LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Dr. L.KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKA
Veterinarijos fakultetas
Monika Skirgailaitė
Karvių tešmens uždegimo profilaktika užtrūkimo laikotarpiu.
Cow dry period therapy of mastitis
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: dr. Jūratė Rudejevienė
2 DARBAS ATLIKTAS Dr. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių tešmens uždegimo profilaktika užtrūkimo laikotarpiu“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Monika Skirgailaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Monika Skirgailaitė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Dr. Jūratė Rudejevienė
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo(os)
vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
SANTRAUKA... 4 SUMMARY ... 5 SUTRUMPINIMAI ... 6 ĮVADAS ... 7 1 LITERATŪROS APŽVALGA ... 9 1.1 Užtrukinimo svarba ... 91.2 Užtrūkio laikotarpio fiziologija ... 10
1.2.1 Aktyvi involiucija ... 10
1.2.2 Ramybės involiucija ... 12
1.2.3 Priešpienio (krekenų) susidarymas ... 12
1.3 Karvių užtrūkinimo būdai ... 13
1.4 Profilaktinės priemonės karvių tešmens uždegimo užtrukimo laikotarpiu. ... 15
1.4.1 Gerovės laikymo sąlygos. ... 15
1.4.2 Pilnavertis ir subalansuotas šėrimas. ... 15
1.5 Efektyvus gydymas užtrūkimo periodu ... 16
1.5.1 Lazerio terapija. ... 18
2 TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 19
2.1 Tyrimo vieta ... 19
2.2 Tyrimo objektas ... 19
2.3 Tyrimo metodai ... 20
2.4 Pieno sudėties nustatymas ... 20
2.5 Naudoti medikamentai, trumpa charakteristika ... 21
2.6 Statistinių duomenų analizė ... 22
3 TYRIMŲ REZULTATAI ... 23
3.1 Pieno ūkio mastito charakteristika ... 23
3.2 Duomenys prieš užtrukinant karves. ... 23
3.3 Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas po apsiveršiavimo ... 26
3.3.1 Tiriamosios karvių grupės pieno rodikliai. ... 26
3.3.2 Kontrolinės karvių grupės pieno rodikliai... 28
4 APIBENDRINIMAS ... 32
IŠVADOS ... 34
PASIŪLYMAI... 35
4
SANTRAUKA
Karvių tešmens uždegimo profilaktika užtrūkimo laikotarpiu.
Monika SkirgailaitėMagistro baigiamasis darbas
Magistro darbas: Karvių tešmens uždegimo profilaktika užtrūkimo laikotarpiu. Darbą sudaro 39 psl. Darbe pateikta 12 paveikslėliai ir 2 lentelės.
Tiriamasis darbas atliktas 2016m. liepos mėn. – spalio mėn. Anykščių raj. X ūkyje. Ūkyje laikomos apie 300 Lietuvos juodmargės ir žalųjų veislių karvės. Ganymo sezonu karvės dieną laikomos ganyklose, o vakare suvaromos į fermas. Žiemos sezonu jos laikomos fermose palaidos. Tyrimas atliktas ganykliniu sezonu.
Atrinktos atsitiktinumo būdu 63 karvės, kurios užtraukinamos atsižvelgiant veršiavimosi laiką (veršiuotis turėjo maždaug 60 dienų laikotarpiu). Karvės suskirstytos į kontrolinę (n=28) ir tiriamąją (n=35) grupes, taip pat grupės savo ruoštu suskirstytos į pogrupius: mažu (SLS<300 tūkst./ml) ir dideliu (SLS>300 tūkst./ml) somatinių ląstelių skaičiumi. Abi karvių grupės užtraukinimo laikotarpiu buvo laikomos tokiomis pačiomis sąlygomis ir šeriamos tokio pat raciono pašarais.
Abejoms karvių grupėms prieš užtrukinimą buvo atliktas ekspres metodas, kuriuo ištirti tešmens ketvirčiai. Tiriamajai grupei į tešmens ketvirčius buvo leista ilgo veikimo antimastitinis preparatas ,,Fartroximin dry cow‘‘ (intramaminė suspensija, 5 ml vienkartiniame švirkšte yra rifaksimino 100 mg). Kontroliniai grupei nebuvo leisti jokie medikamentai į ketvirčius.
Atlikus tyrimą ir statistine duomenų analizę, paaiškėjo, kad naudotas medikamentas turėjo įtakos tešmens sveikatingumui tiriamajai karvių grupei, su dideliu SLS tyrimo pradžioje, kadangi sumažino SLS tiriamos karvių grupės piene (p>0,05). Tiriamai grupei su žemu SLS tyrimo pradžioje medikamentų naudojimas neturėjo reikšmingos įtakos SLS skaičiaus vidurkiui.
5
SUMMARY
Cow dry period therapy of mastitis
Monika SkirgailaitėMaster‘s Thesis
Master's thesis: Cow udder inflammation prevention during the dry period. The work consists of 39 pages. The work presents12 images and 2 table.
Research work was done at 2016 from July to October month at X farm of Anykščiai district. In the farm was kept on about 300 Lithuanian Black and White and Red breed cows. Cows during daytime are fed pastures and driven into the farms in the evening during grazing season. In the winter season they are keeping at farms in bulk. Study was carried out on pasture season.
Was selected at random 60 cows, which are dry off considering of left time of calving (approximately 60 days before calving). Cows are divided into control (n = 28) and experimental (n= 35) groups as well as groups in turn are divided into sub-groups: low (SCC <300 thousand. /ml) and high (SCC> 300 thousand. /ml) of somatic cells count. Both cows group dry period was considered under the same conditions and fed the same ration of feed.
On both groups of cows were done diagnostics, named “express method” before dry time, aiming to explore the udder quarters. For test group into the udder quarters have been allowed a long-acting antibacterial compounds “Fartroximin dry cow” (inframammary suspension, 5 ml disposable syringe contains 100 mg of rifaximin). The control group did not allow any medication into quarters. After the investigation and statistical analysis of the data, results showed that the used medicament had affected to udder health for experimental group of cows with has a high SCC in the beginning of the study, since reduced the SCC in the milk of test cows group (p <0,05). Used medicament has not significantly affect the average of SLS for experimental group with low SCC in the beginning of the investigation.
6
SUTRUMPINIMAI
proc.- procentai kg – kilogramai tūkst.- tūkstantis
SLS- somatinių ląstelių skaičius E.coli – Escherichia coli
S. aureus- Staphylococcus aureus S. typhimurium- Salmonella typhimurium g/l – gramai/litre
Se- selenas
CMT – Kalifornijos masto testas mln.- milijonas
7
ĮVADAS
Pienas yra labai svarbūs žinduolių mitybai. Ką tik atvestam veršeliui karvės pienas yra gyvybiškai svarbus energijos šaltinis. Būtent pirmomis karvės laktacijos dienomis pienas yra praturtintas visomis biologiškai svarbiomis medžiagomis. Vėliau penkių ar šešių dienų sustiprėjus veršeliui pienas tampa mitybos papildu suteikdamas jam reikalingų baltymų ir riebalų (1). Šis pienas dėl savo maistinės vertės yra naudojamas ir žmonių mityboje. Todėl mums pieno vartotojams yra itin svarbi jo kokybė.
Pieno liaukos uždegimas (mastitas)- vienas iš dažnai pasitaikančių karvių pieno ūkių liga. Dėl šios ligos piene padaugėja uždegiminių kraujo ląstelių, dėl kurių pakinta pieno skonio, juslinės ir maistinės savybės. Pieno gamintojams tenka tokį pieną utilizuoti. Kad to išvengti tenka imtis prevencinių priemonių pačiame pieno ūkyje. Taikyti profilaktines priemones galvijų gerovėje, bei tikslingai gydanti susirgusias karves. Ūkininkams atsiranda nuostoliai dėl sumažėjusio pieno kiekio, blogos jo kokybės ir išlaidų mastitų diagnostikai ir gydymui. Pasak S.Japerto ir E.Anulio (2001) tyrimo, kad dėl produkcijos išlaidos siekia 50-55 proc., gydymo išlaidos- 20-25 proc. ir karvių išbrokavimas sudaro 30-35 proc. nuostoliai (2).
Karvės produktyvumą lemia įvairūs veiksniai. Svarbiausi iš jų genetiniai, gera mityba ir karvės sveikatingumas. Susirgimai, ginekologiniai sutrikimai, nagų ligos labai glaudžiai susiję su gaunamo pieno kiekiu. Dėl išvardintų priežasčių karvės serga alkaloze, ketoze arba acidoze. Susirgus bent viena minėta liga to pasėkoje susergama tešmens uždegimu (3). Pieno liaukos uždegimas turi įtakos pieno kiekio rodikliams, bei ir jo cheminei sudėčiai.
Užtrukimo laikotarpis melžiamoms karvėms yra būtinas siekiant palengvinti pieno liaukos ląstelių atsinaujinimą ir optimizuoti pieno sekrecija kitam laktacijos laikotarpiu. Jau seniai taikomas optimalus 8 savaičių užtrukinimo laikotarpis melžiamoms karvėms (4). Užtrukinimo periodo profilaktinio gydymo nauda yra efektyvaus mastito kontrolės komponentas. Vaistų švirkštimas į spenio kanalą gali padėti išvengti infekcijų, kurios gali atsirasti ankstyvosios involiucijos periodu (5).
8 Darbo tikslas: Įvertinti trukinamų karvių tešmens uždegimo profilaktikai taikomo preparato poveikį.
Darbo uždaviniai:
1. Susisteminti literatūros duomenis apie karvių užtrūkinimo laikotarpio svarba. 2. Išanalizuoti tiriamojoje karvių fermoje mastitų pasireiškimo dažnį 2013-2015 m.
3. Ištirti ekspres diagnostikos testu karvių tešmens ketvirčius, prieš užtrūkinant ir po apsiveršiavimo praėjus 10dienų .
4. Įvertinti kaip pasikeitė tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių pieno tyrimų rezultatai (riebalų, SLS ir baltymų) po užtrukinimo laikotarpio profilaktikos.
9
1 LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Užtrukinimo svarba
Laktuojančių karvių tešmeniui yra reikalingas užtrūkinimo arba poilsio laikotarpis iki veršiavimosi, siekiant optimizuoti pieno gamybą vėlesniu laktacijų laikotarpiu. Ši laktacijos ciklo fazė dar vadinama sausuoju laikotarpiu. Būtinas 45-60 dienų karvės užtrukinimas, nes po trumpesnio nei 40 dienų arba ilgesnis nei 91 diena, neigiamai paveikia karvės duodamo pieno kiekiui palyginus su optimaliu primilžiu (1 lent.). Taip jei užtrukinimo laikotarpis trunka ilgiau, kaip 90 dienų yra didelė tikimybė, kad padidės SLS piene po apsiveršiavimo (6). Rekomenduojamas 55 dienų užtrūkinimo laikotarpis pirmosios laktacijos karvėms ir mažiausiai 45 dienų – vyresnio amžiaus (7).
Dvidešimto amžiaus pradžioje buvo manoma, kad melžiamoms karvėms reikia užtrūkinimo laikotarpio, kad papildytų mitybos rezervą. Pieną gaminančios aktyvios ląstelės turi regresuoti, tapti nesekrecinėmis, pasirengti kitai laktacijai. Po apsiveršiavimo šios ląstelės vėl suaktyvėja, taip pat susiformuoja naujos pieno gamybos ląstelės. Taigi, pieno gamybos audinių daugėja nuo vieno laktacijos laikotarpio iki kito. Kitos laktacijos metu pieno gamyba bus 25-30 proc. mažesnė, jei nebuvo užtrūkinimo laikotarpio (8).
Melžiamų karvių bandoje ne laktacijos laikotarpiu vyksta pieno liaukų infekcijos dinamika. Ankstesnės laktacijos infekcijos, taip pat naujos infekcijos užtrūkinimo laikotarpiu infekuoja daugiau tešmens ketvirčių kiekvienos paskesnės laktacijos metu. Melžiamų karvių bandos sausojo laikotarpio įtaka sergamumui mastitu lėmė užtrūkusių karvių gydymo plėtrą, kaip būtiną mastito kontrolės komponentą siekiant sunaikinti esamas infekcijas ir išvengti naujų (6).
1. lentelė. Užtrukinimo laikotarpio trukmės įtaka pieno kiekiui. (9)
Užtrukinimo dienų skaičius Karvių proc. Primilžio skirtumas (kg)
5-20 2,9 -585 21-30 3,7 -286 31-40 6,5 -71 41-50 12,3 +86 51-60 21,5 +135 61-70 20,3 +142
10
71-80 9,4 +72
81-90 6 +29
91+ 17,4 - 49
1.2 Užtrūkio laikotarpio fiziologija
Karvės organizmas prieš veršiavimąsi reikalauja sustabdyti pieno sintezę, siekiant optimizuoti pieno gamybą naujos laktacijos metu (10). Pieno liaukos fiziologija užtrukinimo laikotarpiu labai skiriasi nuo laktacijos laikotarpio. Vienintelė funkcija tešmens laktacijos metu yra pieno sintezė. K.L.Smith ir Todhunter 1982 metais nustatė, kad užtrukimo laikotarpiu pieno liauka praeina šiuos etapus:
Aktyvi involiucija
Pasyvi-ramybės involiucija
Priešpienio (krekenų) susidarymas (11).
W. Nelson Philipot ir kiti teigia (2014 m.), kad karvės užtrukinimo pradžioje, tiek pabaigoje tešmuo yra pasiruošimo būklėje, tai reiškia prieš aktyvią pieno sintezės ir sekrecijos būklę. Šiais pereinamaisiais laikotarpis iš vieno į kitą būvį pieno liaukos, to pasėkoje padidėja tešmens jautrumas naujai infekcijai. Išsami informacija apie tris sausojo laikotarpio etapus pateikiama žemiau (12).
M. Lefebvre ir E. Santschi (2012 m.), tyrimų rezultatai parodė, kad trumpas užtrukinimo laikotarpis yra naudingas Kanadoje laikomųjų laktuojančių karvių. Jokios neigiamos įtakos neturi metinio pieno kiekiui ir ketozės susirgimams. Šis sprendimas laikomas naudingas karvių sveikatingumui, nes prieš užtrukinimą duoda didelį kiekį pieno ir keblu tokią karvę užtrukinti. M.Lefebvre ir E. Santschi 2012 m., teigia, kad karvės kurios duoda iki veršiavimosi likus 60 dienų 20 ir daugiau litų pieno užtrukinamas nukeliamas po 25 dienų (13).
1.2.1 Aktyvi involiucija
Užtrukinimo laikotarpis prasideda nustojus melžti ir toliau pieno liauka gamina bei išskiria pieną, kuris kaupiasi pieno liaukoje. Maždaug 75-80 proc. pieno susikaupia per paskutinę melžimo dieną ir maksimalus skysčių kiekis tešmenyje susikaupia per 2-3 dienas. Ketvirtą (involiucijos) dieną skysčių kiekis tešmenyje pradeda mažėti ir mažėjimas tęsiasi mažiausiai 16 dienų ar net visą involiucijos mėnesį (11).
11 Susikaupęs pienas tešmenyje pirmomis užtrukinimo dienomis sukelia slėgi pieno liaukoje ir to proceso pasėkoje skatina aktyvių involiucijos procesą, todėl 3-4 sausojo laikotarpio dieną ryškiai pakinta pieno sudėtis. Sumažėja pieno riebalų, kazeino ir laktozės sintezės lygis, po savaitės žymiai padidėja antikūnų ir somatinių ląstelių koncentracija (8).
Būdingas pieno sudėties pasikeitimas susijęs su involiucija yra labai padidėjusio geležį susirišančio baltymą koncentracija, kuris neišvengiamai susisijęs su baltymu laktoferinu. Piene laktoferinas nėra susijęs su gleivinės epitelio išskyromis. Laktoferinas yra pagrindinė sudedamoji dalis antrinių polimorfonuklearinių neutrofilų granulių.
Laktoferinas natūraliai yra randamas galvijų piene ir dėl savo savybės surišti geležį priskiriami glikoproteinams. Šis baltymas atlieka svarbų vaidmenį apsaugant organizmą nuo patogeninių mikroorganizmų. Laktoferinas turi antimikrobinių savybių, kuris fungicidiškai daro poveikį Candida genties grybams. K.Musayeva (2003 m.) teigia, kad laktoferino ir imunoglobulino komplekso antimikrobinis daro poveikį prieš gramneigiamas ir gramteigiamas bakterijas (14). Laktoferinas yra atsparus virškinimo fermentams kaip ir sekrecinis imunoglobulinas A. K. Musayeva (2013 m.) teigiamu, atlikus tyrimus in vitro, buvo nustatyta, kad laktoferino ir lizocimo inhibitorinis yra poveikis Bacillus stearothermophilus, Calidolactis, Listeria monocytogenes (14). Taip pat šis baltymas neleidžia virusams patekti į ląsteles, stabdo daugumos virusų dauginimąsi, ir gali atakuoti virusus prie jų prisijungiant ir juos sunaikinti.
Normaliai jo piene randama apie 0,1-0,3 mg/ml., tačiau involiucijos metu, iki savaitės jo padidėja iki 8,5 mg/ml, o mėnesio involiucijos laikotarpyje jo gali padidėti iki 20-30 mg/ml. Ir tuo metu jis būna pagrindinis baltymas pieno liaukose užtrukimo periodo metu (11).
Laktoferino užtrukinimo laikotarpiu rodiklis yra aukštas ir palaipsniui mažėja prieš veršiavimąsi. Ankstyvosiose krekenose laktoferino koncentracija padidėja iki 0,5 g/l. Mastitu sergančių karvių piene laktoferino koncentracija padidėja, gali siekti iki 6 mg/ml. Laktoferino efektyvumas smarkiai sumažėja po pieno pasterizacijos (14).
Lyginant laktacijos laikotarpį su aktyviąją involiucija, pastarosios, šešis kartus padidėja naujų infekcijų dažnis. Įrodyta C. Nickerson ir kitų (2011 m.), kad bandoje padaugėjus užsikrėtusių tešmens ketvirčių patogeniniais sukėlėjais užtrukimo laikotarpiu, turi didelę tikimybę palaikyti aukštą infekcijos lygį laktacijos laikotarpiu. Netaikant gydymo užtrūkusioms karvėms su vidutine infekcija pasireikš tešmens ketvirčių uždegimas maždaug 10 proc., o tai sąlygoja kitos laktacijos pieno gamybos nuostolius (8).
12 Karvių užtrukinimo laikotarpiu rekomenduojamas visų tešmens ketvirčių efektyvus gydymas. Visos esamos infekcijos gydomos apsaugant nuo naujų infekcijų, kurios kiltų iškart pasibaigus sausajam laikotarpiui, be to, nereikia išsamių tyrimų, norint diagnozuoti tešmens ketvirčių susirgimus. Net 60 proc. bandos karvių somatinių ląstelių skaičius sumažėjo po užtrukimo laikotarpio (15). Naujų infekcijų tikimybė yra didesnė po veršiavimosi meto, nei sausojo laikotarpio, kai taikomas prevencinis gydymas (16).
1.2.2 Ramybės involiucija
Karvės užtrukimo laikotarpiu organizmas patiria mažai streso. Šiuo laikotarpiu pieno liaukoje nebevyksta aktyvi sekrecija. Šio laikotarpio trukmė glaudžiai susijusi nuo kitu involiucijos etapu ir jos trukmė reguliuoja hormonai. Hormonų sukeltas laktogeninis tešmens audinio atsakas, gali būti
mažesnis nei optimalus, nesutapus dviem involiucijos įvykiams. mažesnį primilžį, nei optimalų gali sąlygoti trumpesnis, nei 40 dienų užtrukinimo laikotarpis. Kai sausasis laikotarpis trunka daugiau nei 60 dienų neveršingoms karvėms nusistovi pastovi involiucija pieno laukoje. Involiucijos laikotarpiu yra mažas skysčių tūris, dėl to žymiai sumažėja pieno koncentracija, o antikūnų ir laktoferino koncentracija padidėja.
Sergamumas tešmens uždegimu šiuo užtrūkinimo laikotarpiu yra pats mažiausias. Pieno nesekretuojantis tešmuo gali būti atsparus visų bakterijų rūšių bakterijų infekcijoms. Involiucinės liaukos yra atsparios koliforminei infekcijai, bei jautrios kai kuriems streptokokams. Sumažėjus naujoms infekcijoms pastovios (ramybės) involiucijos metu gali būti susijęs su dideliu antibakteriniais veiksnias, tokiais kaip antikūnai, sekrecija. Involiucijos metu bakterijoms lengviau prasiskverbti pro spenio kanalą. Šie dažni pasveikimai pasitaiko involiucinio tešmens ūminių klinikinių mastito atvejų (12,17).
1.2.3 Priešpienio (krekenų) susidarymas
Vykstantys pokyčiai skirti pieno liaukai pasiruošti sekretuoti pieną yra priešingi aktyviai pieno gamybos audinių involiucijai ankstyvuoju užtrūkinimo laikotarpiu. Pieno liaukos pagrindinė funkcija– krekenų gamyba ir kaupimas. Specifinė krekenų savybė – didelė antikūnų koncentracija, būtina gimus naujagimiui veršeliui (18).
Likus dviem savaitėms iki veršiavimosi pieno komponentų koncentracija pradeda didėti. Likus penkioms dienoms, labai padidėja pieno riebalų, kazeino ir laktozės kiekiai. Paskutines dvi savaites pieno tūris tešmenyje didėja lėtai ir likus 1-3 dienoms iki veršiavimosi žymiai pagreitėja, prasideda sparti sekrecija (12).
13 Sumažėja laktoferino koncentracija, antimikrobinės savybės, per paskutines dvi savaites iki veršiavimosi, ypač sumažėja atsparumas koliforminėms bakterijoms. Antikūnų koncentracija padidėja likus 2-3 savaitėms iki veršiavimosi ir maksimali koncentracija susidaro likus maždaug 5-10 dienų. Toliau pieno koncentracija mažėja, kadangi kaupiasi skystis prasidedant pieno liaukos sekrecijai. Tuo tarpu antikūnų skaičius krekenose yra apie 80 kartų didesnė nei piene (18).
Atsparumas naujoms infekcijoms, kurias sukelia aplinkos sukėlėjai, pavyzdžiui, streptokokai ir koliformai, mažėja tik iki veršiavimosi. Tai susiję su:
1. Mikroorganizmai prasiskverbia lengviau į tešmenį padidėjusiu skysčių tūriu ir spenio kanalo išsiplėtimu.
2. Sumažėjusiu leukocitų funkcijai sunaikinti mikroorganizmus.
3. Mastito mikroorganizmų augimu, sumažėjus energijos šaltiniams (pieno komponentams). 4. Sumažėjusiu pieno antimikrobiniu aktyvumu (baktericidine pieno).
5. Užtrūkusių karvių gydymo antimikrobinio aktyvumo nelieka arba jis mažas.
Kadangi veršiavimosi metu padaugėja naujų infekcijų, joms sumažinti rekomenduojama švari ir sausa aplinka sudaryta iš šiaudų arba neorganinių pakratų (19).
1.3 Karvių užtrūkinimo būdai
Karvės laktacija trunka apie 305 dienas. Visa šį laiką fiziologinį pieno liaukos procesą kontroliuoja endokrininių liaukų hormonai (prolaktinas, STH, progesteronas ir kiti). Mažo produktyvumo karvės užtrunka pačios, o produktyvioms turi būti pritaikytos reikiamos užtrūkinimo priemonės. Karves užtrūkinti galima taikant tradicinį metodą, t.y. keičiant pašarus, mažinant geriamojo vandens kiekį, retinant melžiamus, tačiau šis metodas gali turėti neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, atsiras mastitas. Keičiant karvių nusistovėjusią dienotvarkę, jos patiria stresą, o tai neigiamai veikia tešmens sveikatingumą (20).
Pats optimaliausias užtrūkinimo laikotarpis trunka apie 60 dienų. Genetiniai galvijų veislių gerinimai ir naujos bandos valdymo technologijos lėmė intensyvų pieno gaminimą. Tačiau analizuojant įvairaus laikotarpio tyrimus, buvo nustatyta, kad pieno primilžis sumažėja (21).
JAV žemės ūkio Departamente Kevin Lager ir kitų (2011 m.), atliktas tyrimas susijęs su užtrukinimo laikotarpiu. Bandymas buvo atliekamas su Holšteinų veislės karvėmis, užtrukinant jas skirtingu laikotarpiu t.y. vienos užtrukintos 34 dienų iki veršiavimosi, o kitos 55 dieną. Rezultatai
14 buvo analizuojami 10 dienų po apsiveršiavimo. Pieno kiekio per dieną vidurkis skirtingų grupių skyrėsi nežymiai tik 2 kg, o karvių grupių riebalų ir baltymų proc. kiekis nesiskyrė (22).
Karvėms kurios sirgo klinikiniu mastitu ir toliau serga lėtiniu mastitu laktacijos metu, tai pat bandai kurių SLS vidurkis yra didesnis nei 300 tūkst./ml, po paskutinio melžimo rekomenduojama sušvirkšti ilgo veikimo antibiotikus visoms trūkinamos karvėms. Taikant viso bandos užtrūkusių karvių gydymą, SLS vidurkis karvių piene sumažėja 33 proc. (3). Profilaktinis gydimas užtrukinimo periodu nesukelia didelės rizikos užteršti pieną, ir yra efektyvesnis negu gydymas laktacijos laikotarpiu. Likus 21 dienai iki numatytos apsiveršimo datos, leidžiamų injekcijų vitamino E ir seleno indikacijos padidina neutrofilų baktericidinį aktyvumą, ir sumažina pieno liaukos uždegimo atvejų dažnį po apsiveršiavimo (23).
Užtrūkusių karvių gydymas turi daug pliusų, pavyzdžiui kaip: sumažėja klinikinio mastito atvejų laktacijos pradžioje; išgijimo tikimybė didesnė negu gydant laktacijos metu;
pažeisti pieno gamybos audiniai gali atsistatyti iki kitos laktacijos pradžios; labai sumažėja naujų infekcijų tikimybė užtrūkimo laikotarpiu;
galima naudoti ilgo veikimo antibakterinius vaistus; į pieną nepatenka vaistų likučiai (24).
Somatinių ląstelių skaičius (SLS), yra aiškiausias rodiklis, kuris parodo kasdieną melžiamų karvių tešmens sveikatingumą, t.y. kurios pieno liaukos kovoja su mastitu ir kokai yra infekcijos koncentracija (25). SLS tai skaičius esantis bendre 1 ml pieno sudėtyje. Somatinių ląstelių skaičiaus padidėjimas vaidina apsauginį vaidmenį pieno liaukoje, kaip gynybos mechanizmas (26). SLS sudaro baltieji kraujo kūneliai ir leukocitai, kurių padaugėja pieno liaukoje prasidėjus uždegiminiams procesams. Uždegiminių ląstelių skaičius labai informatyvus nepasireiškus dar klinikiniams tešmens uždegimo požymiams (27).
15 1.4 Profilaktinės priemonės karvių tešmens uždegimo užtrukimo laikotarpiu.
Profilaktika- tai bendras prevencijos tikslas, kuriuo siekiama sumažinti mastito sukėlėjų kiekį bandoje. Tam reikia sudaryti tinkamas mitybos ir laikymo sąlygas karvėms, laikytis zoohigienos reikalavimų, kad būtų mastito sukėlėjų plitimo grandinė nuolat nutraukiama. Norint žymiai sumažinti karvių sergamumą tešmens uždegimu, reikalinga pasiekti, kad profilaktinės priemonės būtų naudojamos tiek laktacijos, tiek užtrūkinimo metu (28).
Karvės su subklinikiniu mastitu yra gydomos pagal įprastine praktiką prieš užtrukinant. Užtrukinimo laikotarpio profilaktika gali būti naudojama jei karvių banda yra užsikrėsta mastitu, kurį sukėlė stafilokokų genties bakterijos laktacijos pradžioje. Užtrukinimo laikotarpio profilaktika taip pat yra rekomenduojama užkrečiamo mastito kontrolei, kurį sukelia stafilokokai taip pat visoms karvėms, kurios turėjo užkrečiamą mastitą per laktaciją (29,30).
1.4.1 Gerovės laikymo sąlygos.
Nereikia toli keliauti, kad būtų galima išgirsti ir pamatyti kiek yra įvairių galvijų laikymo sistemų ir metodikų. Vienas pagrindinių reikalavimų nepriklausomai nuo to kokiomis sąlygomis yra laikomi galvijai (uždaro ar atviro tipo fermose) turi būti užtikrinta pakankama ventiliacija šiltuoju ir šaltuoju periodu. Švara yra taip pat svarbus faktorius, kadangi karvės užtrukinimo laikotarpiu vidutiniškai praguli 40-50, o kartais net 60 proc. laiko per parą. Todėl tešmens kontaktas su guliaviete yra laibai svarbus tešmens sveikatingumui, būtent gulėjimo metu atsiranda tikimybė kontakto metu su nešvariu pilnu mikrobu paviršiumi užsikrėsti spenio kanalui. Palaikant švarą ir tvarkingą karvidę tešmens uždegimų riziką galima sumažinti. Guoliavietes būtina kreikti sausais, nesupelijusiais pakraikais. Jei gulėjimo metu tešmuo greitai atšąla dėl kontakto su grindimis, didėja tikimybe nusilpus apsauginiams pieno liaukos barjerams, bakterijoms lengviau patekti į tešmenį (31). Galvijų laikymo higiena yra glaudžiai susijusi su somatinių ląstelių kiekiu piene (32).
1.4.2 Pilnavertis ir subalansuotas šėrimas.
Pašaras turi būti kokybiškas. Šeriant blogos kokybės, sugedusiais ar kitaip neigiamai pakitusiais pašarais gali sutrikti virškinimo sistema ir karvė gali susirgti mastitu. Bartkevičiūtės ir Černauskienės (2004 m.) atlikus bandymus teigia, kad papildant pieninių karvių racionus mineraliniais, energiniais ir baltyminiais papildais, užtrūkimo laikotarpiu bei pirmaisiais laktacijos mėnesiais daugiau primelžiama natūralaus pieno, jis baltymingesnis, bet mažesnio riebumo. Laktacijos piko laikotarpiu kraujyje palaikomas fiziologines normas atitinkantis svarbiausių mineralinių elementų ir gliukozės kiekis (33).
16 Karvių šėrimas užima laibai svarbia vietą gyvulių sveikatingumui. Trūkstant racione seleno (Se) ir vitamino E yra didesnė tikimybė sirgti tešmens uždegimu. Reguliariai naudojant minėtus priedus racione, tešmens uždegimų atvejų ženkliai sumažėja. Pašarus papildant Se ir vitamino E naudingumas sergant mastitu, yra susijęs su jų antioksidaciniu mechanizmu (2).
Nustatyti ar tinkamai yra šeriamos karvės užtrukinimo laikotarpiu galima, įvertinant karvės svorio pokyčius po apsiveršiavimo. Jei ūkyje netinkamai šeriamos karvės užtrukinimo laikotarpiu apsiveršiavusios karvės svoris sparčiai krenta ir sudaro palankias sąlygas karvėms susirgti metabolinėmis ligomis (34).
1.5 Efektyvus gydymas užtrūkimo periodu
JAV Nacionalinė mastito taryba suskaičiavo, kad iš karvės tešmens ketvirčio, sergančio mastitu, laktacijos periodu primelžiama apie 725 kg pieno mažiau negu iš nepažeisto. Visame pasaulyje, patiria nuostolių dėl mastito, tai gali sudaryti net 53 milijoną doleriu per metus. Ligą diagnozuojama ankstyvoje stadijoje nuostoliai ženkliai sumažėja (35). Jeigu somatinių ląstelių skaičius padidėja nuo 100 tūkst./ml ir viršija 200 tūkst./ml skaičių, pieno primilžiai sumažėja 2,5 proc. (36).
Tešmens uždegimas vienas iš nuostolingiausių pieninių karvių ligų. Anot, S.Japerto ir R.Japertienės (2010 m.), Lietuvoje dėl mastito patiriami nuostoliai iš vienos karvės per laktaciją yra apie 650 kg pieno, tai sudaro apie 353 litus. Dėl sergamumo klinikiniu ir subklinikiniu mastitu nuostoliai Lietuvos ūkininkams per metus siekia apie 261,8 mln. litų (37).
Pastebėta, kad ūkiuose dėl metabolitų sutrikusio pirmos laktacijos karvės išbrokuojamos jau po 60dienų po apsiveršiavimo. Išbrokuojamų pirmaveršių skaičius gali būti net viena dešimtoji bandos. Tai įtakos turi iki apsiveršiavimo likus trims savaitėms gali paveikti pieno gamybą, dauginimosi veiklą šie faktoriai kaip: prieš veršiavimasis pasikeitę pašarai, sunaudojamų sausųjų medžiagų kiekis, stresas kai yra pakeičiama aplinka ir banda (38).
Šių dienų aktuali tema medicinoje yra kaip išvengti mikroorganizmų atsparumo antibiotikams. Fermose naudojant antibiotikus pastebima gydimo ir profilaktikos neefektyvumas. Dėl šios kylančios problemos siekiama grįžti prie natūralių profilaktikos priemonių alternatyvų. Viena iš jų yra dirbtiniai keratino ‚,kamščiai‘‘ spenių kanale (39).
Užtrukinant naudojant preparatą ‚,OrbeSeal‘‘, kuris sušvirkštus į spenio kanalą sudaro pastos konsistencijos kamštį, uždaro spenio cisterną ir kanalą. Preparato instrukcijoje nurodyta, kad jis visą
17 užtrukinimo laikotarpį užkerta patekimą galaktogeniniu keliu visiems mikrobams. Atliktame J.Rudejevienės (2004 m.) tyrime buvo nustatyta, kad preparatas veiksmingai izoliuoja spenio kanalą nuo patogeninių mikroorganizmų patekimą į pieno liauką. Tyrimas rodo, kad karvėms, kurių piene buvo prieš užtrukinimą daugiau negu 201 tūkst./ml SLS, net ir kartu sušvirkšti antibiotikai didelės įtakos somatinių ląstelių skaičių kitimui neturėjo. Spėjama prieš užtrukinimą patekę mikrobai sukėlė slaptuosius mastitus užtrukinimo laikotarpiu, kurie pasirodė karvei apsiveršiavus. Karvės kurios prieš užtrukinant nesirgo jokia mastito forma ir somatinių ląstelių skaičius buvo mažiau negu 200tūkst./ml po apsiveršiavimo patvirtino, kad preparatas ‚,OrbeSeal‘‘ užkirto kelia patekti naujiems patogeniniams organizmams į tešmenį (40,3).
A.J.Beadley ir kt. tyrimas (2010 m.) atskleidė, kad gydymas su dideliu SLS duoda daugiau naudos, nei gydant karves su mažu SLS. Tačiau kombinuotas sveikų karvių tešmens gydymas su mažu somatinių ląstelių skaičiumi yra tikslingas ir gali būti naudojamas dėl įvairių mikroorganizmų sukėlėjų, kai privaloma valdyti somatinių ląstelių skaičiaus vidurkį bandoje (41).
Be dirbtinių kamščių po užtrukinimo galima naudoti išorines plėveles ‚,Grey-flex‘‘. Išorinė plėvelė gali sumažinti naujų užsikrėtimų skaičių užtrukimo metu, tačiau ji trumpai išlieka ant spenio kanalo paviršiaus (1).
Galimi neigiami poveikiai karvių užtrukinimo profilaktikos metu. Pasak Sz. Janosi ir G.Huszenicza (2001 m.), kad karvių užtraukinimo profilaktika gali turėti šiuos sekančius neigiamus poveikius:
1. Netinkama naudoti pieną ir mėsą jei karvė bus paskersta nepraėjus išlaukos terminui arba karvė apsiveršiavo per anksti.
2. Atsitiktiniai antibiotikai žudo spenių normalę bakterijų florą, sfinkterio zonoje.
3. Didelio masto antibakterinių vaistų naudojimas padidina antibiotikams atsparių bakterijų padermių išplitimą.
4. Dirgina spenių sfinkterį.
5. Sveikų ketvirčių gydymas yra ekonomiškai nenaudingas (29).
A.G.Arruda ir kt. (2013 m.) atliko trejų skirtingų medikamentų lyginamąjį tyrimą. ,,Quartermaster‘‘ (penicilas ir 1 g dihydrostreptomicinas), ,,Spectramast‘‘ (500 mg ceftiofuras hidrochloridas), ,,ToMorrow Dry Cow‘‘ (300 mg cefapirinas benzatinas). Nustatė, kad nėra didelio gydomojo efektyvumo tarp šių produktų. Atsižvelgiant į racionalų antimikrobinių medžiagų naudojimą, kaip ,,Quartermaster‘‘ (pencilinas/dihidrostreptomicinas), ,,ToMorrow Dry Cow‘‘ (cepafirinas benzathine) ir pirmos kartos cepalosporinų produktai buvo panašaus veiksmingumo.
18 ,,Spectramast‘‘ (ceftiofuro hidrochlorido, trečiosios kartos cefalosporinų) veterinarijos gydytojų bendruomenė galėtų apsvarstyti šių medikamentų naudojimą vietoj senesnių ir blogesnio veikimo antimikrobinių medžiagų karvių užtraukinimo profilaktikos metu (42).
1.5.1 Lazerio terapija.
Atliekant tyrimus su gyvūnais buvo nustatyta, kad mažo intensyvumo lazerio spinduliai naikina Pseudomonas aeruginosa ir Staphylococcus aureus kultūras, taip pat sukelia kraujagyslių regeneraciją. Švitinant lazeriu karvių pieno liaukas (kurių somatinių ląstelių skaičius padidėjęs piene) nustatyta, kad sumažėja mikroorganizmų įvairovė net 64,28%, o SLS sumažėjo 20,11 %. Mažo intensyvumo lazerio spinduliai paveikia aplinkos mastito sukėlėjus. Apšvitintos patogeninės mikroorganizmų kultūras jos tampa jautresnės antibiotikams, patariama lazerio terapija derinti su antibiotikų terapija (43).
E. Paulauskas ir R.M. Gailevičius (2007 m.) teigia, kad dvi savaites prieš užtrukinimą naudojant lazerio terapija karvėms, kurių SLS kiekis piene buvo padidėjęs po apsiveršiavimo uždegiminių ląstelių skaičius buvo normos ribose. Karvės sirgusios slaptuoju ir klinikiniu mastitu pasveiko. Nustatyta, kad gydymo efektyvumas yra 83 %. Siekiant išvengti susirgimų bei nuostolių, lazeriu reikėtų profilaktiškai apdoroti sveikas karves laktacijos ir užtrūkimo periodų laikotarpiu (44).
19
2 TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
2.1 Tyrimo vieta
Magistro baigiamasis darbas buvo atliktas 2016 m. birželio-spalio mėn. ūkyje X esančiame Anykščių rajone. Ūkyje laikomos apie 300 Lietuvos Juodmargių ir Lietuvos Žalųjų veislių melžiamos karvės, taip pat auginamos pakaitinės telyčaitės iki 3 mėnesio amžiau, kurios laikinai yra išvežamos į kitą ūkį užauginti. Šiame ūkyje karvės laikomos suskirstytos į grupes taikant palaido laikymo sistemą, šilto tipo tvarte. Tvartiniu ir ganykliniu laikotarpiu karvės melžiamos du kartus per parą, 20 vietų eglutės formos melžimo aikštelėje. Karvių melžimas atliekamas automatizuotai ir laikantis visų pagrindinių higienos reikalavimų. Karvės šeriamos pagal laktacijos laikotarpį sudarytus racionus. Užtrūkusios ir sergančios karvės laikomos atskirai nuo lakatuojančių karvių.
2.2 Tyrimo objektas
Tyrimo laikotarpiu naudojantis bandos valdymo sistema ‚,GEA Dairy Plan C21‘‘ buvo atrenkamos karvės, kurios turi būti užtraukintos atsižvelgiant iki veršiavimosi laiko (apie 60 dienų). Prieš užtraukinimą kiekvienas tešmens ketvirtis buvo tirtas ekspres metodu. Atsižvelgiant į VĮ ,,Pieno tyrimai‘‘ ir ekspes metodą karvės buvo suskirstytos į dvi grupes ir į keturis pogrupius pagal SLS. Tiriamoji grupė sudarė 35 karvės, kurios prieš užtrukinant sirgo subklinikiniu mastitu. Tirta karvių grupė buvo suskirstyta į du pogrupius: mažu (SLS<300 tūkst./ml) ir dideliu (SLS>300 tūkst./ml) somatinių ląstelių skaičiumi. Užtraukinant tiriamąsias karves, po paskutinio melžimo į visus tešmens ketvirčius buvo leidžiami ilgo veikimo medikamentai į spenio kanalą. Kontrolinę karvių grupę sudarė 28 karvės, kurios užtraukinimo metu buvo sveikos t.y. nebuvo diagnozuotas mastitas. Kontrolinė karvių grupė buvo suskirstyta į du pogrupius pagal somatinių ląstelių skaičiumi mažu (SLS<300) ir dideliu (SLS>300). Šiai kontroliniai grupei tyrimo metu (paskutinio melžimo ir iki veršiavimosi) nebuvo leidžiami medikamentai į spenius. Pagal paskutinio prieš užtrukinant ir pirmojo po apsiveršiavimo kontrolinių melžimų duomenis buvo sudarytos pieno tyrimų rezultatų lentelės ir stebimi pieno rodiklių ir tešmens ketvirčių sveikatingumo pokyčiai. Abi karvių grupės buvo laikomos tokiomis pačiomis sąlygomis ir šeriamos tokiu pačiu pašarų racionu.
Tyrimai buvo atlikti laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu 2011 m. liepos 1 d. ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu 2012 m. spalio 3 d. Nr. XI-2271
20 2.3 Tyrimo metodai
Prieš užtrukinant kiekvienai karvei pienas yra tikrinamas reagentu- Kalifornijos mastito testu ,,Delaval‘‘. Testu nustatoma, kuriame ketvirtyje yra slaptasis mastitas taip pat remiamasi VĮ ,,Pieno tyrimai‘‘ paskutinio kontrolinio tyrimo rezultatais. Antrą kartą pienas reagentu CMT tiriamas po apsiveršiavimo praėjus 10 dienų, po to analizuojami gauti pirmojo pieno rezultatai.
Tyrimas atliktas reagentu CMT, kontrolinėse plokštelėse, įmelžiant kiekvieno ketvirčio 2 ml pieno ir įpilant 3 ml reagento. Sukant horizontalioje padėtyje plokštelę, įvertinom reakciją tarp regento ir pieno t.y. spalvos ir mišinio konsistencijos pokyčius. Pagal gauta reakciją vertinome 5 balų sistema (2 lentelė).
2 lentelė. Pieno reakcijos įvertinimas ekspres diagnostikos testu (2).
Balai Mišinio konsistencijos pakitimas
Atitinkamos SLS ribos tūkst./ml SLS vidurkis tūkst./ml 1 Mišinio konsistencija vienalytė, skysta, be matomų pakitimų (reakcija neigiama) < 200 100 2 Susidaro nežymūs dribsmėliai, kurie sukant lėkštelę išnyksta (pėdsakai) 150 – 500 300 3 (+) Mišinys klampus, sukant lėkštelę matomas krešulys, kuris lokalizuojasi vienoje vietoje
(silpnai teigiama)
400 – 1500 900
4 (++)
Mišinys klampus, sukant lėkštelę matomas krešulys, kuris lokalizuojasi vienoje vietoje (vidutiniškai teigiama)
800 – 5000 2700
5(+++)
Susidaro tąsus, klampus mišinys, ryškiai matomas trynio pavidalo krešulys, kuris pilant mišinį iš lėkštelės, iškrenta (stipriai teigiama)
>5000 8100
2.4 Pieno sudėties nustatymas
Tyrimams pieno mėginiai buvo imami į specialius mėgintuvėlius iš pamelžto kiekvienos karvės bendro pieno kiekio. Tyrimas atliktas VĮ „Pieno tyrimai“. Somatinių ląstelių skaičius nustatytas prietaisais "Somascope MK 2" ("Delta Instruments", Olandija) ir "Fossomatic" ("Foss Electric", Danija). Riebalų, baltymų ir laktozės kiekis piene nustatytas aparatu „Lactoscope 550“ („Delta Instruments“, Olandija).
21 2.5 Naudoti medikamentai, trumpa charakteristika
Prieš užtrūkinant karves, bakteriologiškai ištyrėme pieno mėginius Stambiųjų gyvūnų katedroje ir nustatėme patogeninius mikroorganizmų populiacijas: E.coli, Streptococcus spp. Jie yra jautrūs rifaksiminui, todėl pasirinkome ilgo veikimo medikamentą savo sudėtyje turintį minėtai veikliajai medžiagai. Po paskutinio melžimo tiriamajai karvių grupei buvo naudojama ,,FATROXIMIN DRY COW‘‘, intramaminė suspensija ( Fatro S.p.A. Italija).
Veiklioji ir kitos medžiagos: viename švirkšte (5 ml suspensijos) yra veiklioji medžiaga rifaksimino 100 mg ir pagalbinių medžiagų iki 5ml glicerolio monostearatas, Macrogol ketostearilo eteris, skystasis parafinas.
Naudojimo indikacija. Užtrūkusioms karvėms, sergančioms slaptu mastitu, kurio sukėlėjai jautrūs rifaksiminui, gydyti ir profilaktiškai nuo tešmens infekcinių ligų užtrūkimo metu ir laktacijos pradžioje.
Paskirties gyvūnas. Galvijai.
Dozės, naudojimo būdas ir metodas. Prieš naudojimą rekomenduotina nustatyti mikroorganizmų jautrumą preparato veikliajai medžiagai. Paskutinį kartą visiškai išmelžus karvę, nuvalius ir dezinfekavus spenio galą, į kiekvieną pažeistą ketvirtį per spenio lataką reikia sušvirkšti vienkartinio švirkšto turinį. Vienkartiniai švirkštai yra su „Twinsert“ antgaliais, kurie, užmauti ant švirkšto kaniulės į spenio lataką gali būti kišami negiliai (apie 5 mm), neplatinant spenio angos arba giliai (įkišant visą kaniulę). Šiuo atveju reikia pasukus nuimti „Twinsert“ antgalį.
Nuorodos dėl tinkamumo naudojimo. Galima naudoti veršingoms karvėms paskutiniame veršingumo periode. Negalima naudoti laktacijos metu. Galima naudoti karvėms užtrūkimo metu.
Išlauka. Pienui ir skerdienai – 0 parų, švirkštus preparatą likus ne mažiau kaip 42 d. iki veršiavimosi, o švirkštus likus mažiau kaip 42 d. iki veršiavimosi, pienui išlauka – 15 melžimų.
22 2.6 Statistinių duomenų analizė
Tyrimo rezultatai ir statistiniai duomenys buvo apskaičiuojami naudojant kompiuterinę programą Microsoft Office Excel 2007. Buvo apskaičiuoti statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai (x), vidurkių paklaidos (Sx), karvių skaičius grupėse (N). Skirtumams įvertinti naudotas Stjudento t-testas. Duomenys buvo laikomi statistiškai patikimi, kai p<0,05.
23
3 TYRIMŲ REZULTATAI
3.1 Pieno ūkio mastito charakteristika
Surinkti duomenys apie karvių sergamumą mastitu ūkyje 2013-2015 metais. 1pav. Matyti pieno ūkio X sergamumo dažniai per pastaruosius 3 metus. Ūkyje 2013 metais karvių sirgusių mastitu buvo 68 kas sudarė 21,94 proc. tuo metu laktuojančių karvių. 2014 metais susirgimai sudarė 24,14proc, o 2015 metais net 28,57proc tuo metu laktuojančių karvių. Kaip matyti dėl mastito teko gydyti ketvirtadalį karvių laktacijos metu dėl to ūkis patyrė nuostolius dėl prarasto pieno ir gydymo išlaidų.
1 pav. Pieno ūkio X karvių mastito pasireiškimo dažnis 2013-2015 metais.
3.2 Duomenys prieš užtrukinant karves.
Karvių pieno sudėties ir kokybės analizė buvo atliekama, remiantis šiais rodikliais: riebalų kiekiu, baltymų kiekiu, somatinių ląstelių skaičiumi.
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 2013m. 2014m. 2015m. 68 70 90 242 220 225
Karvių mastito pasireiškimo dažnis
24 2 pav. Tiriamosios ir kontrolinės karvių grupių SLS vidurkiai prieš užtrukinimą
Diagramoje (2pav.) matoma tiriamų ir kontrolinių karvių grupių SLS vidurkiai. Tiriamosios grupės su SLS≤300, somatinių ląstelių vidurkis yra 164,89 ± 35 tūkst./ml., o kai SLS>300, tai SLS vidurkis pogrupyje yra 1036,56 ± 738,12 tūkst./ml. Kontrolinės karvių grupės somatinių ląstelių vidurkis, kai SLS≤300, yra 156,32 ± 37,3tūkst./ml., ir kai SLS>300, yra 510,56 ± 188,4 tūkst./ml.
3 pav. Baltymų vidurkis tyrimo prieš užtrukinimą.
TIRIAMOJI KONTROLINĖ 0,00 200,00 400,00 600,00 800,00 1000,00 1200,00 SLS ≤ 300 SLS > 300 164,89 1036,56 156,32 510,56
Somatinių lastelių skaičiaus vidurkis
TIRIAMOJI KONTROLINĖ 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 4,50 SLS ≤ 300 SLS > 300 4,07 3,71 3,68 4,06
Baltymų vidurkis
25 Tiriamų ir kontrolinių karvių pieno tyrimai ir nustatyti riebalai ir baltymai. Tiriamų karvių grupei, kai SLS≤300, tai baltymų vidurkis pogrupyje yra 4,07 ± 0,21.proc., ir kai SLS>300, tai vidurkis yra 3,71 ± 0,3proc. Kontrolinės karvių grupei, kai SLS≤300, tai baltymų vidurkis pogrupyje yra 3,68 ± 0,17proc., o kai SLS>300, tai baltymų vidurkis pogrupyje yra 4,06 ± 0,27 proc.
4 pav. Riebalų vidurkis tyrimo prieš užtrukinimą.
Tiriamų karvių grupei (4pav.), kai SLS≤300, tai riebalų vidurkis pogrupyje yra 5,02±0,62proc., ir kai SLS>300, tai riebalų vidurkis pogrupyje yra 5,02 ± 0,55proc. Kontrolinės karvių grupės, kai SLS≤300, tai riebalų vidurkis pogrupyje yra 4,81 ± 0,27proc. ir kai SLS>300, tai yra 4,68±0,65 proc.
TIRIAMOJI KONTROLINĖ 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 SLS ≤ 300 SLS > 300 5,02 5,02 4,81 4,68
Riebalų vidurkis
26 3.3 Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas po apsiveršiavimo
3.3.1 Tiriamosios karvių grupės pieno rodikliai.
5 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus vidurkio kitimas taikant gydimą (tiriamoji grupė).
Tiriamų karvių pogrupiuose somatinių ląstelių skaičiaus pokyčiai matomi diagramoje (5pav.). Kai prieš užtrukiną SLS≤300 tai šio pogrupio SLS vidurkis buvo 164,89 ± 35,64 tūkst./ml., o po apsiveršiavimo naudojant medikamentus SLS vidurkis kilo iki 168,58±97,8 tūkst./ml. Vidurkių skirtumas gautas 2,23 %, o Stjudento patikimumo kriterijus (p-0,474) priklausomoms imtims, šis skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (p>0.05). Grupėje SLS>300, prieš veršiavimąsi SLS vidurkis buvo 1036,56 ± 738,12 tūkst./ml.,o po apsiveršiavimo SLS krito iki 700,19±523,4 tūkst./ml. Gautas vidurkių skirtumas 32.45 %, šis skirtumas yra statistiškai nereikšmingas (p>0.05)- patikimumo kriterijus (p-0,153). Prieš užtrūkinima Po apsiveršiavimo 0,00 200,00 400,00 600,00 800,00 1000,00 1200,00 SLS ≤ 300 SLS > 300 164,89 1036,56 168,58 700,19
27 6 pav. Pieno baltymų vidurkio kitimas taikant gydymą (tiriamoji grupe)
Tyrimus tiriamų karvių pogrupių baltymų ir riebalų pokyčiai prieš ir po apsiveršiavimo pateikti (6 pav.). Prieš užtrukiną SLS≤300 pogrupio baltymų vidurkis buvo 4,07± 0,21proc., o po apsiveršiavimo naudojant medikamentus užtrukinant SLS vidurkis sumažėjo 9,11 %. iki 3,70±0,31 proc. gautas statistiškai reikšmingas (p<0.05).patikimumo kriterijus (p-0,032). Grupėje SLS>300, prieš veršiavimąsi baltymų vidurkis buvo 3,71 ± 0,27 proc., o po apsiveršiavimo baltymų vidurkis kito iki 3,17±0,15 proc. Gautas Skirtumas - 14,65% yra statistiškai reikšmingas (p<0.05) patikimumo kriterijus (p-0,003).
7 pav. Pieno riebalų vidurkio kitimas taikant gydymą (tiriamoji grupė)
Prieš užtrūkinima Po apsiveršiavimo 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 SLS ≤ 300 SLS > 300 4,07 3,71 3,70 3,17
Baltymų vidurkio kitimas
Prieš užtrūkinima Po apsiveršiavimo 0,00 2,00 4,00 6,00 SLS ≤ 300 SLS > 300 5,02 5,02 4,92 4,62
28 Tyrimus tiriamų karvių pogrupių riebalų pokyčiai prieš ir po apsiveršiavimo pateikti (7 pav.). Prieš užtrukiną SLS≤300, pogrupio riebalų vidurkis buvo 5,02 ± 0,62 proc., o po apsiveršiavimo naudojant medikamentus užtrukinant riebalų vidurkis kito iki 4,92±0,34 proc. gautas statistiškai nereikšmingas (p>0.05) patikimumo kriterijus (p-0,378) skirtumas sudaro 2.11%. Grupėje SLS>300, prieš veršiavimąsi riebalų vidurkis buvo 5,02±0,55 proc., o po apsiveršiavimo SLS vidurkis krito 7.92% iki 4,62±0,51 proc. Gautas statistiškai nereikšmingas (p>0.05) patikimumo kriterijus (p-0,003).
3.3.2 Kontrolinės karvių grupės pieno rodikliai.
8 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus vidurkio kitimas taikant gydymą (kontrolinė grupė)
Pieno somatinių ląstelių tyrimai karvių tiriamosios ir kontrolinės grupės. Po tyrimų buvo atlikta pieno tyrimų analizė ir stebimas efektyvumas užtrukinant karves be vaistų priklausomai nuo somatinių ląstelių kieko kitimo piene pogrupyje. Pokyčiai matomi diagramoje (8 pav.). Kontrolinių karvių pogrupiuose, kai prieš užtrukiną SLS≤300, tai šio pogrupio SLS vidurkis buvo 156,32±3tūkst./ml., o po apsiveršiavimo nenaudojant užtrukinant medikamentus SLS vidurkis kito iki 181,11±9 tūkst./ml. gautas patikimumo kriterijus (p-0,329) priklausomoms imtims, todėl galima teigti, kad šis skirtumas yra statistiškai nereikšmingas. Grupėje SLS>300, prieš veršiavimąsi SLS vidurkis buvo 510,56 ±188,4 tūkst./ml., o po apsiveršiavimo SLS krito iki 138,63±98,8 tūkst./ml. Gautas patikimumo kriterijus (p-0,004) priklausomoms imtims, todėl galima teigti, kad šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Prieš užtrūkinima Po apsiveršiavimo 0,00 200,00 400,00 600,00 SLS ≤ 300 SLS > 300 156,32 510,56 181,11 138,63
Somatinių lastelių skaičiaus vidurkio
kitimas
29 9 pav. Pieno baltymų vidurkio kitimas taikant gydimą (kontrolinė grupė)
Pagal pieno tyrimus kontrolinių karvių pogrupius buvo nustatyti baltymų pokyčiai prieš ir po apsiveršiavimo. Tiriamų karvių pogrupiuose (9 pav.), kai prieš užtrukiną SLS≤300 tai šio pogrupio baltymų vidurkis buvo 3,68± 0,17 proc., o po apsiveršiavimo nenaudojant užtrukinant medikamentus SLS vidurkis kito iki 3,14±0,15 proc. gautas patikimumo kriterijus (p-0,0001) priklausomoms imtims, todėl galima teigti, kad šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas. Grupėje SLS>300, prieš veršiavimąsi baltymų vidurkis buvo 4,06 ± 0,27proc.,o po apsiveršiavimo baltymų vidurkis kito iki 3,26±0,38 proc. Gautas patikimumo kriterijus (p-0,007) priklausomoms imtims, todėl galima teigti, kad šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas.
10 pav. Pieno riebalų vidurkio kitimas taikant gydymą (kontrolinė grupė)
Prieš užtrūkinima Po apsiveršiavimo 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 SLS ≤ 300 SLS > 300 3,68 4,06 3,14 3,26
Baltymų vidurkio kitimas
Prieš užtrūkinima Po apsiveršiavimo 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 SLS ≤ 300 SLS > 300 4,81 4,68 4,80 4,06
30 Pagal pieno tyrimus kontrolinių karvių pogrupius buvo nustatyti riebalų pokyčiai prieš ir po apsiveršiavimo. Tiriamų karvių pogrupiuose (10 pav.), kai prieš užtrukiną SLS≤300, tai šio pogrupio riebalų vidurkis buvo 4,81 ± 0,27 proc., o po apsiveršiavimo riebalų vidurkis kito iki 4,80±0,45 proc. gautas patikimumo kriterijus (p-0,489) priklausomoms imtims, todėl galima teigti, kad šis skirtumas yra statistiškai nereikšmingas. Grupėje SLS>300, prieš veršiavimąsi riebalų vidurkis buvo 4,68±0,65 proc., o po apsiveršiavimo SLS krito iki 4,06±0,56 proc. Gautas patikimumo kriterijus (p-0,125) priklausomoms imtims, todėl galima teigti, kad šis skirtumas yra statistiškai nereikšmingas.
11 pav. Tešmens ketvirčių sergančiu mastitų kitimas taikant gydimą (tiriamoji grupė)
11 paveikslėlyje matome tiriamosios karvių grupės ketvirčių pažeidimus prieš užtrukinimą (prieš vaistų naudojimą) ir po apsiveršiavimo praėjus 10 dienų. Tiriamų karvių pogrupiuose, kai prieš užtrukiną SLS≤300 šios grupės karvių ketvirčių buvo pažeista 65, o po apsiveršiavimo pažeistų tešmens ketvirčių sumažėjo 21 karto. Tiriamų karvių pogrupiuose, kai prieš užtrukiną SLS>300 šios grupės karvių ketvirčių buvo pažeista 61, o po apsiveršiavimo pažeistų tešmens ketvirčių sumažėjo 6 kartus. Prieš užtrūkinima Po apsiveršiavimo 0 20 40 60 80 SLS ≤ 300 SLS > 300 65 61 3 11
31 12 pav. Tešmens ketvirčių sergančiu mastitų kitimas taikant gydimą (kontrolinė grupė)
12 paveikslėlyje matome kontrolinės karvių grupės ketvirčių pažeidimus prieš užtrukinimą (nenaudojus vaistų) ir po apsiveršiavimo praėjus 10 dienų. Tiriamų karvių pogrupiuose, kai prieš užtrukiną SLS≤300 šios grupės karvių ketvirčių nebuvo pažeistų, o po apsiveršiavimo pažeistų tešmens ketvirčių buvo 3. Tiriamų karvių pogrupiuose, kai prieš užtrukinimą SLS>300 šios grupės karvių ketvirčių nebuvo pažeistų.
Prieš užtrūkinima Po apsiveršiavimo 0 1 2 3 SLS ≤ 300 SLS > 300 0 0 3 0
32
4 APIBENDRINIMAS
Išanalizavus X ūkio 2013-2015 metų mastito pasireiškimo dažnį paaiškėjo, kad maždaug ketvirtadalis laktuojančių karvių serga kasmet. Todėl galima teigti, kad problema nagrinėjamame ūkyje yra opi.
Tiriamoms karvėms taikant ,,Fatroximin dry cow’’ ilgo veikimo prieš mikrobinį preparatą ir palyginus tiriamos ir kontrolinės grupės pieno rezultatus prieš veršiavimasis nustatyta, kad grupėms su žemu SLS riebalų skirtumas buvo 4,47 proc. (p=0,536), baltymų 10,65proc. (p=0.007), SLS skirtumas 5.49 proc. (p=0.746). tų pačių grupių po veršiavimosi riebalų skirtumas buvo 2,52 proc. (p=0.678), baltymų 17,76 proc. (p=0,003), SLS skirtumas buvo 6.92 proc. (p=0,872). Iš rezultatų matyti, kad baltymų skirtumas prieš ir po veršiavimosi buvo statistiškai reikšmingas (p≤0,05). Tuo tarpu riebalų ir SLS skirtumas buvo statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
Karvių grupės su aukštu SLS vidurkius prieš veršiavimąsi, apibendrinus gauta, kad riebalų skirtumas buvo 8,01 proc. (p=0,442), baltymų 8,1 proc. (p=0.132), SLS skirtumas 114.21 proc. (p=0.334). Tos pačios grupės po veršiavimosi riebalų skirtumas buvo 13,15 proc. (p=0.213), baltymų 2,22 proc. (p=0,675), SLS skirtumas buvo 384,56 proc. (p=0,162). Iš rezultatų matyti, kad riebalų, baltymų ir SLS vidurkio patikimumas buvo statistiškai nereikšmingas.
Atlikus pieno tyrimų rezultatų vertinimo tiriamoms grupėms su mažu SLS gauta, kad SLS skirtumas prieš užtrukinant taikant gydymą ir po apsiveršiavimo buvo 3,68 tūkst./ml (t.y. padidėjo 2,2 proc. (p =0,947)). Baltymų skirtumas buvo -0,37 % (t.y. sumažėjo 10%, p=0,064). Riebalų skirtumas buvo -0,10 % (t.y. sumažėjo 2,1 %, p=0,756). Tiriamos grupės su aukštu SLS gauta, kad SLS skirtumas prieš užtrukinant taikant gydymą ir po apsiveršiavimo buvo -336,38 tūkst./ml (t.y. sumažėjo 48 proc. (p =0,307)). Baltymų skirtumas buvo 0,54 % (t.y. sumažėjo 17,2 %, p=0,007). Riebalų skirtumas buvo -0,4 % (t.y. sumažėjo 8,6 %, p=0,33).
Atlikus pieno tyrimų rezultatų vertinimo kontrolinės grupėms su mažu SLS gauta, kad SLS skirtumas prieš užtrukinant taikant gydymą ir po apsiveršiavimo buvo 24,79 tūkst./ml (t.y. padidėjo 13,7 proc. (p =0,516)). Baltymų skirtumas buvo -0,54 % (t.y. sumažėjo 17,1 %, p=0,0006). Riebalų skirtumas buvo -0,01 % (t.y. sumažėjo 0,02 %, p=0,972). Kontrolinės grupės su aukštu SLS gauta, kad SLS skirtumas prieš užtrukinant taikant gydymą ir po apsiveršiavimo buvo -339,39 tūkst./ml (t.y. sumažėjo 234,9 proc. (p =0,02)). Riebalų skirtumas buvo -0,56 % (t.y. sumažėjo 13,8 %, p=0,279). Baltymų skirtumas buvo -0,8 % (t.y. sumažėjo 24,7 %, p=0,016).
33 Atlikus tešmens ketvirčių sirgusių mastitu analize tiriamai grupei ir taikant gydymą, sergančių ketvirčių skaičius nuo 126 sumažėjo iki 14 (gydomasis efektyvumas buvo 95,38 proc. pogrupiui su žemu SLS ir 81,97 proc. pogrupiui su aukštu SLS). Medikamento ,,Fatroximin dry cow’’ gydomasis efektyvumas gydant sergančius ketvirčius tiriamajai grupei buvo 88,89 proc. Tuo tarpu kontrolei grupei po apsiveršiavimo susirgo 3 ketvirčiai.
34
IŠVADOS
1. Nustatyta, kad mastito pasireiškimo dažnis tarp visų ūkyje laktuojančių karvių buvo: 2013 metais -21.94 proc., 2014 metais - 24,14 proc. ir 2015 metais-28,57 proc.
2. Kalifornijos mastito testu nustatyta, kad tiriamajai grupei su žemu SLS pažeistų ketvirčių kiekis prieš užtrukinimą buvo 65 ketvirčiai po apsiveršiavimo sumažėjo iki 3 ketvirčių. Su aukštu SLS nuo 61 ketvirčių sumažėjo iki 11 ketvirčių (p<0,05). Po apsiveršiavimo kontrolinei karvių grupei diagnozuota 3 pažeisti ketvirčiai (p>0,05).
3. Nustatyta, kad naudojat medikamentą ,,Fatroximin dry cow’’, SLS padidėjo 2,2 proc. tiriamajam karvių pogrupiui su žemu SLS vidurkiu, o su aukštu SLS sumažėjo 48 proc. po apsiveršiavimo. Rezultatai buvo statistiškai nereikšmingi (p>0,05). Tiriamiesiems pogrupiams, baltymų ir riebalų vidurkis po veršiavimosi sumažėjo atitinkamai iki 17 proc. (p<0,05) ir iki 8 proc. (p>0,05). Tačiau baltymų ir riebalų rodikliai lyginant su kontroline grupe nepriklausė nuo medikamento ,,Fatroximin dry cow’’ naudojimo.
4. Medikamentas ,,Fatroximin dry cow’’ ūkyje X turėjo 88,89 proc. gydomąjį efektyvumą gydant pažeistus ketvirčius.
35
PASIŪLYMAI
Ūkyje po kiekvieno melžimo tuoj pat atlikti spenių dezinfekciją.
Prieš užtrukinant kiekvieną karvės tešmens ketvirčio pieną ištirti ekspres diagnostikos testu. Karvėms su aukštu SLS (>300 tūkst./ml) užtrukinimo metu naudoti antimikrobinius
36 LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Anulis E. In Patelių pieno liaukos ligos. Kaunas; 2007. p. 133-135.
2. Anulis E., Japertas S. In Karvių mastitas. Kaunas; 2001. p. 6, 35-40, 45-46.
3. Rudejevienė J. In Markevičiūtė D, editor. Karvių slaptasis mastitas. Kaunas: VŠĮ ''Rerra Publica''; 2007. p. 134-144.
4. Johnson A. P., Godden S. M., Royster E., Zuidhof S., Miller B., and Sorg J.. Randomized noninferiority study evaluating the efficacy of 2 commercial dry cow mastitis formulations. Dairy Science. 2016: p. 593-606.
5. [Dry Cow Therapy].; 2006 [cited 2016 10 23. Available from: https://nmconline.org/drycow.htm.
6. Laven R.A., Balcomb C.C.,Tulley W.T.. Effect of dry period length on the effect of an intramammary teat sealant on the risk of mastitis in cattle treated with antibiotics at drying off. New Zealand Veterinary Journal. 2014 Jan: p. 214-220.
7. McGuire M. A. , Annen E. L., Collier R.J. Is a Dry Period Really Necessary? Advances in Dairy Technology. 2004: p. 277-280.
8. Philpot W.N., Nickerson C., Stephen. In Kaip laimėti kovą prieš mastitą. Kaunas; 2011. p. 256-269.
9. Nickerson S. C. Importance of Dry Cow Management in the Control of Mastitis. eXtension.org. 2010.
10. Nickerson SC. Mastitis Management for the Future Milking Herd. Dairy Science Animal and Dairy Science Department University of Georgia, Athens. 2012: p. 37-44. 11. Smith K. L., Todhunter D.A. The physiology of mammary glands during the dry
period and the relationship to infecion. Annu. Mtg. Natl. Mastitis Counc. Arlington. 1982: p. 87-100.
12. Pieno ūkis.lt. [Online].; 2014 [cited 2016 10 15. Available from: http://www.pienoukis.lt/karviu-uztrukinimo-laikotarpio-svarba-2/.
37 13. Lefebvre D.M. and Santschi D.E. New Concepts in Dry Period Management. WCDS
Advances in Dairy Technology. 2012: p. 203-218.
14. Musayeva K. Mano ūkis. [Online].; 2013 [cited 2016 09 30. Available from: http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/gyvulininkyste/3092-biologiskai-aktyvus-pieno-komponentai.
15. Schukken Y. Dry period plays role in mastitis. QM2. 2008 September; 22-23. 16. Bradley A. J. , Breen J. E. , Payne B. , Green M. J. A comparison of broad-spectrum
and narrow-spectrum dry cow therapy used alone and in combination with a teat sealant. American Dairy Science Association. 2011 October: p. 692-703.
17. Mišeikienė R., Rudejevienė J., Gerulis G.. Effect of pre-milking antiseptic treatment on the bacterial contamination of cow teats skin. Bulgarian Journal of Veterinary Medicine. 2015 Feb: p. 159-166.
18. Leitner G., Jacoby S., Silanikove N. An evaluation of casein hydrolyzate in combination with antibiotic for bacterial cure and subsequent increase in milk yield in dairy cows. BMC Veterinary Research. 2011 January.
19. Harvey E. Indyka, Enríco L. Filonzib. Determination of lactoferrin in bovine milk, colostrum and infant formulas by optical biosensor analysis. International Dairy Journal. 2005 May: p. 429-438.
20. Japertas S., Japartienė R. Profilaktika – pats efektyviausias mastito gydymo būdas. Mano ūkis. 2010 Feb.
21. Pezeshki A., Capuco A.V., Spirgeleer B., Peelman L., Stevens M., Collier R. J., Burvenich C.. An integrated view on how the management of the dry period length of lactating cows could affect mammary biology and defence. Animal Physiology and Animal Nutrition. 2010 October; 94(5).
22. Lager K., Ralph B., Jordan E., and Bilby T. The long and short of dry period length. Texas Dairy Matters. 2011.
23. Jones G.M. Proper Dry Cow Management Critical. Virginia Cooperative Extension. 2009.
38 24. Gudaitis V. [Kaip teisingai užtrūkinti karvę].; 2012.01.27 [cited 2016 10 01.
Available from: http://www.agroakademija.lt/gyvulininkyste/veterinarija/?SId=518. 25. Jones G.M.. DHI Somatic Cell Count Program Guidelines. J. Dairy Science. 2009
May.
26. Waghmare S.P., Kolte A.Y., Ravikanth K. and Thakur A. Application of herbal teat dip pastidip liquid in subclinically mastitic animals and its role in further prevention of mastitis. IJASVM. 2013 November: p. 43-49.
27. Looper M. Reducing somatic cell count in dairy cattle. [Reducing Somatic Cell Count in Dairy Cattle; University of Arkansas System].; 2012 [cited 2016 07 29. Available from: https://www.uaex.edu/publications/PDF/FSA-4002.pdf.
28. Aradului C. Prevention of mastitis. Faculty of Veterinary Medicine Timisoara. 2010: p. 288-289.
29. Janosi Sz., Huszenicza G. The use of the dry cow therapy in the control of bovine mastitis. Vet. Med. - Czech. 2001: p. 55-60.
30. Japertas S., Japertienė R. Tešmens uždegimu sergančių karvių gydymas. Mano ūkis. 2009 May: p. 24.
31. Japertienė R., Japertas S. Tešmens uždegimo požymis - padidėjęs somatinių ląstelių skaičius. Mano ūkis. 2003 Jan.
32. Sant’anna a. C., Paranhos M. J. R.. The relationship between dairy cow hygiene and somatic cell count in milk. Dairy Science. 2011: p. 3835-3844.
33. Bartkevičiūtė Z., Černauskienė J. Pieninių karvių produktyvumo kaita šeriant racionu su papildais. Veterinarija ir zootechnika. 2004;(T. 27 (49)).
34. Stankevičienė M. Žilaitis V., Šumskas D., ir Maruška R. Veterinarijos pagrindai. In. Vilnius; 2006. p. 32-39.
35. Sharif A. Muhammad G.. Mastitis control in dairy animals. Pakistan Vet. J. 2009: p. 145-148.
36. Agro akademija. [Online].; 2010 [cited 2016 11 01. Available from: http://www.agroakademija.lt/gyvulininkyste/maisto/?SId=121.
39 37. Japertas S., Japertienė R. Mano ūkis.; 2010 [cited 2016 09 13. Available from:
http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2078&z=93.
38. Robert Van S. Great Opportunities, Grave Consequences. DCRC. 2009.
39. Crispie F., Flynn J, Ross R.P., Hill C., Meaney W.J. Update on the development of a novel dry cow therapy using a bismuth-based intramammary teat seal in combination with the bacteriocin lacticin 3147. Irish Veterinary Journal. 2004 November: p. 652-656. 40. Crispie F., Flynn F., Ross R. P., Hil C., Meaney W. J. Dry cow therapy with a
non-antibiotic intramammary teat seal -a review. Irish Veterinary Journal. 2004 July: p. 412-418.
41. Bradley A. J.,Breen J. E., Payne B., Williams P., Green M. J.. The use of a cephalonium containing dry cow therapy and an internal teat sealant, both alone and in combination. American Dairy Science Association. 2010: p. 1566-1576.
42. Arruda A. G., Godden S., Rapnicki P., Gorden P., Timms L., Aly S.S., Lehenbauer T.W., Champagne J. Randomized noninferiority clinical trial evaluating 3 commercial dry cow mastitis preparations: I. Quarter-level outcomes. American Dairy Science Association. 2013 Jun: p. 4419-4434.
43. Žilaitis V., Rudejevienė J., Maruška R., Noreika A., Vorobjovas G.,Japartas S. Effect of low intensity laser radiation on cow's milk microflora and somatic cell count. Medycyna Wet. 2008: p. 49-52.
44. Paulauskas E., Gailevičius R. M. Lazerio technologijų taikymas mastito gydymui ir profilaktikai. Lazerio terapijos įtaka pieno sudėties rodikloams. In Lietuvos Žemės Ūkio Konsultavimo Taryba; 2007; Akademija, Kėdainių raj. p. 9;16-17.
45. Wei Z., Shinmura Y., Fukunaga N., Yoshida S.. Separation of Lactoferrin-a and -b from Bovine Colostrum. Dairy Science. 2000 October: p. 2211-2215.
