LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
RIMANTĖ MASLAUSKAITĖ
1921-1928 M. LIETUVOJE GAMINTŲ PATENTUOTŲ PREPARATŲ
RECEPTŪROS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc.,Dr.,Tauras Antanas MekasLIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanė prof. dr. Ramunė Morkūnienė... (parašas)
Data:
1921-1928 M. LIETUVOJE GAMINTŲ PATENTUOTŲ PREPARATŲ
RECEPTŪROS TYRIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc.,Dr.,Tauras Antanas Mekas ...
(parašas) Data:
Recenzentas Darbą atliko
... Magistrantė Rimantė Maslauskaitė... (parašas) (parašas) Data: Data:
Turinys
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 5
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ... 6
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Literatūros ir šaltinių apžvalga ... 11
1.2. Patentuotų preparatų gamyba Lietuvoje tarpukario metu ... 14
2. TYRIMO METODIKA ... 18
2.1 Tyrimo metodai ... 18
2.2. Šaltinio charakteristika ... 18
2.2.1. 1921-1928 m. Lietuvoje gaminamų patentuotų preparatų knyga ... 18
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ ... 20
3. 1. Tirtų vaistų receptų sudėties analizė. ... 20
3.1.1. Receptų rašymo tvarka. ... 20
3.1.2. Komponentų analizė. ... 20
3.1.3.Tirtų vaistų formų analizė ... 21
3.1.3.1. Milteliai ... 21
3.1.3.2. Tepalai, kremai, balzamai ... 23
3.1.3.3.Piliulės ... 24 3.1.3.4. „Skystis“ ... 24 3.1.3.5. Vaistažolių mišiniai ... 25 3.1.3.6. Sirupai ... 26 3.1.3.7. Mikstūros, tinktūros ... 26 3.1.3.8. Žvakutės... 27 3.1.3.9. Tirpalai... 28 3.1.3.10. Pastos ... 29 3.1.3.11. Pudros ... 29 3.1.3.12. Kapsulės... 30 3.1.3.13. Kitos formos ... 30
3.1.4. Vaistų vartojimo būdai ... 31
3.1.5. Receptų sudėtyje esančių žaliavų kilmė ... 32
3.1.5.1. Augalinės kilmės žaliavos ... 33
3.1.5.2.Gyvūninės kilmės žaliavos ... 35
3.1.5.4. Mineralinės kilmės medžiagos ... 36
3.1.5.5. Narkotinės bei stipriai veikiančios medžiagos ... 37
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 38
5. IŠVADOS ... 40
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 41
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 42
SANTRAUKA
R. Maslauskaitės magistro baigiamasis darbas „1921-1928 m. Lietuvoje gamintų patentuotų vaistų receptūros tyrimas“. Mokslinis vadovas doc. dr. Tauras Antanas Mekas ; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra.- Kaunas. Darbo tikslas: įvertinti Lietuvoje 1921-1928 m. patentuotų vaistų receptūrą.
Tyrimo uždaviniai: įvertinti patentuotų 1921-1928 metais Lietuvoje pagamintų vaistų formas, sudėtį, įvairovę ; nustatyti, kokios augalinės, gyvūninės žaliavos bei cheminiai junginiai buvo naudojami 1921- 1928 metais; palyginti patentuotų preparatų ir tuo metu Lietuvos vaistinėse gaminamų vaistų sudėtį.
Tyrimo objektas ir metodika: tiriamasis objektas– 1921- 1928 metų Lietuvoje gaminamų patentuotų preparatų receptų knygos turinys. Šiame darbe atlikta patentuotų vaistų, pagamintų 1921 – 1928 m. analizė. Buvo analizuojama 154 patentuoti preparatai Lietuvoje 1921- 1928 metais. Darbo metu buvo taikytas kokybinis turinio analizės metodas, naudoti Sveikatos departamento išlikę dokumentai, literatūra, atliekama mokslinės literatūros analizė, istorinių šaltinių analizė. Tyrimo rezultatų apdorojimui naudotos Microsoft Office Excel 2013. Gauti duomenys palyginti su anksčiau atliktais Lietuvos vaistinių receptų knygų tyrimų rezultatais. Tiriamųjų vaistinių medžiagų analizei naudota oficiali Lietuvos Farmakopėja, kuri buvo išleista 1938 m.
Tyrimo metu surinkti duomenys leido įvertinti, kokiais vaistais tam tikru laikotarpiu buvo gydomi žmonės Lietuvoje,koki preparatai buvo vartojami, kokios sudedamosios dalys buvo naudojamos receptuose, vaistinės medžiagos (cheminės, augalinės ar gyvūninės).
Išvados: atlikus komponentų, iš kurių pagaminti patentuoti preparatai kilmės tyrimą nustatyta, kad komponentų įvairovė buvo didelė, vaistai gaminami iš cheminės kilmės medžiagų, tačiau ne mažą dalį sudarė augalinės žaliavos, rasta ir gyvūninės kilmės žaliavų. Komponentų įvairovė atspindi chemijos mokslo pažangą.
SUMMARY
Master’s degree final paper of R. Maslauskaitė/ A study on the patented medicines in Lithuania, in year 1921-1928. Academic coordinator doc. Dr. Tauras Antanas Mekas; Lithuanian university of health sciences, Pharmacy faculty, Drug technologies and social pharmacy cathedral.– Kaunas city. Objective of this paper: To evaluate the recipe of patented medicines in Lithuania, in year 1921-1928.
Goals of this paper: Evaluate forms of drugs, patented medicines in Lithuania, in year 1921-1928. The aim is to evaluate their forms, ingredients and variety; to determine, what kind of plant, animal origin or chemical drugs were prescribed for treatment in year 1921-1928; compare the ingredients of drugs, made in that particular period of time, made in other Lithuanian pharmacies.
The methods and object of this research: Object of the research – contents of the prescription book of patented medicines in Lithuania. In this paper, drugs that were made in year 1921-1928, was
rewieved. 154 patented preparations in Lithuania, in year 1921-1928, were analized, seeing that these prescriptions reflect the changes, that acured during the given period of time. This paper was based on qualitative content analysis methodology, which is based on analysing papers saved Department of Health, analysis of scientific literature and Lithuanian pharmacies prescription book analysis. For processing the results of this research Microsoft Office Excel 2013 processing program were used. And official Lithuanian Pharmacopea, released in 1938, was used to analize substances used in drugs. The collected data let us evaluate, what kind of medicine was used for treatment of patients in Lithuania,what kind of compounds (chemical, plant or animal origin) were used if formulations in a particular gap of time.
Conclusions: after examining the components of patent preparations , it was determined,that the variety of components was high, the drugs were made from materials of chemical origin, but not a small part of the plant raw materials were found, and the raw materials of animal origin were found.A decrease in animal origin products and an increase of chemical products in prescriptions was
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
aa (ana) – po lygiai;
ac., acid. (acidum) – rūgštis;
aq. destill. (aqua destillata) – distiliuotas vanduo; bals. (balsamum) – balzamas;
butyr. (butyrum) - sviestas comp. (compositus) – sudėtinis; cort. (cortex) – žievė;
crist. (cristalisatus) – kristalinis; d. (dosis, doses) – dozė, dozės;
D.t.d.N. (Da tales doses numero) – duok tiek tokių dozių; denatur. (denaturatum) – išgrynintas;
extr. (extractum) – ekstraktas; f. (fiat, fiant) – tepasidaro; fol. (folium) – lapas;
fluid. (fluidus, -um) – skystas; gtt. (gutta, guttae) – lašas, lašai; inf. (infusum) – užpilas;
liq. (liquor) – skystis; M. (misce) – sumaišyk; Mixt. (mixtura) – mikstūra; ol. (oleum) – aliejus, past. (pasta) – pasta;
pulv. (pulvis) – milteliai; pur. (purissimum) – grynas; q.s. (quantum satis) – kiek reikia; rad. (radix) – šaknis;
rectif. (rectificatus) – išvalytas; rhiz. (rhizoma) – šakniastiebis; simpl. (simplex) – paprastas; sir. (sirupus) – sirupas; sol. (solutio) – tirpalas;
spir.(spirituosus, -a, -um) – etanolinis; supp. (suppositorium) – žvakutė;
t-ra, tinct., t. (tinctura) – tinktūra, etanolinė ištrauka; ung. (unguentum) – tepalas;
ĮVADAS
1918 metais paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, vienas iš svarbiausių uždavinių buvo atstatyti karo metu sužlugdytą sveikatos apsaugos sistemą. 1918-1940 metais farmacininkai pateko tarp dviejų įtakos sferų: plūdo nauji gydymo metodai iš Vakarų Europos (atsirado fabrikinės gamybos vaistai ir padidėjo jų įvairovė), tuo pačiu buvo sunku atsisakyti įprastų ir patikrintų gydymo priemonių, kurių buvo mokoma carinėje Rusijoje.
XIX amžiaus I pusėje vis dar vyravo vaistai, buvę populiarūs XIX amžiuje, tai pagaminti iš augalinės ar mineralinės kilmės žaliavų. Tuo pačiu metu atsiranda sintetinių cheminių vaistų asortimentas, vieni šiuolaikinėje medicinoje pripažįstami kaip nuodai: švino, sidabro, arseno, gyvsidabrio junginiai, kiti, tokie kaip morfino hidrochlorido injekcinis tirpalas, acetilsalicilo rūgštis, anestezinas, iki šiol naudojami pacientų gydymui.
Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje saugoma septynios Lietuvoje gaminamų patentuotų preparatų bylos, taip pat į Lietuvą tarpukario metu įvežamų užsienyje patentuotų preparatų bylos. Knygos buvo gautos ir išsaugotos Sanito archyvuose.
Šiame darbe tyrinėjama 1921- 1928 metų patentuotų preparatų receptų knyga. Buvo analizuojami
visi šios knygos 154 patentuotų preparatų receptai ir jie išanalizuoti pagal nustatytus kriterijus. Temos naujumas.
Darbo tyrimo objektas - 1921- 1928 metų Lietuvoje gaminamų patentuotų preparatų receptų knyga. Tai leido susipažinti su tarpukario preparatų ypatumais ir išanalizuoti, kaip keitėsi preparatų formos, sudėtis 1921-1928 metų laikotarpyje. Tokio pobūdžio analizė, kai tyrinėjama Lietuvoje patentuoti preparatai, atliktas tik vienas tyrimas, M.Kavaliauskaitės magistro baigiamasis darbas „Lietuvoje ir užsienyje patentuotų bei vaistinėse pagamintų vaistų lyginamoji analizė,1925 – 1940 m“. Temos aktualumas.
Patentuotų preparatų receptų knygos analizė padeda išsiaiškinti, kokie preparatai tarpukario laikotarpiu buvo vartojami Lietuvoje, padeda atrasti užmirštus vaistus. Praktinė reikšmė - praturtinti mokslo istorijos tyrinėjimus. Vykdomas projektas „The Recipes Project“, kuriuo siekiama atskleisti medikamentinio gydymo tradicijas.
Praktinė reikšmė.
Šis darbas padės išanalizuoti vaistų gamybos ypatumus tarpukario laikotarpiu, praturtins mokslo istorijos žinias tyrinėjamoje srityje ir padės prisiminti pamirštus vaistus.
Tyrimo objektas.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas.
Įvertinti Lietuvoje 1921-1928 m. patentuotų vaistų receptūrą. Tyrimo uždaviniai.
1. Įvertinti patentuotų 1921-1928 metais Lietuvoje pagamintų vaistų formas, sudėtį, įvairovę. 2. Nustatyti, kokios augalinės, gyvūninės, mineralinės žaliavos bei cheminės medžiagos buvo naudojamos 1921- 1928 metais.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Literatūros ir šaltinių apžvalga
„Vaisto vartojimo istorija tokia sena, kaip ir žmonijos istorija“ [1]. Jau nuo neatmenamų laikų pirmieji žmonės gydėsi tuo, ką jiems duodavo gamta: augalais, gyvūnais, jų dalimis. Mineralinės kilmės medžiagų buvo vos keletas. Tobulėjant mokslui, viskas keičiasi atsiranda cheminės kilmės vaistai. Tai, kaip keitėsi žmonių gydymas, kokios žaliavos vaistų gamybai buvo naudotos, kokios vaistų formos gamintos, geriausiai galima įvertinti tyrinėjant receptų registracijos knygas.
Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje saugomos vaistinių receptų knygos ir svarbūs istoriniai dokumentai, padedantys pažinti farmacijos raidą Lietuvoje. Seniausia žinoma receptų knyga Lietuvoje vienuolių – kamaldulių receptų knyga – rankraštis, saugomas Kauno apskrities archyve. Kamalduliai (lot. Congregatio Monachorum Eremitarum Camaldulenssium) – tai atsiskyrėlių (eremitų) ir
bendruomenėje gyvenančių (cenobitų) vienuolių ordinas. Šiame rankraštyje lotynų kalba užrašyti balzamų ,tinktūrų, emulsijų, aliejinių ištraukų ir vyno pagrindo vaistų receptai. Pažaislyje kamalduliai gyveno iki 1832 m., ten veikė ir vaistinė [2].
Ritos Perkamaitės magistro darbas (2014 m.) ,,Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apskrities Batakių kaimo gyventojams 1935 metais skirtų vaistų lyginamoji analizė“ parodo, kokiais vaistais tarpukario Lietuvoje buvo gydomi kaimo ir miesto žmonės. Darbo tyrimai remiasi Kauno Petrašiūnų vaistininko Mato Valeikos ir Tauragės apskrities Batakių vaistininko Jono Pužausko 1935 metų receptų knygomis, kurios saugomos Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje. Vaistų gamybai buvo
naudojami įvairūs mineralai, augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagos. Dažniausiai gaminama milteliai, sirupai, tinktūros, aliejai, tepalai, ekstraktai. XX a. pirmoje pusėje plačiai buvo vartojamos narkotinės medžiagos, jų dozės neviršijo leistinų [3]. Batakių miestelio vaistinėje apie 9%, o
Petrašiūnų - 13% vaistų pagal receptus buvo gaminami vartojant narkotines medžiagas. Taigi šios medžiagos tuo metu dar buvo gausiai vartojamos nežinant narkotinių medžiagų žalos [21]. Gintarės Jakutienės magistro darbas (2016 m.) “Vaistų, pagamintų Viekšnių vaistinėje 1918 ir 1934 metais, lyginamoji analizė” atskleidžia, kokiais vaistais buvo gydomi tuo laikotarpiu žmonės, kaip kito vaistų formos, kokios kilmės medžiagos buvo vartojamos tame laikotarpyje. Darbo tyrimai remiasi Viekšnių vaistinės 1918 ir 1934 metų vaistų receptų knygomis, kurios saugomos Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje. Šaltinio analizė parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu vaistų formų įvairovė kito nežymiai. Populiariausios vaisto formos 1918 m. buvo lašai, tirpalai, tepalai, 1934 m. buvo lašai, mikstūros, milteliai. 1918 m. Viekšnių vaistininkai parengė 11 formų vaistus, o 1934 m.
– 12. 1934 m. gamintos piliulės ir žvakutės, kurios neminimos 1918 m. šaltinyje. Nors XIX a. II pusėje – XX a. I pusėje buvo įdiegtos naujos vaistų formos: tabletės, kapsulės, dražetės, tačiau šių
technologiškai sudėtingesnių vaistų formų Viekšnių vaistinės laboratorijoje nebuvo gaminta. Atliktas komponentų tyrimas, iš kurių kilmės pagaminti vaistai atskleidė, kad 1934 m. komponentų įvairovė buvo didesnė, nei 1918 m. Mažėjo gyvūninės kilmės vaistų, tačiau gausėjo cheminių medžiagų. Komponentų įvairovė atspindi chemijos mokslo pažangą. 1934 m. gydytojai savo pacientams skyrė įvairias organines ir neorganines druskas, alkaloidus, endokrinines medžiagas, kurios neminimos 1918 m. šaltinyje [22].
Apie to meto užsienyje gaminamus patentuojamus preparatus galime sužinoti iš knygų, įvairių straipsnių. Dauguma užsienyje patentuotų preparatų tarpukario metu atkeliaudavo ir į Lietuvą. Pirmiausia kas yra patentas, tai būdas, kuriuo išradėjai gali apsaugoti savo išradimą ir pajamas, kurias gali gauti dėl sukurtos naujovės, pasibaigus patento galiojimo laikui, jis paskelbiamas viešai [23].
Vienas populiariausių ir išlikusių iki mūsų dienų yra aspirinas. Šį preparatą sukūrė kompanija „Bayer“ ir jos chemikas Felix‘as Hoffmann‘as, aspirinas buvo įregistruotas 1899 metais kovo 6 dieną Berlyne. Jo atsiradimo istorija, kad butent jaunasis Hoffmanas norėjo padėti savo tėvui, nes jis
kankinosi nuo reumato skausmų. Būtent šis chemikas ir vaistininkas sugalvojo, kaip salicilo rūgštį modifikuoti ir padaryti labiau toleruojamą, nes natrio salicilatas keldavo pykinimą. Pagrindinė veiklioji medžiaga acetilsalicilo rūgštis, buvo gauta salicilo rūgštį acetilinant. Buvo atlikta daugybė tyrimų su gyvūnais ir pastebėta šios medžiagos terapinis veiksmingumas ir tolerancija. Aspirino efektyvumas buvo nustatytas, kad mažina galvos, dantų, nervų skausmą, karščiavimą ir uždegimą, vėliau buvo pastebėta ir poveikis širdies kraujotakai. Didelis medžiagos privalumas, tai ilgas saugojimo terminas ir stabilumas esant betkokiomis klimato sąlygomis [13].
1887 metais „Bayer“ firmoje buvo pristatytas Fenacetinas, jis buvo vartojamas nuo skausmo, karščiavimo, tai vienas pirmųjų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Buvo gautas iš nitrofenolio, jį etilinant, redukuojant nitro grupę ir acetilinant [13].
Nuo devyniolikto amžiaus pradžios didžiulio pasisekimo ir atradimų sulaukė chemijos šaka. Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje laboratorijos ir nedidelės chemijos gamyklos, pradėjo gaminti augalinius dažus, medicininius ekstraktus ir kitas chemines medžiagas, dažniausiai dauguma buvo naudojami tekstilės pramonėje. Greitai buvo ir išskirtos augalų aktyviosios medžiagos. 1834 metais vaistininkas Friedrich Ferdinand Runge pagamino pirmus anilininius dažus, ir pirmuosiuos vaistus- karbolinę rūgštį, gautą iš akmens anglių dervos- nors aptiseptinės savybės buvo pastebėtos tik 1860 metais [15].
Kompanijoje „Roche“ 1898 metais buvo patentuotas vaistas „Sirolin“, kuris susilaukė didžiulio dėmesio, tai preparatas nuo kosulio, apelsinų skonio, kurio pagrindinė sudedamoji dalis tiokolis [17]. 1880 metais Berno terapeutas Sahli ir kiti, pasiulė gvajakolį (tiokolį) naudoti turberkuliozės gydymui, kuri praktiškai neišgydoma. Tačiau buvo pastebėtas pašalinis efektas- dirgimas skrandžio gleivinės [15].
1900-1914 metais „Roche“ kompanija pradėjo išskirti ekstraktus ir alkaloidus, didelio masto gamybai, tokius kaip akonito, atropino, kokaino, kodeino, kofeino, kolchicino, kumarino, heliotropino, morfino, pilokarpino, skopolamino, strichinino, teobromido, vanilino ir johimbino, svarbiausi
produktai buvo rusmenės, skalsės ir opiumo alkaloidai [15].
1908 metais Hans von Vyss, Cloetta instituto gydytojas, pristatė straipsnį apie bromo druskų poveikį žmonėm ir gyvūnam. Rezultatai parodė, kad bromo raminantį poveikį epileptikam sumažėjo tiesiog valgant druską [15].
Albert Szent-Györgyi ir Svirbely 1932 metais paskelbė tyrimą, kad atrado vitaminą C (askorbo rūgštį) ir rutiną ( vitaminą P). Daugelį metų jis yra įvairių dermatologinių vaistų ir kosmetikos
komponentas. Žinomas dėl savo antioksidacinių savybių, panaudojimo vėžio terapijoje ir, kad mažina uždegiminius odos pokyčius [12].
1883 metais Hoechst pirmasis pagamino sintetinius antipiretikus patekusius į rinką, po keletos metų daug sėkmingesnius antipiriną ir pirimidoną. [31]
1930 metais buvo atrasti vitaminai A, B1 ir D, naudojami kartu ir atskirai. Atrasti gydyti ligom
Beri-beri, pelagrai, dėl trūkumo vitaminų maiste.
Penicilinas buvo atrastas netikėtai. Didžiąją šlovę atnešusį atradimą A.Flemingas padarė 1928 metais. Mokslininkas savo laboratorijoje paliko lėkštelę su užsėta Auksinio stafilokoko bakterija, vėliau A. Flemingas pastebėjo švarų ratą supantį gelsvai žalią pelėsį, kuris atsitiktinai užteršė lėkštelę. Žaliojo pelėjūno (Penicillium notatum) rūšies spora pateko į lėkšelę, stafilokoko bakterijos užaugo tik ten, kur nebuvo pelėsio. Tokiu būdu A.Flemingas spėjo, jog pelėsiuose yra medžiagos, naikinančios stafilokoko bakterijas [14]. Vėlesni Howard Florey ir Ernst‘s Chain‘s tyrimai, buvo remiami
vyriausybės, tarptautinio bendradarbiavimo, įskaitant farmacijos kompanijas "Merck", "Pfizer" ir "Squibb", buvo dirbama sukurti vaistus masinei gamybai per Antrąjį pasaulinį karą, kad išsaugoti tūkstančių kareivių gyvybes. Karas taip pat paskatino ieškoti nuo naujų analgetikų [14].
Tirtų šaltinių ir XIX a. pradžios receptų knygų turinio lyginamosios analizės rezultatai atskleidė, kad skirtingais istoriniais laikotarpiais gamintos panašios vaistų formos.
1.2. Patentuotų preparatų gamyba Lietuvoje tarpukario metu
Vaistus tarpukario Kaune gamino ne viena chemijos-farmacijos laboratorija ir kai kurios vaistinės. Farmacijos pramonės raidą Kaune lėmė ir tiesiogiai nesusijęs verslas su vaistų gamyba: vaistų urmo sandėliai, vaistų pakavimo, laikymo ir sandėliavimo priemonių, vaistinių įrangos gamyba, farmacijai artimos kosmetikos, buitinės ir žemės ūkio chemijos prekių verslo šakos.
Tarpukario Lietuvoje farmacijos reikalus tvarkė Vidaus reikalų ministerijos sveikatos departamento farmacijos skyrius. 1937 m. buvo priimtas vaistinių, vaistų gamybos ir prekybos įstatymas. 1938 m. Lietuvoje veikė 328 vaistinės [5].
Tarpukario vaistinės, gavusios patentą, gamindavo vaistus pagal užsienio firmų receptūrą. Kartais vaistai būdavo pavadinami kitokiu nei originaliu pavadinimu. Pavyzdžiui, A. Grigalausko vaistinės laboratorija „Grikol“ gamino vaistinių preparatų seriją „Grikol“. Tačiau, kai kurios vaistinės gamino ir savo pačių išrastus, ir patentuotus vaistus. Štai P. Radeckio-Mikuličiaus „Aleksoto“ vaistinė siūlė garsųjį vaistą nuo reumato, neuralgijos ir podagros – „Methyl Balzamą“ (žr. 1 pav) [4, 12].
1 pav. Methyl Balzamas
Anot straipsnio autorių „ Įspūdinga tarpukario farmacijos pramonė Kaune“: „ Tarpukariu buvo įsteigtos chemijos ir farmacijos laboratorijos: „Vaistija“ (1921) ir „Sanitas“ (1922) Kaune, „Galen“ (1922) Šiauliuose, „Eska“ (1931) Vilniuje, vaistų laboratorijos Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Telšiuose, Ukmergėje. 1938 m. vaistus gamino: Kaune – centrinio valdžios vaistų sandėlio galeninių preparatų laboratorija, chemijos ir farmacijos laboratorijos „Germapo“, „Sanitas“, „Vaistas“;
Šiauliuose – „Galen“, Ukmergėje – „Delungan“; Klaipėdoje – „Farmakon“, „Harmonija“, „Tema“; Vilniuje – „Eska“; Švenčionyse – vaistažolių perdirbimo fabrikas“ [4].
Iš pradžių savarankiškai veikusi „Vaistija“ adresu Rotušės a. 3 (dabar Rotušės a. 27, šalia Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus) 1926 m. buvo nupirkta ir reorganizuota nauju pavadinimu „GerMaPo“, pavadintos pagal bendrovės savininkų A. Gerdvilio, V. Malelos ir V. Podliaskio
pavardes. „GerMaPo“ akcinė bendrovė leido vaistų, gaminamų „Vaistijos“ laboratorijoje, kainoraščius, katalogus [4].
Tauras Mekas savo straipsnyje „Ger Ma Po - lietuviškosios vaistininkystės Titanikas“ rašė, kad: „Akcinė bendrovė „Ger Ma Po“ buvo įkurta 1923 metais. „Ger Ma Po“ įmonė vertėsi didmenine prekyba vaistais, vaistinėmis medžiagomis bei vaistinės įranga ir gana greitai užsitarnavo Lietuvos vaistininkų pasitikėjimą savo patikimu darbu, tiekiamų dalykų kokybe. 1926 m. bankrutavus chemijos farmacijos laboratorijai „Vaistija“ (anot to meto spaudos, „Vaistijai“ nepasisekė, nes stambiausi jos akcininkai nebuvo vaistininkai), ją įsigijo „Ger Ma Po“. Dėl bankinių reikalų, iki 1935 m. „Vaistijos“ pavadinimas neišnyko“ [10].
„Vaistijos“ įsigijimas tapo lūžiu tarpukario Lietuvos farmacijos pramonės istorijoje. Sumaniai valdoma įmonė augo kaip ant mielių. 1927 m. pradžioje joje dirbo 7 darbuotojai, o 1939 m. – jau per 60, buvo gaminama daugiau nei 150 specialitetų, organinių preparatų gamybą organizavo iš
Prancūzijos pakviestas inžinierius – chemikas-biologas G. Pichon, metinė laboratorijos apyvarta pasiekė 3 mln. litų. 1934 m. Rotušės a. 3 kieme buvo pastatyta nauja 2 aukštų laboratorija, kuri buvo aprūpinta naujausia įranga, tačiau jau 1936 m. jos pajėgumų nebeužteko – pradėta ruoštis chemikalų fabriko statybai – tada nebereikės žaliavų įsivežti iš užsienių, bus vystoma savoji nepriklausoma chemijos pramonė“ [10].
„ Apie bendroves „Sanitas“ ir „GerMaPo“ buvo daug rašyta tarpukario spaudoje, jų reklama spausdinta įvairiuose periodiniuose leidiniuose, knygose. „Sanito“ reklamos paneigia šių dienų
žiniasklaidoje pasitaikančią nuomonę, kad įmonėje iki 1930 m. nebuvo gaminami vaistiniai preparatai. Nuo pat įsikūrimo „Sanite“ veikė chemijos-farmacijos ir kosmetikos-parfumerijos laboratorijos. Chemijos-farmacijos laboratorijoje iš pradžių buvo gaminami vaistiniai Galeno preparatai, vėliau ir kiti patentuoti vaistai. 1926 m. taip pat pradėta gaminti tabletes. Būtent „Sanite“ buvo įdiegta pirmoji tablečių gamybos linija Lietuvoje“ [7].
Tarpukario spaudoje buvusi reklama suteikia daug informacijos apie to meto vaistinėse gamintus produktus. Iš jos sužinome apie A. Grigalauskio, P. Radeckio-Mikuličiaus bei J. Matulaičio ir Z. Kuzavo vaistinių, taip pat Raudonojo Kryžiaus vaistinės chemijos-farmacijos laboratorijos, veikusios kaip atskiras padalinys, gamintus vaistinius preparatus.
„Apie K. Butkevičiaus ir P. Raudonikio vaistinėse gamintus preparatus liudija 1927 m. „Farmacijos žiniose“ aprašytos bylos dėl patentuoto vaisto „Migraeno nervosin“ firminio ženklo (raudono gaidžiuko) naudojimo bei iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje saugomos archyvinės medžiagos. Vaistinės taip pat paminėtos Lietuvos farmacijos pramonę apžvelgiančiuose straipsniuose ir „Farmacijos žiniose“ (1923-1940m. ) skelbtuose leidimų patentuotiems vaistams
gaminti sąrašuose. Juose nurodytos ir tos vaistinės, kurių reklamų spaudoje nepavyko rasti: J. Kocino vaistinė Vilniaus gatvėje, V. Vadausko-Petražkevičiaus vaistinė Aukštojoje Panemunėje“ [4].
„Iš spaudos sužinome ir apie tarpukariu veikusią chemijos-farmacijos laboratoriją „Delugan“ (laboratorijai persikėlus iš Kauno į Ukmergę, jos reklamų spaudoje padaugėjo) bei J. Goldbergo gydomųjų pieno produktų laboratoriją“ [7].
„Poleminės diskusijos spaudoje dėl galimo Centralinio valdžios vaistų sandėlio likvidavimo šiandien nemažai pasako ir apie pačią farmacijos bendrovę. Nors vaistų ir kosmetikos produktų gaminimo ir prekybos taisyklės draudė vaistų urmo sandėliams gaminti vaistus, Centralinis valdžios vaistų sandėlis turėjo laboratoriją, gaminusią Galeno preparatus. Be to, jame, kaip ir farmacijos pramonės įmonėse, buvo pilstomi ir fasuojami kai kurie užsienyje bei Lietuvoje pagaminti vaistiniai preparatai“ [4].
Apie tarpukariu vykusią vaistinių preparatų gamybą daug papasakoti gali Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus ekspozicija. „ Joje galima pamatyti to laikotarpio vaistų gamybos prietaisus: Raudonojo Kryžiaus vaistinės chemijos-farmacijos laboratorijos Galeno preparatų gamybos liniją, „Sanito“ laboratorijoje naudotą vokišką tablečių gaminimo mašiną, dražiravimo katilą,
granuliavimo aparatą, hidraulinį presą. Muziejaus fonduose gausu farmacijos pramonę Kaune
menančios archyvinės medžiagos (pvz., Lietuvoje 1921–1928 m. gamintų patentuotų preparatų bylos)“ [4].
„XX a. trečiasis–penktasis dešimtmečiai buvo išskirtinis farmacijos mokslo raidos etapas,
atsispindėjęs ir pagrindiniame profesionaliame Lietuvos Respublikos laikotarpiu leistame „Farmacijos žinių“ žurnale“ [9]. Šiame žurnale buvo pateikiami straipsniai apie to meto patentuojamus vaistus, jų reklama, taip pat visa kita informacija susijusi su farmacijos veikla (žr. 2 pav., 3 pav.).
Receptų knygų nagrinėjimas yra svarbus tuo, kad mokslininkai juos dažnai naudoja kaip vieną iš svarbiausių šaltinių norint įvertinti, kokie vaistai buvo skiriami ligoniams, kaip kito veikliosios medžiagos. Atliekant darbą buvo tiriamas Lietuvoje patentuotų gaminamų preparatų bylos turinys.
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Tyrimo metodai
Darbo metu buvo taikytas kokybinis turinio analizės metodas, naudoti Sveikatos departamento išlikę dokumentai, literatūra, atliekama mokslinės literatūros analizė, istorinių šaltinių analizė. Darbe tiriama 1921-1928 m. registruotų ir patentuotų vaistų knygos turinys. Iš knygos buvo analizuojami visi 154 patentuotų preparatų receptai. Pirmiausia knygos įrašai buvo nuodugniai perskaityti, identifikuotos vaistų gamybai naudotos medžiagos, jų formos, kiekiai, patentuoti pavadinimai. Tuomet visa ši
informacija perrašyta į Microsoft Office Excel programą. Patentuotų vaistų receptų turinio nuorašas pateiktas priede Nr. 1. Visi vaistų gamybai naudoti komponentai pagal kilmę suskirstyti į keturias grupes: augaliniai, gyvūniniai, cheminiai, mineralai. Taip pat rastas vienas komponentas, kurio
identifikuoti nepavyko. Gauti rezultatai lyginami su anksčiau atliktais Lietuvos vaistinių receptų knygų tyrimų rezultatais: V. Gudienės, Z. Šimaitienės, R. Perkmanaitės, K. Mitritkevičiutės, G. Armonaitės, G. Jakutienės tyrinėjimai. Tyrimo rezultatams apdoroti naudota Microsoft Office Excel 2013
programa.
2.2. Šaltinio charakteristika
2.2.1. 1921-1928 m. Lietuvoje gaminamų patentuotų preparatų knyga
Pavadinimas: ,, Lietuvoje gaminamų patentuotų preparatų 1921-1928 m. Byla 1“ (žr. 4 pav.) [8].
Preparatų receptų knygą sudaro didesni nei A4 formato lapai. Knygoje sunumeruota 532 lapų, surišta. Būklė: knygos viršelis mėlynas, apsitrynęs, apiplyšęs, suteptas.
Ant viršelio užrašyta lietuviškai. Knygos 4 lapai išplyšę, yra iširusių. Popierius pageltęs, kraštai apiplyšę, vietomis išblukę. Turinys: 1921- 1928 m. įrašyti 154 patentuotų preparatų receptai. Taip pat yra papildomas sąrašas, tai atskiri lapai kuriuose yra skiltys: „eilės numeris“, „rašto data“, „kieno raštas ir trumpas rašto turinys“, „bylos lapo numeris“, „pastaba“. Užpildyta A. Maciūnaitės. Knygą sudaro 532 puslapiai. Skiltyje „kieno raštas ir trumpas rašto turinys“ nurodomas patentuoto vaisto pavadinimas ir kas tą vaistą užsakė (žr. 5 pav.) [8].
Toliau patentuotų preparatų knygą sudaro prašymas patentuoti preparatą, pažymėjimas, kad galima gaminti tą jį, taip pat kartais pridedama pagal kokį užsienyje gamintą vaistą, sukurtas šis. Prašyme pateikiama informacija apie preparato sudėtį ir parašyta,kad prie šio prašymo pridedami
preparato pavyzdžiai (žr. 6 pav.) [8]. 5 pav. Papildomas sąrašas Dauguma medžiagų nurodomos gramais, tačiau buvo receptų, kur buvo nurodomas medžiagos kiekis kilogramais, procentais, dalimis arba nenurodytas. Dažniausiai pateikiama vaisto forma.
Knygoje užregistruota patentuoti preparatai ir kosmetikos gaminiai provizorių A. Mogilevskio, A. Grigalausko, J. Golbergo ir J. Šato, A. Švambario, V. Bertingo, M. Zalcbergo, D. Kagano, J. Kocino, P. Mikuličiaus, J. Matulaičio ir Z. Kurovo, J. Makausko, M.
Frenkelio, J. Juškevičiaus, P. Raudonikio, J. Demikio, K. Butkevičiaus, Pr. Matulevičiaus, R. Prostkos, Zaborskio ir Laurinaičio, N. Finko, P. Staugaičio, K. Kazlausko, V.
Vadausko- Pečkevičiaus, J. Burdulio, M. Norkaus, S. Kairio, J. Piko, A. Karaičio, J. Balčiūno; provizoriaus padėjėjų B. Raco, A. Podžiūno, L. Rermano; firmų Rabivid, A.Jaffa, Florance; vaistinių Kauno miesto ligoninės ir Bregauskio; daktaro
Taešnero ir taip pat chemijos laboratorijų: „Sanitas”, „Vaistija “, „Pharmakon“ „Delugan“, „Alma“, „Orbis“ rašytos receptūros. Knyga tvarkinga. Knygoje receptūros rašytos ranka arba spausdintos. Kai kurie įrašai sunkiai įskaitomi. Vieno komponento nepavyko identifikuoti.
6 pav. Prašymas K. Butkevičiaus
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ
3. 1. Tirtų vaistų receptų sudėties analizė.
3.1.1. Receptų rašymo tvarka.
Viena svarbiausių patentuotų Lietuvoje gaminamų preparatų receptų knygos lapų dalis yra prašymas, kuriame pateikiama lotyniškai parašytas receptas. Jame nurodoma iš kokių vaistinių
medžiagų ir jų kiekių gaminti vaistus. Medžiagų pavadinimai trumpinami nesilaikant jokios trumpinių sistemos. Pvz.: karbonatas rašomas carbonic., carbon.. Kai kurios medžiagos išrašytos šiuo metu nebevartojamais pavadinimais: aliuminio oksidas – Alumen usta, praskiesta druskos rūgštis - Acidum Muriaticum dilutum [8].
Patentuotų preparatų formos įvairios: piliulės, žvakutės, tepalai, milteliai, tirpalai, „skysčiai“, kremai, pastos, pudros, balzamai, „tynės“, kapsulės, emulsijos, pastilės, muilai, lipnus popierius, tabletės, lašai, granulės, druskos.
Tyrimo metu rasta du vienodi receptai ir viena medžiaga, kurios nepavyko nustatyti.
3.1.2. Komponentų analizė.
1921-1928 metais vaistai sudaryti iš keturių arba penkių komponentų sudarė 41 % . Tai skysčiai, kremai, žvakutės, sirupai, milteliai, tepalai, piliulės [8].
Ištyrus visus receptus knygoje 1921-1928 m., nustatyta, kad daugiausia vaistai gaminami naudojant nuo trijų iki aštuonių sudedamųjų dalių, tai sudarė 85% visų tirtų receptų. Vienas arba du komponentai sudarė tik 6 % visų tirtų receptūrų, tai devyni receptai, o devyni ir daugiau komponentų buvo rasti šešiolikoje receptų, ir tai sudarė 10 % visų tirtų receptūrų (Žr. 7 Pav.). Recepte buvo užregistruotas didžiausias komponentų kiekis, dvidešimt septyni komponentai [8, Nr.9].
3.1.3.Tirtų vaistų formų analizė
8 Pav. Patentuotos vaistų formos
3.1.3.1. Milteliai
Milteliai dažniausiai gaminta ir patentuota vaistų forma, ji sudarė 16 % visų tirtų receptų. Tai milteliai skirti galvos skausmo mažinimui, nuo temperatūros . Pagrindinė veiklioji medžiaga daugumoje miltelių fenacetinas, kitos veikliosios medžiagos: amidopirinas, kofeinas, aspirinas,
acetilsalicilo rūgštis, dimetilaminofenildimetilpirozolonas, aristochinas (jis milteliams suteikdavo kartų skonį), kalio bromidas (žr. 9pav.) [8, Nr.2, Nr.30, Nr.47, Nr.88, Nr.89,Nr.98, Nr.99, Nr.106, Nr.114, Nr.128, Nr. 147]. Tai buvo dozuotos vaistų formos, tačiau receptuose buvo rašomi kiekiai skirti
pagaminti 100-150 dozių arba vienam milteliui. Patentuoti miltelių pavadinimai: „Citrovanille“ ir šalia pažymima pagal kokio gamintojo receptą sukurta, „Migreno Nervosin“, „Ramigren“, „Nervo
Migrenas“, „Bromo-Nervin grikol“.
0 5 10 15 20 25 Mi lte liai Si ru p as Mi ks tū ra vais taž o lių … Ti n kt ū ra Kve p alai Sk ys ti s Kre mas Pasta Ti rp alas Pud ra Ba lz amas Tyn ės Kap su lė s Emu ls ija Pil iu lė s Pa sti lė s Mu ilas Te p alas Li p n u s p o p ie ri u s Ta b le tė s La šai G ra n u lė s Žvaku tė s Dr u ska 25 16 3 2 6 1 17 10 7 13 5 2 5 4 2 7 5 3 8 1 2 2 1 2 5 Re ce p tų s ka iči u s Vaisto forma
Taip pat parenteraliniam vartojimui buvo patentuoti preparatai, toki kaip gilių kakava ir kakava, pagrindas buvo kakavos milteliai (Cacao pulverum) [8, Nr.124, Nr.127]. Patentuoti pavadinimai: „Cacao sanitas“, „Gilių cacao“.
Kiti pasitaikantys milteliai buvo skirti išoriniam naudojimui, tai skirti dantim arba kojų priežiūrai nuo prakaitavimo. Šie milteliai buvo gaminami nedozuoti, vienoje talpyklėje. Dantims skirtų miltelių pagrindas kalcio karbonatas (Calcium Carbonicum) ir kitos veikliosios medžiagos: muilas (Sapo), magnio karbonatas, magnio rehidrolis, boras. Skoniui suteikti naudojami eterinai aliejai, dažniausiai mėtų aliejus (Oleum Menthae) [8, Nr.16, Nr.66, Nr.83, Nr.135]. Patentuoti dantims milteliai: „Dentin“, „Tolodont“, „Miradont“, „Boro-mentoliniai dantims milteliai“.
Kojų priežiūrai skirtų miltelių pagrindinės sudedamosios dalys cinko oksidas (Zincum oxydatum), talkas (Talcum venetum), kviečių krakmolas (Amyli tritici), o kaip veikliosios medžiagos salicilo rūgštis (Acidum Salicylicum), boro rūgštis (Acidum Boricum). Taip pat kvapui suteikti buvo naudojami aliejai, toks kaip rožių aliejus (Oleum Rosarum) arba kiti eteriniai aliejai. Pavyzdyje pateikiama
miltelių sudėtis skirtų kojų prakaitavimui, pavadinimu „Galmanin“. Pavyzdys: Rp.: Alumen ust. 4,5
Acid. Salicyl 0,5 Amyl. trit. 1,5 Zinc. oxydat. 1,5 Talc. venet. 42,5
Dar taip pat patentuojami ir jais prekiaujama vaistinėse buvo milteliai skirti naikinti žiurkėms,blusoms ir kitiems parazitams [8,Nr.1,Nr.81]. Šių miltelių patentuoti pavadinimai: „Perkunas“, „Aragal“.
Rastas vienas receptas kuris yra skirtas gyvuliams [8,Nr.74]. Preparato patentuotas pavadinimas „Korneburgo milteliai gyvuliams“.
9 pav. Receptas Nr. 2 (Phenacetin 20,0, Amidopirin 30,0, Sacchari cryst. 47,5, Ac. citric 0,5, Vanillin 0,5, Coffein citr. 1,5, Nuc. Kolac 0,6, Cort.Aurant. 0,6 Mfp. Divide in part. Aeq. N 100)
3.1.3.2. Tepalai, kremai, balzamai
Tepalai, kremai, balzamai sudarė 13 % tirtų receptų. Receptai sudaryti iš trijų, keturių, penkių ar šešių komponentų. Patentuoti tepalai dažniausiai buvo skirti tepti odai, plaukams, į nosį. Kaip pagrindai tepalų gamybai buvo naudotas lanolinas [8, Nr.123, Nr. 154], vazelinas [8, Nr.67, Nr.70, Nr.87, Nr.107]. Jų sudėtyje galima rasti boro rūgštį (Acidum Boricum) [8, Nr.67, Nr.70], salicilo rūgštį (Acidum Salicylicum) [8, Nr.123, Nr.154]. Patentuoti tepalų pavadinimai: „Boro Menthol“, „Boro vazelin“, „Egzemdin“, „Briliantinas“, „Balsam Sanitas“, „Reumatizanas“.
Kremų gamyboje naudojama parafinas [8, Nr.12, Nr.69, Nr. 143], spermacetas (Cetaceum) [8, Nr.69, Nr. 72, Nr. 112, Nr.143 Nr.], baltasis vaškas (Cera alba) [8, Nr. 22, Nr.112, Nr.143], vazelinas [8, Nr. 22, Nr.68, Nr.69, Nr.110, Nr.143], lanolinas [8, Nr.68, Nr12, Nr. 143]. Patentuoti kremų pavadinimai: „Gvajasol“, „Metamorfoza“, „Lanolino kremas“, „Žibutė“, „Beržo kremas“, „Tualetinis boro kremas“, „Tualetinis cinko kremas“, „Nivea cream“.
Vienas iš kremų receptų, tai Nivea kremas [8, Nr.118]: Rp.: Cera e lanolino 6%
Vaselinum album 34% Aq. Destillata 59,8% Ol. Aetherea 0,2%
Keturi kremai ir vienas tepalas pagaminti su gyvsidabrio preparatais: trijuose receptuose [8, Nr.22, Nr.72, Nr. 87, Nr.112, Nr.143] nurodyta naudoti baltąjį gyvsidabrio tepalą Hydrargyri praecipitati album, jį sudaro 10 dalių gyvsidabrio amidochlorido, 60 dalių vazelino ir 30d. bevandenio lanolino. Galėjo būti naudotas kaip antiseptikas.
Tepalai odai gaminti naudojant žaliąjį muilą (Sapo viridis), cinko oksidą( Zinci oxydati), sierą (Sulfur). Parazitinės odos ligos.
Balzamų buvo du receptai. Vienas nuo reumatizmo, neuralgijos, podagros ir sąnarių skausmo. Šis balzamas turėjo šaldančių savybių [8, Nr.27]. Pateikiamas „Methyl-balsam“ receptas :
Rp.: Menthol 1,0 Camphorae 1,0 Methyl Salicyl 10,0 Lanolini 18,0
Kitas, tai „Exemol“ balzamas,kurio sudėtinės dalys naftalinas, cinko oksidas, kviečių krakmolas, boro rūgštis ir peru balzamas. Jis buvo skirtas odos susirgimams gydyti.
3.1.3.3.Piliulės
Šių dozuotų vaistų formų, į kurių sudėtį įėjo ir augalinės, ir cheminės kilmės medžiagos aptinkama nedaug. Rasti septyni piliulių receptai (5% tirtų receptų). Piliulės buvo gaminamos iš trijų ar keturių komponentų. Analizuojant rasta, kad piliulės gaminamos iš hemoglobino, saldymedžio šaknų miltelių, akacijų sakų gleivių ir vienos veikliosios medžiagos (Kreosot., Ac. Arsenicosum, Lecithini, Extr. Colae) [8, Nr.40, Nr.125, Nr.126, Nr.131, Nr.132, Nr.133] . Piliulių receptuose aptinkame vieną toksiškiausių medžiagų – Ac. Arsenicosum, naudotą mažakraujystei, išsekimui gydyti (žr. 10 pav.)[8, Nr.126]. Patentuoti pililių pavadinimai: „Purgo pilulae Grikol“, „Pilulae Sanguin cum kreosoto“, „Pilulae Sanguin cum acido arsenicoso“, „Pilulae sanguin“, „Pilulae sanguin cum lecithino“, „Pilulae sanguin cum extract. Colae“.
Taip pat rastas vienas receptas,tai žiurkių ir pelių nuodai- pililių formos[8, Nr. 50]. Patentuotas pavadinimas „Mara“.
10 pav. Receptas Nr. 126 (Ac. Arsenicosum 0,1, Haemoglobin 10,0, Rad. Liquiritiae pulv. 2,0, Glycerini Mucilago gummi arabici aa 1,0)
3.1.3.4. „Skystis“
Šios formos preparatų aprašyta septyniolika receptų (11% tirtų receptų). Gaminami buvo skysčiai šalinti karpoms ir nuospaudoms. Pagrindinės sudedamosios dalys kolodijus (Collodium), pieno rūgštis (Acidum lacticum), salicilo rūgštis (Acidum salicylicum) (žr. 11 pav) [8, Nr.11, Nr.19, Nr.58, Nr.65, Nr.82]. Patentuoti šių preparatų pavadinimai: „Arago“, „Retelinas“, „Mozolinas“, „Mazomin Regru“, „Mozolinas record“.
Taip pat buvo patentuojamas skystis gydyti reumatizmą, podagrą, peršalimą [8, Nr. 26]. Gaminamas iš etanolio ir augalinių žaliavų. Preparato pavadinimas- „Amolius“.
Su švino acetatu buvo gaminami preparatai plaukams, jų sudėtyje randama vandens, glicerino, nusodintos sieros, ir rožių vandens arba aliejaus [8, Nr.28, Nr.29]. Šių „skysčių“ pavadinimai: „Analepticon“, „Grąžintojas“. Nuo pleiskanų buvo gaminamas preparatas- „Krinal“, kurio sudėtyje randame kalio karbonato, salicilo rūgšties, etanolio ir žaliojo muilo (Žr. 12 Pav.)[8, Nr.35].
„Skystis“ naikinti blakėm ir kitiem vabalams buvo gaminamas iš karbolinės rūgšties, spirito, terpentino aliejaus, ir žaliojo muilo [8, Nr.34]. Preparato pavadinimas- „Sapol“.
Taip pat patentuojamas skystis dantims, kurio pagrindas etanolis ir eteriniai aliejai. Pavadinimas- „Dantims eleksiras Dr. Pierr‘o receptu“
11 Pav. Skysčio „Arago“ etiketė 12 Pav. Skysčio „Krinal“ etiketė
3.1.3.5. Vaistažolių mišiniai
Šios vaistų formos gaminama tik du receptai, tai Trejų devynerių mišiniai (žr. 13 pav.)[38, Nr.7, Nr.9]. Gyventojai, įsigiję vaistažolių mišinį, pagal nurodymus turėjo pasigaminti patys. Dažniausiai šie mišiniai būdavo užpilama etanoliu ir laikomi tam tikrą laiko tarpą.
13 pav. Receptas Nr. 9 (Radix gentianae, „ zedoiriae, „ zingiberis, „ valerianae, „ anglicae, „ curcumae, „ galangae, Cort. Fruct. Aurantior., Canellae alb., Cort. Chinae flav., „ condurango, „ cassiae lign., Cassiae fistulae, Fruct. Zanri , „ aurant.imat. , Semen cumini, „ coriandri, „ nigellae,
Sem. Foniculi, „ anisi aa 4,0 , „ amomi, „ paradisi , Fruct. Cubebae, Cayophylli, Piper hispanic. , „ nigrae, Cayenensis aa 2,0)
3.1.3.6. Sirupai
Sirupai sudarė 10% tirtų receptų, dažniausiai buvo gaminami sirupai nuo kosulio su čiobrelio ekstraktu (Extractum Thymus) [8, Nr.46, Nr.129, Nr.149]. Sirupai taip pat buvo gaminama su veikliąją medžiaga kalio sulfogvajakoliu (Kalium sulfoguajacolum, Thiocolum) (žr. 14 pav.) [8, Nr.5, Nr.13, Nr.24, Nr.41, Nr.45, Nr.56, Nr.140]. Patentuotų vaistų nuo kosulio pavadinimai: „Kosulyn“, „Sirocol“, „Sirolin“, „Sulfosit sirop grikol“, „Sirup thiocoli compos Grikol“, „Pertusin“, „Thiokoli comps loco Siroline“, „Tusan“, „Sirulinas“, „Pectolin“, „Phosphocol“, „Pectussin grikol“.
Patentuojama buvo ir sirupai su geležies oksidu, vartojami kraujo,nervų stiprinimui ir apetito pagerinimui [8, Nr.84 Nr.153]. Preparatų pavadinimai: „Gelvin“, „Ferrosa“.
14 pav. Receptas Nr. 24 (Thyocoli 8,0, Aq. Destill. 10,0, Extr. Aurant. Cort fl., Cognac aa 5,0, Sirup sipl. 120,0)
3.1.3.7. Mikstūros, tinktūros
Mikstūros dažniausiai gaminamos iš etanolio ir eterinių aliejų, o tinktūros iš etanolio ir didesnių koncentracijų tinktūrų. Tyrime mikstūros sudaro tik 2 % visų tirtų receptų, o tinktūros 6 % visų tirtų receptų [8, Nr. 6, Nr.8, Nr.39, Nr.51, Nr.53, Nr.60, Nr.100, Nr.150, Nr. 151]. Daugiausiai naudojamos skausmui mažinti, tepti odą, sergant reumatu, podagra arba peršalus. Patentuoti preparatai mikstūrų- „Romal“, „Haematogen sicco“, „Perumenthol“, tinktūrų- „Essent. Cordialis“, „Spirit melissae Compos. Grikol“, „Kronikas“, „Tinct. Ferri aromatica“, „Tinct.ferri athenstaedti“.
Mikstūros „Romal“ pavyzdys( žr. 15 pav.): Rp.:
Tinktūros buvo vartojamas gydyti širdies sutrikimus, sudėtyje yra valerijono tinktūros, šis augalas veikia raminančiai. Tinktūros V. Bertingo „Essent. Cordialis“ pavyzdys :
Rp.: Tinct. Valerian. Smpl. 20,0 Tinct. Zingiberis Tinct.aurant. cort. aa 10,0 Rhei spirit. 5,0 Tinct. Catechn. 4,0 Tinct. Amarae 4,0 Sirup. Simpl. 5,0 Aether sulfuric 2,0
3.1.3.8. Žvakutės
Analizuojant buvo rasti du žvakučių receptai [8, Nr.134, Nr.148]. Kaip pagrindas, suteikiantis žvakutėms formą, naudotas kakavos sviestas, išgaunamas iš kakavmedžio vaisių [25]. Vienas receptas susideda iš veikliųjų medžiagų šunvyšnės ekstrakto (Extr.Belladon), aliuminio, ichtiolo (žr. 16 Pav.). Šunvyšnė (Atropa belladonna) alkaloidus kaupiantis augalas, iš jo žaliavos pagamintas ekstraktas veikia spazmolitškai, nuskausminamai, atpalaiduoja vidaus organų lygiuosius raumenis [25].
Patentuotas pavadinimas- „Hemoral suppositor grikol“. Kitas receptas susideda iš bismuto subgalato, Spiritus Vini 70% 93,5 Spiritus Camphorae 1,0 Menthol 1,0 Ol. Macidis 1,0 Ol. Menthae 1,5 Ol. Melissae 1,0 Ol. Angelicae 0,5 Ol. Cinamomi 0,5 15 pav. Receptas Nr. 6
rezorcino, cinko oksido, peruviano balzamo. Patentuotas pavadinimas- „Bismogal suppositor“. Abu žvakučių receptai skirti gydyti hemorojui.
16 Pav. Receptas Nr.148 (Aluminis 0,1, Ichtyol. 0,2, Extr. Belladon 0,015, Butyr. Cacao 2,0, S. supp. D.t.d N1)
3.1.3.9. Tirpalai
Tirpalų rasta 12 receptų, tai sudaro 8 % visų tirtų receptų.
Tirpalas nuo niežų gaminamas iš styrax liquidum, naftolio, žaliojo muilo ir spirito (žr. 17 pav.) [8, Nr.23]. Pavyzdys „ Skabietin“ tirpalo :
Rp.: Styrax liq. 20 % b. naphtol 8 % sapo virid. I5 % spir. Vini 80- 57 %
Dauguma tirpalų sudaryti iš etanolio ir eterinių aliejų [8, Nr.20]. Kaip pavyzdys D. Kagano tirpalas „Almeol“ : Rp.: Fol. Mellissae 14,0 Nuc. Moschat 6,0 Coryophyll 2,0 Spir. Vini 150,0 Cort. Citri 12,0 Cort. Cinamon 4,0 Aq. Destill. 200,0 Destillation ad 200,0 Ol. Menthae 2,0 Menthol 2,0
17 pav. Receptas Nr. 23 (Styrax liq. 20 %, b. naphtol 8 %, sapo virid. I5 %, spir. Vini 80- 57 % )
Patentuoti tirpalų pavadinimai: „Alcoolat de melisse compose Amol“, „Capsol Grikol“,
„Albuferrose Grikol“, „Arsenalbuferrose Grikol“, „Lecithin-Perdynamin“, „Pain expeler“, „Niežuol“, „Baltšalin“, „Lecithin-Haemoglobin“, „Amol“.
„Albuferrose Grikol“, „Arsenalbuferrose Grikol“ preparatų pagrindinė sudedamoji dalis- tirpalas geležies albumino (Sol. Ferri albuminat) [8, Nr. 43, Nr.44]. Tačiau viename recepte rasta arseno rūgštis. Šie preparatai skirti gydyti mažakraujystei.
3.1.3.10. Pastos
Pastos sudaro 5% visų tirtų receptų, tai yra septyni receptai. Jos buvo gaminamos dantų priežiūrai. Dažniausios sudedamosios dalys kreida (Creta ppt.), kalcio karbonatas, glicerinas. Skoniui suteikti buvo naudojami eteriniai aliejai toki kaip mėtų, anyžių, gvazdikėlių.
Pavyzdys dantų pastos „ Baltadant“ gamintos Sanitas laboratorijos: Rp.: Creta ppt. 800,0 Sapo medic. 100,0 Glycerin 200,0 Ol. Anisi 10,0 Ol. Caryophyl 10,0 Ol. Menthae 20,0 Alcohol. 25,0
3.1.3.11. Pudros
Pudros sudaro 3% visų tirtų receptų, buvo rasti 5 receptai [8, Nr.18, Nr.73, Nr.95, Nr. 108,
Nr.109]. Pagrindinės sudedamosios dalys talkas (Talcum), cinko oksidas (Zinci oxydatum), krakmolas (Amylum). Buvo naudojamos vaikams, nuo iššutimų odos, taip pat rastas vienas receptas, pudra mažinti kojų prakaitavimui. Patentuoti pudrų pavadinimai: „Sveikata“, „Viktorija“, „Diva“, „Kaitosan“.
Pavyzdys vaikų pudros „ Viktorija“ [8, Nr.73] : Rp.: Zinci oxydati puriss. 100,0
Amyli oryzae 300,0 Talci venet. Albiss Bili albi sterilis aa 500,0 Ol. Bergamott Q.S
3.1.3.12. Kapsulės
Buvo rasti 4 receptai, jos sudarė 3 % visų tirtų receptų [8, Nr.33, Nr.55, Nr.80, Nr.117]. Du receptai buvo, kuriuose tik viena sudedamoji dalis ricinų aliejus (Oleum ricini), naudojamos vidurių užkietėjimui mažinti [18]. Kitos kapsulės sudarytos iš eterinių aliejų mišinių (žr. 18 pav.). Patentuoti kapsulių pavadinimai: „Ol. Ricini in caps. Gelatinos“, „Caps.ol. Ricini“, „Kokosan“, „Pinosan“.
18 pav. Receptas Nr. 117(Ol.pini 0,1, Ol.Bergamottae, Ol.rosmarini, Ol.levandulae, Ol.juniper, Eucalyptoli aa 0,1, Fluoresceini 0,25, Natr. Carboinicum 10,0)
3.1.3.13. Kitos formos
Atliekant tyrimą rasta tokių patentuojamų preparatų kaip kvepalai, jų sudėties pagrindą sudarė eteriniai aliejai, spiritas ir vanduo [8, Nr.10]. Pavadinimas kvepalų – „Eau de Cologne tripe“ Rp.: Musc. Ambrette 25,0 Ol. Ganlterei 200,0 „ Melissae 250,0 „ Vervena 250,0 „ Menthae Anglic. 300,0 „ Rosmarini 300,0 „ Lavendul. 700,0
„ Aurantior. Dulc. 2000,0 „ Bergamott Regin 2000,0 „ Citri opl. 2000,0
„ Neroli 2000,0
Alcohol absol. 600 litr. Aqua 60 litr.
„Tynės“ buvo sudarytos iš neorganinių druskų ir organinių rūgščių, jų paskirtis vonioms [8, Nr.32, Nr.48, Nr.54, Nr.59]. Patentuoti „tynių“ pavadinimai: „Angliaruksties tynės“, „Zeo“, „Deguonies tynės“, „Ce-o-du“. Pavyzdys P. Raudonikio „Ce-o-du Angliarūkšties tynės“ [8, Nr. 59] :
Rp.: Ac. Formicic 85% Natrium Chlorat. Aqua
Natri bicarbonic milteliai 25 %
Rastas vienas receptas - lipnus popierius musėms su arseno rūgštimi. Pavyzdys Juozo Demikio „Popiera mūsėms“ [8, Nr.77]:
Rp.: Infus. Ligni quassiae 1/10 % sol. Acidi arsenicosi Taip pat gaminami muilai.
3.1.4. Vaistų vartojimo būdai
Aukščiau pateiktoje diagramoje (žr. 19 pav.) matome, kad buvo patentuojama daugiau išoriniam vartojimui skirtų vaistų formų: mikstūrų, miltelių, tirpalų, dantų pastų, žvakučių, kremų, tepalų. Tai sudarė 55% visų gaminamų preparatų. Parenteraliniam vartojimui vaistų formų buvo gaminama kiek mažiau, 40% visų tirtų vaistų receptų. Gaminamos buvo tabletės, milteliai, sirupai, džiovintų augalų mišinys, kapsulės, tinktūros. Prie kitų vartojimo būdų, kurie sudarė 5% priskiriama patentuoti gaminiai: milteliai,skystis nuo vabzdžių, blusų, milteliai ir piliulės nuo žiurkių, kvepalai, lipnus popierius musėms, milteliai gyvuliams.
3.1.5. Receptų sudėtyje esančių žaliavų kilmė
Vaistų gamybai naudotus komponentus galima suskirstyti į penkias grupes: augalinės, gyvūninės, mineralinės, cheminės kilmės bei kitos.
Grupei „kitos“ priskiriamos medžiagos, kurios neturi farmakologiškai reikšmingo poveikio, bet dalyvauja kaip tirpikliai tirpalų gamyboje (Aqua destillata, Spiritus Vini), tūrį didinačios medžiagos (Saccharum). Įdomus faktas, kad tam tikruose sirupuose vietoj etanolio buvo naudojamas konjakas (Vini cognaci) buvo rasti net du receptai [8, Nr.24, Nr.140]
Vystantis farmacijos mokslui ir pramonei, dalį gyvūninės ir augalinės kilmės vaistų pakeitė cheminiai junginiai. Taip pat rasta ir sudėtinių komponentų grupei priskiriamų komponentų, į kurių sudėtį įeina ne vienas komponentas: Collodium, pagamintas iš piroksilino, eterio ir etanolio, Ichtiolum - skalūnų alyva: sulfonrūgščių amonio druskų, amonio sulfato ir vandens mišinys; tamsiai rudos spalvos, nemalonaus kvapo; jo sudėtyje yra apie 10% sieros; vaistas, kuriuo gydomos odos ir gleivinių pūlinės ligos [23, 19].
Tiriant patentuotų prepratų knygą nustatyta, kad vaistai daugiausia buvo gaminami naudojant ir derintant tarpusavyje augalinės ir cheminės kilmės komponentus, dalis vien augalinės ar cheminės kilmės komponentus [8].
Daugiausia 112– oje receptų užfiksuoti cheminės kilmės komponentai, augalinių mažiau 68 – uose receptuose, gyvūninės kilmės 15- oje receptų , mineralinės kilmės 6- uose receptuose (žr. 20 pav.).
20 Pav. Patentuotų gaminamų preparatų žaliavų kilmė
3.1.5.1. Augalinės kilmės žaliavos
Remiantis atliktais Lietuvos vaistinėse tyrimais, augaliniai komponentai vaistų sudėtyje 1923 metų Batakių vaistinės knygoje sudarė 60%, 1935 m. – 40,5%, Petrašiūnų vaistinėje 1935 m.
48,2%,Viekšnių vaistinėje 1918 m. - 32%, o 1934 m. – 55% [21,22]. Analizuojant Lietuvoje patentuotus preparatus rasta 68-uoni receptai, kurie sudaro 44% tirtų receptų.
Lietuvoje augančių augalų vaistų gamybai naudota nedaug. Populiariausi buvo iš vaistinio čiobrelio (Thymus vulgaris), pipirmėtės (Menthae piperitae), vaistinio valerijono (Valeriana officinalis) pagamintos žaliavos. Iš viso vaistų gamybai buvo naudota daugiau kaip 40 pavadinimų skirtingų augalų [8].
1921-1928 metų Patentuotų preparatų knygoje buvo rasta du receptai “Trejų devynerių” A. Švambario ir V. Bertingo. V. Bertingo “Trejų devynerių” sudėtis: gencinijono šaknis (Radix
Gentianae), zedorijos šaknis (Radix Zedoiriae), imbiero šaknis (Radix Zingiberis), valerijono šaknis (Radix Valerianae), šventagaršvės šaknis (Radix Angelicae), ciberžolės šaknis (Radix Curcumae), vaistinių alpinijų šaknis (Radix Galangae), žievė ir vaisiai apelsinmedžio (Cortex Fructus
Aurantiorum), baltasis cinamonas (Canellae alba), Geltonosios cinchonos žievė (Cortex Chinae flav.), kondurango žievė (Cortex Condurango), kasijos žievė (Cortex Cassiae lign.), Ilgavaisė kasija (Cassiae fistulae), lauro lapai (Folium Lauri), karčiavaisio apelsinmedžio vaisiai (Fructus aurantiorum imat.), kmynų sėklos (Semen Cumini), kalendros sėklos (Semen Coriandri), juodgrūdės sėklos (Semen
0 20 40 60 80 100 120 Cheminė kilmė Augalinė kilmė Gyvūninė kilmė Mineralinė kilmė Kitos 112 68 15 6 53 Re ce p tų s ka iči u s
Žaliavų kilmė
Nigellae), pankolių sėklos (Semen Foeniculi), anyžių sėklos (Semen Anisi), kardamono sėklos (Semen Amomi), greipfruto sėklos (Semen Paradise), kubebos pipirų vaisiai (Fructus Cubebae), gvazdikėlių vaisiai (Fructus Caryophylli), ispaninis pipiras (Piper Hispanic), juodieji pipirai (Piper Nigrae), kajano pipirai (Piper Cayenensis) [8, Nr. 7]. Šis ekstraktas skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina virškinimo fermentų (lipazės, proteazės) aktyvumą, skatina ir gerina tulžies išsiskyrimą, saugo skrandį ir žarnyną nuo uždegimo [28].
Analizuojant preparatų sudėtis, buvo rasta receptų kur naudojama apelsinmedžio (Aurantiorum) žievė, ekstraktas ir sirupas, jis preparatams suteikia skonį ir kvapą.
Vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris), naudojamas atsikosėjimui lengvinti [16].
Terpentino aliejus (Oleum Therebinthinae) sutinkamas keliuose receptuose yra būdingo skonio ir kvapo eterinis aliejus išgaunamas iš pušų. Anyžių eterinis aliejus gaminamas iš anyžinių ožiažolių (Pimpinella anisum). Šis aliejų mišinys lengvina atsikosėjimą bei turi antiseptinių savybių [27]. Buvo rasta du patentuoti receptai kapsulių gaminamų iš ricinos aliejaus (Oleum Ricini), naudojamas trumpalaikiam vidurių užkietėjimui mažinti [18].
Buvo rastas receptas kur buvo naudojama išvalyta tamarindo pulpa ir senos lapai [8, Nr.104]: Rp.: Pulpae tamarindi Depur. 3,25
Fol. Senae 0,75
Kvapui suteikti preparatuose naudojami eteriniai aliejai, toki kaip rožių (Oleum Rosarum), levandų (Oleum Lavendulae), bergamočių (Oleum Bergamot).
Receptų knygoje minimas Citrinų aliejus (Oleum Citri) ir neroli aliejus (Oleum Neroli), gaunami iš karčiavaisio citrinmedžio (Citrus aurantium).
Tiriant receptus buvo pastebėta, kad nemažai asmenų patentuojančių preparatus nepateikia konkrečių į sudėtį įeinančių eterinių aliejų, recepte tiesiog pateikdami eterinis aliejus (Oleum Aetherea) [8, Nr.57, Nr.103, Nr.107-112, Nr.118, Nr. 122].
Pagaminto vaisto emulgavimui ir stabilizavimui naudojo akacijų sakus (Gummi arabicum) [8, 26]. Daugumos piliulių sudėtyje randama saldymedžio šaknų milteliai [8].
3.1.5.2.Gyvūninės kilmės žaliavos
Gyvūninės kilmės medžiagų vaistų gamybai buvo naudota mažiausiai. Patentuotų vaistų knygoje receptų su gyvūninės kilmės komponentais buvo tik keletas. Analizuojant rasti 15 receptų (10% tirtų receptų), kuriuose yra naudojama gyvūninės kilmės medžiagos. Petrašiūnų receptų knygoje gyvūninės kilmės komponentai sudarė 1,4%, Batakių - 1,8% , Viekšnių- 3% visų komponentų [21,22].
Viena iš rastų žaliavų- žuvies taukai (Oleum Jecoris aselli), taip pat Batakiuose bei Petrašiūnuose vaistai buvo populiarūs su šia žaliava [21]. Dar vienas gyvūninės kilmės komponentas – medus (Mellis depurate). Su medumi gamintų receptų neužfiksuota nei Batakiuose, nei Petrašiūnuose ir vienas
receptas Viekšnių vaistinėje. Dar viena žaliava - vaškas (Cera alba) , naudojamas kremų sudėtyje. Rastas vienas receptas į kurio sudėtyje yra kiaulės taukai (Adeps suillus), buvo gaminamos piliulės ir naudojamos kaip žiurkių ir pelių nuodai. Kiaulių taukai suteikdavo kvapo, būdavo kaip surišamoji medžiaga piliulėms.
Hemoglobino ekstraktas (Extractum Haemoglobinum) gaminamas iš galvijų kraujo pagal specialią technologiją, kaip sudedamoji dalis tirpalų, mikstūrų ir piliulių (Žr. 21 Pav.). Naudojamas
mažakraujystės gydymui.
21 Pav. Extractum Haemoglobini gaminimo būdas
3.1.5.3.Cheminės kilmės žaliavos
Ši grupė plačiausia ir įvairiausia. Ją sudaro organinės rūgštys bei sintetiniai junginiai. 1921-1928 m. knygoje iš 154 tirtų receptų aptikta įvairių šiai grupei priklausančių medžiagų 112 – oje receptų (73%). Iš viso užfiksuota daugiau nei 80 cheminės kilmės medžiagų naudotų vaistų gamybai [8].
Cheminės kilmės medžiagos sudarė Viekšnių vaistinėje 1918 m. 78% visų tirtų receptų, o 1934 m. 89% visų tirtų receptų. Batakių ir Kauno Petrašiūnų vaistinėje šios grupės junginiai minimi beveik kiekvieno vaisto sudėtyje.
Daugiausia aptikta receptų su salicilo rūgštimi (Acidum Salicylicum), naudojama preparatuose skirtuose odai, veikia antiseptiškai. Randama skysčių, miltelių, kremų sudėtyje.
Kaip skausmą ir temperatūrą malšinantis vaistas pacientams skiriamas aspirinas, fenacetinas [8]. Kitas kartais miltelių sudėtyje esantis komponentas, nesteroidinis priešuždegiminis vaistas amidopirinas (Pyramidonum) [8, Nr.2, Nr.99, Nr.147].
Methyli salicylum išoriškai įtrynimams kaip analgetikas, reumatui, artritui gydyti [25].
Labai populiarus kalio sulfogvajakolis (Kalium sulfoguajacolum, Thiocolum), naudotas astmai bei kosuliui gydyti.
Geležies preparatai (Ferrum oxydatum, metallicum) išsekimui, mažakraujystėms gydyti [8]. Bismuto subnitratas rastas tris kartus kremo sudėtyje, bei viename pudros, žvakučių recepte. Tai antiseptinė, dezinfekuojanti medžiaga [25].
Švino acetatas aptinkamas skysčių plaukams sudėtyje, didelės jo dozės pavojingos sveikatai, taip pat jis kaupiasi orgnizme.
Vieni nuodingiausių junginių, aptiktų tirtoje knygoje, tai preparatai su Acidum Arsenicosum, galėjo būti naudoti mažakraujystės, išsekimo bei kraujo vėžio gydymui [25, 26].
3.1.5.4. Mineralinės kilmės medžiagos
Tiriant receptų sudėtis rasti 6 receptai, kuriuos sudaro tik neorganinės druskos: Kalio sulfatas (Kalii sulfurici), natrio chloridas (Natr. Chlorati), ličio karbonatas (Lithi carbonici), natrio tetraboratas (Natr. Tetra borici), natrio bikarbonatas (Natr.bicarbonici), natrio bromatas (Natr. Bromati), amonio chloridas (Ammon. Chloriti), natrio fosfatas (Natr.phosphorici), kalio chloridas (Kal. Chlorati), geležies sulfatas (Ferrum sulfuric. Oxydul.), natrio bisulfatas (Natr. Bisulfuric), magnio sulfatas (Magnes. Sulfuric.)[8, Nr.62, Nr.90-94]. Taip pat dar viena vaisto forma- „Tynės“, buvo gaminamos iš neorganinių druskų ir organinių rūgščių, tokių kaip skruzdelių (Ac. Formic.), acto (Ac. Acetic.),
praskiestos druskos rūgšties (Ac. Muriatic. Dil). Tynės naudojamos vonioms.
Cinko oksidas (Zincum oxydatum) randamas daugiausiai milteliuose kojoms nuo prakaitavimo, pudrose vaikams, jis veikia priešuždegimiškai, taip pat pasižymi regeneruojančiu poveikiu.
3.1.5.5. Narkotinės bei stipriai veikiančios medžiagos
Tiriant Patentuotų vaistų knygą, buvo rasta vaistų gamybai naudoti tik kofeinas ir kanapių ekstraktas. Kai lyginant to meto vaistinėse gaminamus vaistus su stipriai veikiančiomis bei
narkotinėmis medžiagomis: kokainu, morfinu, kodeinu, opijumi, kofeinu ir kanapių tinktūra, rasta Viekšnių vaistinėje 1918 m. 18% visų tirtų receptų, 1934 m. (27% visų tirtų receptų), Batakių (9% visų tirtų receptų), bei Kauno Petrašiūnų (13% visų tirtų receptų) [21,22]. Galima teigti, kad masinei gamybai nebuvo galima naudoti narkotinių ar stipriai veikiančių medžiagų kaip ir dabar esamu laiku, tik individualiai skiriant pacientui.
Labai įdomūs knygoje aptikti receptai su indine kanape (Cannabis indica), dar vadinama medicinine marichuana, buvo plačiai naudojama medicinoje XIX amžiuje. Dažniausiai tirtuose
receptuose buvo naudojamas ekstraktas. Medicininėmis kanapėmis buvo gydomas labai platus spektras ligų: tokios kaip vėžys, artritas, chroniškas skausmas, depresija, hepatitas C, skleroze, atminties
sutrikimai, buvo sėkmingai naudojamas nuo migrenos, kliedėjimo, neuralgijos, nuo skausmo
paskutinėse džiovos stadijose, nuo ūminės manijos, menoragijos ir mėnesinių skausmų [20] . Tačiau tirtuose dvejuose receptuose kanapės ekstraktas buvo sudėtyje skysčių naudotų karpoms ir mozoliams šalinti. Lyginant su kitais tyrimais Lietuvoje,1934 m. Viekšnių receptų knygoje Tinct. Cannabis aptiktas dviejų mikstūrų sudėtyje, Batakių bei Kauno Petrašiūnų vaistinių knygose šio komponento nebuvo rasta.
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Vaistų komponentų skaičiaus tirtuose patentuotų preparatų receptuose svyravo nuo vieno iki dvidešimt septynių. Vieną komponentą daugiausiai sudarė kapsulės su ricinos aliejumi, o dvidešimt septynis komponentus turėjo augalų mišinys „Trejos devynerios“. Milteliai populiariausia vaistų forma komponentų skaičius svyravo nuo trijų iki septynių, jie sudarė 16% visų tirtų receptų. Sirupai sudarė 10% visų tirtų receptų. Daugiausia sirupai gaminti kosuliui slopinti ar atsikosėjimui palengvinti. Patentuojama daugiau buvo išoriniam vartojimui skirtų vaistų formų: mikstūrų, miltelių, tirpalų, dantų pastų, žvakučių, kremų, tepalų. Tai sudarė 55% visų gaminamų preparatų. Parenteraliniam vartojimui vaistų formų buvo gaminama kiek mažiau, 40% visų preparatų. Gaminamos buvo tabletės, milteliai, sirupai, džiovintų augalų mišinys, kapsulės, tinktūros.
Patentuotų gaminamų preparatų tirtoje knygoje augalinės kilmės žaliavų nustatyta 68- uose
receptuose, kurie sudaro 44% tirtų receptų. Populiariausi buvo iš vaistinio čiobrelio (Thymus vulgaris), pipirmėtės (Menthae piperitae), vaistinio valerijono (Valeriana officinalis) pagamintos žaliavos. Iš viso vaistų gamybai buvo naudota daugiau kaip 40 pavadinimų skirtingų augalų.
Gyvūninės kilmės medžiagų vaistų gamybai buvo naudota mažiausiai. Patentuotų vaistų knygoje receptų su gyvūninės kilmės komponentais buvo tik keletas. Analizuojant rasti 15- oje receptų (10% tirtų receptų), kuriuose yra naudojama gyvūninės kilmės medžiagos. Viena iš rastų žaliavų- žuvies taukai (Oleum Jecoris aselli), Dar vienas gyvūninės kilmės komponentas – medus (Mellis depurate), vaškas (Cera alba), gaunamas iš bičių, naudojamas kremų sudėtyje. Rastas vienas receptas į kurio sudėtyje yra kiaulės taukai (Adeps suillus), buvo gaminamos piliulės ir naudojamos kaip žiurkių ir pelių nuodai. Taip pat kaip sudedamoji dalis tirpalo, mikstūros ir piliulių buvo hemoglobino ekstraktas (Extractum Haemoglobinum) gaminamas iš galvijų kraujo pagal specialią technologiją.
1921 – 1928 m. plačiausiai vaistų gamybai buvo naudojama cheminiai komponentai – organinės ir neorganinės druskos, rūgštys bei sintetiniai junginiai. knygoje iš 154 tirtų receptų aptikta įvairių šiai grupei priklausančių medžiagų 130 – dešimt receptų (84%). Iš viso užfiksuota daugiau nei 80 cheminės kilmės medžiagų naudotų vaistų gamybai . Tiriant receptų sudėtis rasti 6 receptai, kuriuos sudaro tik neorganinės druskos. Daugiausia aptikta receptų su salicilo rūgštimi (Acidum salicylicum), naudojama preparatuose skirtuose odai, veikia antiseptiškai. Randama skysčių, miltelių, kremų sudėtyje. Cinko oksidas (Zincum oxydatum) randamas daugiausiai milteliuose kojoms nuo prakaitavimo, pudrose vaikams.
Kaip skausmą ir temperatūrą malšinantis vaistas pacientams skiriamas aspirinas, fenacetinas [8]. Kitas kartais į sudėtį miltelių įeinantis komponentas, nesteroidinis priešuždegiminis vaistas
amidopirinas (Pyramidonum).
Tiriant Patentuotų vaistų knygą, buvo aptikta stipriai veikiančių medžiagų, iš vaistų gamybai naudotų, tik kofeinas ir kanapių ekstraktas.
5. IŠVADOS
1. Šaltinio analizė atskleidė, kad patentuojamos buvo 25 preparatų formos: piliulės, žvakutės, tepalai, milteliai, tirpalai, „skysčiai“, kremai, pastos, pudros, balzamai, „tynės“, kapsulės, emulsijos, pastilės, muilai, lipnus popierius, tabletės, lašai, granulės, druskos.
Milteliai sudarė 16 % visų tirtų receptų, tepalai, kremai ir balzamai sudarė 13 % visų tirtų receptų, „skystis“, ši preparatų forma 11% visų tirtų receptų.
Milteliai buvo gaminami iš fenacetino ir kitų veikliųjų medžiagų: amidopirino, kofeino, aspirino, dimetilaminofenildimetilpirozolono, aristochino. Tepalų, kremų gamyboje naudotas lanolinas,
vazelinas, parafinas, spermacetas , baltasis vaškas, baltasis gyvsidabrio tepalas veikliosios medžiagos boro, salicilo rūgštis. „Skysčių“ gamyboje: kolodijus, pieno, salicilo rūgštis.
2. Atlikus komponentų, iš kurių pagaminti vaistai kilmės tyrimą nustatyta, kad daugiausia 112– oje receptų užfiksuoti cheminės kilmės komponentai, augalinių mažiau 68 – uose receptuose, gyvūninės kilmės 15- oje receptų , mineralinės kilmės 6- uose receptuose.
3. Remiantis atliktais Lietuvos vaistinėse tyrimais, augaliniai komponentai vaistų sudėtyje 1923 metų Batakių vaistinės knygoje sudarė 60%, 1935 m. – 40,5%, Petrašiūnų 1935 m. 48,2%,Viekšnių 1918 m. - 32%, o 1934 m. – 55%, Lietuvoje patentuotų preparatų 44% visų tirtų receptų.
Gyvūninės kilmės medžiagos, Lietuvoje patentuotų preparatų sudarė 10%, Petrašiūnų 1,4%, Batakių - 1,8% , Viekšnių- 3% visų tirtų receptų.
Cheminės kilmės medžiagos patentuotų preparatų receptų sudarė 73%, Viekšnių vaistinėje 1918 m. 78%, o 1934 m. 89% visų tirtų receptų, Batakių ir Kauno Petrašiūnų vaistinėje šios grupės junginiai minimi beveik kiekvieno vaisto sudėtyje.
Narkotinių ir stipriai veikiančių medžiagų Viekšnių vaistinėje rasta 1918 m. 18% visų tirtų receptų, 1934 m. (27% visų tirtų receptų), Batakių (9% visų tirtų receptų), bei Kauno Petrašiūnų (13% visų tirtų receptų), Lietuvoje patentuotuose receptuose randama tik stipriai veikiančių medžiagų.
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Rekomenduojama atlikti kitų patentuotų Lietuvoje gaminamų preparatų saugomų receptų knygų analizę. Gautus duomenis palyginti su šiuo darbu. Tai leistų įvertinti, kaip kito gamintų vaistų sudėtis, įvairovė tarpukario metu.
