INTERESŲ KONFLIKTAS

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS FAKULTETAS

ORTOPEDIJOS TRAUMATOLOGIJOS KLINIKA

RADIOLOGINIŲ VAIZDŲ PALYGINIMAS PO KELIO SĄNARIO ENDOPROTEZAVIMO OPERACIJOS

BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS Medicinos studijų programa

Autorius: Vytautas Merkliopas

Mokslinis vadovas: Dr. Robertinas Juosponis

Mokslinio darbo konsultantas: Dr. Justinas Stučinskas

(2)

TURINYS

TURINYS 2

SANTRAUKA 3

SUMMARY 5

PADĖKA 7

INTERESŲ KONFLIKTAS 7

BIOETIKOS CENTRO LEIDIMAS 7

SANTRUMPOS 8

SĄVOKOS 9

ĮVADAS 10

LITERATŪROS APŽVALGA 11

Kelio osteoartrito epidemiologija ir pasekmės 11

Kelio osteoartrito gydymas, kojos mechaninės ašies ir komponentų padėties svarba 11

TYRIMO METODIKA IR METODAI 13

Tiriamųjų atranka ir tyrimo planavimas 13

Pooperacinis radiologinis ištyrimas 13

Tyrimo eiga 15

Statistinė analizė 15

REZULTATAI 16

Mechaninės kojos ašies kampas 16

Šlaunikaulinio komponento medialinis kampas 17

REZULTATŲ APTARIMAS 19

Mechaninės kojos ašies kampas 19

(3)

Šlaunikaulinio komponento medialinis kampas 19

Blauzdikaulinio komponento vidinis kampas 20

IŠVADOS 22

LITERATŪROS SĄRAŠAS 23

(4)

SANTRAUKA

Autorius: Vytautas Merkliopas Vadovas: Dr. Robertinas Juosponis

Darbas atliktas: Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose

Darbo pavadinimas: Radiologinių vaizdų palyginimas po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos.

Darbo anotacija: Lietuvoje nuolat didėja kelio sąnario endoprotezavimo operacijų skaičius.

Endoprotezo komponentų padėtis po operacijos privalo būti įvertinta, norint nuspėti sąnario funkciją ir operacijos sėkmingumą. Pooperacinis endoprotezo komponentų padėties įvertinimas dažnai atliekamas naudojant trumpą kelio sąnario rentgenogramą, nors auksiniu standartu laikoma visą koją apimanti rentgenograma. Šiuo darbu norima ištirti ar trumpa kelio sąnario rentgeno nuotrauka yra pakankamai informatyvi vertinant endoprotezo komponentų padėtį po operacijos.

Tyrimo tikslas: palyginti visą koją apimančią tiesinę rentgenogramą ir trumpą kelio sąnario rentgenogramą po kelio sąnario endoprotezavimo operacijos.

Tyrimo uždaviniai:

1) Išmatuoti mechaninės kojos ašies kampą bei nustatyti endoprotezo komponentų padėtį visą koją apimančiose tiesinėse rentgenogramose ir trumpose kelio sąnario rentgenogramose.

2) Įvertinti ar visą koją apimanti tiesinė rentgenograma tiksliau leidžia išmatuoti mechaninės kojos ašies kampą ir endoprotezo komponentų padėtį lyginant su trumpa kelio sąnario rentgenograma.

Metodika: LSMUL KK Ortopedijos ir Traumatologijos klinikos archyve rinktos radiografijos pacientų, kuriems nuo 2018-01-01 iki 2018-06-01 atlikta radikali kelio artroplastika.

Tyrimui atrinkti 99 pacientai (17 vyrų ir 82 moterys), kuriems po radikalios kelio artroplastikos buvo atliktos tiesinės visą koją apimančios ir tiesinės kelio sąnario rentgenogramos. Pacientai neįtraukti į tyrimą, jeigu anksčiau buvo atliktos kaulų operacijos (osteosintezė ar osteotomija), protezuotas klubo sąnarys arba anksčiau patirtas blauzdikaulio ar šlaunikaulio lūžis. Išmatuota MKA, ŠKMK, BKMK abiejų tipų nuotraukose. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS

(5)

22.0 statistine programa ir Excel 2016 programa. Aprašomosios statistikos metodu apskaičiuotos skaitinės imties charakteristikos: absoliutūs ir procentiniai dažniai, vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, mažiausios ir didžiausios kintamųjų reikšmės. Pasikartojantiems duomenims skirtingomis sąlygomis palyginti taikytas Wilcoxon testas ranginiams duomenims. Kokybinių požymių proporcijos tarp grupių palygintos, taikant Chi kvadratu (χ2) kriterijų. Skirtumas ar ryšys tarp požymių statistiškai reikšmingas, kai taikytų kriterijų reikšmingumas p<0,05.

Rezultatai: visą koją apimančiose rentgenogramose: vidutinė MKA – 179,2 °±3,9°, šlaunikaulinio komponento vidinis kampas – 89,2 °±3°, blauzdikaulinio komponento vidinis kampas – 89,8 °±1,9°. Tiesinėse kelio sąnario rentgenogramose: vidutinė MKA 177,3°±3,3°, šlaunikaulinio komponento vidinis kampas – 88,1 °±2,1°, blauzdikaulinio komponento vidinis kampas – 89,4°±2,6°.

Išvados:

1. Visą koją apimančiose rentgenogramose: vidutinė MKA – 179,2 °±3,9°, ŠKVK – 89,2°±3°, BKVK – 89,8 °±1,9°. Trumpose kelio sąnario rentgenogramose: vidutinė MKA 177,3°±3,3°, ŠKVK – 88,1°±2,1°, BKVK – 89,4°±2,6°.

2. Lyginant matavimus su atliktais visą koją apimančiose rentgenogramose, trumpos kelio sąnario rentgenogramos nėra tinkamos tiksliam MKA ir protezo komponentų padėčių įvertinimui ir MKA išmatuojama labiau varus padėtyje.

(6)

SUMMARY

Author: Vytautas Merkliopas

Academic supervisor: Dr. Robertinas Juosponis

Work was made at: Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kauno klinikos Clinic of Orthopaedics and Traumatology.

Title: Comparing different x-ray attempts after total knee arthroplasty.

The aim of this study is to compare the data of hip-to-ankle radiographs and short knee radiographs after total knee arthroplasty.

Research tasks:

1) To measure the angle of the leg’s machanical axis and the alignment of femoral and tibial components of prosthesis.

2) To assess the validity of a short knee radiograph in measurement of the machanical axis angle and implant alignment compared to hip-to-ankle radiographs.

Methods: Medical data of all patients were obtained from Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Clinic of Orthopaedics and Traumatology. We selected 99 patients, for whom total knee arthroplasty was performed during January 01 and June 01 of 2018 (17 men and 82 women) and both - hip-to-ankle and short knee radiographs after TKA was performed. We excluded patients with previous knee bone surgeries, such as osteosynthesis, osteotomy or arthroplasty and those who experienced fractures of the femur or tibia. Postoperative radiological measurements estimating the accuracy of TKA alignment and the comparison between the radiological methods were performed. The descriptive and analytical statistical methods were used.

Qualitative data are presented as absolute numbers (n) and percentage (%). Quantitative data are presented as means ± standard deviations and 95% confidence intervals. For not normally distributed data, we used non parametric Wilcoxon test for paired samples. χ 2 test was used when comparing proportions between the groups. A p-value of < 0.05 was considered significant.

Results: hip-to-ankle radiographs: mean mechanical axis angle – 179,2 °±3,9°, mean femoral component medial angle – 89,2 °±3°, mean tibial component medial angle – 89,8°±1,9°.

(7)

Short kneeradiographs: Mean mechanical axis angle 177,3°±3,3°, mean femoral component medial angle – 88,1°±2,1°, mean tibial component medial angle – 89,4°±2,6°.

Conclusion:

1. hip-to-ankle radiographs: mean mechanical axis angle – 179,2 °±3,9°, mean femoral component medial angle – 89,2 °±3°, mean tibial component medial angle – 89,8°±1,9°. Short knee radiographs: Mean mechanical axis angle – 177,3°±3,3°, mean femoral component medial angle – 88,1°±2,1°, mean tibial component medial angle – 89,4°±2,6°.

2. When compared to measurements taken on hip-to-ankle radiographs, short knee radiographs are insufficient to accurately assess the mechanical alignment of a TKA and tend to exaggerate the varus appearance of the implant’s mechanical alignment.

(8)

PADĖKA

Dėkoju mokslinio darbo vadovui dr. Robertinui Juosponiui už galimybę atlikti baigiamąjį magistrinį darbą bei konsultantui dr. Justinui Stučinskui už pagalbą bei bendradarbiavimą tyrimo atlikimo metu.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

BIOETIKOS CENTRO LEIDIMAS

Tyrimą atlikti leidimus 2019-03-13 išdavė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras Nr. BEC-MF-347

(9)

SANTRUMPOS

AKA – anatominė kojos ašis

BKVK– blauzdikaulinio komponento vidinis kampas Max – maksimali vertė

Min – minimali vertė

MKA – mechaninė kojos ašis p – reikšmingumo lygmuo

RKA – radikali kelio artroplastika

ŠKVK – šlaunikaulinio komponento vidinis kampas TKR – trumpa kelio sąnario rentgenograma

VKAR – visą koją apimanti rentgenograma

(10)

SĄVOKOS

Sergamumas – per metus užregistruotų visų ligos atvejų (naujų ir kartotinių), dėl kurių žmonės kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas, ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis.

Ligotumas – bendras visų žinomų ligos atvejų skaičiaus ir gyventojų skaičiaus santykis tam tikru laiko momentu.

Pagyvenę žmonės – 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonės.

Valgus – kojos mechaninės ašies kampas >180°.

Varus – kojos mechaninės ašies kampas <180°.

(11)

ĮVADAS

Gyvenimo trukmės ilgėjimas ir populiacijos senėjimas sukėlė lėtinių ligų, ypač skeleto ir raumenų sistemos, dažnėjimą. Skeleto ir raumenų sistemos ligos yra ketvirtoji dažniausia pagyvenusių žmonių sergamumo priežastis po širdies ir kraujagyslių, lėtinių kvėpavimo sistemos ligų bei piktybinių auglių [1]. Osteoartritas yra dažniausias sutrikimas iš skeleto ir raumenų sistemos ligų vyresniems žmonėms [2]. 2010 metų duomenimis rentgenologiškai patvirtinto simptominio kelio osteoartrito paplitimas pasaulyje buvo 3,8% ir tai buvo 11-ta pagal dažnumą priežastis sukelianti neįgalumą [3].

Kelio osteoartritui gydyti rekomenduojamos konservatyvios metodikos, jeigu jos neveiksmingos - operacinis gydymas. Dažniausiai pasirenkamas ir efektyviausias operacinio gydymo metodas yra radikali kelio artroplastika. Operacijos metu siekiama atstatyti 180 laipsnių mechaninę kojos ašį (MKA), o sąnarinį paviršių suformuoti statmenu kampu MKA. Ankstyvojo operacijos sėkmingumo vertinimui aukso standartas yra visą koją apimanti tiesinė rentgenograma, tačiau dėl ekonominių paskatų, mažesnės apšvitos, tinkamos įrangos stygiaus dažnai atliekama tiesinė kelio sąnario rentgenograma. Atliktų mokslinių tyrimų, tiriančių tiesinės kelio sąnario rentgenogramos tinkamumą operacijos protezo komponentų padėčiai įvertinti bei kojos mechaninei ašiai nustatyti, duomenys kontraversiški.

Šio tyrimo tikslas yra patikrinti tiesinių kelio sąnario rentgenogramų tinkamumą mechaninės ašies ir komponentų padėties įvertinimui po radikalios kelio artroplastikos.

(12)

LITERATŪROS APŽVALGA

Kelio osteoartrito epidemiologija ir pasekmės

Skeleto ir raumenų sistemos ligos yra ketvirtoji dažniausia pagyvenusių žmonių sergamumo priežastis [1]. Dažniausia skeleto ir raumenų sistemos liga yra osteoartritas [2]. 2015 metų meta analizės duomenimis, simptominis osteoartritas vyresnių kaip 60 metų populiacijoje pasireiškia net 9,6% vyrų ir 18% moterų [4]. 2019 metais D. J. Hunter ir S. Bierma-Zeinstra atliktas tyrimas nurodo, jog dažniausiai osteoartritas pasireiškia kelio sąnaryje. Tyrime teigiama, jog Švedijos vyresnių kaip 45 metų amžiaus populiacijoje 13,8% diagnozuotas kelio osteoartritas. Prognozuojama, jog 2032 metais šis rodiklis padidės iki 15,7%. 2011 m. olandų populiacijoje 7% sirgo diagnozuotu plaštakų, pėdų, kelio ar klubo osteoartritu, tačiau prognozuojamas ligotumo augimas iki 12% 2040 metais [5].

Maždaug 25% vyresnių kaip 55 metai žmonių bent kartą metuose nurodo su osteoartritu susijusį kelio sąnario skausmo epizodą [4]. Skausmas ir kiti kelio osteoartrito simptomai turi didžiulę įtaką gyvenimo kokybei, nes blogina fizinės funkcijos ir psichologinės sveikatos rodiklius. Kelio osteoartritas yra ne vien sąnarinių kremzlių, bet viso sąnario liga, paveikianti sąnarines kremzles, meniskus, raiščius bei periartikulinius raumenis keliais skirtingais patofiziologiniais mechanizmais. Ši liga sukelia skausmą ir yra viena iš dažniausių priežasčių pasaulyje, sukeliančių neįgalumą [6,7]. Pagrindiniai rizikos faktoriai kelio osteoartrito išsivystymui yra vyresnis amžius, antsvoris ir sąnario trauma arba dažni pasikartojantys judesiai [4,6] Yra tikėtina, jog simptominio kelio osteoartrito dažnis didės, dėl senstančios populiacijos ir antsvorio bei nutukimo dažnėjimo populiacijoje [8].

Kelio osteoartrito gydymas, kojos mechaninės ašies ir komponentų padėties svarba

2019 m. atnaujintame kelio osteoartrito gydymo algoritme pagal Europos osteoporozės ir osteoartrito klinikinių ir ekonominių aspektų draugiją (ESCEO) teigiama, jog konservatyvus gydymas turi būti pradedamas nuo paciento informavimo apie svorio metimą esant antsvoriui, fizinio aktyvumo pratimų programą bei vaistais nuo skausmo, tačiau galutinės kelio osteoartrito stadijos optimaliausiu gydymu laikoma radikali kelio artroplastika (RKA) [9-11].

Ši operacija 2018 m. Lietuvoje atlikta 3486 kartus [12], Didžiojoje Britanijoje virš 100 000, o JAV – 700 000 kartų ir jos dažnis didėja kasmet. Dažniau nei 95% atvejų RKA atlikta dėl osteoartrito,

(13)

o pacientų vidutinis amžius operacijos metu - 65 m. 85% pacientų ir daugiau operacija būna sėkminga - sumažėja skausmas, pagerėja funkcija bei gyvenimo kokybė [13].

Pasak W. C. Schroer su bendr. tyrimo, 6,6% protezuoto kelio revizijų priežastis yra bloga komponentų padėtis arba mechaninė ašis [14]. Taip pat bloga komponentų padėtis susieta su trumpesniu protezo tarnavimo laiku. Nesant galimybės išmatuoti MKA, trumpoje kelio rentgenogramoje matuojama AKA, o normos ribos laikomos nuo 7 ° iki 9° valgus padėtyje [15]. Y. H.

Kim atliktame tyrime, kuriame pacientai po RKA buvo sekami 16 metų, nurodoma, kad AKA esant mažiau nei 3 ° valgus padėtyje, protezų nepasisekimo dažnis buvo 2,3%, kuomet AKA esant 3°-7,5°

valgus padėtyje, protezų nepasisekimo dažnis buvo 0,6%.

Apibendrinant literatūros duomenis galima teigti, jog kelio osteoartritas yra dažna skeleto raumenų ir sistemos liga, kurios galutinės stadijos efektyviausias gydymas yra RKA. RKA sėkmingumui įtaką turi MKA atstatymas į neutralią poziciją.

(14)

TYRIMO METODIKA IR METODAI

Tiriamųjų atranka ir tyrimo planavimas

LSMUL KK Ortopedijos ir Traumatologijos klinikos archyve rinktos radiografijos pacientų, kuriems nuo 2018-01-01 iki 2018-06-01 atlikta radikali kelio artroplastika. Tyrimui atrinkti 99 pacientai (17 vyrų ir 82 moterys), kuriems po radikalios kelio artroplastikos buvo atliktos tiesinės visą koją apimančios ir tiesinės kelio sąnario rentgenogramos. Pacientai neįtraukti į tyrimą, jeigu anksčiau buvo atliktos kaulų operacijos (osteosintezė ar osteotomija), protezuotas klubo sąnarys arba anksčiau patirtas blauzdikaulio ar šlaunikaulio lūžis.

Pooperacinis radiologinis ištyrimas

Visą koją apimanti rentgenograma atlikta radiologijos klinikoje su Siemens MULTIX PRO sistema (Siemens Medical Systems Inc.) pacientams esant 2,5 m atstumu nuo spindulių šaltinio, stovint ant pėdų su neutralia rotacija. Tiesinė kelio rentgenograma atlikta kojai esant maksimaliame ištiesime, pėda neutralioje rotacijoje, spindulių šaltinis 1 m atstumu. Rentgenogramos atliktos naudojant fosforo plokštes (Regius model RC-110T, Konica Minolta medical & Graphic Inc.), skaitmenizuotos (Direct Regius model 210, Konica Minolta Inc.). Matavimai atlikti naudojantis MedDream v6.2 programa.

Visą koją apimančioje rentgenogramoje išmatuotas kojos mechaninės ašies kampas - vidinis kampas tarp tiesių, jungiančių klubo, kelio ir čiurnos sąnarių centrus, šlaunikaulinio komponento distalinio paviršiaus medialinis kampas ir blauzdikaulinio komponento proksimalinio paviršiaus medialinis kampas su mechanine ašimi. Tiesinėse kelio sąnario rentgenogramose išmatuota kojos anatominė ašis ir iš jos atėmus 7 ° gauta menama kojos mechaninė ašis. Išmatuotas anatominės šlaunikaulio ašies ir šlaunikaulio komponento distalinio paviršiaus medialinis kampas, iš jo atėmus 7 ° gautas menamas šlaunikaulinio komponento kampas su mechanine ašimi. Išmatuotas blauzdikaulinio komponento proksimalinio paviršiaus kampas su anatomine blauzdikaulio ašimi. Laikytasi nuostatos, jog blauzdikaulio anatominė ašis sutampa su visą koją apimančioje radiografijoje išmatuojama blauzdikaulio ašimi (žr. 1 pav.).

(15)

1 pav. Tiesinė visą koją apimanti ir tiesinė kelio sąnario rentgenograma.

Kampai: A - šlaunikaulinio komponento medialinis kampas, B - blauzdikaulinio komponento medialinis kampas, C - kojos mechaninės ašies kampas.

(16)

Tyrimo eiga

Baigiamojo magistro darbo planas buvo parengtas 2019 metų kovo mėnesį. XII semestro metu buvo atliktos užduotys: skaityta ir analizuota mokslinė literatūra (duomenų bazėse Medline, UpToDate, Medscape, Pub-med), domėtasi problemos aktualumu, rašyta literatūros analizė, surinkti tiriamųjų duomenys, atlikta surinktų duomenų analizė naudojant Microsoft Excel 2016 ir SPSS programas, suformuluotos išvados, darbas pristatytas darbo vadovui ir pateiktas recenzijai.

Statistinė analizė

Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta SPSS 22.0 statistine programa ir Excel 2016 programa. Aprašomosios statistikos metodu apskaičiuotos skaitinės imties charakteristikos: absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (%), vidurkiai, standartiniai nuokrypiai (SD), mažiausios ir didžiausios kintamųjų reikšmės. Pasikartojantiems duomenims skirtingomis sąlygomis palyginti ir skirtumams tarp skirstinių nustatyti buvo taikytas Wilcoxon testas („Wilcoxon Signed Rank test“) ranginiams duomenims. Jis buvo taikomas palyginti to paties kintamojo duomenims tiesinėse kelio sąnario rentgenogramose ir visą koją apimančiose tiesinėse rentgenogramose. Kokybinių požymių proporcijos tarp grupių palygintos, taikant Chi kvadratu (χ2) kriterijų (“Chi-Square test”). Skirtumas ar ryšys tarp požymių statistiškai reikšmingas, kai taikytų kriterijų reikšmingumas p<0,05.

(17)

REZULTATAI

Mechaninės kojos ašies kampas

Vidutinė kojos mechaninės ašies kampo dydžių reikšmė po RKA visą koją apimančiose tiesinėse rentgenogramose (VKAR) buvo 179,2°±3,9° (167,2°–192,2°), o tiesinėse kelio sąnario rentgenogramose (TKR) – 177,3 °±3,3° (170,5°–199°) (žr. 1 lentelę). Skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,001).

7-iose VKAR kojos mechaninės ašies kampo dydžiai buvo lygūs 180°, 62-jose (63%) VKAR pateko į normos ribų intervalą (180 °±3°), <177° nustatyta 23-ose (23%), >183° – 14-oje (14%). TKR dydžių lygių 180° nebuvo, į normos ribų intervalą pateko 56 (57%), <177° nustatyta 42-ose (42%),

>183° stebėta tik vienoje (1%) (žr. 2 lentelę).

Rodiklis visą koją apimančiose tiesinėse rentgenogramose

Vidurkis (laipsniai)

Standartinis nuokrypis (laipsniai)

Intervalas (laipsniai)

Mechaninės ašies kampas 179,2 3,9 167,2–192,2

Šlaunikaulinio komponento vidinis kampas 89,2 3,1 80–97,5

Blauzdikaulinio komponento vidinis kampas 89,8 1,9 86–95,7 Rodiklis kelio sąnario tiesinėse

rentgenogramose

Menamas mechaninės ašies kampas 177,3 3,3 170,5– 199

Menamas šlaunikaulinio komponento vidinis kampas

88,1 2,1 77,2–92,3

Blauzdikaulinio komponento vidinis kampas 89,4 2,6 84,6–106,2

(18)

Kojos mechaninės ašies kampo dydis 177° 177°–183° 183°

Visą koją apimančios tiesinės rentgenogramos 23% (n=23) 63% (n=62) 14% (n=14) Tiesinės kelio sąnario rentgenogramos 42% (n=42) 57% (n=56) 1% (n=1) 2 lentelė. Kojos mechaninės ašies kampo dydžiai skirtingose rentgenogramose (p<0,001).

Šlaunikaulinio komponento medialinis kampas

Vidutinė šlaunikaulinio komponento vidinio kampo dydžių reikšmė VKAR buvo 89,2°±3°

(80°–97,5°), o TKR – 88,1°±2,1° (77,2°–92,3°) (žr. 1 lentelę). Skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,001).

74-iose (75%) VKAR šlaunikaulinio komponento vidinio kampo dydžiai pateko į normos ribų intervalą (87°–93°), <87° nustatyta 17-oje (17%), >93° – 8-iose (8%). TKR į normos ribų intervalą pateko 80 (81%), <87° nustatyta 19-oje (19%) TKR (žr. 3 lentelę).

Šlaunikaulinio komponento vidinio kampo dydis <87° 87°-93° >93°

Visą koją apimančios tiesinės rentgenogramos 17% (n=17) 75% (n=74) 8% (n=8) Tiesinės kelio sąnario rentgenogramos 19% (n=19) 81% (n=80) 0 3 lentelė. Šlaunikaulinio komponento vidinio kampo dydžiai skirtingose rentgenogramose (p<0.05).

Blauzdikaulinio komponento vidinis kampas

Vidutinė blauzdikaulinio komponento vidinio kampo dydžių reikšmė po RKA visą koją apimančiose tiesinėse rentgenogramose buvo 89,8°±1,9° (86,0°–95,7°), o tiesinėse kelio sąnario rentgenogramose – 89,4 °±2,6° (84,6°–106,2°) (žr. 1 lentelę). Skirtumas buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05).

92-iose (93%) VKAR blauzdikaulinio komponento vidinio kampo dydžiai pateko į normos ribų intervalą (90°±3°), <87° nustatyta 4-ose (4%), >93° – 3-jose (3%). TKR į normos ribų intervalą

(19)

pateko 88 (89%), <87° nustatyta 7-iose (7%) >93° – 4 (n=4%) (žr. 4 lentelę). Nustatyti skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi (p=0,25).

Blauzdikaulinio komponento vidinio kampo dydis <87° 87°-93° >93°

Visą koją apimančios tiesinės rentgenogramos 4% (n=4) 93% (n=92) 3% (n=3) Tiesinės kelio sąnario rentgenogramos 7% (n=7) 89% (n=88) 4% (n=4) 4 lentelė. Blauzdikaulinio komponento vidinio kampo dydžiai skirtingose rentgenogramose (p=0,25).

(20)

REZULTATŲ APTARIMAS

Mechaninės kojos ašies kampas

Kojos mechaninės ašies kampo dydžių vidurkis VKAR buvo 179,2°±3,9°, o literatūroje aprašomas vidurkis svyruoja 178,9°–180.9° [16-18]. TKR mechaninės ašies kampo dydžių vidurkis buvo 177,3°±3,3°, o literatūroje aprašomas - 179°–181°[17]. Mūsų tyrime VKAR nustatyti mechaninės ašies kampo dydžiai 1,9° ± 3,4° didesni už nustatytus TKR (p<0,05), rezultatas panašus į aprašomus literatūroje, kurie svyruoja 0,5°–2,1° [16,18-20].

7% VKAR kojos mechaninės ašies kampo dydžiai buvo 180°, 63% VKAR pateko į normos ribų intervalą (180°±3°), 37% nustatytas nuokrypis didesnis už 3 laipsnius. Rezultatai aprašyti A. N.

Colebatch su bendr. [17] – 28,8% dydžiai buvo 180 °, 62,5% pateko į intervalą (180°±2°), 37,5%

nustatytas nuokrypis didesnis už 2 laipsnius.

TKR kampų lygių 180° nebuvo, į normos ribų intervalą pateko 57%, 43% nustatytas nuokrypis didesnis už 3 laipsnius. Tuo tarpu A. N. Colebatch su bendr. [17] – 18,8% kampų buvo lygūs 180°, 77,5 % pateko į intervalą (180°±2°), 22,5% nustatytas nuokrypis didesnis už 2 laipsnius.

VKAR rezultatai abiejuose tyrimuose panašūs, tuo tarpu TKR rezultatai nustatyti A. N.

Colebatch [17] statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo gautų VKAR, o mūsų tyrime statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05) (žr. 5 lentelę).

Šlaunikaulinio komponento medialinis kampas

Vidutinė šlaunikaulinio komponento vidinio kampo dydžių reikšmė VKAR buvo 89,2°±3°, o literatūroje aprašoma ŠKVK su šlaunikaulio anatomine ašimi vidutinė reikšmė 95,2 °–96,4° [16,18].

TKR nustatyta vidinio kampo reikšmė 88,1°±2,1°, o literatūroje aprašoma šlaunikaulinio komponento išorinio kampo su šlaunikaulio anatomine ašimi vidutinė reikšmė 93,2–98,4° [16]. Mūsų tyrime VKAR nustatyti vidinio kampo dydžiai 1,1° ± 2,9° didesni už nustatytus TKR (p<0,05), rezultatas panašus į aprašomus literatūroje, kurie svyruoja apie 2° [19] (žr. 5 lentelę).

(21)

Blauzdikaulinio komponento vidinis kampas

Vidutinė blauzdikaulinio komponento vidinio kampo dydžių reikšmė VKAR 89,8°±1,9°.

Rezultatai sutampa su aprašomais literatūroje – 87 °–92,5° [16,18,21]. TKR nustatyta vidutinė reikšmė buvo 89,4°±2,6°, rezultatas sutampa su aprašomais literatūroje 86,2°–92,4° [16,21]. Mūsų tyrime VKAR nustatyti vidinio kampo dydžiai 0,4° ± 2,0° didesni už nustatytus TKR (p=0,06), M. Sgroi ir bendraautorių [21] aprašomas rezultatas – 1,7° (žr. 5 lentelę).

(22)

Autorius Metai Tislumas Rezultatai VKAR Rezultatai TKR p A. N. Colebatch su

bendr. [17]

2008 ±2° MKA Vid. 178.9°±2.1°

28,8%=180°

62,5%=180°±2°

37,5% nuokrypis >2°

varus–58.8%

valgus–12.5%

MKA Vid. 179.0°±2.1°

18,8%=180°

77,5%=180°±2°

22,5% nuokrypis >2°

varus–66.3%

valgus–15.0%

0.57

E. T. Skyttä su bendr. [16]

2009 ±2° MKA Vid. 179.2º±3.9º ŠKVK Vid. 95.2º ± 2.8º BKVK Vid. 89º ± 2.0º

MKA Vid. 177,8º±3.9º ŠKVK Vid. 95.8º ± 2.6º BKVK Vid. 89.0º ± 2.1º

–

S. Ah. Lee su bendr.

[22]

2015 ±3° 86 %=180°±3°

14% nuokrypis >3°

varus–12 % valgus–2 %

57 %=180°±3°

43% nuokrypis >3°

varus–26 % valgus–17 %

<0,05

M. Sgroi su bendr.

[21]

2016 ±3° BKVK Vid. 90.75±1.74 BKVK Vid. 90.85±1.51 0,22

N. Tammachote su bendr. [23]

2018 ±3° AKA Vid.183.5°±2.6 ŠKVK Vid. 93.5°±2.2°

BKVK Vid. 90.0°±1.8°

AKA Vid.184.9°±2.5°

ŠKVK Vid. 94.8°±1.8°

BKVK Vid. 90.2°±1.7°

<0,001

<0,001 0,11 5 lentelė. Kojos mechaninės ar anatominės ašies, šlaunikaulinio komponento vidinio kampo ir blauzdikaulinio komponento vidinio kampo dydžių rezultatų palyginimas VKAR ir TKR užsienio literatūroje.

(23)

IŠVADOS

1. Visą koją apimančiose rentgenogramose: vidutinė MKA – 179,2 °±3,9°, ŠKVK – 89,2°±3°, BKVK – 89,8 °±1,9°. Trumpose kelio sąnario rentgenogramose: vidutinė MKA 177,3°±3,3°, ŠKVK – 88,1°±2,1°, BKVK – 89,4°±2,6°.

2. Lyginant matavimus su atliktais visą koją apimančiose rentgenogramose, trumpos kelio sąnario rentgenogramos nėra tinkamos tiksliam MKA ir protezo komponentų padėčių įvertinimui ir MKA išmatuojama labiau varus padėtyje.

(24)

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Clynes MA, Jameson KA, Edwards MH, Cooper C, Dennison EM. Impact of osteoarthritis on activities of daily living: does joint site matter? Aging clinical and experimental research 2019 Mar 21,.

2. Felson DT, Naimark A, Anderson J, Kazis L, Castelli W, Meenan RF. The prevalence of knee osteoarthritis in the elderly. the framingham osteoarthritis study. Arthritis and rheumatism 1987 Aug;30(8):914-918.

3. Palazzo, Clémence|Nguyen, Christelle|Lefevre-Colau, Marie-Martine|Rannou, François|Poiraudeau, Serge. Risk factors and burden of osteoarthritis. Annals of Physical and Rehabilitation Medicine 2016;59(3):134-138.

Osteoarthritis and Cartilage 2014;23(4):507-515.

5. Hunter DJ. Osteoarthritis. Philadelphia, Pa. [u.a.]: Saunders; 2019.

6. Heidari B. Knee osteoarthritis prevalence, risk factors,

pathogenesis and features: Part I. Caspian J Intern Med 2 2011;11(2):175-178.

7. Neogi T. The epidemiology and impact of pain in osteoarthritis. Osteoarthritis and Cartilage 2013;21(9):1145-1153.

8. Zhang, Yuqing, DSc|Jordan, Joanne M., MD, MPH. Epidemiology of Osteoarthritis. Clinics in Geriatric Medicine 2010;26(3):355-369.

9. O. Bruyère, G. Honvo, N. Veronese. An updated algorithm recommendation for the management of knee osteoarthritis from the European Society for Clinical and Economic Aspects of Osteoporosis, Osteoarthritis and Musculoskeletal Diseases (ESCEO). Seminars in Arthritis and Rheumatism 2019.

10. Fernandes L, Hagen KB, Bijlsma JWJ, Andreassen O, Christensen P, Conaghan PG, et al. EULAR recommendations for the non-pharmacological core management of hip and knee osteoarthritis. Annals of the Rheumatic Diseases 2013 Jul;72(7):1125-1135.

11. Gay, C.|Chabaud, A.|Guilley, E.|Coudeyre, E. Educating patients about the benefits of physical activity and exercise for their hip and knee osteoarthritis. Systematic literature review. Annals of Physical and Rehabilitation Medicine 2016;59(3):174-183.

12. Kai kurių chirurginių operacijų ir procedūrų skaičius (Eurostato trumpasis sąrašas). 2018; Available at:

https://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=261.

13. Price AJ, Alvand A, Troelsen A, Katz JN, Hooper G, Gray A, et al. Knee replacement. The Lancet 2018 Nov 3,;392(10158):1672-1682.

14. William C. Schroer, MD a , Keith R. Berend, MD b , Adolph V. Lombardi, MD b , C. Lowry Barnes, MD c , Michael P. Bolognesi, MD d , Michael E. Berend, MD e , Merrill A. Ritter, MD e , Ryan M.

(25)

Nunley, MD f. Why Are Total Knees Failing Today? Etiology of Total Knee Revision in 2010 and 2011. The Journal of Arthroplasty 2013(10):125-126.

15. Gromov K, Korchi M, Thomsen MG, Husted H, Troelsen A. What is the optimal alignment of the tibial and femoral components in knee arthroplasty? Acta Orthopaedica 2014 Sep;85(5):480-487.

16. Skyttä ET, Lohman M, Tallroth K, Remes V. Comparison of Standard Anteroposterior Knee and Hip-to-Ankle Radiographs in Determining the Lower Limb and Implant Alignment after Total Knee Arthroplasty. Scandinavian Journal of Surgery 2009 Dec;98(4):250-253.

18. Skyttä ET, Haapamäki V, Koivikko M, Huhtala H, Remes V. Reliability of the hip-to-ankle radiograph in determining the knee and implant alignment after total knee arthroplasty. Acta orthopaedica Belgica 2011 Jun;77(3):329.

19. Abu-Rajab, Rashid B., FRCS (Tr & Orth), MPhil|Deakin, Angela H., PhD|Kandasami, Mohanasundaram, MS (Ortho), MCh (Ortho), MRCSEd|McGlynn, Jennifer, FRCS (Tr & Orth)|Picard, Frederic, MD, FRCS|Kinninmonth, Andrew W.G., FRCS. Hip–Knee–Ankle Radiographs Are More Appropriate for Assessment of Post-Operative Mechanical Alignment of Total Knee Arthroplasties than Standard AP Knee Radiographs. Journal of Arthroplasty, The 2014;30(4):695-700.

20. Huang T, Wu HH, Liu J, Chen W, Chen T. Do we get a "real" alignment of knee in the preoperative planning of high tibia osteotomy: a prospective study of reproducibility. Journal of the Chinese Medical Association : JCMA 2004 Apr;67(4):185.

21. Sgroi M, Faschingbauer M, Reichel H, Kappe T. Can the frontal tibiofemoral alignment be assessed on anteroposterior knee radiographs? J Orthopaed Traumatol 2016 Dec;17(4):339-343.

22. Lee SA, Choi S, Chang MJ. How accurate is anatomic limb alignment in predicting mechanical limb alignment after total knee arthroplasty? BMC musculoskeletal disorders 2015 Oct 27,;16(1):323.

23. Tammachote N, Kriengburapha N, Chaiwuttisak A, Kanitnate S, Boontanapibul K. Is Regular Knee Radiograph Reliable Enough to Assess the Knee Prosthesis Position? The Journal of Arthroplasty 2018 Sep;33(9):3038-3042.