Šunų trečiojo voko liaukos išsivertimas Canine prolapse of the gland of the third eyelid

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Margarita Bondarenko

Šunų trečiojo voko liaukos išsivertimas

Canine prolapse of the gland of the third eyelid

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: vet.gyd. Aušra Matusevičiūtė

DARBAS ATLIKTAS LSMU VA DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų trečiojo voko liaukos išsivertimas“ .

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1 Trečiojo anatomija ir funkcijos ... 8

1.2 Trečiojo voko kremzlė ... 9

1.3 Trečiojo voko liauka ... 10

1.4 Junginė ... 10

1.5 Limfiniai folikulai ... 10

1.6 Trečiojo voko judėjimas ... 10

1.7 TVLI ... 11 1.8 TVLI priežastys ... 12 1.9 Veislės ... 13 1.10 Sausasis keratokonjunktyvitas (SKK) ... 13 1.11 Chirurginis gydymas ... 14 1.12 Instrumentai ... 14

1.13 Junginės kišenės procedūra ... 16

2. DARBO METODIKA... 17

2.1 Tyrimo objektas ir vieta ... 17

2.2 Tyrimo metodai ... 17

2. 3 Statistinė duomenų analizė ... 19

3. REZULTATAI... 21

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 31

IŠVADOS ... 32

REKOMENDACIJOS ... 35

SANTRAUKA

Šunų trečiojo voko liaukos išsivertimas Margarita Bondarenko

Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas: Išnagrinėti šunų TVLI atvejus ir jų gydymo būdų efektyvumą. Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti ir apibendrinti mokslinę literatūrą ir straipsnius šunų TVLI tematika. 2. IšanalizuotiTVLI pagal tai, kurioje akyje pasireiškia, taip pat pagal šunų, amžių, veislę, svorio kategoriją.

3. Įvertinti ir išanalizuoti TVLI chirurginio ir nechirurginio gydymo būdu efektyvumą. 4. Įvertinti TVLI pasireiškimo ryšį su paviršiniu dermatitu ir išoriniu ausies uždegimu.

Darbo metodika:Tyrimui reikalingi duomenys buvo renkami smulkių gyvūnų veterinarijos klinikoje „X“ Vilniuje, 2015-2017 metais. Pacientams buvo įvertinamas palaikomųjų trečiojo voko liaukos raiščių pajėgumas ir atsižvelgiant į tai, jie buvo gydomi chirurginiu būdu, panaudojus junginės kišenės technika ir nechirurginiu būdu – Tobradex akių lašais. Duomenų statistinė analizė buvo atlikta naudojant SPSS (IBM SPSS Statistics 23) programinį paketą ir pavaizduota grafikuose.

Rezultatai ir išvados: Buvo analizuoti 79 šunų TVLI atvejai. Atliktame tyrime TVLI dažniausiai pasireiškė jauniems mišriems, brachicefalų ir molosų veislės šunims, ypač anglų buldogams ir korsikos šunims dešinėje akyje. Daugiau nei pusė šunų svėrė 10-25 kg, o lyčių pasiskirstymas – beveik lygus.Chirurginio TVLI gydymo efektyvumas junginės kišenės technika yra labai aukštas, pakartotinės operacijos reikėjo tik 2 atvejuose. Nechirurginio gydymo efektyvumas yra mažas, bet pakankamas leisti sutikti su autorių hipoteze, kad TVLI gali turėti ne tik genetinę, bet ir uždegiminę etiologiją.Ryšio su paviršiniu dermatitu ir išorinės ausies uždegimu įvertinti neįmanoma, nes duomenų palyginimui mokslinės literatūros rasta nebuvo. Galima teigti, kad šios patologijos dažnai figūravo šunų ligos istorijose dėl savo plataus paplitimo.

5

SUMMARY

Canine prolapse of the gland of the third eyelid Margarita Bondarenko

Master‘s Thesis

The aim of research: to review clinical casesof canine prolapse of the gland the third eyelid and evaluate theirtreatment’s efficiency.

The tasks of research:

1. To analyse and summarise scientifical literature and articles related to canine third eyelid gland prolapse

2. To identificate, in which eye the gland prolapses the most frequently and analyse the link between third eyelid gland prolapse and dog age, weight cathegory and breed.

3. To evaluate the efficiency of surgical (Morgan’s pocket technique) and non surgical treatment of the prolapse of the glandthird eyelid.

4. To analyse the link between the prolapse of the gland of the third eyelid and atopic dermatitis and otitis externa.

Methods of research: the data was gathered in period of2015-2017 in a private small animal veterinary clinic “X” in Vilnius.In patients it was evaluated the strenght of the ligaments which support the gland of the third eyelid and according to the results, the surgical (pocket technique) or non surgical (Tobradex eye drops) treatment was selected. The results were statistically processed with SPSS (IBM SPSS Statistics 23)programme and represented in diagrams.

Results and conclusions:It was analysed data about 79dogs.In the research young mixed, Brachicephalic and Molos dog breeds, especially English bulldog and Cane Corsa appeared mostly frequently. The right eye was affected the most frequently. More than a half of the dogs was in medium weight cathegory, sexes distributed equally. Surgical treatment’s efficiency using Morgan’s pocket technique is very high, repeated procedures was needed only in two cases. Non surgical treatment was low efficient, but high enough to assume that the prolapse can have not only genetical cause, but could also appear because of the inflammation. It is impossible to evaluate the link between the prolapse and atopic dermatitis and otitis externa, because there was not found any scientifical publication to compare the data, however, it can be assumed that mentioned pathologies often appeared in the case-histories because of their general high prevalence.

SANTRUMPOS

7

ĮVADAS

Trečiasis vokas (palpebre tertia) arba pusmėnulinė junginės klostė (plica semilunaris

conjunctyvae) yra pridėtinis akies organas, gerai išsivystęs pas šunis (14).TVLI iškritimas kelia vis

didesnį susirūpinimą, kadangi šiai būklei ir SKK yra linkusios daug šunų veislių (1). Taiyra

dažniausia sutinkama mirkčiojimo membranos patologija, taip pat žinoma kaip “vyšninė akis” (eng.

cherry eye“) (2).

Šiandien chirurginis atstatymas laikomas TVLI gydymo auksiniu standartu (2).Viena iš trečiojo voko liaukos atstatymo technikų, kuri yra lengvai atliekama ir turinti labai aukštą sėkmės rodiklį, yra Morgano junginės kišenės chirurginio atstatymo technika (8).

Jeigu TVLI nėra gydomas, chroniška iškritusios trečiojo voko liaukos sąveika su aplinkos veiksniais gali išprovokuoti liaukos hipertrofiją ir sumažinti ašarų gamybą, taip pat sukelti

konjunktyvitą ir ištakų iš akies pasirodymą (17), o ilgesnėje perspektyvoje – ir SKK.Pažeista liauka turi būti chirurgiškai atstatyta, nes jos pašalinimas mažina ašarų kiekį 15-26 proc. pas kates ir iki 40 proc. pas šunis (8), kas sumažina natūralią akies apsaugą nuo aplinkos veiksnių ir provokuoja SKK.

Nepaisant to, kad TVLI etiologija nėra žinoma, įtariama, kad šunims liga gali persiduoti genetiškai dėl ryškaus paplitimo,pastebimo kai kuriuose veislėse (8).Taip pat egzistuoja nuomonė, kad TVLI gali sukelti junginės uždegimas, bet šiuo klausimų mokslininkų nuomonės

nesutampa(12).

Lietuvos Kinologų Draugijos Šunų Veisimo nuostatuose nėra nurodoma, kad šunis, turinčius TVLI, veisti yra draudžiama; tačiau tokie šunys turi būti registruojami.

Nagrinėjant tyriamų šunų ligos istorijas, buvo pastebėta, kad jose pakankamai dažnai

sutinkamos tokios ligos kaip paviršinis dermatitas ir išorinės ausies uždegimas. Taigi nusprendžiau ištirti TVLI ryšį su minėtomis ligomis.

Darbo tikslas:

Išnagrinėti trečiojo voko liaukos išsivertimo atvejus ir jų gydymo būdų efektyvumą.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti ir apibendrinti mokslinę literatūrą ir straipsnius šunų TVLI tematika. 2.IšanalizuotiTVLI pagal tai, kurioje akyje pasireiškia, taip pat pagal šunų lytį, amžių, veislę, dydį.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Trečiojo voko anatomija ir funkcijos

Trečiasis vokas (arba mirkčiojimo membrana) yra judri, apsauginė, imuninė, liaukinė struktūra, gulinti tarp akiduobės ir apatinio voko, apatinio junginės maišelio medialinėje dalyje pas žinduolius (Pav. 1) (6). Trečiasis vokas pas šunis ir katės yra nazoventralioje padėtyje, pas triušius nazaliai, o pas paukščius – dorsaliai (15).Jis turi keletą sinonimų – mirkčiojimo membrana, mirkčiojamoji plėvelė, pusmenulinė junginės klostė (5), kurią taip pat rudimentine forma turi žmonės ir kai kurie primatai (5). Taip pat trečiasis vokas gali būti apibūdinamas kaip modifikuota trikampio formos junginės klostė, išeinanti iš medialinio akies krašto ir dalinai dengiati akį (2).

Trečiasis vokas yra labai judrus, ir pajėgus išsiplėsti tiek, kad uždengtų visą priekinį ragenos paviršių (14). Pas paukščius ir katės jis yra daugiau mobilus, ir pas paukščius jis yra labai plonas ir pusiau permatomas (5).Trečiojo voko membrana gali išeiti vidiniame šoninio akies kampo krašte ir uždengti reikšmingą ragenos dalį (5). Bet kuri būklė, kurios metu padidėja akiduobės organų tūris, sąlygos trečiojo voko slinkimą į priekį, o akiduobės organų tūrio sumažėjimas skatins akies obuolio atsitraukimą atgal į akiduobę ir taip pst sudarys sąlygas trečiojo voko pagrindui būti išstumtam į priekį (12).Kai gyvo šuns akis yra normalioje pozicijoje, trečiasis vokas yra pasislėpęs akiduobėje; tik jo laisvas kraštas yra matomas ventromedialinėje vokų plyšio dalyje, uždengtas ašarų karpelės dalimi (14).

Trečiasis vokas susideda iš T-formos kremzlės, kuri iš abiejų vokų ir akies pusių yra padengta jungine (3). Kremzlė ir trečiojo voko liauka savo abejais akies obuolio ir voko paviršiais yra stipriai prigludusius prie trečiojo voko laisvojo krašto, ir silpniau prie trečiojo voko liaukos pagrindo(6). Trečiojo voko funkcija yra fiziškai apsaugoti akį ir tolygiai paskirstyti ašarų plėvelę ant ragenos (3).Šunų trečiajame voke jungiamojo audinio skaidulos prijungia hialininės kremzlės pagrindą ir trečiojo voko ašarų liauką prie akies obuolio paviršiaus, vidinio voko raiščio ir akiduobės fascijos (5).Trečiojo voko laisvasis kraštas ir priekinio krašto dalis dažnai, bet ne visada, yra pigmentuoti(6).Akiduobės paviršinis ir gilusis raumenų skaidulų sluoksniai yra susiję su trečiojo voko pagrindu (14).Dalis vidurinio raumenų skaidulų sluoksnio susijungia su trečiojo voko šoniniu kraštu formuodami palaikomąjį raištį (14).Menkai išreikštaspalaikomasis raištis pritvirtina liaukos pagrindą ir kremzlę prie akiduobę supančių apatinio įstrižinio ir tiesiųjų raumenų (6).

9

 T-formos kremzlinių „griaučių“ (cartilago plica semilunaris conjunctivae);  Trečiojo voko liaukos;

 Junginės, dengiančios akies obuolio ir vokų paviršius;

 Grupinių paviršinių limfinių folikulų ant trečiojo voko akies obuolio paviršiaus (6). Trečiasis vokas atlieka žemiau išvardintas svarbias funkcijas:

 Ašarų plėvelės pasiskirstimas ant ragenos (visoms rūšims);  Ragenos apsauga (visoms rūšims);

 Ašarų plėvelės vandeninės dalies ir imunoglobulinų gamyba (pas žinduolius) (6). Taigi trečiojo voko ar jo liaukos pašalinimas gali sukelti:

 Sausą keratokonjunktyvitą, nepasiduodantį įprastiems gydymo metodams;  Keratitą,išdžiuvimą ir mikrotraumasdėl padidėjusio sąlyčio su aplinkos poveikiu;  Nepasiduodantį gydymui konjunktyvitą(6).

Pav. 1. Trečiojo voko anatomija (21).

1.2 Trečiojo voko kremzlė

Mirkčiojamosios membranos sustorėjime guli T-formos kremzlinė struktūra (2).Pas šunis

(2).Susijusi su trečiuoju voku pridetinė ašarų liauka guli trečiojo voko kremzlės vertikalios atšakos pagrinde (2).

1.3 Trečiojo voko liauka

Trečiojo voko ašarų liauka guli kremzlės pagrindę (3), yra rožinės spalvos, vandens lašo formos, mišraus seromukozinio tipo (14).Fiziologinėje būklėje trečiojo voko liauka guli tarp apatinės trečiojo voko membranos ir akiduobėsaudinių, palaikoma jungiamaisiais audiniais(4).Trečiojo voko liauka yra svarbi vokų, akies paviršiaus ir junginės sveikos būklės palaikymui (1).Ji reikšmingai prisideda prie ašarų gamybos, išskirdama 30-50% viso vandeningo ašarų tūrio (3). Ašaros išsiskiria iš liaukos per daugybę mažų kanalėlių kurie išsidėsto ant trečiojo voko viršutinio paviršiaus (3). Taip pat ji atlieka svarbų imunologinį vaidmenį, gaminant imunoglobulinus ašarų plėvelei (3).Pas šunis šitos liaukos inervacija yra kartu ir adrenerginė, ir cholinerginė, su cholinerginių receptorių vyravimu(6).

1.4 Junginė

Visų žinduolių junginės anatomija yra panaši. Junginė tęsiasi nuo vokų kraštu iki akies obuolio kraštų ir yra pagrindinis barjeras, atskiriantis akies obuolį ir akiduobę nuo išorinės aplinkos (5). Junginė, dengianti trečiojo voko pagrindinį kraštą, gali būti pigmentuota arba nepigmentuota – ta, kuri nepigmentuota, yra dažniausiai geriau matoma, nei tamsi pigmentuota (3).Junginėje yra keleta paviršinių limfoidiniųfolikulų, kurie atlieka svarbų vaidmenį akies apsauginiuose mechanizmose nuo ligų (3). Junginė, kaip mukozinė membrana, sudaro pirmą gynybos nuo išorinės aplinkos poveikio liniją (5). Jos elastinė struktūra amortizuoja akies obuolio ir akiduobės judėjimus. Junginė guli ant akiduobės fascijos; su akies obuoliu ji kontaktuoja per akies obuolio fasciją arba Tenono kapsulę ir jungiasi prie kraštų (5). Tokiu būdu junginė sąlygoja akies obuolio judėjimą ir suteikia akiai savybę judėti beveik neapribojamai(5).

1.5 Limfiniai folikulai

Rausvai raudonos spalvos limfiniai folikulai, yra išsidėstę po jungine ant trečiojo voko akies obuolio paviršiaus (6).

1.6 Trečiojo voko judėjimas

11

voko padėtis taip pat priklauso nuo lygiųjų akiduobės raumenų tonuso, kurie yra valdomi simpatinės nervų sistemos (3).Simpatinio tono sklidimo pakitimų metu, kaip, pvz., Hornerio sindromo atveju, pasireiškia enoftalmas (akies obuolio poslinkis atgal į akiduobę) ir trečiojo voko iškritimas(6).Pas šunis dorsolateralinis trečiojo voko judėjimas yra pasyvus ir susijęs su atitraukiamojo akies raumens judėjimu, akiduobės fascijos pakilimu ir riebalinio akiduobės kūno (5). Kai akies obuolys atsitraukia į akiduobės gilumą, akiduobės riebalinis kūnas pasislenka į priekį, pastumiant trečiojo voko pamatą į priekį, ko pasakoje trečiasis vokas yra ištempiamas ant ragenos paviršiaus (5). Paukščiai turi simpatine nervų sistema valdomas lygiųjų raumenų skaidulas, kurios aktyviai sutraukinėja trečią voką (13). Pas kates tokių skaidulų yra tik keletas, o pas šunis jų beveik nėra, todėl pas šitas rūšis trečiasis vokas susitraukia beveik pasyviai (13).Trečiojo voko poziciją taip pat iš dalies lemia lygiųjų raumenų simpatinis tonas (6), nors raumenynas, kontroliuojantis trečiąjį voką yra didžiąja dalimi rudimentinis, todėl trečiojo voko membrana juda pasyviai akies paviršiumi, kai akies obuolys yra įtrauktas obuolio įtraukiamojo raumens, įnervuoto atitraukiamojo nervo(6). Judesio kryptis yra dorsolaterali, link akiduobės raiščio (6).

1.7 TVLI

Ašaras gaminančios trečiojo voko liaukos išsivertimas yra taip pat žinomas kaip liaukinė hiperplazija, hipertrofija, trečiojo voko liaukos adenoma, liaukos iškritimas arba „vyšninė akis“ (angl. cherry eye)yra dažna oftalmologinė problema, pasireiškianti daugiau šunims nei katėms(1).Apie TVLI pasireiškimą pranešama apie 30 paskutiniųjų metų (1993)(8).

TVLI apibūdinamas kai ašarų liaukos audinio iškritimas iš vidinio akies kampo tarp trečiojo voko ir akies ragenos (7). Dažniausiai išvirtimas įvyksta horizontalios ir vertikalios dalies susijungime, kur yra pati silpniausia mirkčiojimo membranos visos kremzlinės atramos sistemos dalis (2). Kliniškai iškritusi liauka atrodo kaip apvalus darinys rožinės arba raudonos spalvos (7).Kiti autoriai ją apibudina kaip raudona įvairaus dydžio masė, išeinančią iš po trečiojo voko vidiniame akies kampe (pav. 2) (2).

Gyvūnams pasireiškia tokie kliniški požymiai kaip epifora, konjūktyvitas ir ūmus raudonos spalvos darinio atsiradimas vidiniame apatinio voko krašte (8), kurisneretai sukelia diskomfortą ir gleivingo sekreto išskyrimą iš akies plyšio dėl ašarų liaukos audinių traumos (7). Chroniškas išsivertimas laikui bėgant sukelia junginės uždegimą ir jo tūris didėja (2).

būti vienpusė ar dvipusė (1), o Charles L. Martin patikslina, kad trečiojo voko prolapsas yra jaunų šunų liga, pasireiškianti nuo 4 savaičių iki 2 metų amžiaus (12).

Pav. 2. TVLI (22).

1.8 TVLI priežastys

TVLI priežastys nėra pilnai išaiškintos; yra keletas patogenezės hipotezių. Pagal viena teorija, liaukos išsivertimas pasireiškia dėl jungiamojo audinio esančio ventraliai už trečiojo voko ir užtikrinančio normalią liaukos padėtį, uždegimo ir nusilpimo, kai jis leidžia liaukai persikelti dorsaliai, apsiversti ir išsiversti virš pagrindinio trečiojo voko krašto(1).Dauguma mokslininkų iš dalies sutinka su šita teoriją, pvz.Severin aprašė, kad šita liga gali pasireikšti dėl užtikrinančių liaukos padėtį jungiamųjų audinių silpnumo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo hipotezę (12). Kai kurie autoriai taip pat teigia, kad TVLI būklė vystosi esant blogam jungiamojo audinio, esančio tarp liaukos pagrindo ir periorbitalinių audinių, išsivystymui (9).Kiti mano, kad dažniausiai TVLI pasireiškia dėl limfinių folikulų hiperplazijos ir jungiamojo audinio, tvirtinančios trečią voką prie akiduobės, silpnumo, kombinacijos (6).

Yra hipotezė, kad TVLI gali predisponuoti uždegimas (12), o tiksliau,limfoidinė hiperplazija dėl chroniškodirginimo, sukeliamo aplinkos alergenais (2). Dugan et al. nustatė, kad silpnas paviršinis uždegimas gali būti susijęs su TVLI pasireiškimu pas Biglius (12). Taip buvo nustatyta, kad kai kuriais atvejais, TVLI gali būti infekcinis(12).Pas šunis, gyvenančius netoliese vienas kito, jeigu jie suserga vienu metu, kartu su tokiais būdingais simptomais kaip karščiavimas, depresija, tonzilitas ir anoreksija gali pasireikšti ir TVLI (12). Dažniausiai tai nėra susiję su sisteminėmis ligomis (12).

13

1.9 Veislės

TVLI gali įvykti pas visas šunų veislės, bet kai kurios veislės turi didesnę riziką dėl genetinio polinkio: (2)didžioji dauguma brachicefalinių ir molosų veislių yra linkę sirgti vyšnine akimi (8).TVLI sutinkama pas daugelį šunų ir kačių veislių, ypač pas tuos, kurių trumpas snūkis ir iškilios akys; šiuo atveju iškritimą sąlygoja blogas trečiojo voko prigludimas prie akies ragenos (7).

Pagal Charles L. Martin Veislių predispozicija trečiojo voko liaukos išsivertimui yra sekanti: Amerikiečių koker spanielis, Biglis, Bloodhound, Bokseris, Anglų buldogas, Bulterjeras, Lhasa Apso, Neopolitan mastiff, Njufaundlendas, Senbernaras, Šarpejus. (12).Kiti autoriai mini Amerikiečių buldogus, Cane Corso,pėdsekius,Bostono terjerus, pudelius, pekinus, basetus kaip turinčius predispoziciją TVLI išsivystymui (2, 1).

Kadangi ligos genetiškas perdavimo mechanizmas nėra pilnaiištirtas, reikėtų informuoti šeimininką kad veisimas gali įamžinti problemą veislės palikuonyse ir tokiems pacientams rekomenduoti kastraciją (1).

1.10 Sausasis keratokonjunktyvitas (SKK)

Anksčiau šitas susirgimas visiškai nepagrįstai buvo gydomas chirurgiškai šalinant iškritusį liaukos audinį, o kartais ir visą trečiąjį voką (7). Pagal A.E. Geogescu ir kt., radikalus trečiojo voko liaukos ir susijusių liaukų išpjovimas nėra rekomenduojamas, nes visiškas trečiojo voko liaukos pašalinimas sutrikdo apsaugos mechanizmus, užtikrinamus mirkčiojamos membranos bei sumažina bendrą gaminamų ašarų kiekį (2).Iškritusios liaukos išpjovimas sukelia žymų ašarų gamybos sumažėjimą (apie 30proc), kas yra nustatyta panaudojant Širmerio testą (1), o kai kuriuose šaltiniuose minima, kad ašarų gamyba sumažėja net iki 40 proc (8). Tokiu būdu ašarų stoka neleidžia susidaryti ant akių paviršiaus pastoviai ašarų plėvei, kas sumažina akies atsparumą; dėl to susidaro ragenos erozijos ir opos, kurios reikalauja ilgo gydymo, kartais gydyti tenka visą gyvenimą (7).Histologiškai chirurginis trečiojo voko pašalinimas gali iššaukti tokius morfologinius pakitimus ragenos epitelyje kaip šviesių ląstelių sumažėjimas (aptinkama elektroniniu mikroskopu), ląstelių eksfoliacija, paviršinių ląstelių sluoksnių tarpląstelinis atitrūkimas, ląstelių pagrindo hemodesmosomų atitrūkimą (14).Taip pat visiškas liaukos pašalinimas padaro šunis linkusius į SKK (8),kuris pasireiškia vėliau po operacijos (1).

1.11 Chirurginis gydymas

Šiandien egzistuoja keletas chirurginių iškritusios trečiojo voko ašarų liaukos korekcijos metodikų, leidžiančių išsaugoti liauką ir jos sekrecinę funkciją ir grąžinančių ją į natūralią padėtį be žalingo poveikio akies sveikatai (7).Jos gali būti padalintos į dvi grupes: procedūros, kurių eigoje liauka prisiuvama prie aplinkinių audinių ir operacijos, susidedančios iš “kišenės” formavimo, kur yra įdedama liauka (2). Abi procedūros turi trūkumus ir privalumus (2). Po prisiuvimo (arba “inkaravimo”) technika atliktų operacijų operuotas trečiasis vokas turi tendenciją prarasti

paslankumą, o chirurginės technikos, kurių atlikimo eigoje yra formuojama “kišenė”, nedaro įtakos paslankumui, bet gali pakenkti trečiojo voko liaukos kanalėliams, ypač jeigu chirurginės

manipuliacijos buvo atliktos ant užpakalinio mirkčiojimo membranos paviršiaus. Tačiau Moore et al, 1994 aprašė, kad kišenės technika atliktų operacijų pasekoje lieka nepakitę ašarų gamybos procesai ar trečiojo voko liaukos išvedamųjų latakėlių morfologija (2).Gydymo metodas apimantis kišenės formavimą skirtas Molosų veislėms ir veislėms turinčioms purios struktūros poodinį riebalinį audinį (7).Atstatymo technika daugiau patartina naudoti operuojant mažųjų veislių bei jaunus šunis, ypač tuos kurie yra jaunesni nei 1 metai (4).Svarbu yra paminėti ir tai, kad kuo ilgiau liauka yra iškritusi ir veikiama išorinės aplinkos, tuo mažesnė galimybė, kad chirurginis gydymas bus sėkmingas (1).

Morgano kišenės chirurginio atstatymo technika yra lengvai atliekama ir turi labai aukštą sėkmės rodiklį (8). Šios procedūros metu yra formuojama kišenė, į kurią liauka yra įsiūvama, taip atstatat jos normalią padėtį ir ašarų gamybos funkciją (1). Kišenės technika nepažeidžia ašarų gamybos procesų arba trečiojo voko liaukos latakėlių morfologijos, taigi šita procedūra gali būti naudojama prolapso gydymui išvengiant liaukos išvedamųjų latakėlių sistemos pažeidimo (10). Todėl ši technika yra naudojama vietoj trečiojo voko pašalinimo (1). Vienintelis šalutinis poveikis yra tas, kad kai kuriais atvejais pastėbimas sumažėjęs trečiojo voko liaukos paslankumas naudojant kišenės techniką (8).

1.12 Instrumentai

15

manipuliacijų kiekį. Specializuotus oftalmologinius instrumentus geriausiai yra laikyti atskirai suvyniotus ir sterilizuotus be naudoti tik prireikus (5).

Instrumentas Funkcija

Towel chirurginės žnyplės (4 didelės, 4 mažos)

Palaiko paciento

Vielinis akių vokų skėtiklis (Barraquer)

Praskečia vokus ir leidžia prieiti prie trečiojo voko ir junginės

Mažos lenktos Mayo žirklės (Mayo/Matzenbaum)

Lateraliniai kantotomijai atlikti

Metalinė puodelis Fiziologiniam tirpalui/ Ringerio laktatui laikyti (akies drėkinimui) Silikoninė pompa su vamzdeliu Periodiškai akiai drėkinti

Entropion/chalazion chirurginės žnyplės

Su žiedu ir tvirta atramine plokšte. Skirtas suspausti ir stabilizuoti vokui Cilia chirurginės žnyplės Su lygiais galiukas, skirtas išpešti

blakstienai

Bishop-Harmon chirurginės žnyplės Su dantytais galiukai, paprastos audinių chirurginės žnyplės

Apsauginė voko plokštelė Plastinė ar metalinė, palaiko vokus įtemptus ir apsaugo rageną nuo chirurginių manipuliacijų

Beaver skalpelio kotas Patariama naudoti mikrochirurginį Beaver No. 6400 arba 6700 peiliuką vokų odai/junginei įpjauti

Standartinis adatos laikiklis (Castroviejo/Barraquer)

Rekomenduojamas standartinio dydžio, kad galėtų laikyti didesnius adatų ir siūlių dydžius.

Lenktos/tiesios Steven‘s žirklės Rekomenduojama dviejų skirtingų dydžių ir bukų galų

Lentelė Nr. 1. Chirurginiai instrumentai, rekomenduojami vokų chirurginėms operacijoms

1.13 Junginės kišenės procedūra

Junginės kišenės procedūra yra rekomenduojama senesniems šunims ir šunims, turintiems chronišką trečiojo voko liaukos prolapsą gydyti. Kai kurie veterinariniai oftalmologai naudoja šitą techniką visiems TVLI atvejams gydyti. Šitos procedūros metu junginė, esanti šalia liaukos, yra įpjaunama, sudarant du 120-140o _{pjūvius ir susiuvami įpjauti junginės kraštai virš trečiojo voko} liaukos.

Trečiasis vokas ištempiamas pincetu taip, kad matytųsi trečiojo voko liauka ir jos akies obuolio paviršius. Mikrochirurginiu skalpeliu Beaver No. 6400 yra įpjaunama gleivinė virš (apie 2-3 mm nuo pagrindinio kampo) ir žemiau išvirtusios liaukos (šalia išvirtusios liaukos ir link bulbar conjunctival fornix apie 6-10 mm). Šių abiejų gleivinės pjūvių ilgis turi siekti apie 1 cm ir eiti 120-140o kampu. Dviejų pjūvių galai neturi susitikti. Junginės gleivinė, padengusi trečiojo voko liauka, turi būti palikta netrikdoma (5). Po pogleivinės atidalinimo nuo abiejų pjūvių kraštu Steven’s žirklėmis, junginės įpjovimai yra siuvami tęstinę absorbuojama siūle. Mazgai turi būti rišami ant trečiojo voko vidinio paviršiaus, kad būtų išvengta junginės ir ragenos traumų (7).Pagal , 5/0 Vicryl sutures (polyglactin 910) siūlų panaudojimas sumažina pooperacinių uždegiminių komplikacijų pavojų su puikiais rezultatai po penkiolikos operacijų (11). Abiejų pjūvių galai yra paliekami laisvi tam, kad nebūtų trikdoma ašarų gamyba trečiojo voko liaukoje (5).

17

2. DARBO METODIKA

2.1 Tyrimo objektas ir vieta

Tyrimui reikalingi duomenys buvo renkami smulkių gyvūnų veterinarijos klinikoje „X“ Vilniuje, 2015-2017 metais. Tyrimo metu buvo stebima, kaip renkama pristatytų į kliniką dėl TVLI šunų ligos anamnezė, nustatoma diagnozė, atliekama klinikinė bei oftalmologinė apžiūra, skiriamas gydymas, daroma operacija. Iš viso buvo pristatyti 79 šunys, kuriems vizito metu buvo diagnozuotas TVLI. Iš jųchirurginis tyrimas buvo taikytas 38 šunims, o nechirurginis likusiems šunims.

TVLI atvejai buvo analizuojami priklausomai nuo šunų veislės, veislės kilmės grupės, amžiaus grupės, svorio kategorijos ir lyties. Taip pat buvo tirta, ar yra priklausomybę tarp TVLI pasireiškimo ir paviršinio dermatito ir išorinės ausies uždegimo, kadangi buvo pastebėta, kad minėtos ligos dažnai kartojasi tiriamųjų šunų ligos istorijose.

Buvo nagrinėtas chirurginio irnechirurginio gydymo efektyvumas ir jų palyginimas. Po anamnezės surinkimo dalyvaujantys tyrime šunys buvo skirstomi į tam tikras grupės:

1. Pagal veislių kilmę:

Brachicefalų veislės, Molosų veislės, kitos veislės 2. Pagal amžių:

A grupė: iki 1 metų B grupė: nuo 1 iki 5 metų C grupė: nuo 5 metų

3. Pagal svorio kategoriją (remiantis Royal Canin šunų dydžių skirstymų): 1 – iki 10 kg (maži šunys)

2 – 10-25 kg (vidutiniai šunys) 3 – 25-45 kg (dideli šunys) 4 – 45-90 kg (labai dideli šunys)

Visi tyrimai ir chirurginės operacijos atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo irnaudojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo, LietuvosRespublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, veterinarinių reikalavimų bei poįstatyminių aktų.

2.2 Tyrimo metodai

Pacientasbuvo keliamas ant apžiūros stalo, įjungiama apžiūros lempa ir atidžiai nagrinėjama probleminė akies sritis. Matomas apvalus raudonos spalvos tynis vidiniame apatinio akies voko krašte be abejonių leisdavo nustatyti TVLI.

Tam, kad nustatytume trečiojo voko liaukos raiščio funkcinį ir anatominį pajėgumą, pacientas buvo fiksuojamas sėdimas, trečiojo voko liauka buvo bandoma atstatyti į pradinę padėti.Tai buvo daroma tokiu būdu: šuns apatinis vokas vidiniame akies plyšio krašte buvo prispaudžiamas nyksčiu ir pakeliamas, tuo pat metu atlošiant paciento galvą, ir, švelniai paspaudžiamas žemyn kartu nuleidus tiriamojo galvą. Atlikus tokią manipuliaciją, trečiasis vokas buvo trumpam arba visiškai atstatomas į fiziologinę būsena. Tuo atveju, jeigu trečiojo voko liauka vėl iškrisdavo nepraėjus 5 minutėms, šeimininkui buvo siūloma taikyti chirurginį gydymą Morgano junginės kišenės technikos metodu, kadangi tai nurodydavo į trečiojo voko liaukos raiščio funkcinį nepakankamumą, kuris akių lašais negali būti pagydomas. Jeigu liauka atsistadydavo po ilgesnio laiko tarpo, buvo bandoma pacientą gydyti konservatyviai – akių lašais Maxitrol 5 ml (Deksametazonas, neomicino sulfatas, polimiksino B sulfatas), nes tokiu atveju trečiojo voko liaukos raištis dar rodo pajėgumą, bet jo funkcinė veikla galimai gali būti sutrikusi dėl uždegimo.

Atlikinėdamas oftalmologinę apžiūrą, gydytojas taip pat kreipę dėmėsį į konjunktyvito buvimą. Nepriklausomai nuo to, ar bus operuotas gyvūnas ar ne, iš pradžių buvo gydomas konjunktyvitas, kadangi ankstesni tyrimai rodo, kad TVLI gali vystytis dėl junginės uždegimo. Gydymo intensyvumas priklausė nuo uždegimo laipsnio – buvo paskiriama lašinti Maxitrol akių lašai nuo 1 iki 4 kartų per dieną, nuo 3 dienų iki savaitės trukmės.

Taip pat kartais Maxitrol lašai buvo skiriami profilaktiškai prieš operaciją, nesant uždegimui, bet šiais atvejais konkrečių požymių indikacijai nustatoma nebuvo.

Jeigu kildavo kitų akių arba akių vokų gretutinių patologijų įtarimas, buvo atliekama tolimesnė oftalmologinė apžiūra. Nustačius TVLI ir paveiktą akį bei įvedus į aukščiau minėtą sistemą papildomus komentarus apie ligos eigą, po apžiūros šuns šeimininkui buvo siūlomas TVLI gydymas.

19

Prieš operaciją gyvūnas 12 valandų alkinamas tam, kad išvengtume skrandžio turinio aspiracijos į plaučius. Atvykus operacijai šuo dar kartą apžiūrimas, paskui jam sukeliama bendra narkozė tokiais anesteziniais preparatais kaip ketamidoras, domitoras ir diazepamas, vokas dezinfekuojamas ir prireikus skutamas, gyvūnas perkeliamas į operacinės patalpą.

2. 3 Statistinė duomenų analizė

Duomenų statistinė analizė buvo atlikta naudojant SPSS (IBM SPSS Statistics 23) programinį paketą.

Buvo apskaičiuoti kintamųjų procentiniai dažniai. Tikrinant statistinių išvadų reikšmingumą

21

3. REZULTATAI

Tiriamuoju laikotarpiu dėl TVLI buvo gydyti ir tirti 79 skirtingų veislių, lyties iramžiaus šunys. Daugiausia patologiją turinčių pacientų buvo tarp mišrūnų šunų (28 proc.), anglų buldogai tyrime sudarė 11 proc. ir kokeriai spanieliai bei korsikos šunys – po 10 proc. nuo visų tiriamųjų. Kitų veilsių šunų buvo mažiau nei po 10 %.

Pav. 4. Tirtų šunų veislės.

Tarp tiriamųjų buvo 37 proc. brachicefalų grupės veislės šunų. Didžiąją dalį šios veislės šunų sudarė anglų buldogai (31 proc.) ir korsikos šunys (28 proc.), mažiausiai – čihuahua (3 proc.).

Pav. 5. Brachicefalų grupės veislės šunys.

Tarp tiriamųjų šunų buvo 34 proc. molosų veislės šunų. Didžiąją dalį šios veislės šunų sudarė anglų buldogai (30 proc.) ir korsikos šunys (26 proc.), mažiausiai – šarpėjai ir senbernarai (po 4 proc.).

Pav. 6. Molosų veislės šunys.

TVLI buvo diagnozuotas šunims nuo 2 mėnesių iki 8 metų. Visų šių šunų amžiaus vidurkis 19,2 mėnesių, tai yra 1 metai ir 7 mėnesiai, bet TVLI galėjo pasireikšti įvairiais amžiais. Didžioji dalis tirtų šunų buvo A amžiaus kategorijos (62 proc.), B kategorijos – 35 proc. ir C – 3 proc.

Pav. 7. Šunų pasiskirstymas pagal amžiaus kategorijas.

23

Mano atliktame tyrime buvo tirta 49 proc. kalių, 51 proc.patinų.

Daugiau nei pusė šunų priklausė 2 svorio kategorijai (54 proc), mažiausia dalis buvo 3 svorio kategorijos šunų – tik 3 proc.

Pav. 8. Šunų pasiskirstymas pagal svorio kategorijas.

Chirurginis gydymas buvo taikomas 55 proc. šunų, iš kurių pakartotinės operacijos reikėjo 2,6 proc. gyvūnų. Taigi matome, kad ne visada operacijos būna efektyvios, prireikia ir pakartotinių procedūrų. Pakartotinių operacijų prireikė anglų buldogui ir niufaundlendui. Nagrinėjant pagal amžiaus grupes, rasta, kad po vieną pakartotinę operaciją atlikta A ir B amžiaus grupės šunims. Nuo lyties taip pat nepriklausė operacijos efektyvumas, operacija buvo kartota ir šuniui, ir kalei. Pooperacinės komplikacijos buvo pasireiškusios 3 proc. šunų. Komplikacijos buvo šunims, kuriems nebuvo daryta pakartotinė operacija.

Pav. 9. TVLI gydymas chirurginiu būdu ir pakartotinės operacijos.

25

TVLI nechirurginiu būdu buvo gydytas 45 proc. šunų, tačiau pagal surinktus duomenis tik 19 proc. atvejų toks gydymo būdas buvo efektyvus, 16 proc. atvejų ligos baigtis nežinoma, ir 10 proc. šunų šis gydymas nepadėjo.

Pav. 10. TVLI gydymas nechirurginiu būdu ir tokio gydymo efektyvumas.

Dažniausiaipasitaikantipatologija – dešinėsakiesTVLI (44 proc.), kairėsakiesTVLIbuvo 33 proc. Rečiausiai pasitaikantis atvejis – abiejų akių TVLI vienu metu (9 proc). Išsivertus vienai trečiojo voko liaukai neretai pasitaiko atvejų, kad išsiverčia ir kita liauka, tokie atvejai sudaro 23 proc. visų TVLI. Taigi, tikimybė, kad išsivertus vienai akiai išsivers ir kita yra lygi 0,23.

Pav. 11. TVLI dažniuasiai paveikiamos pusės.

Tyrimo eigoje buvo pastebėta, kad nors dažniau pasitaiko dešinės akies TVLI, tačiau brachicefalų veislės šunims dažniausiai išsiverčia kairė trečiojo voko liauka, šios veislės šunims tai sudaro 48 proc. visų išsivertimų. Kad išsivertus vienai akiai, išsivers ir kita didžiausia tikimybė yra molosų veislės šunims (26 proc.). Tačiau šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p > 0,05).

Pav. 12. TVLI pusės pagal šunų veisles.

Dešinė 44%

Kairė 33% Abi iš eilės

14% Abi vienu metu

9% 44% 31% 33% 33% 48% 41% 14% 10% 19% 9% 10% 7% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Visi Brachicefalai Molosai

27

Nagrinėjant pagal amžių pastebime, kad didžiausią tikimybę išsivertus vienai trečiojo voko liaukai, išsiversti ir kitai, turi A amžiaus grupės šunys (28 proc.). Taip pat verta paminėti, kad C amžiaus grupės šunims TVLI pasitaiko gana retai, tačiau išsivertus vienai liaukai, yra 50 proc. tikimybė, kad išsivers ir kita liauka. Šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p = 0,135).

Pav. 13. Trečiojo voko liaukos išsivertimo pusės pagal šunų amžių.

Nagrinėkime TVLI priklausomybę nuo šuns lyties. Pastebime, kad kalėms dažniau nei šunims išsiverčia dešinės akies trečiojo voko liauka (kalė – 56 proc, šuo – 38 proc), tačiau patinų atveju yra labiau tikėtina, kad išsivertus vienai akiai, išsivers ir kita (šuo – 25 proc., kalė – 17 proc.). Bet šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p = 0,061).

Pav. 14. Trečiojo voko liaukos išsivertimo pusė pagal šunų lytį.

44% 43% 50% 33% 29% 39% 50% 14% 20% 4% 9% 8% 7% 50% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Visi A B C

Dešinė Kairė Abi iš eilės Abi vienu metu

44% 38% 56% 33% 38% 28% 14% 18% 6% 9% 8% 11% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Visi Šuo Kalė

Didžiajaidaliai šunų nebuvoišorinėsausiesuždegimo (92 proc.), su šiaproblemabuvosusidūrę 5 % tiriamųjų. Detaliau nagrinėta, operacijos, lyties, amžiaus ir svorio kategorijos sąsajos su išorinės ausies uždegimu.

Pav. 15. Ar buvo išorinės ausies uždegimas?

Išorinės ausies uždegimas panašiu dažnumu pasireiškė tiek operuotiems, tiek ir neoperuotiems šunims (po 5 proc). Pastebėta,kad nei vienai kalei nebuvo nustatytas išorinis ausies uždegimas, ši liga pasireiškė tik šunims (10 proc). Tik A amžiaus kategorijos šunys turėjo išorinės ausies uždegimą, jis pasireiškė 8 proc. šios imties atstovų. Nagrinėdami pagal svorio kategorijas matome, kad išorinės ausies uždegimas dažniausiai pasitaiko 4 svorio kategorijos šunims (17 proc). 5 proc antros svorio kategorijos šunų buvo diagnozuota ši liga.

Pav. 16. Išorinės ausies uždegimo dažnumas pagal šunų charakteristikas.

Nenurodė 3% Ne 92% Taip 5% 5% 5% 10% 8% 5% 17% 0% 2% 4% 6% 8% 10% 12% 14% 16% 18%

29

Paviršinio dermatito nebuvo 92 proc. tirtų šunų. Tačiau 6 proc. gyvūnų turėjo šią problemą, detaliau nagrinėta, operacijos, lyties, amžiaus ir svorio kategorijos įtaka paviršinio dermatito susidarymui.

Pav. 17. Ar buvo paviršinis dermatitas?

Paviršinis dermatitas dažniau buvo nustatomas neoperuotiems šunims (10 proc.), nei operuotiems (3 proc). Nagrinėjant pagal lytį, matome, kad paviršinis dermatitas dažniau pasireikšdavo šunims (10 proc), nei kalėms (3 proc). Amžius taip pat turėjo įtakos paviršinio dermatito atsiradimui, A amžiaus kategorijos šunys rečiau susidūrė su šia problema (4 proc), nei B amžiaus šunys (11 proc) ir nei vienam C amžiaus kategorijos gyvūnui ši liga nebuvo nustatyta (įtakos galėjo turėti maža C amžiaus kategorijos dalis). Nagrinėdami svorio kategorijas matome, kad didesnei svorio kategorijai priklausantys šunys dažniau turėjo šią problemą, nei mažesnės svorio kategorijos šunys (1 svorio kategorijos – 5 proc, 2 svorio kategorijos – 7 proc, 4 svorio kategorijos –8 proc). Šunų, turinčių 3 svorio kategoriją, nevargino paviršinis dermatitas, tačiau rezultatai gali būti netikslūs dėl mažos šio svorio kategorijos imties.

Pav. 18. Dermatito dažnumas pagal šunų charakteristikas.

10% 3% 10% 3% 4% 11% 5% 7% 8% 0% 2% 4% 6% 8% 10% 12%

Ne Taip Šuo Kalė A B 1 2 4

31

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Išanalizavus 79 šunų duomenis, buvo nustatyta, kad TVLI dažniausiai pasireiškia mišrūnams.Kadangi šunų mišrūnų laikoma žymiai daugiau nei grynaveislių šunų, jie yra dažniausiai paplitę pacientai, kas ir iškreipė tyrimo rezultatus. Būtent todėl atskirai buvo tiriami brachicefalų ir molosų kilmės veislių grupės, kurioms, kaip jau buvo išaiškinta, dažniausiai pasireiškia TVLI. Tyrime pagal TVLI pasireiškimą antroje vietoje po mišrūnų buvo anglų buldogai, trečią vietą pasidalino korsikos šunys su amerikiečių kokerspanieliais. A.E. Georgescu, R.B. Kushwaha ir kitų autorių tyrimų rezultatuose taip pat figuravo minėtos veislės kaip turinčios predispoziciją TVLI dėl savo polinkio vystyti susilpnėjusius jungiamuosius audinius, užtikrinančius normalią trečiojo voko padėtį (2).

Tyrimo metu paaiškėjo, kad labiausiai tikėtina, jog išsivers dešinė trečiojo voko liauka, kas sutampa su A. Noreikos ir E. Diržinausko tyrimo rezultatu. Tačiau pagal atlikto tyrimo rezultatus brachicefalų ir molosų veislės šunims dažniau išsiverčia kairės akies trečiojo voko liauka, nei dešinės, o molosams dar yra būdinga ir tai, kad dažniausiai išsiverčia abi liaukos iš eilės. Nustatyta 26 proc. tikimybė, jog iškritus vienos akies liaukai, iškris ir kita.

Didžioji dalis tirtų šunų buvo A amžiaus kategorijos (t.y. iki 1 metų), kas patvirtina, kad liga daugiausiai pasireiškia šunims jauname amžiuje. (G.Vani, Kirk N. Gelatt). Daugiau nei pusė šunų priklausė 2 svorio kategorijai, t.y. jų svoris užaugus ir esant normaliai fizinei būklei yra nuo 10 iki 15 kg, kas gali būti susėta su šios svorio kategorijos šunų paplitimų, ypač tarp mišriųjų šunų. Nagrinėjant pagal amžių pastebime, kad didžiausią tikimybę išsivertus vienai trečiojo voko liaukai, išsiversti ir kitai, turi A amžiaus grupės šunys (28 proc.), bet šitas rezultatas nėra statistiškai reikšmingas, kadangi tai yra didžiausia šunų amžiaus grupė šiame tyrime. Taip pat verta paminėti, kad C amžiaus grupės šunims (nuo 5 metų) TVLI pasitaiko gana retai, tačiau išsivertus vienai liaukai, yra 50 proc. tikimybė, kad išsivers ir kita liauka. Šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p = 0,135), dėl C grupės šunų imties nepakankamo dydžio.

Pooperacinės komplikacijos pasireiškė 5 % operuotų šunų, dažniausiai tai buvo konjuktyvitas.Chirurginio TVLI gydymo efektyvumas junginės kišenės technika siekia beveik 100 proc., kas patvirtina daugumos autorių teigimą, jog kišenės technika gali būti laikoma patikima procedūra trečiojo voko liaukos atstatymui (10).

Beveik pusei šunų TVLI gydomi nechirurginiu būdu, tačiau tik mažiau nei pusė tokio gydymo dalyvių patvirtino, kad gydymas buvo efektyvus.Buvo nustatyta, kad 10 proc. šunų gydymas Tobradex akių lašais nepadėjo, ir nepasiteisinus gydymui, tokie šunys buvo operuoti. Ligos baigtis, gydantis nechirurginiu būdu, nežinoma 16 proc. atvejų, gali būti, kad daliai šitų pacientų gydymas padėjo, dalis buvo pristatyta į kitą kliniką arba nesigydė visai, bet tiksliai to sužinoti yra sunkiai įmanoma. A. Noreikos ir E.Diržinausko tyrimo metu buvo nustatyta, kad konservatyvusis gydymo būdas padėjo 13,04 proc. atvejų ir jis buvo įvardintas kaip nepaveikus. Mano tyrime skaičius panašus, bet kiek didesnis – 16 proc. pacientų padėjo nechirurginis tyrimo būdas.

Tiriant turėjusių TVLI šunų ligos istorijas, dažnai buvo pastebimas išorinės ausies uždegimas ir paviršinis dermatitas. Todėl buvo nuspręsta ištirti ryšį tarp šitų ligų ir TVLI pasireiškimo bei detaliau panagrinėti, operacijos, lyties, amžiaus ir svorio kategorijos sąsajos su išorinės ausies uždegimu.

Išorinės ausies uždegimas panašiu dažnumu pasireiškė tiek gydytiems chirurginiu, tiek ir nechirurginiu būdu šunims (po 5 proc) prieš ir po TVLI. Pastebėta, kad nei vienai kalei nebuvo nustatytas išorinis ausies uždegimas, ši liga pasireiškė tik šunims. Tik A amžiaus kategorijos šunys turėjo išorinės ausies uždegimą, jis pasireiškė 8 proc. šios imties atstovų, bet šitas rodiklis nėra reikšmingas, nes ausies uždegimas buvo pasireiškęs įvairias amžiaus laikotarpiais ir nėra susijęs su amžiaus grupė. Nagrinėdami pagal svorio kategorijas matome, kad išorinės ausies uždegimas dažniausiai pasitaiko 4 svorio kategorijos šunims.

33

IŠVADOS

1. TVLI – trečiojo voko liga, kuri dažniausiai pasireiškia jauniems, brachicefalų ar molosų veislių šunims dešinėje akyje. TVLI etiologija ir patogenezė tiksliai nėra žinomos, galimos priežastys – jungiamojo audinio, palaikančio trečiojo voko liauka, genetiškai perduodamas silpnumas, konjunktyvitas, veislės predispozicija. Patikimiausias gydymo būdas – chirurginis trečiojo voko liaukos atstatymas junginės kišenės technika.

2. Atliktame tyrime TVLI dažniausiai pasireiškė mišriems, brachicefalų ir molosų veislės šunims, ypač anglų buldogams ir korsikos šunims. Didžiosios dalies tirtų šunų amžius buvo iki 1 metų, daugiau nei pusė šunų svėrė 10-25 kg, o lyčių pasiskirstymas – beveik lygus.

3. Chirurginio TVLI gydymo efektyvumas junginės kišenės technika yra labai aukštas, pakartotinės operacijos reikėjo tik 2 atvejuose. Nechirurginio gydymo efektyvumas yra mažas, bet pakankamas leisti sutikti su autorių hipoteze, kad TVLI gali turėti ne tik genetinę, bet ir uždegiminę etiologiją.

35

REKOMENDACIJOS

Pasitaikius pas šunį, kuris yra veisiamas ar buvo planuojamas veisti TVLI atvejui, jis turi būti užregistruotas Lietuvos kinologų draugijoje kaip turintis tokią patologiją.

Aptikus pas savo šunį akies anomaliją, reikia nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją-oftalmologą, kad būtų išvengta ligoskomplikacijų.

Nors trečiojo voko pašalinimas laikomas pavojingu gyvūnų akių sveikatai gydymo metodu jau nuo 1980-ųjų metų, Lietuvoje iki šiol yra praktikuojamas šitas trečiojo voko ligų, taip pat TVLI gydymo būdas. Veterinarijos gydytojai turi būti šviečiami šiuo klausimu, o trečiojo voko ekstirpacija esant TVLI uždrausta.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. G. Vani and N. Dhana Lakshmi Surgical Management of Cherry Eye - A Report of 2 Dogs 2016 (1)

2. Andreea Elena GEORGESCU, Iuliana IONAŞCU, Constantin VLĂGIOIU SURGICAL

REDUCTION OF EVERTED CARTILAGE AND PROLAPSED THIRD EYELID GLAND IN A THREE BASSET HOUND FAMILY WITH THIRD EYELID CONGENITAL ANOMALIES 2014 (2)

3. Natasha Mitchell MVB DVOphthal MRCVS Third eyelid protrusion in dogs and cats 2013 (3) 4. Inherited eye disease in the dog and cat : http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1748- 5827.1988.tb03514.x/abstract(4)

5. Kirk. N. Gelatt Veterinary ophthalmic surgery, 2015 p. 11-12, (5)

6. Slatter‘s fundamentals of veterinary ophthalmology. David J. Maggs fifth edition 2013 p. 159-162 (6)

7. R.B. Kushwaha1, Ankur Sharma 2 and D.K. Dwivedi 2 Modified Morgan Pocket Technique for Management of Bilateral Cherry Eye in a Beagle dog 2014

8. Kiranjeet Singh*, Aswathy Gopinathan, P. Sangeetha, Sherin B. Sarangom,

Nitish Kallianpur, Shivaraju S., S.K. Maiti and Naveen Kumar Morgan’s pocket technique for the surgical management of Cherry eye in dogs: A report of 14 cases 2009 (8)

9. A.K. Gupta1, R.B. KushwahaManagement of Cherry Eye Using Different Surgical Techniques - A Study of 10 Dogs 2012 (9)

10. Mohammad Mehdi DEHGHAN Clinical evaluation of the pocket technique for replacement of prolapsed gland of the third eyelid in dogs, 2011(10)

11. Morgan’s pocket technique for the surgical management of cherryeye in dogs: A report of 14 cases 2013 (11)

12. Charles L. Martin Ophthalmic disease in veterinary medicine 2009 p. 184, 205-209, 473-481 (12)

13. Frans C. Stades Ophthalmology for veterinary practitioner, 2011 p.106 (13) 14. Miller’s anatomy of the dog, 2009 fourth edition p. 767-768 (14)

15. A.Rijnberl Medical history and physical examination in companion animals second edition 2008 p. 185 (15)

16. Robert Peiffer Small animal ophthalmology: a problem oriented approach, fourth edition, 2011, p. 88, 253 (16)

37

18. GIOVANNI BARSOTTI, ENZA DI GREGOLI, C LAUDIO BALISTRERI PROLAPSE OF THE GLAND OF THE THIRD EYELID IN THE DOG:PERSONAL EXPERIENCE

OFSURGICAL REPOSITIONING WITH“MORGAN TECHNIQUE” 2010 (18)

19. Michele L. EdelmannInvestigating the inheritance of prolapsed nictitating membrane glands in a large canine pedigree 2013 (19)

20. Evaldas Diržinauskas, Algis NoreikaŠUNŲ TREČIOJO VOKO IŠSIVERTUSIOS LIAUKOS GYDYMO METODŲ PATIKIMUMAS 2006 (20)

21.https://veteriankey.com/third-eyelid-2/ – Peržiūrėta 2017.12.02

22.http://piperbasenji.blogspot.lt/2010/09/cherry-eye.html – Peržiūrėta 2017.12.02

23. Stephen A. Sweet Data analysis with SPSS: A first course in applied statistics, 4th _{edition, 2011,} p. 120-125

24. K.C. Barnett Diseases of the nictating membrane of the dog J. Small animal practice, 1978, Nr. 18, p. 100-108

25. Noreika A., Šunų folikulinio akių junginės uždegimo gydymas, Veterinarija ir zootechnika, 2001, Nr. 14 p. 44-46