LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Rima Sodonienė

Vaikų maitinimo ir mitybos įpročių pradinėje mokykloje X gerinimas

Improvement of feeding and eating habits of childrens

in primary school X

Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. dr. Gintarė Zaborskienė

Maisto saugos ir kokybės katedra

(2)

2

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Vaikų maitinimo ir mitybos įpročių

pradinėje mokykloje X gerinimas“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. .

(data) Rima Sodonienė (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) Rima Sodonienė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) Prof. dr. G. Zaborskienė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE)

(data) (katedros (instituto) vedėjo (-os)

vardas, pavardė (parašas)

Magistro baigiamojo/baigiamųjų darbo/ų recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė)(parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

SANTRAUKA

Vaikų maitinimo ir mitybos įpročių pradinėje mokykloje X gerinimas

Rima Sodonienė

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: prof. dr. Gintarė Zaborskienė

Darbe yra 55 puslapiai, 20 paveikslų, 28 lentelės, 8 priedai.

Darbo tikslas – įvertinti esamą maitinimo sistemą mokykloje X, moksleivių mitybos įpročius,

nuomonę apie valgykloje tiekiamą maistą, valgiaraščio ypatumus, maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes.

Tyrimui atlikti pasirinkta anoniminė apklausa raštu (anketavimas). Kai kuriemskiekybiniams rodikliams palyginti taikytas neporinis Stjudento (t) testas. Tyrimų rezultatai pateikiami lentelėse ir paveiksluose.Moksleiviai maitinami mokyklos valgykloje ruošiamu maistu pagal patvirtintus penkiolikos dienų kompleksinių pietų perspektyvinius valgiaraščius. Pagrindinis pradinės mokyklos X valgiaraščių trūkumas – netinkamas raciono derinimas ir subalansavimas. Didžiausią neatitikimų skaičių 8 atvejai iš 15-os, sudaro riebalų perteklius, todėl galima teigti, kad moksleiviai energijos kiekį dažnai gauna riebalų sąskaita.Dažniausiai vaikai pusryčiams valgo sumuštinius (59 proc.), juos moksleiviai renkasi dažniau nei košes, ar vaisius p=0,001. Moksleiviai pirmenybę teikia keptam maistui (kepsniai, apkepai, blynai), dažnai valgo bandeles, keptą maistą, nepakankamai vartoja vaisių ir daržovių, renkasi mažą mitybinę vertę turinčius produktus. Patiekalus renkasi atsižvelgdami į patiekalo skonį ir išvaizdą, bet ne į naudingumą sveikatai. Išanalizavus pradinės mokyklos X meniu sudarytas ir gamybininkams pasiūlytas valgiaraštis,atsižvelgiantįmaisto medžiagų ir energinės vertės subalansavimą dienos pietų davinyje, tinkamai paskirstant patiekalus, padidinant vaisių ir daržovių kiekį, parenkant patiekalams tinkamas, naudingesnes ir įvairiasnes žaliavas (duona, daržovės, kuopos).

(4)

4

SUMMARY

Improvement of Feeding and Eating Habits of Childrens in Primary School X

Rima Sodonienė

Master‘s thesis

Thesis advisor:Prof. Dr. Gintarė Zaborskienė

The thesis consists of 55 pages, 20 pictures, 28 tables, 8 annexes.

Aim of the thesis – to assess the current catering system in the school X, the eating habits of the

students, their opinion on the food they are offered at the canteen, peculiarities of the menu and the need and possibilities for improvement of catering.

For performance of the study an anonymous written survey (questionnaires) was chosen. The comparison of some qualitative indicators was performed using the unpaired Student’s T-Test. The results of the study are presented in tables and pictures. The students receive food prepared in the school canteen according to 15-day prospective multi-course lunch menus. The main shortcoming of the menus of the primary school X is inappropriate combining and balancing of food ration. The biggest number of inconsistencies, i.e. 8 cases out of 15, is related to excess fat; therefore, it can be said that the students receive energy at the expense of fat. 66 percent of the students eat breakfast at home; boys eat breakfast more often than girls (p<0.01). Most often children have sandwiches for breakfast (59 percent); students choose them more often than porridges or fruit p<0.001. Students prefer fried food (roasts, bakes, pancakes); they often eat buns and fried food; they do not eat enough fruit and vegetables; they choose products of low nutritional value. Rather than choosing dishes according to their usefulness to the health, they choose dishes according to their taste and appearance. In order to improve catering, recommendations were given to the workers, a menu was prepared and offered taking into account balancing of nutrients and energy value in a portion of food given for lunch by appropriately distributing dishes, increasing output of fruit and vegetables and choosing adequate, more useful and diverse raw materials (bread, vegetables, grits) for dishes.

(5)

5

TURINYS

SANTRAUKA ... 3 SUMMARY ... 4 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1. Sveikos mitybos samprata ir ypatumai ... 9

1.1.1. Pagrindiniai sveikos mitybos principai ir taisyklės ... 9

1.1.2. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų mitybos ypatumai ... 11

1.2. Maitinimo rekomendacijos bendrojo ugdymo įstaigose ir jo organizavimas pradinėje mokykloje ... 13

1.2.1. Sveikos mitybos skatinimo programos mokyklose ... 13

1.2.2. Valgiaraščių sudarymas... 13

1.2.3. Savikontrolės sistema mokyklose ... 15

1.2.4.Maitinimo organizavimas pradinėje mokykloje X ... 15

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 17

2.1. Tyrimo vieta ir objektas ... 17

2.2. Tyrimo metodai ... 17

2.3. Statistinė duomenų analizė ... 18

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 19

3.1.Pradinės mokyklos X moksleivių mitybos įpročių analizė ... 19

3.2. Pradinės mokyklos X valgiaraščių analizė ir tobulinimas ... 31

3.2.1. Mokyklos 15 dienų valgiaraščio asortimento analizė ... 31

(6)

(7)

7

ĮVADAS

Vaikų mityba yra viena iš aktualiausių problemų tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje (1). Norint išspręsti šią problemą būtina skirti didelį dėmesį mokinių mitybai, kadangivaikai ne visada patys teisingai sugeba pasirinkti ir nuspręsti kaip maitintis (2,3).

Mokinių mitybos įpročiai kelia vis didesnį susirūpinimą, kadangi klaidingi maitinimosi įpročiai, per didelis suvartojamas energinės vertės kiekis, bei mažos mitybinės vertės produktų (sveikatai nepalankus greitasis maistas) vartojimas lemia antsvorio ir nutukimo paplitimą, ypač vaikų ir paauglių tarpe (4).

Mokslininkų studijos įrodė, kad vaiko mitybos įpročiai ir jo požiūris į maistą turėtų būti pradėtas formuoti jau ankstyvoje vaikystėje. Kaip teigia Jurevičienė V., kuo ankščiau vaikai įpranta sveikai maitintis, tuo ankščiau susiformuoja jų požiūris ir sveikos mitybos įpročiai, kurie išlieka visągyvenimą (5,6). Šie įpročiai įtakoja žmogaus gyvenimo būdo pasirinkimą (7), osuaugus tai atspindi jo gyvenimo kokybę ir įtakoja sveikatą (8,3).

Lietuvos moksleivių mityba nėra pakankamai sveika: mokiniai per mažai valgo sveikatai palankius, reikalingusproduktus.Dauguma mokinių nesilaiko mitybos režimo, valgo nereguliariai, nevalgo pusryčių, pietų, valgo rečiau nei rekomenduojama (9). Moksleiviai dažnai užkandžiauja, pasirinkdami netinkamus produktus, vartoja per mažai baltimingo maisto, grūdinių produktų, vaisių ir daržovių (10).

Daugelio tyrimų duomenimis, mokykla ir jos aplinka - vieni svarbiausių veiksnių, įtakojantys mokinių mitybą (11). Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių, remiantis mokslinių tyrimų išvadomis, sukurtos ir veikia sveikatos ugdymo ir mokymo programos. Jose didelis dėmesys skiriamas vaikų sveikatos ugdymui mokykloje (12).

Mokyklose maitinimas organizuojamas atsižvelgiant į fiziologinius mokinių poreikius,vaikų amžių ir rekomendacijas. Maisto saugos užtikrinimas – tai įvairių išteklių ir strategijų panaudojimas, siekiant užtikrinti, kad visi maisto produktai būtų tinkamai paruošti, saugomi ir, kad jie yra saugūs vartoti(13). Tiekiami maisto produktai, įranga ir maisto tvarkymasreglamentuijamas teisės aktais (14). Vaikams reikalingas geros kokybės ir įvairus maistas. Todėl mokyklose sudaromi valgiaraščiai turi atitiktirekomenduojamasmaistinių medžiagų ir energijos normas.

(8)

8 mitybos ypatumus, jų žinias ir žinių poreikį apie sveiką mitybą, nustatyti ar mokinių mityba atitinka rekomendacijas (15).

Teikiamas maistas turi atitikti teisės aktų reikalavimus bei deklaruojamą maistinę ir energinę vertę. Viešojo ugdymo įstaigose realizuojami patiekalai, kulinarijos, konditerijos gaminiai turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir turi būti pagaminti pagal įmonėje patvirtintas receptūras, technologijos aprašymus ir Lietuvos higienos normas. Dažnai tokie reikalavimai nėra išpildomi, ypač neatsižvelgiama į naujus nurodymus ar teisės aktų pakeitimus. Todėl aktualu kuo dažniau peržiūrėti ir koreguoti valgiaraščius mokymo įstaigose. Po Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. V-964, (2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. V-998 pakeitimai) „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo”,keitėsi reikalavimai pradinių klasių moksleivių maitinimui, todėl aktualu pradinėje mokykloje X atnaujinti valgiaraščius, atsižvelgiant į moksleivių mitybos įpročius, pateikti rekomendacijas gamybininkams.

Darbo tikslas: Įvertinti ir pagerinti vaikų maitinimą ir mitybos įpročius pradinėje mokykloje X. Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti esamą maitinimo sistemą pradinėje mokykloje X, atlikti anketinę moksleivių apklausą ir įvertinti jų mitybos įpročius, pateikti rekomendacijas.

2. Įvertinti patiekalų kokybės užtikrinimo sistemą, patiekalų maistinės ir energetinės vertės atitikimą mitybos rekomendacijoms.

3. Vaikų maitinimo valgiaraščio, maitinimo tobulinimas pradinėje mokykloje X, atsižvelgiant į mokslinius tyrimus bei rekomendacijas.

(9)

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Sveikos mitybos samprata ir ypatumai

Sveika ir subalansuota mityba, turi įtakos fiziniam žmogaus vystymuisi, darbingumui ir ilgaamžiškumui (16). T. Barringer et al., (17), V. Grabausko (18) ir J. P. Taylor et. al. (19) nuomone, racionali mityba yra vaikų sveikatos pagrindas. Mityba apie 20-30 proc. įtakoja žmogaus sveikatą (20,21,22). Kad vaikas augtų sveikas, fiziškai aktyvus būtinas tinkamas maistas (23,24,25).

Netinkama mityba yra antsvorio ir nutukimo priežastis. Netinkama mityba turi įtakos kraujotakos, skeleto ir raumenų sistemų ligoms, antrojo tipo diabetui, kai kurių tipų vėžiniams susirgimams, gali atsirasti psichikos sveikatos sutrikimų (26,27).

1.1.1. Pagrindiniai sveikos mitybos principai ir taisyklės

Sveika mityba įvardijama kaip kasdieninis maisto produktų vartojimas atitinkamomis maistingų medžiagų proporcijomis tam, kad palaikyti gerą sveikatą, užtikrinti tinkamą organizmo vystimąsi, augimą, nuolatinį ląstelių atsinaujinimą (28,29). Škėmienė ir kt.(30) teigia: „Mityba – sveikatos pagrindas. Sveika ir visavertė mityba įtakoja žmogaus raidai, ilgaamžiškumui, darbingumui“. Tinkamai besimaitinantis žmogus užtikrina fiziologinius organizmo poreikius ir stiprina sveikatą (31). Vaikų mitybos įpročius įtakoja: sveika mityba, maisto pasirinkimas ir suvokimas, mitybos įpročių formavimas namuose ir už jos ribų. Tyrimai rodo, kad vaikams augant tėvų vaidmuo ir įtaka mažėja pasirenkant maisto produktus (27,32).

Sveikos mitybos įpročiai vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių bei įtakojantis virškinimo sistemą (33). Reguliari ir taisyklinga vaikų mityba - svarbus besivystančio organizmo šaltinis (22). Dėl netinkamos mitybos organizmui gali trūkti įvairių maisto medžiagų, kurių trūkumas neigiamai įtakoja vaiko augimą, bei sumažina jo atsparumą ligoms (34,3).

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) daug dėmesio skiria žmogaus mitybai. Šios organizacijos ekspertų grupės parengtos šiuolaikinės sveikos mitybos rekomendacijose, ypatingai atspindi pagrindiniai sveikos mitybos principai ir taisyklės:

 nuosaikumas,  įvairumas,

(10)

10

Nuosaikumas. Maisto įvairumas yra vienas iš sveikos mitybos principų. Nustatyta, kad ir būtina

maisto medžiaga, vartojant jos per daug, gali neigiamai poveikti sveikatą.

Įvairumas. Su maistu vaiko organizmui būtina gauti apie 40 maisto medžiagų. Nė viename

maisto produkte visų šių maisto medžiagų. Tiek maistinių medžiagų gaunama tik valgant įvairų maistą.

Subalansuotumas. Mitybos subalansuotumas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių,

vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto paros davinyje. Priklausomai nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo, vaiko organizmas turi gauti optimalų maistinių medžiagų kiekį ir jo santykį (5,35,36).

Pastaruoju metu vis dažniau (Lietuvoje ir pasaulyje) stebima sveikos mitybos svarba sveikatai. Mityba tik tuomet bus sveika ir sveikatinanti kuomet ji bus nuosaiki, įvairi, subalansuota, reguliari. Dauguma šalių vadovaujasi Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) rekomendacijomis (parengtomis pagal CINDI – tarptautinio sveikatą veikiačios gyvensenos tyrimo programą). Remiantis jomis suaugusiems ir vaikams rekomenduojama laikytis šių sveikos mitybos taisyklių:

a) vartoti įvairius maisto produktus, geriau augalinės nei gyvulinės kilmės; b) išlaikyti normalų kūno masės indeksą, įtraukiant fizinį aktyvumą;

c) rinktis maistą, turintį mažiau riebalų, vartojant daugiau augalinės kilmės produktus; d) valgyti daugiau įvairių vaisių ir daržovių, uogų ir grūdinių kultūrų produktus, e) rinktis maisto produktus, kuriuose mažesnis cukraus ir druskos kiekis (37,38).

(11)

11

1.1.2. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų mitybos ypatumai

Tyrimų duomenimis moksleivių mitybos įpročiai kelia susirūpinimą.Per paskutinius tris dešimtmečius smarkiai pagausėjo antsvorio ir nutukimo problemų turinčių Europos Sąjungos gyventojų, ypač vaikų, kurių, 2006 m. duomenimis, yra apie 30 proc. Tai rodo didėjantį Europos Sąjungos gyventojų ydingos mitybos ir fizinio aktyvumo trūkumo tendencingumą (39,40).

N. Strazdienė atlikusi tyrimą kuriame rašė:„analizuojama jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų sveikos mitybos įpročių ugdymo problema, akcentuojant sveikos mitybos įpročių reikšmę ir ugdymo svarbą pradinėje mokykloje. Paskutiniu metu atlikti mokslinės studijos rodo, kad vaikų mityba yra neracionali. Tai skatina analizuoti vaikų sveikos mitybos įpročių kaitą bei ieškoti efektyvių jų ugdymo būdų“(41).

Licari et al. (2) nuomone, reikia ypatingai atkreipti dėmesį į visavertę ir subalansuotą vaikų mitybą, nes jiepatys nesugeba nuspręsti ir pasirinktis kaip maitintis. Norint teisingai formuoti vaikų sveikos mitybos įpročius reikia atsižvelgti į mitybos specialistų rekomendacijas ir tėvų vaidmens įtaką vaikams (42,43).

Pradinių klasių mokinių mitybos studijos Lietuvoje rodo, kad ženklių mitybos gerėjimo pokyčių nestebima: pradinukų mityba neracionali, mokiniai nesilaiko mitybos režimo. Mokinių racione dominuoja maisto produktai, kuriuose per didelis cukraus ir sočiųjų riebalų rūgščių kiekis. Tuo tarpu vaisių, daržovių bei baltymingų maisto produktų suvartojimo kiekis per mažas (44). Užsienio šalių moksleivių mitybos tyrimai atskleidė panašias problemas – mokiniai dažnai nevalgo pusryčių, per mažai vartoja daržovių ir vaisių, tačiau dažnai užkandžiauja, vartoja saldumynus ir saldžius gėrimus. (45,46). Perez-Rodrigo (45), Currie C, (46) tyrimų metu pastebėjo, kad pusryčių nauda yra akivaizdi, tačiau mergaitės, norėdamos kontroliuoti kūno svorį, nevalgo pusryčių. O reguliariai pusryčiaujantys mokiniai turi geresnius pažintinius gebėjimus, mažiau tikėtinos antsvorio problemos (47).

Kaip ir pasaulyje, taip ir Lietuvoje padaugėjo mokinių mitybos įpročių tyrimų, tačiau šių tyrimų poreikis vis dar išlieka diskusijų tema apie mokinių mitybos tobulinimo priemones.

(12)

12 žuvies bei grūdinių produktų patiekalus. Pusė tyrime dalyvavusių mokinių pernelyg daug vartojo (valgė) cukraus, ypač šis per didelis cukraus vartojimas pastebėtas saldinant arbatą (48).

2010 metais atlikus tyrimą „Pradinių klasių mokinių mitybos ypatumai” paaiškėjo, kad mokinių mityba neatitinka rekomendacijų. Vaikai nepakankamai valgo grūdinių, pieno produktų patiekalų, daržovių ir vaisių. Dažniau nei rekomenduojama valgo rūkytus mėsos gaminius (49).

2013 metais atliktas tyrimas „Kauno miesto ir rajono moksleivių mitybos ryšiai su socialiniais veiksniais“. Jo metu buvo nustatyta, jog tik pusė tyrime dalyvavusių (51,5 proc.) mokinių pusryčiauja kiekvieną dieną. Mokykloje kasdien šiltus pietus valgė tik 24,1 proc. Bent du kartus per savaitę košę 22,7 proc., mokinių. Beveik pusė tyrimų dalyvių (47,9 proc.) bent kartą per savaitę valgė traškučius. Mergaičių mityba sveikesnė negu berniukų. Mergaitės rečiau valgė pieniškas dešreles, rūkytus mėsos gaminius ir gėrė saldžius gėrimus (50).

Išanalizavus moksleivių mitybos įpročius 2002–2010 metais, nustatyta, kad Lietuvoje pradinukai kiekvieną dieną valgo: 51,7 proc. – margariną, 43,8 proc. – saldainius ar šokoladą, 43 proc. – rūkytą mėsą ir dešrą, 8,2 proc. – mėsainius, keptas dešreles (51).

Petrauskienė ir kt. (40) atlikę tyrimą nustatė, kad mitybos įpročių bei režimo nesilaiko dalis Lietuvos didžiųjų miestų pirmokų. Nustatyta, kad vaisių pirmokai kasdien vartoja dažniau negu daržovių. Kai kurių sveikatai palankų pirmokai vartojo retai, tačiau fermentinio sūrio, saldumynų ir kitų saldžių užkandžių dalis tiriamųjų vartojo per dažnai (40).

Narkauskaitė L.,Umbrasienė N. nustatė, kad didžioji dalis vaikų valgo tris kart per dieną, kasdien nepusryčiauja 39,5 proc. apklaustųjų. Kasdien nepietauja 23,3 proc. pradinukų (15).

2011 metų tyrimo „Vilniaus miesto pradinių klasių mokinių gyvensena ir sveikata” duomenimis nustatyta, kad vaikai dažnai užkandžiauja 84,8 proc. Mitybos režimo laikosi 73,3 proc. mokinių. Pusryčius valgo didžioji mokinių dalis (65,7proc.) (44).

Mokinių mitybos tyrimų rezultatai parodė, jog mokinių mityba nepakankamai sveika. Pagrindinės priežastys nulemiančios nesveiką mokinių mitybą yra nesilaikymas maitinimosi režimo bei nesubalansuotas maistas.

(13)

13

1.2. Maitinimo rekomendacijos bendrojo ugdymo įstaigose ir jo organizavimas

pradinėje mokykloje

Lietuvoje mokinių maitinimas ugdymo įstaigose reglamentuojamas LR teisės aktais ir higienos normomis. LR įstatymai nurodo visose ugdymo įstaigose (mokyklose) sudaryti visas reikalingas sąlygas mokinių maitinimo organizavimui.

Mokinių maitinimas mokyklose turi būti organizuojamas atsižvelgiant į fiziologinius mokinių poreikius, bei sveikos mitybos principus ir taisykles. Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo įranga ir maisto tvarkymas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros bei kitų teisės aktų reikalavimus (14).

Mokinių maitinimas mokyklose turi būti organizuotas taip, kad visi galėtų pavalgyti šilto, šviežio bei visaverčio maisto, vaikai turi gauti reikiamą maisto medžiagų kiekį (53). Svarbu užtikrinti, kad nepalankūs sveikatai maisto produktai nepatektų į ugdymo įstaigas, kad būtų pagerintas maisto produktų asortimentas mokyklų valgyklose (32).

1.2.1. Sveikos mitybos skatinimo programos mokyklose

Ugdymo įstaigose vykdomi įvairūs projektai ir programos, kurių įgyvendinimo tikslas – formuoti ir skatinti vaikų sveiką gyvenseną, mitybą, suteikti žinių ir ugdyti įgūdžius.

Mokslinė literatūra pateikia daugybę programų, skirtų gerinti vaikų mitybą, tačiau ne visada jomis pasiekiami norimi rezultatai. Iki šiol yra neaiškus šių mitybos gerinimo programų veiksmingumas, kodėl ne visada pasiekiami norimi tikslai (51).

Lietuvoje „Vaisių vartojimo skatinimo“ ir „Pienas vaikams“programos skirtos darželinukams ir 1–4 klasių mokiniams(54).

Pagal „Vaisių vartojimo skatinimo“programąvaikui nemokamai tris kartus per savaitę gali būti skiriama vienas iš šių produktų: obuolys, morka, kriaušė, bananas ar citrusų vaisius.

Pagal programą „Pienas vaikams“ kiekvienam vaikui, reguliariai lankančiam vaikų ugdymo ar bendrojo lavinimo mokyklą, kiekvieną dieną gali būti skiriama ne daugiau kaip po 250 ml pieno ar atitinkamai kito remiamo pieno gaminio (kefyro, rūgpienio, jogurto, varškės, sūrio)(55,54).

1.2.2. Valgiaraščių sudarymas

Ugdymo įstaigose (mokyklose) valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į moksleivių fiziologinius veiksnius (amžių, sveikatos būklę), taipogi, į maisto produktų energinę vertę, pagrindinių maistinių medžiagų subalansavimą,taip pat į valgiaraščio piniginę vertę (56).

(14)

14 Mokyklose valgiaraščiai turi būti sudaromi ne mažiau kaip 15 dienų laikotarpiui (trim mokslo savaitėms). O maisto paruošimas ir patiekalų įvairumo dažnis turėtų atitikti vaiko fiziologinius poreikius ir mitybos rekomendacijas (58).

Valgiaraščiai skirti bendrojo ugdymo mokyklų mokinių maitinimui rengiami ir derinami pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr.V-964, (pakeistas 2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. V-998) „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” reikalavimus. Pateikus pakeitimus, nuo 2015 m. liepos 1 d. VMVT perduota valgiaraščių derinimo funkcija. VMVT parengė valgiaraščių derinimo tvarką, kuri išdėstyta VMVT direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakyme Nr. B1-610 „Dėl Vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščių derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo”.

Valgiaraščiai sudaromi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“. Juose turi būti nurodyti maisto produktai ir patiekalai bei jų kiekiai, apskaičiuoti kiekvienos dienos ir vidutiniškai baltymų, riebalų, angliavandenių kiekiai (g) ir energinė vertė (kcal). Vienas iš patiekalų turi būti tausojantis virškinimo sistemą – pagamintas verdant vandenyje, garuose arba troškinant.

Remiantis anksčiau paminėtu tvarkos aprašu mokiniai turi gauti karštą pietų patiekalą, kuris turi būti sudarytas iš daug baltymų ir angliavandenių turinčių produktų. Su karštu patiekalu turi būti patiekiamos daržovės arba vaisiai (53). Kiekvieną dieną vaikams turi būti patiekiamos daržovės, pieno produktai bei mėsa.

Vaikų maitinimo organizavimo bendruose reikalavimuose nurodoma, kad moksleiviams draužiama tiekti šios maisto produktų grupės: bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai; saldainiai;

šokoladas; konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu; sūrūs gaminiai; maisto produktai bei kramtomoji guma su maisto priedais; gėrimai, kurių sudėtyje pridėtinio cukraus daugiau kaip 5 g/100 g; gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; kisieliai; sultinių, padažų koncentratai; rūkyta žuvis; maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai.

Vaikams rekomenduojamos šios maisto grupės:daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų

(15)

15 Moksleivio mityba turi būti visavertė, pakankama, subalansuota ir įvairi. Maisto davinyje turi būti pakankamas ir subalansuotas maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų) ir kalorijų kiekis. Vengtinas dažnas patiekalų pasikartojimas. Būtina tinkamai suderinti augalinės ir gyvulinės kilmės maisto produktus, praturtinant patiekalus šviežiomis, žaliomis daržovėmis ir vaisiais. Atsižvelgiat į mitybos režimą vaikai turėtų valgyti 4-5 kartus per dieną. Pusryčiai turi sudaryti 25 proc., pietūs – apie 35- 40 proc., pavakariai – apie 15 proc. ir vakarienė – apie 20 - 25 proc.paros maisto davinio kaloringumo (53,56,57,58).

1.2.3. Savikontrolės sistema mokyklose

Siekiant užtikrinti vaikų maitinimą ugdymo įstaigos privalo vadovautis Lietuvos Respublikos ir (EB) teisės aktais ir higienos normomis.

Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo įranga ir maisto tvarkymas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros bei kitų teisės aktų reikalavimus (14). Ugdymo įstaigų valgyklose teikiamas maistas kokybiškas ir saugus.

Vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maistoproduktųhigienos, maisto tvarkymo subjektai tvarko maistą taikydami rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemą arba savanoriškai naudojasi šakinėmis geros higienos praktikos (GHP) taisyklėmis (59,60). Savanoriškai gali pasirinkti vieną iš dviejų savikontrolės sistemos diegimo variantą: geros higienos praktikos (GHP) taisyklių įgyvendinimą ar rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemą, kurios yra tiesiogiai skirtos maisto saugai užtikrinti (61).

Savikontrolės sistema apima žaliavas, gamybos procesą, pagamintų produktų sudėties, kokybės ir saugos rodiklių laboratorinę kontrolę, ženklinimą, sandėliavimą, realizaciją bei įmonės savikontrolės sistemos funkcionavimą, įrašus žurnaluose. Tai nurodo Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“bei 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (62).

Savikontrolės sistemos ugdymo įstaigoje tikslas - nuolatinė kontrolė apimati gaunamos produkcijos kokybės vertinimą, sandėliavimą, perdirbimą, patiekimą vartotojui, patalpų, įrangos, laboratorinį mėginių ėmimą ir analizę, personalo higienos ir žinių tikrinimą, dokumentų tikrinimą ir archyvavimą.

1.2.4.Maitinimo organizavimas pradinėje mokykloje X

(16)

16 inventoriaus, higienos, maisto produktų tiekimo, maisto gamybos ir gamybos kontrolės, maisto gamybai leidžiamų vartoti maisto produktų, maisto priedų ir jų naudojimo sąlygų ir kt.

Mokykloje X mokinių maitinimas vykdomas ilgosios pertraukos metu (dvidešimt minučių), po trijų pamokų. Moksleiviams sudarytos sąlygos pavalgyti prie švaraus stalo.

Pradinė mokykla X dalyvauja programose „Vaisių vartojimo skatinimo“ ir „Pienas vaikams“. Mokinių maitinimas organizuojamas pagal valgyklos vedėjos sudarytus ir VMVT patvirtintus 15 dienų kompleksinių pietų perspektyvinius valgiaraščius. Valgiaraštyje yra nurodyta kiekvieno patiekalo maistinė (g) ir energinė (kcal) vertės. Valgiaraščiai sudaromi pagal produktų rinkinių sąrašus, atsižvelgiant į vaikų amžių ir rekomenduojamas paros normas. Mokyklos kompleksinių pietų valgiaraštį sudaro sriuba, antras patiekalas (moksleivis renkasi iš dviejų patiekalų, kurių vienas – tausojantis), garnyro, daržovių, vaisių ir gėrimo.

(17)

17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Tyrimo vieta ir objektas

Tyrimas buvo atliktas LSMU Veterinarijos akademijoje Maisto saugos ir kokybės katedroje, 2014-2016 metais. Tyrimo objektu pasirinkta pradinė mokykla X. Tyrimo tikslas – įvertinti esamą maitinimo sistemą mokykloje X, moksleivių mitybos įpročius, nuomonę apie valgykloje tiekiamą maistą, valgiaraščio ypatumus, maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes. Apklausoje dalyvavo 116 moksleivių - iš jų 69 mergaitės ir 47 berniukai. Vertinant pagal lytį - visose klasėse didesnę dalį sudarė mergaitės(1lentelė).

1 lentelė. Mokinių pasiskirstymas klasėse pagal lytį.

Lytis 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė Viso

mokinių

Mergaitės 13 20 17 19 69

Berniukai 9 16 13 9 47

Viso mokinių 22 36 30 28 116

2.2. Tyrimo metodai

(18)

18 vaisiusir daržoves?“ ir kt.). Mokinių buvo prašoma pažymėti vieną, keletu atvejų - kelis atsakymų variantus. Analizė parengta pagal mokinių užpildytų anketų atsakymų apibendrintus duomenis. Informacija pateikiama procentaliai, kad būtų aiškiau matomi rezultatai, atsižvelgiant į amžių (klases) ir lytį. Dalis rezultatų pateikiama skaičiais.

2.3. Statistinė duomenų analizė

(19)

19

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1.Pradinės mokyklos X moksleivių mitybos įpročių analizė

Remiantis atliktų mokslinių tyrimų duomenimis ir anksčiau minėtų teisės aktų rekomendacijomis, pradinių klasių mokinių mityba turėtų būti subalansuota ir visavertė. Pradinių klasių mokiniams rekomenduotina valgyti kuo daugiau įvairesnių daržovių, šviežesnių vaisių, patiekalų iš rupių miltų, bei mažinti druskos ir riebalų kiekį, kuo daugiau vartoti skaidulinių medžiagų (3,16,37). Pagrindinių maistinių medžiagų suvartojimo santykis priklauso nuo vaiko gyvenimo būdo – kuo vaikas aktyvesnis, tuo energijos poreikio sunaudojimas turėtų būti didesnis (63).

Užsienio šalyse ir Lietuvoje atlikta nemažai pradinėse klasėsebesimokančių mokinių mitybos tyrimų. Atlikti mitybos tyrimų rezultatai parodė, kad pradinukų mitybaneatitinka sveikos mitybos rekomendacijų nors ir sveikesnė nei vyresnių klasių mokinių(43,48). Tyrimų rezultatai, taipogi, rodo, kad gana dažnai, jaunesnių klasių moksleiviai nesilaiko maitinimosi režimo,moksleivių mityba nesubalansuota ir nesveika, nemaža dalis moksleiviųrenkasi gana daug kalorijų turinčius produktus bei patiekalus, tačiau menkos maistinės vertės, t.y. nerekomenduojamus, maisto produktus (33). Pradinukai dažnai užkandžiauja, vartoja maisto produktus, kuriuose gausu sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus, mažai vartojavaisių ir daržovių, retai valgodaug baltymų turinčių maisto produktų(41,43).Užsienio šalyse atliktų moksleivių mitybos tyrimų rezultatai yra panašūs su analogiškais tyrimų rezultatais Lietuvoje – vaikai dažnai nevalgo pusryčių, dažnai renkasi saldžiuosius gėrimus, per dažnai užkandžiauja saldumynais, ir per mažai valgo vaisių ir daržovių(45).

(20)

20 1 pav.Mokinių pasiskirstymas (proc.) atsakant į klausimą „Kiek kartų per dieną valgo mokiniai?“

Kaip teigiama mokslininkų, Lietuvos mokinių mitybos įpročiai nėra geri, daugelis moksleivių nevalgo pusryčių. Šio tyrimo metu buvo svarbu išsiaiškinti, kaip dažnai pradinės mokyklos „X“moksleiviai pusryčiauja. Analizuojant klausimą „Ar valgai pusryčius kiekvieną rytą išeidamas į mokyklą?“ nustatyta, kad visose klasėse didžioji dalis mokinių 61proc.mergaičių ir 72 proc. berniukų atsakė teigiamai. Nereguliariai, į klausimą atsakydami „kartais“ pusryčius valgo 25 proc. mergaičių ir 21proc. berniukų. Į klausimą neigiamai atsakė14 proc. mergaičių ir 7 proc. berniukų. Tai parodo, kad iš visų dalyvavusių apklausoje kas dešimtas vaikas pusryčių apskritai nevalgo(2 pav.).

(21)

21 Sekančio klausimo „Jei valgai pusryčius, ką dažniausiai valgai?“ atsakymai pateikti 3 paveiksle. Kaip matome, daugiausiai vaikų pusryčiams valgo sumuštinius (65 vaikai) ir tik (25 vaikai) sausus pusryčius. Mažiausiai vaikai renkasi vaisius tik 8 mokiniai ir tik po vieną iš jų I ir II klasėse.

3 pav. Mokinių pasiskirstymas (skaič.) atsakant į klausimą „Jei valgai pusryčius, ką dažniausiai valgai?“

Klausimo „Jei nevalgai pusryčių namuose, ar nešiesi pusryčius (priešpiečius) į mokyklą?“ mokinių atsakymuose dominuoja variantas „Ne“ (4 pav.). Visose klasėse, pusė mergaičių ir berniukų nesineša priešpiečių į mokyklą. Didesnę dalį vaikų, nesinešančių pusryčių sudarė vyresnių klasių moksleiviai - III klasės (70 proc.), IV klasės (67 proc.) klasių berniukų ir IV klasės (net 84 proc.) mergaičių. Tarp mokinių visada pasiimančių priešpiečius į mokyklą didesni rodikliai matomi tarp II klasės mergaičių 15 proc., III klasės mergaičių 18 proc. ir III berniukų 15 proc.

(22)

22 Analizuojant duomenis ar valgomi šilti pietūs mokykloje nustatyta, kad 91proc.tiriamųjų valgo, 3 proc. –„Ne“ ir 6 proc. –„Kartais“ (5 pav.).

5 pav. Mokinių pasiskirstymas (proc.) atsakant į klausimą “Ar valgai pietus mokykloje?” Remiantis pateiktais tyrimo duomenimis (6pav.) matome kiek kartų per savaitę mokiniai valgo pietus mokyklos valgykloje. Dauguma vaikų valgo pietus mokykloje: I klasės visi berniukai ir II klasės visos mergaitės, I klasės 92 proc. mergaičių pietus mokykloje valgo visada. Į klausimą „Kartais“,atsakė 8 proc. I klasės ir 6 proc. II klasės mergaičių.

6 pav. Mokinių pasiskirstymas (proc.) atsakant į klausimą „Kiek kartų per savaitę valgai pietus mokyklos valgykloje?“

(23)

23 dideli rodikliai I,II ir IV klasėse. Antra ir labai svarbi priežastis – vaikai nespėja pavalgyti dėl per trumpos pertraukos. Šią priežastį nurodė daugiausiai I klasės mokinukų: 15 proc. mergaičių ir 22 proc. berniukų, taip pat II klasės 12 proc.berniukų, IV klasės 16 proc.mergaičių ir 11 proc. berniukų.

7 pav. Mokinių pasiskirstymas (proc.) atsakant į klausimą „Jei nevalgai pietų mokyklos valgykloje, nurodyk priežastis?“

Sekantis nagrinėjamas klausimas „Kiek kartų per savaitę mokiniai valgo sriubą?“ (8 pav.). Kasdien sriubą valgo 39 proc. mokinių, „kartais“ – 21 proc., „3-4 kartus per savaitę“ – 19 proc., „1-2 kartus“ – 10 proc., iš viso sriubos nevalgo 11 proc. mokinių.

(24)

24 Vertinant kokias sriubas(pav. 9) mokiniai labiau mėgsta,nustatyta, kad skaniausios vaikams pieniškos ir barščių sriubos.

9 pav. Mokinių pasiskirstymas (skaič.) atsakant į klausimą „Kokia sriuba mokyklos valgykloje tau labiausiai patinka?“

Apklausus mokinius ką renkasi antrajam patiekalui(2 lentelė) matome, kad mėgiamiausias vaikų patiekalas yra plovas, jį pasirinko 41 mokinys. Taip pat dažnai pasirenkami patiekalai: varškės apkepas – 27, vištienos kepsnys „Pūkutis“ – 26, dešrelės – 25, žemaičių blynai – 22. Visiškai nepasirinkta liko troškinta žuvis ir kiaulienos troškinys.

2 lentelė. Mokinių pasiskirstymas (skaič.) atsakant į klausimą „Kokį antrąjį patiekalą dažniausiai renkiesi iš mokyklos valgyklos valgiaraščio?“

1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė

(25)

25 Plovas 4 4 9 7 9 3 4 3 Dešrelės 4 2 4 5 5 3 1 1 Kiaulienos troškinys 0 0 0 0 0 0 0 0 Žemaičių blynai 4 1 3 5 2 2 4 1

Analizuojant kam mokiniai skiria didžiausią dėmesį rinkdamiesi patiekalus mokykloje nustatyta, kad svarbiausias kriterijus įtakojantis patiekalo pasirinkimą yra skonis (10 pav.). Šį punktą nurodė didžioji dalis mokinių visose klasėse (61 mokinys). Mažiausiai įtakos pasirinkimui turi patiekalų išvaizda (9 mokiniai) ir porcijų dydis (5 mokiniai).

10 pav. Mokinių pasiskirstymas (skaič.) atsakant į klausimą„Kam daugiau skiri dėmesio besirinkdamas patiekalus mokyklos valgykloje?“

Nevalgantys pusryčių ir pietų vaikai dažniau linkę užkandžiauti. Užkandžiams mokiniai dažnai renkasi kaloringus, saldžius, nerekomenduojamus, turinčius labai didelę energinę vertę maisto produktus. 11 paveiksle matome mokinių užkandžių vartojimo tarp pagrindinių valgymų dažnį. Dauguma vaikų - 57 proc. užkandžiauja, „kasdien“ – 37 proc., o „niekada“ – 6 proc.

(26)

26 Apklausus mokinius kokius užkandžius jie dažniausiai renkasi nustatyta, kad mėgstamiausios yra bandelės, jas renkasi 62 mokiniai (12 pav.). Taip pat mėgstami vaisiai (44 mokiniai), sūreliai (37 mokiniai). Saldainius renkasi kas antras apklaustasis (21 mokinys), bulvių traškučius –15 iš 116 apklaustųjų.Pagal apklausos rezultatus matome, kad tik vienas vaikas renkasi daržoves. Renkantis užkandžius vaikų amžius įtakos neturi. Visose klasėse pasirinkimas labai panašus.

12 pav. Mokinių pasiskirstymas (skaič.) atsakant į klausimą “Kokius užkandžius renkiesi?”

Pagal 13 paveiklo duomenis matome, kad dauguma vaikų pavalgę visada atsigeria.Visose klasėse tokių mokinių yra daugiau nei pusė, išskyrusIV klasės berniukus (33proc.). „Dažnai“ ir „kartais“ atsigeria maždaug vienodas likusių mokinių procentas, kadangi visai neatsigeriančių nėra.

(27)

27 Įklausimą „Kokius gėrimus dažniausiai geri?“vaikai atsakė pasirinkdami kelis variantus(14pav.) Labiausiai mėgiamas gėrimas – sultys, jas pasirinko 62 moksleiviai, (53 proc.). Mergaitės (60 proc.) sultis rinkosi dažniau nei berniukai (42 proc.). Arbatą pasirinko 50 moksleivių, kas sudarė 43 proc. apklaustųjų. Moksleiviai daug mieliau geria vandenį (38 proc.) arba kompotą (16 proc.), nei saldžius gaiviuosius gėrimus, tokius kaip Coca Cola,Sprite (12proc.).

14 pav. Mokinių pasiskirstymas (skaič.) atsakant į klausimą „Kokius gėrimus dažniausiai geri?“ Analizuojant gautus rezultatus (15 pav.), nustatyta, kad kasdien pieno vartoja 48 proc. moksleivių, dažniausiai “kasdien” – (75 proc.) II klasės berniukai ir (69 proc.) I klasės mergaitės. Kelis kartus per dieną pieno ir pieno produktų vartoja 25 proc. vaikų.Tuo tarpu 6 proc. apklaustųjų pažymėjo visai nevartojantys šių produktų.

(28)

28 Mokyklinio amžiaus vaikų mityboje gyvulinės kilmės baltymai turėtų sudaryti 65–60 proc. bendro paros baltymų kiekio.Išanalizavus klausimo (16 pav.)„Ar dažnai valgai mėsą ir mėsos produktus?“ gautus duomenis nustatyta, kad mėsos mokiniai vartoja ganadažnai: „kasdien“ - daugiau negu pusė vaikų (58 proc.), „retai 1-2 kartus“ per savaitę 16 proc.moksleivių.

16 pav. Mokinių pasiskirstymas (proc.) atsakant į klausimą“Ar dažnai valgai mėsą ir mėsos produktus?

Klausimu„Ar dažnai valgai vaisius?“(17 pav.)siektaišsiaiškinti, kaip dažnai moksleiviai valgo vaisius. Tyrimo duomenimis 74 proc. mokinių valgo vaisius. Net 62 proc.I klasės mergaičių ir 57 proc. IV klasės berniukų vaisius valgokelis kartus per dieną. Tuo tarpu 20 proc. moksleivių vaisius valgo 1-2 kartus per savaitę, ir tik 5 proc. apklaustųjų vaisių visai nevalgo.

(29)

29 Tyrimo metu buvo aktualu išsiaiškinti (18 pav.), kaip dažnai tyrime dalyvavę moksleiviai valgo daržoves. Nustatytakad daržoveskelis kartus per dieną valgė 23 proc. berniukų ir11proc. mergaičių. Vertinant pagal lytį, kasdien daržovesmoksleiviai valgė panašiai – 34 proc. berniukų ir 36 proc. mergaičių. Retai 1 – 2 kartus per savaitę daržoves rinkosi 51 proc. mergaičių ir 34 proc. berniukų. Tuo tarpu visai daržovių nevalgė 4 proc.moksleivių.

18 pav. Mokinių pasiskirstymas (proc.) atsakant į klausimą”Ar dažnai valgai daržoves?“

Į klausimą „Ar dažnai valgai saldumynus?“(19 pav.), 30 proc. moksleivių atsakė kad kasdien, kelis kartus per dieną saldumynus valgė 16 proc. pradinukų, 1 – 2 kartus per savaitę saldumynus vartojo44 proc. mokinių. Vertinant pagal lytį, 1 – 2 kartus per savaitę saldumynus vartojo 49 proc. mergaičių ir 36 proc. berniukų.

(30)

30 Vertinat apklaustųjų rezultatus „Kiek valandų likus iki nakties miego dažniausiai valgai vakarienę?“ (20 pav.). Likus daugiau nei 2 val.iki miego valgo 33 proc. mergaičių ir 30 proc. berniukų. Likus 1-2 val. valgo 22 proc. moksleivių, mažiau nei 1 val. iki miego vakarieniauja 18 proc. apklaustųjų. Pavalgau ir einu miegoti – teigiamai atsakė 13 proc.vaikų.

20 pav. Mokinių pasiskirstyma (proc.) atsakant į klausimą „Kiek valandų likus iki nakties miego dažniausiai valgai vakarienę?“

Atsakydami į klausimą „Kas suteikia Tau informacijos apie racionalią mitybą, maisto naudą organizmui?“(3 lentelė) moksleiviai žymėjo kelis atsakymus. Tyrimu nustatyta, kad dažniausiai informaciją apie sveiką mitybą vaikai gauna tiek iš tėvų, tiek iš mokytojų, senelius paminėjo 8 proc. moksleivių.

3 lentelė. Kas suteikia moksleiviams informacijos apie racionalią mitybą, maisto naudą organizmui?

1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė

Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai

Tėvai 11 8 14 18 12 11 12 8

Mokytojai 8 2 11 10 10 7 12 3

(31)

31

3.2. Pradinės mokyklos X valgiaraščių analizė ir tobulinimas

Mokyklose vaikų maitinimas organizuojamas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. V-964 (2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. V-998 pakeitimai) „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” reikalavimus. Mokyklose mokinių maitinimas organizuojamas atsižvelgiant į maisto produktų mitybos vertę (64),sveikos mitybos principus bei taisykles, fiziologinius moksleivių poreikius, jų subalansavimą, taip pat į piniginę valgiaraščio vertę (35,56,65). Nuo 2015 m. liepos 1 d. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) perduota valgiaraščių derinimo funkcija. VMVT parengė valgiaraščių derinimo tvarką, kuri išdėstyta VMVT direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakyme Nr. B1-610 „Dėl Vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščių derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.Kiekviena vaikų ugdymo įstaiga gali pati sudaryti vaikų maitinimo valgiaraštį, tačiau reikėtų remtis VMVT rekomendacijomis.

Ugdymo įstaigose valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant į moksleivių amžių, sveikatos būklę, maisto produktų mitybinę vertę, pagrindinių maistinių medžiagų, energijos poreikių normas, Labai svarbus yra maisto paruošimo būdas, į jį būtina atsižvelgti parenkant patiekalus valgiaraštyje, nes tai įtakoja vaikų sveikatai. Vaikų patiekalų gamybai geriausiai naudoti tuos maisto paruošimo būdus, kurie nereikalauja didelio riebalų, druskos bei cukraus kiekio (57).

3.2.1. Mokyklos 15 dienų valgiaraščio asortimento analizė

Smulkiau paanalizuosime pradinės mokyklos X mokinių mitybą, kokie patiekalai yra siūlomi mokiniams 15 dienų laikotarpiui ir kokius patiekalus labiausiai mėgsta vaikai. Mokyklos kompleksinių pietų valgiaraštį sudaro sriuba, antras patiekalas (moksleivis renkasi iš dviejų patiekalų, kurių vienas – tausojantis), garnyras, daržovės, vaisiai ir gėrimas.Panalizuosime sriubų, antro patiekalo, salotų, garnyro, vaisių ir gėrimų asortimentą.

Sriubos pasirinkimo analizė.Sriubų asortimentą 15-os dienų valgiaraštyje sudaro 14

(32)

32

Antro patiekalo analizė.Kaip jau minėta ankščiau, pietums mokykloje yra siūlomi du antri

patiekalai, kuriuos galima pasirinkti pietums, vienas iš jų tausojantis. Analizuojant lentelę (4 priedas) matome antrų patiekalų tarpusavyje kaitą. Patiekalai nesikartoja, išskyrus cepelinus, tačiau abiem kartais jų įdaras skiriasi(su kalakutiena ir jautiena).Patiekalų pasirinkimo laisvė nemaža, tačiau maisto produktainesubalansuoti, sriubos ne visada dera prie antro patiekalo.

Garnyro pasirinkimo analizė.Lietuvos mokyklose garnyrų pasirinkimas metai iš metų išlieka

ganėtinai vienodas. Pradinėje mokykloje X garnyro pasirinkimas mažas ir skurdus. Kaip matome lentelėje(5 priedas), tris kartus pateikiamos virtos bulvės, du kartus makaronai ir vieną dieną vaikams patiekiama biri grikių košė. Tuo tarpu penktos dienos meniu,prie kepsnio „Pakalnutė”,garnyro visai nėra.

Salotų analizė.Vertinant lentelėje (6 priedas) pateiktus duomenis matome, kad salotų

pasirinkimas per 15-os dienų laikotarpį nesikartoja. Tačiau pasirinkimo vaikai neturi,kadangi pietų davinys yra kompleksinis, tai ir salotos patiekiamos kaip numatyta tą dieną. Tačiau daugiausiai siūloma salotų su agurkais ar vien tik agurkai.Salotų išeiga kasdien tik 40 – 50 gramų, atsižvelgiant į rekomendacijas – tai tik puse rekomenduojamos normos.

Gėrimų pasirinkimas.Mokykloje skatinamas sulčių gėrimas. Kaip matome valgiaraštyje (2

priedas), moksleiviams atsigerti kasdien 12 dienų iš 15 siūlomos sultys ir 3 kartus gėrimas iš sirupo. Nors pažvelgę į lentelės (7 priedas) duomenis matome, kad vaikai mėgsta arbatą ir kompotą, tačiau visiškai neturi pasirinkimo.

Vaisių pasiūla.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo 2011

m. lapkričio 11 d. Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” (2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. V-998 pakeitimai) įsigaliojusiu nuo 2016 m. sausio 1 d., mokyklose kiekvieną dieną turi būti patiekta daržovių ir vaisių, rekomenduotina, sezoninių, šviežių. Kaip matome lentelėje(8 priedas), pirmą savaitę vaisiai vaikams pateikti tik vieną kartą. 15 dienų valgiaraštyje moksleiviams vaisių pasiūlyta 9 kartus iš 15, du kartus pateiktas jogurtas. Atsižvelgiant į rekomendacijas, vaisių kiekis turėtų būti didesnis.

3.2.2. Valgiaraščio maistinių medžiagų ir energinės vertės vertinimas

(33)

33 Pirmą dieną (4 lentelė) moksleivių gaunamos 743,14 kcal., ir tai atitinka kalorijų kiekį, kaip nurodyta rekomendacijose, tačiau neatitinka maistinių medžiagų pasiskirstymas. Baltymų kiekis atitinka rekomendacijoms, tačiau riebalai 19 proc. viršija rekomenduojamą normą, tuo tarpu angliavandenių 33 proc. trūksta. Šios dienos valgiaraštyje reikia koreguoti maistinių medžiagų kiekį, netinkamas produktų pasirinkimas.

4 lentelė. 1-os dienos pietų patiekalų maistinių medžiagų ir energinės vertės kiekis.

Patiekalo pavadinimas Rp. Nr. Išeiga g. Baltymai Riebalai Anglia-vandeniai Kcal

Pieniška ryžių sriuba 259/81 200 3,76 4,47 19,77 116,68

Kiaulienos pjausnys 657/81 75 12,84 17,66 7,67 360,97

Virti makaronai 753,81 100 3,82 4,24 26,57 162,85

Šviežių kopūstų salotos 81/81 50 0,54 4,89 1,98 50,64

Sultys – 100 0,38 0,05 12,38 52,00

Viso – – 21,34 31,31 68,37 743,14

Troškin. kiaulien. pjausnys 657/81 75 12,84 16,66 7,67 359,97 Antros dienos valgiaraštyje (5 lentelė), moksleivių gaunamas kalorijų kiekis - 705,40 kcal., tai atitinka rekomendacijas, tačiau pagal kcal kiekį - baltymų 20 proc.per mažai, o riebalų – net 45 proc. per daug. Pagal rekomendacijas suvartojamų maistinių medžiagų kiekį riebalųir baltymų santykis skiriasi vos ne du kartus.Todėl šios dienos meniu reikia koreguoti.

5 lentelė. 2- os dienos pietų patiekalų maistinių medžiagų ir energinės vertės kiekis

Patiekalo pavadinimas Rp. Nr. Išeiga

g. Baltymai Riebalai

Anglia-vandeniai Kcal

Agurkinė sriuba 208/81 200/10 2,64 10,83 15,18 139,49

Cepelinai v. bul. su jautiena 260/83 100 9,51 6,82 21,32 181,35

Sviesto- grietinės padažas 3 20 0,32 11,60 0,40 106,81

Sultys – 200 0,76 0,10 24,76 105,00

Duona – 25 1,32 0,2 13,55 57,75

Vaisinis jogurtas – 125 3,5 4,0 16,5 115,0

Viso – – 18,05 33,55 91,71 705,40

Trečios dienos pietų valgiaraštyje (6 lentelė) davinio energinė vertė 674,37 kcal.Gaunamų maistinių medžiagų kiekis ir energinė vertė atitinka siūlomas rekomendacijas.

6 lentelė. 3-ios dienos pietų patiekalų maistinių medžiagų ir energinės vertės kiekis

Patiekalo pavadinimas Rp. Nr. Išeiga g. Baltymai Riebalai Anglia-vandeniai Kcal

Pieniška perlinių kruopų sriuba 259/81 200 7,44 11,60 43,04 296,00 „Pūkutis“ (vištienos) 38A 75 15,83 9,64 10,17 188,42

Virtos bulvės 2 100 2,03 2,92 16,76 102,26

Burokėlių salotos 32/62 40 0,60 2,04 4,50 35,19

Sultys – 100 0,38 0,05 12,38 52,50

Viso – – 26,28 26,25 86,85 674,37

(34)

34 Ketvirtos dienos pietų valgiaraštyje (7 lentelė) moksleivių maisto davinio energinė vertė sudaro 751,09 kcal., ir tai atitinka rekomenduojamą pietų davinio normą. Tačiau nesubalansuotos maistinės medžiagos ir jų santykis. Rekomenduojamą pietų davinio normą baltymų kiekis viršija 33 proc., o riebalų – 12 proc. Taip pat apie 20 proc. skiriasi angliavandenių kiekis davinyje, lyginant su energine verte.Todėl šį valgiaraštį tikslinga koreguoti.

Bulvių su žirniais sriuba 122/81 200 6,72 4,46 16,20 125,42

Varškės apkepas 85A 150/20 25,33 24,33 23,74 407,93

Gėrimas iš sirupo – 150 0,05 0,03 18,08 70,39

Duona – 25 1,32 0,2 13,55 57,75

Vaisiai – 80 1,22 0,48 22,30 89,60

Viso – – 34,64 29,50 93,87 751,09

Virtinukai su varške 80A 200 22,80 10,47 54,57 400,62

Penktos dienos (8 lentelė) pietų valgiaraštyje energinė vertė sudaro - 747,66 kcal. Tai atitinka rekomendacijas, tačiau maistinės medžiagos nesubalansuotos ir netinkamas jų santykis. Baltymų kiekis atitinka rekomendacijas, tuo tarpu riebalai 19 proc. viršija, o angliavandenių kiekis 40 proc. mažesnis nei rekomenduojama.

8 lentelė. 5- os dienos pietų patiekalų maistinių medžiagų ir energinės vertės kiekis.

Patiekalo pavadinimas Rp. Nr. Išeiga g. Baltymai Riebalai Anglia-vandeniai Kcal Barščiai su bulvėmis 177/81 200/10 4,17 6,63 13,10 117,67 Kepsnys „Pakalnutė“ 123/76 1/125 14,2 24,57 36,5 515,34 Šviežias agurkas 44 40 0,32 0,08 0,92 4,40 Sultys – 100 0,38 0,05 12,38 52,50 Duona – 25 1,32 0,2 13,55 57,75 Viso – – 20,39 31,53 76,45 747,66

(35)

35 9 lentelė. 6-os dienos pietų patiekalų maistinių medžiagų ir energinės vertės kiekis.

Bulvių su pupelėmis sriuba 221/81 200 6,74 4,46 9,04 95,98

Varškėtis 492/81 75 12,57 10,43 15,04 203,48 Grietinė – 20 0,48 6,00 0,62 58,60 Sultys – 200 0,76 0,1 24,76 105 Duona – 25 1,32 0,2 13,55 57,75 Vaisiai – 120 1,82 0,72 33,46 134,40 Viso – – 23,68 21,91 94,47 655,21

Virti varškėčiai 83A 100 13,52 6,61 26,39 217,80

Septintos dienos (10 lentelė)kompleksinis pietų valgiaraštis tinkamai subalansuotas, energinė vertė ir maistinės medžiagos atitinka rekomendacijas.

Pieniška makaronų sriuba 259/81 200 4,24 5,60 18,06 164,24

Maltos kiaulienos kotletas 31A 75 12,80 13,60 13,33 224,52

Biri grikių košė 57 80 6,03 4,0 29,61 181,72

Salotos su agurkais – 50 0,42 1,10 1,96 8,39

Sultys – 100 0,07 0,2 24,10 93,80

Vaisiai – 80 1,22 0,48 22,30 89,60

Viso – – 24,78 24,98 109,36 762,27

Guliašas (kiaulienos) 1A 75/45 21,88 16,83 5,01 256,87

Aštuntos dienos (11 lentelė) kompleksinių pietų valgiaraštyje davinio energinė vertė 723,42 kcal.,tai atitinka rekomendacines normas.Tačiau šios dienos maistinės medžiagos nesubalansuotos. Baltymų kiekis pakankamas, tačiau riebalų kiekis 32 proc. didesnis už rekomenduojamą, o angliavandenių - 29 proc.per mažai, atsižvelgiant į kcal. kiekį.

Patiekalo pavadinimas Rp.

Nr.

Išeiga, g

Baltymai Riebalai Anglia-vandeniai

Kcal

Kopūstų- bulvių sriuba 197/81 200/10 4,36 6,62 7,87 99,45

Bulvių plokštainis su paukštienos file 47A 150 16,66 15,96 27,42 317,31

Sviesto- grietinės padažas 3 20 0,32 11,60 0,40 106,81

Sultys – 100 0,38 0,05 12,38 52,50

Duona – 25 1,32 0,2 13,55 57,75

Vaisiai – 80 1,22 0,48 22,30 89,60

Viso – – 24,26 34,91 83,92 723,42

(36)

36 Šios dienos valgiaraštį reikia tobulinti, keičiant antrą patiekalą. Taip pat reikėtų padidinti vaisių ir sulčių kiekį.

Devintos dienos (12 lentelė) kompleksinių pietų valgiaraštyje maisto davinio energinė vertė sudaro 699,71 kcal., ir atitinka rekomendacinėms normoms, kaip ir baltymų bei angliavandenių kiekis. Tačiau riebalų kiekis 24 proc. didesnis nei rekomenduojama.Devintos dienos valgiaraštį galima būtų koreguoti mažinant sriubos bei antro patiekalo išeigą, o vaisių kiekį padidinat iki 150 – 200 g.

Bulvių- ryžių sriuba 259/81 200 2,08 1,92 7,68 128,00

Keptas žuvies pjausnys 542/81 75 13,83 22,13 7,74 169,43

Virtos bulvės 2 100 2,03 2,92 16,76 102,26

Raugintų kopūstų salotos 83/81 50 0,40 5,01 3,68 59,88

Gėrimas iš sirupo – 150 0,05 0,03 18,08 70,39

Duona – 25 1,32 0,2 13,55 57,75

Vaisiai – 100 1,53 0,6 27,88 112,0

Viso – – 21,24 32,81 95,37 699,71

Troškint. Žuvies pjausnys 542/81 75 13,83 22,13 7,74 169,43 Dešimtos dienos (13 lentelė) kompleksinių pietų valgiaraštyje energinė vertė maksimaliai atitinka rekomendacijoms ir sudaro 800,72 kcal. Tačiau nėra labai geras maistinių medžiagų pasiskirstymas. Atsižvelgiant į maistinių medžiagų kiekį, riebalų kiekis apie 10 proc. turėtų būti mažesnis, o angliavandenių kiekis 21 proc. didesnis. Dešimtos dienoskoreguoti valgiaraštį galima mažnant antro patiekalo išeigą, didinant vaisių kiekį iki bent iki 100 g, taip pat padidinant daržovių kiekį ar keičiant jas kitomis salotomis, padidinti gėrimo kiekį.

g. Baltymai Riebalai Anglia-vandeniai Kcal Daržovių sriuba 217/81 200/10 2,07 6,65 10,11 109,89 Kiaulienos plovas 3A 50/150 17,78 21,68 41,77 520,18 Agurkas – 40 0,32 0,08 0,92 4,40 Sultys – 100 0,38 0,05 12,38 52,50 Duona – 25 1,32 0,2 13,55 57,75 Vaisiai – 50 0,76 0,30 13,94 56,00 Viso – – 22,72 28,96 92,57 800,72

(37)

37 riebalų kiekis didesnis, atitinkamai 44 proc. ir 29 proc., nei rekomenduojama. Lyginant gaunamų kalorijų ir angliavandenių kiekį - angliavandenių, net 58 proc. mažiau.

g. Baltymai Riebalai

Keptos paukštienos šlaunelės 34A 130 31,36 24,93 0,88 353,30 Šviežių kopūstų su morkomis ir

obuoliais salotos 4S 50 0,53 4,9 3,62 56,64

Sultys – 200 0,76 0,1 24,76 105,0

Duona – 25 1,32 0,2 13,55 57,75

Vaisinis jogurtas – 125 3,5 4,0 16,5 115,0

Viso – – 37,47 34,13 59,31 687,69

Troškinta paukštiena 32A 100/40 27,57 17,59 3,56 279,70

Dvyliktos dienos (15 lentelė) kompleksinių pietų valgiaraštyje moksleivių gaunamas kalorijų kiekis - 718,55 kcal., tai atitinka rekomendacijas. Maistinių medžiagų pasiskirstymas maisto davinyje nėra tinkamas. Nors angliavandenių yra daugiausiai, tačiau baltymų, atsižvelgiat į kcal kiekį - 33 proc.per mažai.

Raugintų kopūstų su bulvėmis

sriuba 203/81 200/10 3,65 6,58 5,41 99,20

Žemaičių blynai 57A 100 7,52 9,01 22,44 210,63

Sviesto- grietinės padažas – 30 0,48 17,40 0,60 160,22

Sultys – 150 0,57 0,08 18,57 78,75

Duona – 25 1,32 0,2 13,55 57,75

Vaisiai – 100 1,53 0,6 27,88 112,0

Viso – – 15,07 33,87 88,45 718,55

Cepelinai v. bul. su kalakutiena 54A 100 8,41 5,03 21,35 161,21

(38)

38 16 lentelė. 13-os dienos pietų patiekalų maistinių medžiagų ir energinės vertės kiekis.

Bulvių- rūgštynių sriuba 218/81 200/10 2,26 7,05 13,84 127,91

Virtos dešrelės 39A 75 5,38 21,29 0,63 215,28

Virti makaronai 753/81 100 3,82 4,24 26,57 162,85

Agurkų- pomidorų salotos 43 50 0,62 3,09 1,84 35,86

Sultys – 100 0,38 0,05 12,38 52,50

Duona – 25 1,32 0,2 13,55 57,75

Bandelė „Kavos“ – 50 7,49 6,76 27,35 183,50

Viso – – 21,27 42,68 96,16 835,65

Jautienos guliašas 1A 75/45 23,89 18,96 5,25 283,43

Keturioliktos dienos (17 lentelė) kompleksinių pietų valgiaraštis subalansuotas. Tiek maistinės medžiagos, tiek energinė vertė atitinka rekomendacijas. Angliavandeniai sudaro didžiają dalį maistinių medžiagų.Gėrimą iš vaisių sirupo reikėtų keisti nesaldžiu kompotu.

Makaronų su bulvėmis sriuba 223/81 200 2,16 7,76 15,60 118,40

Dubysos maltinis (žuvis) 42A 75 15,52 12,40 3,94 187,61

Virtos bulvės – 100 2,03 2,92 16,76 102,26

Morkų salotos su česnaku 11S 40 0,42 2,02 3,51 30,78

Gėrimas iš vaisių sirupo – 150 0,05 0,03 18,08 70,39

Duona – 25 1,32 0,2 13,55 57,75

Vaisiai – 120 1,82 0,72 33,46 134,40

Viso – – 23,32 26,05 104,90 701,59

Trošk. „Dubysos“ maltinis 42A 75 15,52 11,78 3,94 175,83

Penkioliktos dienos (18 lentelė) kompleksinių pietų valgiaraštyje energinė vertė - 687,25 kcal. atitinka rekomenduojamas. Angliavandeniai nos ir sudaro didžiają dalį maistinių medžiagų, tačiau baltymų kiekis per didelis. Valgiaraštį reikia koreguoti, atsižvelgiant į antro patiekalo išeigą ir sudėtį. 18 lentelė. 15-os dienos pietų patiekalų maistinių medžiagų ir energinės vertės kiekis.

Barščiai su bulvėmis 177/81 200/10 4,17 6,63 13,10 117,67

Kiaulienos troškinys su pupelėmis 6A 75/125 27,05 16,42 18,93 314,68

Marinuotas agurkas 46S 40 1,12 0 0,52 6,40

Sultys – 150 0,57 0,08 18,57 78,75

Duona – 25 1,32 0,2 13,55 57,75

Vaisiai – 100 1,53 0,6 27,88 112,0

(39)

39

3.2.3. Valgiaraščio gerinimas

Mokyklinio amžiaus vaiko gerai sveikatai, augimui, vystymuisi bei fiziniam aktyvumui būtinas tinkamas maistas, turintis pakankamai reikalingų maisto medžiagų - gerą mineralų ir vitaminų šaltinį, pakankamai aprūpinantį organizmą energija ir baltymais, reikalingais augimui (23,31,66,67,68). Vyrauja keletas nuomonių dėl maisto davinio paskirstymo atskiriems valgymams. R. Lažausko (69) nuomone, vaikams rekomenduotina pietums skirti ne daugiau 35 proc. maisto paros davinio energetinės vertės.Labai svarbu sudarant maisto racionus sureguliuoti maistinių medžiagų, ypatingai baltymų kiekį. Žmogaus organizmas trūkstamą riebalų kiekį sugeba papildyti angliavandeniais, kurių gauna su maistu. V. Merkienės, R. Murauskienės (70) nuomone, „Baltymų negalima pakeisti jokia kita medžiaga, nes į baltymų molekulę įeina azotas, o nei riebaluose, nei angliavandeniuose jo nėra“.Išanalizavus pradinės mokyklos X kompleksinių pietų perspektyvinį valgiaraštį, siūlomas valgiaraščio gerinimas.

Pirmos dienos valgiaraštyje (19 lentelė), reikėtų koreguoti maistinių medžiagų kiekį. Pakeitus sriubą ir antrą patiekalą, pietų davinys atitiktų rekomenduojamas maisto medžiagų ir energines vertes, ypatingai sumažėtų riebalų kiekis. Papildžius davinį vaisiais padidėtų angliavandenių kiekis, tai atitiktų rekomenduojamas normas. Reikėtų padidinti sulčių kiekį, arba pakeisti jas 200 ml nesaldaus šviežių ar džiovintų vaisių kompoto.

19 lentelė. Pirmos dienos patobulintas pietų valgiaraštis.

Šviežių kopūstų sriuba su bulvėmis (su

grietine 30%) 6Sr 250/10 2,46 8,24 14,17 132,88

Viso grūdo duona 1Š 20 1,98 0,26 10,26 43,40

Mėsos ir daržovių troškinys

(kalakutiena) 2A 50/50 14,47 7,64 8,38 157,74

Šviežių kopūstų salotos 81/81 50 0,54 4,89 1,98 50,64

Sultys – 100 0,38 0,05 12,38 52,00

Vaisiai – 200 3,04 1,20 55,76 224,00

Viso – – 22,87 22,28 102,93 660,66

(40)

40 20 lentelė. Antros dienos patobulintas pietų valgiaraštis.

Agurkinė sriuba 208/81 200/10 2,64 10,83 15,18 139,49

Viso grūdo virti makaronai su jautiena (tausojantis) (Interneto svetainė smlpc.lt) 100/50 19,98 11,03 20,02 271,54 Sultys – 200 0,76 0,10 24,76 105,00 Duona – 25 1,32 0,2 13,55 57,75 Vaisinis jogurtas – 125 3,5 4,0 16,5 115,0 Viso – – 28,20 26,16 90,01 688,78

Trečios dienos pietų davinį (21 lentelė)rekomenduojama papildyti 100ml sulčių ar pakeisti 200 ml nesaldaus šviežių ar džiovintų vaisių kompoto.

21 lentelė. Trečios dienos patobulintas pietų valgiaraštis.

Ketvirtos dienos valgiaraštį (22 lentelė)tikslinga koreguotiatsižvelgiant į produktų derinimą ir maistinių medžiagų santykį. Siekiant sumažinti riebalų kiekį šios dienos racione, keisti sriubą bei antrą patiekalą. Atsižvelgiant įLR sveikatos apsaugos ministro įsakymą 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. V-964, (2015 m. rugpjūčio 27 d. Nr. V-998 pakeitimai) „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“, gėrimą iš sirupo keisti nesaldžiu šviežių ar džiovintų vaisių kompotu.

22 lentelė. Ketvirtos dienos patobulintas pietų valgiaraštis.

Bulvių- ryžių sriuba 259/81 200 2,08 1,92 7,68 128,00

Keptas žuvies pjausnys 542/81 75 13,83 12,13 7,74 169,43

Virtos bulvės 2 100 2,03 2,92 16,76 102,26

Raugintų kopūstų salotos 83/81 50 0,40 5,01 3,68 59,88

Sultys – 200 0,76 0,10 24,76 105,00

Duona – 25 1,32 0,2 13,55 57,75

Vaisiai – 100 1,53 0,6 27,88 112,0

Viso – – 21,24 22,81 95,37 732,75

Troškint. Žuvies pjausnys 542/81 75 13,83 22,13 7,74 169,43

Pieniška perlinių kruopų sriuba 259/81 200 7,44 11,60 43,04 296,00

„Pūkutis“ (vištienos) 38A 75 15,83 9,64 10,17 188,42

Virtos bulvės 2 100 2,03 2,92 16,76 102,26

Burokėlių salotos 32/62 40 0,60 2,04 4,50 35,19

Sultys – 200 0,76 0,10 24,76 105,00