LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS REABILITACIJOS KATEDRA VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO FAKULTETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KATEDRA

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO FAKULTETAS

HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRA

BARBORA BAUŠYTĖ – SIPOVIČ

SENJORIŲ SU NEGALIA EMOCINĖS PATIRTYS

DAILĖS TERAPIJOS PROCESE

Jungtinės magistrantūros studijų programos „Dailės terapija“ valstybinis kodas – 628B90001 baigiamasis darbas

Darbo vadovė: Dr. Audronė Brazauskaitė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

REABILITACIJOS KATEDRA

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS KAUNO FAKULTETAS

HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRA

TVIRTINU:

Slaugos fakulteto dekanė

Prof. dr. Jūratė Macijauskienė_______ 2021 m. ... mėn. ... d.

SENJORIŲ SU NEGALIA EMOCINĖS PATIRTYS

DAILĖS TERAPIJOS PROCESE

Jungtinės magistrantūros studijų programos „Dailės terapija“ valstybinis kodas - 628B90001 baigiamasis darbas Konsultantas Dr. Linas Pauliukėnas... 2021 m. ... mėn. ... d. Darbo vadovas Dr. Audronė Brazauskaitė ... 2021 m. ... mėn. ... d. Recenzentas 2021 m. ...mėn. ...d. Darbą atliko Magistrantė Barbora Baušytė - Sipovič... 2021 m. ... mėn. ... d KAUNAS, 2021

TURINYS

DARBO TIKSLAS IR KLAUSIMAI ... 14

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15

1.1 Senstanti visuomenė, pasaulio ir Lietuvos statistika ... 15

1.2 Senatvės amžiaus tarpsnio charakteristika, senstanti moteris... 16

1.3 Negalia senyvame amžiuje ... 17

1.4 Psichoemocinės sveikatos svarba senatvėje ... 20

1.5 Covid -19 pandemijos akivaizda ... 21

1.6 Dailės terapija ir negalią turintis vyresnio amžiaus klientas ... 22

1.7 Tyrimų apžvalga ... 24

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 28

2.1 Tyrimo organizavimas ... 28

2.2 Tyrimo metodai ... 28

3. TYRIMO REZULTATAI ... 31

3.1 Tyrimo dalyvės Irmos temininė analizė ... 31

3.2 Tyrimo dalyvės Irmos piešinių analizė ... 41

3.3 Tyrimo dalyvės Vilmos teminė analizė ... 57

3.4 Tyrimo dalyvės Vilmos piešinių analizė ... 68

3.5 Tyrimo dalyvės Loretos teminė analizė ... 80

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 103

4.1 Tyrimo dalyvių teminės analizės apibendrinimas ... 103

4.1 Senjorių teminės analizės ir piešinių analizės sąsajos ... 110

4.2 Papildomi tyrėjos pastebėjimai ... 115

5. ĮŽVALGOS ... 117

5. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 119

PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 120

LITERATŪRA ... 121

SANTRAUKA

Baušytė - Sipovič B. Senjorių su negalia emocinės patirtys dailės terapijos procese, magistro baigiamasis darbas/mokslinio darbo vadovė dr. A. Brazauskaitė; konsultantas dr. L. Pauliukėnas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos katedra, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas. Kaunas, 2021: p. 218

Tyrimo tikslas: atskleisti ir aprašyti senjorių su negalia emocines patirtis dailės terapijos procese. Tyrimo klausimai:

1.Kokias senjorių su negalia išgyvenamas emocijas atskleidžia teminė analizė? 2. Kokie tyrimo dalyvių jausmai susiję su pandemija išreiškiami dailės terapijos procese? 3. Kokie formalieji elementai išreiškia senjorių emocines patirtis dailės terapijos procese? 4. Kaip formalieji dailės kūrinių elementai ir teminės analizės duomenys siejasi tarpusavyje?

Tyrimo metodika: kokybinis tyrimas, kurio metu senjorėms buvo taikoma grupinė 10 sesijų dailės terapija. Verbaliniai duomenys refleksijų metu buvo įrašomi, po to transkribuojami ir nagrinėjami teminės analizės metodu. Grupinės terapijos metu sukurti darbai analizuojami, naudojant dailės formaliųjų elementų analizės metodą. Iš gautų teminės analizės duomenų išvestos metatemos lygintos su bendrais išryškėjusiais formaliaisiais piešinių elementais.

Tyrimo dalyviai: tyrime dalyvavo 5 asmenys priklausantys Ignalinos rajono neįgaliųjų draugijai. Šiame darbe analizuojami 3 atvejai, kurie atitiko visus atrankos tyrimui kriterijus (asmenys yra 65 metų ar vyresni, priklauso Ignalinos rajono neįgaliųjų draugijai, dalyvavo visuose dailės terapijos užsiėmimuose ir gali laisvai verbaliai reiškti savo mintis)

Įžvalgos:

1. Teminė analizė atskleidė, kad tyrimo dalyvės dailės terapijos metu dažniau patyrė malonius jausmus – džiaugsmą, pasitenkinimą, ramybę, vertės, artumo, smalsumo jausmą.

1a. Stambiausios teminės analizės temos ,,Visada smagu prisiminti jaunystę ir gerus dalykus “ (Irmos tema), ,,Čia pavaizdavau viską kas brangu mano širdžiai...‘‘ (Vilmos tema), ,, Atplaukė, tos visos geros mintys ir tadu ramu pasidarė‘‘(Loretos tema) sudarė pirmąją metatemą ,, Dailės terapijos procesas sugrąžina į malonius praeities momentus bei skatina savivoką, bendravimą, stiprina savivertę‘‘. Ši metatema atskleidė, jog dailės terapijos sesijų metu senjorės daugiausiai patyrė šiltus praeities atsiminimus, kalbėjo apie savo mylimus pomėgius, poreikius, tokie pasidalinimai skatino tiriamųjų savivoką. Taip pat moterys įvardino, jog užsiėmimuose buvo smagu ir įdomu bendrauti su kitomis grupės narėmis, o tai rodo, jog terapinis procesas skatino bendrystę, mažino vienišumo jausmą.

Pasidalinimai savo gyvenimiška patirtimi tarpusavyje bei grupės palaikymas kėlė senjorių savivertę. 1b. Kitos temos ,,Turi susitaikyt su tuo...‘‘ (Irmos tema), ,,Gi nieko negali pakeist...‘‘ (Vilmos tema) ir ,,Visko visko yra buvę...‘‘ (Loretos tema) sudarė antrą metatemą ,, Dailės terapijos procesas leidžia išreikšti ir dalintis sunkiais jausmais‘‘. Antroji metatema atskleidė, jog dailės terapijos procesas skatino senjores reflektuoti apie liūdnas gyvenimo, ypač vaikystės patirtis, dalintis patiriamu liūdesio, nerimo, baimės ir bėjėgiškumo jausmu dėl sveikatos būklės.

2. Teminė analizė atskleidė, jog senjorių jausmai susiję su Covid – 19 pandemija dažniausiai buvo baimė ir nerimas. Visų dalyvių piešiniuose išryškėjo šie formalieji elementai: centrinė kompozicija bei ovalo ir apskritimo forma. Pagrindiniai objektai kūriniuose (plaučiai arba viruso vaizdinys) buvo apskritimo formos, pavaizduoti centre. Apskritimo centras – užpildytas. Apskritimas ir ovalas izoliavo vaizdinį nuo aplinkos taip pabrėždamas jo svarbą. Centrinė kompozicija atspindi aktualias tiriamųjų patirtis, senjorės dalinosi apie baimę susirgti. Piešiniams pasirinktas ryškus koloritas, centriniai objektai - raudonos spalvos, kuri moterims siejosi su grėsme ir baime.

3. Tiriamųjų išgyvenimus atspindi šie visų dalyvių darbuose pasikartojantys formalieji piešinių elementai: centrinė kompozicija, apskritimo ir ovalo forma, užpildyta lapo erdvė ir užrašai piešinyje.

Centrinė kompozicija - atspindi aktualias tiriamųjų patirtis, ,,Aš‘‘ įvaizdį. Siejasi su ambivalentiškomis emocijomis: džiaugsmu, liūdesiu, nerimu, baime, ramybe, verte, pasitenkinimu, smalsumu, bejėgiškumu. Apskritimo ir ovalo forma - uždara, teikia saugumo, bet kartu izoliuoja vaizduojamą objektą nuo aplinkos taip pabrėždama jo svarbą ir siejasi su liūdesio, džiaugsmo, pasitenkinimo, ramybės, vertės, nerimo, baimės, bėjėgiškumo išgyvenimais.

Užpildyta lapo erdvė atspindi emocinį įsitraukimą į kūrybos procesą, siejasi su nerimo išveika, ramybe, smalsumu, džiaugsmu, pasitenkinimu.

Užrašai piešinyje - siejasi su aiškumo, artumo, noro būti suprastam poreikiu, nerimu, jog nemoka pavaizduoti ir atspindi ambivalentiškas tiriamųjų emocijas – baimę, smalsumą, pasitenkinimą, bejėgiškumą, liūdesį, nerimą, artumo, ramybės jausmą.

4. Visi išryškėję formalieji dailės elementai buvo susiję su emocinėmis senjorių patirtimis, išryškėjusiomis teminėje analizėje. Centrinė kompozicija, ovalo ir apskritimo forma, užpildyta lapo erdvė ir užrašai piešinyje susiję su metatemomis: ,, Dailės terapijos procesas sugrąžina į malonius praeities momentus bei skatina savivoką, bendravimą, stiprina savivertę‘‘ ir ,,Dailės terapijos procesas leidžia išreikšti ir dalintis sunkiais jausmais‘‘ bei atspindi ambivalentiškas emocijas dailės terapijos procese.

Rekomendacijos:

1. Taikyti dailės terapiją senjorams siekiant gerinti jų emocinę būseną.

3. Naudoti koliažo ir asambliažo techniką susitikimų pradžioje, nes ji skatina susidomėjimą, stimuliuoja sensoriką, įtraukia emociškai ir intelektualiai.

4. Užsiėmimams su refleksija skriti ne daugiau nei 1,5 val. Ilgesnis laikas vargina.

5. Organizuoti 10 - 20 sesijų trukmės programą. Ilgesnė terapijos trukmė skatina emocinį įsitraukimą, atsivėrimą.

SUMMARY

Baušytė - Sipovič B. ' Emotional Experiences of Senior Women with Disabilities in the Process of Art Therapy ', Master‘s thesis/supervisor dr A. Brazauskaite, consultant dr. L.Pauliukėnas, Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Nursing, Department of Rehabilitation, Kaunas Faculty of Vilnius Academy of Arts. Kaunas, 2021: p. 218

The aim of the research: to reveal and describe emotional experiences of senior women with disabilities in the process of art therapy.

Research questions:

1. What emotions of senior elderly women with disability does thematic analysis reveal? 2. What feelings about the pandemic are expressed in the art therapy process by participans? 3. Which formal drawing elements express senior women emotional experiences in the art therapy process? 4. How do the formal elements of drawing relate to thematic analysis data?

Research methods: a qualitative study in which senior women underwent a group of 10 sessions of art therapy. Verbal data was recorded during reflections, then transcribed and analyzed by a thematic analysis method. The works created during group therapy sessions were analysed using formal drawing element method. The meta-themes which derived from the obtained thematic analysis data were compared with the general emerging formal drawing elements.

Research participants: study involved 5 participans belonging to Ignalina District Association of the Disabled. In this work 3 participants who met all the selection criteria (were age 65 or above, belonged to Ignalinas’ District Association of the Disabled, attended all art therapy sessions and could freely verbally express their thoughts) are analysed.

Research insights:

1. Thematic analysis revealed that participants of the study more often experienced pleasant feelings during art therapy - joy, satisfaction, peace, a sense of value, closeness, curiosity.

1a. In thematic analysis, the main topics were: ‘It is always fun to remember youth and good things’(Irma's theme), ‘Here I depicted everything that is dear to my heart ...’ (Vilma's theme), ’ All those good thoughts arrived and it became so calm '(Loretta's theme). They formed the first meta-theme: ‘The process of art therapy brings back pleasant moments of the past and promotes self-awareness, communication, strengthens self-esteem’ which revealed that during art therapy sessions, seniors mostly reflected on warm memories of the past, talked about their beloved hobbies and needs, this testifies about self-awareness. The women also mentioned that it was fun and interesting to communicate with other members of the group during the

sessions, which shows that the therapeutic process promoted communion and reduced the feeling of loneliness.

1b. Other topics highlighted in the analysis were: "You have to come to terms with that ...’ (Irma's topic), You can't change anything...’ (Vilma's topic) and , There were everything…' (Loreta's theme). They formed the second meta-theme: , The Art Therapy Process let express and share about difficult feelings’ and revealed that the art therapy process encouraged seniors to reflect on the sad experiences of life, especially childhood, to share their feelings of sadness, anxiety, fear, and helplessness.

2. The thematic analysis revealed that seniors' feelings about the Covid - 19 pandemic were mostly fear and anxiety. The following formal elements emerged in the drawings of all participants: the central composition and the shape of the oval and circle. The main objects in the works (lungs or image of the virus) were in the shape of a circle depicted in the center. Circle center was filled. The circle and oval isolated the image from the environment, thus emphasizing its importance. The central composition - reflects the relevant experiences of the subject, talking about it seniors shared about the fear of getting sick. Bright colors were chosen for the drawings, central objects were red, which was associated with threat and fear which women experience. 3. Following formal drawing elements: central composition, circle and oval shape, filled sheet space and text in the drawings repeats in the works of all participants and represent various emotional experiences

Central composition reflects the actual image of the subject or his/ hers experiences and represent ambivalent emotions: joy, sadness, anxiety, fear, peace, value, satisfaction, curiosity, helplessness.

The closed shape of the circle or oval, provides security, but at the same time isolates the depicted object from the environment, thus emphasizing its importance. Is associated with experiences of sadness, joy, satisfaction, peace, value, anxiety, fear, helplessness.

The filled sheet space reflects the emotional involvement in the creative process and is related to the expression of anxiety, peace, curiosity, joy, satisfaction.

Text (words) in the drawing are related to the need for clarity, closeness, desire to be understood, anxiety that one cannot portray something and reflects ambivalent emotions of the subject: fear, curiosity, satisfaction, helplessness, sadness, anxiety, closeness, peace.

4. Formal drawing elements: central composition, oval and circular shape, filled sheet space and text (words) in the drawing are related to both largest meta-themes: ‘The process of art therapy brings back pleasant moments of the past and promotes self-awareness, communication, strengthens self-esteem’ and ‘The process of art therapy allows to express and share difficult feelings '' and reflects ambivalent emotions in the process of art therapy.

Recomendations:

2. Apply group art therapy because it promotes socialization, reduces the feeling of loneliness.

3. Use collage and assembly techniques at the beginning of art therapy meetings as it stimulates interest, engage emotionally and intellectually.

4. Therapy sessions with reflection of experience should not exceed one and a half hour. Longer time for elderly is tiring.

5. Organize a program of 10 - 20 sessions. Longer duration of therapy promotes emotional involvement and openness.

ŽODYNĖLIS

Dailės terapija – viena iš meno terapijos sričių, kurios pagalba siekiama gerinti psichinę ir fizinę asmens savijautą.

ĮVADAS

Praktinė darbo reikšmė. Tyrimas apie negalią turinčių senjorių emocines patirtis gali suteikti platesnį suvokimą apie reikalingų paslaugų poreikį senyvo amžiaus žmonėms, siekiant palengvinti jų gyvenimą. Taip pat gali būti naudingas skirtingų sričių specialistams dirbantiems slaugos, socialinių paslaugų sektoriuose, šeimo nariams, globojantiems neįgalų vyresnio amžiaus asmenį. Šis tyrimas tai pat iliustruoja su kokiais išgyvenimais senyvo amžiaus žmonės susiduria pasaulinės COVID – 19 pandemijos metu ir gali suteikti informacijos apie tai kaip būtų galima jiems padėti. Tyrimas gali prisidėti prie platesnio dailės terapijos taikymo galimybių dirbant su vyresnio amžiaus asmenimis.

Temos aktualumas ir naujumas. Gyventojų senėjimas yra aktuali problema ne tik Lietuvoje, bet ir visose Europos Sąjungos (ES) šalyse bei pasaulyje. Europos Komisija prognozuoja, kad per ateinančius kelis dešimtmečius jaunų ir darbingo amžiaus žmonių dalis labai sumažės [82]. Gyventojų senėjimas kelia iššūkių ir sveikatos apsaugai – reikalinga prevencijos, gydymo, ilgalaikės globos ir slaugos paslaugų subalansuota plėtra, kadangi viena pagrindinių problemų tarp pagyvenusių žmonių – įvairūs negalavimai bei lėtinės ligos [20]. Negalia gali smarkiai paveikti asmens gyvenimo kokybę, apriboti socialinius vaidmenis. Sergantis ar turintis negalią žmogus tampa priklausomas nuo kitų. Ligos našta yra didelė tiek ligoniams bei jų artimiesiems. Todėl labai svarbu laiku suteikti tinkamą pagalbą, sekti asmens emocinės būklės pokyčius. Pasaulyje atlikta daugybė tyrimų įrodančių dailės terapijos naudą senyvo amžiaus žmonių su negalia psichinei sveikatai. Lietuvoje ši tema išsamiau nenagrinėta, nes dailės terapija, kaip mokslinė disciplina čia gyvuoja visiškai neseniai. Artimiausi šiai temai tyrimai mūsų šalyje analizuoja vyresnio amžiaus žmonių užimtumo organizavimo specifiką, jos teikiamus privalumus ir trūkumus [30; 39], kartais aptariamos dailės terapijos taikymo metodikos praktiniame darbe, tačiau nėra įrodymais pagrįstos mokslinės informacijos apie dailės terapijos poveikį senjorų su negalia emocinei būklei šalies kontekste. Taigi ši tema yra aktuali ir reikalinga.

Temos ryšys su tyrimo metodika. Tyrime bus analizuojamos senjorių su negalia emocinės patirtys. Atliekant kokybinį tyrimą paprastai atskleidžiami ne faktai ar statistika, o patirtys, prasmės. [9] Todėl kokybinis tyrimas yra tinkamas metodas siekant atskleisti emocinius senjorių išgyvenimus.

Tyrimo tikslas - atskleisti ir aprašyti senjorų su negalia emocines patirtis dailės terapijos procese. Tyrimo klausimai:

1. Kokias senjorių su negalia išgyvenamas emocijas atskleidžia teminė analizė? 2. Kokie tyrimo dalyvių jausmai susiję su pandemija išreiškiami dailės terapijos procese? 3.Kokie formalieji elementai išreiškia

senjorių emocines patirtis dailės terapijos procese? 4. Kaip formalieji dailės kūrinių elementai ir teminės analizės duomenys siejasi tarpusavyje?

DARBO TIKSLAS IR KLAUSIMAI

Tyrimo tikslas: Atskleisti ir aprašyti senjorų su negalia emocines patirtis dailės terapijos procese.

Tyrimo klausimai:

1. Kokias senjorių su negalia išgyvenamas emocijas atskleidžia teminė analizė?

2. Kokie tyrimo dalyvių jausmai susiję su pandemija išreiškiami dailės terapijos procese? 3. Kokie formalieji elementai išreiškia senjorių emocines patirtis dailės terapijos procese? 4. Kaip formalieji dailės kūrinių elementai ir teminės analizės duomenys siejasi tarpusavyje?

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Senstanti visuomenė, pasaulio ir Lietuvos statistika

Demografinis senėjimas, tai procesas, kurio metu auga pagyvenusio amžiaus žmonių dalis visuomenėje. [36] 2017 metų Jungtinių Tautų oraganizacijos (JT) rengtoje ataskaitoje pateikti duomenys aiškiai apibrėžė faktą – pasaulio populiacija sensta, 60 metų ir vyresnių gyventojų skaičius auga sparčiau nei visų kitų jaunesnių amžiaus grupių.[72] Pateikti statistiniai duomenys atskleidžia, jog lyginant su 2017 metais, asmenų, vyresnių nei 60 metų, skaičius pasaulyje išaugs daugiau nei dvigubai 2050 metais (nuo 962 milijonų iki 2,1 milijardo žmonių) ir daugiau nei trigubai 2100 metais (iki 3,1 milijardo žmonių). Europoje 25 procentai gyventojų jau yra 60 metų ar vyresni, ir prognozuojama, kad 2050 m. Ši riba pasieks 35 proc. [72].

Lietuvos statistikos duomenys, taip pat atskleidžia, jog mūsų šalies gyventojai sensta. Bendras šalies gyventojų skaičius mažėja, o pagyvenusių asmenų (65 metų ir vyresnių) dalis didėja. [29] 2019 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794,2 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 14,7 tūkst. (0,5 proc.) mažiau negu 2018 m. pradžioje. Nuo 2009 m. nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 389,6 tūkst., arba 12,2 proc. 2019 m. pradžioje šalyje gyveno 552,4 tūkst. (19,8 proc.) pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių. [29].

1 pav. Nuolatiniai gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes 2009–2019 m. (Lietuvoje) [1.1 Gyventojų skaičius ir sudėtis osp].

Pateiktoje lentelėje matome, jog pagyvenusių žmonių dalis bendrame šalies nuolatinių gyventojų skaičiuje padidėjo nuo 17,2 proc. 2009 m. pradžioje iki 19,8 proc. 2019 m. pradžioje. [29]

Tyrimų duomenimis tokius pokyčius lemia įvairūs faktoriai. [36; 72; 89]. Garliauskaitė A. Zabarauskaitė R. atliko analizę, siekdamos nustatyti Lietuvos žmonių senėjimą lemenčius veiksnius ir padarė išvadą, jog didžiausią įtaką tam turi gyventojų gimstamumo mažėjimas bei emigruojančių asmenų į šalį didėjimas, taip pat dažnai kaip veiksnys nurodoma ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė. [23] Akivaizdūs

vidutinės gyvenimo trukmės skirtumai išlieka tarp daugiau ir mažiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių. [36]. Lietuvoje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2018 m. buvo 70,9 metai, moterų 80,6 metai. [29] Taigi išlieka didelis skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės, tačiau prognozuojama, jog ateityje šis skirtumas sumažės. [36]

Senatvės ir senų žmonių tyrimai yra svarbūs dėl visuomenės senėjimo sukeliamų socialinių ir ekonominių iššūkių. [18] Tai ypač svarbu ir mūsų šalyje – G. Šurkienė, A. Bagdonas ir L. Gustainienė straipsniuose mini, jog vyresnio amžiaus žmonių gausėjimas pasaulyje ir Lietuvoje kelia iššūkius, kuriuos reikia spręsti nedelsiant. [18; 25; 36] Literatūroje teigiama, jog ekonomikos sektorius susiduria su senstančia darbo rinkos problema, socialinė bei sveikatos apsauga susiduria su finansavimo, įvairių paslaugų užtikrinimo poreikiu, vyresnio amžiaus žmonių grupė taip pat daro įtaką politinimas sprendimamas, švietimo sistemai. [27; 36]

1.2 Senatvės amžiaus tarpsnio charakteristika, senstanti moteris

Senatvės, kaip ir kitų amžiaus tarpsnių ribos yra susitarimo reikalas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO, angliškai WHO 2002) skelbia, kad dauguma išsivysčiusių pasaulio šalių 65 metų amžių laiko – senatvės pradžia. Tokie žmonės apibūdinami, kaip pagyvenę, vyresnio amžiaus. Besivystančioms šalims, pavyzdžiui, Afrikos kontinente, numatoma vidutinė gyvenimo trukmė yra mažesnė, todėl senatvės riba sumažinama iki 60 metų. [18; 72].

Srivastava senatvę apibūdinama kaip vieną kritiškiausių žmogaus gyvenimo tarpsnių. [81]. Senatvė, senėjimas apibrėžiama kaip įvairiapusis reiškinys, keičianti asmens fizinę bei psichologinę būsenas. [32]. A. Garlauskaitė įvardina, jog tai daugialypis, nesustabdomas biologinis procesas, psichologiškai kiekvienas asmuo savitai išgyvena šį laikotarpį. [23]. R. Havighurtstas manė, jog vėlyvoji suaugystė nuo kitų amžiaus tarpsnių skiriasi požiūriu – senatvėje žmogus iš esmės turi keisti savo gyvenimo strategiją, mokslininkas išskyrė šešias vėlyvosios suaugystės - senatvės raidos užduotis:

1. Prisitaikyti prie mažėjančio fizinio pajėgumo ir silpnėjančios sveikatos 2. Prisitaikyti prie pensijos ir sumažėjusių pajamų

3. Prisitaikyti prie gyvenimo netekus vyro ar žmonos 4. Mokėti pritapti prie bendraamžių

5. Tinkamamai vykdyti visuomenines ir pilietines pareigas. Kai kurie į pensiją pasitraukę žmonės sunkiai prisitaiko prie naujo vaidmens.

6. Kurti patenkinamas gyvenimo sąlygas. Patenkinamos seno žmogaus gyvenimo sąlygos susijusios su privatumo siekiu. Privatumą garantuoja atskiras kambarys, kuriame įmanoma pailsėti ir ramiai leisti laiką. (iš Žydžiūnaitė, V; Sabaliauskas, S.) [9]

J. Kairys mini, jog lyginant pagyvenusių moterų ir vyrų gyvenimą pastebima, jog moterys sendamos neša dvigubą naštą, kai kurios ne taip sėkmingai su ja susitvarko. Moterų karjerą, dažniau negu vyrų, pertraukia vedybos, vaikų gimdymas, auginimas, bėgant metams sudėtingiau priimti santykių su atžalomis pokyčius taip pat sunku grįžti į darbo rinką po ilgo laiko. Senatvėje rasti darbą dar sudėtingiau, vyru atžvilgiu situacija palankesnė. Moterų gyvenimas po menopauzės pasikeičia fiziologiškai ir konceptualiai. Vyrų gyvenime taip pat galimi pasikeitimai, bet jie fiziologiškai neužprogramuoti. Kai kurias moteris patrauklumo praradimas senstant jaudina stipriau, nei nutolimas nuo socialinės ar profesinės veiklos. Taigi moterys senatvėje susiduria su papildomais sunkumais, kartais ne iki galo suprantamais priešingai lyčiai. [5]

1.3 Negalia senyvame amžiuje

Žmogui senstant būdingi įvairūs fiziniai negalavimai, chroniškas skausmas, ligos, psichikos pokyčiai, taigi - problemų kompleksiškumas. [21; 31].

Negalia senatvėje yra dažna žmogaus palydovė. Negalios terminas yra platus. Neįgaliųjų teisių konvencijoje prie neįgaliųjų priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis.[33] Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įvardinta, jog: „Negalumas tai tokia kompetentingų įstaigų nustatyta asmens būklė, kai jis dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visiškai arba iš dalies negali pats pasirūpinti asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų“. [28].

Negaliai priskiriami:

• Motorinių funkcijų sutrikimai • Intelekto raidos sutrikimai • Psichinės ligos

• Nepastebima arba nematoma negalia apima tokias būkles kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vidaus organų sutrikimai ir kt. [17].

Senatvėje taip pat stipriaus pasireiškia lėtinės ligos: reumatas, artritas, diabetas, Alzheimerio, Parkinsono ligos. Senyvus žmones vargina aukštas kraujospūdis, dažniau svaigsta galva, padidėja traumų tikimybė. [6] Kitus senatvei būdingus patologinius procesus arba ligas klasifikuoja Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK - 10). [37].

PSO duomenimis (2017m.) dažniausi psichiniai ir neurologiniai sutrikimai 60 ir viš metų amžiaus grupėje yra demencija ir depresija, kurie pasireiškia atitinkamai maždaug 5% ir 7% vyresnio amžiaus pasaulio gyventojų. (Nerimo sutrikimai pasireiškia 3,8% vyresnio amžiaus gyventojų, psichotropinių medžiagų vartojimo problemų turi beveik 1%, o maždaug ketvirtadalis mirčių dėl savęs žalojimo būna tarp 60 metų ir vyresnių žmonių.) [90].

Depresija yra vienas labiausiai pasaulyje paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų. [21; 22; 31; 41]. ,,Tai afektinė psichinė būsena, kurios simptomai pasireiškia įvairiai.‘‘ [2]. Nustatyta, jog vyresnio amžiaus asmenims sergamumas depresija didina negalios laipsnį, blogina gyvenimo kokybę, apsitarnavimą, gydymo režimo laikymąsi. (Ruo B, 2000, Schulz R,2003 cit. iš Filipavičiūtė p. 93) [22]. Vyresniame amžiuje depresija dažnai neatpažįstama ir būna negydoma, nes atsiranda kartu su gretutinėmis ligomis, taip pat pasireiškia atipiški simptomai. [83; 90]. Taip pat šis sutrikimas yra viena pagrindinių savižudybių priežasčių vyresniame amžiuje [22; 55] Tarptautinis ligų klasifikatorius (TLK - 10) įvardina tokius depresijos simptomus: ,,esant tipiškam lengvos, vidutinės arba sunkios depresijos epizodui, būdinga liūdna nuotaika, sumažėjusi energija ir aktyvumas. Dažnai pasireiškia sumažėjęs pasitenkinimas, interesų ratas, dėmesio koncentracija ir didelis nuovargis net ir nuo minimalių pastangų. Paprastai būdingas sutrikęs miegas ir sumažėjęs apetitas. Beveik visada sumažėja savivertė ir pasitikėjimas savimi, o kaltės ir bevertiškumo idėjos būdingos net ir lengvos depresijos epizodui.‘‘ [37].

Vyresnio amžiaus suaugusiųjų depresija gali pasireikšti šiek tiek kitaip nei jaunesnio amžiaus suaugusiųjų depresija. Miego sutrikimai, nuovargis, psichomotorinis slopinimas, dominančių interesų praradimas, beviltiškumo jausmas dėl ateities gali būti labiau būdingas depresijai vėliasniame amžiuje nei jauniems ar vidutinio amžiaus žmonėms. Subjektyvūs nusiskundimai dėl skurdesnės atminties ir koncentracijos taip pat dažnesni depresyvių vyresnio amžiaus asmenų tarpe. (Butters 2004 cit. iš Fiske p. 367) [55].

bendrojoje populiacijoje auga. 2015 metų duomenimis 1000 šalies gyventojų teko 3, 81 atvejų, 2017 metais – 4, 76 atvejų - tai nėra didelis skaičius, tačiau reikia turėti omenyje ir tai, jog daugelis žmonių nesikreipia pagalbos, o statistikoje fiksuojamos konstatuotos diagnozės. 2012 m. Demencija (F00–F03) TLK – 10 apibrėžiama kaip ,,...sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas.‘‘[37]. A. Šiurkutė, V. Budrys (1999) teigia, jog ,,..demencija paprastai formuojasi iš lėto. Proceso pradžioje pamažu keičiasi asmenybė: pirmiausia nyksta subtilūs jausmai: taktas, gėda, sąžinė, pareigingumas, nebekontroliuojami afektai, ligoniai tampa priekabūs, egocentriški. Sutrinka dėmesys, blogėja atmintis, padidėja nuovargis, vėliau visai nebesugebama įsiminti naujos informacijos, silpsta apibendrinimo procesų galimybės, nebesugebama spręsti, daryti išvadų, panaudoti praeities žinių, sutrinka orientacija. Blėsta emocijos, jos netenka savo atspalvių, grubėja, ligoniai dažnai būna niūrūs, dirglūs, pikti, skursta mimika. <...> Išnyksta charakterio ypatumai, asmenybė niveliuojasi.‘‘ [35]. Alzheimerio liga ir kraujagyslinė demencija – dvi dažniausios demencijos sindromo priežastys. Daugiau nei 14% vyresnių nei 65 metai asmenų serga Alzheimerio liga, o tarp vyresnių nei 80 metų tikimybė sirgti didėja iki 40%. Alzheimerio liga sudaro nuo 60% iki 75% visų diagnozuojamų demencijų [34]. Lietuvoje Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis sergamumas demencija ir Alzheimerio liga didėja, 1000 gyventojų 2017 metais teko 3,4 atvejo, kai tuo tarpu 2010 tesiekė 2,04 atvejo.[38] Depresija ir demencija dažnai pasireiškia kartu. Anksti ar vidutiniame amžiuje pasireiškusi depresija, gali tapti vienu iš rizikos faktorių vėliau susirgti demencija. [55].

Didėjant pagyvenusio amžiaus žmonių skaičiui bendrojoje populiacijoje susidursime su augančiu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu. Todėl būtina kalbėti apie sveiką senatvę. [36]. Siekiant gerinti senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, atliekama daugybė tyrimų, kurių tikslas nustatyti, kokie veiksniai daro įtaką vyresnio asmens gerovei, sėkmingam senėjimui. [19; 24; 26; 32; 71; 81].

Lietuvoje senėjimo keliamų problemų sprendimas yra vienas valstybės prioritetų. Parengtas 2014–2023 m. sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje planas, kurio pagrindiniai tikslai – gerinti vyresnio amžiaus žmonių fizinę ir psichikos sveikatą, padėti ją išsaugoti, stiprinti, atstatyti (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas, 2014). [25].

1.4 Psichoemocinės sveikatos svarba senatvėje

O. Davidonienė ir bendraautoriai atlikto tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti depresiškumo paplitimą tarp Lietuvos kaimo gyventojų, rezultatai atskleidė, jog daugiausiai - 13,3% depresiškumo atvejų yra paplitę 65-74 metų amžiaus grupėje, pagal lytį – dažniau tarp moterų. [21]. Taigi senyvo amžiaus moterys yra emociškai pažeidžiamesnės nei vyrai.

Vyresnio amžiaus asmenims dažnai sudėtinga prisitaikyti prie kintančių gyvenimo aplinkybių, dėl to kyla psichologinės ir emocinės problemos. Daugelis poreikių, nėra tokie akivaizdūs kaip medicininiai poreikiai, todėl gali būti nepriimti ir nepripažinti. [85]. Pagyvenę asmenys susiduria su tokiais stresoriais kaip artimųjų netektis, socialinė atskirtis (ypač išėjus į pensiją), išgyvena vienišumo, izoliacijos jausmą [31; 83; 90]. Pasak V. Maslenikovos, L. Bulotaitės (2013) emociškai skausmingi gyvenimo pokyčiai žmogui, gali kelti neigiamus išgyvenimus, depresiją. [31]. Nepaisant fakto, kad kai kuriuose tyrimuose senėjimas yra siejamas su geresniu emocijų valdymu ir savireguliacija [46; 47; 50; 73; 86] vyresni suaugusieji yra labiau pažeidžiami nei kitos amžiaus grupės. [86]

Mockus ir A. Žukaitė (2012) straipsnyje analizuojantys sėkmingo senėjimo modelius (dviejų faktorių, keturių faktorių ir multidemencinį) akcentuoja, kad visuose svarbus psichologinis dėmuo, įvardinama, kad: ,,sėkmingas senėjimas nėra tik sveikatos palaikymas, bet ir maksimizavimas pačių psichologinių išteklių (savigarbos, pasitikėjimo, optimizmo). Ir tik psichologinis požiūris į sėkmingą senėjimą nepriklausomai prognozuoja gyvenimo kokybę vėlesniame amžiuje.‘‘ [32]. Negatyvi psichologinė būsena gali paspartinti fizinės ir kognityvinės būklės pablogėjimą, kuris natūraliai lydi senėjimo procesą. Dėl to sumažėja vyresnio amžiaus žmonių gerovės jausmas ir gyvenimo kokybė. Tačiau literatūra atskleidžia, jog pozityvi psichologinė būklė (pvz. teigiamos emocijos, optimizmas, pozityvūs santykiai ir gyvenimo tikslas) gali apsaugoti asmenį nuo psichikos sutrikimų, stiprinti protą ir savo ruožtu žymiai pagerinti sveikatą. [84]. Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių, jog emocijos daro poveikį asmens savijautai.

Bellingtier J. A, Neupert S. D. (2016) 380 dienų fiksavo 43 senyvo amžiaus žmonių būklę ir nustatė, kad asmenys, kurių požiūris į senėjimą buvo pozityvus, nepaisant kasdienių stresorių, tyrimo metu pranešė apie pastovesnį afekto lygį, tuo tarpu dalyviai, kurių požiūris į senėjimą buvo pesimistinis, pranėšė apie stipresnę emocinę reakciją į kasdienę įtampą. Taigi, teigiamas požiūris į senėjimą gali padėti apsisaugoti nuo kasdienių streso veiksnių ir tai priklauso nuo pačio asmens. [45].

Patiriamos emocijos daro poveikį asmens fizinei savijautai. Janice K. Kiecolt-Glaser ir kolegos (2003) 6 metus tyrė vyresnius suaugusius asmenis, patiriančius lėtinį stresą. Jų tikslas buvo nustatyti

kaip stresas saveikauja su I -6 - priešuždegiminio citokino, kurio perprodukcija yra susijusi su senėjimą sąlygojančių ligų spektru (įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, osteoporozę, artritą, 2 tipo cukrinį diabetą, tam tikrus vėžinius susirgimus ir tt..) Šiame tyrime buvo įvertintas santykis tarp lėtinio streso ir IL-6 gamybos. Tirta 119 vyrų ir moterų, kurie globojo demenciją turinčius sutuoktinius ir 106 asmenys, kurie neteikė globos. Studija atskleidė, jog asmenų, teikiančių globą sutuoktiniams vidutinis IL-6 buvo maždaug keturis kartus didesnis nei neslaugančių. Šie duomenys atskleidžia, jog stresas gali pagreitinti daugelio su amžiumi susijusių ligų riziką. [58] Kiti tyrėjai pateikia panašius duomenis. Ong ir Isen (2010) tyrimas atskleidė, kad pozityvių emocijų skatinimas filmo peržiūros metu, prieš patiriant stresą keliantį stimulą, sąlygojo susilpnėjusią širdies ir kraujagyslių sistemos reakciją, artimą neutraliai būklei, šis efektas vyresnio amžiaus žmonių grupėje pasireiškė stipriau, lyginant su jaunesniais suaugusiais. [74]. Hegeman su kolegoms (2012) padarė panašias išvadas ir teigė, jog vyresni suaugusieji patiriantys neigiamą afektą, greičiausiai praneš apie somatinius skundus ir psichomotorinį sujaudinimą. (cit. iš Shtompel N.) [80] Zautra, Johnson ir Davis (2005) tyrė moteris sergančias osteoartritu ir nustatė, kad kuo daugiau pozityvių emocijų jos išgyveno, tuo vėlesnėmis savaitėmis mažėjo jų nusikundimai skausmu. [91].

Y. Chida ir A. Steptoe (2008), atliko 63 mokslinių straipsnių analizę, nustatė, jog pozityvi psichologinė gerovė siejasi su mažesne mirtingumo statistika. Pozityvi psichologinė savijauta buvo reikšmingai susijusi su mažesniu mirčių, nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų skaičiumi tarp sveikų gyventojų, taip pat su sumažėjusiu mirčių skaičiumi tarp pacientų, sergančių inkstų nepakankamumu ir žmogaus imunodeficito virusu. [51]

Taigi teigiami išgyvenimai, prasmės, džiaugsmo patyrimas yra be galo svarbus bet kuriame amžiuje, ypač senatvėje. [39]. Senyvo amžiaus žmonėms organizuojamos skirtingos užimtumo programos orientuotos į socialinį aktyvumą, pozityvių jausmų patyrimą [42; 85] Geri ir malonūs dalykai padeda mėgautis gyvenimo akimirkomis. Jausdamas malonius jausmus asmuo yra fiziškai ir psichiškai sveikesnis. Teigiamos emocijos padeda išvengti streso. [51; 65]

1.5 Covid -19 pandemijos akivaizda

2020 metais pasaulinė pandemija, kilusi dėl Covid – 19 viruso protrūkio, sukėlė daugybę problemų globaliniu mastu. [43; 44; 63; 64] Netrukus po pandemijos paskelbimo imtos rengti konkrečios rekomendacijos dėl Covid - 19 užkrato kontrolės. [43; 44]. Covid – 19 krizė pareikalavo keisti jau nusistovėjusias visuomenės elgesio normas, pasauliui teko prisitaikyti prie naujovių, šios permainos tapo nemenka psichologine našta daugeliui individų. [43] Karantinas, izoliacija, nuolatinis raginimas saugotis, vengti masinių susibūrimo vietų, viešų erdvių žmonėms kėlė ir tebekelia

nusivylimą, susierzinimą, laikytis šių nuostatų daugeliui tebėra iššūkis. [63]. Dėl žiniasklaidos pranešimų – skelbiamų naujų apsikrėtimo atvejų ir mirčių skaičiaus socialinėje aplinkoje auga nerimo lygis. [64]. Vis dėl to situacija nepalankiausia - pagyvenusio amžiaus žmonėms [44]. Didžiausias mirtingumas nuo COVID - 19 infekcijos fiksuojamas būtent tarp vyresnio amžiaus asmenų, jie patenka į rizikos grupę. [44; 66; 71]. Nustatyta, kad senyvo amžiaus žmonėms tikimybė susirgti sunkia Covid - 19 užkrato foma yra žymiai didesnė nei kitoms amžiaus grupėms. [44; 66; 75]. Manoma, kad amžius nėra vienintelė priežastis, įtakos ligai progresuoti gali turėti įvairūs tarpusavyje sąveikaujantys veiksniai: imuninės sistema. gretutinis sergamumas, gyvenimo sąlygos, gyvenimo būdas, negalia ir kt. [44; 75]. Nepaisant fizinių negalavimų, dažnai pasitaiko, kad įtariatys, jog apsikrėtė ar jau užsikrėtę Covid – 19 virusu, asmenys taip pat išgyvena didžiulį psichologinį stresą [63]. Suvokimas, jog infekcija yra grėsminga ir gali būti mirtina, kelia didelį susirūpinimą, baimę ypač vyresnio amžiaus žmonėms. [70]. Angelo Bianchetti kartu su kolegomis straipsnyje mini, jog faktas, kad koronavirusas pavojingiausias senoliams, visuomenėje buvo priimtas su palengvėjimu. [44]. Dėl šios priežasties, senjorai tampa dar labiau pažeidžiami, todėl būtina jiems užtikrinti visokiariopą pagalbą bei paramą, garantuoti, jog būtų pasirūpinta ne tik fizine, bet ir psichine asmens gerove.[44; 64; 70].

Pandemijos laikotarpiu ypatingai akcentuojama psichologinės sveikatos svarba. [44; 63; 64; 71; 79]. Vyresnio amžiaus žmonės jautriai reaguoja į izoliaciją, patiriamas vienišumo jausmas gali sukelti neigiamus, ilgalaikius sveikatos padarinius. Stresas – gali turėti įtakos psichinei, širdies ir kraujagyslių, imuninei sistemoms. [43]. Begum Satici atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti kaip baimė susirgti COVID-19 koreliuoja su patiriama psichologine kančia bei pasitenkinimu gyvenime. Rezultatai atskleidė, jog baimė apsikrėsti infekcija didina depresijos simptomus, kelia nerimą ir stresą bei mažina pasitenkinimą gyvenimu. Straipsnyje minima, jog ir kiti negausūs tyrimai atskleidė, jog baimė susirgti virusu sukelia psichologinę kančią, alina psichinę sveikatą. [79] Todėl svarbu palaikyti normalią psichikos veiklą. Dailės terapija gali tapti priemone, padedačia senyvo amžiaus žmonėms išreikšti pandemijos laikotarpiu susikaupusius neigiamus jausmus, atsipalaiduoti.

1.6 Dailės terapija ir negalią turintis vyresnio amžiaus klientas

Suprasdami ir pripažindami su amžiumi susijusias permainas ir praradimus, kuriuos patiria pagyvenę žmonės, terapeutai gali padėti jiems išlaikyti viltį. Vyresnis žmogus, reaguodamas į senėjimo keliamus pokyčius, gali bandyti įveikti nerimą ir apsaugoti ego įvairiais gynybos mechanizmais, tai atsispindi jo elgesyje. [15] Svarbu reaguoti į neverbalius signalus. Kūno kalba, veido ekspresija dažnai atspindi dalyvio nuotaiką, jausmus, poreikius. [13].

išsaugoti sugebėjimus, o ne bandoma ,,ištaisyti‘‘ negalią. Antra, dailės terapija tampa emocinės raiškos priemone pacientams, kuriems sunku bendrauti žodžiu. Chancellor ir kt. mini, jog dailės terapijos praktika gerbia ir atsižvelgia į kiekvieno asmens galimybes, dažnai siūlydama įtraukiančias veiklas ir progą prireikus prisitaikyti. (Chancellor, Duncan ir Chatterjee cit. iš Uva) [85] .K. Brennan mini, jog grupinės dailės terapijos metu kūrybiškai ir emociškai į procesą labiau įsitraukia būtent fizinę negalią turintys asmenys.[48].

Šiame moksliniame darbe bus analizuojamos fizinę negalią turinčių asmenų emocinės patirtys, todėl svarbu žinoti į ką būtina atkreipti dėmesį dirbant su šia klientų grupe. Dailės terapijos tikslai gali būti orientuoti į:

• kliento savivertės patyrimą

• pagalbą padedant klientui suvokti savo problemas • kompensuojančių technikų esant deficitui mokymą

• paramą, klientui dirbant su savo emociniais išgyvenimais, susietais su praradimu, ko nors trūkumu

• pagalbą atrasti vidinę stiprybę, senus ir naujus resursus, susidorojimo mechanizmus. • funkcinių gebėjimų gerinimą

• pagalbą klientui, priimti pasikeitųsį kūno vaizdinį [15].

Vizulaus meno veiklos yra nedidelio intencyvumo intervencija, padedanti gerinti stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius. Be fizinės būklės pagerėjimo, meno užsiėmimai teigiamai paveikia senyvo amžiaus dalyvių įsitraukimą, nuotaiką, gyvenimo kokybę ir savijautą. [40]. Italijoje 2017 metais Luzzatto ir bedraautoriai atliko tyrimą su fizinę ir neurologinę negalią turinčiais asmenimis. Adaptuotoje 10 dailės terapijos sesijų programoje, kuri anksčiau buvo taikyta vėžiu sergantiems pacientams, dalyvavo 55 dalyviai. Kiekvienos sesijos pabaigoje terapeutai atliko kiekvieno asmens įvertinimą, analizuodami keturis dalykus: žmogaus autonomiją, dėmesį, komunikaciją ir socializaciją užsiėmimų metu. Nustatyta, kad po 20 savaičių 91% dalyvavusiųjų programoje, bent vienoje iš keturių minėtų sričių buvo pastebėti teigiami pokyčiai. [67]. Ir nors šiame tyrime dalyviai buvo įvairaus amžiaus, rezultatai atskleidė, jog dailės terapija yra efektyvi dirbant su negalią turinčiais asmenimis.

Lazar straipsnyje (2016) daug dėmesio skiriama terapeuto, kaip efektyvios ,,trečiosios rankos‘‘ dirbant su senyvo amažiaus asmenimis analizei. Aptariama, jog efektyvumas priklauso nuo to ar sugebama prisitaikyti prie labai skirtingus gebėjimus ir poreikius turinčių klientų, ar pavyksta suteikti jiems paramą. Teigiama, jog ,,trečioji ranka‘‘ interpretuodama kūrinį ir suteikdama jam prasmingą kontekstą patvirtina klientui jo sugebėjimus ir padeda pajusti savivertę. Taip pat terapeutas skatina asmens autonomiją, nes vienas pagrindinių dailės terapijos tikslų dirbant su vyresnio amžiaus

žmonėmis – įtraukti juos į konstruktyvią veiklą, kuri patvirtintų jų autonomijos ir savasties jausmą. Terapeutas suteikia klientui galimybę būti menininku – kurti, siūlydams paramą, tada kai jos prireikia ir kuo greičiau tapdamas ,,nematomu‘‘. [61]. Kiti autoriai taip pat teikia panašius pastebėjimus. Pasak S. Buchalter, dailės terapija vyresnio amžiaus žmonėms taptų daug efektyvesnė, senjorai labiau mėgautųsi kūrybos procesu, į jį įsitrauktų, jei būtų sudaromos sąlygos savarankiškai veikti, asistuojama tik reikalui esant. Pasiūlymai ir duodamos instrukcijos sesijų metu turėtų būti aiškios. Taip pat svarbu tinkamai paruošti užsiėmimų erdvę, parinkti dailės priemones. [13]

1.7 Tyrimų apžvalga

Lietuvoje tyrimų nagrinėjančių dailės terapijos poveikį senyvo amžiaus žmonėms nėra atlikta, nes dailės terapija, kaip mokslinė disciplina šalyje gyvuoja visiškai neseniai. Artimiausi šiai temai moksliniai straipsniai analizuoja senjorų meno veiklų organizavimo specifiką, jų teikiamus privalumus ir trūkumus, kartais aptariamos dailės terapijos taikymo metodikos. A. Mackonytė (2014) savo darbe analizuoja meninio užimtumo kaip socialinės paslaugos poreikį senyvo amžiaus žmonių bendruomenėje, jos kokybinio tyrimo duomenys atskleidžia, jog dalyvavimas meninio užimtumo veiklose pozityviai veikia senyvo amžiaus žmonių dvasinę ir emocinę būseną, stiprina jų savivertę, socialinius ryšius. [30] J. Zeleniūtės, E. Kviatkovskos, V. Aleksienės straipsnyje (2016) aptariama sociokultūrinių paslaugų teikimo galimybės dirbant su vyresnio amžiaus klientais. Lietuvos gerontologijos ir reabilitacijos centre atliktas tyrimas patvirtino, jog meno užsiėmimai senjorams padeda išlikti aktyviems socialiniame gyvenime ir siekti sėkmingo senėjimo. [39]

Literatūros apžvalga atskleidžia, kad dailės terapija teigiamai veikia senstančių asmenų psichoemocinę būklę. [48; 53; 59; 67; 69; 78; 86] Fizinis aktyvumas (pvz. rankomi kuriant piešinį ar skulptūrą), problemų sprendimas (pvz., dėl spalvų ar kompozicinių elementų) ir socializacija (pvz., meno kūrinių kūrimas ir apibūdinimo kitiems grupėje) yra natūraliai įtraukti į dailės terapijos procesą, taigi didina neurogenezės tikimybę. Spalvos, tekstūra ir lengvai formuojamos medžiagos yra naudingos stimuliuojant smegenų sritis, esančias limbinėje dalyje (Hass-Cohen cit. iš Pike 161) [76]. Literatūroje taip pat aptinkama, jog dirbant su senyvo amžiaus žmonėmis, dažniausiai dailės terapijos tikslai yra orientuoti į gyvenimo kokybės pagerėjimą, o ne pokyčius ir padeda kovoti su vienantve ir izoliacija, stiprina savigarbą, skatina prisitaikomumą. (Wadeson 2000 cit. iš R.H. Ravid). [77]

Dailės terapija gali sumažinti sielvartą, gedulą, kitas neigiamas emocijas ir depresiją, tuo pačiu skatindama teigiamus prisiminimus, socializaciją, kalbos funkciją bei gyvenimo kokybę senyvo amžiaus žmonėms. [40] Meno kūrinio kūrimo procesas, atsižvelgiant į naudojamą metodą, gali paskatinti spontanišką vidinių kliento emocijų ir konfliktų patyrimą, sprendimą ir reintegraciją (Ulman,

2001 cit. iš Masika) [69]. Dailės terapijos sesijose galingas ir prasmingas emocinis turinys gali būti išreikštas, išnagrinėtas ir atsiradus naujam suvokimui – perkeistas. [49]. Kūrybinė raiška, dalyvaujant dailės terapeutui, klientui gali leisti pažinti esmines problemas ir emocijas, kylančias dėl sirgimo lėtinėmis ligomis. [53]

Sunhee K. Kim (2010) teigia, jog dailės terapija skatina pozityvius išgyvenimus ir gerina gyvenimo kokybę vyresnio amžiaus Amerikos korėjiečiams. Tyrimas rodo, kad terapiniuose užsiėmimuose dalyvavusiems asmenims sumažėjo nerimo jausmas ir padidėjo savigarba sau. [59] Pasak Im ir Lee, dailės terapija yra efektyvus įrankis, padedantis išreiškti užslopintus jausmus - pyktį, priešiškumą, kitus neigiamus potyrius, visuomenėje priimtinai būdais ir mažina pagyvenusių žmonių depresiją. [60].

Joy Geha ir Raquel Stephenson (2019) vedė dailės terapijos dirbtuves Beit Rafqa, vyresnių suaugusiųjų rezidencijoje Batroune, Libane. Buvo pastebėta, jog meno kūrimas, apimantis keleto jutimų stimuliaciją, konkrečiu atveju, tapybos prieskoniais (kariu, cinamonu, kardamonu) užsiėmimas, gali paskatinti organizuotumą, motyvaciją, socialinius ryšius. Įtraukiant tekstūrą ir kvapą į kūrybos patirtį, dalyviai tapo labiau įsitraukę į procesą, puoselėjo tarpusavio ryšį ir galėjo laisviau susisieti su savo emocijomis ir prisiminimais. [56]

Pagyvenusių suaugusiųjų dalyvavimas grupės veikloje yra vienas pagrindinių elementų gerinant gyvenimo kokybę ir bendrą sveikatos būklę bei mažinant negalią senatvėje. [41]. Dailės terapijos sesijos skaitina tarpusavio ryšius, taigi gali teigiamai paveikti vyresnio amžiaus žmonių savijautą. [48; 49; 85] Vyresnio amžiaus suaugusieji dažnai skatinami dalyvauti bendruomeninėse programose. Suteikiant galimybę užmegzti ryšius, siekiama stimuliuoti smegenų veiklą ir išsaugoti turimus gebėjimus, mažinti socialinę izoliaciją bei vienatvės jausmą. Uva teigia, kad naudojant dailę kaip terapiją, dirbant su senstančia populiacija galima teigiamai paveikti jų psichinę, fizinę ir emocinę gerovę. [85] Grupinės dailės terapijos metu nariai ne tik kuria meną, bet ir bendrauja vieni su kitais, dalinasi aktualia informacija. [48] Terapinė grupė gali tapti saugia erdve, leidžiančia išsipasakoti apie gyvenimo patirits į kurias ne visada rimtai reaguoja žmonės neturintys fizinės negalios [67]. K. Valdes, kartu su kolegomis atliko kokybinį tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti kokį grupės poveikį dailės terapija daro senoliams turintiems nežymų kognityvinės funkcijos sutrikimą. Vienas tyrimo dalyvis įvardino, jog neturėdamas veiklos, gali įeiti į ,,gilią, juodą skylę‘‘, o dailės terapija – padeda, taip pat minėjo, jog sesijos metu jaučiasi laisvas ir leidžia sau mėgautis laisve. Kitas to paties tyrimo dalyvis pakomentavo: ,,tikiuosi, kad suprantate, kiek daug mums tai reiškia‘‘. Visi dalyvia teigė, jog bent kartą per 10 savaičių, jie mėgavosi sesija, jautėsi gerai būdami užsiėmime arba jiems buvo linksma smagu jo metu. Valdes tyrimas atskleidė, jog grupinė dailės terapija skatina socializaciją ir stimuliuoja vyresnio

amžiaus žmonių protą, suteikia jiems gerų emocijų. [87].

Chapin Stephenson straipsnyje aprašo (2013) šešerius metus vykdytą dailės terapijos programą, kurios tikslas buvo gerinti senyvo amžiaus žmonių sveikatą ir puoselėti gerovę. CATS (Creative Aging Therapeutic Services) dailės terapijos programa suteikė reikalingą galimybę senjorams burtis į bendruomenę ir gauti bedraamžių paramą, kuri padėjo kovoti su šiam amžiaus tapsniui būdingais praradimais – fiziniu bei kognityvinių funcijų nusilpimu, sutuoktinio mirtimi, namų netektimi. Dauguma dalyvių pareiškė, kad CATS programa buvo kertinis akmuo padedantis palaikyti socialinius kontaktus, stimuliuojantis protinę veiklą, geras emocijas taip pat padedantis išlaikyti sveiką gyvenimo pusiausvyrą. [49]. Barshan A. ir kolegų (2017) tyrimo duomenys atskleidė panašius rezultatus - dailės ir žaidimų terapija daro reikšmingą poveikį vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių globos namuose gyvenimo kokybei ir mažina psichikos sveikatos problemas. [42]

Tokios intervencijos kaip dailės terapija stimuliuoja sensoriškai. Sutelkiant dėmesį į fizinius, protinius ir emocinius sugebėjimus meno užsiėmimai gali užkirsti kelią smegenų senėjimui. Im – Lee mini tyrimą su normaliai senstančiais vyresnio amžiaus žmonėmis, kurio duomenys atskleidė, jog dailės terapija stiprina asmenų pažintines funkcijas [60]. Golden M. Masika (2020) išanalizavusi dvyliką straipsnių, paskelbtų nuo 2004 iki 2019 metų, kuriuose bedras tiriamųjų skaičius - 831, padarė išvadą, jo dailės terapija žymiai pagerino tiriamųjų kognityvinę funkciją, lyginant su kitomis kontrolinėmis grupėmis, taigi gali tapti veiksminga nefarmakologine intervencija, siekiant išvengti kognityvinio nuosmukio ir silpnaprotystės. Rezultatai taip pat atskleidė, jog dailės terapija mažina depresijos ir nerimo simptomus. [69]

A.A. Pike 2013 metais atliko tyrimą su skirtingų etninių grupių vyresnio amžiaus suaugusiesiais, kurio metu vertino 10 savaičių dailės terapijos poveikį jų kognityvinei būklei. Rezultatai atskleidė, kad dailės terapija daro teigiamą poveikį jų pažintinei veiklai. Sesijos protokolai buvo kurti atsižvelgiant į kognityvinių treniruočių metodus - lavino indukcinio samprotavimo, vizualinės paieškos ir identifikacijos, žodinės epizodinės atminties įgūdžius. Dailės terapeutų pateiktoje ataskaitoje teigiama, jog meno kūrimo procesas stiprino grupės tarpusavio ryšio jausmą bei galėtų būti kultūriškai tinkamas metodas sprendžiant kognityvinius sutrikimus. [76]

Demencija sergantiems žmonėms dailės terapija yra veiksminga gydant elgesio ir emocinius pokyčius kylančius dėl ligos. Kūrybinis procesas tampa terpe, kurioje dailės terapija gali padėti degeneracinėmis smegenų ligomis sergantiems vyresnio amžiaus asmenims pasijausti reikšmingiems, taip pat pastebima, jog gerėja užsiėmimuose dalyvaujančių asmenų nuotaika. [62] Rusted ir kiti (2006) vertino asmenų sergančių lengva ar sunkia demencijos forma emocinę būklę ir nustatė, kad dailės terapija pagerino jų savijautą, suteikė ramybės. (Rusted. cit. iš Lee) [62] Colombo (2018) teigia, kad

pasitelkus dailės terapiją asmenims sergantiems Alzheimerio liga yra galimybė atkurti emocinę kompetenciją. Realybėje sergančio žmogaus emocinis pasaulis, bent jau pirmaisiais ligos metais, yra ypač gyvas ir apima visas nerimą keliančias ir neigiamas emocijas. Sergantys Alzheimeriu tarsi gyvena kitame pasaulyje, dailės terapija gali tapti tiltu pasiekti asmenį ir vėl užmegzti ryšį su juo, suteikiant jam galimybę dar kartą patirti save ir aplinką. Dalyvavimas dailės terapijos grupėje gerina sergačiųjų psichologinę gerovę, stimuliuoja atmintį, skatina išlaisvinti net labiausiai užspaustas, užslėptas skausmingas emocijas ir jausmus, įkvepia tapatumo ir savivertės jausmą. [54] Kitų tyrimų duomenys atskleidžia panašius rezutatus. M. Villarreal taip pat teigia, jog asmenims, kuriems diagnozuota demencija ir kuriems taikoma dailės terapija, pagerėja savivoka, lavėja jų socialiniai įgūdžiai, gerėja orientaciją realybėje, mažėja nerimas ir didėja savivertė. [88]. Šios išvados rodo, kad dailės terapija gali pagerinti demencija sergančių asmenų elgesio simptomus ir gyvenimo kokybę.

2. TYRIMO METODIKA IR METODAI

2.1 Tyrimo organizavimas

Mokslinis tyrimas buvo atliktas Ignalinos rajono neįgaliųjų draugijoje 2020 08 – 2020 09 mėn. Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (protokolo nr. BEC – DT(M) - 08) (1 priedas). Tyrimo dalyvės buvo informuotos apie tyrimą, gautas jų raštiškas sutikimas dėl pokalbių įrašų bei piešinių analizavimo moksliniais tikslais su sąlyga, kad jų tapatybės liks neatskleistos (2 priedas).

Tyrimo objektas - senjorių su negalia emocinės patirtys dailės terapijos procese. Tyrimo dalyvių atraka:

 Į tyrimą įtraukiami asmenys, 65 m. amžiaus ir vyresni, priklausantys neįgaliųjų draugijai, sutikę dalyvauti tyrime, visuose dailės terapijos užsiėmimuose.

 Į tyrimą neįtraukiami asmenys turintys rimtų kognityvinės funkcijos sutrikimų.  Įtraukiami tik tie asmenys, kurie laisvai verbaliai reiškia savo mintis.

Organizuotuose dailės terapijos užsiėmimuose dalyvavo 5 moterys. Šiame darbe analizuojami trys atvejai, atikę visus iškeltus tyrimo dalyvių atrankos kriterijus. Vyko 10 grupinių dailės terapijos sesijų. Visų užsiėmimų metu taip pat buvo vedami užrašai, kuriuose buvo žymimi įvairūs pastebėjimai susiję su tyrimo problema t.y. dalyvių emociniais išgyvenimais dailės terapijos proceso metu, taip pat priemonių pasirinkimu, tarpusavio bendravimu ir kt.

2.2 Tyrimo metodai

Tyrimo metodai: kokybinis tyrimas, teminė analizė, piešinių analizė, teminės analizės ir piešinių analizės palyginimas.

Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimas. Atliekant kokybinį tyrimą parodomos konstruktų, kuriuos sudėtinga nagrinėti kiekybiškai interpretacijos. Surinkti duomenys paprastai atskleidžia ne faktus ar statistiką, o patirtis, prasmes ir procesus. [Žydžiūnaitė V. Kokyb. Tyr. Metod. 21]

Teminės analizės metodas. Teminė duomenų analizė yra populiarus metodas, atliekant kokybinius tyrimus, ypač dėl savo lankstumo. Toks tyrimas gali būti paremtas semantiniu arba latentiniu metodu. Šis tyrimas remiasi latentine analize. Latentinių temų paieška įgalina tyrėją apibūdinti paciento emocinę ir psichologinę būklę, atskleisti vykstančius vidinius pokyčius arba patirtis, išgyvenimus. Semantinės temos apima tiriamuose tekstuose aiškia išreikštas prasmes, apibūdina faktines tekstų ištraukas. (Kokyb.tm.212p.)

Remiantis Braun ir Clarke (2006) nuomone, teminė duomenų analizė, turi teisę egzistuoti kaip savarankiška sistema ir įgalina tyrėją išsamiai iliustruoti, interpretuoti, tyrimo duomenis. Teminės analizės procesas suskirstomas į šešis atskirus etapus [57]:

1. Susipažinimas su duomenimis - tyrėjas transkribuoja įrašus, fiksuoja verbalinę ir neverbalinę tyrimo dalyvių raišką, daugybę kartų skaito tekstus, išsirenka prasminius teiginius tekste. [57]:

2. Duomenų kodavimas - sakinys, pastraipa ar frazė priskiriama tam tikram kodui pagal pasirinktą problematiką.

3. Temų paieška pagal kodus – kodai lyginami tarpusavyje, vertinami jų panašumai ir skirtumai, tuomet jie rūšiuojama pagal potencialias temas. Temų pavadinimai formuojami remiantis tyrimo medžiaga. 4. Gautų temų apžvalga - tikrinama ar visos išskirtos temos svarbios, ar nėra labai panašių, kurias būtų

galima sujungti.

5. Temų apibrėžimas - tikrinami kiekvienos temos aspektai, reikšmės, atsižvelgiant į nagrinėjamos problemos kontekstą. Formuluojami konkretūs temų pavadinimai.

6. Ataskaitos rengimas - pateikiama galutinė atrinktų teksto ištraukų analizė, kurioje matosi, ką pavyko atskleisti iš turimų duomenų. Remiamasi tiriamųjų citatomis. [9]

Teminės analizės duomenys užsiėmimų pabaigoje buvo apibendrinti. Iš pasikartojančių, panašių temų išvestos metatemos. Metatemos sudaromos ir savo prasmę įgija sistemingai pasikartojant dviem ar daugiau kitų temų.

Piešinių analizės metodas. Dailės terapijos teminis užsiėmimų planas senjorams sudarytas atsižvelgiant į senyvo amžiaus problematiką, remtasi S. Buchalter knygos (2011) ,,Art therapy and creative

coping techniques for older adults’’ rekomendacijomis. Tyrimo metu dalyviams buvo vedami grupinės dailės

terapijos užsiėmimai. Teminis dailės terapijos planas pateiktas 3 priede. Užsiėmimo trukmė buvo 1- 1,5 val. Kūriniai analizuoti, remiantis formaliųjų piešinio elementų analize: ( pagal M. Abt, 2005;)

• Kompozicija: centrinė, asimetriška, atvira, uždara

• Dailės priemonių, technikų pasirinkimu (įvarių priemonių naudojimas byloja apie asmens atsiplaidavimą terapijos metu)

• Pasikartojančiais simboliais, detalėmis kūriniuose (svarbūs elementai iš pasąmonės, gali sietis su svarbiais gyvenimo, laiko momentais)

• Nupieštų objektų dydžiu (verčia atkreipti dėmesį į objektą, jam suteikiamą prasmę: svarbus, nesvarbus ir kt.)

• Objekto vaizdavimu: abstraktus, konkretus, realus, išgalvotas • Spalviniais deriniais (spalvos atspindi asmens emocinę būseną, foną)

• Lapo užpildymu: dalinis, pilnai užpildyta lapo erdvė, mažai užpildyta lapo erdvė – atskleidžia apie emocinį įsitraukimą į kūrybos procesą.

• Lapo padėtimi: horizontalė, vertikalė (ryšys su realybe instinktais arba dvasiniai siekiai, gilinimasis į save.)

• Erdvės simbolika: kaip piešinyje vaizduojami objektai: lapo centre, apačioje, viršuje, kairėje (dabartis, ateitis, praeitis ir kt).

Aliekant formaliųjų piešinio elementų analizę dalyvių kūriniai buvo sugrupuoti pagal pasikartojančius simbolius, detales ir ieškoma sąsajų tarp vizualinės raiškos piešiniuose ir verbalinės raiškos, tam kad būtų galima tiksliau atskleisti emocinius išgyvenimus dailės terapijos procese.

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Tyrimo dalyvės Irmos temininė analizė

Irmai 69 metai, sulaukusi 47 metų ji patyrė infarktą, silpna širdis yra Irmos negalios priežastis. Irmos būklę apsunkina poliligotumas. Tiriamoji pastaruosius kelerius metus gyvena viena. Ignalinos rajono neįgaliųjų draugijai moteris priklauso 10 metų.

Senjorė lankė visus dailės terapijos užsiėmimus. Tiriamosios pasisakymai buvo įrašyti, vėliau transkribuoti. Teminė duomenų analizė atskleidė, kokias emocines patirtis moteris išgyveno dailės terapijos proceso metu. Išskiriamos trys pagrindinės temos, jos sugrupuotos pagal kodų kiekį, daugiausiai kodų turi pirmoji tema, mažiausiai – trečioji, atskleidžianti Irmos emocinius išgyvenimus susijusius su Covid – 19 viruso pandemija:

1. ,,Visada smagu prisiminti jaunystę ir gerus dalykus. Brangu.‘‘ 2. ,,Turi susitaikyt su tuo...‘‘

3. Nerimas ir viltis dėl ateities Covid – 19 pandemijos metu

Toliau, moksliniame darbe, bus išsamiau aprašomos išskirtos temos, kartu su jas sudarančiomis potėmėmis. Pastarosios grindžiamos originaliomis dalyvės pokalbių citatomis. Tokia duomenų analizės schema aiškiai atskleidžia kokius emocinius išgyvenimus tiriamoji patyrė dailės terapijos procese.

Lentelė su temomis, potemėmis, kodais ir citatomis pateikiama prieduose (4 priedas).

1. ,,Visada smagu prisiminti jaunystę ir gerus dalykus. Brangu.‘‘

Daugiausiai kodų surinkusi tema: ,,Visada smagu prisiminti jaunystę ir gerus dalykus. Brangu.‘‘ atskleidžia, jog dailės terapijos metu Irma dažnai išgyveno pozityvius jausmus, prisiminė dalykus, kurie leido susivokti, teikė džiaugsmą, ramybę, artumo jausmą, žadino smalsumą, kūrybiškumą, skatino stiprybės, vertės, išdidumo patyrimą. Šią temą sudaro tokios potemės:

 ,, Smagu būdavo, smagu...‘‘ (džiugūs atsiminimai ir pasitenkimas) (I – 44; I 50; I 56; I 68; I -70; I -72; I -76; I -90; I -111; I -125; )

 ,,Aš 22 metus audžiau...‘‘ (džiaugsmas, pasitenkinimas ir ramybė) (I 17; I 19; I – 30; I – 32; I -130; I -145; I – 214; I -268; I -290; I – 117;)

 ,,.Patinka kai smėlis bėga pro pištus...‘‘ (smalsumas ir pasitenkinimas kuriant) ( I – 13; I – 15; I-37; I -88; I -107; I – 198; I -250; I – 310; I-321; I -323)

 ,,Išsinešu tą bendrystę...‘‘ (džiaugsmas, artumo ir smalsumo jausmas) (I 280; I 305; I 311; I -318; I -325;)

 ,,Esu stipri‘‘ (stiprybės, išdidumo, vertės jausmas) (I -182; I -230; I -236; I -240; I -262;)  ,,Jau tik savim galiu rūpintis...‘‘ (pasitenkinimo ir vertės jausmas) (I -178; I -274; I -278) ,, Smagu būdavo, smagu...‘‘ (džiugūs atsiminimai ir pasitenkimas)

Refleksijų metu Irma patyrė džiaugsmą, laimę prisimindama jaunas dienas: ,,Visada smagu prisiminti

jaunystę ir gerus dalykus. Brangu.‘‘(I -125); ,,Nu man pakili nuotaika, man visada...[nutyla]. Mano mokyklos laikai man prisimint, visada pakili nuotaika. Labai.‘‘( I -90) Senjorė grįžo prisiminimais į smagius vaikystės

momentus: ,,Žiema toks....Dar iš tikrųjų šalia mokyklos dar toks kalnelis buvo, tai būdavo mokykla tais

laikais turėjo keletą slidžių, tai mokiniai eidavo čiuožinėt, rogučių keletą turėdavo, nereikėdavo iš namų neštis. Reiškia turėdavo po keletą ir galėdavom smagiai nusduot visi...‘‘[juokiasi] (I -56) Žiema vaikytėje

Irmai įstrigusi dėl linksmų patirčių: ,,Būdavo eini, jeigu ryte nieks jo [kelio] nevalydavo, tai dabar jau čia,

pusę kilometro paeit tai jau vaikas neis į mokyklą, o tada būdavo eini va - iki pusiaujo įkrenti, išsiropšti iš tos pusnies [juokiasi] ir toliau eini.‘‘ (I -50); ,, Man ta žiema įstrigusi, kad kol nueidavom iki mokyklos išsimaudydavom snieguose. [juokiasi]. (Pasikartojimas)‘‘ (I -68) Pradinės mokyklos laikus moteriai buvo

malonu prisiminti: ,, Smagu būdavo, smagu. Smagu tikrai. [juokiasi]. Labai gerai jauteisi ten [mokykloje].‘‘ (I -70); ,,Pats namas buvo naujos statybos, jis buvo labai labai šiltas, visų pirma. Labai prižiūrėtas, labai

tvarkingas, mums kiekvieną rudenį šeimininkai suremotuodavo, išdažydavo klases, mes viską susirinkdavom, mums viską ten išplaudavo. Buvo gerai grįžti, mokytis smagu iškarto.‘‘(I -76). Atsiminė mokyklos šulinio

vandens skonį: ,,Tai vat labai labai panašus ir buvo va toks šulinys su svirtim, reiškia ant galo svirties akmuo

toks ar koks metalinis gabalas pririštas, kad galėtų padėt iš šulinio traukti vandenį. Ir čia ne ant grandinės, bet irgi būdavo pririšta pagalys ir ant pagalio tas kibiras. Tą pagalį keli į viršų, ir tada atsveria akmuo padeda ir tada jau taip. [Nutyla]. Nu vat ir labai gaivus būdavo vanduo, labai gyvas, aplinkui ne žiedai tie, o medis. ‘‘(I – 44) Atsiminimai apie mokytojus ir pastato šeimininkę, kuri rūpindavosi mokiniais, taip pat labai

šilti: ,,Labai labai geros buvo mokytojos tikrai ir buvo šito pastato tikrai labai gera šeimininkė.

[nutyla.]...Labai gera...Nuostabi. Būdavo pamato, ji mum pagamindavo sumuštinių, arbatos atnešdavo ten per ilgąją pertrauką, nu labai gera.‘‘ (I -72).

Pasakodama apie mylimiausią patiekalą Irma prsiminė išvykas su šeima į Kauną ir smagią patirtį valgant didelius cepelinus: ,,...Nu tai čia kumeliniai.‘‘ [juokiasi] Kaip Karmėlavos, aš juos kumeliniais

vadinu, kadangi vienų [tarmiškai –vieną] indėdi [įdedi - tarmiškai] lėkštėn...[juokiasi]. <...> Taip. Oj, tai kada važiuojam, tai užvažiuojam į šitą Karmėlavą, ir visiem gi cepelinų... [džiugiai].‘‘

Malonūs praeities atsiminimai dailė terapijo procese stimuliavo džiaugsmo ir pasitenkinimo jausmą. Irmai labai brangūs prisiminimai apie vaikystę ir pradinę mokyklą, dalindamasi savo išgyvenimais moteris patyrė džiaugsmą. Svarbu paminėti, jog didžioji dalis čia pateiktų Irmos pasakojimo citatų yra paimtos iš temos ,, Nupieškite namą‘‘. Piešinyje pavaizduotas namas ir yra mokykla, apie kurią reflektavo tiriamoji. Vėlesnėse sesijose Irma prasitaria, jog tėvų namuose gyvenimas buvo nelengvas. Mokykla buvo ta vieta, kur ji jautėsi laiminga.

,,Aš 22 metus audžiau...‘‘ (džiaugsmas, pasitenkinimas, ramybė)

Ši potemė atskleidžia, jog tokie pomėgiai kaip gamta, šeima ir kūryba teikia Irmai džiaugsmą, pasitenkinimą, ramybę ir skatina savivoką. Pasakodama apie patinkančius dalykus moteris įvardino, jog ji mėgsta keliauti į mišką, būti prie jūros. Gamtoje senjorė jaučia ramybę: ,,O jau dabar tai, jeigu jau ką tai,

neramu, negerai – apsirengiu ir į mišką.‘‘[minties šuolis]. Netgi kažkodėl vat prie ežero, čia gi vietoj yra tų ežerų - netraukia. Ne. O jūra mane labai traukia. Nemoku plaukt, bet noriu prie jūros bent jau pabraidžiot. Ta skaidra jaučiama, nu vistiek...Tų žolių, jūros, tų visų gėrybių kvapas jaučiasi. [Pauzė] Ošimas tas. Netgi ošimą įrašiusi turiu.‘‘; (I -19); ,,Oj mane išvis pajūrys ramina...Ištisai praleidžiu [laiką], jei galiu prie jos pabūt....‘‘ (I -17.); ,,Aš nu labai gerai jaučiuos miške, aš jeigu randu, kuris atinka medis – apsikabinu. Pastoviu, pamąstau. Jeigu kas pamatytų... ypač ąžuolą kai pamatau. [juokiasi].‘‘ (I -145). Jei negali užmigti,

Irma mėgsta išeiti į gamtą pasivaikščioti: ,,Kai negaliu užmigti einu naktį prie ežero ir aš – žiauriai

patenkinta. Ir šiandien ėjau...‘‘ (I -268.) Moteris taip pat labai mėgsta gėles: ,, Gėlės – gyvybė, energija. Grožis, turtas. Turtas čia. Dvasiškai žmogus tobulėja, turtėja matydamas. Taigi visadu puokštė rožių nudžiugina, graži čia gavosi [kalba apie piešinį]... ‘‘ ‘‘ (I – 214).

Buvimas su šeima Irmai yra viskas: ,, Tai buvimas su šeima sava svarbiausia gi... Šeimos medis yra

viskas. Yra jėga. Stiprybė, nusiraminimas, nu viskas. Čia viskas. Čia ir gyvenimas ir vaikystė, ir jaunystė, ir sveikata, ir džiaugsmas, ir ašaros. Čia – viskas. Visi pergyvenimai, visi pasididžiavimai, nu absoliučiai viskas. Pas mane šeima labai labai didelė. Čia dar ne visi surašyti.‘‘ (I -290).; Pronūkio apsilankymai senjorei teikia

džiaugsmą: ,, Pronūkis auga sveikas, daugiau nieko ir nereikia. Nu jau kai būna [svečiuose], tai geriau nėr

man. [juokiasi]. Su juo ir būnu. Viską griebia kas patinka, kas nepatinka. Viską tau neša, duoda. Nu toks labai gyvas. [džiugiai]. Nu jau toks gyvas...[pauzė] nežinau. [džiaugiasi]. Jau vaikai dabar išvis labai judrūs. A jau čia tai nežinau, tik čia buvo, tik jau va, va taip va – žiūrėkis [juokiasi].‘‘ (I -130) Irma, rūpinasi savo