VYRESNIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ ŽINIŲ IR POŽIŪRIŲAPIE SVEIKĄ MITYBĄ IR FIZINĮ AKTYVUMĄ SĄSAJOS SU MITYBOS IR FIZINIO AKTYVUMO ĮPROČIAIS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

Karolina Valentaitė

VYRESNIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ ŽINIŲ IR POŽIŪRIŲAPIE SVEIKĄ

MITYBĄ IR FIZINĮ AKTYVUMĄ SĄSAJOS SU MITYBOS IR FIZINIO

AKTYVUMO ĮPROČIAIS

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas

Taikomoji visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)

Studentas Mokslinė vadovė

Karolina Valentaitė Prof. dr. Janina Petkevičienė

2

SANTRAUKA

Taikomoji visuomenės sveikata (Visuomenės sveikata ir mityba)

VYRESNIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ ŽINIŲ IR POŽIŪRIŲ Į SVEIKĄ MITYBĄ BEI FIZINĮ AKTYVUMĄ SĄSAJOS SU MITYBOS IR FIZINIO AKTYVUMO ĮPROČIAIS BEI KŪNO SVORIU

Karolina Valentaitė

Mokslinė vadovė prof. Janina Petkevičienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2020, 62p.

Darbo tikslas: įvertinti Prienų „Žiburio“ gimnazijos vyresnių klasių moksleivių žinias ir požiūrius į sveiką mitybą bei fizinį aktyvumą ir ryšius su mitybos, fizinio aktyvumo įpročiais ir kūno svoriu.

Darbo uždaviniai: 1) įvertinti moksleivių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius bei kūno svorį; 2) įvertinti moksleivių žinias ir požiūrius į sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą; 3) nustatyti, ar moksleivių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai bei kūno svoris yra susiję su jų žiniomis ir požiūriais į sveiką mitybą bei fizinį aktyvumą.

Metodika. Atliktas momentinis Prienų „Žiburio“ gimnazijos 9-12-tų klasių moksleivių (n=202) tyrimas. Moksleiviai pildė anoniminį klausimyną, kurį sudarė 44 klausimai apie mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius, ūgį bei svorį, informacijos apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą šaltinius, žinių apie mitybą ir fizinį aktyvumą lygį ir požiūrį į sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą. Duomenų statistinei analizei taikytas Chi kvadrato (χ2_{) kriterijus, Z testas su Bonferroni korekcija, Stjutento t}

testas, Mann-Whitney testas, faktorinė ir tiesinė regresinė analizė.

3

proc. vaikinų ir 64,3 proc. merginų) atsakė, kad informaciją apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą gauna iš interneto svetainių. Moksleivių žinios apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą buvo nepakankamos. Iš galimų 10 balų moksleiviai vidutiniškai gavo tik 4,5±1,4 balo. Moksleivių teigiamas požiūris į sveiką mitybą ir geresnės žinios buvo susiję su dažnesniu sveikatai palankių maisto produktų (daržovių, vaisių ir košių) vartojimu. Moksleiviai, turintys mažiau palankų požiūrį į sveiką mitybą, dažniau vartojo sveikatai nepalankius maisto produktus (greitą maistą ir nesveikus užkandžius, saldintus ir energinius gėrimus) bei saldumynus. Blogesnis požiūris į fizinį aktyvumą buvo susijęs su ilgesniu laiku, praleistu sėdint prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano.

Išvados. Didelės dalies moksleivių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai nėra sveiki, o žinios apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą yra nepakankamos. Kuo geresnės moksleivių žinios ir palankesnis požiūris į sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą, tuo sveikesni mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai.

4

SUMMARY

Applied Public Health (Public Health and Nutrition)

ASSOCIATIONS OF SENIOR STUDENTS’ KNOWLEDGE AND ATTITUDES TO HEALTHY NUTRITION AND PHYSICAL ACTIVITY WITH NUTRITION AND PHYSICAL ACTIVITY HABITS AND BODY WEIGHT

Karolina Valentaitė

Scientific Supervisor Prof. Dr. Janina Petkevičienė

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2020, 62p.

The aim: to evaluate the knowledge and attitudes of senior students of Prienai "Žiburio" gymnasium towards healthy nutrition and physical activity and the associations with nutrition and physical activity habits and body weight.

Objectives: 1) to evaluate students' nutrition and physical activity habits and body weight; 2) to evaluate students' knowledge and attitudes towards healthy nutrition and physical activity; 3) to determine whether students' nutrition and physical activity habits and body weight are related to their knowledge and attitudes towards healthy nutrition and physical activity.

Methods: The cross-sectional study of 9th-12th grade (n = 202) students of Prienai "Žiburio" gymnasium was performed. Students completed an anonymous questionnaire consisting of 44 questions on nutrition and physical activity habits, height and weight, sources of information on healthy nutrition and physical activity, knowledge about nutrition and physical activity, and attitudes toward healthy nutrition and physical activity. Chi-square (χ2) criterion, Z test with Bonferroni correction, Student's t test, Mann-Whitney test, factor analysis and linear regression analysis were used for statistical analysis of the data.

Results: The nutrition habits of the students were not healthy enough; the diet of girls were healthier than boys. At least once a day, 46.9% of girls and 21.8% of boys consumed fresh fruit, while fresh vegetables were consumed by 60% and 34.5% respectively (p<0.01). Almost half (54.0%) of boys and 23.5% of girls consumed red meat at least once a day; 36.7% of boys and 20% of girls (p=0.043) ate fast food at least several times a week. For snacks, students usually chose fruits and buns. More boys than girls exercised every day, respectively 35.6% and 14.8% (p<0.05). More boys than girls attended sports classes, respectively 57.5% and 33.9% (p = 0.003). Overweight was found in 24.1% of boys and 14.8% of girls (p<0.05). More girls than boys answered it was important for them to eat healthily, respectively – 60.0% and 40.2%. Girls read food labels more often than boys.

5 that they like the taste of healthy food products. Boys replied they like to be physically active more often than girls. The majority of students (54% of boys and 64.3% of girls) answered that they get information about healthy eating and physical activity from websites. Students’ knowledge of healthy nutrition and physical activity was insufficient. Of the possible 10 points, the students received on average only 4.5±1.4 points. Positive attitudes towards healthy eating and better knowledge were associated with more frequent consumption of healthy foods (vegetables, fruit and porridge). Students with a less favourable attitude towards healthy nutrition were more likely to consume unhealthy foods (fast food and unhealthy snacks, sweetened and energy drinks) and sweets. Worse attitudes toward physical activity were associated with longer time spent sitting in front of a TV or computer screen.

Conclusions: The nutrition and physical activity habits of a large proportion of students are not healthy and knowledge about healthy nutrition and physical activity is insufficient. The better students’ knowledge and the more positive attitude to healthy nutrition and physical activity were associated with a healthier diet and higher level of physical activity.

6

TURINYS

SANTRAUKA ... 1

SANTRUMPOS ... 7

ĮVADAS ... 8

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

1.1. Paauglystės samprata ... 11

1.2. Paauglių fizinis aktyvumas ... 12

1.3.Sveika mityba ... 14

1.4. Vaikų turimų žinių ir požiūrio į mitybą poveikis mitybos įpročiams ... 16

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 19

2.1. Tyrimo organizavimas ir kontingentas ... 19

2.2. Tyrimo klausimynas ir kintamieji ... 19

2.3. Statistinė analizė ... 21

3. REZULTATAI ... 22

3.1. Tiriamųjų charakteristika ... 22

3.2. Moksleivių mitybos įpročiai ... 22

3.3 Moksleivių fizinio aktyvumo įpročiai ... 29

3.4 Moksleivių antropometrinių matavimų vertinimas ... 31

3.5 Moksleivių savo sveikatos vertinimas, požiūris ir žinios apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą ... 35

3.6. Moksleivių požiūrių ir žinių apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą ryšių su mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiais vertinimas ... 45

REZULTATŲ APTARIMAS ... 49

IŠVADOS ... 53

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54

LITERATŪRA ... 55

7

SANTRUMPOS

HBSC (Health Behaviour in School – Aged Children) – Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos KMI - Kūno masės indeksas

8

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Nesveika mityba ir fizinio aktyvumo stoka yra labai paplitę vaikų ir paauglių sveikatos rizikos veiksniai [1]. Jie nustatomi jau nuo ankstyvos vaikystės iki pilnametystės [2]. Sveikatai nepalanki mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas skatina antsvorio ir nutukimo atsiradimą [3]. Vaikystės ir paauglystės metu atsiradęs antsvoris ir nutukimas dažniausiai išlieka ir suaugus, sukeldamas neigiamas pasekmes sveikatai, todėl vaikų ir paauglių nutukimas išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema. Per pastaruosius keturis dešimtmečius turinčių antsvorio ir nutukusių vaikų ir paauglių skaičius visame pasaulyje išaugo dešimt kartų. Jei dabartinės tendencijos išliks, 2022 m. daugiau vaikų ir paauglių turės antsvorio nei bus normalaus kūno svorio [4].

Reguliarus dalyvavimas fizinėje veikloje yra būtinas sveikam vaikų augimui ir vystymuisi. Fiziologinė nauda sveikatai yra didžiulė: gerėja fizinis pasirengimas, stiprėja kaulai, mažėja nutukimo, II tipo cukrinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika [5]. Be to, fizinis aktyvumas gerina ir psichinę sveikatą bei gerovę; mankštinantis gerėja savijauta, pasitikėjimas savimi ir savęs vertinimas, mažėja streso, nerimo ir depresijos lygis. Tyrimai įrodė fizinio aktyvumo naudą moksleivių pažinimui ir akademiniams rezultatams. Nepaisant naudos, tyrimais nustatyta, kad mažiau nei 20 proc. jaunų žmonių laikosi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų 60 minučių per dieną vidutinio ir intensyvaus fizinio krūvio [6]. Moksleiviams būdingi ir sveikatai nepalankūs mitybos įpročiai: valgoma daug saldumynų, geriami saldinti gėrimai, mėgstamas greitas maistas, o daržovių, vaisių, viso grūdo produktų suvartojama nepakankamai.

Įrodyta, kad sveikai gyvensenai didelę reikšmę turi žinios ir požiūris į sveikatą stiprinančią veiklą. Mokykla yra ta vieta, kur tokios žinios turėtų būti suteikiamos ir mokoma, kaip jomis pasinaudoti praktiškai. Be to, yra daug kitų šaltinių, kur galima sužinoti apie sveiką gyvenseną. Moksleiviai geba naudotis išmaniomis technologijomis ir gali susirasti informacijos apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą internete, tačiau svarbu, kad jie vadovautųsi moksliškai pagrįstomis rekomendacijomis ir žinotų pagrindinius sveikos mitybos ir sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo principus.

9

gyvenseną skatinančias programėles, būtų galima sėkmingai formuoti moksleivių sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžius.

Tyrimų, kurie vertintų paauglių gyvensenos ryšius su jų žiniomis ir požiūriais į sveiką mitybą bei fizinį aktyvumą, nėra daug. Tai lėmė šio darbo temos pasirinkimą.

Darbo naujumas. Šiame darbe taikant originalų klausimyną vertinamos vyresnių klasių moksleivių žinios apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą bei požiūriai į sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų laikymąsi. Nustatyta, kad moksleiviai, turėję geresnes žinias ir palankesnį požiūrį į sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą, buvo fiziškai aktyvesni ir maitinosi sveikiau nei tie, kurie mažai žinojo ir nepalankiai vertino sveikatą stiprinančias priemones. Kūno svoris buvo atvirkščiai susijęs su žiniomis ir požiūriais į sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą: didesnį kūno svorį turintys moksleiviai labiau domėjosi sveika gyvensena ir turėjo palankesnį požiūrį į ją.

Darbo praktinė reikšmė. Atliekant tyrimą, nustatyta, kokių žinių apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą moksleiviams labiausiai stinga, išsiaiškinta, kur jie dažniausiai ieško informacijos apie sveiką gyvenseną, kuri dalis moksleivių nesveikai maitinasi ir yra fiziškai pasyvūs; nustatyta, kaip moksleiviai vertina savo kūno svorį. Gimnazijos bendruomenė supažindinta su tyrimo rezultatais, kurie gali būti naudingi planuojant ir įgyvendinant moksleivių sveikatą stiprinančias veiklas.

10

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – įvertinti Prienų „Žiburio“ gimnazijos vyresnių klasių moksleivių žinias ir požiūrius į sveiką mitybą bei fizinį aktyvumą ir ryšius su mitybos, fizinio aktyvumo įpročiais bei kūno svoriu.

Uždaviniai:

1. Įvertinti moksleivių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius bei kūno svorį. 2. Įvertinti moksleivių žinias ir požiūrius į sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą.

11

1. LITERATŪROS APŽVALGA

Pagal PSO paauglyste laikomas žmogaus gyvenimo tarpsnis nuo 10 iki 21 metų [1]. Didelių paauglystę formuojančių pokyčių metu svarbus tėvų, mokyklos, bendraamžių indėlis - investicijos į šių dienų paauglius duos didelius dividendus ateityje [9]. Paauglystėje iškyla emocinio (jei ne fizinio) atsiskyrimo nuo tėvų klausimai. Perėjimas prie savarankiškumo verčia daugelį paauglių prisitaikyti prie naujos padėties visuomenėje. Dažniausiai nuo vaikystės iki pilnametystės paaugliai retai kada turi aiškų vaidmenį visuomenėje [10]. Taigi paauglystė – tai ne tik brendimo ir fizinių pokyčių ciklas, kuris baigiasi reprodukcine branda [11]. Paauglystės metu individas patiria seksualinių jausmų pakilimą. Būtent paauglystėje žmogus išmoksta valdyti ir nukreipti seksualinius potraukius [12]. Paauglystė yra pagrindinis abstrakčios ir diferencijuotos savimonės formavimosi etapas. Paauglystės viduryje dažnai aptinkami prieštaravimai ir nenuoseklumai savivokoje [1]. Su brendimu susiję hormoniniai ir smegenų vystymosi pokyčiai sutampa su kritiniais socialiniais-kognityviniais pokyčiais, sustiprėja emociniai išgyvenimai ir padidėja jautrumas socialinei, ypač bendraamžių, aplinkai. Tyrimai pabrėžia bendraamžių grupės svarbą. Siekdami įgyti bendraamžių pripažinimą, paaugliai kartais priima rizikingus sprendimus [13]. Paauglystę galima suskaidyti į tris etapus: ankstyvoji paauglystė, vidurinioji paauglystė ir vėlyvoji paauglystė [13]. Kiekvienas etapas turi savo ypatybių:

• Ankstyvoji paauglystė trunka nuo 10/13 iki 14/15 metų. Paaugliai gali jaustis nenugalimi ir pradėti domėtis rizikingu elgesiu, pavyzdžiui, rūkymu ir alkoholio vartojimu. Šis laikotarpis taip pat pasižymi seksualiniu smalsumu, kuris dažniausiai pasireiškia susižavėjimu įžymybėmis, paauglių herojais ir muzikantais. Santykiai su artimais draugais tampa svarbesni nei santykiai šeimoje. Paaugliai pradeda suprasti, kad jų tėvai nėra neklystantys, ir pradeda matyti savo pačių klaidas.

• Vidurinioji paauglystė trunka nuo 14/15 iki 17 metų. Paaugliams šiame etape labai rūpi, kaip jie atrodo išoriškai, o tai, jų manymu, rūpi ir kitiems. Jie daug laiko praleidžia viliodami, flirtuodami, sportuodami ir kitaip keisdami savo fizinę išvaizdą.

12

Paauglystė yra viena greičiausių žmogaus vystymosi fazių. Nors atrodo, kad daugelio pasikeitimų tvarka yra universali, jų laikas ir pokyčių greitis skiriasi tarp individų. Šiems pokyčiams įtakos turi tiek asmens savybės, pavyzdžiui, lytis, tiek išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, netinkama mityba, įžeidžianti aplinka [14]. Tyrimais nustatyta, kad paaugliams patyrus blogas ar neigiamas emocijas pavyksta atsistatyti beveik du kartus greičiau nei suaugusiam žmogui[15]. Nepaisant šio emocinio atsparumo, vis dėlto daliai paauglių šis periodas sukelia daugiau streso nei teigiamų potyrių.

Taigi siekiant išugdyti paauglių sveikos gyvensenos įgūdžius, būtina atsižvelgti į šio periodo ypatumus ir parinkti tinkamas poveikio priemones.

1.2. Paauglių fizinis aktyvumas

Fizinis aktyvumas yra apibūdinamas kaip bet koks skeleto raumenų judėjimas, kuriam reikia energijos sąnaudų [16]. Tai yra bet kokia fizinė veikla dirbant, žaidžiant, atliekant namų ruošos darbus, keliaujant ar pramogaujant. Šiuolaikiniame pasaulyje sparčiai plintantis sėslus gyvenimo būdas ir su juo susijusios pasekmės kelia didelį susirūpinimą [17]. Viena iš svarbiausių pasekmių – didėjantis antsvorio ir nutukimo paplitimas visose pasaulio šalyse. Kaip prevencinė priemonė nutukimui ir antsvoriui galėtų būti pakankamas fizinis aktyvumas [18].

PSO rekomenduoja 5–17 metų vaikams ir paaugliams užsiimti vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo veikla mažiausiai 60 minučių per dieną [19]. Šios rekomendacijos yra pagrįstos įrodymais, kad vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, atliekamas nuo 3,0 iki 5,9 kartų didesniu nei poilsio intensyvumu, pavyzdžiui, greitas vaikščiojimas, šokiai ir važiavimas dviračiu į mokyklą, ir intensyvi fizinė veikla, pavyzdžiui, bėgimas, futbolas ir plaukimas, yra svarbūs sveikatai trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, įskaitant metabolinę, raumenų ir kaulų, širdies ir kraujagyslių bei psichinę sveikatą [20]. Be to, geri fizinio aktyvumo įpročiai, susiformavę iki pilnametystės, dažniausiai išlieka ir suaugusio žmogaus gyvenime [21], kas turi teigiamą įtaką lėtinių ligų prevencijai [22]. Tyrimų duomenimis, nuo 13 iki 18 metų paauglių fizinis aktyvumas mažėja. Pateikiamos įvairios šio reiškinio priežastys. Viena iš pagrindinių priežasčių - pasikeitęs šiuolaikinės visuomenės požiūris į fizinį aktyvumą besikeičiančių ekonominių, kultūrinių, psichologinių ir socialinių veiksnių procese [23].

13

Vaikinai skyrė daugiau laiko fiziniam aktyvumui nei merginos, atitinkamai 37 min. ir 29 min. per dieną. Šešiolikmečiai buvo trumpiausiai fiziškai aktyvūs – apie pusę valandos kasdien.

Mokinių aktyvumui įtakos turi įvairūs veiksniai, tokie kaip individualūs pomėgiai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai, pavyzdžiui, jų gyvenamoji vieta, infrastruktūra [24]. Tėvai, kurie sportuodavo vaikystėje ir paauglystėje, buvo labiau linkę skatinti savo vaikus būti fiziškai aktyviais, net jeigu jie patys tyrimo metu ir nebuvo fiziškai aktyvūs [24]. Tėvų fizinis aktyvumas turėjo didesnę įtaką berniukų fiziniam aktyvumui, o mamų fizinis aktyvumas – mergaičių. Be to, laiko, praleidžiamo su draugais ar šeima, trukmė turėjo teigiamo poveikio vaikų fiziniam aktyvumui [25, 26].

Vaikystėje ir paauglystėje šeimos aplinka turi didelį poveikį vaikų elgesiui, įskaitant fizinį aktyvumą. Tėvai modeliuoja savo vaikų elgesį, užsiima su jais, stebi jų elgesį ir teikia paramą bei paskatinimą, kuris gali pakeisti elgesį ir turėti teigiamų pasekmių sveikatai [25]. Paauglių tyrimai nustatė keletą skirtingų fizinės aplinkos savybių, kurios yra svarbios fiziniam aktyvumui. Fizinis aktyvumas yra tiesiogiai susijęs su pasivaikščiojimui skirtų erdvių plotu [26]. Urbanizacijos lygis, gyventojų tankis, sporto aikštynų ir salių kiekis yra susiję su paauglių fiziniu aktyvumu [27]. Oro temperatūra taip pat yra svarbi fizinės aplinkos charakteristika. Esant nepalankioms sąlygoms, fizinis aktyvumas nėra toks patrauklus [28]. Tarptautinio tyrimo duomenimis, daugelyje šalių šiltesniais metų mėnesiais paaugliai būna fiziškai aktyvesni, tačiau labai karštuose kraštuose fizinis aktyvumas buvo mažesnis [29].

Socialinės ir kultūrinės aplinkos (tai yra požiūrių, įsitikinimų ir vertybių) poveikis labiau pasireiškia mikro (namų ir mokyklos) lygmeniu, nei makro (regioniniu ar šalies) lygmeniu [30]. Suaugusiųjų fizinis aktyvumas gali turėti poveikio paauglių fiziniam aktyvumui, nes paaugliams daro įtaką socialinė aplinka [31]. Subjektyvus bendruomenės saugumo vertinimas taip pat gali būti svarbus socialinės ir kultūrinės aplinkos veiksnys, įtakojantis vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, lauke praleidžiamą laiką ar pasivaikščiojimus [32,33]. Vyresnio amžiaus paaugliams saugumo poveikis yra mažiau svarbus [34].

14

Skatinant paauglių fizinį aktyvumą, svarbus ir sveikatos politikos bei kitų reguliavimo priemonių vaidmuo [41,42]. Fiziniam aktyvumui palankios aplinkos sukūrimas, transporto sureguliavimas, fizinio aktyvumo skatinimas mokyklose padidina paauglių fizinį aktyvumą [42].

Apibendrinant galima teigti, kad paauglių fizinį aktyvumą sąlygoja daugelis veiksnių. Norint pagerinti mokinių fizinį aktyvumą, būtina į juos atsižvelgti. Mokyklos turėtų užtikrinti pakankamą kūno kultūros pamokų dažnumą ir fizinės veiklos intensyvumą jų metu. Reikia sudaryti moksleiviams galimybes judėti pertraukų metu ir laisvalaikiu.

1.3.Sveika mityba

Sveika mityba turi suteikti žmogaus organizmui maistinių medžiagų, reikalingų sveikatai palaikyti, gerai jaustis ir turėti energijos fizinei veiklai. Sveika mityba svarbi kiekvienam, tačiau augančiam organizmui tai yra ypač aktualu [43,44].

Rekomendacijos:

• Valgykite daug daržovių ir vaisių.

Jie yra svarbūs vitaminų, mineralų, maistinių skaidulų, augalinių baltymų ir antioksidantų šaltiniai. Žmonės, kurių dietose gausu daržovių ir vaisių, turi žymiai mažesnę nutukimo, širdies ligų, insulto, diabeto ir tam tikrų rūšių vėžio riziką.

• Valgykite mažiau riebalų.

Riebalai ir aliejus yra koncentruoti energijos šaltiniai. Valgant per daug, ypač netinkamų riebalų rūšių, pavyzdžiui, sočiųjų ir pramoniniu būdu pagamintų trans riebalų, gali padidėti širdies ligų ir insulto rizika.

• Vartokite sveikesnius riebalus.

Rinkitės nesočius augalinius aliejus (alyvuogių, sojos, saulėgrąžų ar kukurūzų aliejų), o ne gyvulinius riebalus ar aliejų (sviestą, kiaulinius taukus, kokosų ir palmių aliejus), kuriuose yra daug sočiųjų riebalų. Norint išvengti nesveiko svorio padidėjimo, visų riebalų suvartojimas neturi viršyti 30 proc. viso žmogaus suvartojamos energijos.

• Ribokite cukraus suvartojimą.

Sveikos mityboje cukrus turėtų sudaryti mažiau nei 10 proc. jūsų suvartojamos energijos. Sumažinimas dar iki 5 proc. suteikia papildomos naudos sveikatai. Rinkitės šviežius vaisius vietoj saldžių užkandžių, tokių kaip sausainiai, pyragai ar šokoladas, tai padeda sumažinti cukraus vartojimą.

• Apribokite nealkoholinių gėrimų, kuriuose yra daug cukraus (vaisių sulčių, sirupų, kvapiųjų pieno ir jogurto gėrimų) vartojimą.

15

Jei druskos suvartojimas bus mažesnis nei 5g per dieną, tai padės išvengti hipertenzijos ir sumažins širdies ligų bei insulto riziką suaugusiems žmonėms. Ribojant druskos ir gausių pagardų (sojos padažo ir žuvies padažo) kiekį kepant ir ruošiant maistą, sumažėja druskos vartojimas [4].

Mokyklinio amžiaus vaikų mitybos režimas turi atitikti jų fizinį krūvį ir poilsį. Kiekvienas individas turi savo maitinimosi režimą, atsižvelgdamas į gyvenimo įpročius, bet pagal rekomendacijas reikia tarp valgymų daryti tam tikras laiko pertraukas, pvz., vakarieniauti specialistai rekomenduoja likus bent dviem valandoms iki nakties miego.

Didelės dalies Lietuvos 11–18 m. vaikų mityba yra nesveika, nes sveikatai palankius produktus, tokius kaip vaisiai ir daržovės, valgo tik trečdalis visų tiriamųjų, o reguliariai pusryčiauja tik apie pusė visų tirtų moksleivių [45]. Mityba priklauso nuo lyties ir amžiaus. Pusryčiai dažnai vadinami vienu iš svarbiausių dienos valgymų, padedančių papildyti organizmą energija bei būtinomis maistinėmis medžiagomis. Tyrimo duomenimis, tik 58,4 proc. moksleivių pusryčiavo kiekvieną dieną [46]. Kasdien pusryčius valgančių moksleivių procentas mažėja su amžiumi: 66,5 proc. 7–9 metų; 57,9 proc. 10–13 metų ir 52,3 proc. 14–17 metų moksleivių [46]. Kasdien tuo pat laiku valgo tik 22,6 proc. mokinių [47]. Labai panašūs rezultatai nustatyti ir tarp Lietuvos vyresnių klasių moksleivių, tik Lietuvoje atliktame tyrimuose nustatyta, kad pusryčius kasdien valgė tik apie 50 proc. tirtų mokinių [48]. Nepusryčiaujančių vaikų mityba yra blogesnė, nes jie negauna būtinų maisto medžiagų ir energijos užtaiso, kurį yra sunku atgauti sekančių maitinimųsi metu [48,49]. Mokslininkai taip pat yra nustatę, jog mokiniai, kurie niekada ar dažniausiai nevalgo pusryčių, yra pasyvesni, daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus ekranų, vėliau eina miegoti [50]. Vaikai, valgantys pusryčius, labiau mėgsta vaisius ir daržoves, rečiau renkasi saldintus gėrimus [51].

Moksliniame tyrime, kuriame buvo tiriama greitojo maisto paklausa, nustatyta, kad per dvidešimt metų net tris kartus padidėjo šio nesveiko maisto vartojimas [52]. Nors mokslininkai yra įrodę neigiamą nesveiko maisto poveikį sveikatai, moksleiviai vis dar neatsisako tokių maisto produktų, kaip pica, mėsainiai, spurgos, limonadas [53]. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, nemažai moksleivių savo užkandžiams renkasi sveikatai nepalankius ir kaloringus maisto produktus [54]. Vaikai užkandžiaudami mėgsta labai dažnai valgyti saldainius, šokolado batonėlį, bulvių traškučius, o gerti saldintus gėrimus [46].

16

saldumynus, tačiau dažniau vartoja saldintus gazuotus gėrimus. Berniukai linkę dažniau savo mitybos racioną papildyti ir saldumynais, ir saldžiaisiais gėrimais [54]. Dešimtadalis mokinių kasdien perka užkandžius, o bent keletą kartų per savaitę juos perka apie trečdalis mokinių. Vieną iš svarbiausių aplinkybių, kodėl moksleiviai perka užkandžius, jie nurodė kaip alkį ir norą valgyti (64,2 proc.) [48]. Daug dėmesio mokslinėje literatūroje skiriama reguliariam moksleivių vaisių ir daržovių vartojimui, kuris yra traktuojamas kaip geresnės sveikatos šaltinis [55]. Tik kas trečias 7–9 metų vaikas ir kas ketvirtas 10–13 ir 14–17 metų vaikas kasdien vartoja šviežius vaisius [48]. Jaunesni 7–9 metų berniukai ir mergaitės šviežius vaisius vartojo dažniau nei 14–17 metų vaikai. Tiek 7–9 metų berniukai, tiek mergaitės šviežias daržoves vartojo rečiau nei vyresni vaikai [47]. Tiek užsienio šalyse, tiek ir Lietuvoje vyrauja labai panašios tendencijos [56].

Apibendrinant galime teigti, didelės dalies Lietuvos mokinių mityba nėra sveika. Tik pusė moksleivių kasdien pusryčiauja, dar mažiau kasdien vartoja vaisius ir daržoves, didelė dalis mokinių savo dienos racioną kasdien papildo saldintais gėrimais ir saldumynais.

1.4. Vaikų turimų žinių ir požiūrio į mitybą poveikis mitybos įpročiams

Žmogaus sukauptos žinios visuomet turi įtakos jo veiksmams ir požiūriui. Ne išimtis - mityba. Požiūris į sveiką gyvenseną ir mitybą labai priklauso nuo turimų žinių, patirties, suvokimo apie sveikatą ir aplinkos poveikį jai [40]. Yra atlikta nemažai skirtingų mokslinių tyrimų, kuriais siekiama išsiaiškinti, koks yra ryšys tarp jau turimų žinių apie sveiką mitybą ir mitybos įpročių. Gauti mokslinių tyrimų rezultatai yra ganėtinai prieštaringi. Tyrimo duomenimis, individai, kurie yra įgiję žinių apie sveiką mitybą ir jos naudą, yra labiau linkę vadovautis sveikos mitybos patarimais nei tie, kurie neturi tokių žinių [57]. Taip pat yra tyrimų, kurie parodo, jog žmogus, kuris turi žinių apie sveiką mitybą, ne visuomet tas turimas žinias pritaiko gyvenime [40]. Vis dėlto galima teigti, jog įgytos žinios yra itin svarbus veiksnys, kuris gali turėti daug įtakos žmogaus mitybai.

17

svorio augimu, o savo antsvorį priskiria kitiems veiksniams, pavyzdžiui. genetikai ar lėtai medžiagų apykaitai [60].

Šeimos aplinka labai svarbi mokant vaiką mitybos įpročių. Itin dažnai tėvai yra tie žmonės, kurie perduoda savo žinias apie mitybą vaikams [61]. Tėvai ne tik perteikia vaikams žinias apie sveiką mitybą, bet ir savo pavyzdžiu parodo, kaip reikia maitintis [62]. Vaiko valgymo įpročius ir nuostatas gali pakeisti tėvų mitybos įpročių pasikeitimai. Amerikoje atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu profesionalūs instruktoriai mokė tėvus apie visavertę mitybą ir po to vykdė tyrimą su grįžtamuoju ryšiu per telefoną. Rezultatai parodė, jog mitybos mokymai padarė teigiamą įtaką tėvų ir vaikų bendravimui valgio metu, namuose atsirado vaisių ir daržovių, mažiau saldintų gėrimų, pagerėjo vaikų savarankiško maitinimosi gebėjimai, tėvai daugiau dėmesio atkreipė į fizinę ir psichosocialinę aplinką valgio metu [63].

Vaikų mitybai didelę įtaką daro tėvai. Teigiama, jog nuo tėvų auklėjimo metodų priklausys, kaip jų vaikas priims paskatinimą sveikai maitintis [63]. Nustatyta, jog teigiamos tėvų emocijos vaiko atžvilgiu yra tiesiogiai susijusios su geresne vaiko mityba [64].

Gebėjimas pasigaminti maistą sau ir kitiems yra itin svarbu, nes tai turi įtakos mitybai. Išsivysčiusiose šalyse gan dažnai susiduriama su problema, kuomet yra valgomas ne savo namuose pagamintas maistas ir vis dažniau vartojami pirktiniai produktai ir pusgaminiai. Juos vartoja ne tik suaugusieji, bet jais maitinami ir vaikai[65]. Tėvai, kurie pastoviai gamina maistą namuose iš pačių užsiaugintų ar perkamų šviežių maisto produktų, gali užtikrinti didesnę mitybos įvairovę sau ir savo vaikams [66].

Kai vaikai yra įtraukiami į maisto gaminimą, jie įgauna įgūdžių pasigaminti sveikesnių patiekalų. Nustatyta, jog vaikų tinkamas įtraukimas į maisto gaminimo procesą skatina juos noriai valgyti daržoves [67]. Kiti atlikti tyrimai parodė, jog paaugliai, reguliariai patys gaminantys maistą, žymiai rečiau valgo pusgaminius, greitą maistą ar geria saldintus gėrimus; jie valgo daugiau vaisių, daržovių ir kitų sveikatai naudingų produktų [68]. Vaikai, kurie dalyvauja maisto gaminime, gauna daugiau energijos [69].

18

Mokykla - tai vieta, kur gan lengvai galima įgyvendinti ligų prevencijos ar sveikatos stiprinimo programas. Mokykloje galima tinkamai palaikyti ilgalaikį ir intensyvų ryšį su moksleiviais, ugdant jų sveikos gyvensenos įgūdžius ir žinias [71]. Gan didelę įtaką turi mokyklose taikomos edukacinės mitybos programos, įtraukiamos į mokymosi procesą [72]. Tačiau sukurtos programos ne visuomet turi teigiamą įtaką moksleivių mitybai, nes joms būdinti tam tikri trūkumai [73]. Svarbu yra paminėti, jog mokykloj vienas iš svarbiausių vaidmenų tenka pedagogams, kurie, turėdami reikiamus įgūdžius ir dirbdami su moksleiviais, gali jiems pateikti svarbią informaciją apie sveiką mitybą ar fizinį aktyvumą ir padėti suvokti, kodėl tai yra svarbu gerai savijautai bei sveikatai [74].

Dar vienas svarbus veiksnys, turintis įtakos paauglių mitybai, yra jų draugai ir bendraklasiai, su kuriais jie praleidžia daugiausiai laiko. Vaikai stebėdami, ką valgo jų draugai mokykloje, pavyzdžiui, per pietus, dažnai pasirenka tą patį patiekalą [60]. Tėvų vaidmuo paauglystėje gan stipriai sumažėja, nes vaikams bręstant jų prioritetai keičiasi, todėl jiems didesnę įtaką daro jų draugai. Be abejo, vaikų mitybai didelę įtaką daro per didelis stresas, nuovargis, fizinis aktyvumas ir žiniasklaida, televizijos laidos bei socialiniuose tinkluose populiarūs nuomonės formuotojai [74].

Šiuolaikiniai moksleiviai jau pradinėse klasėse turi išmaniuosius telefonus ir puikiai geba jais naudotis. Išmaniųjų telefonų programėlės yra perspektyvi priemonė, teikianti prieinamas ir patrauklias fizinio aktyvumo intervencijas. Metaanalizės duomenimis, išmaniųjų telefonų programėlių naudojimas padidino vidutinį padaromą žingsnių skaičių 475 žingsniais per dieną [75].

Socialinė žiniasklaida yra plačiai naudojama ir priimama jaunų žmonių. JAV iki 90 proc. paauglių ir jaunų suaugusiųjų teigia, kad naudojasi „Facebook“, tuo tarpu daugiau nei pusė naudojasi „Instagram“ ir trečdalis naudojasi „Twitter“ [76, 77]. Jaunimas vis dažniau kreipiasi į socialinę žiniasklaidą kaip su sveikata susijusios informacijos šaltinį [78]. Socialinėje žiniasklaidoje galima rasti daug informacijos apie mankštas ir dietas [79]. Patikusia informacija jaunuoliai dalinasi su draugais. Deja, nemaža dalis informacijas būna nepagrįsta moksliniais įrodymais. Pateikiamos įvairios dietos, labai ribojančios tam tikrų medžiagų ir energijos vartojimą. Svarbu, kad jaunuoliai gebėtų atsirinkti teisingas mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijas ir jų laikytųsi [78,80].

19

2. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

Momentinis tyrimas buvo atliktas Prienų „Žiburio“ gimnazijoje. Buvo apklausiami 9-12-tos klasių moksleiviai. Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais. Pirmiausiai mokyklos administracija, klasių auklėtojai ir moksleiviai buvo supažindinami su tyrimu. Gavus administracijos leidimą, 9-12-tos klasių moksleivių tėvams per klasės auklėtojus buvo išdalinami informaciniai pranešimai apie tyrimą ir klausiama, ar jie sutinka, kad būtų apklausiami jų vaikai. Sutikę tėvai turėjo tai patvirtinti parašu sutikimo formoje, kuriai sugrąžinti buvo skiriama savaitė. Antrojo etapo metu moksleiviams buvo išdalinamos anoniminės anketos, kurias, sutikus mokytojams, jie pildė užsiėmimų metu. Apklausta 85,4 proc. Prienų „Žiburio“ gimnazijoje besimokančių 9-12-tos klasių moksleivių (n=202). Tyrime dalyvavo 115 merginų (56,9 proc.) ir 87 vaikinai (43,1 proc.).Nedalyvavimo priežastys buvo tokios: negauta tėvų sutikimo, moksleivis tyrimo dieną nedalyvavo užsiėmimuose. Mažiausiai apklausta 11-tos klasės moksleivių, nes nebuvo klasės auklėtojos, todėl nepavyko tinkamai sukontaktuoti su moksleivių tėvais, ir daugiausia vienuoliktokų tyrimo metu nedalyvavo užsiėmimuose. Užpildytos anketos buvo surenkamos, duomenys suvedami į kompiuterinę duomenų bazę ir analizuojami.

Tyrimui atlikti buvo išduotas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas (2019-04-08 Nr. BEC-VS(M)-118) (Priedas Nr. 1).

2.2. Tyrimo klausimynas ir kintamieji

Remiantis literatūros šaltiniais, buvo parengta anoniminė anketa, kurią sudarė 39 klausimai (Priedas Nr. 2). Išskirtos tokios klausimų grupės:

1) informacija apie tiriamąjį;

2) savo sveikatos vertinimas ir rūpinimasis sveikata;

3) ūgis, svoris, savo svorio vertinimas ir pasitenkinimas savo svoriu; 4) mitybos įpročiai;

5) fizinio aktyvumo įpročiai;

6) požiūris į sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą;

7) žinios apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą ir žinių šaltiniai.

20

pusryčiauja. Buvo pateikti klausimai apie tam tikrus šeimos valgymo įpročius: „Ar tau būtų sunku kasdien sveikai maitintis namuose?“, „Ar šeimoje stengiamasi sveikai maitintis?“.

Norint įvertinti tiriamųjų fizinį aktyvumą, buvo klausima apie mankštinimosi laisvalaikio metu dažnį, sporto būrelių lankymą; laiką, praleistą prie kompiuterio ir televizoriaus ekranų.

Naudojant pateiktą informaciją apie ūgį ir svorį, suskaičiuotas kūno masės indeksas (KMI): KMI=svoris (kg)/ūgis (m2_{). KMI vertinimui buvo naudojamas tarptautinės T. Cole su bendraautoriais}

pasiūlytos KMI ribinės vertės vaikų antsvoriui, nutukimui (2000 m.) ir nepakankamam svoriui (2007 m.) nustatyti [81,82].

Vaikų žinioms įvertinti buvo pateikti 9 klausimai apie tam tikrus sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo aspektus:

1) Kokios trukmės vidutinio intensyvumo fizinė veikla rekomenduojama vaikams ir paaugliams kasdien?

2) Su kurių ligų atsiradimu susijęs per mažas fizinis aktyvumas?

3) Koks mažiausias daržovių ir vaisių kiekis rekomenduojamas suvalgyti per dieną? 4) Kodėl nesveika valgyti daug saldumynų ir gerti saldintų gėrimų?

5) Kuriame iš išvardintų produktų nėra maistinių skaidulų? 6) Kad nedidėtų kraujospūdis, reikia...?

7) Riebią jūrų žuvį valgyti sveika, nes...?

8) Duonoje, kruopose, makaronuose yra daug...? 9) Kiek kilokalorijų gaunama iš 1 gramo riebalų?

Kiekvienas teisingas atsakymas buvo įvertintas 1 balu, išskyrus antrą klausimą, kuris įvertintas 2 balais. Taigi daugiausiai buvo galima surinkti 10 balų.

Be to, domėtasi informacijos apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą šaltiniais, maisto produktų etikečių skaitymu.

21

2.3. Statistinė analizė

Statistinė analizė atlikta naudojant programą IBM SPSS Statistics 20 (angl. Statistical package for the Social Science). Taikyta aprašomoji statistika. Kokybiniams kintamiesiems apskaičiuotas procentinis pasiskirstymas. Skirtumai tarp kokybinių požymių buvo vertinami taikant chi kvadrato (χ2_{) kriterijų ir z kriterijų su Bonferroni korekcija. Kiekybinių dydžių skirstinių normalumui nustatyti}

buvo naudojamas Kolmogorovo-Smirnovo testas. Jei kiekybinių kintamųjų skirstiniai atitiko normalumo kriterijų, jų palyginimui taikytas Stjudento t kriterijus. Skirstiniai, kurie neatitiko normalumo kriterijaus, buvo lyginami, taikant neparametrinį Mann-Whitney kriterijų.

22

3. REZULTATAI

Tiriamąjį kontingentą sudarė 202 Prienų „Žiburio“ gimnazijos 9-12-tų klasių moksleiviai, kurie užpildė klausimyną. Tyrime dalyvavo 115 merginų (56,9 proc.) ir 87 vaikinai (43,1 proc.).Tiriamųjų demografinės charakteristikos pateiktos 3.1.1 lentelėje.

Moksleiviai buvo 15-18 metų amžiaus. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 16,4±1,1 metai. Daugiausiai tiriamųjų buvo 16 metų (38,6proc.), o mažiausiai 17 metų. Vaikinai ir merginos pagal amžių nesiskyrė. Tyrime dalyvavo daugiausiai 10-tos klasės moksleivių - 39,6 proc., o mažiausiai 11-tos klasės moksleivių – 7,9 proc. Tolesnei analizei sudarytos 9-10-tos klasių ir 11-12-tos klasių moksleivių grupės. Klasių lytinė struktūra buvo panaši.

3.1.1 lentelė. Tiriamųjų charakteristika Charakteristika Visi n=202 Vaikinai n=87 Merginos N=115 p Amžiaus metų vidurkis (SN) 16,4 (1,1) 16,3 (1,1) 16,4 (1,1) 0,616 Amžiaus grupės 15 m. 16 m. 17 m. 18 m. 24,8 38,6 9,9 26,7 25,3 41,4 6,9 26,4 24,3 36,5 12,2 27 0,650 Klasės 9-ta 10-ta 11-ta 12-ta 24,3 39,6 7,9 28,2 25,3 41,4 5,7 27,6 23,5 38,3 9,6 28,7 0,772

3.2. Moksleivių mitybos įpročiai

23

įpročiai buvo panašūs. Bent kartą per dieną juos valgė beveik pusė visų vaikinų ir 40 proc. merginų. Keletą kartų per savaitę fermentinį sūrį valgė apie pusė visų tiriamųjų. Nustatyta, jog paukštieną dauguma tiriamųjų valgė keletą kartų per savaitę. Ketvirtadalis moksleivių atsakė, kad valgo paukštieną bent kartą per dieną. Net 18,4 proc. vaikinų ir 25,2 proc. merginų teigė, jog visiškai nevalgo žuvies. Dauguma moksleivių ją valgė 1-4 kartus per mėnesį. Tik ketvirtadalis vaikinų ir merginų atsakė, žuvį valgo kelis kartus per savaitę.

24

3.2.1 lentelė. Moksleivių skirstinys (proc.) pagal maisto produktų vartojimo dažnį, atsižvelgiant į lytį.

Maisto

produktai Lytis Niekada

1-4 kartus per mėnesį Keletą kartų per savaitę Kasdien Keletą kartų per dieną p Švieži vaisiai Vaikinai 1,1 20,7 56,3 16,1 5,7 0,003 Merginos 3,5 13,9 35,7* 33.0* 13,9 Šviežios daržovės Vaikinai 0 10,3 55,2 23 11,5 0,002 Merginos 2,6 7,0 30,4* 43,5* 16,5 Kitos daržovės Vaikinai 11,6 32,6 44,2 8,1 3,5 0,228 Merginos 11,3 34,8 31,3 16,5 6,1 Košės ir dribsniai Vaikinai 8,0 29,9 44,8 11,5 5,7 0,050 Merginos 9,6 43,5* 31,3* 14,8 0,9* Pienas ir jo produktai Vaikinai 1,1 8,0 39,1 33,3 18,4 0,341 Merginos 4,3 8,7 47,0 28,7 11,3 Fermentinis sūris Vaikinai 4,6 28,7 51,7 12,6 2,3 0,166 Merginos 9,6 39,1 42,6 6,1 2,6 Paukštiena Vaikinai 1,1 6,9 67,8 17,2 6,9 0,511 Merginos 4,3 11,3 60,0 18,3 6,1 Žuvis Vaikinai 18,4 56,3 24,1 0 1,1 0,416 Merginos 25,2 47,8 21,7 2,6 1,7 Raudona mėsa Vaikinai 1,1 9,2 35,6 40,2 13,8 <0,001 Merginos 4,3 21,7* 50,4* 16,5* 7,0 Saldainiai, šokoladas Vaikinai 2,3 31,0 46,0 16,1 4,6 0,719 Merginos 0,9 32,2 52,2 11,3 3,5 Sausainiai, pyragaičiai Vaikinai 4,7 52,3 30,2 7,0 5,8 0,451 Merginos 2,6 47,0 40,9 7,0 2,6 Greitas maistas Vaikinai 4,5 58,6 32,2 3,4 1,1 0,043 Merginos 3,5 76,5* 15,7* 4,3 0 Sūrūs užkandžiai Vaikinai 8,0 57,5 28,7 3,4 2,4 0.381 Merginos 7,8 67,0 20,0 5,2 0 Saldinti gėrimai Vaikinai 8,0 35,6 37,9 13,8 4,6 0,246 Merginos 10,4 46,1 34,8 6,1 2,6 Energiniai gėrimai Vaikinai 43,7 32,2 17,2 2,3 4,6 0,230 Merginos 52,2 33,0 7,8* 4,3 2,6

*p<0,05, lyginant su vaikinais (z testas su Bonferroni korekcija)

25

3.2.2 lentelė. Moksleivių, kasdien vartojusių sveikatai palankius maisto produktus, dalis (proc.), atsižvelgiant į klasę, kurioje mokosi.

Maisto produktai 9-10-ta klasės 11-12-ta klasės p Šviežios daržovės 45,0 56,2 0,126 Kitos daržovės 17,2 19,2 0,723 Švieži vaisiai 36,4 35,6 0,907 Košės ir dribsniai 17,1 15,1 0,714 Pienas ir jo produktai 42,6 49,3 0,359 Paukštiena 24 24,7 0,921 Žuvis 3,1 2,8 0,897

3.2.3 lentelė. Moksleivių, kasdien ar kelis kartus per savaitę vartojusių sveikatai nepalankius maisto produktus, dalis (proc.), atsižvelgiant į klasę, kurioje mokosi.

Maisto produktai Vartojimo dažnis 9-10-ta klasės 11-12-ta klasės p

Raudona mėsa Kasdien 41,9 27,4 0,040

Saldainiai, šokoladas Kasdien 18,6 15,1 0,524 Sausainiai, pyragaičiai. Bent keletą kartų/sav. 49,2 43,8 0,462

Greitas maistas Bent keletą

kartų/sav. 25,6 30,1 0,485

Sūrūs užkandžiai Bent keletą _kartų/sav. 31,3 24,7 0,321

Saldinti gėrimai Bent keletą _kartų/sav. 48,1 50,7 0,720

Energiniai gėrima Bent keletą _kartų/sav. 16,3 23,3 0,221

26

p=0,365

3.2.1 pav. Moksleivių skirstinys (proc.) pagal vaisių ir daržovių vartojimo dažnį, atsižvelgiant į lytį.

Vaikinų ir merginų pusryčiavimo įpročiai buvo panašūs (3.2.2 pav.). Beveik dešimtadalis jų visai nevalgė pusryčių. Penktadalis pusryčiavo 1-3 dienas per savaitę, ketvirtadalis – 4-6 dienas per savaitę. Kasdien valgė pusryčius 42,1 proc. moksleivių. Moksleivių pusryčiavimo įpročiai nepriklausė nuo klasės, kurioje mokosi (3.2.3 pav.).

p= 0,391

3.2.2 pav. Moksleivių skirstinys pagal pusryčiavimo dažnį per savaitę (proc.), atsižvelgiant į lytį. 72,4 18,4 9,2 74,8 20,9 4,3 0 10 20 30 40 50 60 70 80

1-2 kartus per dieną 3-4 kartus per dieną 5 kartus per dieną ir daugiau

P ro ce nta i Vaikinai Merginos 11,5 16,1 27,6 44,8 13 25,2 21,7 40 0 10 20 30 40 50

Nepusryčiauja 1-3 kartus 4-6 kartus Kasdien

27

p= 0,457

3.2.3 pav. Moksleivių skirstinys pagal pusryčiavimo dažnį per savaitę (proc.), atsižvelgiant į klasę, kurioje mokosi.

Apie ketvirtadalis visų moksleivių rinkosi šiltus pietus mokyklos valgykloje (3.2.4 pav.). Šiltus pietus dažniau valgė jaunesnių (31,0 proc.) nei vyresnių (19,2 proc.) klasių moksleiviai, nors skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (3.2.5 pav.). Dešimtadalis vaikinų ir 15,8 proc. merginų rinkosi lengvus užkandžius mokyklos valgykloje. Iš namų atsineštą maistą valgė tik 10,1 proc. 9-10-tų klasių ir 16,4 proc. 11-12-9-10-tų klasių moksleivių. Mokykloje visiškai nevalgė ketvirtadalis vaikinų ir net trečdalis merginų (3.2.4 pav.).

14,7 21,7 24,8 38,8 8,2 20,5 23,3 47,9 0 10 20 30 40 50 60

Nepusryčiauja 1-3 kartus 4-6 kartus Kasdien

28

p=0,437

3.2.4 pav. Moksleivių skirstinys pagal valgymo mokykloje įpročius (proc.), atsižvelgiant į lytį.

p=0,306

3.2.5 pav. Moksleivių skirstinys pagal valgymo mokykloje įpročius (proc.), atsižvelgiant į klasę, kurioje mokosi.

Užkandžiams moksleiviai dažniausiai rinkosi vaisius ir bandeles (3.2.6 pav.). Net 1,6 karto daugiau merginų nei vaikinų (71,3 proc.ir 44,8 proc. atitinkamai) užkandžiavo vaisiais. Merginos taip

28,6 10,7 14,3 21,4 25 26,3 15,8 11,4 14 32,5 0 5 10 15 20 25 30 35 Šilti pietūs mokyklos valgykloje Lengvi užkandžiai mokyklos valgykloje

Iš namų atsineštas maistas Perka užkandžius ne mokykloje Nevalgo mokykloje P ro ce nta i Vaikinai Merginos 31 10,9 _10,1 16,3 29,5 19,2 17,8 16,4 17,8 27,4 0 5 10 15 20 25 30 35 Šilti pietūs mokyklos valgykloje Lengvus užkandžius mokyklos valgykloje

29

pat dažniau nei vaikinai valgė džiovintus vaisius ir uogas, atitinkamai 20,0 proc. ir 9,2 proc. Tuo tarpu vaikinai dažniau nei merginos užkandžiavo traškučiais. Bandeles rinkosi beveik pusė visų moksleivių. Tarp merginų buvo populiarūs varškės sūreliai (30,4 proc.). Nemaža dalis moksleivių užkandžiavo riešutais ir šokoladu.

*p<0,001; **p=0,035; ***p=0,006, palyginti su vaikinais

3.2.6 pav. Vaikinų ir merginų, kurie užkandžiams rinkosi tam tikrus produktus, dalis (proc.).

Taigi analizuojant moksleivių mitybą, nustatyta, kad ji yra nepakankamai sveika. Moksleiviai valgo nepakankamai dažnai sveikatai palankius produktus (daržoves, vaisius, košes, žuvį) ir gana dažnai vartoja mažiau sveikatai palankų maistą (raudoną mėsą, saldumynus, sūrius užkandžius). Merginų mitybos įpročiai sveikesni nei vaikinų, nes jos dažniau valgo vaisius ir daržoves bei rečiau greitą maistą. Šiltus pietus mokykloje valgo tik trečdalis vaikinų ir penktadalis merginų. Nors tarp moksleivių gana populiarūs sveiki užkandžiai, tokie kaip vaisiai ir riešutai, bet nemaža jų dalis užkandžiauja ir bandelėmis, traškučiais, šokoladu.

3.3 Moksleivių fizinio aktyvumo įpročiai

Apklausus moksleivius apie jų mankštinimosi laisvalaikiu įpročius, nustatyta, kad kasdien mankštinosi daugiau vaikinų nei merginų, atitinkamai 35,6 proc. ir 14,8 proc. Kartą per savaitę ir rečiau sportavo beveik trečdalis merginų ir tik 14,9 proc. vaikinų. (3.3.1 pav.). Beveik pusė merginų ir trečdalis vaikinų mankštinosi 2-4 kartus per savaitę.

44,8 54 27,6 20,7 9,2 17,2 21,8 71,3* 52,2 18,3 28,7 20** 5,2*** 30,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80

30

*p<0,05, lyginant su vaikinais (z testas su Bonferroni korekcija)

3.3.1 pav. Tiriamųjų skirstinys pagal mankštinimosi dažnį laisvalaikiu (proc.), atsižvelgiant į lytį.

Daugiau vaikinų nei merginų lankė sporto būrelius, atitinkamai 57,5 proc. ir 33,9 proc. (3.3.2 pav.).

p=0,003

3.3.2 pav. Tiriamųjų skirstinys pagal sporto ar šokių būrelių lankymą (proc.), atsižvelgiant į lytį.

Vaikinai sportavo per savaitę vidutiniškai 4,5±5,2 val., o merginos – tik 2,0±3,2 val. (3.3.1 lentelė). Tuo tarpu sėdėdami prie kompiuterio, TV ar skaitydami moksleiviai praleisdavo daugiau nei 4 valandas kasdien. Dauguma moksleiviai miegojo 7 valandas per parą.

35,6 14,9 34,5 14,9 14,8* 11,3 43,5 30,4* 0 10 20 30 40 50

31

3.3.1 lentelė. Valandų, moksleivių vidutiniškai per parą praleidžiamų sportuojant, miegant ir sėdint, skaičius, atsižvelgiant į lytį.

Veikla Lytis Vidurkis SN Mediana Tarpkvartilinis

plotis

p

Sportuoja ar šoka Vaikinai 4,5 5,2 4 8 <0,001

Merginos 2,0 3,2 0 4 Sėdi prie kompiuterio, TV, skaito Vaikinai 4,4 2,7 4 4 0,789 Merginos 4,7 2,7 4 3 Miega Vaikinai 7,3 1,5 7 1 0,506 Merginos 7,5 5,4 7 2

Apibendrinant galima teigti, jog kasdien mankštinosi tik dalis moksleivių. Merginos buvo mažiau fiziškai aktyvios nei vaikinai. Mažesnė jų dalis lankė su fizine veikla susijusius būrelius. Vidutiniškai 4 val. kasdien moksleiviai praleisdavo sėdėdami prie ekranų ar skaitydami.

3.4 Moksleivių antropometrinių matavimų vertinimas

Vaikinų ir merginų KMI vidurkiai buvo panašūs (3.4.1 lentelė). Labiausiai skyrėsi 17 metų vaikinų ir merginų KMI, atitinkamai 24,1 kg/m2 _{ir 20,4 kg/m}2_{, nors skirtumas nebuvo statistiškai}

32

3.4.1 lentelė. Vaikinų ir merginų kūno masės indekso (kg/m2_{) įverčiai, atsižvelgiant į amžių.} Amžius

(metai) Lytis Vidurkis SN

Procentiliai P 25 50 75 15 B 20,9 2,4 18,4 21,7 22,9 0,922 M 21,3 3,7 18,7 20,4 24,3 16 B 22,1 3,0 19,6 22,2 24,7 0,083 M 20,9 3,0 18,3 20,8 23,6 17 B 24,1 4,5 19,4 24,5 28,4 0,051 M 20,4 2,8 18,5 19,2 23,3 18 B 22,7 3,2 20,1 22,8 24,5 0,088 M 21,2 3,0 18,7 20,8 23,6

Suskirsčius moksleivius į KMI grupes, nustatyta, kad dauguma jų buvo normalaus svorio (3.4.1 pav.). Per mažą kūno svorį turėjo daugiau merginų (15,7 proc.) nei vaikinų (3,4 proc.). Antsvorio turinčių vaikinų buvo 21,8 proc., o merginų 13,9 proc. Nutukimas nustatytas nedidelei daliai moksleivių, todėl tolesnei analizei jie buvo prijungti prie antsvorį turinčių tiriamųjų ir kartu sudarė antsvorio grupę. Moksleivių skirstinys pagal lytį nepriklausė nuo klasės, kurioje mokosi (3.4.2pav.).

*p<0,05, lyginant su vaikinais (z testas su Bonferroni korekcija)

3.4.1 pav. Moksleivių skirstinys pagal KMI (proc.), atsižvelgiant į lytį.

3,4 72,4 21,8 2,3 15,7* 69,6 13,9 0,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Per mažas Normalus Antsvoris Nutukimas

33

p=0,685

3.4.2 pav. Moksleivių skirstinys pagal KMI (proc.), atsižvelgiant į klasę, kurioje mokosi. Moksleivių buvo prašoma įvertinti savo kūno svorį. Visi liesi vaikinai teigė, kad jų kūno svoris per mažas (3.4.3 pav.). Net 28,6 proc. normalaus kūno svorio vaikinų laikė save liesais, o 42,9 proc. antsvorį turinčių vaikinų manė, kad jų svoris normalus.

3.4.3 pav. Vaikinų savo kūno vertinimas (proc.), atsižvelgiant į KMI grupes pagal nurodytą ūgį ir svorį.

Dauguma (77,8 proc.) per mažą svorį turinčių merginų manė, kad jų svoris normalus (3.4.4 pav.). Penktadalis normalaus svorio merginų teigė, kad jos sveria per daug. Didžioji dalis (76,5 proc.)

9,3 70,5 20,2 12,3 71,2 16,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Per mažas Normalus Antsvoris

P

ro

ce

nta

i

9-10-ta klasė 11-12-ta klasė

100 28,6 0 0 68,3 42,9 0 3,2 57,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Per mažas Normalus Antsvoris

P ro ce nta i KMI grupės

34

antsvorį turinčių merginų teisingai vertino savo svorį kaip padidėjusį, nors beveik ketvirtadalis manė, kad jų svoris normalus.

3.4.4 pav. Merginų savo kūno vertinimas (proc.), atsižvelgiant į KMI pagal nurodytą ūgį ir svorį.

Tik ketvirtadalis vaikinų ir penktadalis merginų buvo patenkinti savo svoriu (3.4.5 pav.). Dalinai patenkinti apie 40 proc. tiriamųjų. Nelabai patenkinti ar visai nepatenkinti buvo daugiau nei trečdalis moksleivių.

p=0,517

3.4.5 pav. Moksleivių pasitenkinimas savo svoriu (proc.), atsižvelgiant į lytį.

Visi per mažo kūno svorio vaikinai ir pusė (52,4 proc.) antsvorį turinčių vaikinų buvo nepatenkinti savo svoriu (3.4.2 lentelė). Mažiausiai nepatenkintų savo svoriu buvo tarp normalaus

22,2 5 0 77,8 75 23,5 0 20 76,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Per mažas Normalus Antsvoris

P ro ce nta i KMI grupės

Mano, kad per mažas Mano, kad normalus Mano, kad per didelis

28,7 35,6 35,7 21,7 40 _38,3 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

35

svorio vaikinų. Net ketvirtadalis (22,2 proc.) per mažo svorio merginų buvo patenkintos savo svoriu. Tuo tarpu antsvorį turinčių merginų, nepatenkintų savo svoriu, buvo net 94,1 proc.

3.4.2 lentelė. Moksleivių pasitenkinimas savo kūno svoriu pagal lytį (proc.), atsižvelgiant į KMI. Lytis Savo kūno

vertinimas

KMI grupės

Per mažas Normalus Antsvoris

Vaikinai Patenkinti 0 30,2 28,6 Dalinai 0 42,9 19,0 Nelabai ar nepatenkinti 100,0 27,0* 52,4 Merginos Patenkintos 22,2 25,0 5,9 Dalinai 55,6 45,0 0 Nelabai ar nepatenkintos 22,2 30,0 94,1**

*p<0,05, lyginant su liesais ir turinčiais antsvorio; **p<0,001, lyginant su liesomis ir normalaus svorio.

Apibendrinant galima teigti, kad dalis moksleivių neteisingai vertina savo svorį. Vaikinai norėtų turėti didesnį kūno svorį, o merginos norėtų būti liesesnės. Labiausiai nepatenkinti savo svoriu buvo liesi vaikinai ir antsvorį turinčios merginos.

3.5 Moksleivių savo sveikatos vertinimas, požiūris ir žinios apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą

36

*p<0,05, lyginant su vaikinais (z testas su Bonferroni korekcija)

3.5.1 pav. Moksleivių savo dabartinės sveikatos vertinimas (proc.), atsižvelgiant į lytį. Moksleiviai buvo klausiami, ar jiems svarbu sveikai maitintis. Daugiau merginų (60,0 proc.) nei vaikinų (40,2 proc.) teigė, kad joms tai svarbu (3.5.2 pav.). „Nei svarbu, nei nesvarbu“ atsakė daugiau vaikinų nei merginų. Visiškai nesvarbi sveika mityba buvo mažai daliai moksleivių.

*p<0,05, lyginant su vaikinais (z testas su Bonferroni korekcija)

3.5.2 pav. Moksleivių skirstymas pagal tai, ar jiems svarbu sveikai maitintis (proc.), atsižvelgiant į lytį. 69 25,3 5,7 48,7* 44,3* 7 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Gera Vidutiniška Bloga

P ro ce nta i Vaikinai Merginos 40,2 44,8 14,9 60* 30,4* 9,6 0 10 20 30 40 50 60 70

Svarbu Nei svarbu, nei nesvarbu Nesvarbu

37

Penkių balų skalėje moksleiviai turėjo įvertinti savo galimybes sveikai maitintis mokykloje ir namuose. Vienas balas reiškė „labai sunku“, penki balai – „visai nesunku“. Vaikinai ir merginos savo galimybes sveikai maitintis įvertino beveik vienodai (3.5.1 lentelė). Vidutinis balas buvo didesnis už 3, tai yra labiau nesunku nei sunku. Moksleiviai teigė, kad namuose sveikai maitintis yra lengviau nei mokykloje, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas.

3.5.1 lentelė. Moksleivių galimybių sveikai maitintis balų vidurkis pagal lytį. Ar tau būtų

sunku sveikai maitintis?

Lytis N Vidurkis Standartinis

nuokrypis. P Mokykloje Vaikinai 87 3,1 1,3 0,978 Merginos 115 3,1 1,3 Namuose Vaikinai 87 3,7 1,2 0,255 Merginos 115 3,9 1,2

Beveik pusė visų tiriamųjų teigė, jog jų namuose yra stengiamasi sveikai maitintis (3.5.3 pav.). Apie 40 proc. moksleivių teigė, jog retkarčiais jų namuose stengiamasi sveikai maitintis. Kad nesistengiama sveikai maitintis, teigė mažiau merginų nei vaikinų.

*p<0,05, lyginant su vaikinais (z testas su Bonferroni korekcija)

3.5.3 pav. Moksleivių skirstinys pagal tai, ar jų šeimoje stengiamasi sveikai maitintis (proc.), atsižvelgiant į lytį.

47,1 39,1 13,8 52,2 42,6 5,2* 0 10 20 30 40 50 60

Dažnai Retkarčiais Nesistengiama

38

Daugiau merginų (36,5 proc.) nei vaikinų (17,2 proc.) dažnai skaitė maisto produktų etiketes, kuriose pateikiama maistinė ir energinė produkto vertė ir kita informacija (3.5.4 pav.). Neskaitė maisto produktų etikečių net 44,8 proc. vaikinų ir beveik du kartus mažiau merginų (20,9 proc.).

*p<0,05, lyginant su vaikinais (z testas su Bonferroni korekcija)

3.5.4 pav. Moksleivių skirstinys pagal maisto produktų etikečių skaitymo dažnį (proc.), atsižvelgiant į lytį.

Siekiant įvertinti moksleivių požiūrį į sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą, jiems buvo pateikta keletas teiginių, kuriems jie turėjo išreikšti savo pritarimą, pasirinkę atsakymus Likerto skalėje nuo 1 („visiškai sutinku“) iki 5 („visiškai nesutinku“). Atsakymai „visiškai sutinku“ ir „sutinku“, taip pat „nesutinku“ ir „visiškai nesutinku“ buvo sujungti. Dauguma moksleivių sutiko su pateiktais teiginiais (3.5.2 lentelė). Merginų požiūris į sveiką mitybą buvo palankesnis nei vaikinų. Daugiau merginų nei vaikinų atsakė, kad joms patinka sveikų produktų skonis ir valgydamos sveikai jos gerai jaučiasi. Mažiau merginų nei vaikinų nesutiko su teiginiu, jog valgant sveikai galima išlaikyti savo kūno svorį ir nenutukti, atitinkamai 3,5 proc. ir 12,8 proc.

Būti fiziškai aktyviems labiau patinka vaikinams nei merginoms (3.5.3 lentelė). Tačiau daugiau merginų nei vaikinų mano, jog mankštinantis galima išlaikyti savo kūno svorį ir nenutukti. Taip pat daugiau merginų nei vaikinų sutiko su teiginiu, kad mankštinantis turės patrauklų kūną.

17,2 37,9 44,8 36,5* 42,6 20,9* 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Dažnai Kartais Neskaitau

39

3.5.2 lentelė. Moksleivių skirstymas pagal sutikimą su teiginiais apie sveiką mitybą (proc.), atsižvelgiant į lytį.

Teiginys Lytis Sutinku Nei sutinku,

nei nesutinku

Nesutinku p

Man patinka sveikų produktų svokis

Vaikinai 50,6 35,6 13,8

0,014

Merginos 70,4* 22,6* 7,0

Valgydamas sveikai aš geriau jaučiuosi

Vaikinai 58,1 36,0 5,9

0,097

Merginos 72,2* 25,2 2,6

Valgydamas sveikai aš būsiu sveikas

Vaikinai 70,1 24,1 5,8

0,859

Merginos 73,0 22,6 4,3

Valgydamas sveikai

išlaikysiu savo kūno svorį ir nenutuksiu

Vaikinai 66,3 20,9 12,8

0,032

Merginos 78,3 18,3 3,5*

Valgydamas sveikai turėsiu patrauklų kūną

Vaikinai 49,4 36,8 13,8

0,458

Merginos 55,7 35,7 9,3

*p<0,05, lyginant su vaikinais (z testas su Bonferroni korekcija)

3.5.3 lentelė. Moksleivių skirstymas pagal sutikimą su teiginiais apie fizinį aktyvumą (proc.), atsižvelgiant į lytį.

Teiginys Lytis Sutinku Nei sutinku,

nei nesutinku

Nesutinku p Man patinka būti

fiziškai aktyviu, judėti

Vaikinai 80,2 11,6 8,2 0,066 Merginos 67,0* 24,3* 8,7 Mankštindamasis aš geriau jaučiuosi Vaikinai 68,6 26,7 4,7 0,748 Merginos 71,3 22,6 6,1 Mankštindamasis aš būsiu sveikas Vaikinai 69,0 27,6 3,4 0,486 Merginos 76,5 20,9 2,6 Mankštindamasis išlaikysiu savo kūno svorį ir nenutuksiu Vaikinai 64,0 25,6 10,4 0,004 Merginos 84,3* 11,3* 4,4 Mankštindamasis turėsiu patrauklų kūną Vaikinai 61,0 35,6 3,4 0,001 Merginos 80,9* 13,9* 5,2

*p<0,05, lyginant su vaikinais (z testas su Bonferroni korekcija)

Pagal atsakymus į pateiktus teiginius apie požiūrį į sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes – turinčius palankų ir mažiau palankų požiūrį. Skirstant atsižvelgta į surinktų balų medianą (mažiau 11 balų – palankus požiūris, 11 balų ir daugiau – nepalankus požiūris).

40

Požiūrio į mitybą P= 0,268; požiūrio į fizinį aktyvumą P=0,953

3.5.5 pav. Gerą požiūrį į mitybą ir fizinį aktyvumą turinčių moksleivių dalis, atsižvelgiant į klasę, kurioje mokosi.

Mažiau nei 40 proc. moksleivių atsakė, kad naudojasi fizinio aktyvumo mobiliosiomis aplikacijomis. Tik 3,4 proc. vaikinų ir 9,6 proc. merginų naudojasi sveikos mitybos aplikacijomis (3.5.6 pav.).

p>0,05

3.5.6 pav. Moksleivių besinaudojančių mobiliosiomis aplikacijomis dalis, atsižvelgiant į lytį.

Fizinio aktyvumo aplikacijomis naudojasi daugiau 11-12-tų klasių moksleivių nei 9-10-tų klasių, atitinkamai 46,6 proc. ir 33,3 proc., nors skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (3.5.7 pav.).

48,1 56,6 56,2 56,2 0 10 20 30 40 50 60

Požiūris į mitybą Požiūris į fizinį aktyvumą

P

ro

ce

nta

i

9-10-ta klasė 11-12-ta klasė

36,8 3,4 39,1 9,6 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45

Fizinio aktyvumo Sveikos mitybos

41

P=0,063

3.5.7 pav. Moksleivių, besinaudojančių mobiliosiomis aplikacijomis, dalis, atsižvelgiant į klasę, kurioje mokosi.

Moksleivių buvo klausiama, ar jie norėtų gauti žinių apie mitybą ir fizinį aktyvumą (3.5.4 pav.). Daugiau merginų nei vaikinų atsakė, kad jos norėtų daugiau sužinoti apie mitybą. Beveik du kartus mažiau merginų nei vaikinų teigė, kad nenori gauti žinių apie fizinį aktyvumą, atitinkamai 14,8 proc. ir 27,6 proc.

3.5.4 pav. Moksleivių skirstymas pagal norą gauti daugiau žinių apie mitybą ir fizinį aktyvumą (proc.), atsižvelgiant į lytį.

Ar norėtum gauti daugiau žinių?

Lytis Taip Ne Nežinau

Fizinio aktyvumo Vaikinai 49,4 27,6 23,0

Merginos 54,8 14,8* 30,4

Sveikos mitybos Vaikinai 34,5 31,0 34,5

Merginos 53,9* 15,7* 30,7

*p<0,05, lyginant su vaikinais (z testas su Bonferroni korekcija)

Beveik pusė moksleivių mano, kad jų žinios apie mitybą yra geros (3.5.5 lentelė). Tiek vaikinų, tiek merginų savo žinių apie mitybą vertinimas buvo panašus. Mažiau merginų nei vaikinų teigė, jog jų žinios apie fizinį aktyvumą yra geros.

33,3 8,5 46,6 4,1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50

Fizinio aktyvumo Sveikos mitybos

P

ro

ce

nta

i

42

3.5.5 lentelė. Moksleivių skirstymas pagal savo žinių apie mitybą ir fizinį aktyvumą vertinimą (proc.), atsižvelgiant į lytį.

Žinios Vertinimas Lytis

Vaikinai Merginos Mitybos Geros 46,5 41,7 Nežinau 37,2 41,7 Blogos 16,3 16,5 Fizinio aktyvumo Geros 57,0 33,9* Nežinau 27,9 47,0* Blogos 15,1 19,1

*p<0,05, lyginant su vaikinais (z testas su Bonferroni korekcija)

Moksleiviai buvo prašomi nurodyti, iš kur jie gauna informaciją apie mitybą ir fizinį aktyvumą. Didžiausia dalis moksleivių atsakė, kad ieško informacijos interneto svetainėse (3.5.6 lentelė). Daugiau merginų nei vaikinų teigė, jog žinių apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą gauna pamokų metu ir iš televizijos bei radijo laidų. Merginos dažniau ieškojo informacijos knygose nei vaikinai. Beveik pusė merginų ir daugiau nei trečdalis vaikinų nurodė, kad apie mitybą ir fizinį aktyvumą sužino iš draugų ir šeimos narių.

3.5.6 lentelė. Moksleivių, nurodžiusių tam tikrus informacijos apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą šaltinius, dalis (proc.), atsižvelgiant į lytį.

Informacijos šaltiniai Vaikinai Merginos

Pamokų mokykloje metu 28,7 50,4*

Internetinės svetainės 54,0 64,3

Televizijos ir radijo laidos 34,5 51,3*

Įvairūs žurnalai 6,9 15,7

Iš sveikatos priežiūros darbuotojų

21,8 27,0

Knygos 12,6 28,7*

Moksliniai straipsniai 23,0 32,2

Iš draugų ir bendramokslių 37,9 44,3

Iš šeimos narių 37,9 48,7

*p<0,05

43

3.5.7 lentelė. Moksleivių žinių apie mitybą ir fizinį aktyvumą balų charakteristika, atsižvelgiant į lytį.

Lytis Vidurkis SN Mediana Procentiliai

25 75

Vaikinai 4,7 1,5 4,5 3,5 5,5

Merginos 4,3 1,3 4,5 3,5 5

Moksleiviai buvo geriau informuoti apie maisto produktų sudėtį. Dauguma jų žinojo, kad mėsos kepsnyje nėra maistinių skaidulų, kad duonoje ir kruopose yra daug angliavandenių, kad riebioje jūros žuvyje yra omega-3 polinesočių riebalų rūgščių (3.5.8 lentelė). Tačiau tik 41,1 proc. vaikinų ir 33,0 proc. merginų teisingai atsakė, kad iš 1 g riebalų susidaro 9 kilokalorijos.

3.5.8 lentelė. Moksleivių, teisingai atsakiusių į klausimus apie mitybą ir fizinį aktyvumą, dalis (proc.), atsižvelgiant į lytį.

Žino, kad, Lytis P

Vaikinai Merginos Vidutinio intensyvumo fizinė veikla, rekomenduojama

vaikams ir paaugliams kasdien, yra bent 60 min.

27,6 12,2 0,006

Per mažas fizinis aktyvumas yra susijęs su šių ligų atsiradimu:

širdies ir kraujagyslių vėžio

antsvorio cukrinio diabeto

Teisingai pasirinkti visi atsakymai

65,5 10,3 82,8 20,7 1,1 61,7 7,0 83,5 11,3 2,6 0,581 0,390 0,892 0,067 0,135

Mažiausias daržovių ir vaisių kiekis rekomenduojamas suvalgyti per dieną yra 400 g

17,2 7,8 0,041

Nesveika valgyti daug saldumynų ir gerti saldintų gėrimų, nes genda dantys

atsiranda nutukimas

Teisingai pasirinkti abu atsakymai

60,9 88,4 23,0 66,1 87,8 25,2 0,449 0,906 0,714 Mėsos kepsnyje nėra maistinių skaidulų 83,9 89,6 0,234

Kad nedidėtų kraujospūdis, reikia nevalgyti sūrių produktų ir vartoti mažiau druskos

79,8 83,5 0,501

Riebią jūrų žuvį valgyti sveika, nes joje yra vitamino D

joje yra omega-3 polinesočių riebalų rūgščių Teisingai pasirinkti abu atsakymai

40,7 79,1 20,7 42,5 84,3 23,5 0,801 0,334 0,637 Duonoje, kruopose, makaronuose yra daug angliavandenių. 88,5 86,1 0,661 Iš 1 gramo riebalų gaunamos 9 kilokalorijos. 41,4 33,0 0,223

44

ėduonimi ir nutukimu, bet tik ketvirtadalis jų pasirinko abu atsakymus. Blogiausiai buvo atsakyta į klausimus apie sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijas. Daugiau vaikinų nei merginų teisingai atsakė į klausimą apie rekomenduojamą kasdienės fizinės veiklos trukmę vaikams. Taip pat daugiau vaikinų nei merginų žinojo, kad per dieną rekomenduojama suvalgyti 400 g daržovių, bet teisingai atsakiusiųjų dalis buvo labai maža, atitinkamai 17,2 proc. ir 7,8 proc.

Pagal atsakymus į klausimus, moksleiviai buvo suskirstyti į dvi grupes – turinčius pakankamas ir nepakankamas žinias apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą. Skirstant atsižvelgta į medianą (4,5 balo ir mažiau – nepakankamos žinios, 5 balai ir daugiau – pakankamos žinios.

9-11-tų klasių moksleivių žinios itin skyrėsi nuo 12-tų klasių moksleivių (3.5.8 pav.). Kiek daugiau nei pusė dvyliktokų ir tik apie trečdalis jaunesnių klasių moksleivių turėjo pakankamas žinias apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą.

P=0,007

3.5.8 pav. Moksleivių skirstymas pagal žinių apie mitybą ir fizinį aktyvumą lygį, atsižvelgiant į klasę, kurioje mokosi.

Apibendrinant galima teigti, kad merginų požiūris į sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą buvo palankesnis nei vaikinų. Joms buvo svarbu sveikai maitintis, jos dažniau nei vaikinai skaitė maisto produktų etiketes. Moksleivių žinios apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą buvo prastos, nors patys moksleiviai jas vertino kaip pakankamas.

34,5 65,5 55,6* 44,4* 0 10 20 30 40 50 60 70

Pakankamos žinios Nepakankamos žinios

P

ro

ce

nta

i

45

3.6. Moksleivių požiūrių ir žinių apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą ryšių su mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiais vertinimas

Siekiant nustatyti moksleivių mitybos įpročių ryšius su požiūriais ir žiniomis apie sveiką mitybą buvo atlikta duomenų, gautų dažnuminiu mitybos tyrimo metodu, faktorinė analizė. Išskirti keturi mitybos faktoriai: ,,Sveikatai nepalankūs produktai“, ,,Sveikatai palankūs produktai“, ,,Baltyminiai produktai“ ir „Saldumynai“. Šie faktoriai paaiškino 58,8 proc. informacijos apie moksleivių mitybos įpročius (3.6.1 lentelė).

3.6.1 lentelė. Moksleivių mitybos bendrųjų faktorių apibūdinimas. Moksleivių mitybos

faktoriai

Produktai Teikiamos informacijos

apie mitybos įpročius dalis (proc.) „Sveikatai nepalankūs produktai“ Energiniai gėrimai Greitas maistas Saldinti gėrimai Nesveiki užkandžiai 16,6 „Sveikatai palankūs produktai“

Žalios ir virtos daržovės Švieži vaisiai Košės 15,1 „Baltyminiai produktai“ Raudona mėsa Vištiena Pienas Fermentinis sūris 13,9

„Saldumynai“ Saldainiai, šokoladas Konditerijos gaminiai

13,2

Visi faktoriai _58,8