytas Minolta firmos spalvos matuokliu “Chroma Meter 400”, išmatuotas spalvos šviesumas (L*), spalvos rausvumas (a*), spalvos gelsvumas (b*).

Vandeningumas nustatytas pagal mėginio svorio sumažėjimą per 24 val. ją laikant pakabintą maišeliuose su tinkleliu +4°C temperatūroje.

Vandens rišlumas buvo nustatomas presavimo metodu [65].

Virimo nuostoliai buvo nustatyti svėrimo metodu, verdant cirkuliacinėje vandens vonelėje 30 min., prie 70 0C, pasvėrus prieš ir po virimo.

Sausųjų medžiagų kiekis buvo nustatomas, džiovinat mėsą iki pastovios masės (prie 105 0_{C) su}

automatinėmis sausų medžiagų svarstyklėmis Scaltec SM-1; pH matuota 48 val. po skerdimo, pH-metru INOLAB3.

Riebalų kiekis buvo nustatytas remiantis pamatiniu Soksleto [66] metodu;

Pelenai buvo nustatomi svėrimo metodu, sudeginant žuvies mėsą 600 laipsnių temperatūroje [67];

Baltymų kiekis buvo nustatytas Kjeldalio metodu [68].

Riebiųjų rūgščių kiekis bandiniuose nustatytas dujų chromatografijos metodu, naudojant Shimadzu firmos dujų chromatografą, masių detektoriumi. Riebalų rūgščių analizei tiriamieji mėginiai buvo paruošti LST EN ISO 12966-2:2011 [69] ir LST EN ISO 12966-2:2011 [70]. Kiekybinei analizei naudotas riebalų rūgščių standartas Supelco 37 fame mix.

21

Statistinis duomenų įvertinimas

Tyrimo duomenims pateikti panaudota MS Office Excel 2010 programa, statistinės duomenų analizės įvertintos IBM SPSS programa. Analizuojamų grupių statistiškai skirtingų rodiklių nustatymui taikytas ANOVA kriterijus. Duomenys laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.

22

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Afrikinių šamų svėrimo ir matavimo duomenys

LSMU VA mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje buvo atlikti Afrikinių šamų (Clarias gariepinus) anatominių kūno dalių matavimai. Abiejų grupių žuvys buvo pasvertos, taip pat buvo pasvertos galvos, vidaus organai bei abiejų pusių file. Pamatuotas žuvies ir kūno ilgiai, galvinės, liemeninės bei uodeginės dalies ilgiai, taip pat pamatuotas kūno aukštis ir apimtis. Matavimo ir svėrimo duomenys pateikti 3.1 lentelėje.

3.1 lentelė. Afrikinių šamų svėrimo ir matavimo duomenys

Rodikliai

Grupė

Kontrolinė lim Tiriamoji lim

Svoris,g 1272,3±181,5 1046,4-1525,0 1171,6±94,2 1040,2-1282,2

Žuvies ilgis, cm 54,5±3,3 50,0-58,5 52,5±1,7 51,0-55,0

Kūno ilgis, cm 49,1±3,4 44,0-52,7 46,9±1,7 45,1-49,0

Galvinės dalies ilgis, cm 11,4±1,0 10,2-13,0 11,5±1,2 10,1-13,0 Liemeninės dalies ilgis, cm 15,8±0,7 15,0-16,7 14,4±1,2 13,1-16,0 Uodeginės dalies ilgis, cm 23,3±2,3 20,5-25,8 22,8±0,7 21,9-23,8

Kūno aukštis , cm 8,4±0,8 7,0-9,2 8,9±0,4 8,1-9,2

Kūno apimtis, cm 24,2±1,6 22,8-26,4 24,5±1,2 22,1-25,2

Galvos svoris, g 318,9±48,4 252,3-375,5 278,3±16,1 255,9-291,6 Vidaus organų svoris, g 114,8±39,1 60,1-162,4 103,9±27,0 74,6-142,9 File svoris, g 493,1±85,6 395,0-617,0 471,6±54,0 390,3-530,5

Kaip matyti 3.1 lentelėje, tiriamosios ir kontrolinės grupių šamų anatominių kūno dalių rodikliai buvo labai panašūs. Kontrolinėje grupėje vienos žuvies svoris buvo žymiai didesnis už kitų, o kadangi labai svarbu, kad žuvies svoriai būtų kuo vienodžiau pasiskirstę toje pačioje amžiaus grupėje, galima teigti, kad tiriamosios grupės šėrimas 85 proc. ekstruduotu Coppens firmos CATCO SPECIAL PRO EF (4,5 mm) pašaru ir 15 proc. dehidratuotomis musių (Hermetia illucens) lervomis teigiamai veikė Afrikinių šamų augimą. Ryškus žuvų svorių skirtumas neigiamai veikia jų augimą, nes didesnės žuvys linkusios lyderiauti (pirmos paima pašarus), dažniau pasireiškia kanibalizmas (žuvys ,,lyderės“ puola mažesnes žuvis, jas sužaloja, o sužalota žuvis dažniausiai gaišta).

23

3.2. Afrikinių šamų, šertų skirtingais pašarais, įmitimo koeficientas

Vienas svarbesnių rodiklių žuvų auginime yra įmitimo koeficientas – žuvies svorio ir ilgio santykis (condition factor). Pirmasis, aprašęs šio santykinio dydžio svarbą, buvo T. Fultonas [71]. 1904 m. T. Fultonas pasiūlė žuvies ilgio (cm) dydį pakelti kubu [72, 73]. Kadangi T. Fultonas laikomas pirmuoju mokslininku, atkreipusiu dėmesį į žuvies svorio ir ilgio santykį, šį koeficientą žuvininkystėje priimta vadinti T. Fultono koeficientu. Įmitimo koeficientas parodo, ar žuvys gerai ėmė pašarą, ar pašaras buvo kokybiškas, tinkamas šėrimui, ar žuvų augimui buvo sudarytos palankios sąlygos. Iš pateiktų 3.2 lentelės ir 3.1 paveikslo matyti, kad didesniu įmitimo koeficientu pasižymėjo tiriamosios grupės šamai, šerti pašarais, kurių sudėtyje buvo dehidratuotų musių lervų.

3.2 lentelė. Skirtingais pašarais šertų Afrikinių šamų įmitimo koeficientas (Q*100/l3 ₎

Grupė Įmitimo koeficientas

Kontrolinė 1,08±0,10

lim 0,90-1,23

Tiriamoji

1,14±0,13

lim 0,98-1,38

3.1 paveikslas. Skirtingais pašarais šertų Afrikinių šamų įmitimo koeficientas (Q*100/l3 ₎ 0.90 0.95 1.00 1.05 1.10 1.15 1.20 1.25 1.30 Tiriamoji Kontrolė Įmitimo koeficientas (Q*100/l3₎ %

24 Afrikinių šamų įmitimo koeficientas yra gana žemas, lyginant su kitų žuvų rūšių įmitimo koeficientu. Jei pas karpius įmitimo koeficientas, priklausomai nuo amžiaus, svyruoja nuo 2,5 iki 4,5 [74], tai pas Afrikinius šamus su nedidelėmis išimtimis jis svyruoja 0,7-1,5 ribose [51]. Todėl gautą didesnį įmitimo koeficientą, šeriant šamus pašaru su musių lervomis, galima laikyti gana reikšmingu.

3.3. Afrikinių šamų, šertų skirtingais pašarais, eksterjero ir svorio indeksai

Žuvies eksterjero indeksai leidžia numatyti vertingos mėsos išeigas ir parodo žuvies kūno dalių išsivystymą bei kompaktiškumą. Afrikinių šamų eksterjero indeksai pateikti 3.3 lentelėje.

3.3 lentelė. Afrikinių šamų eksterjero indeksai

Indeksai

Grupė

Kontrolinė lim Tiriamoji lim

Aukštanugariškumo 5,872±0,42 5,28-6,43 5,260±0,42 4,90-6,02 Galvos dyžio 23,332±2,12 19,92-25,65 24,484±2,52 22,39-28,54 Kūno apimties 49,380±3,32 43,26-52,47 52,215±2,49 48,89-55,88 Liemeneninės dalies 32,218±1,83 29,81-34,36 30,837±2,79 27,05-34,37

Iš 3.3 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad aukštanugariškumo, galvos dydžio ir liemeninės dalies indeksai buvo geresni kontrolinės grupės. Tiriamosios grupės kūno apimties indeksas 2,835 proc. didesnis nei kontrolinės grupės.

Apskaičiavus žuvies atskirų dalių svorio indeksus, kurie pateikti 3.4 lentelėje, galima palyginti kūno dalių santykius bei nustatyti mėsos išeigas – kuo galvos ir vidaus organų indeksas mažesnis, tuo daugiau svorio gaunama iš vertingesnės kūno dalies.

3.4 lentelė. Afrikinių šamų atskirų dalių svorio indeksai

Indeksai

Grupė

Kontrolinė lim Tiriamoji lim

Galvos svorio 25,066±1,46 23,45-27,61 23,837±1,95 20,62-25,66 Vidaus organų svorio 8,973±2,45 4,55-11,51 8,798±1,80 6,53-11,32

25 Atsižvelgiant į 3.4 lentelėje pateiktus duomenis matyti, kad šiek tiek geresni svorio indeksai buvo tiriamosios grupės. Kontrolinės grupės galvos svorio indeksas sudarė 25,066 proc. nuo visos žuvies svorio, kai tiriamosios buvo 1,229 proc. mažesnis. Vidaus organų svorio indeksas, vertinant pagal gautas vidutines vertes, tiriamosios grupės buvo 0,175 proc. mažesnis, lyginant su kontrolinės grupės. Tačiau atkreipiant dėmesį į vidaus organų svorio indeksų lim vertes, kontrolinėje grupėje mažiausias organų svorio indeksas buvo 4,55 proc., kai tiriamojoje grupėje – 6,53 proc., tai parodo, kad reikšmingos įtakos vidaus organų dydžiui/vystymuisi šamų šėrimas pašaru ir dehidratuotomis musių (Hermetia illucens) lervomis neturėjo.

3.4. Ekstruduotų pašarų ir dehidratuotų musių (Hermetia illucens) lervų įtaka Afrikinių šamų mėsos spalvingumui

Produkto išvaizda yra vienas iš svarbiausių požymių, lemiančių vartotojų pasirinkimą. Spalvingumas suteikia mėsai estetinę išvaizdą, taip pat yra susijęs su kulinarinėmis bei technologinėmis savybėmis [75]. 3.5 lentelėje pateikiama ekstruduotų pašarų, papildytų dehidratuotomis musių (Hermetia illucens) lervomis, įtaka Afrikinių šamų mėsos spalvingumui.

3.5 lentelė. Ekstruduotų pašarų, papildytų dehidratuotomis musių (Hermetia illucens) lervomis, įtaka Afrikinių šamų mėsos spalvingumui

Spalvos charakteristika

Grupė

Kontrolinė lim Tiriamoji lim

L* 44,21±2,84 39,72-47,10 47,84±1,40 46,46-50,37

a* 22,55±4,04 17,89-29,92 19,19±2,16 15,79-21,34

b* 10,13±3,07 5,99-14,62 11,85±1,57 9,53-13,69

kur L* nurodo mėsos ryškumą, a* vertė – raudonos ir žalios spalvos, b* vertė – geltonos ir mėlynos spalvos santykį.

Iš 3.5 lentelėje pateiktų duomenų matyti, jog reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo. Kiek šviesesnė buvo tiriamosios grupės šamų mėsa (L*_{). Mėsos ryškumo L*skirtumai tarp grupių yra}

statistiškai patikimai reikšmingi (p<0,05). Ekstruduotų pašarų papildymas dehidratuotomis musių lervomis statistiškai nepatikimas a* ir b* spalvos charakteristikoms (p>0,05).

26

3.5. Ekstruduotais pašarais ir musių (Hermetia illucens) lervomis šertų afrikinių šamų mėsos fizinės savybės

Mėsos vandeningumą nulemia individo rūšis, amžius, individualios savybės, įmitimas ir šėrimas [76].

Mėsos vandens rišlumas parodo mėsos tinkamumą gaminti aukštos kokybės produktus. Šviežia, gerai vandenį rišanti mėsa neišskiria daug sulčių [77].

Virimo nuostoliai terminio apdorojimo metu yra svarbus kulinarinis rodiklis. Virimo metu mažiau masės netenkanti mėsa yra vertingesnė. Ekstruduotų pašarų, papildytų dehidratuotomis musių (Hermetia illucens) lervomis, įtaka Afrikinių šamų mėsos fizinėms savybėms pateikta 3.6 lentelėje.

3.6 lentelė. Afrikinių šamų šertų ekstruduotais pašarais ir dehidratuotomis musių (Hermetia illucens) lervomis, įtaka mėsos fizinėms savybėms

Mėsos fizinės savybės

Grupė

Kontrolinė lim Tiriamoji lim

Vandeningumas, % 10,46±1,21 8,59-11,86 10,93±2,34 8,43-15,26 Vandens rišlumas, % 67,90±3,71 62,87-72,18 63,26±3,96 57,22-69,29 Virimo nuostoliai, % 9,27±2,53 6,38-12,60 13,21±2,50 10,12-16,53

Atkreipiant dėmesį į 3.6 lentelėje pateiktus mėsos fizinių savybių gautus duomenis, matyti, kad vandeningumas, lyginant abi grupes, buvo beveik vienodas – tik 0,47 proc. vandeningesnė žuvies mėsa buvo tiriamosios grupės. Mažesnė vandens rišlumo geba 4,64 proc. buvo tiriamosios grupės. Mažesni nuostoliai virimo metu buvo kontrolinės grupės. Tiriamosios grupės žuvų mėsos masės virimo nuostoliai buvo 3,94 proc. didesni nei kontrolinės. Abiejų grupių gauti vandeningumo ir vandens rišlumo duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05), gauti virimo nuotolių duomenys statistiškai patikimi (p<0,001).

3.6. Ekstruduotų pašarų ir dehidratuotų musių (Hermetia illucens) lervų įtaka Afrikinių šamų mėsos cheminėms savybėms

Cheminės savybės nusako mėsos technologinę ir mitybinę vertę. pH yra svarbus kokybės rodiklis, rodantis ilgesnio laikymo galimybę ir kai kurias technologines savybes. Ekstruduotų pašarų,

27 papildytų dehidratuotomis musių (Hermetia illucens) lervomis, įtaka Afrikinių šamų mėsos cheminėms savybėms pateikta 3.7 lentelėje.

3.7 lentelė. Ekstruduotų pašarų ir dehidratuotų musių (Hermetia illucens) lervų įtaka Afrikinių šamų mėsos cheminėms savybėms

Mėsos cheminės savybės Grupė

Kontrolinė lim Tiriamoji lim

S.m., % 24,14±1,66 22,31-26,57 22,42±1,80 20,42-24,83

pH 6,24±0,12 6,10-6,45 6,03±0,09 5,96-6,20

Tarpraumeniniai riebalai,% 3,02±0,26 2,71-3,42 2,92±0,84 1,94-4,24

Pelenai, % 0,98±0,10 0,83-1,11 0,82±0,14 0,60-0,95

Baltymai, % 20,14±1,84 18,07-22,93 18,68±1,40 16,89-20,69

Analizuojant ekstruduotų pašarų ir dehidratuotomis musių (Hermetia illucens) lervomis šertų šamų, įtaką mėsos cheminėms savybėms nustatyta, kad tiriamoje grupėje sausųjų medžiagų sumažėjo 1,72 proc., tarpraumeninių riebalų – 0,1 proc., o pelenų – 0,16 proc., lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05). Atlikus žuvų mėsos pH matavimus po 48 val. tiriamojoje grupėje pH vertė buvo 0,21 mažesnė, palyginus su kontroline grupe. Duomenys statistiškai patikimi (p<0,05).

3.7. Skirtingais pašarais šertų Afrikių šamų mėsos riebalų rūgštys

Tyrimo metu buvo ištirtos UAS augintų ir skirtingais pašarais šertų Afrikių šamų mėsos riebalų rūgštys. 3.8 lentelėje ir 3.2 paveiksle pateikta riebalų rūgščių grupių procentinė dalis nuo bendro riebalų rūgščių kiekio žuvų mėsoje.

3.8 lentelė. Riebalų rūgščių grupių kiekis (%) nuo bendro riebalų rūgščių kiekio žuvų mėsoje

Riebalų rūgštys, %

Grupė

Kontrolinė Tiriamoji

Sočios riebalų rūgštys 30,36±2,765 35,50±4,665

Mononesočios riebalų rūgštys 49,82±1,611 46,53±2,585

28 Remiantis 3.8 lentelės duomenimis, matyti, kad sočiųjų riebalų rūgščių 5,14 proc. daugiau buvo tiriamosios grupės šamų mėsoje. Mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekis tiriamosios grupės žuvų mėsoje sumažėja 1,85-3,29 proc., lyginant su kontroline grupe. Duomenys nėra statistiškai patikimi (p>0,05).

3.2 paveikslas. Riebalų rūgščių grupių pasiskirstymas % nuo bendro riebalų rūgščių kiekio Afrikinio šamo žalioje mėsoje

3.2 paveiksle akivaizdus riebalų rūgščių kiekių pasiskirstymas žalioje žuvų mėsoje. Didžiausią dalį šamo mėsoje sudarė mononesočiosios RR, mažiausias kiekį sudarė polinesočiosios RR.

Riebalų rūgščių sudėtis Afrikinio šamo mėsoje pateikta 3.9 lentelėje.

3.9 lentelė. Riebalų rūgščių sudėtis Afrikinio šamo mėsoje (riebalų rūgščių kiekis pateikiamas g/100g riebalų)

Riebalų rūgštys Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

C10:0 kaprino 0,060±0,060 0,085±0,148 C14:1 n5 miristoleino 0,093±0,049 0,142±0,090 C14:0 miristo 2,017±0,768 3,047±1,326 C15:0 pentadekano 0,151±0,050 0,121±0,108 C16:1 cis-9 almitoleino 3,570±0,324 3,370±0,362 0 10 20 30 40 50 60 Sočios riebalų

rūgštys/SFA Mononesočiosriebalų rūgštys/MUFA Polinesočios riebalų rūgštys/PUFA RR k ieki s, % Riebalų rūgštys Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė

29 3.9 lentelės tęsinys

Riebalų rūgštys Kontrolinė grupė Tiriamoji grupė

C16:0 palmitino 20,685±1,331 21,825±1,494 C17:0 heptadekano 0,131±0,045 0,029±0,070 C18:3 n6 γ-linoleno, 0,248±0,052 0,192±0,126 C18:2 n6 cis,cis 9,12 linolo 14,772±0,849 13,816±1,581 C18:1 n9 cis-9 oleino 41,799±1,115 39,567±2,075 C18:1 n9 trans-9 elaido 2,457±0,231 2,209±0,308 C18:0 stearino 6,200±0,631 6,211±0,655 C 20:4 5,8,11,14 eikozatetraeno 0,252±0,048 0,405±0,219 C20:5 eikozapentaeno 1,037±0,259 0,897±0,281 C20:3 cis 8,11,14 eikozotrieno 0,307±0,111 0,358±0,107 C20:2 cis-11,14 eikozadieno 0,378±0,135 0,372±0,197 C20:1 cis-11 eikozaeno 1,799±0,288 1,218±0,325 C20:0 eikozano 0,155±0,051 0,035±0,055 C22:6n3 dokozaheksaeno 2,653±0,399 1,601±0,543 C22:2 cis-13,16 dokozadieno 0,176±0,194 0,331±0,158 C22:1 13 dokozaeno 0,081±0,052 0,022±0,055

3.10 lentelėje pateiktos svarbiausios polinesočiosios omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys. 3.10 lentelė. Svarbiausios polinesočios omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys

Polinesočiosios riebalų rūgštys Grupė

Kontrolinė Tiriamoji Omega-3 RR C20:5 eikozapentaeno 1,037±0,259 0,897±0,281 C22:6n3 dokozaheksaeno 2,653±0,399 1,601±0,543 Omega-6 RR C18:3 n6 γ-linoleno, 0,248±0,052 0,192±0,126 C18:2 n6 cis,cis 9,12 linolo 14,772±0,849 13,816±1,581 C 20:4 5,8,11,14 eikozatetraeno 0,252±0,048 0,405±0,219

30 3.10 lentelės tęsinys

Polinesočiosios riebalų rūgštys Grupė

Kontrolinė Tiriamoji

C20:3 cis 8,11,14 eikozatrieno 0,307±0,111 0,358±0,107

C20:2 cis-11,14 eikozadieno 0,378±0,135 0,372±0,197

C22:2 cis-13,16 dokozadieno 0,176±0,194 0,331±0,158

Pagal 3.10 lentelėje pateiktus duomenis buvo paskaičiuotas omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis, kuris kontrolinėje grupėje buvo 4,372:1, o tiriamojoje – 6,195:1. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis turėtų būti 2:1 – 5:1, o pagal Lietuvos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informaciją – 5:1. Kuo omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis mažesnis, tuo produktas palankesnis sveikatai. Atsižvelgiant į gautus tirtų grupių RR santykius, galima teigti, kad šeriant šamus pašaru ir dehidratuotomis musių lervomis, gautas prastesnis rezultatas lyginant su šamais, kurie buvo šeriami subalansuotais ekstruduotais Coppens firmos CATCO SPECIAL PRO pašarais [78].

31

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Mokslinis-tiriamasis darbas buvo atliktas siekiant nustatyti dehidratuotų musės (Hermetia

illucens) lervų tinkamumą naudoti UAS Afrikinių šamų (Clarias gariepinus) šėrimui bei ištirti jų įtaką

žuvų augimui ir mėsos kokybei.

Geriausiai Afrikiniai šamai auga ir geriausi rezultatai gaunami, kai pašarai turi 35-42 proc. žalių baltymų ir 12 kJ/kg pašaro. Granuliuoti pašarai, kurie nusėda ant baseino dugno, nėra tinkami, nes labai užteršia vandenį. Geriausiai tinka ekstruduoti pašarai (plaukiojantys, mažiau teršiantys ir efektyvesni – geresnis maistinių medžiagų įsisavinimas) [50]. Todėl svarbu atkreipti dėmesį, kad tiriamosios grupės šamai buvo šeriami dehidratuotomis (termiškai apdorotomis) musių lervomis, kurios ilgesnį laiką plūduriuodamos vandenyje išbrinksta ir skęsta, taip keldamos grėsmę UAS sistemos užteršimui.

Iki 1970 metų rimtesnių tyrimų su musių lervų naudojimu šėrimui neatlikta, kol nepradėta ieškoti labiau kokybiškų ir pigesnių pašarų vištoms. Kadangi vištų maisto racione didelę dalį sudaro musės, tai mokslininkai pirmoje eilėje atkreipė dėmesį į įvairias muses ir jų lervas. Eksperimentus su

Hermetia illuens lervomis 1973 metais atliko mokslininkas O. M. Hale [81].

1977 metais mokslininkai G. I. Newton, C. V. Booram, R. W. Barker ir O. M. Hale tyrinėjo šių musių lervas kaip priedą kiaulių pašarams. Tuo laiku šių musių lervos buvo žinomos kaip mėšlo perdirbėjos, gausiai sutinkamos ant kiaulių, stambiųjų raguočių didelių mėšlo krūvų ir paukščių išmatų [82].

Dažniausiai išdžiovintos musių (Hermetia illucens) lervos perdirbamos į baltymų koncentratą (proteinas 50-72 proc.), po to šis koncentratas naudojamas kaip gyvulinės kilmės proteinas vietoj žuvų ir mėsos kaulų miltų. Tokiu būdu gaunami polikomponentiniai pašarai [80].

Tyrimo metu nustatyta, kad žuvų šėrimui naudojant papildomai musės (Hermetia illucens) dehidratuotas lervas, po 5 mėnesių žuvų svoriai buvo beveik vienodi, lyginant su kontroline grupe. Tačiau reikia pažymėti, kad kontrolinėje grupėje vienos žuvies svoris buvo beveik 500 g didesnis už kitų tos grupės žuvų, dėl to gauti duomenys yra nereikšmingi.

Apskaičiavus ir įvertinus abiejų grupių įmitimo koeficiantus matyti, kad tiriamosios grupės įmitimo koeficientas beveik 0,1 proc. buvo geresnis. Turint omenyje, kad pas Afrikinius šamus jis svyruoja 0,7-1,5 ribose, tokį skirtumą galima laikyti reikšmingu.

Džordžijos universitete buvo atliktas bandymas, kur Afrikinių šamų šėrimui naudotas pašaras, kuriame buvo įterpta 10 proc. musės (Hermetia illucens) lervų. Bandymas truko 5 mėnesius. Nutraukus šėrimą buvo nustatyta, kad 10 proc. musės (Hermetia illucens) lervų įterpimas į pašarus,

32 didelės įtakos neturėjo. Palyginus gautus duomenis su kitos grupės žuvimis, kurios buvo šertos pašarais, kuriuose buvo įterpta 10 proc. žuvies miltų, vidutinio svorio padidėjimas, pašarų suvartojimas ar pašarų veiksmingumas tarp grupių buvo vienodas [79].

Turkijoje buvo atliktas tyrimas, kur užaugintos musių (Hermetia illucens) lervos buvo naudojamos vaivorykštinių upėtakių pašaruose. Bandymo metu vaivorykštiniai upėtakiai buvo šeriami pašarais, iš kurių vienuose buvo 50 proc., o kitame – 75 proc. įterpta musės lervų. Gauti svorio ir augimo rezultatai, lyginant su kontroline grupe, šerta be musių lervų, buvo atitinkamai 2,8 proc. ir 21, 6 proc. prastesni [80].

Žuvų mėsos maistinė vertė, fizinės savybės priklauso ne tik nuo žuvų šėrimo, pašarų, bet ir nuo žuvies rūšies [83]. Pvz., vaivorykštinio upėtakio (Onchorhynchus nykiss) mėsoje drėgmė sudaro 60,0-68,6 proc., baltymai – 19,4-20,9 proc., pelenai – 1,1-1,3 proc., riebalai – 7,4-17,0 proc.[84]. O Afrikinio šamo (Clarias gariepinus) mėsoje drėgmė sudaro 76,8-77,91 proc., baltymai – 15,71-16,2 proc., pelenai – 0,86-1,96 proc., riebalai – 5,02-5,06 proc., [85].

UAB ,,Giedrupė“ įmonėje uždaroje akvakultūros sistemoje užaugintų ir skirtingai šertų šamų mėsos cheminės ir fizinės savybės buvo prastesnės tiriamosios grupės. Šeriant tiriamosios grupės žuvis ekstruduotais pašarais (85 proc.) ir dehidratuotomis musių lervomis (15 proc.) sausųjų medžiagų kiekis žuvų mėsoje sudarė 22,42 proc., tarpraumeniai riebalai – 2,92 proc., pelenai – 0,82 proc. ir baltymai 18,68 proc., kai kontrolinės grupės mėsoje kiekis buvo didesnis atitinkamai 1,72 proc., 0,1 proc., 0,16 proc. ir 1,46 proc. Ištyrus mėsos fizines savybės ir išanalizavus gautus rezultatus, matyti, kad tiriamosios grupės žuvų mėsoje buvo 0,47 proc. vandeningesnė, 3,94 proc. didesni virimo nuostoliai ir 4,64 proc. mažesnis vandens rišlumas. Tokius rezultatus galėjo nulemti prastas pašarų įsisavinimas paskutinį auginimo mėnesį, kadangi šamai tada pirmenybę teikė Coppens firmos pašarams, o musės (Hermetia illucens) lervas palikdavo plūduriuoti, kol jos galiausiai išbrinkę nuskęsdavo į žuvų auginimo rezervuarų dugną.

Polinesočios riebalų rūgštys labai svarbios žmogaus sveikatingumui. Šių riebalų kiekiai skirtingų rūšių žuvų mėsoje gali svyruoti nuo 0,5 iki 5,5 g/100g. Žinoma, kad labiausiai vertinamos omega-3 RR, kurių pagrindiniu ir žmonėms žinomiausiu šaltiniu laikomi žuvų taukai [86].

Omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykį žmogaus dienos racione mitybos specialistai ragina mažinti nuo 100:1 iki 5:1 [87].

Žuvies ir jūros gėrybės yra natūraliai turtingiausios dideliu omega-3 ir omega-6 riebalų rūgčių kiekiu lyginant su kitais maisto produktais [88].

Pagal atliktus tyrimus matyti, kad polinesočiųjų RR kiekis buvo didesnis kontrolinėje grupėje. Tiriamojoje grupėje šeriant šamus ekstruduotais pašarais ir dehidratuotomis musių lervomis buvo paskaičiuotas omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis, kuris buvo blogesnis, lyginant su

33 kontrolinės grupės gautais duomenimis. Kontrolinės grupės žuvų mėsoje omega-6 ir omega-3 santykis buvo 4,372:1, o tiriamojoje – 6,195:1. Atsižvelgiant į gautus tirtų grupių RR santykius, galima teigti, kad šeriant šamus pašaru ir dehidratuotomis musių lervomis, gautas prastesnis rezultatas lyginant su šamais, kurie buvo šeriami subalansuotais ekstruduotais Coppens firmos CATCO SPECIAL PRO pašarais.

Musių (Hermetia illucens) lervų panaudojimas žuvų šėrimui, pakeičiant jas kaip baltymų šaltinį, vis dar yra eksperimento stadijoje.

34

5. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

5.1 Išvados

1. Tiriamosios ir kontrolinės grupių šamų anatominių kūno dalių rodikliai buvo labai panašūs. Kontrolinėje grupėje žuvų svorio vidurkis buvo 100 g didesnis, tačiau kontrolinėje grupėje vienos žuvies svoris buvo beveik 500 g didesnis už kitų tos pačios amžiaus grupės žuvų, dėl to anatominių kūno dalių gauti duomenys buvo nereikšmingi.

2. Įmitimo koeficientas lyginant abi grupes buvo 0,6 proc. geresnis tiriamosios grupės.

3. Žuvų mėsos vandeningumas, lyginant abi grupes, buvo beveik vienodas – tik 0,47 proc. vandeningesnė žuvų mėsa buvo tiriamosios grupės. Mažesnė vandens rišlumo geba 4,64 proc. buvo tiriamosios grupės. Mažesni nuostoliai virimo metu buvo kontrolinės grupės. Tiriamosios grupės žuvų mėsos masės virimo nuostoliai buvo 3,94 proc. didesni nei kontrolinės. Abiejų grupių gauti vandeningumo ir vandens rišlumo duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05), gauti virimo nuostolių duomenys statistiškai patikimi (p<0,001).

4. Analizuojant ekstruduotų pašarų ir dehidratuotų musių (Hermetia illucens) lervų įtaką šamų mėsos cheminėms savybėms nustatyta, kad tiriamoje grupėje SM sumažėjo 1,72 proc., tarpraumeninių riebalų – 0,1 proc., o pelenų – 0,16 proc., lyginant su kontroline grupe. Duomenys statistiškai nepatikimi (p>0,05).

5. Atlikus šamų mėsos pH matavimus praėjus 48 val. tiriamojoje grupėje pH vertė buvo 0,21 mažesnė, palyginus su kontroline grupe. Duomenys statistiškai patikimi (p<0,05).

6. Riebalų rūgščių kiekių didžiausią dalį šamo mėsoje sudarė mononesočiosios RR, mažiausią kiekį sudarė polinesočiosios RR.

7. Svarbiausios žuvų mėsoje RR yra polinesočiosios omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys, kurių santykis kontrolinėje grupėje buvo 4,372:1, o tiriamojoje – 6,195:1.

5.2 Rekomendacijos

Rekomenduojama, auginant Afrikinius šamus uždaroje akvakultūros sistemoje, dehidratuotas musių (Hermetia illucens) lervas neberti tiesiogiai į vandenį, bet įterpti jas į pašarus jų gaminimo metu.

35

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Barg U. C., Bartley D. M., Tacon A. G., Welcomme R. L. Aquaculture and its Environment: A Case for Collaboration. Developing and Sustaining World Fisheries Resources, 2nd World Fisheries Congress, Australia CSIRO, 1997. Vol. 2. P. 8.

2. Diouf J. How to feed the world in 2050. FAO’s Director-General’s Statements. 2009. P. 35. 3. Sabienė N. Maisto kokybės kontrolė (paskaitų konspektas). Akademija, 2007. P. 17–50.

4. World bank report, number 883177-GLB. Fish to 2030. Prospects for fisheries and Aquaculture, 2013. P. 39-43.

5. Bregnballe J. Žuvų auginimo recirkuliacinėse sistemose vadovas. Įvadas į naujas aplinką tausojančias aukšto produktyvumo uždaras žuvų auginimo sistemas, 2015. P. 4-95.

6. Okechi J.K. A Case study of African catfish (Clarias gariepinus) farming in the lake Victoria Basin, Kenya, 2004. P. 5-40.

7. Promya J. and Chitmanat Ch. The effects of Spirulina platensis and Cladophora Algae on the Growth Performance, Meat Quality and Immunity Stimulating Capacity of the African Sharptooth Catfish (Clarias gariepinus) Faculty of Fisheries Technology and Aquatic Resources, Maejo University, Thailand, 2011. P.78-81.

8. Evans G. J. O., Barclay J. W., Prescott G. R., Jo S.-R., Burgoyne R. D., Morris J. Birnbaum M. J. and Morgan A. Protein kinase B/AKT is a novel cysteine string protein kinase that regulates exocytosis release kinetics and quantal size. The Journal of Biological Chemistry, January 20, 2006. 281(3). P.1564–1572.

9. Остроумова И. Н. 2001. Биологические основы кормления рыб. СПб: ГосНИОРХ: 372 р. 10. Фатталахи М., Власов В. А., 2005. Рост африканского сома (Clarias gariepinus) в условиях

установки с замкнутым водоснабжением (УЗВ): Межведомственный сборник научных и научно-методических трудов «Проблемы аквакультуры». М.: 21–25.

11. Domarkas A., Kerosierius L., Kirsnickas V. Legačikas, Milerienė E., Poviliūnas J., Vencienė D. Uždarosios akvakultūros sistemos. Vilnius, 2014. P. 7-70.

12. Bregnballe J. Žuvų auginimo recirkuliacinėse sistemose vadovas. Įvadas į naujas aplinką tausojančias aukšto produktyvumo uždaras žuvų auginimo sistemas, 2015. P. 4-95.

13. Chen Y., Weeks J., Mortin M.A., Greenleaf A.L. Mapping mutations in genes encoding the two large subunits of Drosophila RNA polymerase II defines domains essential for basic transcription functions and for proper expression of developmental genes,1993. P. 4214-4222.