EKOLOGINĖS PAUKŠTININKYSTĖS PLĖTROS

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA

LAURAS STACEVIČIUS

EKOLOGINĖS PAUKŠTININKYSTĖS PLĖTROS

LIETUVOJE

TYRIMAS

MAGISTROBAIGIAMASISDARBAS

Darbo vadovė: doc. dr. A. Astromskienė

2

Magistro darbas atliktas 2004 – 2006 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Socialinių mokslų ir informatikos katedroje.

Magistro darbą paruošė: Lauras Stacevičius _________________ (parašas)

Magistro darbo vadovė: doc. dr. A. Astromskienė ________________ (LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra) (parašas)

Recenzentas: prof. dr. B. Bakutis ________________ (LVA Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra) (parašas)

3 TURINYS

ĮVADAS 4

1. PASAULINĖS, ES IR LIETUVOS PAUKŠTIENOS RINKOS

APŽVALGA

6

1.1. Pasaulinės ir ES paukštienos rinkos apžvalga

6

1.2. Paukštienos ir kiaušinių rinka Lietuvoje

10

2. EKOLOGINĖS PAUKŠTININKYSTĖS ŪKININKAVIMO

BŪKLĖ IR TEISINIS REGLAMENTAVIMAS

18

2.1.Ekologinės paukštininkystės ūkininkavimo samprata 18

2.2.Ekologinės paukštininkystės ūkininkavimo ES ir Lietuvoje būklės ir plėtros

galimybių analizė 20

2.3 Ekologinės paukštininkystės teisinis reglamentavimas 26

3. EKOLOGIŠKŲ PAUKŠTIENOS IR JOS PRODUKTŲ

POREIKIO

LIETUVOJE

TYRIMAS

31

3.1. Tyrimo metodologija 31

3.2. Mokslinio tyrimo procesas 31

3.2.1. Pasiruošimas tyrimui ir tyrimo organizavimas 31

3.2.2. Empirinių duomenų rinkimas 33

3.2.3. Tyrimo duomenų apdorojimas 34

3.3. Tyrimo duomenų analizė 35

4. EKOLOGINĖS PAUKŠTININKYSTĖS PLĖTROS LIETUVOJE

GALIMYBĖS

44

IŠVADOS (PASIŪLYMAI) 46

SUMMARY 48

NAUDOTA LITERATŪRA 50

4

ĮVADAS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. rugsėjo 11 d. patvirtino Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, kurios pagrindinė gija: efektyvus ūkis, sveika aplinka, klestinti visuomenė. Pagrindinis Lietuvos darnaus vystymosi siekis – ekonominio ir socialinio vystymosi išteklių naudojimo rodiklius iki 2020 m. priartinti prie ES rodiklių vidurkio, pagal aplinkos taršos rodiklius – neviršyti ES normatyvų, laikytis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui. Todėl labai svarbu visuose gyvenimo lygiuose diegti ekologinį sąmoningumą, ekologinę atsakomybę, teisingą vertybių sistemą, suformuotą naują etiką, naują požiūrį į gamtą.

Temos aktualumas. Kiekvienais metais ekologiški produktai įgauna vis didesnį populiarumą Europoje ir visame pasaulyje. Todėl sparčiai didėja jo paklausa. Ekologiškų produktų rinkos analitikas prof. Ulrichas Hammas prognozuoja, kad prekyba šioje srityje didės 20 %-40 %, o kai kuriose šalyse net 50 % per metus. Sociologiniai tyrimai rodo, kad kiekvienais metais auga suvartojimas mėsos ir jos produktų, tame tarpe ir vištienos bei kiaušinių. O atlikti vartotojų nuomonių tyrimai parodė, kad poreikis saugiems, kokybiškiems, ekologiškiems maisto produktams didėja ir mūsų šalyje. To pasėkoje atsiranda reali galimybė ekologiškai auginamų paukščių ūkių plėtrai, naujos darbo vietos, papildomos pajamos kaimo žmonėms.

Problema. Pastaraisiais metais brangstant galvijienai ir kiaulienai Lietuvos rinkoje auga paukštienos paklausa. Tačiau statistiniai duomenys teigia, kad iš Lietuvoje sertifikuotų ekologinių vištų ūkių yra tik vienas, kuris augina ribotą vištų skaičių ir nepatenkina paklausos rinkoje. Lietuvos ūkininkai ieško vis naujų veiklos sričių (augina egzotiškus paukščius, gyvūnus) ir mažai domisi ekologinių paukštynų plėtros galimybėmis. Tenka pažymėti, kad nėra atliktų mokslinių tyrimų, kas padėtų ūkininkams priimti racionalius sprendimus šiais klausimais.

Darbo tikslas: išanalizavus ekologinės paukštininkystės Lietuvoje, ES ir pasaulyje reglamentavimą ir rinkos būklę, identifikuoti ekologinės paukštininkystės plėtrą įtakojančius veiksnius.

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti pasaulinės, ES ir Lietuvos paukštienos rinką 2. Išanalizuoti ekologinės paukštininkystės plėtros teisinę bazę 3. Nustatyti poreikį ekologiškiems paukštienos produktams 4. Analizuoti ekologinės paukštininkystės plėtros galimybės

5 Tyrimo metodai:

• Mokslinės, teorinės bei teisinės literatūros atranka ir analizė; • Statistinių duomenų lyginamoji analizė;

• Anketinė apklausa;

• Duomenų sisteminimas ir apibendrinimas;

• Matematiniai apklausos duomenų apdorojimo metodai;

Magistrinį darbą sudaro: įvadas, keturi skyriai, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas, priedai.

Pirmame darbo skyriuje pateikta pasaulinės, ES ir Lietuvos paukštienos rinkos apžvalga, jos vystymosi tendencijos, ekologiškų vištienos produktų situacija Lietuvoje.

Antrame darbo skyriuje išanalizuota ekologinio ūkininkavimo samprata, atlikta ekologinių ūkių būklės ir plėtros galimybių analizė bei apžvelgti teisės aktai, reglamentuojantys ekologinį ūkininkavimą.

Trečiame darbo skyriuje pateikti ekologiškos paukštienos ir jos produktų poreikio Lietuvoje tyrimo rezultatų duomenų analizė. Tyrimo duomenų pagrindu padarytas apibendrinimas.

Ketvirtame skyriuje analizuojamos ekologinės paukštininkystės ūkininkavimo Lietuvoje galimybės.

6

1. PASAULINĖS, ES IR

LIETUVOS PAUKŠTIENOS RINKOS

APŽVALGA

1.1 Pasaulinės ir ES paukštienos rinkos apžvalga

Pasaulio mastu didžiausi paukštienos gamintojai yra Kinija, JAV, Brazilija, Meksika ir ES. Pagrindiniai paukštienos importuotojai šiuo metu yra ir išliks Rusija, Japonija, Saudo Arabija ir Pietų Korėja. Didžiausias paukštienos suvartojimo potencialas yra rytinėje Europos dalyje - Baltijos šalyse bei Graikijoje, taip pat Švedijoje ir Suomijoje. Tuo tarpu Italijoje, Airijoje ir Olandijoje paukštienos suvartojimas 2004 m. mažėjo. 2004 m. Europoje padidėjo pjaustytos ir perdirbtos paukštienos suvartojimas. Tai turėjo įtakos ir kainoms.

Numatoma, kad pagrindinės šalys paukštienos gamintojos 2006 m. padidins broilerių mėsos gamybą. beveik 4% – iki 65,6 mln. t. Broilerių gamyba turėtų ženkliai padidėti JAV, Brazilijoje, Kinijoje ir Indijoje, taip pat ir kitose Azijos šalyse. Didžiausio broilerių gamybos augimo 2006 m. tikimasi JAV. Brazilijoje broilerių gamyba palyginti su 2005m., turėtų išaugti 5% - iki 9,6 mln. t. Broilerių mėsos gamybą šioje šalyje skatina didėjantis eksportas. Pavyzdžiui, 2005 m.sausio – rugpjūčio mėnesiais braziliškos broilerių mėsos eksportas į Japoniją padidėjo 35%. Broilerių gamyba Meksikoje 2002 – 2006 m. laikotarpiu turėtų išaugti 22% - iki 2,6 mln. t. Greitai auganti broilerių gamyba tampa vis labiau koncentruota, integruota ir moderni. Tačiau Meksikos gamintojai dar nesugebėjo patenkinti augančio šios produkcijos poreikio. Broilerių mėsos suvartojimas šalyje auga dėl didėjančio gyventojų skaičiaus, prieinamų, palyginti su kitomis mėsos rūšimis, paukštienos kainų bei didėjančio paukštienos pusgaminių poreikio ir augančios kokybės. Todėl tikimasi, kad paukštienos importas nuo 2002 m. iki 2006 m. padidės 42%. USDA duomenimis, prisitaikymas prie naujos situacijos rinkoje ES-25 vis dar tęsiasi. Prognozuojama, kad 2006 m. broilerių gamyba ES padidės iki 7,7 mln. t. Tuo tarpu broilerių mėsos suvartojimas auga palyginti lėtai, labiau naujosiose ES narėse, negu ES-15 šalyse. Broilerių importas į ES turėtų padidėti 5%, iki 460 tūkst. t. Broilerių gamybos augimas Argentinoje 2002-2006 m. laikotarpiu turėtų sudaryti 84% ir 2006 m pasiekti 1,2 mln. t. Pagrindinė gamybos augimo priežastis - didelis pelningumas, konkurencingos broilerių kainos šalies vidaus rinkoje bei naujų eksporto rinkų atsiradimas. Paukščių gripo įtaka Pietryčių Azijos šalyse: Indonezijoje ir Tailande atnešė daug sunkumų smulkiems ir vidutiniams paukštienos gamintojams, kurie neturi lėšų padengti paukščių sunaikinimo nuostolius ir kainų smukimą, kerį lėmė paukštienos eksporto sumažėjimas. Pastaraisiais metais Tailandas prarado apie 20-25% paukštienos gamybos pajėgumų. Beveik 23% Tailando vidutinių ir smulkių paukštienos gamintojų pasitraukė iš gamybos. Prognozuojama, kad 2006

7

m. Tailando broilerių mėsos gamyba padidės 1,1 mln. t. Tačiau tai sudarys 16% mažiau nei 2003 m. Indonezijoje broilerių gamybos apimtys 2006 m. turėtų padidėti 672 tūkst.t. ir taip pat išlikti žemesnės nei 2003m.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) prognozuoja, kad ateinančiais metais pasaulinės paukštienos gamybos ir jos eksporto apimtys didės. Pranešama, kad 2003 m. pasaulinės paukštienos gamybos apimtys sudarė 75,2 mln. tonų – tai 1,9%, arba 1,4 mln. tonų, daugiau nei 2002 m. Buvo numatyta, kad 2004 m. šis rodiklis sudarys 77,3 mln. tonų – tai mažiausias paukštienos gamybos augimo tempas per pastaruosius 30 metų. Svarbiausios tokios tendencijos priežastys yra šios: žemos paukštienos kainos pasaulinėje rinkoje ir paukščių ligų paplitimas svarbiausiose paukštieną gaminančiose šalyse. Be to, kai kurios šalys ėmė riboti paukštienos importą. ES paukštienos gamyba sumažėjo dėl nepalankių oro sąlygų, JAV- dėl paukščių ligų protrūkių. Dėl pirmąjį 2003 m. pusmetį itin aukštų pašarų kainų paukštienos gamybos tempai sumažėjo ir Pietų Amerikoje.

Dėl Azijos šalyse paplitusio SARS viruso sumažėjo ne tik paukštienos suvartojimo, bet ir importo apimtys, kartu ir kainos.

Japonija buvo įvedusį draudimą įvežti paukštieną iš Kinijos, kurį panaikino tik rudens pradžioje. Rusijos nustatytos šio produkto įvežimo kvotos, paukštienos importo mažėjimas iš Kinijos, Japonijos bei Pietų Korėjos, irgi turėjo įtakos pasaulinės prekybos paukštiena apimčių mažėjimui. 2003 m. pasaulinės paukštienos pardavimo apimtys sudarė 7,9 mlrd. tonų (atitinka 2002 m. lygį).

Pagal paskelbtas paskutines Ekonominės Kooperacijos ir Vystymo Organizacijos (The Organisation for Economics Cooperation and Development, OECD) prognozes numatoma, kad žemės ūkio produktų kainos stabiliai augs iki 2008/9 metų sezono. Šios prognozės ypatingai taikomos mėsos rinkai. JAV ir Europos Sąjungoje paukštienos kainos turėtų kilti pagal infliacijos liniją penkių metų laikotarpyje iki 2008/9 metų, užtikrinant didelį gamintojų pelną.

Išanalizavus Lietuvos, Vokietijos, Prancūzijos rinkos informacinėse sistemose pateiktą informaciją, nustatyta, kad Europos Sąjungoje paukštiena yra trečias didžiausias suvartojamų gyvulinės kilmės proteinų šaltinis. Paukštienai ES gyvulinių baltymų rinkoje tenka 18% dalis, kiaulienai – 38%, žuviai – 22%. Bendras paukštienos suvartojimas pastaraisiais metais pasaulyje sudaro vidutiniškai 11,2 kg vienam gyventojui per metus, ES-25 - 20,1 kg, o JAV - 47,8 kg. ES-25 paukštienos suvartojama 10,56 mln. t, iš kurių 8,71 mln. t – senosiose ES šalyse. Iš naujųjų ES šalių paukštienos daugiausiai suvartoja Lenkija, Vengrija ir Čekijos Respublika.

8

Daugumoje ES šalių paukštienos poreikiai turėtų ir toliau didėti. Ateityje ES paukštienos sektoriuje numatomos dvi tendencijos – arba bus pasiektas paklausos limitas ir suvartojimo augimas sulėtės, ir didesni pakitimai vyks atskirų produktų rinkoje, arba didesnės įplaukos skatins žymų kai kurių produktų suvartojimo bei importo augimą ir tuo pačiu sudarys didesnę konkurenciją vietinei gamybai.1999 m. paukštienos suvartojimas vienam gyventojui Vidurio Rytų Europoje (VRE) buvo 15,9 kg, t.y. mažesnis nei ES šalyse, kuriose jis sudarė 21,5 kg. Vengrijoje ir Slovėnijoje suvartojimas buvo didesnis nei kitose VRE.

Europos Komisijos duomenimis, Vidurio ir Rytų Europos šalyse (VRE), kuriose pagaminama daugiausia paukštienos, pastarosios gamyba iki 2007 m. gali išaugti 14 proc., tačiau dar labiau turėtų padidėti suvartojimas.

1 lentelė. Centrinės ir Rytų Europos paukštienos gamybos ir suvartojimo apžvalga

Šaltinis: Europos Komisija

Paskutinės Europos Komisijos prognozės numato, kad paukštienos gamyba 2007 m. VRE pasieks 2,06 mln. t, kai tuo tarpu 2000 m. ji buvo 1,8 mln. t. Suvartojimas, siekęs 1,68 mln. t 2000 m., Europos Komisijos nuomone, 2007 m. padidės iki 1,94 mln. t. Prognozuojama, kad per kitus septynerius metus Vengrija paukštienos pagamins 131 proc. daugiau negu reikalinga šalies vidaus poreikiams, todėl augs paukštienos eksportas. Tuo tarpu Lenkija, Rumunija, Estija, Slovėnija paukštieną turės importuoti.

Metai Bulgari ja Č ekij a E sti ja Ven grij a Latvij a Li et uva Lenki ja Rumuni ja Slova ki ja Slov ėni ja Iš viso Gamyba(tūkst.t) 1999 106 205 6 438 7 23 573 280 90 54 1781 2000 101 209 6 456 7 25 580 277 80 54 1796 2007 115 228 7 526 13 30 666 321 93 54 2055 Suvartojimas (tūkst.t) 1999 115 209 19 255 20 30 536 348 94 47 1673 2000 116 212 19 260 20 34 555 228 84 48 1677 2007 123 226 21 296 23 44 677 375 97 56 1939

Suvartojimas vienam gyventojui (kg)

1999 13,8 20,3 13,0 25,2 8,0 8,2 13,8 15,5 17,4 23,9 15,9 2000 14,1 20,6 13,3 25,7 8,3 9,2 14,3 14,7 15,5 24,4 16,0 2007 15,2 22,0 15,4 29,2 10,2 12,0 17,1 16,8 18,0 27,9 18,4

9

ES plėtra iki 25 narių turėjo įtakos paukštienos prekybai tarp Rytų ir Vakarų, ir didžiausias vaidmuo tenka Vengrijai bei Vokietijai. Vengrija yra didžiausia paukštienos vartotoja, kurioje vienam gyventojui tenka 37,8 kg per metus - kiek daugiau nei Ispanijoje. Tuo tarpu Čekijoje bei Didžiojoje Britanijoje vienam gyventojui per metus tenka 31,6 kg paukštienos, Lenkijoje, panašiai kaip ir Prancūzijoje - 21,3 kg paukštienos. Pastarąjį dešimtmetį paukštienos suvartojimui išaugus 8,3%, naujosiose ES narėse produkcijos gamyba per metus padidėjo 7,6%. Labiausiai paukštienos suvartojimas ir gamyba išaugo Vengrijoje, kuri pirmoji iš naujųjų centrinės Europos naujų ES narių pradėjo paukštienos eksportą į ES šalis bei Rytų Europą. Didžiausią dalį vengriškos paukštienos importuoja Vokietija.

Be Vengrijos, manoma, kad Čekijos Respublika 2007 m. pajėgs apsirūpinti paukštiena, reikalinga vidaus poreikiams, tačiau jos eksportuoti galės tik mažą kiekį.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos duomenimis laikotarpiu nuo 1997 metų iki 2005 metų paukštienos kainos svyravo, tačiau prognozuojama, kad nuo 2006 metų iki 2009 metų paukštienos kainos kils. Tačiau šios prognozės gali nepasiteisinti dėl SARS viruso.

2 lentelė. Paukštienos kainos pokyčiai ir prognozės, Lt/100kg

Šaltinis: http://www.ris.lt

ES Bendroji paukštienos ir kiaušinių rinka garantuoja šio sektoriaus rinkos kainų stabilumą, skatina geriau organizuoti gamybą, perdirbimą ir prekybą, lengvina produktų rinkodarą, reguliuoja prekybą su trečiosiomis šalimis. Analizuojant paukštienos kainas kaimyninėse ir kai kuriose kitose ES šalyse, tenka pastebėti, kad Lietuvos, Estijos, Lenkijos bei Latvijos rinkos ir toliau išlieka palankios paukštienos importui. Pavyzdžiui 2004 m. rugpjūčio mėn. vidutinė didmeninė broilerių pardavimo kaina Lietuvoje buvo 48% didesnė nei Vokietijoje, 52,5 % nei Olandijoje ir net 157% didesnė nei Danijoje.

Paukštienos eksportui iš JAV į Europą mažėjant, net 8 % daugiau nei 2002 m. šio produkto išvežta iš Brazilijos (eksportuotojams buvo ypač palankus nacionalinės valiutos

Metai 1997 1998 2001 2002 2002 2003 2003 2004 2004 2005 2005 2006 2006 2007 2007 2008 2008 2009 ES

(gamintojų kaina, gyvų

10

kursas, pigi savikaina). Tailandas, daugiausia parduodantis paukštienos pusgaminius Japonijai ir ES, pernai irgi padidino paukštienos eksporto apimtis. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija prognozavo, kad 2004 m. pasaulinės paukštienos eksporto apimtys turėjo padidėti iki 8,1 mln. tonų.

AVEC duomenimis, ES paukštienos sektorius yra vienas iš pagrindinių grūdų vartotojų, sunaudojantis apie 20% ES grūdų produkcijos. Remiantis išankstiniais skaičiavimais, 2004 m. paukštienos gamyba ES-25 sudarė apie 11,08 mln. t, iš kurių 70% sudarė vištiena, apie 20% – kalakutiena ir apie 4% – antiena. Prognozuojama, kad 2005 m. paukštienos gamyba ES-25 padidės 1,7% ir sudarys apie 11,3 mln. t. Paukštienos gamyba naujosiose ES šalyse (NŠN) turėtų padidėti labiau nei ES-15. Prognozuojama, kad paukštienos gamyba ES-15 2005 m. padidės 0,4% – nuo 9,23 mln.t iki 9,27 mln t, o NŠN – 8,7% – nuo 1,84 mln. t iki 2 mln t. Vidutinis paukštienos suvartojimas ES – 23 kg per metus vienam žmogui. ES apsirūpinimas paukštiena sudaro apie 106% ir šis rodiklis 2005 m. turėtų išlikti stabilus. Prognozuojama, kad paukštienos importas ES-25 2005 m., palyginti su praėjusiais metais, padidės 11,3% – nuo 468 tūkst. t iki 541 tūkst. t ir 2006 m. išliks stabilus. Tuo tarpu paukštienos eksportas turėtų padidėti 13,8% – nuo 918 tūkst. t iki 1,04 mln. t, o 2006 m.– sumažėti iki 1 mln. t. AVEC siekia, kad ES paukštienos eksporto grąžinamosios išmokos būtų palaikomos tol, kol grūdų kaina ES išliks aukštesnė nei kitose šalyse. Paukštieną siūloma traktuoti, kaip „rinkai jautrų produktą“, kurio rinką reikėtų patobulinti įvedant gamybos kvotas. Be to, siūlyta įvesti paukštienos produkcijos kilmės šalies ženklus, kurie padėtų užtikrinti didesnį paukštienos produktų saugumą, vartotojo galimybę rinktis, galimybę atsekti produkto kilmę bei padidintų drausminimo už prastą kokybę galimybes. Siūloma sukurti trijų tipų produkto kilmės ženklus: nacionalinį ES šalies ženklą (pasirinktinai), bendrą visoms ES šalims ženklą bei trečiųjų šalių ženklą.

1.2 Paukštienos ir kiaušinių rinka Lietuvoje

Paukštiena bendrame Lietuvos mėsos balanse sudaro apie 14,7 proc. Apie 90 proc. paukštienos pagaminama šešiuose paukštynuose, kurių pagrindinė kryptis – broilerių auginimas. Tačiau užsienio šalių patirtis rodo, kad Lietuvoje gali būti sėkmingai plėtojamos ir kitos paukštininkystės šakos. Daugiausia paukštienos ir jos produktų parduodama vidaus rinkoje, apie 1,7 tūkst. tonų eksportuojama. Pastaraisiais metais brangstant galvijienai ir kiaulienai Lietuvos rinkoje, auga paukštienos paklausa. Lietuvos paukštienos gamintojai 2004 metais paukštienos gamybą rinkos analitikų duomenimis padidino30 – 50 proc. Specialistų teigimu, tai įtakojo ne tik auganti vidaus rinkos paklausa, padidėjęs eksportas, bet ir

11

sustiprėjusi šių produktų kontrabandos kontrolė. Ūkio ministerijos duomenimis, 1998 metais, paukštienos importas sudarė iki 90 proc. visos Lietuvoje pagamintos paukštienos kiekio. 1998 – 1999 metais dėl šios priežasties ir žemų kiaušinių kainų daug smulkių paukštininkystės ūkių Lietuvoje nutraukė savo veiklą.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą privalu laikytis ir bendrų rinkos reglamentų. Europos Sąjungoje paukštienos pardavimo tvarką reglamentuoja 1975 m. spalio 29 d. priimtas ir iki šiol galiojantis Europos Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2777/75 „Dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo“. Šiame dokumente numatyta, kad Europos Ekonominė Bendrija, siekdama skatinti prekybos ir bendras prekybos organizacijas imtis veiksmų, skirtų palengvinti pasiūlos sureguliavimą pagal rinkos reikalavimus, išskyrus veiksmus, susijusius su prekių pašalinimu iš rinkos, Bendrija gali imtis šių priemonių:

- skatinančių tobulesnį gamybos, perdirbimo ir pardavimo organizavimą; - gerinančių kokybę;

- leidžiančių, remiantis naudojamomis gamybos priemonėmis, rengti trumpalaikes ir ilgalaikes rinkos poreikių prognozes;

- lengvinančių rinkos kainų tendencijų registravimą.

Šio reglamento nuostatos iš vienos pusės sukuria palankias prielaidas Lietuvos paukštienos gamintojams dalyvauti bendroje ES rinkoje, tačiau iš kitos pusės verčia ieškoti dar laisvų rinkos nišų, nes tradicinių produktų rinkos ES jau užimtos.

Per 2005 metų sausio-liepos mėnesius Lietuvoje paskersta 15,5 mln. paukščių, iš jų viščiukų broilerių - 14,3 mln., pagaminta 25,5 tūkst. t paukštienos. Palyginti su 2004 metų atitinkamu laikotarpiu, paukščių paskersta 18 proc. daugiau. Net 50 proc. išaugo kalakutienos gamyba.

2005 metų sausio-rugpjūčio mėnesių vidutinė vištų skerdenų kaina buvo 454,9 Lt/100 kg, palyginti su 2004 metų tuo pačiu laikotarpiu, 5 proc. didesnė.

2005 metų liepos mėnesio pradžioje vištienos pardavimo kaina (439,4 Lt/100 kg) buvo mažiausia tarp ES valstybių (19 proc. mažesnė už ES vidutinę 544 Lt/100 kg). Didžiausios vištienos kainos 2005 metų liepos mėnesio pradžioje buvo Suomijoje (684,4 Lt/100 kg), Kipre (633,0 Lt/100 kg), Airijoje (621,5 Lt/100 kg), Austrijoje (620,1 Lt/100 kg), o mažiausios -Lenkijoje (448,2 Lt/100 kg), Latvijoje (470,2 Lt/100 kg), Prancūzijoje (470,2 Lt/100 kg). Vištienos mažmeninė kaina 2005 metų sausio-liepos mėnesiais beveik nesikeitė ir buvo praėjusių metų lygio (2 pav.). 2005 metų liepos mėnesį kaina buvo net 24 proc. mažesnė už 2002 metų atitinkamo mėnesio kainą.

12

2003 2004 2005

1 pav. Paukštienos gamyba 2003-2005 metų sausio-balandžio mėnesiais, tūkst.t Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys

Lietuvoje vištienos mažmeninė kaina tarp Baltijos valstybių 2005 metų liepos mėnesį buvo mažiausia, Latvijoje - 15 proc., o Estijoje - net 37 proc. didesnė.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 2 pav. Vištienos mažmeninės kainos Lietuvoje 2002-2005 metais, Lt/kg

Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys

Užsienio prekyba. Nors vištienos pardavimo kainos Lietuvoje mažiausios tarp ES šalių, tačiau vištienos per 2005 metų I-ąjį pusmetį į šalį buvo įvežta 16,2 tūkst. t. Tai beveik du kartus daugiau nei per 2004 metų atitinkamą laikotarpį. Daugiausia paukštienos į Lietuvą

13

įvežta iš Nyderlandų (41 proc. viso importo), Lenkijos (23 proc.) ir Danijos (8 proc.). Į šalį buvo įvežama pigesnė paukštiena (vidutinė kaina - 338,2 Lt/100 kg), o eksportuojama - brangesnė (542,1 Lt/100 kg). Vertine išraiška importas pusantro karto didesnis už eksportą.

Per 2005 metų I-ąjį pusmetį eksportuota 6,5 tūkst. t paukštienos. Tai beveik keturis kartus daugiau nei per 2004 metų atitinkamą laikotarpį. Lietuvos paukščių augintojai daugiausia paukštienos išvežė į Latviją (35 proc. viso eksporto), Rusiją (25 proc.) ir Estiją (18 proc.).

2005 metais situacija Lietuvos kiaušinių rinkoje klostėsi panašiai kaip ir 2004 metais: ir vienais, ir kitais metais daugiau kiaušinių buvo perkama prieš Velykas. Po įstojimo į ES atsivėrus naujoms rinkoms, išaugo Lietuvoje surinktų kiaušinių eksportas į ES šalis, tačiau buvo sugriežtinti žymėjimo reikalavimai, kurie šalyje sukėlė smulkiųjų ūkininkų nepasitenkinimą.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 3 pav. Kiaušinių supirkimas Lietuvoje 2004 ir 2005 metais, mln. vnt.

Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys

2005 metų I-ąjį pusmetį Lietuvoje supirkta 276,4 mln. vnt. kiaušinių, t. y. 4 proc. mažiau nei 2004 metais tuo pačiu laikotarpiu. Atskirais mėnesiais kiaušinių supirkimas priklausė nuo didžiųjų Lietuvos prekybos centrų užsakymų.

2005 metais daugiausia kiaušinių supirkta kovo (22 proc.), birželio (18 proc.) ir vasario (16 proc.) mėnesiais. Nuo metų pradžios kiaušinių supirkimai turėjo tendenciją augti, tačiau balandžio mėnesį buvo smarkiai sumažėję dėl mažesnio surinktų kiaušinių kiekio, kai prekybos centrai stengėsi realizuoti sandėliuose sukauptus kiaušinius.

14

2005 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2004 metų rugpjūčiu, A klasės kiaušinių didmeninės kainos padidėjo: L grupės - 8 proc., M grupės - 4 proc. Toks kiaušinių didmeninių kainų augimas siejamas su sumažėjusiu kiaušinių surinkimu. Prognozuojama, kad II-oje metų pusėje kiaušinių kainos turėtų mažėti dėl sumažėjusių pašarinių javų kainų. Be to, šiais metais atpigo ir pagrindinis pašarams naudojamas baltyminis priedas - sojų išspaudos.

Lenkijoje šviežių supakuotų L ir M grupės kiaušinių vidutinės didmeninės kainos 2005 metais kito panašiai. L grupės kiaušiniai buvo vidutiniškai 7 proc. brangesni nei M grupės. 2005 metų I-ąjį pusmetį, palyginti su 2004 metų tuo pačiu laikotarpiu, L ir M grupės kiaušiniai atpigo atitinkamai 14 ir 20 proc., L grupės - apie 2 proc., M grupės - apie 12 proc. pigesni nei Lietuvoje.

Europos Komisijos duomenimis, kiaušinių kainos kitose ES valstybėse 2005 metų birželio - liepos mėnesiais turėjo tendenciją didėti. Vidutinė didmeninė kiaušinių pardavimo kaina ES-25 šalyse šių metų liepą, palyginti su birželio mėnesiu, padidėjo 3,7 proc. Didmeninė kiaušinių kaina Slovakijoje šiuo laikotarpiu padidėjo 8,5 proc., Prancūzijoje - 5,6 proc., Lenkijoje -2,7 proc., Austrijoje - 2,2 proc. Estijoje bei Latvijoje kiaušinių kainos liepos mėnesį, palyginti su birželiu, sumažėjo atitinkamai 2,9 proc. ir 1,3 proc.

Iš ES-25 valstybių didmeninės šviežių supakuotų kiaušinių kainos 2005 metais buvo didžiausios Airijoje - 4,16 Lt/kg (birželio mėn. 80 proc. didesnės nei vidutiniškai ES-25 ir 66 proc. didesnės nei Lietuvoje), Švedijoje (birželio mėn. 83 proc. didesnės nei vidutiniškai ES-25 ir 2 kartus didesnės nei Lietuvoje) ir Danijoje (birželio mėn. 73 proc. didesnės nei vidutiniškai ES-25 ir 98 proc. didesnės nei Lietuvoje), mažiausios - Belgijoje (birželio mėn. 30 proc. mažesnės nei vidutiniškai ES-25 ir 21 proc. mažesnės nei Lietuvoje), Ispanijoje (birželio mėn. 29,7 proc. mažesnės nei vidutiniškai ES-25 ir 20proc. mažesnės nei Lietuvoje) ir Nyderlanduose (26 proc. mažesnės nei vidutiniškai ES-25 ir 25 proc. mažesnės nei Lietuvoje).

Tokius didelius kainų skirtumus ES šalyse lėmė ne tik kiaušinių gavybos išlaidų skirtumai atskirose valstybėse, bet ir istoriškai susiklosčiusios kainos. Didmeninės šviežių supakuotų kiaušinių (L-M grupių) kainos Latvijoje, palyginti su Lietuva, 2005 metų liepos pradžioje buvo 0,5 proc. didesnės. Į šiuos kiaušinių kainų skirtumus ES šalyse tikslinga atsižvelgti, pasirenkant kiaušinių eksporto šalis.

2003-2005 metais mažmeninių ir didmeninių kiaušinių kainų svyravimai Lietuvoje beveik sutapo. Mažmeninės kiaušinių kainos kitose Baltijos valstybėse 2005 metų I-ąjį pusmetį buvo didesnės nei Lietuvoje.

15

3 lentelė. Mažmeninės kiaušinių kainos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2005 metų sausio- rugpjūčio mėnesiais, Lt/10 vnt.

Šaltinis: Statistikos departamento prie LRV duomenys

2005 metų I-ąjį pusmetį Lietuvoje vidutinė mažmeninė kiaušinių kaina buvo 11 proc. mažesnė nei Latvijoje ir 10 proc. mažesnė nei Estijoje. Panašūs kiaušinių mažmenini kainų skirtumai buvo ir 2004 metų I-ojoje pusėje.

Naminių paukščių kiaušiniai 2005 metų I-ąjį pusmetį iš Lietuvos buvo vežami į kitas ES ir trečiąsias šalis. Išvežta 5764 t už 12,3 mln. Lt. Vidutinė vieno išvežtų kiaušinių kilogramo kaina buvo 2,13 Lt. Eksportuota apie 20 proc. Lietuvoje surinktų kiaušinių.

4 pav. Kiaušinių eksporto struktūra 2005 metų sausio-liepos mėnesiais

Šaltinis: ŽŪM užsienio prekybos duomenų bazė ( Statistikos departamento duomenys ) Daugiausia naminių paukščių kiaušinių eksportuota į Čekiją (2347 t po 2,10 Lt/kg), Latviją (1134 t po 3,28 Lt/kg), Vokietiją (972 t po 1,48 Lt/kg), Estiją (624 t po 2,30 Lt/kg) ir Daniją (344 t po 1,56 Lt/kg). Be minėtų šalių, lietuviški naminių paukščių kiaušiniai 2005 metais buvo vežami į Lenkiją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Ispaniją, Vengriją, Maltą ir Siera Leonę. Daugiausia išvežta birželio (26 proc.), gegužės (20 proc.), vasario ir kovo mėnesiais (atitinkamai 17 ir 16 proc.), mažiausiai - sausį ir balandį - po 11 proc. 2005 metais Lietuva eksportavo ne tik šviežius, bet ir džiovintus paukščių kiaušinius. I-ąjį pusmetį jų eksportuota 343,6 t už 1,24 mln. Lt. Vidutinė kaina - 3,61 Lt/kg. Jų daugiausia išvežta kovo (36 proc.) ir balandžio mėnesiais (15 proc.).

Šalis I II III IV V VI VII

Lietuva 2,69 2,66 2,66 2,69 2,56 2,31 2,28

Latvija 2,93 2,93 2,93 2,93 2,93 2,90 2,90

16

Per 2005 metų I-ąjį pusmetį, palyginti su 2004 metų tuo pačiu laikotarpiu, naminių paukščių kiaušinių į Lietuvą buvo įvežta 24 proc. daugiau (654,7 t). Vidutinė vieno įvežtų kiaušinių kilogramo kaina buvo 4,67 Lt. Importas sudarė 2,23 proc. nuo Lietuvoje surinktų kiaušinių.

2005 metų I-ąjį pusmetį daugiausia kiaušinių įvežta iš Lenkijos (270 t), Nyderlandų (110 t), Vokietijos ir Danijos (po 89 t), mažesni kiekiai - iš Estijos, Švedijos ir Latvijos (5 pav.).

Minėtu laikotarpiu į Lietuvą įvežta 303,5 t džiovintų paukščių kiaušinių už 867,4 tūkst. Lt (2,86 Lt/kg), palyginti su 2004 metų I-uoju pusmečiu, beveik 4 kartus daugiau, o vieno kilogramo kaina sumažėjo 52 proc. Šie kiaušiniai buvo sunaudoti Lietuvos konditerijos pramonėje.

5 pav. Kiaušinių importo struktūra 2005 metų sausio-liepos mėnesiais

Šaltinis: ŽŪM užsienio prekybos duomenų bazė ( Statistikos departamento duomenys ) EKOAGROS duomenimis iš ekologinių sertifikuotų vištų ūkių Lietuvoje yra tik vienas ūkis (Kauno rajonas – Ramonaitienės Juditos ūkis), kuris augina apie 215 vištų, kituose paukštininkystės ūkiuose auginama žymiai mažesni kiekiai ekologiškų vištų tik savo kolektyvo darbuotojų poreikiams tenkinti, todėl šiandieną vertinti ekologiškai užaugintų paukščių mėsos ir kiaušinių pardavimo klausimus yra problematiška.

Tačiau šiandieną parduotuvėse vis daugėja vitaminizuotų, laisvai laikomų vištų kiaušinių. Anot Viktorijos Jakubauskaitės, "VP Market" atstovės spaudai, šiuo metu prekybos tinkle be įprastų baltu ir rudu lukštu kiaušinių (pigiausiai jie parduodami po 1,49 lito) parduodami ir kaimiški, laisvai laikomų vištų kiaušiniai, taip pat kiaušiniai, praturtinti karotinu

17

ir jodu. Pasak V. Jakubauskaitės, brangesni laisvai laikomų vištų, "Sveiko prado" linijos kiaušiniai, kurie lietuvių yra pakankamai gerai perkami.

Dainius Spirikavičius, panevėžietis Zarasų žemės ūkio bendrovės "Sparnai" savininkas, teigia, kad jo ūkis bene vienintelis Lietuvoje tokiais dideliais kiekiais auginantis laisvas dedekles vištas. Verslininkas, pasinaudojęs SAPARD parama, įsigijo naują įrangą ir prieš metus vištas išleido iš narvų.

Šiuo metu jo fermose gyvena 25 tūkstančiai vištų, padedančių per metus 5 milijonus kiaušinių. Iki metų pabaigos vištų ir kiaušinių skaičių verslininkas ketina patrigubinti. "Vištos gyvena fermose, palaidos, išleidžiamos ir į lauką žolės paskabyti, dabar vištai tenka ape 10 kvadratinių metrų", aiškina D. Spirikavičius.

Anot verslininko, tokių vištų kiaušiniai skiriasi ir trynio, ir baltymo skoniu, vištos lesinamos vietoje gaminamais pašarais. Žinoma, kiaušinio savikaina didesnė, tačiau yra žmonių, perkančių kaimišką produktą.

Taigi apibendrinant galima teigti, kad nors Lietuvos rinkoje ekologiškos vištienos mėsos ir kiaušinių nėra, tačiau pagerintomis sąlygomis laikomų ir pagerintais pašarais lesinamų vištų kiaušiniai, nors jie ir brangesni, yra perkami, o tai leidžia daryti išvadą, kad pirkėjai domisi ekologiniais paukštienos produktais, o paukštininkyste užsiimantys ūkiai pradeda rūpintis tinkamų sąlygų vištų auginimui ir geresnių lesalų užtikrinimu.

18

2.EKOLOGINĖS PAUKŠTININKYSTĖS

ŪKININKAVIMO BŪKLĖ IR TEISINIS REGLAMENTAVIMAS

2.1.Ekologinės paukštininkystės ūkininkavimo samprata

Tarptautinio ekologinio judėjimo pradininkai, įkvėpėjai ir ekologinio ūkio mokslinių pagrindų kūrėjai buvo penki įžymūs mokslininkai: Rudolfas Štaineris (Rudolf Steiner) Austrijoje, Hansas Miuleris (Hcms Muller) Vokietijoje, Ledi Eve Balfaur (Lcuty Eve Balfour) D. Britanijoje, J. I. Rodale (J.LRodale) JAV ir Masanobu Fukuoka (Mascmobu Fukuoka) Japonijoje.

Ekologinio žemės ūkio pradininkai įvairiai vadino savo veiklą, todėl pasaulyje buvo pradėti vartoti skirtingi ekologinio žemės ūkio pavadinimai. Šis pavadinimas dažnai priklauso nuo šalies kalbos, pvz.: angliškai kalbančiose šalyse ūkis vadinamas organiniu, vokiškai ir prancūziškai - biologiniu ar bioorganiniu, Šiaurės šalyse, Lenkijoje - ekologiniu. Kiekvienas šių pavadinimų taip pat nusako svarbiausias tausojančio ūkio idėjas ir koncepcijas. Žodis “organinis” čia reiškia ne tik organines trąšas, bet ir teiginį, kad ūkis yra vientisas organizmas, kuriame turi būti kompleksiškai sprendžiami jo egzistavimo klausimai. Žodis “ekologinis” reiškia, kad daugiausia dėmesio kreipiama į ūkio ir aplinkos sąveikas, aplinkos taršą. “Biologinis” pabrėžia, kad ūkyje labai svarbu dirvožemio biologinis aktyvumas, biologinės kovos su augalų kenkėjais, ligomis metodai ir pan. Lietuvoje ši žemės ūkio sistema vadinama ekologiniu žemės ūkiu, o ūkiai - ekologinės gamybos ūkiais. Šie terminai yra apibrėžiami Lietuvos įstatymuose ir pateikti Europos Sąjungos komisijai.

Pirmojoje ekologinio žemės ūkio plėtros strategijos konferencijoje, kuri 1999 m. vyko Austrijoje, įvairių šalių vyriausybių atstovai pabrėžė, kad ekologinis žemės ūkis yra ateities ūkio modelis ir jo plėtrai turi būti skiriamas didelis dėmesys bei parama. Ekologinis žemės ūkis

– tai harmoninga ūkininkavimo sistema, kurioje nenaudojant sintetinių cheminių medžiagų

siekiama uždaro, tęstinio energijos ir maisto medžiagų apytakos ciklo, neteršiama gamta ir vartotojai aprūpinami sveikais maisto produktais.

Ekologiškas maistas, tame tarpe ir ekologiška paukštiena, įgauna vis didesnį populiarumą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Todėl sparčiai didėja jo paklausa. Prognozuojama, kad bendra ekologiškos paukštienos paklausa viršys pasiūlą dar mažiausiai 5-10 metų.

19

Ekologiški produktai – tai didelės vertės, neužteršti sintetinėmis cheminėmis medžiagomis produktai, pasižymintys geresnėmis skonio, aromatinėmis bei technologinėmis savybėmis nei įprastiniai. Jų gamyba - tai papildomos pajamos kaimui.

Ekologinis žemės ūkis užima ypatingą vietą tarp įvairių žemės ūkio technologijų. Jis pagrįstas moderniomis, aplinkai palankiomis technologijomis. Ekologinio ūkininkavimo sistema pagrįsta specialiomis sėjomainomis, ūkyje sukauptomis organinėmis trąšomis (augalų liekanomis, gyvulių mėšlu, ankštiniais augalais, žaliąja trąša), kenkėjų, ligų ir piktžolių necheminės kontrolės metodais. Dirvožemio struktūros ir derlingumo gerinimas yra augalinės produkcijos ekologiniame ūkyje pagrindas. Ekologiniame ūkyje žemės ūkio gamyba turi būti priartinama prie natūralių gamtoje vykstančių procesų. Tai teigiama ir pagrindiniuose ekologinio žemės ūkio principuose, kurie įpareigoja ūkininkus: saugoti mus supančią aplinką, kurti ir palaikyti uždarus maisto medžiagų ( anglies, azoto ir kt.), apytakos ciklus apykaitinių procesų grandinėje – dirva – augalai – gyvūnai vystant mišrius augalininkystės – gyvulininkystės ūkius, išsaugoti ir didinti dirvožemio derlingumą (pasirinkti galimai didesnę augalų įvairovę, augalus auginti sėjomainoje, naudoti organines trąšas), taupiai naudoti materialinius ir energetinius išteklius (auginti ankštinius augalus, kaip azoto šaltinį, minimalizuoti žemės dirbimą ir kt.).

Natūralaus gamtinio balanso ūkyje pagrindas - harmoningas ryšys tarp augalininkystės ir gyvulininkystės. Ekologinė paukštininkystė yra neatskiriama ekologiškai ūkininkaujančių

ūkių dalis, kur paukščiai auginami atsižvelgiant į jų fiziologiją, elgesį, paveldimus poreikius, aprūpinant pakankamu kiekiu geros kokybės ekologiškais pašarais ir tinkama veterinarine priežiūra. Labai svarbu rasti tinkamą santykį tarp ūkyje išauginamų pašarų ir laikomo gyvulių

skaičiaus.

Pastaruoju metu, Europos Sąjungos šalyse nėra kitos tokios žemės ūkio specializacijos srities, kuri taip sparčiai didėtų kaip ekologinė žemdirbystė. Ekologinė žemdirbystė – tai tokia

ūkininkavimo sistema, kai nenaudojamos sintetinės trąšos ir pesticidai, o taikomos technologijos pagrįstos augalų įvairove, sėjomainomis, natūralios kilmės mineralinių ir organinių trąšų naudojimu, natūraliais piktžolių, ligų ir kenkėjų kontrolės metodais.

Tiek ES, tiek Lietuvos ekologiniams ūkiams keliami gana griežti reikalavimai: • gaminti pakankamą kiekį aukštos kokybės, didelės maistinės vertės žemės

ūkio produktų;

• ūkininkavimo sistemoje kurti, skatinti ir palaikyti uždarus biologinius ciklus;

20

• taupiai naudoti materialinius ir energetinius išteklius, teikiant pirmenybę atsinaujinantiems resursams;

• auginti gyvulius ir paukščius taip, kad jų laikymo sąlygos atitiktų pagrindines jų įgimto elgesio savybes;

• mažinti aplinkos taršą; • išsaugoti biologinę įvairovę;

• maksimaliai išsaugoti ekologiškų maisto produktų natūralias savybes juos saugant ir perdirbant.

(Šaltinis: http://www.laei.lt)

2.2.Ekologinės paukštininkystės ūkininkavimo ES ir Lietuvoje būklės ir plėtros galimybių analizė

Vertinant praėjusio dešimtmečio Europos Sąjungos ekologinės gamybos ūkių plėtros tendencijas, galima pastebėti, kad vidutiniškai per metus ekologinių ūkių, tiek ir ekologinės paukštininkystės ūkių, skaičius padidėdavo ir ekologinės produkcijos gamybai skirti plotai kasmet išaugdavo 25-30 %. Palanki politinė aplinka, moksliniai tyrimai bei parengtos studijos labai padidino žemdirbių ir vartotojų susidomėjimą saugiu, ekologišku maistu, kuris gaminamas laikantis aplinkosauginių ir gyvulių gerovės reikalavimų. Ekologinių ūkių plėtros tendencija turi perspektyvą, nes po galvijų kempinligės krizės visuomenės susidomėjimas maisto sauga ypač išaugo.

Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikoje ir toliau ypatingas dėmesys skiriamas aplinkosaugos žemės ūkyje klausimams ir ekologinio žemės ūkio vystymui. 2002 m. ekologinės žemdirbystės plotai Europos Sąjungoje sudaro daugiau kaip 2 % žemės ūkio naudmenų ir kasmet didėja 25 – 30 %.

Ekologinio žemės ūkio sektorius Europos Sąjungoje yra dinamiškiausias sektorius. 1985 metais Europoje ekologiškai ūkininkaujama buvo 0,1 mln. ha, 2000 m. pradžioje ekologinių ūkių plotai sudarė beveik 3,7 mln. ha, 2001 m. pabaigoje sudarė 4,4 mln. ha, vėlesniais metais ekologinių ūkių plėtra auga sparčiau ir siekė 20 – 30 %.

Ekologinio ūkio plėtrą sąlygoja du pagrindiniai veiksniai: rinkos augimas ir žemės ūkio politika. Pradėjus finansiškai remti ekologinius ūkius, jų plotai ES padidėjo nuo 0,5 % 1995 m. iki 2 % žemės ūkio naudmenų 2000 m., 2004 – 2005 m. padidėjo iki 8,7 %. Atsižvelgiant į minėtas augimo tendencijas ir toliau prognozuojamas ekologinių ūkių augimas. Nors bendras

21

ekologinio žemės ūkių plotas ES palyginti nėra didelis, tačiau stebina ekologinio ūkio plėtros tempai (vidutiniškai per metus 20-30 %), kurie labai skiriasi nuo kitų žemės ūkio sektorių.

Ekologinio žemės ūkio gamybos apimtys visose šalyse augo, tačiau ši plėtra atskirose šalyse buvo skirtinga. Ypač sparčiai ekologinių ūkių skaičius didėjo Skandinavijos ir Viduržemio jūros šalyse. Per pastaruosius 5 metus ūkių skaičius Švedijoje padidėjo 2 kartus, Suomijoje - 3 kartus, Danijoje - 4 kartus, Italijoje - 6, Ispanijoje - 12 kartų.

Ne tik ekologinės gamybos apimtys, bet ir jos specializacija įvairiose šalyse yra labai skirtinga. Pietinėse Europos šalyse dominuoja ekologinė sodininkystė, o kitose didžiausią ekologinio žemės ūkio plotą užima grūdai ir pašariniai augalai (70 % Danijoje ir Švedijoje) ar pievos ir ganyklos (90 % Austrijoje, Šveicarijoje, Čekijoje ir kt).

Daugelyje šalių gyvulininkystė yra labai svarbus ekologinio ūkio sektorius, o kai kuriose – net svarbiausias.

Ekologiškų pieno produktų gamyba yra pagrindinis Europoje ekologiškų produktų gamybos sektorius, kuris kai kuriose ES šalyse sudaro iki 25 % ekologiškų produktų rinkos, o Šveicarijoje net trečdalį. Ši gamyba daugiausiai išplėtota Austrijoje, Danijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje, jose pradėtas šių produktų eksportas. Jungtinėje Karalystėje ekologiški pieno produktai sudaro 10 % visų ekologiškų produktų.

Kito pobūdžio rinkos problemos kyla dėl per mažų kai kurių ekologiškų produktų grupių gamybos apimčių. Prekybininkai negali patenkinti esančios vištienos produktų ir kiaušinių, juo labiau ekologiškų vištienos produktų ir kiaušinių, paklausos. Didesnė šių ekologiškų produktų kaina nėra pakankamai patraukli gamintojams, kad šie didintų jų gamybą. Be to, dažnai pasitaikančios kliūtys įvairiose institucijose, mokslinių tyrimų stoka trukdo ūkininkams pereiti iš chemizuoto į ekologinį gamybos būdą.

Svarbų vaidmenį ekologiškų produktų gamybos, o tuo pačiu ir rinkos, plėtrai turi įvairių šalių vyriausybių parama. Tose šalyse, kur subsidijos palyginus didelės (ypač Austrijoje, Suomijoje, Italijoje, Švedijoje), ekologinis ūkis pasiekė didelių rezultatų.

Viena pirmaujančių šalių ekologinio žemės ūkio plėtros srityje yra Austrija, kur

ekologinių ūkių skaičius nuo 2 tūkst. 1991 metais išaugo iki 20 tūkst. 2000 metais. 2002 m. Austrijoje ekologiškai ūkininkauja beveik 8,41 % visų šalies ūkių, užimančių 288 tūkst. ha. 1995 metais Danijoje buvo apie 1000 ekologinių ūkių, 2004 m. sertifikuota 3100 ekologinių ūkių, o sertifikuoti plotai siekia 147 tūkst. ha (6 % šalies žemės ūkio naudmenų). Čia ypač

22

sparčiai plėtojama ekologinė gyvulininkystė. Daugiausia Europoje ekologinių ūkių yra Italijoje (apie 50 tūkst.), kurių plotas sudaro apie 1 mln. ha, tačiau ūkiai smulkūs, todėl ekologinių ūkių žemės plotai sudaro 6,24 %.

Atliktos ekologinio ūkininkavimo sistemos ir ekologinių ūkių būklės analizės bei plėtros prognozės duomenys ES šalyse pateikti 4lentelėje.

4 lentelė. Ekologinio ūkio numatoma plėtra Europos Sąjungoje (N. Lampkin, 2004)

Eil.

Nr. Rodikliai 1998 m. 2005 m. 2010 m.

1 Ūkių skaičius (tūkst.) 120 600 1800

2 Plotas (mln. ha) 3 5 45

3 Santykinis ekologinių žemių plotas (%)

2 10 30 4 Prekių apyvarta (mln.EUR) 5-7 25-35 75-100

Šaltinis: http://www.laei.lt

Matome, kad ekologinių ūkių skaičius, santykinis ekologinių žemių plotas bei prekių apyvarta 1998 –2005 m. laikotarpiu ES šalyse išaugo penkis kartus. Prognozuojama, kad ekologinės gamybos žemės plotai išsiplės ir nuo 2010 m. turėtų pasiekti 30 % visos ES žemės ūkio paskirties žemės.

Tačiau tolimesnė ekologinio ūkio plėtra priklausys nuo įvairių veiksnių, tarp jų ir vartotojų poreikio bei rinkos politikos. Nors vartotojų susidomėjimas ekologiškais produktais didėja, tačiau pati ekologiškų produktų, taip pat ir ekologiškos paukštienos, rinka ES šalyse yra nedidelė. Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje ekologiški produktai sudaro nuo 1 iki 5 %, Didžiojoje Britanijoje – 2 %, Danijoje ir Švedijoje – 3 %, Austrijoje net 5 % visų maisto produktų. Austrijoje yra daugiausia ekologinių ūkių bei labai gerai organizuota vietinė ekologiškų produktų rinka, tačiau ekologiškų produktų paklausai šalyje patenkinti tenka įvežti į šalį 30 % ekologiškų produktų. Į kitas Europos šalis importuojami dar didesni ekologinių produktų kiekiai. Pvz., Vokietija, kurioje yra pati didžiausia ekologiškų produktų rinka, gamina tik pusę reikalingų ekologiškų produktų, kitą pusę importuoja. Didžioji Britanija importuoja net 70 % ekologiškų produktų.

Atlikta analizė rodo, kad ekologiškų produktų, tame tarpe ir ekologinės paukštienos, paklausa ES šalyse viršija pasiūlą. Todėl Lietuvos ekologinio žemės ūkio sertifikacijos įstaiga

23

“Ekoagros” gauna vis daugiau ir daugiau paraiškų lietuviškų ekologinių produktų tiekimui. Įvairios pasaulio firmos norėtų pirkti tūkstančius tonų ekologiškų miežių, kviečių, žirnių, grikių, lubinų, avižų, vaisių, uogų, grybų, įvairių daržovių, paukštienos ir jos produktų (kiaušinių) ir net tabokos. Ypač didelė ši paklausa yra Šiaurės ir Vakarų Europoje, JAV, Japonijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse.

Todėl, galima daryti prielaidą, kad 5-10 m. laikotarpyje Europos Sąjungos rinka bus atvira ekologiškiems maisto produktams, tame tarpe vištienai bei kiaušiniams.

Ekologinio žemės ūkio idėjos Lietuvą pasiekė tik 1991 metais, kartu su nepriklausomybe, atsiradus galimybei bendradarbiauti su užsienio šalimis.Tuo metu, kai Lietuvoje buvo žengti pirmieji žingsniai praktinio idėjų įgyvendinimo linkme ir pradėtos kurti pirmos ekologinio ūkio organizacijos, Europos šalyse šis judėjimas jau buvo įgavęs didelį pagreitį.

5 lentelė. 2005 m. sertifikuoti gyvuliai pagal rūšis ir statusus

Statusas Me lž ia m os i r m ėsin ės ka rv ės Buliai repr odu kto riai G alv ij ų pri eaugl is vir š 2 m . G alv ij ų pri eaugl is nuo 1 ik i 2 m . G alv ij ų pri eaugl is iki 1 m. Ded ekl ės vi št os Kit i paukš čiai Arkl iai Ė ri av ed ės Kit os avys Me lž ia mos ožkos Kitos ož kos E 1788 7 231 748 1060 215 148 119 124 3534 148 240 P2 1788 12 242 835 1179 401 108 44 100 567 6 5 P1 1412 10 211 739 1010 76 234 35 104 623 143 7 4988 29 684 2322 3249 692 490 198 328 4724 297 252 Šaltinis: EKOAGROS

Lietuvos ekologinio žemės ūkio plėtros tendencijos yra panašios į šios plėtros tendencijas užsienio šalyse, tačiau gamybos apimtys yra daug mažesnės. Ekologiškų produktų gamyba Lietuvoje pradėta tik 1993 metais. Tais metais buvo sertifikuoti devyni ūkiai, kuriems buvo suteiktas pereinamojo laikotarpio į ekologinį ūkį statusas. Ekologinių ūkių skaičius kasmet didėjo. 2001 metais jau buvo sertifikuota 290 ūkių, iš jų 135 ekologiniai ir 155 pereinamojo laikotarpio ūkiai. 2004 m. buvo sertifikuota 1178 žemdirbystės ūkiai, 2005 m. – 1811 ūkių. Prieš dešimtmetį buvo sertifikuota 148 ha ekologinių plotų, 2004 m. ekologiškai dirbama 42955 ha, o 2005m. ekologiškai dirbama 69430 ha. 2004 m. sertifikuoti 443 gyvulininkystės ūkiai. Iš jų 81 ūkis – ekologinio statuso, 104 – antrų metų pereinamojo į

24

ekologinį ūkį laikotarpio (P2) statuso, 258 – pirmų metų pereinamojo į ekologinį ūkį laikotarpio (P1) statuso. 2005 m. sertifikuoti 582 gyvulininkystės ūkiai. Iš jų 185 ūkiai – ekologinio statuso, 224 - antrų metų pereinamojo į ekologinį ūkį laikotarpio (P2) statuso ir 173 - pirmų metų pereinamojo į ekologinį ūkį laikotarpio (P1) statuso.

Daugiausiai ekologinių gyvulininkystės ūkių yra Molėtų, Ukmergės, Utenos, Trakų ir Raseinių rajonuose.

EKOAGROS duomenys rodo, kad iš 582 gyvulininkystės ekologinių ūkių, sertifikuotų vištų ūkis Lietuvoje vienas (Kauno rajonas – Ramonaitienės Juditos ūkis), kuris augina apie 215 vištų. Kituose paukštininkystės ūkiuose auginama nedideli kiekiai ekologiškų vištų savo kolektyvo poreikiams tenkinti.

2005 m. sertifikuoti gyvuliai ir paukščiai (gyvulių ir paukščių skaičiai pateikiami perskaičiavus į sąlyginius gyvulių vienetus)

6 pav. Sertifikuotų ekologinių gyvulininkystės ūkių struktūra. Šaltinis: EKOAGROS

Pateikti duomenys rodo, kad Lietuvoje vištų ūkiai sudaro tik 0,1 proc visų ekologinių gyvulininkystės ūkių.

Tokia situacija šalyje susidarė, dėl lietuvių nuo seno susiklosčiusių tradicijų pirkti maisto produktus, tame tarpe ir mėsą, kiaušinius turguose. Daugelių žmonių supratimu, kaime išauginti paukščiai yra ekologiški, todėl mielai perka kiaušinius turguje, neieško jų prekybos įmonėse, o šios savo ruožtu nesikreipia į paukštininkystė ūkius dėl ekologiškų kiaušinių tiekimo. Tai viena iš prielaidų, kodėl tiek mažai auginama ekologiškų vištų

Ekologinis žemės ūkis Lietuvoje yra prioritetinis, todėl ekologinių ūkių, taip pat ir ekologinės paukštininkystės ūkių, skaičius, kaip ir visame pasaulyje, auga, ir yra visos prielaidos tolesnei jų plėtrai. Tai: lietuviškos ūkininkavimo tradicijos, minimalus cheminių

25

medžiagų panaudojimas, Vyriausybės parama, orientacija į Vakarų rinką, ekologiškų produktų paklausa.

Didėjant ekologinių ūkių skaičiui, didėjo ir ekologinių produktų gamyba.Ypač didelis ekologiškos produkcijos gamybos prieaugis buvo 1998 metais, kai palyginus su 1997 m. sertifikuotos žemės plotas padidėjo 2,5 karto. Vėlesniais metais ekologinės produkcijos gamybos prieaugis sumažėjo, o nuo 2001 m. vėl augo.

Kaip rodo užsienio patirtis, vienas iš svarbiausių veiksnių, sąlygojančių ekologiškų produktų gamybos augimą, yra parama ūkiams. Taigi, gamybos prieaugį 1998 metais galima būtų paaiškinti tuo, kad nuo 1997 m. buvo teikiama valstybės parama ekologiniams ūkiams, mokant jiems tiesiogines išmokas.

Tačiau ekologiniai ūkiai Lietuvoje pasiskirstę netolygiai. Kaip jau buvo minėta pagal sertifikuotą žemės plotą pirmauja Molėtų, Ukmergės, Utenos, Trakų ir Raseinių rajonai.

Ekologinės gamybos ūkio pagrindas – augalininkystės produkcija. Ekologiškai auginamų produktų įvairovė tikrai didelė. Beveik pusę ekologiškos prekinės produkcijos sudaro grūdai, nemažai auginama ir bulvių, o ekologiškai užauginti žemės ūkio produktai yra kartu pašaras ekologiškai auginamiems paukščiams. Be jau minėtų produktų, auginami ekologiški vaisiai ir uogos, grybai, vaistiniai ir prieskoniniai augalai.

Lietuvos ekologiškų produktų gamybos apimčių didėjimą sąlygoja keletas priežasčių.

Pirmiausia, tai didžiulė ekologiškų produktų paklausa ES rinkoje, ir manoma, kad

ateityje paklausa dar didės, nes vartotojai pageidauja vis daugiau ir įvairesnių ekologiškų maisto produktų (grūdų, daržovių, vaisių, paukštienos, kiaušinių ir kt.).

Antroji priežastis, tai ekologiškų produktų kainos ES šalyse yra didesnės už įprastinių,

todėl Lietuvos gamintojams garantuojamas pajamų , o tuo pačiu ir pelno augimas.

Trečioji, labai svarbi priežastis, - Lietuva turi nacionalinę ekologinio žemės ūkio

sertifikavimo sistemą ir sertifikacijos organizaciją, atitinkančią ES reikalavimus, kuri vykdo ūkių sertifikavimą, atlieka jų ūkinės veiklos priežiūrą bei kontrolę.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos ekologinis paukštininkystės ūkininkavimas turi realias galimybes ekologiškų produktų gamybos apimčių didinimui. Tam yra palanki ir Lietuvos ekologinio žemės ūkio teisinė bazė.

26

2.3 Ekologinės paukštininkystės teisinis reglamentavimas 2004 metais Lietuva prisijungė prie didžiausios Europoje prekių paslaugų ir darbo rinkos. Narystė Europos Sąjungoje Lietuvai reiškia ne tik naujas galimybes, lengvatas ir finansinę paramą, bet ir naujus iššūkius bei įsipareigojimus. Vienas iš jų – įstatyminės bazes sukūrimas, prisilaikant ES reikalavimų.

Lietuvos ekologinio žemės ūkio teisinė ir norminė bazė yra harmonizuota su ES dokumentais. Vienas iš jų EEB reglamentas 2092/91 “Dėl žemės ūkio produktų ekologiškos

gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo”.

Vadovaujantis šiuo reglamentu yra parengtos Lietuvos ekologinės augalininkystės

taisyklės. Bendrosiose taisyklių nuostatose teigiama, kad ekologiški augalininkystės produktai

turi būti aukštos kokybės, didelės maistinės vertės, saugūs maisto produktai. Kitame taisyklių punkte apibūdintas ekologinis gamybos būdas, kaip nauja žemės ūkio sistema, todėl pereinant iš chemizuoto į ekologinį ūkininkavimą taikomas pereinamasis laikotarpis. Perėjimas į ekologinio žemės ūkio sistemą gali vykti visame ekologinės gamybos ūkyje ar jo dalyje. Perėjimas gali būti palaipsnis – didinant ekologinės gamybos ūkio plotą. Perėjus iš ekologinio į įprastinio ūkininkavimo sistemą, šis plotas pakartotinai negali būti sertifikuojamas kaip ekologinis.

Taisyklėse nurodyta ir žemės ūkio technikos naudojimo tvarka. Jei tos pačios žemės ūkio mašinos naudojamos ir ekologinės, ir įprastinės gamybos ūkio dalyse, jos turi būti rūpestingai išvalomos prieš naudojant ekologinio žemės ūkio plotuose.

Mano nuomone, labai svarbi nuostata, kurioje aiškiai aptarti reikalavimai ekologiniai produkcijai. Rašoma, kad ekologinės gamybos produkcija turi aiškiai skirtis (veisle, išvaizda, spalva ir kt.) nuo įprastinės produkcijos.

Prioritetine žemės ūkio šaka išlieka ir mėsos gamyba. Mėsos ūkis tampa konkurencingas, teikiantis vartotojui saugius, kokybiškus produktus. Gyvulių ir paukščių ūkių plėtra Lietuvoje vykdoma, atsižvelgiant į ES gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus, kurie išdėstyti EEB reglamente 1804/99 dėl ekologinės gyvulininkystės produkcijos.

Lietuvoje parengtos ekologinės gyvulininkystės taisyklės atitinka minėto reglamento reikalavimus. Bendrosiose taisyklių nuostatose teigiama, kad gyvulininkystė yra neatskiriama ekologiškai ūkininkaujančių ūkių dalis, padedanti išlaikyti žemdirbystės sistemos pusiausvyrą aprūpinant dirvožemį maisto medžiagomis ir gerinant jo savybes. Taip sukuriama ir palaikoma dirvos ir augalo, augalo ir gyvulio bei gyvulio ir dirvos tarpusavio harmonija. Bežemė gamyba (“gamyba neturint žemės ”), kaip šios koncepcijos dalis, neatitinka šio reglamento nuostatų.

27

Naudojant atsinaujinančius gamtinius išteklius (gyvulių mėšlą, ankštinius ir pašarinius augalus), augalininkystės-gyvulininkystės sistema leidžia išsaugoti bei ilgainiui pagerinti dirvos derlingumą, prisideda prie tolydžios žemės ūkio plėtros.

Dar vienas svarbus šių taisyklių punktas: ekologinės gyvulininkystės ūkyje visi gyvuliai turi būti auginami pagal šio reglamento taisykles, paralelinė gyvulininkystė negalima. Tačiau taisyklėse yra numatyta viena išimtis – gali būti sertifikuojami ne visi ūkyje auginami gyvuliai. Tuo atveju, pastatai ir žemė sertifikuojamiems ir nesertifikuojamiems gyvuliams turi būti griežtai atskirti. Ir sertifikacijos įstaigai leidus gyvuliai iš ekstensyvios gamybos ūkių, kurie nėra sertifikuojami, gali kasmet ribotą laikotarpį ganytis ekologinio ūkio plotuose, tačiau viename hektare turi būti tiek gyvulių, kad jų mėšle esančio azoto kiekis atitiktų normą - 170 kg į vieną hektarą per metus, tačiau tuo pačiu metu šioje ganykloje neturi būti sertifikuojamų gyvulių.

Taip pat taisyklėse numatyta dar viena sąlyga: sertifikuojami gyvuliai gali ganytis bendroje ganykloje, jei:

a) mažiausiai trejus metus ta ganykla nebuvo tręšta arba gerinta jokiomis medžiagomis, išskyrus tas, kurios leidžiamos pagal reglamentą;

b) visi ta žeme besinaudojantys gyvuliai, kuriems netaikomi šio reglamento reikalavimai, yra išauginti ekstensyvios gamybos ūkyje.

Bakutis B. savo knygoje „Ekologinio ūkio gyvulininkystė“ yra pateikęs rekomendacijas ekologinės gyvulininkystės produkcijos gamybai. Šiame leidinyje yra skyrius, skirtas ekologinio ūkio paukščių laikymui, taip pat išanalizuoti ir kiti aktualūs ekologinės paukštininkystės klausimai.

Ekologiniams paukštininkystės ūkiams keliami dideli reikalavimai.Naminiai paukščiai turi būti laikomi diendaržiuose negali būti laikomi narvuose. Kai tik leidžia oro sąlygos, paukščiams turi būti prieinami diendaržiai ir, jei įmanoma, paukščiai turi praleisti juose mažiausiai trečdalį savo gyvenimo. Didžioji aptverto ploto dalis turi būti padengta augmenija, jame turi būti įrengtos priedangos ir pakankamas skaičius lovių lesalui ir vandeniui.

Reikia, kad dedeklės vištos turėtų: 1 vištai ne mažiau 10 cm ilgio lesyklos, 4 cm kai naudojamos žiedinės girdyklos. 1 dedeklei reikia: 15 cm ilgio laktos, 250 cm2 pakratais padengto ploto.

1000 dedeklių bendras plotis landų turi būti minimum 2 m.

1 broileriui ir perlinei vištai reikia 4 m2 pasivaikščiojimo ploto, kalakutui 10 m2 , žąsiai 15 m2, ančiai 4,5 m2.

28

Dedeklėm gali būti prie natūralaus naudojamas ir dirbtinis apšvietimas, kad būtų 16 h per parą apšvietimo. Reikia 10-15 lx, minimum 5 lx.

Privaloma laikyti minimum 8 valandas nepertraukiamo ramybės režimo be dirbtinio apšvietimo.

Kiekvienoje paukštidėje turi būti, ne daugiau 4800 vištų, 3000 dedeklių, 5200 perlinių vištų, 4000 antelių, 3200 gaigalų (antinų) , 2500 kastruotų gaidžių.

7 pav. Laisvo vištų laikymo ekologiniame ūkyje pavyzdys Šaltinis: http://www.press.lt

Po kiekvieno pulko paukščių komplektavimo svarbu viską išvalyti, dezinfekuoti, naudojamos tik tos medžiagos kurios leidžiamos ekologiniuose ūkiuose ( citrinos, skruzdžių, pieno, acto rūgštys, alkoholis, kalkės ir kt.)

Paukščių ankstyviausias skerdimo amžius: - broileriams 81 d.

- kastruotiems penimiems gaidžiams 150 d. - antims (patelėms) 49d.

- antims (patinams) 70 d. - perlinėm vištom 94 d.

- kalakučiukams ir žąsims (skirtoms kepimui) 140 d.

Paukščių kilmė: Pasirenkant veisles ar linijų derinius, svarbu žinoti jų prisitaikymą įvairioms sąlygoms, atsparumą ligoms ir panašiai, taip išvengiant sveikatos sutrikimų intensyviai auginant paukščius. Jei komplektuojant nėra galimybių įsigyti paukščių iš ekologinio ūkio, tuomet galima įsigyti paukščių iš kitų ūkių laikantis reikalavimų:

- višta turi būti ne vyresnė kaip 15 savaičių amžiaus, - gavus leidimą galima įsigyti kitų paukščių,

29

- mėsiniai paukščiai ne vyresni nei 3 dienos amžiaus.

Aiškiai apibrėžti ir išdėstyti taisyklių reikalavimai, įgalina tiek ekologiškų ūkius, tiek juos sertifikuojančias bei kontroliuojančioms įstaigoms dirbti vieningai šioje srityje.

Vyriausybės parama ekologinei gamybai, be abejo, yra svarbus rinkos augimo veiksnys, kadangi tiesioginės išmokos kompensuoja šios gamybos didesnių išlaidų dalį. O tai vykdoma prisilaikant EEB reglamento 1257/99 dėl tiesioginių išmokų ekologiškos produkcijos

gamintojams.

Tačiau kiekvienoje šalyje išmoka ekologiškai ūkininkaujantiems yra skirtinga, nes ji nustatoma, įvertinus išmoką įtakojančius veiksnius, kurių dydis kiekvienoje šalyje yra skirtingas. Ekonominiai skaičiavimai rodo, kad ekologiškai ūkininkaujantys dėl žemės ūkio produkcijos gamybos technologinių ypatumų, ypač pereinamajame iš tradicinio į ekologinį ūkininkavimą etape, patiria ekonominių nuostolių: vidutinės gamybos išlaidos priklausomai nuo žemės ūkio produkcijos rūšies, skaičiuojant Lt/t, padidėja vidutiniškai nuo 24 % iki 87 %. Pagal ES rekomendacijas, kitų valstybių patirtį, nustatant išmokų lygį ekologiškai ūkininkaujantiems, turėtų būti įvertinami sutaupyti ir papildomi kaštai bei prarastos pajamos (Lt/ha), susidarantys dėl reikalavimų ekologiniams ūkiams vykdymo. Be to, ūkininkaujančių ekonominei motyvacijai paskatinti skiriamas tam tikro dydžio priedas: kompensacinės išmokos suma gali būti padidinta 10 - 15 %. ES valstybėse (pavyzdžiui, Austrijoje, Vokietijoje) išmokų skaičiavimo metodikoje ekonominiai rodikliai, kurie skaičiuojami nustatant išmokų lygį, įvertinami ES vidutinėmis kainomis ir, kintant rinkos sąlygoms, išmokų dydis koreguojamas.

Tačiau tiesioginės išmokos gamintojams negarantuoja ekologiškų produktų rinkos augimo, jei gamybos struktūra nėra pritaikyta prie paklausos. Ekologinis žemės ūkis yra nedidelis žemės ūkio sektorius, bet šių produktų rinka nėra valdoma įprastinių rinkos svertų, todėl labai svarbu teisingai parengti rinkos paramos strategiją. Lietuvoje, siekiant skatinti tokio ūkininkavimo būdo plėtrą, taipogi reikalinga valstybės parama.

Ekologinis žemės ūkis skiriasi nuo kitų ūkininkavimų būdų tuo, kad ekologinės gamybos ūkiai privalo laikytis griežtų ekologinio žemės ūkio taisyklių, o šių ūkių produkcijai taikoma kilmės sertifikacija. Produktų sertifikavimas ir ženklinimas, padeda pirkėjams juos atskirti rinkoje ir net prisideda prie paklausos didėjimo rinkoje. Tik sertifikuoti ūkiai ir įmonės gali realizuoti produktus, paženklintus ekologiškų produktų ženklu. Ekologinio ūkio sertifikavimas yra labai svarbus etapas ekologiškų maisto produktų gamybos sistemoje.

30

ES šalyse sukurta ir įgyvendinta ekologinio ūkio sertifikavimo sistema, kurią vykdo sertifikacijos įstaigos. Jos akredituojamos, vadovaujantis EN standartu 45011 dėl

sertifikacijos įstaigų akreditavimo.

Tarptautinę IFOAM akreditaciją Lietuvoje turi sertifikacijos įstaiga “Ekoagros”, kuri ir atlieka visų ekologinių ūkių sertifikavimą, priežiūrą ir kontrolę.

Apibendrinant galima teigti, kad sėkmingai vidaus ir užsienio rinkų plėtrai būtina ir toliau tobulinti teisinę bazę, reglamentuojančią sutartinius santykius; informacijos tinklą; efektyvią marketingo sistemą; kooperatinių ryšių plėtrą; vystyti konsultacinių tarnybų tinklą.

31

3. EKOLOGIŠKŲ

PAUKŠTIENOS IR JOS PRODUKTŲ

POREIKIO LIETUVOJE TYRIMAS

Plačiąja prasme metodologija galima apibrėžti kaip bendriausius pažinimo principus (žodis metodologija kilęs iš graikų kalbos žodžių “methodos” ir “logos”). Tačiau įvairioje literatūroje ši sąvoka traktuojama nevienodai:

Metodologija – tai pažinimo metodai ir būdai konkrečioje mokslo kryptyje; Metodologija, susijusi su tyrimo metodais ir technika.

Metodologija – tai mokymas apie metodą.

Nepaisant sąvokų įvairovės, metodologiją galima apibrėžti kaip teoriją, kuri nagrinėja mokslinio pažinimo procesą (bendroji metodologija) ir jo principus (bendramokslinė metodologija) bei mokslinio tyrimo metodus ir technika (mokslo krypties metodologija). Metodologija, kaip žinių sistema, gali būti aprašomoji (deskriptyvinė), aprašanti kaip funkcionuoja mokslinio pažinimo procesas, bei atskleidžianti jo struktūrą, ir normatyvinė (perskriptyvinė), formuojanti paties mokslinio pažinimo proceso reikalavimus ir atsakanti į klausimą, koks turi būti mokslinis pažinimas.

3.2. Mokslinio tyrimo procesas

3.2.1. Pasiruošimas tyrimui ir tyrimo organizavimas Mokslinis tyrimas buvo organizuotas tokia eiga:

a) temos formulavimą;

b) tyrimo problemos aptarimą; c) tyrimo objekto apibūdinimą;

d) tyrimo tikslo ir uždavinių nustatymą;

e) tyrimo proceso organizavimą (tyrimo metodų ir procedūrų aptarimą, tiriamųjų kontingento – imties tūrio nustatymą ir kt.)

Mokslinio darbo tyrimo temos pasirinkimą sąlygojo tai, kad išstudijavus mokslinę literatūrą, atlikus statistinių duomenų analizę pasirinkta darbo tema, man nepavyko rasti jokių duomenų apie ekologiškų paukštienos produktų gamybos ar jų pardavimo apimtis Lietuvoje. Paaiškėjo, kad Lietuvoje nebuvo atlikta tyrimų, kurie padėtų išsiaiškinti gyventojų poreikį ekologiškiems paukštienos produktams, tame tarpe ir kiaušiniams .

Mokslinio darbo tyrimo tema: ekologiškos paukštienos ir jos produktų poreikio

32

kitokiems susirgimams, plintant apsigimimams ir pasitaikant apsinuodijimų pesticidais atvejų, žmonės ima vengti chemikalais apdorojamų produktų ir pradeda ieškoti sveikų ekologiškų. Tačiau vartotojas, norintis nusipirkti ekologiškų maisto produktų, turi vykti į muges ar tiesiai į ekologiškai ūkininkaujančio ūkininko kiemą, nes prekybos įmonėse jų neranda.

Tyrimo objektas: gyventojų poreikis ekologiškiems vištienos produktams, tame tarpe ir kiaušiniams.

Hipotezės formulavimas yra bene pats svarbiausiais ir sunkiausias tyrimo etapas. Tai preliminari teorija, kuri preliminariai formuluoja priežastinius ryšius ir dėsnius bei jų pagrindu numato naujus objektus, naujas tyrimų kryptis ir metodus. Vadinasi, mokslinis tyrimas – ne aklas faktų kaupimas, o tikslingas ir kryptingas perėjimas nuo hipotezės prie teorijos.

Hipotezė – tai mokslinio pažinimo forma, išreiškianti moksliškai pagrįstą, tačiau dar

nepatikrintą ir nepatvirtintą naujų dėsnių, priežastinių ryšių, objektų bei jų struktūrų ir savybių numatymą.

Tyrimo hipotezė: darome prielaidą, kad Lietuvos gyventojų teigiamas požiūris į ekologiškus vištienos produktus bei auganti paklausa jiems, gali sudaryti realias galimybes ekologiškai auginamų vištų skaičiaus didinimui, o tuo pačiu ir ekologinių ūkių plėtrai.

Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų poreikį ekologiškiems vištienos produktams Tyrimo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti gyventojų socialinę bei ekonominę padėtį 2. Išanalizuoti vartojimo išlaidų struktūrą

3. Išsiaiškinti gyventojų požiūrį į ekologiškus produktus ir poreikį jiems Kiekviena mokslo sritis turi savus tyrimo metodus. Metodo reikšmė yra labai svarbi. Gerai parengtas ar pritaikytas metodas žymiai palengvina tyrimą.

Tyrimo metodas – tai tam tikrų praktinių arba pažintinių rezultatų gavimo būdas, taikant

įvairiais priemones. Savo ruožtu tai sisteminė procedūra, susidedanti iš nuosekliai pasikartojančių operacijų, kurių taikymas kiekvienu konkrečiu atveju leidžia pasiekti norimų rezultatų. Taigi siekiant efektyvių tyrimo metodų ir objektyvių naujų žinių gavimo būdų, jie visų pirma turi būti metodologiškai pagrįsti, o antra – turi būti informatyvūs ir patikimi (validūs).

33

Atliekant šį tyrimą buvo naudojami tokie tyrimo metodai: • Duomenų analizė

• Apklausa;

Duomenų analizės metodas buvo taikomas siekiant gauti objektyvios informacijos apie

Lietuvos gyventojus. Tuo tikslu buvo analizuojami įvairūs Lietuvos statistikos metraščio duomenys, kurie yra patikimi ir atitinka tikrovę Ši analizė padėjo suformuluoti tinkamus klausimus anketos sudarymui.

Anketinės apklausos metodas pasirinktas dėl keleto priežasčių: mažiausiai laiko ir

sąnaudų reikalaujantis metodas; leidžiantis surinkti informaciją iš daugelio tiriamųjų; labai plačiai taikomas praktikoje, būtent tada, kai negalima taikyti kitų tyrimo metodų, kas rodo jo populiarumą ir patikimumą; šimtaprocentinis arba artimas jam anketų grąžinimo lygis; galimybė tyrimo organizatoriui konsultuoti respondentus (iškilus būtinybei).

Respondentų atrankos pagrindimas. Sekantis labai svarbus etapas – tiriamųjų

kontingento parinkimas. Jadov V. savo knygoje apie sociologinius tyrimus yra pateikęs kokybinio tyrimo reprezentatyvios imties su 5 % paklaida atvejų skaičių lentelę. Iš jos matosi, kad generalinės aibės visumos didėjimas nėra proporcingas imties tūrio didinimui. Pastarasis kinta labai nežymiai. Vadovaujantis Jadov V. ir Kardelio K. imties tūrio nustatymo metodika, tiriamajame darbe pasikliauta 95 % patikimumu ir visiškai laisvai nusistatyta tyrimo atvejų skaičius ir tyrimui pravesti parengta 210 anketų.

Tyrimas atliktas laikantis socialinių tyrimų etikos reikalavimų. Fundamentali tyrimų etikos koncepcija yra pačių tiriamųjų sutikimas dalyvauti tyrime. Prieš pateikiant anketą respondentams, buvo suteikta išsami informacija apie vykdomą tyrimą, paaiškinta jų teisė bet kuriuo metu pasitraukti iš tyrimo jam nepasibaigus, apie galimybę gauti informaciją apie tyrimo eigą ir rezultatus.

3.2.2. Empirinių duomenų rinkimas

Empirinį tyrimą galima apibūdinti kaip įvairios formos informacijos gavimą esant kontaktui tarp tyrėjo ir tiriamojo objekto. Tačiau tai nėra visai paprastas procesas. Kaip tarpininkas tarp tyrėjo ir tiriamojo objekto yra tyrimo metodas, kuris riboja arba iš viso izoliuoja tyrėjo poveikį. Todėl tyrimo metodams yra keliami dideli reikalavimai.

Empirinio tyrimo duomenys – tai daiktų, reiškinių, požymių arba objektyvios tikrovės ryšių atspindys. Tačiau tai ne objektyvios aplinkybės, o jutiminis jų atspindys, nes ne realūs

34

objektai, o duomenys apie juos sudaro empirinį mokslo pagrindą. Šiame etape renkami duomenys, kurie patvirtina arba paneigia tyrimo hipotezę.

Dauguma duomenų turi būti statistiškai sugrupuoti pagal kurią nors teoriją. Taip sugrupuoti duomenys vadinami antriniais. Pavyzdžiui, tokie duomenys gali būti įvairios dažnuminės charakteristikos, vidurkiai, koreliaciniai (tarpusavio) ryšiai ir t.t. Šiuo atveju jie įgauna mokslinio apibendrinimo formą ir sudaro prielaidas tolimesniems teoriniams apibendrinimams. Antra vertus, duomenys turi būti patikrinti arba turi būti patikrintas jų reprezentatyvumo laipsnis.

Pagal pobūdį duomenys gali būti klasifikuojami į mokslinius ir nemokslinius, sociologinius, edukologinius, psichologinius, biologinius ir t.t., o pagal tyrimo metodus – į stebėjimo, apklausos, eksperimento ir kt. Pravartu pabrėžti, jog svarbu surinkti ne kuo daugiau duomenų kaip tokių, nes moksliniu požiūriu svarbiau surinkti mažiau duomenų, tačiau tokių, kurie būtų pakankamai reprezentatyvūs ir informatyvūs.

Darbo tikslui pasiekti pasirinktas kokybinių tyrimų srities, anketinės apklausos

metodas. Apklausai buvo parengta 10 klausimų anketa, iš kurių 2 atviri ir 8 uždari. Anketos

pavyzdys pateiktas 1 priede. Ja buvo siekiama išsiaiškinti gyventojų požiūrį į ekologiškus vištienos produktus ir poreikį jiems. Anketa buvo skirta eiliniams Lietuvos gyventojams, kurie atsitiktinai pateko ir savo noru dalyvavo tyrime. Apklausa buvo vykdoma 2005 m. spalio – 2005 m. gruodžio mėnesiais keturiose Lietuvos vietovėse. Tai: Utenos, Molėtų ir Zarasų rajonuose bei Kauno mieste. Tyrimą vykdė pats darbo autorius, todėl turėjo galimybę pabendrauti su kiekvienu respondentu. Apklausiama buvo prekybos centruose, viešo maitinimo įmonėse, autobusų stotyse, prisilaikant visų apklausos organizatoriui keliamų reikalavimų bei tyrimų etikos normų. Iš viso tyrime dalyvavo 210 respondentų. Visos anketos užpildytos tvarkingai ir jų pagrindu buvo atlikta analizė. Anketinės apklausos analizės duomenys pateikti

2 priede.

3.2.3. Tyrimo duomenų apdorojimas

Tyrimo duomenų analizės pagrindimas. Anketinės apklausos būdu gauti duomenys

buvo apdorojami matematinės statistikos metodais. Pirmiausia buvo atliktas procentinis duomenų įvertinimas. Jo pagrindu atlikta teorinė duomenų analizė.

Duomenų apdorojimas. Tyrimo metu gauta informacija apie respondentus buvo

apibendrinta. Dalis duomenų darbe paskaičiuoti santykiniai dydžiai (žr.2 priedą), arba pavaizduoti grafiškai – stulpelinėmis ir skritulinėmis diagramomis. Tam buvo naudojama