1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
SILVIJA BARTAŠIŪNAITĖ
VIDINĖS DARNOS IR GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS SU
PACIENTŲ FIZINIU AKTYVUMU SERGANT ŪMINIU
MIOKARDO INFARKTU IR NESTABILIA KRŪTINĖS ANGINA
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovė:
dr. L. Leimonienė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4 2. SUMMARY ... 6 3. PADĖKA ... 8 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 85. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 8
6. SANTRUMPOS ... 9
7. SĄVOKOS ... 10
8. ĮVADAS ... 11
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
10. LITERATŪROS APŽVALGA... 13
10.1. Ūminis išeminis sindromas ... 13
10.2. Vidinė darna ir ūminis išeminis sindromas ... 13
10.3. Gyvenimo kokybė ir ūminis išeminis sindromas ... 15
10.4. Vidinės darna ir jos sąsajos su gyvenimo kokybė ... 17
10.5. Fizinio aktyvumo sąsajos su gyvenimo kokybės ir vidinės darnos pokyčiais po ūminio išeminio sindromo ... 17
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 19
11.1. Tyrimo organizavimas ... 19
11.2. Tiriamųjų kontingentas ... 19
11.3. Tyrimo metodai ... 19
11.4. Duomenų analizės metodai ... 21
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 22
12.1. Tiriamųjų imtis ir charakteristika ... 22
12.2. Sergančiųjų ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės angina vidinė darna ... 24
12.3. Sergančiųjų ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės angina gyvenimo kokybė .... 26
3
12.5. Vidinės darnos, gyvenimo kokybės ir fizinio aktyvumo lygio sąsajos ... 29
13. IŠVADOS ... 32
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 33
15. LITERATŪRA ... 34
4
1. SANTRAUKA
Autorius: Silvija Bartašiūnaitė. Darbo pavadinimas: „Vidinės darnos ir gyvenimo kokybės
sąsajos su pacientų fiziniu aktyvumu sergant ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės angina“
Tyrimo tikslas: nustatyti vidinės darnos ir gyvenimo kokybės sąsajas su pacientų fiziniu
aktyvumu sergant ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės angina.
Uždaviniai: 1. Nustatyti pacientų sergančių ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės
angina vidinę darną; 2. Nustatyti pacientų sergančių ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės angina gyvenimo kokybę; 3. Nustatyti pacientų sergančių ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės angina fizinio aktyvumo lygį; 4. Nustatyti sąsajas tarp vidinės darnos, gyvenimo kokybės ir fizinio aktyvumo lygio.
Metodai. Tyrime naudota anoniminė anketinė apklausa. Anketą sudarė bendras, vidinės darnos
gyvenimo kokybės ir fizinio aktyvumo klausimynai. Statistinei duomenų analizei buvo naudojama SPSS 27 versija. Tikrinant statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas p<0,05.
Tyrimo dalyviai. Tyrimas atliktas LSMU Kauno klinikose, Kardiologijos klinikoje 2020 m.
gruodžio mėn. Jame dalyvavo 36 pacientai, sergantys ūminiu išeminiu sindromu. Buvo vertinta vidinė darna naudojant SOC-13 klausimyną, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė naudojant SF-36 klausimyną ir fizinis aktyvumas vertintas naudojant greitąjį fizinio aktyvumo įvertinimo klausimyną.
Tyrimo rezultatai. Miokardo infarktu (MI) ir nestabilia krūtinės angina (NKA) sergantiems
pacientams nustatytas žemo lygio vidinė darna (60 ir 64 balai). Nebuvo statistiškai reikšmingas ryšio tarp vidinės darnos lygio, jos komponentų ir sergančiųjų MI ir NKA. Sergantys ūminiu koronariniu sindromu gyvenimo kokybę vertino vidutiniškai. Tiriant gyvenimo kokybę SF-36 klausimynu, bendras balas siekė 63, geriausiai įvertintos socialinė, fizinio aktyvumo, bei veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų sritys. Žemesniais balais buvo vertintos bendros sveikatos, energingumo / gyvybingumo ir skausmo sritys. Nebuvo rastos sąsajos tarp pacientų gyvenimo kokybės rodiklių ir ūmios koronarinės ligos (p >0,05). Tik 25 proc. respondentų buvo pakankamai aktyvūs. Sergančių NKA grupėje daugiausiai buvo pacientų užsiimančių nepakankama, bet vidutine fizine veikla (44 proc.), o MI grupėje didžiausia dalis pacientų buvo visiškai neaktyvūs (35 proc.). Sergantys MI statistiškai reikšmingai dažniau nei sergantys NKA buvo neaktyvūs, neužsiėmė jokia fizine veikla.
Išvados: 1. Daugiau nei pusė pacientų sergančių MI ir NKA turėjo žemą vidinę darną. 2.
5 neaktyvūs. 4. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys ir teigiama koreliacija tarp fizinio aktyvumo lygio ir dviejų gyvenimo kokybę sudarančių sričių (energingumas/gyvybingumas ir fizinis aktyvumas). Nebuvo rastas ryšys tarp fizinio aktyvumo lygio ir vidinės darnos ir ją sudarančių komponentų.
Rekomendacijos. Tyrimo rezultatai parodė, kad vyresnių žmonių fizinis aktyvumas yra žemas
6
2. SUMMARY
Author: Silvija Bartašiūnaitė. Title of the thesis: ‘The Correlation of Sense of Coherence and
Quality of Life with Physical Activity in Patients Who Suffer from Acute Myocardial Infarction and Unstable Angina Pectoris’
Aim of the Research: to determine the correlation of sense of coherence and quality of life
with physical activity in patients who suffer from acute myocardial infarction and unstable angina pectoris.
Objectives: 1. To assess the sense of coherence of patients who suffer from acute myocardial
infarction and unstable angina pectoris; 2. To assess the quality of life of patients who suffer from acute myocardial infarction and unstable angina pectoris; 3. To define the level of physical activity of patients who suffer from acute myocardial infarction and unstable angina pectoris; 4. To determine the correlation of sense of coherence and quality of life with levels of physical activity.
Methods. During the research, data was collected through an anonymous survey. The latter
was composed of a general questionnaire, sense of coherence questionnaire, quality of life questionnaire and a quick physical activity questionnaire. While analysing the statistical data, SPSS 27 version was used. For the purpose of checking statistical hypotheses, the significance level chosen was p<0.05. Research participants. 36 patients who suffered from acute coronary syndrome participated in the research, which was conducted in the Cardiology Clinic of LUHS Kauno klinikos in December 2020. The sense of coherence of the patients was measured using the SOC-13 questionnaire, whereas health-related quality of life was assessed using the SF-36 questionnaire as well as a quick physical activity questionnaire.
Results. The patients who suffered from myocardial infarction (MI) and unstable angina
pectoris (UAP) were determined to possess low levels of sense of coherence (60 and 64 points). There was no statistically significant relationship between the level of sense of coherence or its components and patients with MI and UAP. The patients with acute coronary syndrome evaluated their quality of life as average (63 point). The scores were significantly higher on the social functioning, physical functioning, role limitations due to emotional problems domains. Lower scores were on the general health perception, vitality and bodily pain domains. A correlation between the indicators of the patients’ quality of life and acute coronary disease was not detected (p >0.05). Only 25 percent of respondents were sufficiently active. Ma
7
Conclusions: 1. More than a half patient of MI or UAP had very low sense of coherence. 2. MI
survivors have the greatest decrease in energy and their activities are more restricted due to physical ailments. Also the pain is greater, but social function isn‘t impaired. Comparing UAP patients with MI surivors, there is a tendency that physical ailments and emotional state interfere less with basic activities. There was also an increased pain sensation and poor overall health in the UAP group. 3. Patients with MI or UAP had insufficient physical activity. Only 25 percent of respondents were sufficiently active. 4. There was a statistically significant relationship and a positive correlation between the level of physical activity and two areas that contributed to the quality of life (energy level/vitality and physical activity) established. However, no relationship between the level of physical activity and sense of coherence as well as its components was detected.
Recommendations. The results of the research demonstrated a low level of physical activity
8
3. PADĖKA
Labai norėčiau padėkoti darbo vadovei dr. Linai Leimonienei už pagalbą organizuojant tyrimą, išsakytas mintis ir pastebėjimus bei patarimus.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Tyrimo metu interesų konflikto nebuvo
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
9
6. SANTRUMPOS
AVJO – aorto-vainikinių arterijų jungčių operacija BSV – bendros sveikatos vertinimas
EB – emocinė būklė
EG – energingumas/gyvybingumas FA – fizinis aktyvumas
IŠL – išeminė širdies liga MI – miokardo infarktas
NKA – nestabili krūtinės angina
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
PTVAA – perkutanininė transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika S – skausmas
SF – socialinė funkcija
10
7. SĄVOKOS
Arterinė hipertenzija – nuolatinis arterinio kraujospūdžio padidėjimas ramybės metu, kai sistolinis
arterinis kraujo spaudimas 140 mmHg ir didesnis bei 90 mmHg ir didesnis diastolinis arterinis kraujo spaudimas, nustatyti trijų skirtingu laiku atliktų matavimų metu.
Gyvenimo kokybė – tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių
sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais. Tai plati koncepcija, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos ir psichologinės būklės, nepriklausomybės laipsnio, socialinių ryšių bei ryšių su aplinka.
Išeminė širdies liga – ūminė ar lėtinė miokardo disfunkcija dėl reliatyviai ar absoliučiai sumažėjusio
miokardo aprūpinimo krauju.
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė – vertina asmens gyvenimo kokybės dalį, kurią veikia
atsiradusi liga ir jos gydymas. Tai yra tarsi atvaizdas to, kaip žmogus reaguoja ir kaip suvokia savo paties būklę, kaip vertina pačios ligos buvimą, ir kaip geba prie jos prisitaikyti.
SF-36 - klausimynas (Short Form 36 Medical Outcomes Study Questionnaire).
Ūminis išeminis sindromas – tai ūmaus išeminės širdies ligos pasireiškimo atvejis įvardinama kaip
11
8. ĮVADAS
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra viena iš pagrindinių sergamumo priežasčių tiek pasaulyje tiek Lietuvoje. Nuo ŠKL kiekvienais metais pasaulyje miršta daugiau kaip 17 mln. žmonių, iš kurių 7,4 mln dėl išėminės širdies ligos (IŠL). 2017m. buvo nustatyta, kad IŠL mirtingumo rodiklis pasaulyje buvo 150 atvejų/100 000 tūkst. gyventojų, o Lietuvoje šis rodiklis buvo didesnis 3,4 k. [1,2]. Paskutiniais duomenimis 2019m mirtingumas nuo IŠL išlieka 3k. didesnis nei pasaulyje [3].
Šiandienos SARS-CoV-2 pandemijos metu yra dar didesnis iššūkis išsaugoti žmonių sergančių ŠKL gyvybę, kadangi yra apkrauta medicinos sistema, pacientai vengia kreiptis dėl savo ligų, bijodami apsikrėsti. Šios ir kitos priežastys dar labiau didina IŠL sergamumą ir mirtingumą. Kaip yra žinoma po ūmių išemijos sindromų (ūminis miokardo infarktas su/be ST pakylimu ir nestabili krūtinės angina) pacientų laukia ilgas sveikimo laikotarpis, kurio metu yra labai svarbus įsitraukimas į antrinę profilaktiką. Pastaraisiais dešimtmečiais didėja medicinos visuomenės susidomėjimas kas lemia pacientų laikymąsi gydymo rekomendacijų, savijautą ir pačios ligos komplikacijų dažnį. Mokslininkai vis daugiau pradėjo tirti gyvenimo kokybės ir vidinės darnos lygio reikšmę pacientams sergantiems įvairiomis ligomis ne išimtis ir ŠKL. Gyvenimo kokybė, gali parodyti kaip žmogaus gyvenimą paveikia liga ir jos gydymas, kaip žmogus reaguoja ir suvokia savo būklę, kaip supranta pačios ligos atsiradimą ir prisitaikymą prie jos. O vidinė darnos lygis parodo kaip gerai žmogus geba pasinaudoti bendraisiais atsparumo ištekliais įvykus stresiniai situacijai pvz. susirgus miokardo infarktu ar nestabilia krūtinės angina. Tiek vidinė darna tiek gyvenimo kokybės suvokimas turi įtaką paciento psichinei sveikatai, o tai lemia ar bus įdėtos pastangos gerinti savo fizinę sveikatą.
12
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas
Nustatyti vidinės darnos ir gyvenimo kokybės sąsajas su pacientų fiziniu aktyvumu sergant ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės angina
Darbo uždaviniai
1. Nustatyti pacientų sergančių ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės angina vidinę darną.
2. Nustatyti pacientų sergančių ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės angina gyvenimo kokybę.
3. Nustatyti pacientų sergančių ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės angina fizinio aktyvumo lygį.
13
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1.
Ūminis išeminis sindromas
Viena iš svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų sukeliančių pavojų gyvybei yra ūminis išeminis sindromas (ŪIS). ŪIS - tai NKA ir MI su arba be ST pakilimu. NKA ir MI metu pasireiškia angininiai skausmai, elektrokardiogramoje užrašoma ST ar T dantelio pokyčiai, esant arba nesant kardiomiocitų nekrozės žymenų koncentracijai. Ūminio MI su ST segmento pakilimu metu EKG pokyčiai išsilaiko ilgiau kaip 20 min, bent dviejose gretimose derivacijose ir taip pat kartu pasireiškia angininiai skausmai, o laboratoriniuose tyrimuose stebimas troponino koncentracijos augimas [5]. Šios ekstremalios būklės reikalauja neatidėliotinų veiksmų. Pacientas turi per trumpiausią laiką patekti į gydymo įstaigą ir įvertinus būklę bus sprendžiama, kada atlikti vainikinių arterijų angiografiją (VAA) ir tolimesni gydymo etapai.
Lietuvoje 2019 metais dažniausi mirties priežastis buvo dėl IŠL ir dažniau nustatyta moterims (513 atvejų 100 000 gyventojų) negu vyrams (426 atvejų 100 000 gyventojų) [3]. Lietuvos širdies asociacijos duomenimis, mirtingumas nuo IŠL yra vienas didžiausių Europoje, o sergamumo ir mirtingumo nuo ŠKL rodikliai beveik 2–3 kartus blogesni už ES vidurkius.
10.2.
Vidinė darna ir ūminis išeminis sindromas
14 teigia, kad vidinė darna formuojasi vaikystėje ir jaunystėje (iki 30 metų amžiaus), o vėliau ji yra stabili ir tik labai stiprūs pozityvūs arba negatyvūs įvykiai gali turėti įtaką jos pokyčiams
A. Antanovksky pateikia tris svarbiausius resursus, kurie gali padėti susidūrus su sunkumais, kaip ūmi liga [8]. Pirmasis tai suvokimo jausmas, kuris rodo, kaip kiekvienas individas supranta gaunamus išorinius ir vidinius signalus. Antrasis - kontrolės jausmas, tai gebėjimas valdyti situaciją t. y. spręsti išskylusią problema, kreiptis pagalbos į kitus ir jos sulaukti. Trečiasis - prasmingumo jausmas, šis išteklius apibūdina kaip asmuo suvokia prisitaikymo prie pokyčių poreikį ir prasmę pvz. susidūrus su liga suvokia ją kaip iššūkį ir pastangos ją įveikti yra prasmingos, todėl lengviau yra ligą ištverti. Kuo šie trys parametrai yra stipriau išreikšti tuo vidinė darna yra aukšta.
Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonių, kurių vidinės darnos lygis yra silpnesnis, turi blogesnį požiūrį į savo sveikatos būklę, turi didesnę riziką susirgti veikiami stresorių, dažniau patiria įvairių sveikatos sutrikimų ir yra mažiau linkę aktyviai rūpintis savo sveikata bei gyvensena. Taip pat rečiau dalyvauja sveikatos ugdymo renginiuose [9,10]. Todėl yra svarbu suprasti kaip vidinė darna kinta ir kaip galime prognozuoti jos kitimą ir kaip paveiks paciento patyrusio MI ar NKA išeitis, bei ar didins mirtingumo lygį.
E. Bergman ir kt. [11] vertino vidinės darnos pokyčius po MI. Buvo pastebėta, kad praėjus 2 metams po MI vidinės darnos lygis buvo beveik stabilus. Nagrinėjat kaip kinta pats vidinės darnos lygis pagal tam tikrus parametrus buvo pastebėta, kad kuo didesnis gyvenimo kokybės pojūtis tuo didesnis vidinės darnos lygis, alkoholio vartojantys ar rūkantys pacientai pasižymėjo žemesniu vidinės darnos lygiu lyginant su neturinčiais žalingų įpročių. Taip pat žemesniam vidinės darnos lygiui turėjo įtakos ir psichinė sveikata. Atskirai buvo nagrinėta vieniši vyrai ir jų vidinės darnos pokyčiai. Buvo pastebėta, kad pradžioje esant aukštai vidinei darnai ji po 1 metų sumažėjo ir buvo svarstoma, kad taip įvyko dėl to, kad neturėjo partnerio palaikymo po MI. Atlikus tyrimą tyrėjai padarė išvadą, kad yra svarbu identifikuoti pacientus, kuriems gali sumažėti vidinės darnos lygis ir individualizuoti reabilitaciją, bei pakartotinai apsilankius siekti žalingų įpročių atsakymo.
Švedų mokslininkai [12] taip pat nustatė, kad pacientai kurių yra aukštas vidinės darnos lygis, rečiau patyrė krūtinės anginos priepuolius, buvo labiau fiziškai aktyvesni, patenkinti gydymu ir turėjo geresnį ligos suvokimą. Buvo pastebėta, kad moterų vidinės darnos lygis buvo žemesnis nei vyrų.
15 Nagrinėjant mokslinių tyrimų straipsnius buvo pastebėta, kad nebuvo atlikta tyrimų, nagrinėjančių sergančių NKA vidinės darnos lygį. Lietuvoje buvo dažniausiai atlikti tyrimai nagrinėjantys vidinės darnos lygio sąsajas su psichologiniais ar socialiais iššūkiais ir tik vienas tyrimas buvo atliktas su pacientais turinčiais prieširdžių virpėjimą [6,14–16]. Taip pat ganėtinai mažai užsienio mokslininkų tyrė vidinės darnos lygį sergantiems MI. Todėl šiame baigiamajame magistro darbe bus nagrinėjama vidinės darnos lygis tarp sergančiųjų MI ir NKA, bei ieškoma statistiškai reikšmingų skirtumų tarp šių grupių.
Apibendrinant, galima pastebėti tendenciją, kad kuo mažesnis vidinės darnos lygis, tuo didesnė tikimybė, kad žmogaus supratingumo, kontrolės, bei prasmingumo jausmai, bus mažiau išreikšti. Todėl individas bus labiau linkęs nekeisti savo žalingų įpročių, mažiau stengsis dėl savo sveikatos, mažiau laikysis gydytojo rekomendacijų.
10.3.
Gyvenimo kokybė ir ūminis išeminis sindromas
Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktame gyvenimo kokybės apibrėžime nurodoma, kad „Gyvenimo kokybė – tai individualus savo vietos gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, kontekste ir susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais ir interesais“ [17]. Tai plati ir kompleksiška sąvoka, apimantis įvairias gyvenimo sritis (ekonominę, fizinę, sveikatos, dvasinę, emocinę ir kt.). Tad, medicinoje yra priimta gyvenimo kokybę nagrinėti siauresne prasme, tais aspektais, kurie tiesiogiai susiję su tiriamųjų sveikata [18].
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybes tyrimai suteikia svarbios informacijos apie sveikatą, bei padeda nustatyti daugiausiai įtakos turinčius veiksnius. Taip pat padeda įvertinti sergančių širdies ligomis pacientų gydymo ir priežiūros rezultatus. Gyvenimo kokybės vertinimui naudojamos įvairios anketinės apklausos ir klausimynai. Šiame darbe bus naudojamas SF-36 klausimynas (angl. Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire) [19], kuris susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių ir emocinių problemų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą, gyvybingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos vertinimą.
16 Gyvenimo kokybė po MI buvo tirta tarp sergančių ir nesergančių cukriniu diabetu. Nors E. Simpson ir L. Pilote [21] atliktame tyrime buvo pastebėta, kad sergančių cukriniu diabetu (CD) gyvenimo kokybės rezultatai buvo prastesni nei nesergančiųjų, ypač funkcinės būklės įvertinimas. Kiti mokslininkai analizavo ne tik gyvenimo kokybės pokyčius po MI, bet ir rizikos veiksnių poveikį šiam rodikliui. Buvo nustatyta, kad gyvenimo kokybės rodiklis buvo dar mažesnis tarp pacientų, kurie rūko, žalingais kiekiai vartoja alkoholį, turi nerimo sutrikimą, depresiją [22–24]. Todėl vertinant gyvenimo kokybės pokyčius po ūmių koronarinių ligų kaip MI, NKA, būtina atsižvelgti ir į žalingus gyvenimo būdo įpročius, bei skatinti atsisakyti jų.
Gyvenimo kokybę nagrinėjo ir L. Mollon ir S.Bhattacharjee [25]. Jų tyrime dalyvavo daugiau nei 65 tūkst. žmonių iš kurių 16 tūkst. buvo persirgę MI, kita likusi dalis buvo palikta kaip kontrolė. Pastebėta, kad žmonių persirgusių MI gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai buvo žemesnė nei nesirgusių ir didžiausias skirtumas buvo šiuose gyvenimo kokybės srityse: bendra sveikata, fizinė sveikata, psichinė sveikata.
Lietuvoje buvo tyrinėjama kardiologinių pacientų gyvenimo kokybė. V. Karpavičienė savo daktaro disertacijoje tyrinėjo prieširdžių virpėjimu sergančių pacientų su sveikata susijusią gyvenimo kokybę [14]. Tyrimas atskleidė, kad pacientai savo gyvenimo kokybę vertino vidutiniškai ir tiriant SF-36 klausimynu bendras balas tesiekė 44. Taip pat buvo pastebėta, kad geresni gyvenimo kokybės rezultatai buvo susiję su vyriškąja lytimi, aukštuoju išsilavinimu, šeimynine padėtimi. Taip pat buvo tirta vidinė darna ir buvo nustatyta statistiškai reikšmingas ryšys ir teigiama koreliacija tarp gyvenimo kokybės ir vidinės darnos klausimyno.
M. Staniutė taip pat daktaro disertacijoje tyrė pacientus po ūmaus MI, perkutaninės transliuminalinės vainikinių arterijų angioplastikos ar aorto-vainikinių arterijų jungčių operacijos atvykusius reabilitaciniam gydymui [26]. Pacientai buvo apklausti prieš reabilitaciją, po 0,5m., po 1m., po 1,5m., 2m. Tyrimo rezultatai parodė, kad sergančiųjų gyvenimo kokybę neigiamai veikė moteriška lytis, vyresnius amžius ir žemesnis išsilavinimas. Taip pat gyvenimo kokybę blogino nerimas, blogas miegas, depresija ir sunkesnė kardiovaskulinė būklė. Toliau sekant pacientų būklę pastebėta, kad per pirmąjį pusmetį gyvenimo kokybę sparčiausiai gerėja ir toliau stebint išliko tame pačiame lygyje. Gyvenimo kokybės gerėjimas buvo susijęs su invaziniu MI gydymu, tai pat su sumažėjusiu skausmo pojūčiu ir jo sukeliamų apribojimų, padidėjusiu fiziniu aktyvumu, o mažesnis gerėjimas buvo susijęs su nerimu ir depresija.
17 sveikatos balai buvo žemi nuo pat pradžių. O psichinės sveikatos lygis buvo žemesnis tarp tų pacientų, kurie buvo jaunesni, turėjo žemesnį lygi nuo pradžių, buvo taip pat sėslesni, depresiški ir mažiau sulaukė socialinės pagalbos.
Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad gyvenimo kokybės lygis sumažėja ir statistiškai reikšmingai skiriasi nuo bendros populiacijos [28]. Taip pat galima pastebėti, kad ne tik pati liga turi įtakos tokiems pokyčiams bet ir tam tikri veiksniai moteriška lytis, vyresnis amžius, fizinis aktyvumas, psichinė būsena bei socialinis statusas.
10.4.
Vidinė darna ir jos sąsajos su gyvenimo kokybė
Pastarąjį dešimtmetį vidines darnos tyrinėjimai tampa vis populiaresni įvairiuose srityse kaip sociologija, psichologija, medicina. Išplitus gyvenimo kokybės tyrimams pastebėta, kad gera fizinė sveikata ne visada susijusi su geru gyvenimo kokybės vertinimu [14]. Yra atvejų kai sunkiai sergančių pacientų gyvenimo kokybė nebūtinai yra bloga. Todėl tyrėjai nagrinėjantys su sveikata susijusia gyvenimo kokybę sergant tam tikromis ligomis, įtraukia dar vieną komponentą – vidinę darną. Dauguma mokslininkų yra nustatę, kad kuo aukštesnė vidinė darna tuo geresnė gyvenimo kokybė.
M. Eriksson ir B. Lindstrom [9] atliktoje sisteminėje apžvalgoje nustatė, kad kuo aukštesnis vidinės darnos lygis, tuo aukštesnis gyvenimo kokybės vertinimas. Taip pat išvadose teigiama, kad vidinės darnos lygis gali būti prognoziniu gyvenimo kokybės rodikliu.
Slovakijoje buvo atliktas tyrimas, kuris vertino atvykusių dėl koronarografijos ir sergančių vainikinių arterijų liga pradinį vidinės darnos lygį ir gyvenimo kokybės rodiklius, bei jų pokyčius praėjus 1-3 metams [29]. Tyrėjai nustatė, kad vidinė darna yra kaip prognostinis faktorius, kuris gali prognozuoti gyvenimo kokybę sudarančių komponentų (fizinė ir psichinė sveikata) pablogėjimą. Norvegijoje buvo atliktas tyrimas taip pat tyrinėjo, koks yra vidinės darnos lygio vaidmuo sergant širdies ir kraujagyslių ligomis [30]. Tyrime nagrinėjama imtis buvo moterys po MI. T.M. Norekval ir kt. tyrėjai pateikė išvadas, kad vidinė darnos lygis padarė įtaką visom gyvenimo kokybės sritims.
Galima daryti išvadą, kad aukštesnis vidinės darnos lygis yra labai susijusi su geresniu gyvenimo kokybės vertinimu ir pasitenkinimu gydymu, o tai pagerina paciento galimybes prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo persirgus MI ar po kitų ūminiu koronarinių sindromų kaip NKA.
18 Teigiamas fizinio aktyvumo poveikis sveikatai yra neabejotinas. Jis pagerina ne tik fizinę žmogaus būklę bet ir prisideda prie psichinės sveikatos pagerinimo. Po ūmių koronarinių sindromų, sveikimo laikotarpyje yra labai svarbi kardiologinė reabilitacija, kurioje vienas iš tikslų yra išsaugoti ar palaikyti žmogaus fizinį aktyvumą.
Mokslininkai yra įrodę, kad fizinis aktyvumas kardiologiniams pacientams sumažina ankstyvos mirties riziką, pakartotinį stacionarizavimą dėl MI [31]. Tą patį patvirtina ir Kanados mokslininkai atlikę sisteminę apžvalgą ir atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų metaanalizę. P.R. Lawler ir kt. [32] nagrinėjo fiziniais pratimais pagrįstos kardiologinės reabilitacijos po MI efektyvumą ir nustatė, kad tokiems pacientams buvo mažesnė rizika MI pasikartojimo, bei mirties rizika. Taip pat nustatė, kad reabilitacija, kurioje daugiausiai dėmesys skirtas fiziniui aktyvumui turėjo teigiamą efektą kardiovaskuliniams rizikos faktoriams, metimui rūkyti, kraujospūdžio mažėjimui, kūno svoriui ir lipidų kiekiui kraujyje.
Nagrinėjant vidinės darnos ir fizinio aktyvumo sąsajas, buvo pastebėta, kad pacientai turintys žemą vidines darnos lygį 2 kartus dažniau yra linkę neužsiimti fizine veikla savo laisvu laiku [33]. Vidinės darnos nustatymas gali padėti atpažinti pacientus, kurie turi didesnę riziką būti pasyviais ir imtis papildomų priemonių, kurios paskatintų įtraukti fizinę veiklą savo kasdieniniame gyvenime ir taip pavyktų sumažinti komplikacijas po MI.
Mokslininkai tyrinėjo ir kaip gyvenimo kokybės lygis siejasi su fiziniu aktyvumu. Buvo taip pat pastebėta, kad net ir mažas fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį ir gerina gyvenimo kokybę bei iki tam tikro lygio ir vidinę darną [34]. Taip pat tyrimo išvadose teigiama, kad sumažėjęs fizinis aktyvumas po MI siejamas su pablogėjusia gyvenimo kokybe. Todėl yra svarbu motyvuoti pacientus užsiimti fizine veikla ir supažindinti su jos teigiamu efektu.
Net ir mažo intensyvumo fizinis aktyvumas po MI užima svarbią vietą gerinant su sveikata susijusią gyvenimo kokybę [34]. Taip pat yra įrodyta, kad net ir ankstyva mankšta po MI yra įmanoma ir yra saugus būdas skirtas pagerinti funkcinį pajėgumą, fizinio krūvio toleranciją, taip pat skatina skilvelio persitvarkymą ir autonominės nervų sistemos balansą. Vidutinio intensyvumo treniruotės yra geras pasirinkimas, kuris pagerina išeitis persirgus MI [4].
19
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI
11.1.
Tyrimo organizavimas.
Tyrimas atliktas LSMU Kauno klinikos Kardiologijos klinikos, išeminės širdies ligos skyriuje. Tam gautas bioetikos komiteto leidimas: 2020-10-23, Nr. BEC–MF–55 (7 priedas). Visi tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu, gaunama nauda ir nepatogumais, jiems buvo įteikta pasirašyti „Tiriamojo asmens sutikimo forma“ (6 priedas). Kiekybinis momentinis tyrimas vyko 2020 gruodžio mėnesį.
11.2.
Tiriamųjų kontingentas.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai: 1. pacientų amžius ≥ 18 metų, 2. pacientai atrinkti atsitiktine tvarka bei gautas raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime 3. pacientai sergantys ūminiu MI ir NKA. Tiriamųjų atmetimo kriterijai: 1. pacientai, sergantys sunkiomis gretutinėmis ligomis 2. pacientai, turintys kognityvinių sutrikimų (demencija, Alzheimerio liga), 3. pacientai, patyrę galvos smegenų infarktą, 4. pacientai, kuriems buvo atlikta AVJO 4. pacientai, turintys kvėpavimo sistemos komplikacijas (skystis pleuroje, plaučių uždegimas ir kt.); 5. nesutinkantys dalyvauti apklausoje. Tiriamoji imtis – 36 pacientai. Išdalintos 40 anketos. Atsako dažnis nuo išdalintų anketų – 90proc. Atrinkti pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes – MI ir NKA sergančius.
11.3.
Tyrimo metodai.
Atliktas vienmomentinis tyrimas anoniminės apklausos būdu. Klausimai buvo parengti išanalizavus literatūros duomenis. Anketą sudarė: bendrasis klausimynas, sutrumpintas 13 klausimų vidinės darnos klausimynas, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės klausimynas ir greitas fizinio aktyvumo įvertinimo klausimynas. Visi klausimai buvo uždaro tipo, reikėjo pasirinkti geriausiai tinkantį variantą.
Bendroji anketa. Anketoje buvo pateikti klausimai apie respondentų lytį, amžių, išsilavinimą,
darbo pobūdį, rūkymą, paciento ligas (arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, plaučių ligos, krešėjimo sutrikimai, hipercholesterolemija) ir šeiminė širdies ir kraujagyslių ligų anamnezė. Anketos pavyzdys pateiktas 1 priede.
20 Kiekvienas klausimas turi septynių atsakymo variantų skalę: nuo skaičiaus 1 (labai dažnai, blogiausia galima pozicija) iki 7 (niekada, geriausia galima pozicija), išskyrus 5 klausimus (nr. 1, 2, 3, 7, 10), kurie yra vertinami atvirkščiai, šių klausimų didesnis atsakymą atitinkantis skalės skaičius atitinka silpnesnį vidinės darnos lygį. Šiame klausimyne norint įvertinti vidinę darną yra sumuojami visų 13 klausimų atsakymai, kur bendra klausimyno atsakymų suma kinta ribose nuo 13 iki 91, kuo mažesnė atsakymų balų suma, tuo žemesnis vidinės darnos lygis ir atvirkščiai. Taip pat yra vertinami ir atskiri vidinės darnos komponentai: suprantamumas, (su)valdomumas ir prasmingumas. Suprantamumo komponentą SOC-13 skalėje apima šie klausimai: 2, 6, 8, 9 ir 11, (su)valdomumas: 3, 5, 10, 13, prasmingumas: 1, 4, 7 ir 12. Klausimų atsakymai yra sumuojami kiekvienam komponentui atskirai ir pagal tai sprendžiama apie vieno ar kito vidinės darnos komponento išreikštumą. Bendras vidinės darnos balas buvo suskirstytas į 2 lygius – žemą ir aukštą vidinę darną. Atskaitos taškas buvo pasirinktas imties mediana (Me=63). Pacientų, kurių vidinės darnos lygis buvo mažesnis už visos imties medianą buvo laikomi, turinčiais „žemą vidinę darną“ ir atvirkščiai. Tokį skirstymo būdą naudoja ir kiti tyrėjai [15]. Lietuviškos vidinės darnos klausimyno (SOC-13) versijos patikimumas ir validumas patvirtintas moksliniais tyrimais su asmenimis, sergančiais vėžiu ir AIDS [35–37].
Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės klausimynas (SF-36). Su sveikata susijusi
gyvenimo kokybė vertinta SF-36 klausimynu (3 priedas), kuris atspindi pastarųjų keturių savaičių savijautą. Jis susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: 1) fizinis aktyvumas (FA); 2) veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų (VF); 3) veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų (VE); 4) socialiniai ryšiai (SF); 5) emocinė būsena (EB); 6) energingumas (EG); 7) skausmas (S); 8) bendra sveikata (BSV) [17].
Kiekvienos gyvenimo srities klausimai buvo konvertuojami į skaitines reikšmes nuo 0 iki 100 naudojant specialias formules (5 priedas). Mažesnė balų suma nurodo prastesnę gyvenimo kokybę (pvz.: 0- labai bloga gyvenimo kokybė; 100- puiki).
Šis klausimynas pasirinktas todėl, kad buvo naudojamas daugelyje užsienio ir Lietuvos tyrėjų studijų. Tai leidžia palyginti gautus rezultatus su kitų tyrimų rezultatais.
„Greitas fizinio aktyvumo įvertinimas“ (angl. Rapid Assessment of Physical Activity) (2
21 sportuoja norint pagerinti raumenų jėgą – 1 balas, lankstumą – 2 balai, jei nori pagerinti abu veiksnius – 3 balai.
11.4.
Duomenų analizės metodai
22
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
12.1.
Tiriamųjų imtis ir charakteristika
Tyrime dalyvavo 36 pacientai, kurie sirgo MI arba NKA 2020 metais gruodžio mėnesį ir buvo stacionarizuoti į LSMUK KK Kardiologijos klinikos, išeminės širdies ligos skyrių. Ligonių amžius buvo nuo 39m. iki 81 m., amžiaus vidurkis buvo 64,7m 10m. Iš jų 20 (56proc.) vyrų ir 16 (44 proc.) moterų (1pav.). MI sirgo 20 (55,6 proc.), o NKA 16 (44,4 proc.). Galima pastebėti, kad sergančių buvau daugiau vyrų nei moterų (2pav.).
1 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį
Lietuvos statistikos departamentas duomenimis 2019 m. 9 635 sirgo MI. 60,2 proc. segančiųjų buvo vyrai [38]. Analizuojant šio tyrimo duomenis, buvo nustatyta, kad MI sirgo 70 proc. vyrų. Reikėtų didesnės pacientų imties norint įsitikinti ar pasiskirstymas yra panašus kaip ir Lietuvos statistikos departamente pateiktose duomenyse.
56% 44%
23 2 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal diagnozę ir lytį
Nagrinėjant sociodemografinius imties požymius pastebėta, kad tyrime dalyvavo panašus skaičius vyrų ir moterų, diduma pacientų priklausė 65m. ir vyresni grupei (61,2 proc.). Aukštąjį ir universitetinį išsilavinimą turėjo mažiau nei pusė respondentų (3 lentelė). Dauguma (64 proc.) gyveno su sutuoktiniu, likę pacientai buvo arba našliai arba gyveno vieni.
3 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal amžių, lytį, išsilavinimą, šeiminę padėtį Sociodemografiniai požymiai Skaičius Proc.
Lytis Moteris 16 44 Vyras 20 56 Amžius <54m 7 19,4 55–64 m. 7 19,4 65–74 m. 15 41,8 75 ir vyresni 7 19,4
Išsilavinimas Pagrindinis, vidurinis, profesinis 20 55,6
Aukštasis, aukštasis universitetinis 16 44,4
Šeiminė padėtis Gyvena vienas 5 14
Gyvena su sutuoktiniu(-e) 23 64
Našlys/našlė 8 22
Gretutinės ligos pateikiamos 4 lentelėje. Tarp pacientų vyravo arterinė hipertenzinė liga (77,8 proc.), bei hipercholesterolemija. 15 pacientų įvardijo, kad patiria stresą arba depresija, o tai galėtų lemti ir mažesnius gyvenimo kokybės bei vidinės darnos rodiklius [18, 22]. Kita gretutinė lėtinė liga, turinti
14 6 6 10 0 2 4 6 8 10 12 14 16
24 įtakos gyvenimo kokybei yra nutukimas. Svorio metimas pagerina ne tik GK bet ir fizinę būklę [39]. Šiame tyrime 44,4 proc. respondentų turėjo nutukimą. Analizuojant Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje buvo 18,3 proc. žmonių, kurių kūno masės indeksas buvo 30 ir daugiau, o 65m. ir vyresnių grupėje buvo 25 proc. [38]. Remiantis šio tyrimo duomenimis, du kartus daugiau nei bendroje Lietuvos populiacijoje buvo nutukusių. Reikalingi tolimesni tyrimai norint įsitikinti ar yra statistiškai reikšmingai daugiau nutukusių žmonių tarp sergančių ūmiu koronariniu sindromu nei Lietuvos populiacijoje.
4 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal gretutines ligas
Liga
Taip Ne
Skaičius Proc. Skaičius Proc.
AH 28 77,8 8 22,2 CD 4 11,1 32 88,9 Stresas, depresija 15 41,7 21 58,3 Hipercholesterolemija 20 55,6 16 44,4 Krešumo sutrikimas 7 19,4 29 80,6 Nutukimas 16 44,4 20 55,6
Remiantis kitų mokslininkų atliktais darbais [11-14] poveikį rodikliams, kaip GK ir VD turi ir žalingi įpročiai (pvz. rūkymas). Šiame darbe rūkančiųjų buvo mažuma tik 36 proc. (13 pacientų) (5 lentelė).
5 lentelė. Pacientų pasiskirstymas pagal širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius
ŠKL rizikos veiksniai
Taip Ne
Skaičius Proc. Skaičius Proc.
ŠKL šeiminė anamnezė 25 69,4 11 30,6
Rūkymas 13 36,1 23 63,9
12.2.
Sergančiųjų ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės angina
vidinė darna
25 vidinės darnos lygis yra 63 (51;71) (6 lentelė). Daugiau nei pusė pacientų turėjo žemą vidinę darną (53 proc.).
6 lentelė. Vidinės darnos vertinimo vidurkiai bendroje respondentų grupėje
Vidinės darnos SOC-13 klausimyno sritys
Mediana Minimalus balas Maksimalus balas
Suprantamumas 22 (20;28) 15 32
Kontrolės jausmas 20 (16;22) 9 25
Prasmingumas 18 (18;18) 8 28
Bendras vidinės darnos lygis 63 (51;71) 32 80
Lyginant sergančiuosius MI ir NKA tarpusavyje, galima pastebėti tendenciją, kad aukštesnė vidinė darna ir ją sudarantys komponentai, buvo NKA grupėje (7 lentelė). Tačiau, negalima teigti, kad statistiškai reikšmingai, kadangi visų rodiklių p reikšmės buvo didesnės nei 0,05.
7 lentelė. Vidinės darnos ir jos komponentai priklausomai nuo diagnozės
Vidinės darnos sąvoka apima individo gebėjimą matyti, kad pasaulis yra suvokiamas, prasmingas ir yra tam tikra kontrolės jausmas. Aukšta vidinė darna leidžia žmogui greičiau įveikti kylančias problemas ar priimti ligą, nesijausti įvykių auka, suprasti gyvenimo iššūkius kaip prasmingus ir lengviau juos ištverti. Moksliniai tyrimai parodė žemo vidinės darnos lygio sąsajas su blogesniu požiūriu į asmeninę sveikatą, didesniu polinkiu susirgti esant tam tikriems stresoriam ir turėti įvairius sveikatos sutrikimus, bei mažesniu rūpinimusi savo sveikata bei gyvensena [22-24]. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad kiek daugiau nei pusė respondentų turi žemą vidinę darną (8 lentelė). Šis rezultatas panašus į Z. Javotoko [40] atliktą tyrimą, kuriame buvo vertintas bendras vidinės darnos rodiklis lietuvių populiacijoje. Tyrėjas nurodė, kad 60 proc. respondentų turėjo žemą vidinės darnos lygį. Respondentų amžiaus vidurkis buvo 47m., o šiame darbe buvo 65m., todėl yra sunku lyginti tarpusavyje dėl imties amžiaus skirtumo. Yra didelis trūkumas tokio tipo tyrimų Lietuvoje, tad yra sunku daryti išvadas ar žema vidinė darna būdinga vyresnio amžiaus lietuvių populiacijoje ar dažniau galima rasti tarp sergančiųjų.
Vidinės darnos SOC-13 klausimyno sritys
Miokardo infarktas N=20 (56 %)
Nestabili krūtinės angina N= 16 (44 %)
p-reikšmės
Suprantamumas 21 (17;28) 24 (21;29) 0,149
Kontrolės jausmas 20 (16;22) 21 (16;23) 0,718
Prasmingumas 17 (15;21) 19 (16;23) 0,223
26
8 lentelė. Bendras vidinės darnos lygis priklausomai nuo diagnozės
Bendras vidinės darnos lygis
Miokardo infarktas N=20 (56 %)
Nestabili krūtinės angina N= 16 (44 %)
Iš viso
Žemas 11 (55 %) 8 (50 %) 19 (53 %)
Aukštas 9 (45 %) 8 (50 %) 17 (47 %)
12.3.
Sergančiųjų ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės angina
gyvenimo kokybė
Analizuojant su sveikata susijusios GK SF-36 klausimyno rezultatus nustatyta, kad didžiausia balų mediana (89 b.) tarp MI sergančių buvo socialinės funkcijos srityje, aukštesniais balais įvertintos ir fizinio aktyvumo, bei veiklos apribojimo dėl emocinių sutrikimų sritys (9 lentelė). Žemesniais balais vertintos bendros sveikatos vertinimo ir energingumo / gyvybingumo sritys. Mažiausiai balų įvertinta yra veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų sritis - 38 balai. Analizuojant NKA grupės rezultatus galima pastebėti tokias tendencijas, kad didžiausia balų mediana buvo veiklos apribojimo dėl emocinės būklės srityje, aukštesni balai buvo taip pat fizinio aktyvumo srityje ir kitaip nei MI grupėje aukšti balai buvo veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų srityje. Skausmo ir bendros sveikatos vertinimas siekia 56 ir 55 balų. MI ir NKA grupės buvo lygintos naudojantis Mann – Whitney U testą ir nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingumo skirtumo lyginant GK skirtingose srityse. Šis rezultatas galėjo būti dėl to, kad pacientų grupės galėjo būti ganėtinai panašios ir / arba per maža imtis, kad būtų įmanoma gauti reikšmingą skirtumą. (visų rodiklių p reikšmės didesnės nei 0,05).
9 lentelė. Pacientų gyvenimo kokybės rodikliai priklausomai nuo diagnozės
SF-36 klausimyno sritys: Diagnozė p-reikšmės Miokardo infarktas N = 20 (56 %)
27 H. V. Nguyen su kolegomis [41] publikavo straipsnį, kuriame nagrinėjo Vietnamo gyventojų, sergančių NKA, gyvenimo kokybės pokyčius po PKA. Iš viso buvo įtraukta 120 pacientų ir jie buvo tirti 3 kartus: prieš procedūrą ir po 1 mėn. bei 3 mėn. Nustatyta, kad 2 gyvenimo kokybę apibudinančios sritys (socialinė funkcija, emocinė būklė) reikšmingai sumažėjo praėjus 1 mėn., tačiau po 3 mėn. pakilo šių sričių vertinimas. Kitų likusių gyvenimo kokybę apibūdinančios sričių vertinimas pagerėjo, tai rodo, kad tinkamas gydymas gali pagerinti gyvenimo kokybę. Taip pat buvo pastabėta, kad vyresnis amžius, gyvenimas kaime ir padidėjęs troponino kiekis lėmė blogesnį gyvenimo kokybės vertinimą. Mokslininkai pateikė atskirų gyvenimo kokybes sričių vidurkius ir pradinis vertinimas parodė, kad daugiau nei 69 balų surinko socialinės funkcijos, emocinės būklės, energingumo / gyvybingumo bei fizinio aktyvumo sritys. Šiame baigiamojo mokslinio darbo tyrime taip pat buvo galima pastebėti, kad fizinio aktyvumo, socialinės funkcijos bei emocinės būklės srityse buvo didesni balai. Taip pat buvo panašūs vidurkis skausmo ir bendros sveikatos vertinimo srityse (55 ir 50 balai). Didžiausias skirtumas buvo veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų srityje – mokslininkai nustatė 23 b., o šiame darbe mediana buvo 75 balai, tai galėtų rodyti, kad pacientų fizinė būklė buvo geresnė nei Vietnamo pacientų, sergančių NKA.
K. Shibayama [42] atliktas tyrimas buvo panašus į H.V. Nguyen ir kt. kolegų, tik tiriamųjų grupė buvo pacientai sergantys MI (118 pacientų) ir pakartotinį tyrimą atliko po 6 mėn. Buvo nustatyta, kad tik 2 gyvenimo kokybės sričių vertinimas padidėjo t.y. fizinio aktyvumo ir skausmo. Mokslininkas teigia, kad tai galėjo turėti įtakos med. personalo paskirtos rekomendacijos užsiimti fizine veikla. Sumažėjus skausmui bei užsiimant fizine veikla gerėja ir gyvenimo kokybė. Taip pat K. Shibayama nurodo, kad reikia platesnių tyrimų, bei reikia įtraukti daugiau moterų. Lyginant mūsų tiriamojo darbo rezultatus su šio mokslininko gautais galima pastebėti, kad taip pat daugiausiai balų buvo įvertintos socialinės funkcijos ir fizinio aktyvumo sritys. Lyginant likusias sritis, galima išskirti tik 2 sritis – veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų ir gyvybingumo, K. Shibayama atliktame tyrime buvo 24 ir 11 balų geriau vertinama nei mūsų atliktam tyrime. Galima daryti prielaidą, kad pacientų fizinė būklė nebuvo pakankamai gera ir gali būti, kad pacientams truko objektyvumo atsakinėjant į GK klausimus susijusius su fiziniu aktyvumu (šios srities vertinamas buvo aukščiausias).
12.4.
Sergančiųjų ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės angina
fizinio aktyvumo lygiai
28 duomenimis tik 25 proc. sergančiųjų yra pakankamai aktyvūs (10 pav.). Šio tyrimo rezultatai yra panašūs į PSO paskelbtus. Organizacija skelbia, kad daugiau kaip 80 proc. asmenų nėra pakankamai fiziškai aktyvūs [43].
10 pav. Respondentų fizinio aktyvumo grupių pasiskirstymas
2020 metais Lietuvos statistikos departamentas pateikė gyvensenos tyrimą ir pateikė fizinio aktyvumo rodiklius, kurie parodė, kad tik 48 procentai užsiima lengva – vidutine veikla t.y. vaikščiojimu pėsčiomis 30 min. ir daugiau [43]. Galima būtų palyginti su šio tyrimo duomenimis, kurie parodė, kad nepakankamai fizinės veiklos turi 56 proc. žmonių, tai yra panašūs rodikliai į leidinyje „Lietuvos gyventojų sveikata“ pateiktus rodiklius. Šiame tyrime tik 25 proc. nurodė, kad atlieka papildomus pratimus raumenų jėgai stiprinti (11 lentelė). Šis rezultatas buvo panašus į Lietuvos statistikos departamento pateiktą, tik 23 proc. atliko konkrečias mankštas skirtas pastiprinti raumenis. Analizuojant šio darbo duomenis galima teigti, kad sergančiųjų nėra pakankamas fizinis aktyvumas. PSO rekomenduoja bent 150 min. vidutinio intensyvumo aerobinių pratimų per savaitę arba 75 min intensyvių pratimų per savaitę ir papildomai turi būti atliekami raumenys stiprinantys pratimai (2 kartus per savaitę) [43]. Šios minimalios rekomendacijos yra labai svarbios vyresniam amžiuje, kadangi esant pakankamam fiziniam aktyvumui ne tik pagerėją žmonių fizinė būklė, bet ir sumažėja hospitalizacijos ir institucionalizacijos rizika.
11 lentelė. Respondentų fizinio aktyvumo įpročiai
Pratimų pobūdis Atlieka Neatlieka
Lankstumą lavinantys pratimai 6 (38proc.) 10 (63 proc.)
Raumenų jėgos stiprinimo pratimai 4 (25 proc.) 12 (75 proc.)
Remiantis tyrimo duomenų analize pastebėta, jog tiriamųjų fizinio aktyvumo nebuvimas priklausė nuo to ar pacientas sirgo MI. Pastebėta, kad tie kurie sirgo MI statistiškai reikšmingai dažniau nei sergantys NKA buvo neaktyvūs, neužsiėmė jokia fizine veikla (12 pav.). Pastebėta, kad didžiausia
19%
25% 31%
25%
Fizinio aktyvumo lygiai
Neaktyvus
Nepakankamai aktyvus, vykdoma lengva veikla Nepakankamai aktyvus, reguliari veikla
29 dalis NKA pacientų (44 proc.) nurodė, kad jų fizinis aktyvumas yra vidutinis, tačiau nepakankamas pagal PSO rekomendacija [43]. MI grupėje tik po 20 proc. pacientų užsėmė lengva arba vidutine fizine veikla. Abiejuose grupėse tik 25 proc. pacientų buvo pakankamai aktyvūs.
2=7,691; lls=3; p=0,053
* p<o,o5, lyginant su respondentais, kurie serga nestabilia krūtinės angina
12 pav. Respondentų fizinio aktyvumo vertinimas priklausomai nuo pagrindinės diagnozės (proc.)
Mokslininkai yra ištyrę, kad fizinis aktyvumas sumažina mirties riziką, pakartotinį stacionarizavimą dėl MI, gerina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę, bei funkcinį pajėgumą ir fizinio krūvio toleranciją [31, 34]. Tai pat turi teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams, metimui rūkyti, kraujospūdžio ir kūno svoriui mažėjimui. Remiantis šiame tyrime gautais rezultatais, galima teigti, kad didelė dali pacientų (75 proc.) sergančių ūmiu išeminiu sindromu ( MI ir NKA) nebuvo pakankamai aktyvūs iki stacionarizavimo, todėl yra svarbi kardiologinė reabilitacija, kurios metu turi būti akcentuojamas fizinio aktyvumo palaikymas ir jo svarba.
12.5.
Vidinės darnos, gyvenimo kokybės ir fizinio aktyvumo lygio sąsajos
35,0* 20,0 20,0 25,0 0,0 31,0 44,0 25,0 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Neaktyvus Nepakankamai aktyvus, vykdoma lengva veikla Nepakankamai aktyvus, vidutinė veiklaPakankamai aktyvus Proc.
Miokardo infarktas
30 Tyrime buvo nagrinėtas koreliacinis ryšys (pirsono koreliacijos koeficientas) tarp fizinio aktyvumo lygio ir gyvenimo kokybė bei vidinės darnos. Nustatytas vidutinis ryšys tarp fizinio aktyvumo lygio ir 2 gyvenimo kokybę sudarančių sričių. Didėjant fiziniam aktyvumo lygiui didėjo energingumas/gyvybingumas bei gerėjo kasdienė veikla, kuriai reikėjo fizinių jėgų (ėjimas, kopimas laiptais, energinga veikla). Nebuvo rastas ryšys tarp fizinio aktyvumo lygio ir vidinės darnos ir ją sudarančių komponentų. Remiantis šio tyrimo rezultatais galima įtarti, kad nėra sąsajų tarp vidinės darnos ir fizinio aktyvumo, tačiau negalima atmesti, kad šios išvados gali būti klaidingos dėl per mažo respondentų įtraukimo. Užsienio mokslininkai savo atliktuose tyrimuose pastebi, kad žmonės su žema vidine darna yra 2 kartu dažniau linkę neužsiimti fizine veikla, ot tai lemia didesnį sergamumą ŠKL [33]. M.Lovlien ir kt. taip pat akcentuoja fizinio aktyvumo sąsajas su gyvenimo kokybės pagerėjimu. Tyrime buvo atskleista, kad net ir mažas fizinio aktyvumo padidėjimas lemia pokyčius vertinant savo gyvenimo kokybę [34].
13 lentelė. Gyvenimo kokybės ir vidinės darnos sąsajos su fiziniu aktyvumu
Sąsajos Fizinis aktyvumo lygis
31 p 0,431 Kontrolės r 0,183 p 0,284 Prasmingumas r 0,036 p 0,835 Amžius r -0,074 p 0,667 KMI r -0,299 p 0,076
32
13. IŠVADOS
1. Pusė pacientų sergančių MI ir NKA turėjo žemą vidinę darną.
2. Sergant MI, labiausiai sumažėja energingumas, dėl fizinių negalavimų yra apribojama veikla ir padidėja skausmo pojūtis, tačiau socialinės funkcijos nesutrinka. Lyginant NKA sergančiuosius su MI sergančiais, stebima tendencija, kad fiziniai negalavimai ir emocinė būklė mažiau trikdo įprastinę veiklą. Taip pat NKA grupėje buvo padidėjęs skausmo pojūtis ir prastai vertinama bendra sveikata.
3. Sergančiųjų MI ir NKA fizinis aktyvumas yra nepakankamas. Trečdalis MI pacientų buvo fiziškai neaktyvūs.
33
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Tyrimo rezultatai parodė, kad vyresnių žmonių fizinis aktyvumas yra žemas ir nesiekia PSO rekomenduojamų normų, bei didelė dalis pacientų turėjo antsvorį ir nutukimą. Todėl šeimos gydytojo komandos nariai turėtų rasti daugiau laiko ir paaiškinti fizinio aktyvumo principus ir skatinti pacientus būti labiau fiziškai aktyviais. Taip pat suteikti papildomų žinių apie sveikos gyvensenos naudą ir pacientų artimiesiems. Reikia ieškoti papildomų priemonių fizinio aktyvumo skatinimui, pvz.: sukurti fizinio lavinimo grupes, kuriose fiziniai pratimai būtų pritaikyti ŠKL sergantiesiems.
34
15. LITERATŪRA
1. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Mirties priežastys 2017m. Vilnius; 2018; [žiūrėta
2020 lapkričio 5]. Prieiga internete:
https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Mirties_priezastys/Mirties_priezastys_2017.pdf 2. Virani SS, Alonso A, Benjamin EJ, Bittencourt MS, Callaway CW, Carson AP, Chamberlain AM, Chang AR, Cheng S, Delling FN, Djousse L, Elkind MSV, Ferguson JF, Fornage M, Khan SS, Kissela BM, Knutson KL KT. 2020 Heart Disease & Stroke Statistical Update Fact Sheet Global Burden of Disease High Blood Cholesterol and Other Lipids. 2020;9–11.
3. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Mirties priežastys 2019m. Vilnius; 2020. [žiūrėta
2020 lapkričio 5]. Prieiga internete:
https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Mirties_priezastys/Mirties_priezastys_2019.pdf. 4. Xing Y, Yang SD, Wang MM, Feng YS, Dong F, Zhang F. The Beneficial Role of Exercise Training for Myocardial Infarction Treatment in Elderly. Front. Physiol. 2020;11:1–8.
5. Žaliūnas R., Babarskienė R. M., Bakšytė, G., Bardauskienė, L., Ereminienė, E., Gustienė O. ir kt.; Kardiologijos pagrindai studentams. LSMU; 2020.
6. Šeraitė R. Vilniaus universiteto dėstytojų vidinės darnos ir gyvensenos tyrimas: magistro baigiamasis darbas. Vilnius: VU; 2011.
7. Antanowsky. A. Unraveling the Mystery of Health. How people manage stress and stay well. San Francisco, London,: Jossey-Bass Publishers.; 1987.
8. Mittelmark MB, Sagy S, Eriksson M, Bauer GF, Pelikan JM, Lindström B, et al. The handbook of salutogenesis. Handb. Salut. 2016;1–461.
9. Eriksson M, Lindström B. Antonovsky’s sense of coherence scale and the relation with health: A systematic review. J. Epidemiol. Community Health. BMJ Publishing Group Ltd; 2006. p. 376–81. 10. Javtokas Z. Salutogeninio modelio panaudojimas stiprinant gyventojų sveikatą. Sveikatos Mokslai. 2009;3(63):2375–7.
11. Bergman E, Malm D, Berterö C, Karlsson JE. Does one’s sense of coherence change after an acute myocardial infarction?: A two-year longitudinal study in Sweden. Nurs. Heal. Sci. 2011;13:156–63. 12. Bergman E, Malm D, Karlsson JE, Berterö C. Longitudinal study of patients after myocardial infarction: Sense of coherence, quality of life, and symptoms. Hear. Lung J. Acute Crit. Care. Mosby, Inc.; 2009;38:129–40.
13. Silarova B, Nagyova I, Rosenberger J, Studencan M, Ondusova D, Reijneveld SA, et al. Sense of coherence as a predictor of health-related behaviours among patients with coronary heart disease. Eur. J. Cardiovasc. Nurs. 2014;13:345–56.
35 daktaro disertacija. Vilnius: VU; 2016.
15. Stankūnas M, Kalėdienė R, Starkuvienė S. Vidinė darna ir jos sąsajos su psichosocialine sveikata ( Kauno bedarbių tyrimo duomenys). Medicina. 2009;45(10):807–13.
16. Juodienė D. Motinų vidinės darnos ir motinos darnos su kūdikiu sąsajos: magistro baigiamasis darbas. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2007.
17. Valiuliene E. Pacientų, turinčių globos-rūpybos poreikį, gyvenimo kokybės ir integruotų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio sąsajos: magistro baigiamasis darbas. Kaunas: LSMU; 2017.
18. Furmonavičius T. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimų metodologiniai aspektai. Medicina 2004; 40(6):509-516.
19. Ware JE, Sherbourne CD. The MOS 36-item short-form health survey (Sf-36): I. conceptual framework and item selection. Med Care; 1992 ;30:473–83.
20. Brink E, Grankvist G, Karlson BW, Hallberg LRM. Health-related quality of life in women and men one year after acute myocardial infarction. Qual. Life Res. 2005;14:749–57.
21. Simpson E, Pilote L. Quality of life after acute myocardial infarction: A comparison of diabetic versus non-diabetic acute myocardial infarction patients in Quebec acute care hospitals. Health Qual. Life Outcomes. 2005;3:2–7.
22. Kang K, Gholizadeh L, Inglis SC, Han HR. Correlates of health-related quality of life in patients with myocardial infarction: A literature review. Int. J. Nurs. Stud. Elsevier; 2017;73:1–16.
23. Humphreys JM, Denson LA, Baker RA, Tully PJ. The importance of depression and alcohol use in coronary artery bypass graft surgery patients: Risk factors for delirium and poorer quality of life. J. Geriatr. Cardiol. 2016;13:51–7.
24. Buchanan DM, Arnold S V., Gosch KL, Jones PG, Longmore LS, Spertus JA, et al. Association of Smoking Status with Angina and Health-Related Quality of Life after Acute Myocardial Infarction. Circ. Cardiovasc. Qual. Outcomes. 2015;8:493–500.
25. Mollon L, Bhattacharjee S. Health related quality of life among myocardial infarction survivors in the United States: A propensity score matched analysis. Health Qual. Life Outcomes. Health and Quality of Life Outcomes; 2017;15:1–10.
26. Staniūtė M. Sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir jos pokyčiai ilgalaikio stebėjimo metu: daktaro disertacija. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2007.
27. Hawkes AL, Patrao TA, Ware R, Atherton JJ, Taylor CB, Oldenburg BF. Predictors of physical and mental health-related quality of life outcomes among myocardial infarction patients. BMC Cardiovasc. Disord. BMC Cardiovascular Disorders; 2013;13:1.
36 29. Silarova B, Nagyova I, Rosenberger J, Studencan M, Ondusova D, Reijneveld SA, et al. Sense of coherence as an independent predictor of health-related quality of life among coronary heart disease patients. Qual. Life Res. 2012;21:1863–71.
30. Norekvål TM, Fridlund B, Moons P, Nordrehaug JE, Sævareid HI, Wentzel-Larsen T, et al. Sense of coherence - a determinant of quality of life over time in older female acute myocardial infarction survivors. J. Clin. Nurs. 2010;19:820–31.
31. Shaya GE, Al-Mallah MH, Hung RK, Nasir K, Blumenthal RS, Ehrman JK, et al. High Exercise Capacity Attenuates the Risk of Early Mortality After a First Myocardial Infarction: The Henry Ford Exercise Testing (FIT) Project. Mayo Clin. Proc. Mayo Foundation for Medical Education and Research; 2016;91:129–39.
32. Lawler PR, Filion KB, Eisenberg MJ. Efficacy of exercise-based cardiac rehabilitation post-myocardial infarction: A systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Am. Heart J. Mosby, Inc.; 2011;162:571-584.
33. Myers V, Drory Y, Gerber Y. Sense of coherence predicts post-myocardial infarction trajectory of leisure time physical activity: A prospective cohort study. BMC Public Health. BioMed Central Ltd; 2011;11:708.
34. Løvlien M, Mundal L, Hall-Lord ML. Health-related quality of life, sense of coherence and leisure-time physical activity in women after an acute myocardial infarction. J. Clin. Nurs. 2017;26:975–82. 35. Stonienė. L. ŽIV užsikrėrusių nuteistųjų vidinė darna, streso įveika ir gyvenimo kokybė: daktato disertacija. Vilnius: Vilniaus Universitetas; 2006.
36. Diržytė A. Onkologinių pacientų kognityvinės schemos, ligos įveika ir ląstelinis imunitetas: daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas; 2001.
37. Gerasimčik-Pulko V, Pileckaitė-Markovienė M, Bulotienė G, Ostapenko V. Relationship between sense of coherence and quality of life in early stage breast cancer patients. Acta Medicina Lithuania, 2009; 16(3-4), 139-144.
38. Rodiklių duomenų bazė - Oficialiosios statistikos portalas. [žiūrėta 2021 vasario 13]. Prieiga internete: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/
39. Payne M, Porter Starr K, Orenduff M, Mulder HS, Mcdonald S, Spira A, et al. Quality of life and mental health in older adults with obesity and frailty: associations with a weight loss intervention. J Nutr Heal. Aging. 2018;22:1259–65.
40. Javtokas Z. Sence of Coherence and health: evidence from the survey in Lithuania. Nordic School of public Health, Essay Master of Public Health, MPH. 2005;19.
37 42. Shibayama K. Factors Related to the Improvement of Quality of Life at 6 Months after Discharge for Myocardial Infarction Patients Treated with Percutaneous Coronary Intervention. J. Rural Med. 2012;7:33–7.
38
16. PRIEDAI
Priedas Nr.1
APKLAUSA
Aš esu Silvija Bartašiūnaitė, Lietuvos sveikatos mokslu universiteto Medicinos fakulteto studentė. Atlieku magistrinio darbo tyrimą „Vidinės darnos ir gyvenimo kokybės sąsajos su pacientų fiziniu aktyvumu sergant ūminiu miokardo infarktu ir nestabilia krūtinės angina“.
Bus atliekama anoniminė apklausa, kuri gali sukelti tik nedidelius nepatogumus susijusius su sugaištu laiku. Konfidencialumas bus užtikrinamas, nes atliekama anketa yra anoniminė, vardai, pavardės ir kiti asmeniniai duomenys nebus renkami. Tyrimo rezultatai bus skelbiami tik apibendrinti.
Pildant anketą, reikia pažymėti vieną teisingą atsakymą varnele, kryželiu ar kitu suprantamu būdu.
Iškilus neaiškumams galite kreiptis el. paštu: silvija.bartasiunaite@gmail.com
Bendri klausimai
Pildydami anketą pažymėkite tik VIENĄ Jums labiausiai tinkamą atsakymo variantą
39 8. Ar rūkote?
9. Ar giminėje yra buvę susirgimų širdies ligomis?
10. Ar sergate kokia nors plaučių liga? Jei taip tai kokia?
...
11. Ar sergate padidėjusio kraujo spaudimo liga?
12. Ar sergate cukriniu diabetu?
13. Ar patyrėte stresą/sirgote depresija?
14. Ar Jums yra padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje?
40
2 priedas
Greitas fizinio aktyvumo įvertinimas
Fizinis aktyvumas – tai toks aktyvumas, kurio metu kūnas juda ir padažnėja širdies
susitraukimų dažnis, atliekamas pomėgių, darbo ar keliavimo veikloms įgyvendinti.
Šie klausimai padės išsiaiškinti Jūsų atliekamo fizinio aktyvumo intensyvumo lygį. Fizinio aktyvumo intensyvumas yra tiesiogiai susijęs su sunaudojamos energijos kiekiu.
Fizinio aktyvumo intensyvumo lygio pavyzdžiai: Lengvas aktyvumas
Širdies susitraukimų dažnis šiek tiek didesnis nei ramybės;
Galima dainuoti, kalbėti.
Ramus vaikščiojimas; Tempimo pratimai; Siurbimas, lengvi kiemo darbai
Vidutinis aktyvumas
• Širdies susitraukimų dažnis didesnis nei ramybės; • Galima kalbėti, bet ne
dainuoti.
Greitas ėjimas, Aerobika, Jėgos treniruotė, Ramus plaukimas
Aukšto intensyvumo aktyvumas
• Stipriai padidėja širdies susitraukimų dažnis; • Labai sunku kalbėti, bet jei
kalbama, kalba
pertraukiama gilių įkvėpimų ir iškvėpimų.
41
Koks yra Jūsų įprastinis fizinis aktyvumas?
(Pažymėkite vieną Jums tinkantį atsakymą)
Niekada arba labai retai būnu fiziškai aktyvus (-i) Taip
Ne
Lengvai arba vidutiniškai fiziškai aktyvus (-i) būnu ne kiekvieną savaitę. Taip
Ne
Kiekvieną savaitę aš užsiimu lengva fizine veikla Taip
Ne Užsiimu vidutinio intensyvumo fizine veikla kiekvieną savaitę, mažiau nei 30
minučių per dieną 5 dienas per savaitę.
Taip Ne Užsiimu didelio intensyvumo fizine veikla kiekvieną savaitę, mažiau nei 20
minučių per dieną 3 dienas per savaitę
Taip Ne 30 ir daugiau minučių per dieną aš vykdau vidutinio intensyvumo fizinę veiklą,
5 ir daugiau dienų per savaitę.
Taip Ne 20 ir daugiau minučių per dieną aš vykdau didelio intensyvumo fizinę veiklą, 3
ir daugiau dienų per savaitę
Taip Ne Mankštinuosi, norėdamas pagerinti savo kūno lankstumą, atlikdamas tempimo
arba jogos pratimus, kartą per savaitę ar dažniau.
Taip Ne Mankštinuosi, norėdamas pagerinti savo kūno raumenų jėgą, atlikdamas svorių
kilnojimo arba aerobikos, fitneso pratimus, kartą per savaitę ar dažniau.
Taip Ne
© 2006 University of Washington Health Promotion Research Center,
42
3 priedas
SF-36 klausimynas
Anketoje pateikti klausimai apie Jūsų sveikatą, kaip Jūs jaučiatės ir kaip Jūs galite atlikti kasdieninę veiklą. Jeigu Jūs nesate įsitikinęs, kaip atsakyti į kokį nors klausimą, prašom parinkite labiausiai tinkantį atsakymą ir jeigu norite, pateikite savo komentarus. Nepraleiskite per daug laiko atsakinėdami, nes greitas atsakymas dažnai ir būna teisingas.
1. Apskritai, ar galite sakyti, kad Jūsų sveikata yra: (Prašau pažymėti vieną atsakymą)
Puiki Labai gera Gera
Nebloga Bloga
2. Palyginus prieš 1 metus, kaip pasikeitė Jūsų sveikata dabar: (Prašau pažymėti vieną atsakymą)
Žymiai geresnė, negu prieš 1 metus Truputį geresnė, negu prieš 1 metus Panaši, kaip ir buvo Truputį blogesnė, negu prieš 1 metus
Žymiai blogesnė, negu prieš 1 metus
3. Sveikata ir kasdieninė veikla
Šie klausimai yra apie veiklą, kurią Jūs atliekate kasdien. Ar Jūsų sveikata riboja šią veiklą? Jei taip, tai kiek?
(Prašau pažymėti vieną langelį kiekvienoje eilutėje)
Taip, labai riboja Taip, truputį riboja Ne, neriboja visai
a) Energinga veikla, tokia kaip bėgimas, sunkių daiktų kėlimas, dalyvavimas įtemptame sporte
b) Vidutinio sunkumo veikla, tokia kaip stalo perstūmimas, valymas dulkių siurbliu
c) Kėlimas ir nešimas maisto prekių
d) Lipimas keletą aukštų laiptais
43
f) Pasilenkimas, klūpojimas ar stovėjimas
g) Ėjimas daugiau negu 1,5 kilometro
h) Ėjimas pusę kilometro
i) Ėjimas 100 metrų
j) Prausimasis ir apsirengimas
4. Per pastarąsias 4 savaites, ar Jūs turėjote kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu ar kita reguliaria kasdienine veikla dėl fizinės sveikatos?
(Prašau atsakykite TAIP arba NE į kiekvieną klausimą)
TAIP NE
a) mažiau laiko praleidžiate darbe ar kitur
b) atlikote mažiau, negu Jūs norėtumėte
c) apribojote darbo rūšį ar kitą veiklą
d) iškilo sunkumai atliekant darbą ar kitą veiklą (pvz.: reikia žymiai daugiau pastangų)
5. Per pastarąsias 4 savaites, ar Jūs turėjote kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu ar kita reguliaria kasdienine veikla dėl kokių nors emocinių problemų (tokių kaip depresijos ar nerimo jautimas)?
(Prašau atsakykite TAIP arba NE į kiekvieną klausimą)
TAIP NE
a) mažiau laiko praleidžiate darbe ar kitur
b) atlikote mažiau, negu norėtumėte
c) neatlikote darbo ar kitų užduočių taip rūpestingai, kaip paprastai
6. Per pastarąsias 4 savaites, kaip Jūsų fizinė sveikata ar emocinės problemos trukdė Jums bendrauti su šeima, draugais, kaimynais ar grupėmis?
(Prašau pažymėti vieną langelį)
Ne, visiškai ne Nežymiai Vidutiniškai
Gana nemažai Ypatingai
44
Nebuvo Labai silpni Silpni
Vidutinio intensyvumo Sunkūs Labai sunkūs
8. Per pastarąsias 4 savaites, kaip skausmas pertraukė Jūsų normalų darbą (įskaitant namų ruošą ir darbą ne namie)?
(Prašau pažymėti vieną langelį)
Ne, visai ne Labai nedaug Vidutiniškai
Gana nemažai Ypatingai
JŪSŲ JAUSMAI
9. Šie klausimai yra apie Jūsų savijautą ir kaip Jūs tai apibūdintumėte per paskutinį mėnesį. (Kiekvienam klausimui parinkite po vieną atsakymą).
(Prašau pažymėti vieną langelį kiekvienoje eilutėje)
Visada Dažniau-siai
Kartais Retkar-čiais
Retai Niekada
Kaip dažnai per pastarąjį
mėnesį: a) Ar Jūs jautėte gyvenimo pilnatvę? b) Ar Jūs buvote labai nervingas?
45
i) Ar Jūs jautėtės pavargęs?
j) Ar Jūsų sveikata apribojo Jūsų socialinę veiklą (kaip draugų ar artimų giminių lankymas)?
BENDRA SVEIKATA
10. Prašau parinkti atsakymą, kuris geriausiai išreiškia teisingas ar klaidingas Jums yra kiekvienas iš šių tvirtinimų?
(Prašau pažymėti vieną langelį kiekvienoje eilutėje)
Tiksliai teisingas Dažniausiai teisingas Nesu įsitikinęs Dažniausiai klaidingas Tiksliai klaidingas
a) Man atrodo, kad aš labiau linkęs sirgti negu kiti žmonės
b) Aš esu toks sveikas kaip ir kiti, ką aš pažįstu
c) Aš manau, kad mano sveikata blogės
46
4priedas Vidinės darnos SOC-13 klausimynas
Pateiksime keletą klausimų apie tai, kaip Jūs gyvenate. Kiekvienas klausimas turi nuo 1 iki 7 balus. (1 -labai dažnai, blogiausia galima pozicija iki 7 niekada, geriausia galima pozicija)
Prašome išsirinkti ir pažymėti tą, kuris tiksliausiai atspindi Jūsų jausmus ir nuomonę. 1. Ar dažnai būna taip, kad Jums iš tikrųjų nerūpėtų, kas vyksta aplink?
Labai dažnai 1 2 3 4 5 6 7 niekada
2. Ar dažnai būdavo taip, kad Jus stebintų Jums gerai pažįstamų žmonių elgesys? labai dažnai 1 2 3 4 5 6 7 niekada
3. Ar dažnai Jus nuvilia žmonės, kuriais pasitikėjote? labai dažnai 1 2 3 4 5 6 7 niekada 4. Kaip Jus jaučiatės galvodamas apie tai, ką darysite ateityje?
Visai negerai, nieko gero iš ateities aš nelaukiu 1 2 3 4 5 6 7 labai gerai, viskas bus puiku
5. Ar dažnai jaučiate, kad su Jumis elgiamasi neteisingai? labai dažnai 1 2 3 4 5 6 7 niekada
6. Ar dažnai jaučiatės taip, lyg būtumėte neįprastoje, nežinomoje situacijoje ir nežinotumėte, ką daryti?
labai dažnai 1 2 3 4 5 6 7 niekada 7. Ar Jums patinka tai, ką tenka daryti kiekvieną dieną?
niekada 1 2 3 4 5 6 7 labai dažnai
8. Ar dažnai atsitinka taip, kad Jūs negalėtumėte aiškiai suprasti savo minčių ir jausmų? labai dažnai 1 2 3 4 5 6 7 niekada
9. Ar dažnai Jums kyla jausmai, kurių Jus nenorėtumėte patirti? labai dažnai 1 2 3 4 5 6 7 niekada
10. Daugelis žmonių, net ir labai stiprių ir valingų, tam tikrose situacijose kartais jaučiasi visiškai išsekę ir pralaimėję. Ar dažnai Jums tekdavo patirti tokį jausmą?
labai dažnai 1 2 3 4 5 6 7 niekada
11. Ar dažnai atsitinka taip, kad Jūs negalite numatyti, kas įvyks, kas atsitiks? labai dažnai 1 2 3 4 5 6 7 niekada
12. Ar dažnai Jums atrodo, kad tai, ką darote kasdien, yra mažai prasminga? labai dažnai 1 2 3 4 5 6 7 niekada
