MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
KAROLINA KIŠKYTĖ
ANTIOKSIDACINIO AKTYVUMO NUSTATYMAS
PREPARATUOSE, TURINČIUOSE OMEGA – 3 RIEBALŲ RŪGŠČIŲ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Doc. dr. Giedrė Kasparavičienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis Data
ANTIOKSIDACINIO AKTYVUMO NUSTATYMAS
PREPARATUOSE, TURINČIUOSE OMEGA – 3 RIEBALŲ RŪGŠČIŲ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Giedrė Kasparavičienė Data
Recenzentas Darbą atliko Magistrantė
Karolina Kiškytė Data Data
TURINYS
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 7
1. SANTRUMPOS ... 9
2. ĮVADAS ... 10
2.1 Darbo tikslas ir uždaviniai ... 11
3. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
3.1 Omega – 3 riebalų rūgštys ... 12
3.1.1 Bendroji apžvalga ... 12
3.1.2 Cheminės savybės ... 12
3.1.3 Omega 3 rūgščių šaltiniai ... 13
3.1.4 Panaudojimas ... 14 3.1.4.1 Priešuždegiminis poveikis ... 15 3.1.4.2 Dislipidemija ir aterosklerozė ... 15 3.1.4.3 Depresija ... 16 3.1.4.4 Nėštumas ... 16 3.2 Antioksidacinis aktyvumas ... 17 3.2.1 Oksidacinis stresas ... 17
3.2.2 Omega 3 ir antioksidacinis aktyvumas... 17
3.3 Aliejaus technologija ... 18
4. TYRIMO METODIKA ... 19
4.1 Tyrimo planavimas ... 19
4.3 Medžiagos ir prietaisai ... 20
4.4 Tyrimo metodai ... 20
4.4.1 UV – VIS spektrofotometrija ... 20
4.4.2 Literatūros analizės metodas ... 20
4.4.3 Duomenų analizės metodai. ... 21
5. REZULTATAI ... 22
5.1 Antioksidacinio aktyvumo tyrimas ... 22
5.2 Sudėčių analizė ... 22
5.2.1 Linų sėmenų aliejus ... 22
5.2.2 Judros aliejus ... 23
5.2.3 Kanapių sėklų aliejus ... 25
5.2.4 Rapsų aliejus ... 25
5.2.5 Graikinių riešutų aliejus ... 26
5.2.6 Kviečių gemalų aliejus ... 27
5.2.7 Žuvų taukai ... 27
5.3 Tiriamieji aliejai vaistinės asortimente ... 29
6. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34
7. IŠVADOS ... 35
8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 35
SANTRAUKA
ANTIOKSIDACINIO AKTYVUMO NUSTATYMAS PREPARATUOSE, TURINČIUOSE OMEGA – 3 RIEBALŲ RŪGŠČIŲ
Karolinos Kiškytės magistro baigiamasis darbas/ mokslinė vadovė doc. dr. Giedrė Kasparavičienė;
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. – Kaunas.
Darbo tikslas: nustatyti antioksidacinį preparatų, turinčių omega – 3 riebalų rūgščių, aktyvumą, palyginti
jį su preparatų sudėtimis, atlikti vaistinės asortimento analizę.
Darbo uždaviniai:
Atlikti preparatų antioksidacinio aktyvumo tyrimą DPPH metodu. Atlikti preparatų palyginamąją analizę vertinant sudėtis.
Išnagrinėti omega – 3 riebalų rūgščių turinčių preparatų pasiūlą vaistinėse.
Metodai: antioksidacinis aliejų aktyvumas tirtas spektrofotometriškai naudojant
2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH) laisvojo radikalo sujungimo metodą.
Pasirinktų linų sėmenų, kanapių sėklų, judros, rapsų, kviečių gemalų, graikinių riešutų aliejų bei žuvų taukų sudėtys vertintos ir lygintos literatūros analizės metodu.
Tyrime naudotų aliejų paplitimas vaistinės asortimente nustatytas renkant duomenis vaistinėse bei elektroninėse vaistinių parduotuvėse.
Rezultatai: nustatytas antioksidacinis aktyvumas (išreikštas inaktyvuoto DPPH % ±SD) kviečių gemalų
aliejaus 53,59 ± 9,45, žuvų taukų 22,58 ± 5,38, judros aliejaus 22,40 ± 4,74, linų sėmenų aliejaus 22,17 ± 2,64, kanapių sėklų aliejaus 19,05 ± 1,54, graikinių riešutų aliejaus 18,66 ± 4,10, rapsų aliejaus 17,04 ± 2,68. Palyginus rezultatus ir literatūroje pateiktus duomenis nustatyta, kad nėra ryšio tarp aliejuje esančio
omega – 3 riebalų rūgščių kiekio ir antioksidacinio aktyvumo, tačiau yra statistiškai patikimas ryšys tarp antioksidacinio aktyvumo ir sudėtyje esančio vit.E kiekio. Įvertinus vaistinės asortimentą nustatyti 75 žuvų taukų produktai, 10 produktų su linų sėmenų aliejumi, 9 – su kviečių gemalų aliejumi, 6 – su kanapių sėklų aliejumi, 3 – su judros aliejumi, 2 – su rapsų aliejumi, 1 – su graikinių riešutų aliejumi.
Išvados:
Atliktas linų sėmenų, kanapių sėklų, judros, rapsų, kviečių gemalų, graikinių riešutų aliejų bei žuvų taukų antioksidacinio aktyvumo vertinimas spektrofotometriniu būdu. Nustatyta, kad aktyviausias yra kviečių gemalų aliejus, o mažiausiu aktyvumu pasižymi rapsų aliejus.
Įvertinus ir palyginus aliejų sudėtis nustatyta, kad nėra priklausomybės tarp omega – 3 riebalų rūgščių kiekio aliejuje bei aliejaus antioksidacinio aktyvumo (P>0,05, r=-0,259). Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp aliejuje esančio vitamino E (α,γ tokoferolių mišinio) bei išmatuoto antioksidacinio aktyvumo (P<0,05; r=0,651).
Atlikus vaistinės asortimento analizę, nustatyta, kad didžiausias pasirinkimas yra žuvų taukų, kurie įeina tik į maisto papildų sudėtį. Augaliniai aliejai įeina į maisto papildų ir kosmetikos sudėtis, tačiau jų pasirinkimas mažesnis.
SUMMARY
EVALUATION OF ANTIOXIDANT ACTIVITY OF PREPARATIONS CONTAINING OMEGA - 3 FATTY ACID
Karolina Kiškytė master thesis/ Term paper advisor: doc. dr. Giedrė Kasparavičienė.
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of pharmacy, Department of Drug Technology and Social Pharmacy. –Kaunas.
Objective of work: To estimate the antioxidant activity of preparations containing omega - 3
fatty acids; compare it with constitution of preparations; to execute the analysis of pharmacy range.
Main tasks: to estimate the antioxidant activity by using DPPH method.
To compare preparations by evaluating their constitutions. To execute the analysis of pharmacy range.
Methods: antioxidant activity determined by using 2,2 – diphenyl-1-picrylhidrazyl free radical
scavenging method.
The constituents of flax seed, hemp seed, camelina, rapeseed, wheat germ, walnut and fish oil were evaluated by literature analysis.
The data of prevalence of selected oils in pharmacy range was collected in the pharmacies and their online-shops.
Results: antioxidant activity of wheat germ oil was 53,59 ± 9,45%, fish oil 22,58 ± 5,38%, camelina oil
22,40 ± 4,74%, flax seed oil 22,17 ± 2,64%, hemp seed oil 19,05 ± 1,54%, walnut oil 18,66 ± 4,10%, rapeseed oil 17,04 ± 2,68%. A comparison of the results showed that there is no significant relationship between amount of omega – 3 fatty acids and the antioxidant activity of the oil, but there is a statistically significant relationship between the amount of tocopherols and the antioxidant activity. The evaluation of
the pharmacy range showed 75 fish oil products, 10 products containing flax seed oil, 9 wheat germ oil, 6 hemp seed oil, 3 products with camelina oil, 2 rapeseed oil, and only one product containing walnut oil.
Conclusions:
The highest antioxidant activity was showed by wheat germ oil (53,59 ± 9,45%) and the lowest – by rapeseed oil (17,04 ± 2,68%).
There is no significant relationship detected between amount of omega – 3 fatty acids and the antioxidant activity of the oil, but there is a statistically significant relationship between the amount of tocopherols and the antioxidant activity.
1. SANTRUMPOS
ALA – α-linoleninė rūgštisCAE – kavos rūgšties ekvivalentai DHA – dokozaheksaenoinė rūgštis
DPPH - 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo radikalo sujungimo metodas EPA – eikozapentaenoinė rūgštis
Kosm - kosmetika MP – maisto papildas
RPN – rekomenduojama paros norma SD – standartinis nuokrypis
2. ĮVADAS
Aplinkos užterštumas, greitas gyvenimo tempas, nervinė įtampa, sukelia didesnį oksidacinį stresą nei organizmas gali neutralizuoti. Oksidacinio streso metu susidarę laisvieji radikalai skatina senėjimo procesus, yra daugelio sutrikimų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemoje priežastis. Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis 2012 m. Lietuvoje užregistruota 336 susirgimai kraujotakos sistemos ligomis 1000 gyv. Šis rodiklis nuolat didėja, todėl galima teigti, kad prevencija yra
nepakankama. Nuo seno žuvų taukai, kurių veiklioji medžiaga yra omega – 3 riebalų rūgštys, vartojami kaip širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė. Tačiau didėjant vandenynų užterštumui, senkant žuvų ištekliams, populiarėjant vegetarizmui bei veganizmui vis aktualesni tampa augaliniai omega – 3 riebalų rūgščių šaltiniai.
Darbo tikslas yra nustatyti antioksidacinį preparatų, turinčių omega – 3 riebalų rūgščių, aktyvumą, palyginti jį su preparatų sudėtimis, atlikti vaistinės asortimento analizę.
2.1 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Nustatyti antioksidacinį preparatų, turinčių omega – 3 riebalų rūgščių, aktyvumą, palyginti sudėtis, atlikti vaistinės asortimento analizę.
Uždaviniai:
1. Atlikti preparatų antioksidacinio aktyvumo tyrimą DPPH metodu. 2. Atlikti preparatų palyginamąją analizę vertinant sudėtis.
3. LITERATŪROS APŽVALGA
3.1 OMEGA – 3 RIEBALŲ RŪGŠTYS
3.1.1 Bendroji apžvalga
Sinonimai: ω3 rūgštys, n – 3 (n3) rūgštys, būtinosios riebalų rūgštys, nepakeičiamosios riebalų rūgštys, polinesočiosios rūgštys (bendrąja prasme). Omega 3 rūgštimis vadinamos:
α-linoleninė rūgštis (ALA) eikozapentaenoinė rūgštis (EPA)
dokozaheksaenoinė rūgštis (DHA) [13]
Omega – 3 rūgštimis pradėta domėtis penktajame dešimtmetyje, kai pastebėta, jog eskimai beveik neserga širdies ir kraujagyslių ligomis nepaisant didelio riebios žuvies kiekio racione. Tai paskatino tolimesnius polinesočiųjų rūgščių tyrimus [23].
3.1.2 Cheminės savybės
Chemine prasme tai yra grupė polienoinių rūgščių, turinčių tris ar daugiau cis konfigūracijos (vandenilio atomai yra toje pačioje dvigubos jungties pusėje) nesočiųjų centrų, kurie yra atskirti vienas nuo kito viena metileno grupe ir kurių pirmoji nesočioji jungtis yra nutolusi nuo metilo galo per tris anglies atomus. Α-linoleninė rūgštis (ALA) yra sudaryta iš 18 anglies atomų bei turinti 3 nesočiąsias jungtis, eikozapentaenoinė rūgštis (EPA), sudaryta iš 20 anglies atomų ir turinti 5 nesočiąsias jungtis bei dokozaheksaenoinė rūgštis (DHA), sudaryta iš 22 anglies atomų ir turinti 6 nesočiąsias jungtis [14]. EPA ir DHA yra vadinamos ilgos grandinės riebalų rūgštimis (C ≥ 20). Tai pagrindinės n3 riebalų rūgštys,
dalyvaujančios metabolizmo procesuose. Jos išgaunamos iš jūrų gėrybių (žuvies, vėžiagyvių, dumblių), taip pat jos gali būti sintetinamos žmogaus organizme iš ALA [12,23].
1 pav. Omega – 3 rūgščių cheminė formulė
<http://www.extension.org/sites/default/files/w/a/a7/Common_omega-3_polyunsaturated_acids.jpg>
3.1.3 Omega 3 rūgščių šaltiniai
Tradiciškai DHA ir EPA daugiausia išgaunamos iš riebių jūrinių žuvų (tunų, lašišų ir kt.) bei vėžiagyvių (omarų, krevečių) ir yra laikomos gyvūninės kilmės rūgštimis. Tačiau mažėjantys žuvų ištekliai bei tai, kad vis daugiau žmonių dėl įvairių priežasčių nenori ar negali vartoti gyvūninės kilmės produktų, verčia ieškoti naujų šaltinių. ALA yra aptinkama augaliniuose aliejuose (1 lentelė). Žmogaus organizme veikiant fermentams ALA gali būti verčiama į EPA bei DHA. Tačiau proceso efektyvumas nėra didelis, tik 8 – 20 % ALA virsta EPA, o 0,5 – 9 % EPA gali būti paversta į DHA. Dėl šios priežasties vartojami ALA kiekiai turi būti atitinkamai didesni [28].
Vis didėjant EPA ir DHA poreikiui, o tradiciniams šaltiniams senkant ir brangstant, ieškoma naujų išteklių. Šiuo metu populiarėja iš vėžiagyvių krilių bei vienaląsčių dumblių aliejų ir biomasės gaminami produktai. Taip pat atliekami tyrimai genetiškai modifikuojant organizmus (mieliagrybius, sojų pupeles) gaminti EPA ir DHA [23].
1 lentelė ALA kiekis augalinėse žaliavose ( D. Ní Eidhin [6])
3.1.4 Panaudojimas
Omega – 3 rūgštys pasižymi plačiu panaudojimu gydant ligas bei jų prevencijai. Labiausiai žinomas jų teigiamas poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, esant hipertenzijai ir dislipidemijai [4]. Taip pat teigiamas poveikis pastebėtas gydant depresiją [13], gerinant kognityvines funkcijas bei raumenų tonusą vyresniame amžiuje [30]. Vartojant polinesočiąsias rūgštis nėštumo metu pagerėja nėštumo eiga, vaisiaus augimas, sumažėja komplikacijų bei naujagimio alergijos rizika [15,18].
Organizme iš omega – 3 rūgščių gaminamos bioaktyvios medžiagos eikozanoidai
(prostaglandinai, tromboksanai ir leukotrienai), kurios pasižymi priešuždegiminiu ir trombocitų agregaciją mažinančiu veikimu [7].
Žaliava ALA kiekis % Perilių aliejus 63,6
Linų sėmenų aliejus 53,3 Judrų aliejus 35-40 Kanapių sėklų aliejus 15-25 Rapsų aliejus 11,1 Graikinių riešutų aliejus 10,4 Sojų aliejus 6,8 Kviečių gemalų aliejus 4,9
Norint pasiekti teigiamą poveikį turėtų būti suvartojama ne mažiau 500-1000mg/d EPA+DHA arba 1600mg ALA per parą, priklausomai nuo to ar vartojama prevencijos ar gydymo tikslais [11]. Tačiau yra straipsnių, kuriuose nurodoma, kad priešuždegiminis efektas pasiekiamas tik vartojant ≥ 10g/d ALA [5,27].
3.1.4.1 Priešuždegiminis poveikis
Ph. Calder išnagrinėjęs savo ir kolegų tyrimų rezultatus išsamiai aprašė polinesočiųjų rūgščių vaidmenį uždegiminiame procese. Anot jo omega – 3 riebalų rūgštys mažina uždegimo mediatorių (eikozanoidų, citokinų, ROS) gamybą ir adhezinių molekulių ekspresiją dviem būdais. Tiesiogiai – pakeisdamos arachidono rūgštį kaip eikozanoidų substratą ir inhibuodamos arachidono rūgšties
metabolizmą bei netiesiogiai – pakeisdamos uždegimo genų ekspresiją. Taip pat polinesočiosios rūgštys didina priešuždegiminių mediatorių gamybą [5].
Nepaisant neginčijamo polinesočiųjų rūgščių priešuždegiminio aktyvumo, vis dar trūksta gilesnių žinių dėl galimo jų panaudojimo. Yra žinoma, kad omega – 3 rūgštys yra efektyvios gydant reumatoidinį artritą, tačiau tokių ligų kaip astma gydyme, jų poveikis nėra toks stiprus [5].
3.1.4.2 Dislipidemija ir aterosklerozė
G. Colussi su kolegomis tyrė 56 pacientus, sergančius hipertenzija. Tiriamųjų racionas buvo papildytas riebia žuvimi. Buvo tiriamas polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykis eritrocitų
membranose bei lyginamas su aterosklerozės žymens (IMT) kiekiu. Nustatyta, kad žemas polinesočiųjų ir sočiųjų rūgščių santykis eritrocitų membranose siejasi su didesne kraujagyslių pažeidimo tikimybe, o reguliarus riebios žuvies vartojimas mažina aterosklerozės markerio kiekį [6]. Kito kraujagyslių endotelio pažeidimo žymens – trombomodulino kiekio priklausomybę nuo polinesočiųjų omega – 3 rūgščių kiekio
kraujo serume tyrė K. Kawauchi. Nustatyta, kad kraujo serume esantis trombomodulino kiekis atvirkščiai priklausomas nuo serume esančio DHA kiekio [16].
3.1.4.3 Depresija
G. Grosso, F. Galvano ir kiti, atlikę epidemiologinius ir eksperimentinius tyrimus bei įvairių tyrimų analizę, nustatė, kad omega – 3 riebalų rūgštys gali būti labai naudingos depresijos prevencijai ir gydymui. Nors tikslūs veikimo mechanizmai dar nėra nustatyti, manoma, kad poveikis pasireiškia dėl riebalų rūgščių dalyvavimo fosfolipidų metabolizme smegenų struktūrose, nervinių signalų perdavime, bei dėl depresijos metu atsirandančio uždegimo mažinimo. Nepaisant to, kad depresija yra liga, kylanti dėl daugelio veiksnių, tačiau papildų su omega – 3 vartojimas gali prisidėti prie bendro situacijos gerinimo [13].
3.1.4.4 Nėštumas
Nėštumas dažnai apibūdinamas kaip kontroliuojama lengvo sisteminio uždegimo būsena dėl sustiprėjusios kraujotakos bei didesnio uždegimo mediatorių kiekio besilaukiančios moters organizme. Nors su nėštumu susijęs uždegimas laikomas normaliu (adaptogeniniu), išplitęs placentinis uždegimas yra siejamas su keletu sutrikimų, netgi priešlaikiniu gimdymu. Taip pat nustatyta, kad didelę reikšmę nėštumo komplikacijoms turi išplitęs oksidacinis stresas utero-placentiniuose audiniuose. Oksidacinis stresas gali sustiprinti uždegimą ir atvirkščiai. Dėl patirto didelio oksidacinio streso (ypač per pirmas 10 savaičių) naujagimiai gimsta mažesnio svorio. Taip pat nustatyta, kad nėščiųjų, vartojusių omega – 3 nėštumo metu, vaikai mažiau sirgo egzema pirmaisiais gyvenimo metais, buvo mažiau alergiški bei rečiau sirgo astma. Todėl papildų su omega – 3 vartojimas nėštumo pradžioje bei eigoje gali padėti sumažinti komplikacijų tikimybę bei užtikrinti geresnę vaiko sveikatos būklę vėliau [15,18].
3.2 ANTIOKSIDACINIS AKTYVUMAS
3.2.1 Oksidacinis stresas
Normalus metabolizmas neišvengiamai susijęs su švelniu oksidaciniu stresu, jo metu susidaro įvairūs laisvieji radikalai iš kurių dažniausiai pasitaikantys – reaktyviojo deguonies radikalai (ROS). Šiai grupei priskiriami superoksido radikalai (O2¯·), hidroksilo radikalai (OH·), vandenilio peroksidas (H2O2),
azoto oksidas (NO·). Laisvieji radikalai gyvuoja labai trumpai ir atsiranda dėl įvairių vidinių bei išorinių šaltinių, tokių kaip UV spinduliuotė, toksinai, vaistai, maistas, metabolinės organizmo reakcijos, ligos bei kt. [17] [18] ROS ląstelėje yra naudingi apoptozei, gynyboje nuo patogenų bei signalo perdavime. [20] Sveikame organizme esančios fermentinės sistemos dažniausiai inaktyvuoja daugelį radikalų, tačiau kai radikalų susidaro daugiau nei įprastai, jie neigiamai veikia daugelį organizmo ląstelių. Pažeistos
struktūros ne tik nebeatlieka savo pirminės funkcijos, bet ir kaupiasi organizme, sukelia ligas, skatina senėjimo bei tolesnius degeneracinius procesus. Ypač ryškūs funkciniai pakitimai susiję su oksidaciniu stresu pastebimi širdies ir kraujagyslių sistemoje, susergama tokiomis ligomis kaip aterosklerozė, hipertenzija, diabetas, nutukimas, neurodegeneraciniai sutrikimai ir kt. [20].
3.2.2 Omega 3 ir antioksidacinis aktyvumas
Jean-Marie R. Frenoux, Emmanuelle D. Prost su kolegomis atliko bandymą, kurio metu tyrė raciono įtaką žiurkėms, sergančioms hipertenzija. Buvo nustatyta, kad žiurkių, kurių dieta papildyta polinesočiosiomis rūgštimis, kraujo plazmos bendra antioksidacinė geba bei atsparumas lipidų peroksidacijai padidėjo. Taip pat rašoma, kad papildžius žiurkių racioną EPA didėja kepenų
antioksidacinių fermentų aktyvumas bei mažėja kepenyse esančių lipidų peroksidų koncentracija, o į raudonųjų kraujo ląstelių membraną patekusios polinesočiosios rūgštys veikia kaip „oksiduojamasis buferis“ [10]. Omega – 3 rūgščių poveikis, mažinantis lipidų peroksidaciją bei didnantis antioksidacinių fermentų kiekų kepenyse aprašomas ir M. Benson tyrime [3]. Z. Zhao su kolegomis tyrinėdami omega – 3 rūgščių įtaką izoliuotiems triušio širdies miocitams nustatė, kad DHA slopina egzogeninio H2O2 daromą
oksidacinį stresą dėl savo tiesioginio jautrumo oksidacijai taip netiesiogiai aktyvindama fermentines antioksidacines sistemas. Dėl šių dviejų veikimo mechanizmų autoriai apibūdina žuvų taukus kaip tinkamą širdies veiklos sutrikimų gydymo papildymą esant padidėjusiam oksidaciniam stresui [32].
3.3 ALIEJAUS TECHNOLOGIJA
Aliejus iš augalų sėklų gali būti išgaunamas jas spaudžiant ir / arba ekstrahuojant cheminiais tirpikliais. Maistine prasme vertingu yra laikomas neapdirbtas (nerafinuotas) šalto spaudimo aliejus. Jame yra išlikę daugiausia naudingųjų medžiagų, tačiau toks aliejus nėra tinkamas naudoti terminiam maisto apdorojimui, dėl esančių pigmentų yra sodrios žalios, geltonos ar rusvos spalvos bei turi stiprų kvapą. Aliejaus rafinavimo metu atliekama eilė procesų, tokių kaip: gleivių pašalinimas, balinimas (pašalinami nepageidaujami pigmentai), dezodoravimas (pašalinami lakūs ir kvapnūs komponentai). Rafinavimas atliekamas aukštoje temperatūroje ir tam tikrame slėgyje, jo metu pašalinamos laisvosios riebalų rūgštys, monoacilgliceroliai, oksidacijos produktai, fitosteroliai, karotenai ir kt. taip pat dėl procese naudojamos aukštos temperatūros bei stereomutacijos sumažėja linoleninės rūgšties. Rafinavimo procesas prailgina aliejaus tinkamumo vartoti laiką bei praplečia jo panaudojimo galimybes maisto pramonėje [14].
Šaltas aliejaus spaudimo būdas ne tik yra laikomas natūralesniu bei saugesniu, bet ir
ekologiškesniu nei spaudimas kaitinant ar naudojant cheminius tirpiklius. Nors gaminant aliejų šiuo būdu išeiga yra mažesnė, aliejus laikomas vertingesniu. Jame yra nedideli kiekiai laisvų riebalų rūgščių,
fenolinių junginių, tokoferolių, sterolių, stanolių, fosfolipidų,, vaškų, skvaleno ir kitų angliavandenių. Fenoliniai junginiai turi didelę įtaką aliejaus stabilumui, juslinėms ir maistinėms savybėms, apsaugo produktą nuo gedimo inaktyvindami radikalines lipidų peroksidacijos reakcijas. Fenolinių junginių antioksidacinį aktyvumą lemia hidroksilo grupių kiekis ir padėtis, poliškumas, tirpumas bei stabilumas apdorojimo metu. Šalto spaudimo būdu išgauti aliejai pasižymi labiau poliniais fenoliniais junginiais bei didesniu jų kiekiu. Alyvuogių aliejus laikomas stabiliausiu augaliniu aliejumi būtent dėl didelio fenolių kiekio [26]. Tiriant augalinius aliejus galima nustatyti bendrą fenolių kiekį vykdant reakciją su metanoline
aliejaus ištrauka bei Folin – Ciocalteu reagentu arba identifikuoti atskirus fenolinius juginius aukšto slėgio skysčių chromatografijos (HPLC) metodu [26,31].
4. TYRIMO METODIKA
4.1 TYRIMO PLANAVIMAS
Planuojant tyrimą, buvo analizuojama literatūra. Remiantis mokslinės literatūros šaltiniais išsiaiškinta, kokie augaliniai aliejai turi daugiausia omega – 3 rūgščių. Iš jų, atsižvelgiant į populiarumą, prieinamumą bei kainą, pasirinkti tyrimo objektai. Žuvų taukai pasirinkti kaip alternatyva augaliniam produktui.
Susipažinus su antioksidacinio aktyvumo tyrimą aprašančia literatūra, pasirinktas greitas ir plačiai naudojamas DPPH laisvojo radikalo sujungimo metodas, naudojant etanolinį DPPH tirpalą.
4.2 TYRIMO OBJEKTAI
Linų sėmenų aliejus „OLD MILLER“, Latvija Judros aliejus, „Rudugys“, Lietuva
Kanapių sėklų aliejus, „Rudugys“, Lietuva Rapsų aliejus, „Obelių aliejus“, Lietuva Graikinių riešutų aliejus, „Rudugys“, Lietuva Kviečių gemalų aliejus, „Rudugys“, Lietuva
4.3 MEDŽIAGOS IR PRIETAISAI
Etanolis 96,6 % (v/v), „Stumbras“, Kaunas
2,2-difenil-1-pikrilhidrazilas DPPH, Sigma – Aldrich, JAV
Spektrofotometras Agilent 8453 UV-Vis, Agilent Technologies Inc., Santa Clara, JAV
4.4 TYRIMO METODAI
4.4.1 UV – VIS spektrofotometrija
Antioksidacinis aliejų aktyvumas buvo tiriamas naudojant 2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH) laisvojo radikalo sujungimo metodą. Bandymai kartoti ne mažiau 3 kartų. Tyrimui naudotas 0,1 mM etanolinis DPPH tirpalas, gamintas naudojant 10mg reagento ištirpinto 250ml 96% etanolio, 24val laikytas tamsioje vėsioje vietoje (šaldytuve). Atliekant tyrimą 0,5 ml tiriamojo aliejaus 1cm pločio kiuvetėje sumaišyta su 2,5 ml DPPH tirpalo, reakcija vykdyta 30 min. Reakcijos metu įvykęs reagento spalvos intensyvumo pokytis matuotas spektrofotometru esant 518 nm bangos ilgiui. Antioksidacinis aktyvumas išreikštas inaktyvuoto DPPH procentais pagal formulę [22]:
DPPH (%)
Ab – tuščiojo bandinio absorbcija (t = 0 min.)
Aa – bandinio su tiriamuoju aliejumi absorbcija (t = 30 min.)
4.4.2 Literatūros analizės metodas
Tiriamųjų objektų sudėtys lygintos literatūros analizės metodu, tiriant informaciją, pateiktą ant pakuotės bei mokslinius literatūros šaltinius.
Vaistinės asortimento analizė atlikta renkant duomenis Eurovaistinėje, Camelia, Gintarinėje vaistinėse bei elektroninėse vaistinių parduotuvėse www.vaistine.lt, evaistine.camelia.lt,
www.hiperfarma.lt, konsultuotasi su vaistininkais, nagrinėtos produktų sudėtys.
4.4.3 Duomenų analizės metodai.
Antioksidacinio aktyvumo duomenys apdoroti programa MS Excel 2013. Pagal tyrimo metoduose pateiktą formulę skaičiuotas inaktyvuoto DPPH kiekis, duomenų vidurkiai, standartiniai nuokrypiai (dviejų dešimtųjų tikslumu). Taip pat įvertintos antioksidacinio aktyvumo ir omega - 3 riebalų rūgščių kiekio priklausomybė bei antioksidacinio aktyvumo ir vitamino E kiekio sudėtyje priklausomybė, skaičiuoti pasitikėjimo bei koreliacijos koeficientai [1]. Koreliacijos koeficinto skaičiavimo formulė parodyta 2pav. Pagal gautus duomenis suformuotos diagramos.
2 pav. Koreliacijos koeficiento skaičiavimo formulė < http://www.stat.yale.edu/Courses/1997-98/101/cor.gif>
5. REZULTATAI
5.1 ANTIOKSIDACINIO AKTYVUMO TYRIMAS
Antioksidacinis aktyvumas išreikštas vidutiniu inaktyvuoto DPPH kiekiu % (±SD) ir pateiktas 2 lentelėje. Didžiausiu antioksidaciniu aktyvumu pasižymėjo kviečių gemalų aliejus, mažiausiu – rapsų aliejus.
2 lentelė Antioksidacinio aliejų aktyvumo įvertinimas Aliejus Vidutinis inaktyvuoto DPPH kiekis % Kviečių gemalų 53,59 ± 9,45 Žuvų taukų 22,58 ± 5,38 Judros 22,40 ± 4,74 Linų sėmenų 22,17 ± 2,64 Kanapių sėklų 19,05 ± 1,54 Graikinių riešutų 18,66 ± 4,10 Rapsų 17,04 ± 2,68
5.2 SUDĖČIŲ ANALIZĖ
5.2.1 Linų sėmenų aliejus
Tyrimui naudotas šalto spaudimo nerafinuotas linų sėmenų aliejus „OLD MILLER“ (kilmės šalis Latvija), kuris įsigytas prekybos centre. Etiketėje nurodyta aliejaus sudėtis pateikta 3 lentelėje. Remiantis
literatūra, bendras fenolinių junginių kiekis linų sėmenų aliejuje yra 1,14 ± 0,03 mg, o tokoferolių yra vidutiniškai 0,19mg/g [9, 26].
3 lentelė Linų sėmenų aliejaus sudėtis, nurodyta ant pakuotės 100 g (109ml) produkto maistingumas:
Baltymų: 0 g Angliavandenių: 0g Riebalų: 100g
Iš kurių:
Sočiųjų riebalų rūgščių: 6g Mononesočiųjų riebalų rūgščių: 24g
Polinesočiųjų rūgščių: 70g Iš kurių:
Omega 6 19g Omega 3 51g Cholesterolis: 0g Energetinė vertė 3700kJ, 900kcal
5.2.2 Judros aliejus
Tyrimui naudotas šalto spaudimo nerafinuotas judros sėklų aliejus, pagamintas iš genetiškai
nemodifikuotų auglaų sėklų. Produkto kilmės šalis Lietuva, įsigytas aliejaus parduotuvėje. Specifikacijoje nurodyta aliejaus sudėtis pateikta 4 lentelėje.
4 lentelė Judros aliejaus sudėtis, nurodyta platintojo pateiktoje specifikacijoje Fizikiniai, cheminiai rodikliai
Dregmė ir lakiosios medžiagos %, 105° ≤0,2 Netirpios priemaišos % ≤0,05 Rūgščiu sk, KOH/g ≤2 Peroksidu skaičius mekv/kg <10 Hidrolizės skaičius mg KOH/g 181-193 Jodo sk. J2 /100g 132-155
Vitaminas E mg/100 g 70-100 (vid.85) Riebalų rūgščių sudėtis
C16:0 palmitino % 3,0-9,0 C18:0 stearino % n-4,0 C18:1 oleino % 13-27 C18:2 linolo % 15-22 C18:3 alfa linoleno % 30-45 C20:1 gadoleino % 15-20 C20:2 eikozandieno % 1,0-4,0 C22:0 beheno % n-0,5 C24:0 lignocero % n-0,3 C24:1 tetrakono % n-1,5 TERŠALAI Benzo(a)pirenas μg/kg ≤2 Švinas (Pb) mg/kg ≤0,1 Dioksinų suma pg/g ≤0,75 Dioksinų tipo PCB suma pg/g ≤1,5
5.2.3 Kanapių sėklų aliejus
Tyrimui naudotas šalto spaudimo nerafinuotas kanapių sėklų aliejus. Produktas įsigytas aliejaus parduotuvėje. Platintojo pateiktoje specifikacijoje nurodyta aliejaus sudėtis pateikta 5 lentelėje. Remiantis literatūra, bendras fenolinių junginių kiekis kanapių sėklų aliejuje yra 2,45 ± 0,05 mg CAE/100g, o γ-tokoferolio 468 mg/L (0,496mg/g) [19].
5 lentelė Kanapių sėklų aliejaus sudėtis, nurodyta platintojo pateiktoje specifikacijoje Riebalų rūgščių sudėtis
C16:0 Palmitino 5,8% C18:0 Stearino 2,5% C18:1 Oleino 11,2% C18:2 Linolo 55,7% C18:3 Alfa-linoleno 16,2%
5.2.4 Rapsų aliejus
Tyrimui naudotas pirmo spaudimo rafinuotas rapsų sėklų „Obelių“ aliejus (kilmės šalis Lietuva). Produktas įsigytas prekybos centre. Etiketėje nurodyta aliejaus sudėtis pateikta 6 lentelėje. Remiantis literatūra bendras fenolinių junginių kiekis rapsų aliejuje yra 1.31± 0.04 mg CAE/100g [26].
6 lentelė Rapsų aliejaus sudėtis, nurodyta ant pakuotės Energinė vertė 100ml 827kcal, 3400kJ
Baltymai 0g
Angliavandeniai 0g
Riebalai 92g
Sočiųjų riebalų rūgščių 6g Mononesočiųjų riebalų rūgščių 57g
Iš kurių:
Omega 9 riebalų rūgščių 57g
Polinesočiųjų riebalų rūgščių 29g Iš kurių:
Omega 3 riebalų rūgščių 9g
Omega 6 riebalų rūgščių 20g
Cholesterolio 0g
Natrio 0g
Vitamino E 54mg, 450% RPN
5.2.5 Graikinių riešutų aliejus
Tyrimui naudotas nerafinuotas graikinių riešutų aliejus. Produktas įsigytas aliejaus parduotuvėje. Specifikacijoje nurodyta aliejaus sudėtis pateikta 7lentelėje. Literatūroje nurodomas bendras tokoferolių kiekis esantis graikinių riešutų aliejuje yra 33,88mg/100g (0,34mg/g) [24].
7 lentelė Graikinių riešutų aliejaus sudėtis, nurodyta platintojo pateiktoje specifikacijoje Riebalų rūgščių sudėtis
C16:0 Palmitino 7,42% C16:1 Palmitoleino 0,09% C18:0 Stearino 2,64% C18:1 Oleino 15,53% C18:2 Linolo 60,53% C18:3 Alfa-linoleno 13,4% C20:0 Arachido 0,13%
5.2.6 Kviečių gemalų aliejus
Tyrimui naudotas nerafinuotas kviečių gemalų aliejus. Produktas įsigytas aliejaus parduotuvėje. Platintojo pateiktoje specifikacijoje nurodyta aliejaus sudėtis pateikta 8 lentelėje. Literatūroje nurodoma, kad kviečių gemalų aliejuje nustatytas α-tokoferolio kiekis yra 192mg/100g (1,92 mg/g) [25].
8 lentelė Kviečių gemalų aliejaus sudėtis, nurodyta platintojo pateiktoje specifikacijoje Riebalų rūgščių sudėtis
C16:0 Palmitino 17,6% C18:0 Stearino 0,6% C18:1 Oleino 12,8% C18:2 Linolo 57,6% C18:3 Alfa-linoleno 8,8% C20:1 Eikozanoinė 1,4%
5.2.7 Žuvų taukai
Tyrime naudoti žuvų taukai yra maisto papildas ActaVit Omega 3 1000mg kapsulės N60. Produktas įsigytas vaistinėje. Ant pakuotės nurodyta sudėtis pateikta 9 lentelėje. Taip pat ant pakuotės yra norodyta, kad kiekvienoje kapsulėje yra 2 mg α-tokoferolio.
9 lentelė Žuvų taukų sudėtis, nurodyta ant pakuotės
Maistinė medžiaga Kiekis vienoje kapsulėje % RPN* Žuvų taukai 1000 mg
EPA(eikozopentaeno rūgšties) 150 mg DHA (dokozaheksaeno rūgšties) 110 mg
*RPN nenustatyta **Žuvų taukuose yra ir Vitamino E (D-α-tokoferolio) 2 mg. Atliekant analizę nustatyta, kad ant produktų sudėtys pakuočių pateikiamos sudėtys yra ne vienodai išsamios. Keleto aliejų sudėčių specifikacijas pateikė produktų platintojas, tačiau jos taip pat skirtingos.
Lyginant nurodytas sudėtis, nustatyta, kad daugiausia vitamino E ( α,γ tokoferolio) yra žuvų taukuose (2 mg/g), kviečių gemalų aliejuje yra didžiausias vitamino E kiekis, lyginant augalinius aliejus, 1,92 mg/g. Judros aliejuje yra 0,85 mg/g, rapsų ir kanapių aliejuose atitinkamai 0,572 mg/g ir 0,496 mg/g. Graikinių riešutų aliejuje yra 0,34 mg/g, o mažiausia vitamino E yra linų sėmenų aliejuje 0,19 mg/g.
Palyginus omega – 3 rūgščių kiekį aliejuose su antioksidacinio tyrimo rezultatais nustatyta, kad statistiškai patikimo ryšio tarp jų nėra (P> 0,05; r=-0,259), rezultatai atsispindi 3pav.
Palyginus tyrimo metu gautus antioksidacinio aktyvumo duomenis su etiketėje ar literatūroje nurodytais vitamino E (tokoferolio) kiekiais, tarp jų nustatytas patikimas ryšys (P<0,05; r=0,651), rezultatai
atsispindi 4pav.
4pav. Ryšys tarp antioksidacinio aktyvumo ir vit. E kiekio
5.3 TIRIAMIEJI ALIEJAI VAISTINĖS ASORTIMENTE
Renkant duomenis vaistinėse is elektroninėse vaistinių parduotuvėse nustatyta, kad tiriamieji aliejai įeina į maisto papildų bei kosmetikos gaminių sudėtį. Produktų sąrašas, į kuriuos ieina aliejai, pateiktas 10 lentelėje.
Nustatyti 76 maisto papildai į kurių sudėtį kaip pagrindinė ar viena iš sudėtinių medžiagų įeina žuvų taukai. Jų yra įvairiomis farmacinėmis formomis: skysti, kapsulės, guminukai.
Augaliniai aliejai yra mažiau populiarūs. Linų sėmenų aliejus nustatytas kaip sudedamoji dalis 10 produktų. Viename skystos formos bei trijuose kapsuliuotuose maisto papilduose tai buvo pagrindinė sudedamoji medžiaga, o trijuose – viena iš sudėtinių dalių. Taip pat linų sėmenų aliejus įeina į trijų kosmetikos priemonių sudėtis. Kviečių gemalų aliejus, kaip viena iš sudėtinių dalių įeina į dviejų maisto
papildų sudėtis (vienas skysta farmacine forma, kitas kapsulėmis). Taip pat naudojamas gaminant 7 kosmetikos priemones. Kanapių sėklų aliejaus maisto papildų sudėtyje aptikti nepavyko, tačiau nustatytos 6 kosmetikos priemonės, kuriose jis panaudotas. Judros aliejus taip pat aptiktas tik kosmetikos prekių sudėtyje. Yra trys produktai su šiuo aliejumi. Rapsų aliejus, kartu su kitais aliejais įeina į vienos
medicinos priemonės sudėtį bei į vienos kosmetikos priemonės sudėtį. Kviečių gemalų aliejus nustatytas kaip viena iš daugelio sudedamųjų dalių viename maisto papilde.
10 lentelė Produktai, kurių sudėtyje yra tiriamųjų aliejų Aliejus Produktai, į kurių sudėtį įeina aliejus
Kanapių sėklų Kosm. Prausiklis Su Sumažintu Ph 4,5 Intymiai Higienai Intime Cannaderm 150ml;
Kremas Sausai Odai Natura 24 Cannaderm 75g; Tepalas Labai Sausai Odai Konopka Cannaderm 75g; Šampūnas Hemp And Meadow Foam Faith In Nature 400ml; Balzamas Su Kanapės Ekstraktu Pferdebalsam 500ml
Aliejus Kanapių 50ml Žiedė
Judros aliejus Kosm. Tot Velvet Raminamasis Kūno Kremas; Iwostin Semi Rich Cream Pusriebis Kremas;
Balzamas Kūnui „Sustamed Žabij Kamen“ Su Vasarinės Judros Aliejumi;
Linų sėmenų MP Flax Oil 1000mg Kapsulės N100; Flaxseed Oil Lifeplan 1000mg N100; Linų Sėmenų Aliejus Extra Virgin 200ml; Pristine Linų Sėmenų Aliejus Kapsulės N90; Fito-40 (Sojų Izoflavonai) Vivasan N60 Wellkid Kramtomosios Tabletės N30. Wellkid Baby 150ml
Skin Repair Moisturiser Zeoderm Salcura 100ml Atstatomasis Kremas
Kremas Seni Care Su Cinko Oksidu 200ml Graikinių riešutų MP Nutricap Atnaujintos Sudėties, 30 Caps.
Rapsų Miramile Tonsil Gerklės Ir Burnos Purškalas Med.priemonė; Kosm. Linola F Kremas
Kviečių gemalų MP Babyfen 20ml
Omega - H3 Kapsulės N30
Kosm. Farfalla Kviečių Gemalų Aliejus, 75 Ml, Šaltai Spaustas; Elgon Sinsea Biodaly Bath Šampūnas 250ml
Elgon Sinsea „7 Oil Blen“ Aliejus Sausiems Plaukams; Masažinis Aliejus Nuo Strijų Ikarov 125ml
Natura House drėkinamasis, maitinamasis veido kremas su rožių ekstraktu, 50ml
Tindi Muilas Vaikams Su Kviečių Gemalų Aliejumi; Gydomasis Kondicionierius Salcura Omega Rich,200ml Žuvų taukai MP Auksinė Žuvelė (žuvų taukai vaikams) kramt. kapsulės N30
ActaVit Omega 3 žuvų taukai 1000mg kapsulės N60 APOVIT SmartKidz Omega3 žuvų taukai guminukai N30 Cod Liver Oil 550mg kapsulės N120
LIVE WELL apelsinų skonio žuvųtaukai su vitaminais A ir D3 250ml
LIVE WELL OMEGA 3 kapsulės N60
LIVE WELL žuvų taukai su vitaminais A ir D3 250ml Omega - 3 1000mg kapsulės N60 Mano vaistinė Omega-3 Super 1000mg kapsulės N60
Moller's žuvų taukai natūralaus skonio 250ml Moller's žuvų taukai citrinų skonio 250ml
OMEGA - 3 1000mg kapsulės N30 Moller's Dobbel Immunity kapsulės N100 Moller’s Junior kapsulės N45
Moller’s žuvų taukai vaisių skonio 250ml
Omega 3 Žuvų taukai citrinų skonio kapsulės N150 LITFARMA Žuvų taukai kapsulės N30
Cod Liver Oil (žuvų taukai) kapsulės N60
ActaVit Menkių kepenų aliejus 400mg kapsulės N60 Ambio Omega - 3 kapsulės N60
Auksinė Žuvelė (žuvų taukai vaikams) 150ml Bio - Marin Natural kapsulės N80
Cod Liver Oil (žuvų taukai) 1 - A - Day kapsulės N120 Cod Liver Oil (žuvų taukai) kapsulės N180
DOPPELHERZ aktiv Lašišų taukai Omega-3 N30 eye Q kapsulės N360 EQUAZEN
eye Q skystis citrinų skonio 200ml EQUEZEN Eikonol 450mg kapsulės N50
Epamar 100ml
Epamar Omega-3 Strong kapsulės N120 Futura Žuvų taukai 1000mg kapsulės N60 Green Oil kapsulės N120
YourLife Enteric Coated Fish Oil 1000mg kapsulės N60 Lašišų taukai Noromega kapsulės N80
Lysi Health Duet kapsulės N32/32
Lysi Omega - 3 Family Tutti frutti kramt. kapsulės N60 Lysi Omega-3 Forte kapsulės N64
Lysi Omega-3 žuvų taukai citrinų skonio 240ml/220g Lysi Omega-3/Glucosamine/Chondroitine N30/60 Lysi Omega+D kapsulės/Calcium tabletės N30/60 Lysi žuvų taukai (apelsinų skonio) skystis 240ml
Lysi žuvų taukai (citrinų skonio) skystis 240ml Lysi žuvų taukai natūralūs 240ml
Lysi žuvų taukai vaikams 240ml Lysi žuvų taukų kapsulės N100 Marsiečiai žuvų taukai 150ml
Marsiečiai žuvų taukai kapsulės N30 Moller's Omega - 3 Extra kapsulės N76 Moller's Total kapsulės N28/28
Moller's žuvų taukai kapsulės N80 Moller’s Omega - 3 Premium 250ml Norvegiški žuvų taukai kapsulės N60 Omega - 3 Forte kapsulės N90 Omega - 3 kapsulės N180
Omega 3 forte minkštos kapsulės N60 Omega 3 kapsulės N30
Omega 3 Natur kapsulės N60 Omega 3 žuvų taukai kapsulės N90 Omega-3 + Žuvų taukai kapsulės N60 Omega-3 Formula kapsulės N20 Omega-3 kapsulės N60
Omega-3 nepakeičiamosios nesočiosios riebalų rūgštys kapsulės N100
OmegaPrim Forte kapsulės N30 OmegaPrim kapsulės N60
Salmon Oil lašišų taukai kapsulės N90
Vitamins A&D Fish Liver Oil minkštos kapsulės N90 VitaTonale Omega 3 1000mg kapsulės N30
VitaTonale Omega 3 vaisių skonio kramt. kapsulės N40 Žuvų taukai 300mg+2.5mg minkšos kapsulės N100 Žuvų taukai Omega - 3 su lecitinu kapsulės N60
Žuvų taukai Omega-3 kapsulės N100 Žuvų taukai Omega3 VivaVit kapsulės N60
Žuvų taukai prisotinti vitaminais A+D minkštos kapsulės N90 Žuvų taukai VivaVit 200ml N1
6. REZULTATŲ APTARIMAS
Atlikus antioksidacinį tyrimą paaiškėjo, kad didžiausiu antioksidaciniu aktyvumu pasižymi kviečių gemalų aliejus (53,59 ± 9,45%), žuvų taukai, judros bei linų sėmenų aliejai pasižymi panašiu aktyvumu (atitinkamai 22,58±5,38%, 22,40±4,74%, 22,17±2,64%), kanapių sėklų bei graikinių riešutų aliejų antioksidacinio aktyvumo rodikliai taip pat nedaug skyrėsi (19,05±1,54% ir 18,66±4,10%), o rapsų aliejaus antioksidacinis aktyvumas buvo mažiausias (17,04±2,68%). Rezultatams daryti įtaką galėjo maišyklės nenaudojimas. Taip pat tai galėjo būti didelio rezultatų išsibarstymo (standartinis nuokrypis iki 9,45) priežastis. Yra autorių, kurie atlikdami panašų tyrimą naudojo vortex maišyklę [31]. Tikėtina, kad dėl to buvo gauti tikslesni rezultatai su mažesniu standartiniu nuokrypiu (0,22 - 4,81).
Lyginant rezultatus su kitų autorių rezultatais matyti skirtumų. Nors buvo naudojama kitokia DPPH metodo modifikacija, R. Abuzaytouna ir F. Shahidia nustatė, kad kanapių sėklų aliejaus
antioksidacinis aktyvumas yra didesnis nei linų sėmenų aliejaus [2]. Kitame tyrime A. Siger su kolegomis, taip pat naudodami kitą DPPH metodo variaciją, nustatė, kad linų sėmenų aliejaus antioksidacinis
aktyvumas yra daugiau nei du kartus mažesnis nei rapsų bei daugiau nei tris kartus mažesnis nei kanapių sėklų aliejaus (atitinkamai 19,3%, 51,2%, 76,2%) [26].
Palyginus omega – 3 rūgščių kiekį aliejuose su antioksidacinio tyrimo rezultatais nustatyta, kad statistiškai patikimo ryšio tarp jų nėra (P> 0,05; r=-0,259). Palyginus tyrimo metu gautus antioksidacinio aktyvumo duomenis su etiketėje ar literatūroje nurodytais vitamino E (tokoferolio) kiekiais, tarp jų nustatytas patikimas ryšys (P<0,05; r=0,651).
Atlikus aliejų paplitimo įvertinimą vaistinės asortimente produktų sudėtyse nustatyta, kad didžiausias pasirinkimas yra žuvų taukų – įvairiomis formomis jų yra 75 maisto papildai. Iš augalinių aliejų populiariausias linų sėmenų aliejus, įeinantis į 7 maisto papildų ir 3 kosmetikos produktų sudėtį. Kviečių gemalų aliejus kaip sudėtinė dalis yra 2 maisto papilduose ir 7 kosmetikos priemonėse. Kanapių sėklų ir judros aliejai įeina tik į kosmetikos sudėtį (atitinkamai 6 ir 3 produktai). Rapsų aliejus įeina į vienos medicinos priemonės ir vieno kosmetikos gaminio sudėtį. Graikinių riešutų aliejus yra tik vieno maisto papildo sudėtyje. Išanalizavus šiuos duomenis galima daryti prielaidą, kad augaliniai aliejai, kaip omega – 3 riebalų rūgščių šaltiniai maisto papilduose nėra populiarūs.
7. IŠVADOS
1. Atliktas linų sėmenų, kanapių sėklų, judros, rapsų, kviečių gemalų, graikinių riešutų aliejų bei žuvų taukų antioksidacinio aktyvumo vertinimas spektrofotometriniu būdu. Nustatyta, kad aktyviausias yra kviečių gemalų aliejus, o mažiausiu aktyvumu pasižymi rapsų aliejus.
2. Įvertinus ir palyginus aliejų sudėtis nustatyta, kad nėra priklausomybės tarp omega – 3 riebalų rūgščių kiekio aliejuje bei aliejaus antioksidacinio aktyvumo (P>0,05, r=-0,259). Nustatytas statistiškai patikimas ryšys tarp aliejuje esančio vitamino E (α,γ tokoferolių mišinio) bei išmatuoto antioksidacinio aktyvumo (P<0,05; r=0,651).
3. Atlikus vaistinės asortimento analizę, nustatyta, kad didžiausias pasirinkimas yra žuvų taukų, kurie įeina tik į maisto papildų sudėtį. Augaliniai aliejai įeina į maisto papildų ir kosmetikos sudėtis, tačiau jų pasirinkimas mažesnis.
8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Rekomenduočiau atlikti daugiau antioksidacinio aktyvumo tyrimų, naudojant kitus tirpiklius bei maišyklę, bei išsamiau tirti iš Lietuvoje užaugintų žaliavų pagamintus kanapių, judros, linų sėmenų aliejus ir jų savybes, kurias būtų galima panaudoti plečiant augalinių aliejų pasiūlą vaistinių asortimente.
9. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Vakrina E. Matematinės statistikos pradmenys. Statistinių duomenų analizė naudojant MS EXCEL 2007 Prieiga per internetą: <olgal.home.mruni.eu/wp-content/uploads/2008/04/mat_stat_excel.doc> 2. Abuzaytoun R, Shahidi F. Oxidative Stability of Flax and Hemp Oils. Journal of the American Oil
Chemists' Society 2006;10:855-861.
3. Benson MK, Devi K. Influence of ώ-6/ώ-3 rich dietary oils on lipid profile and antioxidant enzymes in normal and stressed rats. Indian Journal of Experimental Biology 2009;47:98-103.
4. Cabo J, Alonso R, Mata P. Omega-3 fatty acids and blood pressure. British Journal of Nutrition 2012;107:195-200.
5. Calder PC. n-3 Polyunsaturated fatty acids, inflammation, and inflammatory diseases. American Journal of Clinical Noutrition 2006;83:1505-1519.
6. Colussi G, Catena C, Dialti V, Mos L, Sechi AL. Effects of Consumption of Fish Meals on the Carotid Intima Media Thickness in Patients with Hypertension. Journal of atherosclerosis and thrombosis, 2014;21:1-16.
7. DeFillipis A, Sperling LS. Understanding omega-3’s. American Heart Journal, 2006;151:564-570. 8. Eidhin DN, Burke J, O’Beirne D. Oxidative Stability of n3-rich Camelina Oil and Camelina Oil-based
Spread Compared with Plant and Fish Oils and Sunflower Spread. Journal Of Food Science 2003;68:345-353.
9. El-Beltagi HS, Salama ZA, El-Hariri DM. Evaluation of Fatty Acids Profile and the Content of Some Secondary Metabolites in Seeds of Different Flax Cultivars. General Applied Plant Physiology 2007;33:187-202.
10. Frenoux JR, Prost ED, Belleville J, Prost JL. Polyunsaturated Fatty Acid Diet Lowers Blood Pressure and Improves Antioxidant Status in Spontaneously Hypertensive Rats. The Journal of Nutrition 2001;131:39-45.
11. Gebauer SK, Psota TL, Harris WS, Kris-Etherton PM. n-3 Fatty acid dietary recommendations and food sources to achieve essentiality and cardiovascular benefits. The American Journal of Clinical Noutrition 2006;83:1526-1535.
12. Goyens PL, Spilker ME, Zock PL, Katan MB, Mensink RP. Conversion of a-linolenic acid in humans is influenced by the absolute amounts of a - linolenic acid and linoeic acid in the diet and not by their ratio. The American Journal Of Clinical Noutrition 2006;84:44-53.
13. Grosso G, Galvano F, Marventano S, Malaguarnera M, Bucolo C, Drago F, Caraci F. Omega-3 Fatty Acids and Depression: Scientific Evidence. Oxidative Medicine and Cellular Longevity 2014;1:1-16. 14. Gunstone FD, Herslof BG. LIPID GLOSSARY 2, Bridgwater: PJ Barnes & Associates, 2000.
15. Jones ML, Mark PJ, Waddel BJ. Maternal dietary omega-3 fatty acids and placental function. Reproduction 2014;147:143-152.
16. Kawauchi K, Tani S, Naqao K, Hirayama A. Association of n-3 polyunsaturated fatty acids with soluble thrombomodulin as a marker of endothelial damage. Journal of Cardiology 2014;3. 17. Kohen R, Nyska A. Oxidation of Biological Systems: Oxidative Stress Phenomena,Antioxidants,
Redox Reactions, and Methods for Their Quantification. Toxicologic Patology 2002;30:620-650. 18. Larque E, Gil-Sanchez A, Prieto-Sanchez MT, Koletzko B. Omega 3 fatty acids, gestation and
pregnancy outcomes. British Journal of Nutrition 2012;107:77-84.
19. Leizer C, Ribnicky D, Poulev A, Dushenkov S, Raskin I. The Composition of Hemp Seed Oil and Its Potential as an Important Source of Nutrition. Journal of Nutraceuticals, Functional & Medical Foods 2000;4:35-53.
20. Manea A, Fortuno A, Martin-Ventura JL. Oxidative Stress in Cardiovascular Pathologies: Genetics, Cellular,andMolecularMechanisms and Future Antioxidant Therapies. Oxidative Medicine and Cellular Longevity 2012;1:1-3.
21. Mittler. R. Oxidative stress, antioxidants and stress tolerance. Trends in Plant Science 2002;7:405-410. 22. Molyneux P. The use of the stable free radical diphenylpicrylhidrazyl (DPPH) for estimating
23. Nichols DP, Petrie J, Singh S. Long-Chain Omega-3 Oils–An Update on Sustainable Sources. Nutrients 2010;2:572-585.
24. Rabrenovic B, Dimic E, Maksimovic M, Sobajic S, Gajic-Kristajic L. Determination of Fatty Acid and Tocopherol Compositions and the Oxidative Stability of Walnut (Juglans regia L.) Cultivars Grown in Serbia. Czech Journal of Food Sciences 2011;29:74-78.
25. Schwartz H, Ollilainen V, Piironen V, Lampi AM. Tocopherol, tocotrienol and plant sterol contents of vegetable oils and industrial fats. Journal of Food Composition and Analysis 2008;21:152-161.
26. Siger A, Nogala-Kalucka M, Lampart-Szczapa E. The Content and Antioxidant Activity of Phenolic Compounds in Cold-pressed Plant Oils. Journal of Food Lipids 2008;15:137-149.
27. Simopoulos AP. Omega-3 Fatty Acids in Inflammation and Autoimmune Diseases. Journal of the American College of Nutrition 2002;21:495-505.
28. Stark AH. Crawford MA, Reifen R. Update on alpha-linolenic acid. Noutrition reviews 2008;66:326-332.
29. Terman A, Brunk TU. Oxidative stress, accumulation of biological 'garbage', and aging. Antioxidants and Redox Signaling 2006;8:197-204.
30. Ubeda N, Achon M, Moreiras G. Omega 3 fatty acids in the elderly. British Journal of Nutrition 2012;107:137-151.
31. Uluata S, Ozdemir N. Antioxidant Activities and Oxidative Stabilities of Some Unconventional Oilseeds. Journal of the American Oil Chemists' Society 2012;89:551-559.
32. Zhao Z, Wen H, Fefelova N, Allen C, Guillaume N, Xiao D, Huang C, Zang W, Gwathmey JK, Xie LH. Docosahexaenoic acid reduces the incidence of early after depolarizations caused by oxidative stress in rabbit ventricular myocytes. Frontiers in Physiology 2012;3:1-7.
