LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
LSMU MEDICINOS STUDENTŲ IR REZIDENTŲ VAKCINACIJOS NUO HEPATITO B TYRIMAS
Medicinos vientisųjų studijų programa
Magistrinis darbas
Mokslinis vadovas: prof. Leonas Valius Parengė: Aistė Mikalauskaitė
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4 2. SUMMARY ... 5 3. PADĖKA ... 6 4. INTERESŲ KONFLIKTAS... 6 5. BIOETIKOS LEIDIMAS ... 6 6. SANTRUMPOS ... 7 7. ĮVADAS ... 88. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10 9.1. Hepatito B virusas ... 10 9.2. Hepatito B epidemiologija ... 10 9.3. Klinika... 10 9.4. Diagnostika ... 11 9.5. HBV pasekmės... 11 9.6. Gydymas ... 12 9.7. HBV profilaktikos priemonės ... 12
9.8. Medicinos darbuotojų ir medicinos studentų nuo hepatito B vakcinacija ... 13
9.9. Priežastys, darančios įtaką medicinos darbuotojų ir studentų apsisprendimui dėl vakcinacijos nuo hepatito B ... 14
10. TYRIMO METODIKA ... 15
10.1. Tyrimo metodai ... 15
10.2. Tyrimo organizavimas ... 15
10.3. Tyrimo dalyviai ir apimtis... 16
10.4. Tyrimo statistinė duomenų analizė ... 16
11. REZULTATAI ... 17
11.1. Anketos atsako dažnis ... 17
11.2. Tiriamųjų informuotumas apie vykdomas vakcinacijos programas nuo hepatito B... 17
11.3. Požiūris į vakcinaciją nuo hepatito B vertinimas dalinai pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių LSMU studentų ir rezidentų tarpe ... 18
11.4. Priežastys, lemiančios respondentų apsiprendimą atsisakyti vakcinacijos nuo HB ... 20
11.5. Nebaigusių vakcinacijos asmenų pasiskirstymas pagal vakcinos dozių skaičių... 21
11.6. Priežastys, lemiančios sprendimą nebaigti vakcinacijos nuo hepatito B kurso ... 22
11.7. Žinių apie hepatitą B įvertinimas ir palyginimas atsisakiusiųjų skiepytis ir nebaigusių vakcinacijos kurso tarpe. ... 23
12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24
13. IŠVADOS ... 26
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 27
4
SANTR AUK A
Aistė Mikalauskaitė. LSMU medicinos studentų ir rezidentų vakcinacijos nuo hepatito B tyrimas.
Darbo tikslas: nustatyti priežastis, lemiančias sprendimą atsisakyti arba nebaigti vakcinacijos
nuo hepatito B, tarp LSMU medicinos studentų ir rezidentų.
Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti bei palyginti kaip nepasiskiepiję ir nebaigę skiepų kurso
LSMU studentai ir rezidentai vertina vakcinaciją nuo hepatito B. 2. Nustatyti priežastis, dėl kurių studentai ir rezidentai nesiskiepija arba nebaigia vakcinacijos nuo hepatito B kurso. 3. Palyginti nepasiskiepijusių ir nebaigusių skiepų kurso LSMU studentų ir rezidentų žinias apie hepatitą B.
Tyrimo metodai: Moksliniam tyrimui atlikti pasirinktas kokybinio tyrimo tipas. Tyrime
dalyvavo: LSMU medicinos studentai ir rezidentai, atsisakę nemokamos vakcinacijos, taip pat nebaigę nemokamos vakcinacijos nuo hepatito B kurso. Elektroniniu būdu išsiųstos 172 anketos, iš kurių pilnai užpildytos sugrįžo 157 anketos. Surinkti duomenys apdoroti ir analizuoti SPSS 20,0 programiniu statistinių duomenų analizės paketu. Kokybinių požymių nepriklausomumo hipotezės tikrinamos naudojant chi kvadrato (χ2 ) kriterijų ir 95 proc. pasikliautinuosius intervalus. Rezultatuose gauti skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, jei klaidos tikimybė (p) mažesnė už 0,05.
Tyrimo rezultatai: Iš 172 anketų sugrįžo 157. Anketos atsako dažnis: 93 proc. atsisakiusių
skiepytis grupėje ir 89 proc. nebaigusiųjų vakcinacijos tiriamųjų grupėje. 73 proc. respondentų trūksta duomenų apie vakcinacijos programas. Dalinai pasiskiepiję studentai ir rezidentai statistiškai reikšmingai (p<0,05) palankiau vertina vakcinaciją nei atsisakę vakcinacijos. 61 proc. tiriamųjų atsisakė skiepytis, nes mano, kad neužsikrės hepatitu. 67 proc. dalinai skiepytų asmenų nespėjo užbaigti vakcinacijos projekto metu, 57 proc. pažymėjo nepatogią vietą, 41 proc. - netinkamą laiką. Iš 8 pateiktų klausimų apie hepatitą į 7 – 8 (labai geros žinios) teisingai atsakė 75 proc. atsisakiusiųjų skiepytis ir 86 proc. nebaigusiųjų vakcinacijos.
Tyrimo išvados: 1. Tyrimo metu nustatyta, kad dalinai pasiskiepiję studentai ir rezidentai
palankiau vertina vakcinaciją nuo hepatito B ir jos naudą, nei atsisakę skiepytis. 2. Nustatyta, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios atsisakoma skiepytis yra vyraujanti nuomonė tiriamųjų tarpe, kad jie neužsikrės hepatitu B. Priežastys dėl kurių studentai neužbaigė vakcinacijos nuo hepatito B kurso: nespėjo pasiskiepyti programos metu ir nepalanki vakcinacijos vieta. 3. Daugiau nei trijų ketvirtadalių tiriamųjų LSMU studentų ir rezidentų žinios apie hepatitą B yra vertinamos kaip labai geros.
SUMM AR Y
Aistė Mikalauskaitė. Hepatitis B vaccination among students and residents of LUHS. Aim: To determine the reasons why students and residents of LUHS refused or failed to
complete the hepatitis B vaccination.
Goals: 1.To determine and compare how students and residents of LUHS who are
unvaccinated and failed to complete vaccination course assess benefits of hepatitis B vaccination. 2. To determine the reasons why students and residents do not vaccinate or fail to complete hepatitis B vaccination course. 3. To compare the knowledge among students and residents of LUHS who are not vaccinated and failed to complete the vaccination course.
Methods: Qualitative research method was chosen for a study. Students and residents of
LUHS who refused to get a free vaccination and failed to complete vaccination course participated in a study. 172 questionnaires was sent electronically, 157 was fully completed. The collected data was processed and analyzed with SPSS 20.0. Qualitative evidence of the independence of the hypothesis was tested using chi-square (χ2) criteria and 95% confidence interval. Results were considered statistically significant if the error probability (p) of less than 0.05.
Research results: 172 questionnaires was sent electronically, 157 was fully completed.
Questionnaire response rate: 93% of students and residents who refused to vaccinate and 87% who failed to complete the hepatitis B course. 73% of respondents lack of data on vaccination programs. Partially vaccinated students and residents statistically significantly (p<0.05) assessed benefits of hepatitis B vaccination more positively than students and residents who refused to get a vaccination. 61% of participants refused to vaccinate because of belief that they do not become infected by hepatitis B. 67% of partially vaccinated persons did not have time to complete free vaccination program, 57 % – noted an unfavorable vaccination place, 41% – an improper time. 75 % of participants who refused vaccination and 86 % who failed to complete vaccination knowledge of hepatitis B was evaluated as a very good. Research conclusions: 1. Partially vaccinated students and residents of LUHS assessed benefits of hepatitis B vaccination more positively than students and residents who refused to get a vaccination.2. The main reason why students and residents of LUHS refused to vaccinate is their prevailing opinion that they will not be infected by hepatitis B. Other reasons why students and residents failed to complete the course are that they did not have time to vaccinate during the program and an unfavorable vaccination place. 3. Knowledge of hepatitis B was evaluated as a very good for more than three quarters of students and residents of LUHS.
6
PADĖKA
darbą.
Nuoširdžiai dėkoju savo darbo vadovui prof. Leonui Valiui, kuris padėjo atlikti šį baigiamąjį
Su pagarba,
studentė Aistė Mikalauskaitė
INTERESŲ KONFLIK TAS
Interesų konfliktų autorei nebuvo.
BIOETIKOS LEIDIM A S
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Bioetikos centras Bioetikos leidimo numeris BEC – MF – 400
SANTR UM POS
1. HB – virusinis hepatitas B
2. HCK – hepatoceliulinė karcinoma 3. DNR – dezoksiribonukleorūgštis 4. PSO – Pasaulio sveikatos organizacija 5. HBV - hepatito B virusas
6. ALT – alanino aminotransferazė
8
ĮVADAS
Virusinis hepatitas B (HB) – hepatito B viruso (HBV) sukeltas kepenų uždegimas. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis apie 240 milijonų turi lėtinę (ilgalaikę) HB infekciją. Lietuva priklauso žemo/vidutinio endemiškumo zonai, apie 1 – 3 proc. gyventojų yra lėtiniai HB infekcijos nešiotojai [1, 2]. Ši lėtinė infekcija įvardijama kaip viena pagrindinių kepenų cirozės ir nepakankamumo priežasčių, bene svarbiausias hepatoceliulinės karcinomos (HCK) patogenezės veiksnių [3]. Nuo 1998 metų, kai Lietuvoje į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių buvo įtrauktas naujagimių skiepijimas nuo hepatito B, sergamumo rodiklis sumažėjo nuo 12,6 atvejų 100 tūkst. gyventojų, iki 1,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2012 metais. Tačiau daugelis HBV nešiotojų nežino, jog gali perduoti virusą kitiems asmenims, todėl jie didina riziką sveikatos apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, kurie turi tiesioginį kontaktą su krauju ar kitais infekuotais kūno skysčiais. [2, 4, 5, 6]
Medicinos personalui užsikrėtimo HBV rizika didesnė 2 - 4 kartus nei bendrosios populiacijos gyventojui [7]. Dažniausiai užsikrečiama susižalojus aštriais medicininiais įrankiais, po kontakto su sergančio paciento krauju [4]. Medicinos studentams, kurie nuolat mokosi atlikti įvairias medicinines intervencijas, aktyviai dalyvauja studijų procese taip pat yra didelė rizika užsikrėsti hepatito B virusu [7, 8]. Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką, rekomenduojama naudoti ne tik saugumo priemones (pirštines, įrankių dezinfekciją), bet ir didinti vakcinacijos apimtis medicinos personalo ir studentų tarpe [9].
Vadovaujantis PSO rekomendacijomis - viena efektyviausių HB valdymo priemonių yra vakcinacijos programos, į kurias įtraukiami ne tik vaikai, bet ir rizikos grupių asmenys, kuriems priskiriami medicinos darbuotojai [10, 11]. Nuo 2014 metų įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą Lietuvoje buvo numatytas studentų, mokymo vietoje vykdančių sveikatos priežiūros ir su ja susijusią veiklą mokymo tikslais, skiepijimas nuo virusinio hepatito B, jei jie nebuvo skiepyti nuo šios ligos pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių [2]. Nepaisant užsikrėtimo rizikos, dalis užsiregistravusiųjų programoje atsisakė vakcinacijos, o dalis studentų bei rezidentų, dalyvavusių programoje, neužbaigė vakcinacijos kurso.
Individualų sprendimą nesiskiepyti gali lemti žinių apie ligą bei vakcinos efektyvumą trūkumas, susiformavęs neigiamas požiūris į vakcinaciją [12]. Todėl siekiant didinti imunizacijos apimtis bei vakcinacijos programų efektyvumą medikų tarpe, svarbu išsiaiškinti priežastis, lemiančias studentų ir rezidentų sprendimą atsisakyti arba nebaigti vakcinacijos nuo hepatito B.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas – nustatyti priežastis, lemiančias sprendimą atsisakyti arba nebaigti
vakcinacijos nuo hepatito B, tarp LSMU medicinos studentų ir rezidentų.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti bei palyginti kaip nepasiskiepiję ir nebaigę skiepų kurso LSMU studentai ir rezidentai vertina vakcinaciją nuo hepatito B.
2. Nustatyti priežastis, dėl kurių studentai ir rezidentai nesiskiepija arba nebaigia vakcinacijos nuo hepatito B kurso.
3. Palyginti nepasiskiepijusių ir nebaigusių skiepų kurso LSMU studentų ir rezidentų žinias apie hepatitą B.
10
LITERATŪROS APŽVALGA
Hepatito B virusas
Virusinio hepatito B sukėlėjas – hepatito B virusas, priklausantis Hepadnaviridae šeimai, Orthohepadnavirus genčiai, atrastas 1965 m. Viruso genomas sudarytas iš dezoksiribonukleorūgšties (DNR). Jam būdinga sudėtinga antigeninė struktūra: HBsAg - paviršinis antigenas, šerdies antigenas – HBcAg ir antigenas e – HBeAg. HBsAg sudaro išorinį viruso apvalkalą, šerdinis antigenas gaubia viruso nukleokapsidę. Išskiriami 8 viruso genotipai nuo A iki H. Pastebėtas ryšys tarp viruso genotipų ir ligos eigos sunkumo [4, 13]. Pats virusas nepasižymi ląstelėms patogenetiniu poveikiu, o kepenų pažeidimo laipsnis priklauso nuo jo sukelto imuninio atsako intensyvumo. Kepenų ląstelių žūtis vyksta veikiant ląsteliniam imunitetui [13].
Hepatito B epidemiologija
Imlumas šiai infekcijai – visuotinis. Viruso nešiotojas yra sergantis žmogus. HBV gali būti randamas beveik visuose sergančiojo ūmine infekcijos forma organizmo biologiniuose skysčiuose. Tačiau HBV buvimas kraujyje, spermoje ir makšties sekrete yra labai svarbus epidemiologiškai, nes virusas perduodamas parenteriniu, lytiniu ir perinataliniu būdais [4, 13,14]. Užsikrėtimo riziką didina nesaugūs lytiniai santykiai, kraujo arba kraujo produktų transfuzijos, tiesioginis sąlytis su krauju, intraveninių narkotikų vartojimas. Dalijimasis higienos daiktais, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinė, taip pat sukelia viruso perdavimo riziką. Nėščioji gali perduoti virusą kūdikiui gimdymo metu arba per placentą [15].
HBV infekcija paplitusi pasaulyje ypač Pietryčių Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje, kai kuriose Viduriniųjų Rytų ir centrinės Azijos valstybėse [1]. Mūsų šalyje įdiegus vakciną nuo hepatito B į imunizacijos programas stebimas sergamumo mažėjimas [2].
Klinika
Dažniausiai infekcijos inkubacinis laikotarpis trunka 60 – 90 dienų. Ūminė infekcija gali būti besimptomė arba kliniškai išreikšta. Pastebėta, kad besimptomės infekcijos dažniau pereina į lėtinį hepatitą B [15]. Simptominė forma gali būti su gelta arba be jos. Tipinis geltinis hepatitas pasireiškia
dispepsiniu, astenovegetaciniu, artralginiu sindromais. Atsiranda odos ir gleivinių pageltimas, patamsėja šlapimas, pašviesėja išmatos, vargina silpnumas, padidėja kepenys, kai kuriems ir blužnis. Gali pasitaikyti ir atipinių hepatito B variantų: cholestazinis, atkrytinis, žaibiškas, kurio metu vyksta masyvi kepenų ląstelių nekrozė [4, 13]. Mirštamumas, susijęs su ūminiu HBV siekia apie 1% [14].
Lėtinis hepatitas B (LHB) – per 6 mėnesius neišgydytas ūminis virusinis hepatitas B. Kraujo serume nustatomas HBsAg ir (ar) HBeAg bei HBV DNR, stebimas nuolatinis ar protarpinis aminotransferazių aktyvumo padidėjimas. Pacientai gali skųstis panašiais simptomais, kaip ir ūminio hepatito metu: bendru silpnumu, pablogėjusiu apetitu, pykinimu, skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku. Gali varginti subfebrili temperatūra. Daugeliu atvejų liga būna asimptomė (60 – 70 proc.) [14, 15].
Diagnostika
HBV diagnostikoje svarbu išsiaiškinti epidemiologinius duomenis. Padidėjęs transaminazių aktyvumas, padidėjusi tiesioginio bilirubino koncetracija taip pat svarbūs rodmenys, nustatant HBV. Diagnozė pagrindžiama imunologiniais žymenimis: HBsAg ir antiHBc IgM būdingi ūminei fazei, vėliau anti HBcIgG, kurie išlieka visa gyvenimą. HBeAg parodo, kad vyksta aktyvus HBV DNR replikacijos procesas. Po buvusios ūminės HBV infekcijos pasveikimą patvirtina anti – HBs (+), anti – HBe (+) ir anti- HBc IgG (+), HBV DNR (+/-). Susiformavusiam imunitetui nustatyti svarbus anti- HBs titras. Jeigu nustatomas 10 TV/ml ar didesnis titras – tai rodo susiformavusį imunitetą [14, 16]. Medicinos darbuotojams rekomenduojama po paskutinės vakcinos dozės praėjus 1 – 2 mėnesiams pasitikrinti šį titrą [17].
HBV pasekmės
HBV problema aktuali visame pasaulyje. Virusas sukelia daug ekonominių ir socialinių pasekmių, lemia ilgai trunkantį nedarbingumą, reikalingas ilgalaikis brangus gydymas bei nuolatiniai tyrimai [2]. HBV infekcija gali lemti lėtinio hepatito B vystymąsi, būti predisponuojantis veiksnys hepatoceliulinei karcinomai, kepenų cirozei [16]. Su HBV susijęs kepenų funkcijos nepakankamumas ar HCK kasmet sukelia 0.5 – 1 milijoną mirčių ir sąlygoja 5 – 10 kepenų transplantacijos atvejų [16, 18, 19]. Apie 10 procentų, turėjusių sąlytį su HBV, tampa lėtiniais infekcijos nešiotojais, kurie nejaučia ligos simptomų, tačiau yra rezervuaras virusui plisti [18].
12
Gydymas
Ūminio hepatito B gydymo, kuris būtų specifinis bei etiotropinis nėra. Remiantis atliktų studijų duomenimis tikslinga šiuo atveju skirti po 100 – 200 mg nukleozidų analogo lamivudino kasdien, iki 3 mėnesių. Tokia gydymo taktika gali palengvinti ligos eigą bei sumažina riziką HBV infekcijai pereiti į lėtinę formą [18, 19].
Lėtinio hepatito B gydymo metu siekiama slopinti viruso dauginimąsi. Taip pat gydymu siekiama sulėtinti ligos progresavimą ir sukeliamų komplikacijų skaičių. Gydymo efektyvumas vertinamas pasitelkiant įvairius parametrus: alanino aminotransferazės (ALT), HBV DNR kiekį serume, HBeAg ir anti – HBe tyrimas. Gydymui skiriami vaistai priklauso citokinų grupei (standartinis alfa interferonas ir pegiliuotas interferonas alfa – 2a) bei nukleozidų/nukleotidų analogams (lamivudinas, adefoviras, entekaviras, tenofoviras, telbivudinas) [15, 16, 19].
HBV profilaktikos priemonės
Siekiant išvengti HBV plitimo, svarbu užtikrinti infekcijos profilaktiką [20].
Prevencijoje išskiriamos bendrosios profilaktikos priemonės ir vakcinacija nuo hepatito B. Bendrosioms priemonėms priskiriamas medicinoje naudojamų įrankių sterilizavimas, dezinfekcija, darbo vietos, kurioje galimas sąlytis su virusu, higiena, nuolatiniai mokymai, darbo įgūdžių tobulinimas, reikalingų priemonių užtikrinimas, dvigubų pirštinių dėvėjimas, atliekant medicines intervencijas [21, 22].
Pripažįstama, kad vakcinacija nuo hepatito B, siekiant išvengti užsikrėtimo ir sumažinti ligų, susijusių su HBV, yra viena efektyviausių priemonių [20]. Skiriamos pasyvioji ir aktyvioji imunizacija [21]. Aktyviajai imunizacijai naudojamos rekombinantinės hepatito B vakcinos, kurios yra įtrauktos į Lietuvos imunoprofilaktines programas. Lietuvoje sergamumo HBV mažėjimas siejamas vakcinacija, kuri 1998 metais buvo įtraukta į vaikų skiepijimo kalendorių. Pilną vakcinacijos kursą sudaro 3 dozės. Vakcina skiriama į raumenis, antroji dozė skiriama po 1 mėnesio, trečioji – praėjus 6 mėnesiams po pirmosios. ULAC (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras) duomenimis, naujagimių skiepijimų apimtys nuo HBV 2014 m. sudarė 97,4 proc. (2013 m. – 97,7 proc., 2012 m. – 93,2 proc.) [15, 23].
Pasyvioji imunizacija taikoma poekspozicinei profilaktikai, kai asmuo turėjo kontaktą su HBV. Imunizacijai naudojamas HB imunoglobulinas, skiriant jį tam, kad greitai susidarytų imunitetas [21, 22]. Ši profilaktika itin svarbi tarp medicinos darbuotojų. Manoma, kad darbuotojams, kuriems
nebuvo taikyta aktyvioji imunizacija, ekspozicijos rizika HBV infekuotu krauju yra nuo 6 iki 30 proc. [21, 24].
Medicinos darbuotojų ir medicinos studentų nuo hepatito B vakcinacija
Sveikatos priežiūros darbuotojai dėl kasdieninio kontakto su biologiniais skysčiais priskiriami didžiausios rizikos grupei ir didžiausia rizika yra susijusi su krauju plintančiomis infekcijomis: HBV, HCV, ŽIV [24, 25]. Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga 2012 metais atliko sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti darbuotojų patiriamą riziką ir susižeidimų (mikrotraumų) paplitimą, naudojantis aštriais instrumentais. 85proc. respondentų, patyrusių miktrotraumas, apie tai atsakingųjų asmenų neinformavo ir neregistravo nelaimingo atsitikimo. Dėl šios priežasties jiems nebuvo taikyta pasyvioji imunizacija. Apie ankstesnę aktyviąją imunizaciją duomenų nebuvo gauta [26].
Lietuvoje nėra tikslingai renkama duomenų apie medicinos personalo ir studentų vakcinaciją nuo hepatito B. Tačiau 2006 metais LSMU Kauno klinikų chirurginio profilio skyriuose atliktame tyrime apie medicinos darbuotojų profesinius biologinius rizikos veiksnius buvo nustatyta, kad 60% darbuotojų patyrė ekspoziciją krauju, tačiau tik kas dešimtas buvo pasiskiepijęs nuo hepatito B. Pasiskiepijusiųjų tarpe 39% sudarė gydytojai [27]. Lilio universitete atliktame tyrime, nustatyta, kad pasiskiepiję nuo HB 74,7 proc. medicinos studentų [28]. Graikijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 83 proc. medicinos studentų buvo pasiskiepiję, dauguma jų buvo vakcinuoti iškart po gimimo arba vaikystėje [29]. Analizuojant Amerikoje atliktus tyrimus, nustatyta, kad 3 vakcinos dozėmis 2009 metais buvo pasiskiepiję 67% - 68% sveikatos priežiūros darbuotojų 18 – 49 metų amžiaus grupėje, 2007 metais šis rodiklis siekė 62% 18 – 64 metų amžiaus grupėje. Dėl šios priežasties, manoma, kad vieno iš programos The Healthy People 2020 tikslų – pasiekti, kad 90% medicinos darbuotojų būtų vakcinuoti nuo hepatito B – įgyvendinti nepavyks [30].
Atliktoje Europos šalių teisės aktų analizėje buvo nustatyta, kad 5 Europos sąjungos šalyse (Belgija, Čekija, Lenkija, Prancūzija ir Slovėnija) privaloma vakcinacija nuo hepatito B tiek medicinos darbuotojams, tiek medicinos studentams. Šiose šalyse fiksuojamas vienas mažiausių sergamumų HBV. Dar 9 valstybėse vakcinacija medicinos studentams rekomenduojama tačiau neprivaloma [31, 32]. Lietuvoje nuo 2014 metų į nacionalinę imunoprofilaktikos programą taip pat buvo įtraukta priemonė, kuria stengiamasi užtikrinti nemokamos vakcinacijos nuo hepatito B galimybes medicinos studentams [2].
14
Priežastys, darančios įtaką medicinos darbuotojų ir studentų apsisprendimui dėl vakcinacijos nuo hepatito B
Siekiant didinti vakcinacijos apimtis medicinos darbuotojų tarpe atliekamos mokslinės studijos, mėginant išsiaiškinti veiksnius, darančius įtaką jų apsisprendimui dėl vakcinacijos. 2012 metais mokslininkai atliko sisteminę šių tyrimų apžvalgą. Buvo pastebėta tendencija, kad teigiamas požiūris į vakcinas, vadovavimasis mokslo įrodymais pagrįsta informacija, geresnės žinios apie ligą yra susiję su dažnesniu ketinimu skiepytis medicinos darbuotojų tarpe. Tačiau dėl priežastinio šių kintamųjų ryšio kategoriškai spręsti negalima, kadangi žinios, požiūris, įsitikinimai laikui bėgant gali keistis, o atliktų ilgalaikių studijų šia tema nėra atlikta [12].
TYRIMO METODIKA
Tyrimo metodai
Atliekant magistrinį darbą, buvo taikyti šie analizės metodai:
1. Teorinis analizės metodas. Apžvelgiamos bei išnagrinėtos temos, susiję su magistro darbu: moksliniai straipsniai, publikacijos, tyrimai;
2. Empirinis analizės metodas. Atliktas kokybinis tyrimas. Pasirinktas anketinės apklausos metodas. Tyrimui atlikti naudota anoniminė internetinė anketa, gavus informuoto asmens sutikimą;
3. Atlikta tyrimo statistinė duomenų analizė.
Moksliniam tyrimui atlikti pasirinktas kokybinio tyrimo tipas. Naudota anketinė apklausa, siekiant išsiaiškinti respondentų informuotumą, įvairias vyraujančias nuomones ir požiūrius bei per trumpą laiką apklausti didelį respondentų kiekį. Daugumoje anketos klausimų naudoti uždarojo tipo klausimai.
Elektroninę anketą sudarė kelios dalys:
1. Įžanginė dalis, kurioje tiriamasis supažindamas su tyrimu ir paaiškinama anketos pildymo instrukcija, demografinė informacija (lytis, amžius, kursas).
2. Klausimai skirti nustatyti studentų ir rezidentų požiūrį vakcinaciją.
3. Klausimai skirti apžvelgti priežastis kodėl respondentai nusprendė atsisakyti vakcinacijos (nesiskiepijusių anketoje) ir klausimai, skirti apžvelgti priežastis, kodėl respondentai neužbaigė vakcinacijos kurso (atsisakiusiųjų skiepytis anketoje).
4. Remiantis literatūros šaltiniais, sudarytas klausimynas iš 8 klausimų, siekiant išsiaiškinti respondentų žinias apie hepatitą B: užsikrėtimo būdus, gydymą ir vakcinaciją.
Tyrimo organizavimas
Sudarytas tyrimo planas – išsikeltas tyrimo tikslas, suformuluoti uždaviniai, nustatyti metodai. Tyrimui atlikti buvo gautas leidimas iš LSMU bioetikos centro komiteto. Leidimo nr. BEC – MF – 400.
Tyrimas vykdytas bendradarbiaujant su Lietuvos medicinos studentų asociacija, kuri buvo atsakinga už studentų ir rezidentų registraciją į nemokamos vakcinacijos nuo hepatito B programą, vykdytą ULAC ir LSMU Infekcinių ligų klinikos, pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą.
16 Tyrimo metu laikytasi visų tyrimo etikos principų. Respondentams anketos pradžioje pateikta informacija apie tyrimo tikslą, pateikta pildymo instrukcija, tik pažymėjus, kad sutinkama su tyrimu buvo pateikiami tolimesni anketos klausimai. Analizuojamos buvo tik pilnai užpildytos anketos.
Tyrimo dalyviai ir apimtis
Tyrime dalyvavo LSMU medicinos studentai ir rezidentai, kurie registravosi į nemokamos vakcinacijos nuo hepatito B programą, vykdytą LSMU Infekcinių ligų klinikoje, tačiau atsisakė vakcinacijos prieš prasidedant programai arba nebaigė vakcinacijos kurso. Buvo išsiųstos 172 (100 atsisakiusiems skiepytis, 72 nebaigusiems vakcinacijos kurso) anketos. Grąžintos pilnai užpildytos 157 anketos (93 atsisakiusiųjų skiepytis, 64 nebaigusiųjų vakcinacijos kurso). 15 asmenų atsisakė užpildyti anketą. Kadangi nebuvo prašoma nurodyti asmeninių duomenų anketoje, anonimiškumas buvo užtikrinamas.
Tyrimo statistinė duomenų analizė
Anketavimo metu surinkti duomenys apdoroti ir analizuoti SPSS 20,0 programiniu statistinių duomenų analizė paketu. Kokybinių požymių nepriklausomumo hipotezės tikrinamos pagal chi kvadrato (χ2 ) kriterijų ir 95proc. pasikliautinuosius intervalus (PI). Gauti rezultatuose skirtumai buvo laikomi statistiškai reikšmingais, jei klaidos tikimybė (p) mažesnė už 0,05.
REZULTATA I
Anketos atsako dažnis
Tyrimo metu buvo išsiųstos 172 (100 atsisakiusiems skiepytis, 72 nebaigusiems vakcinacijos kurso) anketos. Gautos užpildytos 157 anketos (93 atsisakiusiųjų skiepytis, 64 nebaigusiųjų vakcinacijos kurso). Atsako į anketą dažnis siekė 93 proc. atsisakiusių skiepytis grupėje ir 89 proc. nebaigusiųjų vakcinacijos tiriamųjų grupėje. Tyrime dalyvavo 41proc. IV kurso medicinos studentų, 22 proc. V kurso, 27 proc. VI kurso ir 10 proc. studentų rezidentų.
Tiriamųjų informuotumas apie vykdomas vakcinacijos programas nuo hepatito B
Siekiant išsiaiškinti ar tiriamiesiems pakanka informacijos apie vykdomas vakcinacijos nuo hepatito B programas paaiškėjo, kad dauguma respondentų 73proc. (114 asmenų) mano jog jiems nepakanka informacijos apie vykdomas vakcinacijos nuo hepatito B programas. 20proc. (32 asmenys) išreiškė nuomonę, kad informacijos jiems pakanka, 7proc. (11 asmenų) nežinojo ar informacijos jiems pakanka (žr. 1 pav.).
18
Požiūris į vakcinaciją nuo hepatito B vertinimas dalinai pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių LSMU studentų ir rezidentų tarpe
Apklausoje siekta išsiaiškinti ar respondentai sutinka su teiginiu, kad vakcinacija nuo hepatito B duoda daugiau naudos negu žalos. Didesnė dalis dalyvavusiųjų apklausoje teiginiui pritarė. Nebaigusieji vakcinacijos, lyginant su atsisakiusiais skiepytis, daugiau nei du kartus dažniau rinkosi atsakymą visiškai sutinku. Nebaigusiųjų vakcinacijos grupėje nebuvo nesutinkančių su šiuo teiginiu. Rastas skirtumas statistiškai reikšmingas p<0,05 (žr. 1 lentelę ).
1 lentelė. Respondentų nuomonės pasiskirstymas, atsakant į teiginį, kad HB vakcina duoda daugiau naudos negu žalos
Respondentų nuomonė Atsisakę skiepytis (N, %.) Nebaigę vakcinacijos kurso (N, proc.)
Visiškai sutinku 18 (19,4) 41 (64)
Sutinku 42 (45,2) 20 (31,3)
Nei sutinku, nei nesutinku 21 (22,5) 3 (4,7)
Nesutinku 12 (12,9) 0 (0)
Visiškai nesutinku 0 (0) 0(0)
p<0,05, χ2 =38,220 df=1
Pateikus teiginį, kad vakcinos yra žymiai efektyvesnės ir mažiau kainuoja nei kitos medicininės priemonės pasirinktų atsakymų dažnis taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi abejose grupėse. Nebaigę vakcinacijos kurso respondentai statistiškai dažniau rinkosi atsakymą visiškai sutinku - 70,3 proc. Palankiai vertinančius vakciną atsakymus (visiškai sutinku ir sutinku) pasirinko 92,2 proc. nebaigusiųjų vakcinacijos kurso asmenų ir 71 proc. atsisakiusiųjų skiepytis. Palankiau vakcina vertinama nebaigusiųjų vakcinacijos kurso grupėje (žr. 2 lentelę).
2 lentelė. Respondentų nuomonės pasiskirstymas, vertinant teiginį, kad vakcinos yra žymiai efektyvesnės ir mažiau kainuoja, nei kitos medicininės priemonės
Nuomonė Atsisakę skiepytis (N, %) Nebaigę vakcinacijos kurso (N, %.)
Visiškai sutinku 18 (19,4) 45 (70,3)
Sutinku 48 (51,6) 14 (21,9)
Nei sutinku, nei nesutinku 18 (19,4) 5 (7,8)
Nesutinku 9 (9,6) 0 (0)
Visiškai nesutinku 0 (0) 0 (0)
p<0,05, χ2 =42,663 df=3
Taip pat dalyvavusiųjų tyrime buvo prašoma atsakyti ar sutiktų, kad prieš priimant dirbti ar savanoriauti į ligoninę būtų prašoma pateikti dokumentus, liudijančius apie vakcinaciją nuo hepatito B ir/ar išsitirti antikūnų titrą. Nebaigusiųjų vakcinacijos kurso tiriamųjų grupėje beveik šešis kartus daugiau (vertinant procentinį pasiskirstymą) buvo visiškai sutinkančių su šiuo pasiūlymu. Sutinkantys su teiginiu pasisakė 45,3 proc. nebaigusiųjų vakcinacijos ir 32,3 proc. atsisakiusių skiepytis. Tarp atsisakiusių skiepytis buvo 35,4 proc., kurie pasirinko atsakymus „nesutinku“ arba „visiškai nesutinku“. Tuo tarpu kitoje grupėje šių atsakymų buvo beveik 8 kartus mažesnis ir tesiekė 4,6 proc. (žr. 3 lentelė).
3 lentelė. Respondentų nuomonės pasiskirstymas dėl privalomo antikūnų titro ištyrimo ar vakcinaciją įrodančių dokumentų pateikimo prieš priimant juos dirbti, savanoriauti ligoninėje
Nuomonė Atsisakę skiepytis (N, proc.) Nebaigę vakcinacijos kurso (N,proc.)
Visiškai sutinku 6 (6,5) 23 (36)
Sutinku 30 (32,3) 29 (45,3)
Nei sutinku, nei nesutinku 24 (25,8) 9 (14,1)
Nesutinku 21 (22,5) 3 (4,6)
Visiškai nesutinku 12 (12,9) 0 (0)
20
Priežastys, lemiančios respondentų apsiprendimą atsisakyti vakcinacijos nuo HB
Tyrimo dalyviai, kaip pagrindinę priežastį, lėmusią jų sprendimą nesiskiepyti išskyrė atsakymą nemanau, kad užsikrėsiu. Šio atsakymo pasirinkimo dažnis tarp respondentų siekė 61 proc. Dalis asmenų atsakė, kad neturi laiko (29proc.), 12,9 proc. bijojo šalutinio vakcinos poveikio (žr. 2 pav.).
2 paveikslas. Priežastys lėmusios sprendimą atisakyti vakcinacijos nuo hepatito B
Anketoje buvo teiraujamasi, kokie veiksniai nulemtų pasirinkimą skiepytis nuo hepatito B. Beveik pusė apklaustųjų teigė, kad daugiau informacijos apie skiepo naudą galėtų pakeisti jų sprendimą. Tačiau 35proc. teigė, kad nuomonės nekeistų. 18proc. nurodė kitas priežastis, tarp kurių buvo nurodyta, jog nuomonę dėl vakcinacijos pakeistų užsikrėtus pažįstamam asmeniui arba jei būtų privaloma skiepytis (žr. 3 pav.)
3 paveikslas. Veiksniai, galintys pakeisti nuomonę dėl vakcinacijos
Nebaigusių vakcinacijos asmenų pasiskirstymas pagal vakcinos dozių skaičių
Anketoje, skirtoje nebaigusiems vakcinacijos kurso asmenims, buvo prašoma nurodyti, keliomis vakcinos dozėmis tiriamieji yra pasiskiepiję. Analizuojant duomenis buvo nustatyta, kad 80 proc. nebaigusiųjų vakcinacijos asmenų buvo gavę du skiepus nuo hepatito B, 20proc. panaudojo tik vieną skiepą iš paskirtųjų (žr.4 pav). Pasibaigus programai savarankiškai užbaigusių vakcinaciją (3 dozės) nebuvo.
22
Priežastys, lemiančios sprendimą nebaigti vakcinacijos nuo hepatito B kurso
Analizuojant priežastis, kurios lėmė tai, jog dalis respondentų neužbaigė vakcinacijos kurso, dažniausias pasirinkimas buvo nespėta baigti vakcinacija (67proc.). 57proc. pildžiusiųjų anketą nurodė, kad buvo nepatogi vakcinacijos vieta, šiek tiek mažesnė dalis (41proc.) pažymėjo netinkamą laiką, skirtą vakcinacijai (žr. 5 pav.)
5 paveikslas. Priežastys, dėl, kurių respondentai neužbaigė vakcinacijos nuo HB
Tyrimo dalyvių, kurie įvardijo, kad sprendimą nebaigti vakcinacijos lėmė nepatogus jos laikas, buvo prašoma pasiūlyti alternatyvų laiką. Daugiau nei pusė respondentų savaitgalį įvardijo kaip palankų vakcinacijai darbo laiką. (žr.4 lentelę)
4 lentelė. Respondentų nurodyti palankūs vakcinacijai laikai
Alternatyvaus laiko pasiūlymai Respondentų, pateikusių pasiūlymas skaičius (N, proc.)
Savaitgaliais 28 (65,1)
Darbo dienomis nuo 17 iki 19 val. 10 (23,3)
Darbo dienomis nuo 8 iki 20 val. 5(11,6)
Vienu iš veiksnių, lėmusių neužbaigtą vakcinaciją, pasirinkusių netinkamą vakcinacijos vietą respondentų buvo prašoma pasiūlyti alternatyvią, patogią skiepijimosi vietą. Beveik pusė pažymėjo, kad LSMU KK būtų palanki alternatyva. Dar 24,3proc. konkrečiai įvardijo LSMU KK Šeimos medicinos kliniką (žr. 5 lentelę)
5 lentelė Respondentų nurodytos palankios vietos vakcinacijai
Alternatyvios vietos pasiūlymai Respondentų, pateikusių pasiūlymą skaičius (N, %)
LSMU KK Šeimos medicinos klinika 9 (24,3)
LSMU KK 18 (48,6)
Kauno Centro Poliklinika 3 (8,1)
Šeimos medicinos klinika, kurios klientas esi 7 (19)
Žinių apie hepatitą B įvertinimas ir palyginimas atsisakiusiųjų skiepytis ir nebaigusių vakcinacijos kurso tarpe.
Analizuojant klausimyną, skirtą išsiaiškinti tiriamųjų žinias apie hepatitą B buvo vertinamas teisingai atsakytų klausimų skaičius, sugrupuojant juos į intervalus: nuo 0 iki 2 (prastos žinios), 3 – 4 (patenkinamos žinios), 5 – 6 ( vidutiniškai geros žinios), 7 – 8 (labai geros žinios). Visi respondentai teisingai atsakė į daugiau nei du klausimus. Dauguma respondentų teisingai atsakė į 7 arba 8 klausimus, jų žinios vertinamos kaip labai geros. Atsisakiusiųjų skiepytis grupėje šis rodiklis siekė 75proc., nebaigusiųjų vakcinacijos – 86proc. (žr. 6 pav). Tačiau reikšmingų statistinių skirtumų tarp šių grupių nenustatyta.
6 paveikslas. Respondentų pasiskirtymas pagal teisingų atsakymų apie hepatitą B skaičių skirtingose grupėse
24
REZULTATŲ APTARIMAS
Vakcinacijos apimtys medikų tarpe priklauso nuo jų informuotumo ir požiūrio apie vakcinacijos programas, skiepų naudą, skiepijimo prieinamumo. Lietuvoje anksčiau nėra tirtos priežastys, turinčios įtakos medicinos studentų ir rezidentų vakcinacijai nuo hepatito B.
Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad daugumai respondentų (73 proc.) vis dar trūksta žinių apie vykdomas prevencines vakcinacijos nuo hepatito B programas.
Įvertinus respondentų nuomonę apie hepatito B vakcinos naudos ir žalos santykį, didesnė dalis dalyvavusiųjų apklausoje manė, kad vakcina duoda daugiau naudos negu žalos. Pastebėta, kad nebaigusieji vakcinacijos, lyginant su atsisakiusiais skiepytis, dažniau renkasi atsakymus, pritariančius vakcinos naudai. Palankiai vertinančius vakciną atsakymus, paklausus ar vakcinos žymiai efektyvesnės ir mažiau kainuoja, nei kitos medicininės priemonės, tyrimo metu pasirinko 92,2 proc. nebaigusiųjų vakcinacijos kurso asmenų ir 71 proc. atsisakiusiųjų skiepytis. Lietuvoje 2009 metais buvo atliktas tyrimas apie Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų požiūrį į vakcinaciją, kuriame galima įžvelgti panašius rezultatus. Jo metu buvo nustatyta, kad Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai teigiamai žiūri į vakcinaciją. Jų nuomone vakcinos efektyvesnės ir mažiau kainuojančios priemonės, nei kitos medicininės paslaugos. 84,9 proc. bendrosios praktikos gydytojų, 87,5 proc. terapeutų ir kitų specialistų manė, kad jos duoda žymiai daugiau naudos nei žalos [33]. Graikijoje atlikto tyrimo apie hepatitą B biomedicinos mokslų studentų tarpe metu dauguma respondentų (89proc.) taip pat vakcinas vertino palankiai. Palankiau vakcinas vertino asmenys, kurie buvo skiepyti [29].
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad asmenys, kurie priklausė nebaigusių vakcinacijos kurso grupei, palankiau vertintų privalomą patikrą dėl vakcinacijos prieš pradedant dirbti ar savanoriauti ligoninėje. Nesutinkančių su šiuo pasiūlymu (4,6proc.) buvo beveik 8 kartus mažiau nei nepasiskiepijusių grupėje 35,4proc.
Tyrimo dalyviai, kaip pagrindinę priežastį, lėmusią jų sprendimą nesiskiepyti išskyrė atsakymą „nemanau, kad užsikrėsiu“ (61proc. respondentų). Dalis asmenų atsakė, kad neturi laiko (29proc.), 12,9proc. bijojo šalutinio vakcinos poveikio. Panašūs rezultatai stebimi ir anksčiau minėtoje studijoje tarp Graikijos biomedicinos mokslų studentų. Dažniausios trys priežastys dėl kurių studentai nesiskiepija: manymas, kad neužsikrės, inertiškas nesiskiepijimas ir šalutinio poveikio baimė [29]. Beveik pusė mūsų apklaustųjų teigė, kad daugiau informacijos apie skiepo naudą galėtų pakeisti jų sprendimą.
Analizuojant priežastis, kurios lėmė tai, jog dalis respondentų neužbaigė vakcinacijos kurso, dažniausias pasirinkimas buvo nespėta baigti vakcinacija (67proc.). 57proc. pildžiusiųjų anketą nurodė, nepatogią vakcinacijos vieta, šiek tiek mažesnė dalis (41proc.) pažymėjo nepatogų laiką, skirtą vakcinacijai. Kaip palankiausia vieta vakcinacijai buvo pasiūlyta LSMU KK (48,6proc.). Saudo Arabijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kodėl studentai nebaigia vakcinacijos nuo hepatito B kurso. Šiame tyrime 46% respondentų nuorodė, jog pamiršo apie vakcinaciją, 33% buvo užsiėmę [34]. Mūsų tyrime beveik penktadalis respondentų taip pat nurodę pamiršę apie vakcinaciją.
Analizuojant klausimyną, skirtą išsiaiškinti tiriamųjų žinias apie hepatitą B buvo nustatyta, kad dauguma respondentų teisingai atsakė į 7 arba 8 klausimus ir jų žinios vertinamos kaip labai geros. Atsisakiusiųjų skiepytis grupėje šis rodiklis siekė 75 proc., nebaigusiųjų vakcinacijos – 86 proc.. Reikšmingo skirtumo tarp grupių nebuvo nustatyta(p>0,05). Lyginant su kitų šalių atliktais tyrimais galima pastebėti panašumų. Graikijoje atlikto tyrimo metu, vertinant studentų žinias apie hepatitą B, daugiau nei 86.7 proc. respondentų žinios buvo įvertintos kaip labai geros [32]. Kamerūne vykdytame tyrime 83.2proc. respondentų turėjo pakankamai informacijos apie hepatitą B [35].
26
IŠVAD OS
1. Tyrimo metu nustatyta, kad dalinai pasiskiepiję studentai ir rezidentai palankiau vertina vakcinaciją nuo hepatito B ir jos naudą, nei atsisakę skiepytis.
2. Nustatyta, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios atsisakoma skiepytis yra vyraujanti nuomonė tiriamųjų tarpe, kad jie neužsikrės hepatitu B. Priežastys dėl kurių studentai neužbaigė vakcinacijos nuo hepatito B kurso: nespėjo pasiskiepyti programos metu ir nepalanki vakcinacijos vieta.
3. Daugiau nei trijų ketvirtadalių tiriamųjų LSMU studentų ir rezidentų žinios apie hepatitą B yra vertinamos kaip labai geros.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Atsižvelgiant į tai, kad 73% respondentų mūsų tyrime nurodė, jog jiems trūksta informacijos apie vakcinacijos programas, reikėtų pateikti daugiau prieinamos informacijos medicinos studentams apie jiems skirtas prevencines programas.
2. Beveik pusė nepasiskiepijusių respondentų nurodė jog jų nuomonę galėtų pakeisti daugiau informacijos apie skiepo naudą. Dėl šios priežasties rekomenduojama nuolat pateikti studentams ir rezidentams moksliniais įrodymais grįstą informaciją apie vakcinos naudą, efektyvumą, saugumą.
3. Planuojant vakcinacijos programas, skirtas studentams ir rezidentams, rekomenduojama atsižvelgti į patogią vakcinacijos vietą ir laiką, norint užtikrinti geresnį skiepų prieinamumą. Taip pat rekomenduojama užtikrinti reguliarų programų, skirtų studentams, vykdymą, nes 67 proc. respondentų nurodė, kad nespėjo pasiskiepyti programos metu. Remiantis kitų šalių pavyzdžiais rekomenduojama atlikti antikūnų titro tyrimus prieš vakcinaciją ir praėjus 1 – 2 mėnesiams, siekiant įsitikinti ar susidarė pakankamas imuninis atsakas.
28
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. WHO World Health Organization. Hepatitis B, Fact sheet n°204 [Internet]. Hepatitis B. 2013. p. 3. Available from: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs204/en/
2. Nacionalinės imunoprofilaktikos programos 2014 - 2018 m. nuostatai. 2014
3. Szabó E, Páska C, Novák P, Schaff Z, Kiss A. Similarities and differences in hepatitis B and C virus induced hepatocarcinogenesis. Pathology & Oncology Research. 2004;10(1):5-11.
4. Ūsaitis J, Ambrozaitis A. Virusiniai hepatitai. In: Ambrozaitis A, sudarytojas. Infekcinių ligų vadovas. Vilnius: Vaistų žinios, 2010, p. 494-516
5. Kuruuzum Z, et al. Risk of infection in health care workers following occupational exposure to a noninfectious or unknown source. J Infect Control. 2008 Dec; 36(10):e27-31
6. European Centre for Disease Prevention and Control. Sexually transmitted infections in Europe, 1990 – 2009. Stockholm: ECDC. 2011; p. 13,31,51
7. Singh S, Singhal V, Bora D. Hepatitis B in health care workers: Indian scenario. Journal of Laboratory Physicians. 2009;1(2):41.
8. Ghasemzadeh I, Kazerooni M, Davoodian P, Hamedi Y, Sadeghi P. Sharp Injuries Among Medical Students. GJHS. 2015;7(5).
9. Simard E, Miller J, George P, Wasley A, Alter M, Bell B et al. Hepatitis B Vaccination Coverage Levels Among Healthcare Workers in the United States, 2002‐2003 Infection Control and Hospital Epidemiology. 2007;28(7):783-790.
10. WHO A model of determinants of vaccine hesitancy [Internet]. 2016 [cited 13 May 2016]. Available:http://www.who.int/immunization/sage/meetings/2013/april/1_Model_analyze_drive rsofvaccineConfidence_22_March.pdf
11. World Health Organization. Hepatitis B vaccines: WHO position paper. Wkly Epidemiol Rec
[Internet]. 2009;84(40):405–20. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19896455\nhttp://www.who.int/wer
12. Herzog R, Álvarez-Pasquin M, Díaz C, Del Barrio J, Estrada J, Gil Á. Are healthcare workers’ intentions to vaccinate related to their knowledge, beliefs and attitudes? a systematic review. BMC Public Health. 2013;13(1):154.
13. Gonzalez SA, Keeffe EB.Chronic viral hepatitis: epidemiology, molecular biology, and antiviral therapy. Front Biosci. 2011;16:22550. Review.
14. Aspinall EJ, Hawkins G, Fraser A, Hutchinson SJ, Goldberg D.Hepatitis B prevention, diag- nosis, treatment and care: a review. Occup Med (Lond). 2011;61(8):53140.
15. Virusiniai hepatitai: epidemiologija, klinika, rizikos veiksniai, diagnostika, ypatumai nėštumo metu. Jūratė Kondrackienė, Jolanta Šumskienė, Limas Kupčinskas. Kaunas: Lietuvos akušerija ir ginekologija 2011 gruodis Tomas XIV Nr 4, 287 – 291
16. European Association for the Study of the Liver. EASL Clinical Practice Guidelines: Management of Chronic Hepatitis B. J Hepatol. 2009;50(2):22742.
17. Schillie S, Murphy T V, Sawyer M, Ly K, Hughes E, Jiles R, et al. CDC guidance for evaluating health-care personnel for hepatitis B virus protection and for administering postexposure management. MMWR Recomm Rep. 2013;62(RR-10):1–19.
18. Hadziyannis, S.J. and Papatheodoridis, G.V. Hepatitis Be antigen negative chronic hepatitis B – natural history and treatment. Semin Liver Dis. 2006; 26: 130–141
19. Hoofnagle, J.H., Doo, E., Liang, T.J., Fleischer, R., and Lok, A.S. Management of hepatitis B: summary of a clinical research workshop. Hepatology. 2007; 45: 1056–1075Lok, A.S. and McMahon, B.J. Chronic hepatitis B. Hepatology. 2007; 45: 507–539
20. Mast EE, Margolis HS, Fiore AE, Brink EW, Goldstein ST, Wang SA, et al. A comprehensive immunization strategy to eliminate transmission of hepatitis B virus infection in the United States: recommendations of the Advisory Committee on Immunization Practices (ACIP) part 1: immunization of infants, children, and adolescents. MMWR Recomm Rep. 2005;54(RR16):1- 31.
21. Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos. Vilnius : Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014 m. ISBN 978-609-454-144-5.
22. Lietuvos higienos norma HN 471:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos.Infekcijų kontrolės reikalavimai― Ņin.2010; 90-4781.
23. A.Belskij, I.Čaplinskienė, R.Liausėdienė ir kt. Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje
2014 m. apžvalga. Vilnius : Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2015. ISSN 2345. 96, 97
24. Paul De Raeve, Secretary General of the European Federation of Nurses Associations. „Sharps injuries – stepping up to the challenge in Europe”, 2009.
25. Lok AMcMahon B. Chronic hepatitis B. Hepatology. 2007;45(2):507-539.
26. Su(si)žeidimų aštriais instrumentais Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose 2012 metų apklausos rezultatai. Baublytė, Aldona. Vilnius : Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2013.
30 27. Gailiene G, Cenenkiene R. Medicinos darbuotojų profesiniai biologiniai rizikos veiksniai.
Medicina (B Aires). 2009;45(7):530–6.
28. Faure E, Cortot C, Gosset D, Cordonnier A, Deruelle P, Guery B. Vaccinal status of healthcare students in Lille. Médecine et Maladies Infectieuses. 2013;43(3):114-117.
29. Papagiannis D, Tsimtsiou Z, Chatzichristodoulou I, Adamopoulou M, Kallistratos I, Pournaras S et al. Hepatitis B Virus Vaccination Coverage in Medical, Nursing, and Paramedical Students: A Cross-Sectional, Multi-Centered Study in Greece. International Journal of Environmental Research and Public Health. 2016;13(3):323.
30. Shefer AM, Healthcare Infection Control Practices Advisory Committee . Immunization of health-care personnel: recommendations of the Advisory Committee on Immunization Practices (ACIP). US: US Department of health and Human Services, Centers for Disease Control and Prevention; 2011.
31. De Schryver A, Claesen B, Meheus A, van Sprundel M, Francois G. European survey of hepatitis B vaccination policies for healthcare workers. The European Journal of Public Health. 2010;21(3):338-343.
32. De Schryver A, Claesen B, Meheus A, Hambach R, van Sprundel M, François G. Hepatitis B vaccination policies for student healthcare workers in Europe. Journal of Hospital Infection. 2014;86(2):147-150.
33. Beliauskienė R. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų požiūris į vakcinaciją [Magistras]. Vilniaus universitetas, Visuomenės sveikatos institutas; 2009 116 – 117.
34. Ghomraoui F, Alfaqeeh F, Algadheeb A, Al-alsheikh A, Al-Hamoudi W, Alswat K. Medical students’ awareness of and compliance with the hepatitis B vaccine in a tertiary care academic hospital: An epidemiological study. Journal of Infection and Public Health. 2016;9(1):60-65. 35. Noubiap J, Nansseu J, Kengne K, Tchokfe Ndoula S, Agyingi L. Occupational exposure to
blood, hepatitis B vaccine knowledge and uptake among medical students in Cameroon. BMC Medical Education. 2013;13(1):148.
