Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTAS

Greta Šutovaitė

Vištų dedeklių fiziologinės būklės, produktyvumo ir kiaušinių kokybės analizė,

naudojant jų lesinimui vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgštis, emulsiklį ir

sangvinariną

Laying hens physiological condition, productivity and egg quality analysis

by inserting medium chain fatty acids, emulsifier and sanguinarine in feeding

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: prof. habil.dr Romas Gružauskas

(2)

2 DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ AUGINIMO TECHNOLOGIJŲ INSTITUTE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Vištų dedeklių fiziologinės būklės, produktyvumo ir kiaušinių kokybės analizė, naudojant jų lesinimui vidutinio ilgio grandinių riebalų

rūgštis, emulsiklį ir sangvinariną“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. 2017-12-27 Greta Šutovaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2017-12-27 Greta Šutovaitė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

2017-12-27 prof. habil.dr. R. Gružauskas

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) 2017- 12- 19 Protokolas nr. 17 prof. habil.dr. R. Gružauskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(3)

3

TURINYS

SANTRAUKA ... 4 SUMMARY ... 5 SANTRUMPOS ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1. Paukščių virškinimo sistemos anatomija ir fiziologija ... 9

1.2. Fitobiotinių priedų veikimas paukščių (vištų) organizme ... 11

1.2.1. Fitobiotinio lesalų priedo „Sangrovit Extra“ panaudojimo efektyvumas paukščių ...mityboje...13

1.3. Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių veikimas paukščių (vištų) organizme ... 13

1.4. Emulsiklių veikimas paukščių (vištų) organizme ... 15

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 17

2.1. Lesaluose naudojamų priedų charakteristikos ... 19

2.2. Zootechniniai tyrimų metodai ... 20

2.3. Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos ... 20

2.4. Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos ... 20

3. TYRIMO REZULTATAI ... 22

3.1. Lesalų priedų įtaka vištų fiziologijai ... 22

3.2. Lesalų priedų įtaka vištų produktyvumui ir kiaušinių kokybei ... 27

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34

IŠVADOS ... 37

REKOMENDACIJOS ... 38

(4)

4

SANTRAUKA

Vištų dedeklių fiziologinės būklės, produktyvumo ir kiaušinių kokybės analizė, naudojant jų lesinimui vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgštis, emulsiklį ir sangvinariną

Greta Šutovaitė Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovas: prof. habil. dr. Romas Gružauskas

Atlikimo vieta: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto.

Darbo apimtis: 43 puslapiai (6 paveikslai, 20 lentelių, 58 literatūros šaltiniai).

Darbo tikslas: ištirti lesalų, papildytų vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgštimis, emulsikliu ir sangvinarinu, įtaką vištų dedeklių fiziologinei būklei, produktyvumui ir kiaušinių kokybei.

Tyrimo metodika ir organizavimas. Bandymas atliktas su 30 vnt. Lohman Brown vištomis ir truko 56d. Tirta: vištų kraujo serumo rodikliai, dvylikapirštės žarnos kriptų gylis ir gaurelių ilgis, žarnų turinio sausųjų medžiagų ir vandenilio jonų koncentracijos vištų virškinamojo trakto segmentuose, trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracija plonojoje ir aklojoje žarnose, kiaušinių dėjimo intensyvumas, kiaušinių masės dinamika, lesalų konversija bei kiaušinių kokybinių parametrų reikšmės. Duomenų analizė buvo atlikta statistiniu paketu „SPSS for Windows“, versija 22.0 Skirtumai nustatyti naudojant Duncan testą. Statistiškai reikšmingi skirtumai laikomi, kai p<0,05.

Tyrimo rezultatai. Tiriamųjų grupių vištų lesalus, papildžius VGRR, LIP ir S, nustatytas dvylikapirštės žarnos gaurelių padidėjimas 12,3 ir 17,8 proc. (p<0,05). Tiriamųjų vištų lesalus papildžius VGRR ir LIP plonojoje žarnoje padidėjo n-heptano rūgšties koncentracija 4,8 proc. (p<0,01), o papildomai pridėjus ir S- acto 26,3 proc., isovalerijono 8 proc., pentano 24,2 proc., izokaproines 3,7 proc. bei n-heptano 8,5 proc. rūgščių koncentracijos (p<0,05). Tiriamųjų grupių vištų aklojoje žarnoje acto rūgšties padidėjo atitinkamai 18,2–13, 2 proc. (p<0,05–p<0,01), o butano rūgšties 11,6–25,3 proc. (p<0,01–p<0,05). Tiriamosios grupės vištų lesaluose papildžius VGRR, LIP ir S lesalų konversija pagerėjo 4,26 proc. (p<0,05).Vištų išsaugojimas per visą bandymo laikotarpį 100 proc. Per visą bandymo laikotarpį tiriamosiose grupėse vidutinė kiaušinių masė padidėjo 1,9–2,2 proc. (p<0,05). Tiriamųjų grupių vištų kiaušinių kokybiniai rodikliai kaip baltymo aukštis ir Hafo vienetas mažėjo atitinkamai 13,4–6,5 proc. (p<0,05–p<0,01) – 8,1–3,5 proc. (p<0,05–p<0,01), o padidėjo trynio svoris 9,5–4,5 proc. (p<0,05–p<0,01).

(5)

5

SUMMARY

Laying hens physiological condition, productivity and egg quality analysis by inserting medium chain fatty acid, emulsifier and sanguinarine in feeding

Greta Šutovaitė Master‘s Thesis Supervisor of the thesis: prof. habil. dr. Romas Gružauskas.

Institution of studines – Lithuanian University of Health Sciences, Veterinary Academy, Faculty of Animal Husbandry Technology, Institute of Animal Rearing Technologies.

Extent of the thesis: 43 pages (6 pictures, 20 tables, literature sources list consists of 58 sources) Aim of the thesis – to investigate the influence of medium chain fatty acids, emulsifier and sanguinarine on the physiological condition of laying hens, their productivity and the quality of eggs.

The method of research. The test was done with 30 pcs. Lohman Brown chicken and lasted for 56d. The investigation of the study analyses following parts: blood serum parameters, villi length and cryptos depth of duodenum, the content of dry matter and pH concentrations in the digestive tract, TGRR concentration in the digestive tract, egg-laying intensity, egg mass dynamics, feed conversion, and the value of the egg quality parameters. Statistical analysis of data was performed by „SPSS for Windows“, version 22.0. Differences of the investigation were measured by Duncan's Test. Statistically significant differences are considered when P<0.05.

Results. Analysed fed of groups of chickens were supplemented with VGRR, LIP and S and resulte in duodenal villi that increased by 12.3 and 17.8 %. (P<0.05). The test group with VGRR and LIP increased concentration of n-heptanoic acid by 4.8 % (P<0.01) and additionaly added S increased acetic acid 26.3 %, isovalerone acid 8 %, pentane acid 24.2%, isocaproin acid 3.7 % and n-heptane acid 8.5 % (P<0.05). Both test groups in the ceacum increased acetic acid respectively by 18.2–13.2 % (P<0.05–P<0.01) and butyric acid 11.6–25.3 % (P<0.01–P<0.05). Feed conversion of both tests groups increased by 4,26 % (P<0,05). The conservation of chickens during the whole trial period was 100 %. During the whole trial period, the mean weight of tested eggs groups increased by 1.9-2.2 %. (P<0.05). Qualitative parameters of chicken eggs of test groups such as protein height and Haught unit respectively decreased by 13.4 % to 6.5 % (P<0.05–P<0.01) - 8.1–3.5%. (P<0.05– P<0.01) and the yolk weight respectively increased by 9.5–4.5% (P<0.05–P<0.01).

(6)

6

SANTRUMPOS

a* –spalvos rausvumas;

AST, GOT –aspartataminotransferazė; ALT, GPT – alaninaminotransferazė; b*– spalvos gelsvumas;

DTL – didelio tankio lipoproteinas; g – gramai;

HLB – hidrofilinę/ lipofilinę pusiausvyra; kcal – kalorijos;

kg – kilogramai;

L*– spalvos šviesumas; LIP – lipidolis;

MTL – mažo tankio lipoproteinas; proc. – procentai;

pH –vandenilio jonai; S – sangvinarinas;

(7)

7

ĮVADAS

(8)

8 ekskrementais kiaušinių kiekis. Norint pagerinti kiaušinio lukšto švarumą yra naudojami ne krakmolo polisacharidus skaidantys fermentai ir emulsikliai. Emulsikliai, tokie kaip sojos lecitinas, skatina riebalų rūgščių įtraukimą į micelius ir padidina riebalų virškinamumą. Sintetiniai emulsikliai, pvz., polioksietilenglikolio mono- ir dioleatai, taip pat buvo išbandyti kiaulėms. Tačiau sintetinių emulsiklių in vivo riebalų emulsifikavimas nebuvo toks efektyvus kaip natūraliai susidariusių tulžies druskų. Nepaisant to, būtina atsižvelgti į egzogeninių emulsiklių naudojimo paukščių mityboje poreikį, kadangi maistingųjų medžiagų, kurių sudėtyje yra riebalų, papildymas lesaluose yra beveik neišvengiamas, tam kad būtų galima užtikrinti didelį paukščių produktyvumą (7). Tačiau literatūroje yra labai nedaug duomenų apie sinergetinį VGRR, fitobiotikų ir emulsiklių poveikį vištų fiziologinei būklei, deslumui ir kiaušinių kokybei. Be to šių lesalų priedų panaudojimo efektyvumas priklauso nuo jų įterpimo kiekio, lesalo sudeties ir kokybės, vištų fiziologinės būklės bei genotipo.

Darbo tikslas ištirti lesalų, papildytų vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgštimis, emulsikliu ir sangvinarinu, įtaką vištų dedeklių fiziologinei būklei, produktyvumui ir kiaušinių kokybei.

Magistrinio darbo uždaviniai:

1. Nustatyti vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių, emulsiklio ir sangvinarino įtaką vištų kraujo serumo rodikliams, sausųjų medžiagų, vandenilio jonų ir trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentracijai skirtingose virškinamojo trakto dalyse.

(9)

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Paukščių virškinimo sistemos anatomija ir fiziologija

Vištos kaip ir daugelis kitų paukščių, lesalą surenka snapo pagalba, kuris yra pirmoji virškinimo sistemos dalis. Paimtas lesalas patenka į snapo ertmę, kurioje nėra dantų, todėl jie negali kramtyti (8,9). Snapo ertmėje yra išsidėsčiusios liaukos gaminančios seiles, kurios išskiriamos, kad būtų lengviau nuryti lesalą. Seilėse taip pat yra keletas fermentų, kurie pradeda maisto virškinimą jau snapo ertmėje. Suvilgytas seilėmis pašaras, stumiamas strelės formos liežuviu pro stemplės sfinkterį ir patenka į stemplę, kuri padalinta į kaklo ir krūtinės dalis (9). Stemplė yra lankstus vamzdelis, pasižymintis dideliu spindžiu, ir kuriuo maistas iš snapo ertmės stumiamas į gūžį, o iš pastarojo į liaukinį skilvį. Kuomet gūžys yra tuščias arba nepilnai užpildytas, jis siunčia alkio signalus į smegenis, kad višta pradėtų daugiau lesti (10,11).

1 pav. Vištų virškinamojo trakto anatominė schema. (Šaltinis:

http://www.geauga4h.org/poultry/chicken_digestion.htm)

(10)

10 funkciją: vyksta mechaninis lesalo apdorojimas t.y. jo trynimas ir maišymas kartu su liaukinio skrandžio sultimis. Skilvio kutikulą ganėtinai storą ir nepraleidžia fermento pepsino bei druskos rūgšties, taip apsaugodama gleivinę nuo jų poveikio (10).

Plonosios žarnos išklotos ląstelėmis vadinamomis enterocitais ir sudaro vienasluoksnį epitelį. Šios ląstelės gyvena trumpai, dėl to jos pastoviai iš žarnų kriptų pakeičiamos naujomis. Žarnų gleivinėje gausu gaurelių ir mikrogaurelių, kurie padidina žarnos paviršiaus plotą ir padeda absorbuoti lesalo maistines medžiagas (8). Plonosios žarnos sudarytos iš dvylikapirštės, tuščiosios ir klubinės žarnos. Dvylikapirštėje žarnoje vyksta baltymų ir lipidų virškinimas bei riebaluose tirpių vitaminų absorbcija. Ši žarna daro linkį ties dubeniu sudarydama kilpą, kurioje guli kasa (8,11). Kasoje yra sintetinami virškinimo fermentai: kasos amilazė, lipazė, tripsinogenąs, tripsino inhibitorius, chimotripsinogenas ir bikarbonatai. Visų pirma šie fermentai pradeda virškinti baltymus, kurie išskiriami trimis kasos latakėliais į distalinę nusileidžiančiąją dvylikapirštės žarnos dalį (9).

2 pav. Vištų kepenų topografinė padėtis

(Autorius: G.Šutovaitė)

3 pav. Vištos kepenys

(Autorius: G.Šutovaitė)

(11)

11 produktyvumui. Kepenų funkcijos: detoksikacija, baltymų, riebalu, angliavandenių, vitaminų, geležies metabolizmas bei eritropoezė (12,13).

Ties plonųjų ir storųjų žarnų sankirta prasideda dvi (priešingai nei pas kitus gyvūnus- viena) aklosios žarnos. Turinys i akląsias žarnas patenka per pastarųjų ir klubinės žarnos angeles. Po žarnų peristaltikos, jų turinys grįžta į storąsias žarnas. Paukščiai, priešingai nei žinduoliai, pasižymi trumpu storuoju žarnynu, kuris užsibaigia kloaka. Ji yra tiesiosios žarnos išplatėjimas, kuriame atsiveria ir pasibaigia virškinimo, šalinimo ir reprodukcijos sistemos. Tačiau vištai dedant kiaušinį, šis nesiliečia nei su išmatomis nei su šlapimo rūgštimi (8,10,11).

1.2. Fitobiotinių priedų veikimas paukščių (vištų) organizme

Daugelis vaistinių augalų , jų lapų , šaknų ar juose esančių veikliųjų medžiagų yra naudojami gyvūnų mityboje. Vaistiniai augalai labai senai buvo naudojami žmonių įvairių ligų gydymui ar profilaktikai. Tik pastaruoju laikotarpiu įvairios vaistinių augalų formos bei veikliosios medžiagos yra pradėtos naudoti gyvūnų mityboje. Jų panaudojimas yra siejamas su naujomis gyvūnų mitybos koncepcijomis, nes siekiama surasti naujų alternatyvių būdų sumažiinti antibiotikų naudojimą gyvūnų gydymui. Fitobiotiniai lesalų priedai pasižymi antivirusiniu, antimikrobiniu, antiuždegiminiu poveikiu gyvūnų organizme. Fitobiotikai yra ganėtinai nauja lesalų priedų grupė, todėl dar trūksta duomenų įrodytų moksliniais tyrimais apie jų veikimo mechanizmus ir naudojimą vištų mityboje. Fitobiotinio priedo efektyvumą paukščių lesaluose lemia pačio preparato kilmė, t.y. veikliųjų medžiagų koncentracijos dydis, vaistinio augalo paruošimo technologijos, jo auginimo sąlygos (14,15). Dažnai fitobiotiniai lesalų priedai gali neigiamai veikti lesalo skonines savybes. Fitobiotikai gaunami iš augalų yra natūralūs ir palyginus su kitomis neorganinėmis cheminėmis medžiagomis pasižymi mažesniu toksiškumu, jų medžiagų apykaitos junginių skilimo tarpiniai produktai mažai kaupiasi gyvūnų organizme ir gali būti puikūs lesalo priedai (14). Daugelis augalų turi naudingų savybių, kurios tiesiogiai priklauso nuo jų specifinių bioaktyviųjų komponentų t.y. antriniai augalų metabolitai. Jie gali būti terpenoidai (pvz., steroidai), fenoliai (pvz., taninai), glikozidai arba alkaloidai, kurie būna alkoholių, aldehidų ir kitomis formomis (16).

(12)

12 padidinti lesalų maistinę vertę (18). Minėti lesalų priedai gali būti naudojami liofilizuoti, išdžiovinti, ekstrakto pavidalu. Jie gali būti naudojami įvairiomis formomis: miltelių pavidale, granulėmis, skysta ar tirpia forma naudojant paukštidėje medikatorių. Fitobiotikų veikimo mechanizmas pateiktas 4-ame paveiksle (14).

4 pav. Fitobiotikų veikimas (14)

(13)

13 1.2.1. Fitobiotnio lesalų priedo „Sangrovit Extra“ panaudojimo efektyvumas paukščių

mityboje

Lesalų priedas Sangrovit gautas iš daugiamečio Macleaya cordata augalo, priklausančio Papaveraceae šeimai. Šios šeimos augalų sudėtyje yra izochinolino alkaloidų t.y. daugiausiai sangvinarino ir chelerytrino (20). Sangvinarinas yra vienas iš kvapiųjų medžiagų komponentų ir keičia pašaro skonį, dėl to didina pašarų suvartojimą ir galiausiai pasižymi teigiamu poveikiu gyvūnų sveikatai bei augimui (20,21). Jis ne tik didina pašaro suvartojimą, bet ir skatina geresnį aminorūgščių panaudojimą paukščių organizme. Sangvinarino poveikis paukščių organizme intensyviausiai vyksta paukščių storajame žarnyne. Minėtas alkaloidas paukščių organizme skatina aromatinių mikroorganizmų medžiagų apykaitos skilimo produktų susidarymą, kurie oksiduoja riebalų rūgštis ir to pasėkoje gali pasikeisti mėsos sensorinės savybės (21). Sangvinarinas yra aromatinės amino rūgšties dekarboksilazės inhibitorius, kuri slopina kenksmingų grybų ir bakterijų augimą, to pasėkoje sumažėja biogeninių aminų ir toksinų gamyba paukščių organizme. Taip pat šis alkaloidas turi teigiamos įtakos aklosios žarnos fiziologiniams procesams, sumažėja beta gliukuronidazės aktyvumas ir padidėja bendras TGRR kiekis, ypač sviesto rūgšties (22). Naudojant Sangvuinarino priedus viščiukų broilerių lesaluose nustatyta, kad jis mažina žarnyno uždegiminius procesus, gerina paukščių imunines savybes, didina augimo intensyvumą, gerina lesalų konversiją bei skerdienos morfologinę sudėtį (23,24).

1.3. Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių veikimas paukščių (vištų)

organizme

Organinės rūgštys ir jų dariniai dažnai naudojami gėrimų, maisto produktų ir pašarų gamyboje. Rūgštiniai priedai gali veikti kaip buferiai rūgštingumui reguliuoti, antioksidantai, konservantai, skonio stiprikliai ir sekvestrantai. Naudojant rūgštines medžiagas kaip pašarų priedus, buvo pastebėtas naudingas poveikis gyvūnų sveikatai ir augimo rodikliams. Organinės rūgštys gali būti klasifikuojamos grupėmis pagal jų cheminę struktūrą. Kiekviena organinių rūgščių grupė turi savo specifines savybes ir yra naudojama įvairiems tikslams (25). Organinių rūgščių panaudojimas lesalų gamyboje gerina pašarų stabilumą ir higieną, gali keisti cheminęs ir fizinęs jų sudedamųjų dalių savybes ir optimizuoti virškinamojo trakto mikrooganizmų pusiausvyrą. Organinės rūgštys lengvai metabolizuojamos ir absorbuojamos proksimalinėje virškinamojo trakto dalyje, tačiau nepakankamai jų pasiekia distalinę virškinamojo trakto dalį, kad būtų veiksmingos (26).

(14)

14 maisto medžiagų įsisavinimą ir viščiukų broilerių augimo intensyvumą. Tačiau mokslininkas Hazimoglu teigė, kad organinės rūgštys pašaruose, neturėjo teigiamo poveikio broileriams, jų augimui, lesalo suvartojimui ir lesalų konversijai bei skerdenos savybėms. Nepaisant to, galima manyti, kad organinių rūgščių papildymas pašaruose, gali būti siejamas su padidėjusia maisto medžiagų žarnyne asimiliacija (27). Organinių rūgščių panaudojimo efektyvumas lesaluose priklauso nuo kelių kintamųjų, įskaitant naudojamos organinės rūgšties formos, dozės, pašaro sudedamųjų dalių, jo higieninių savybių, paukščio auginimo aplinkos (28).

Organinės rūgštys gali pagerinti paukščių produktyvumą dėl jų antimikrobinio aktyvumo t.y. mažina patogeninių bakterijų ir maistinių medžiagų konkurenciją žarnyne, subklinikinių infekcijų atsiradimą bei imuninių tarpininkų sekreciją (29). Organinės rūgštys lesaluose naudojamos ilgą laiką, kad pagerintų vištų dedeklių gerovę ir produktyvumą. Daugeliu tyrimų įrodyta, kad organinės rūgštys pagerina baltymų ir amino rūgščių virškinamumą, mineralų absorbciją, gerina žarnyno mikrofloros ir jos gleivinės morfologija. Be to, organinės rūgštys mažina pH reikšmę vištų dedeklių virškinamajame trakte, amoniako ir biogeninių aminų susidarymą bei padidina virškinimo fermentų aktyvumą. Taip pat nustatyta, kad organinės rūgštys pagerina mikroelementų fosforo ir kalcio fiksavimą organizme. Nejonizuotų, labiau lipofilinių organinių rūgščių forma gali prasiskverbti į bakterijų ląstelių sienelę ir sutrikdyti tam tikrų tipų bakterijų normalią fiziologiją. Kai kurie bandymai su vištomis dedeklėmis parodė, kad organinės rūgštys gali teigiamai paveikti vištų dėslumą ir kiaušinių lukšto kokybę (1,30-32). Lesalų papildymas organinėmis rūgštimis veikia būtent skrandžio pH. Paukščių mažas skrandžio pH pagreitina pepsinogeno pavertimą pepsinu, kuris pagerina baltymų, amino rūgščių ir mineralų absorbcijos greitį. Dėl organinių rūgščių biocheminių savybių, jos pernešamos pro patogeninių bakterijų ląstelių membranas ir sumažina pH reikšmę ląstelių viduje. Bakterijos netenka energijos, mažėja jų membranos metabolizmas, praranda viduląstelinį skystį bei maistines medžiagas ir galiausiai bakterijos žūva (33,34).

(15)

15

1.4. Emulsiklių veikimas paukščių (vištų) organizme

Riebalai ir aliejai yra naudojami lesaluose, tam kad atitiktų aukštus viščiukų broilerių energijos poreikius, kadangi riebalų energinė vertė yra bent du kartus didesnė nei angliavandenių ar baltymų. Kiti lesalų praturtinimo riebalais pranašumai - pagerinta skonio kokybė, geresnė riebaluose tirpių vitaminų absorbcija, smulkių lesalo dalelių surišimas, bei gaunamos būtinosios riebalų rūgštys paukščių imuninei sistemai stiprinti (5). Be to, riebalai sulėtina lesalo virškinamosios masės judėjimo greitį virškinamuoju traktu, todėl suteikiama daugiau laiko geresniam maistinių medžiagų virškinamumui ir jų įsisavinimui (6). Moksliniais tyrimais įrodyta, kad plonasis žarnynas yra pagrindinė riebalų virškinimo ir absorbcijos vieta: tuščioji (jejunum) ir klubinė (ileum) žarnos (5,35) Natūraliai organizme endogeniniai emulsikliai sekretuojami tulžyje, kuri skatina lipidų metabolizmą kepenyse, tačiau jos pasigamina nepakankamas kiekis, todėl emulsiklių papildomas pridėjimas į paukščių lesalus yra privalomas (5).

Emulsikliai yra fosfolipidai, sugebantys pernešti vandenyje arba riebaluose tirpstančias medžiagas per ląstelių membranas (5). Emulsiklių veikimas: padidina aktyvių riebalų paviršių, taip skatindami lipazės veikimą, kuris hidrolizuoja trigliceridų molekules į riebalų rūgštis ir monogliceridus, bei palengvina mielių, susidedančių iš lipolizės produktų, susidarymą. Tai yra esminis lipidų apykaitos procesas, sukuriantis difuzijos gradientą, kuris didina riebalų absorbciją paukščių žarnyne (36).

Emulsikliai, tokie kaip sojos lecitinas, skatina riebalų rūgščių įtraukimą į micelius ir padidina riebalų virškinamumą. Sintetiniai emulsikliai, pvz., polioksietilenglikolio mono- ir dioleatai, taip pat buvo išbandyti kiaulėms. Tačiau sintetinių emulsiklių in vivo riebalų emulsifikavimas nebuvo toks efektyvus kaip natūraliai susidariusių tulžies druskų. Nepaisant to, būtina atsižvelgti į egzogeninių emulsiklių naudojimo paukščių mityboje poreikį, kadangi maistingųjų medžiagų, kurių sudėtyje yra riebalų, papildymas lesaluose yra beveik neišvengiamas, tam kad būtų galima gužtikrinti didelį paukščių produktyvumą (7).

(16)

16 Lipidolis- gaunamas ekstrahuojant susmulkintas sojų pupeles ir tuomet jas pasterizuojant. Šis priedas tamsaus gintaro, rudos spalvos klampus skystis, pasižymintis mažu tirpumu vandenyje ir šaltame aliejuje, tačiau labai tirpus karštuose ir mineraliniuose aliejuose (37). Panašiai sojos lecitinas ne tik suteikia energijos broileriams, bet taip pat tarnauja kaip emulsiklis, kad pagerintų riebalų virškinamumą (38). Be to, sojos lecitinas taip pat labai populiarus dėl jo teigiamo poveikio cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti. Įvairios kilmės skirtingų lecitinų toksikologiniai tyrimai parodė, kad jie yra labai mažo toksiškumo (39).

LIPIDOL yra naujas labai koncentruotų lizofosfolipidų šaltinis. Gautas produktas turi didesnę emulsinimo galią nei fosfolipidai, ir tai gali pakeisti žarnyno ląstelių membranų pralaidumą, didinti mikro bei makro elementų absorbciją ir jų veiksmingumą. Tai reikšminga energijos, baltymų ir amino rūgščių virškinamumo gerinimas. Įvairūs bandymai su lipidoliu broilerių viščiukais Dankook Universitete (Pietų Korėja) 2010 m. ir 2011 m. iš tiesų pagerino broilerių svorio priaugimą ir lesalų konversiją, kai lipidolio dozavimas vienai tonai lesalų siekė 0,5 ir 1 kg. Emulsiklio lipidolio panaudojimas viščiukų broilerių lesaluose gali sumažinti lesalo apykaitos energijos koncentraciją 100 kcal/kg. Kitu moksliniu bandymu federaliniame Lavros universitete (Brazilija) 2011 m. buvo naudojamas lipidolis 1kg / t broilerių lesalų. Jo panaudojimas leido lesalo energinę vertę sumažinti 150 kcal/kg , be jokio šalutinio poveikio viščiukų broilerių augimui ir lesalų konversijai, lyginant su kontroliniais tyrimais (39,40).

2010 m. Sungkyunkwan universitete (Pietų Korėja) atliktas eksperimentinis tyrimas parodė teigiamą lipidolio poveikį vištų dedeklių produktyvumui. Į vištų lesalus buvo įterpta lipidolio 1kg/t. ir lesalo energetinė vertė lyginant su kontroline buvo sumažinta 100 kcal/kg. Šiais lesalais lesinamos vištos sudėjo daugiau optimalaus dydžio kiaušinių. Taip pat labai pagerėjo sausųjų medžiagų, baltymų, energijos, riebalų ir amino rūgščių (lizino, metionino, treonino) virškinamumas (40).

(17)

17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Mokslinis eksperimentas buvo atliktas Gyvūnų produktyvumo laboratorijoje prie Gyvūnų auginimo technologijų instituto ir eksperimentinėje paukštidėje 2016-2017m.

Mokslinis tyrimas atliktas laikantis 2012-10-03 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo bei poįstatyminių aktų – Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tyrimams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (41). Taip pat, atitinka ES Direktyvą 2010/63 ES ir EK rekomendacijas 2007/526 EC „Gyvūnų naudojimas ir laikymas eksperimentiniais ir kitais tikslais“ (42,43).

Lesinimo bandymas buvo vykdomas 56 dienas su 30 savaičių amžiaus Lohmann Brown linijų derinio 30 vnt. dėsliųjų vištų. Paukščiai buvo suskirstyti į 3 grupes, kiekvienoje po 10 vištų. Lesinimo bandymo schema pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė. Bandymo lesinimo schema

Rodiklis Grupė VGRR (Kontrolinė) VGRR + LIP (1 tiriamoji) VGRR + LIP+S (2 tiriamoji)

Standartinis kombinuotasis lesalas + + +

1 kg/t vidutinio ilgio grandinių

riebalų rūgštys + ― ―

1 kg/t vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgštys + 0,5 kg/t emulsiklis

LIPIDOL

― + ―

1 kg/t vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgštys + 0,5 kg/t emulsiklis

LIPIDOL + 60 g/t fitobiotinis

preparatas Sangrovit Extra

― ― +

(18)

18

2 lentelė. Kombinuotųjų lesalų sudėtis (proc.)

Komponentų pavadinimas Procentai

Kviečiai 21,325

Kukurūzai 20,000

Sojų rupiniai ADM 20,240

Saulėgražų rupiniai 8,000 Kvietrugiai 16,000 Pašar. kalkakmenis GR R3 8,655 Augalinis aliejus 3,643 Monokalcio fosfatas 0,838 Lignobond 0,400

Druska NaCl Extra 0,29

Kvietiniai miltai 0,140 Metioninas 88 hidroksianalogas 0,162 Mikroelementų mišinys 0,1 Vitaminas B4 75 proc. 0,053 Vitaminų mišinys 0,025 Antioksidantas 66,6 proc. 0,01 Finazė EC 5L 0,01

Premikso sudėtis (1 kg lesalų): vit. A – 11,000 T.V., vit. D3 – 5,000 T.V., vit. E – 40 mg, vit. K3 – 2,50 mg, vit. B1 – 2,50 mg, vit. B2 – 7,00 mg, vit. B6 – 4,00 mg, vit. B12 – 25,00 μg, nikotino rūgštis – 55,00 mg, pantoteno rūgštis – 15,00 mg, folio rūgštis – 1,75 mg, biotinas – 100,00 μg, cholino chloridas – 400,00 mg, Fe – 70,00 mg, Mn – 93,75 mg, Zn – 60,00 mg, Cu – 6,00 mg, I – 0,50 mg, Se – 0,20 mg, Co – 0,10 mg.

Kombinuotųjų lesalų analizė buvo atlikta AB „Kauno grūdai“. Lesalų kokybiniai parametrai – baltymingumas, žali riebalai, žali pelenai, žalia ląsteliena, krakmolas – buvo nustatyti su Foss įranga NIRSTM DS2500 pagal NIRS metodą.

3 lentelė. Lesalų maistingumas, proc.

Rodiklis Riebalai Drėgmė Baltymai Ląsteliena Pelenai Krakmolas

Kontrolinė grupė 5,58 9,97 18,09 5,12 8,21 37,21

(19)

19 visose vištų grupėse buvo vienodos ir atitiko Lohman Brown linijų derinio vištų auginimo rekomendacijas (44). Bandymo metu nei viena višta nenugaišo.

2.1. Lesaluose naudojamų priedų charakteristikos

Fitobiotinis preparatas Sangrovit® Extra: spalva – žalsvai ruda, struktūra- mikro granulės, veiklioji medžiaga- sangvinarinas 0,5 proc.

4 lentelė. Sangrovit® Extra granulių dydžio pasiskirstymas

Dalelių dydis Proc.

> 0,900 mm 0 < 0,900 mm > 0,800 mm 0 < 0,800 mm > 0,600 mm 11,59 < 0,600 mm > 0,500 mm 23,56 < 0,500 mm > 0,400 mm 23,76 < 0,400 mm > 0,300 mm 25,78 < 0,300 mm > 0,200 mm 14,91 < 0,200 mm > 0,100 mm 0,23 < 0,100 mm 0,17

5 lentelė. Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių mišinio sudėtis

Komponentai Kiekis

Drėgnis ir priemaišos, proc. 1,50

Laisvosios riebalų rūgštys, proc. 58 – 70

Peroksidų skaičius, meg 02_/kg _5,0

Jodo skaičius, jag 15 – 18

Policikliniai aromatiniai hidrokarbonai, µg BAPEQ/k 50

Dioksinas, ng WHO (1998)-PCDD/F-TEQ/kg 0,75

Dioksinas + dioksinas kaip PCB’s, ng WHO

(1998)-PCDD/F-PCB-TEQ/kg 1,5

5 lentelėje pateiktas vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių mišinio sudėtis.

6 lentelė. LIPIDOL mišinio sudėtis

Sudėtinė dalis LIPIDOL ULTRA

(750 g/Mt)

Žali baltymai, proc. 400

Lizinas, proc. 20

Metioninas, proc. 9,3

Treoninas, proc. 13,3

(20)

20

2.2. Zootechniniai tyrimų metodai

Lesinimo bandymo metu buvo tiriami šie rodikliai:

 kasdien skaičiuojami ir sveriami visi kiaušiniai, paskaičiuojamas grupės kiaušinių svoris; skaičiuojamas dužusių kiaušinių skaičius;

 Stebima vištų fiziologinė būklė; Kas 14 dienų:

 sveriami lesalų likučiai ir apskaičiuojamos lesalų sąnaudos 1 kg kiaušinių masės pagaminti;  vertinamas kiaušinio svoris, lukšto stiprumas, lukšto svoris ir lukšto storis, kiaušinio baltymo

aukštis, Hafo vienetas, trynio svoris, trynio spalvos intensyvumas bei baltymo ir trynio pH.  apskaičiuojama kiaušinių masė, tenkanti vienai vištai;

 apskaičiuojama vištų kiaušinių skaičiaus dinamika bei dėjimo intensyvumas;

2.3. Kiaušinių kokybinių tyrimų metodikos

Kiaušinio svoris, baltymo aukštis, Hafo vienetas buvo nustatyti daugiafunkciniu automatiniu kiaušinių parametrų analizatoriumi „Egg Multi-Tester EMT-5200“, kiaušinio lukšto tvirtumas – aparatu „Egg Shell Force Gauge MODEL–II“, o lukšto storis – elektroniniu mikrometru „MITUTOYO“. Lukšto, trynio bei baltymo svoriui nustatyti buvo naudotos svarstyklės „SW-1 S Plius“. Kiaušinių trynio ir baltymo pH buvo nustatytas prietaisu ,,Inolab 730“. Kiaušinių trynio spalvingumas buvo nustatytas pagal CIE - LAB metodą, matuojamas spalvos šviesumas (L*), spalvos rausvumas (a*), spalvos gelsvumas (b*), Konica Minolta firmos spalvos matuokliu Chroma Meter CR-410.

2.4. Fiziologinių ir cheminių tyrimų metodikos

Lesinimo bandymo pabaigoje iš kiekvienos grupės atrinkta po 7 dėsliąsias vištas (7 paukščiai x 3 grupės = viso 21 paukščiai), kurios buvo paskerstos pagal eksperimentinių gyvūnų eutanazijos rekomendacijas (45) ir atlikti šie tyrimai:

1. Kraujo serume nustatyti šie rodikliai: cholesterolis, DTL cholesterolis, MTL cholesterolis, aspartataminotransferazė (GOT), alaninaminotransferazė (GPT) ir trigliceridai. Tyrimui naudotas „Cobas Integra 400/700/800“ kraujo analizatorius.

(21)

21 3. Dvylikapirštės žarnos (Duodenum), plonosios žarnos (Intestinum tenue), aklosios žarnos (Ceca) ir storosios žarnos (Intestinum crassum) turinio sausųjų medžiagų kiekis buvo nustatytas iš skirtumo, gauto pasvėrus šlapią mėginį ir mėginį išdžiovintą 3 valandas 105ºC temperatūroje (46).

4. Trumpųjų grandinių riebalų rūgščių (acto, propiono, isobutano, butano, izovalerijono, pentano, izokaproinė, heksano, n-heptano) koncentracija plonosios (Intestinum tenue) ir aklosios (Ceca) žarnų turinyje buvo nustatyta dujų chromotografu GCMS-QP2010 Ultra Shimadzu firmos su masių (MS) detektoriumi.

5. Atliktas histomorfometrinis dvylikapirštės žarnos tyrimas. Mėginiai fiksuoti 10 proc. neutraliu formalino tirpalu. Naudojant standartines histologines procedūras audiniai buvo įlieti į parafiną, tuomet rotaciniu mikrotomu atpjauti 4 µm storio audinių pjūviai, kurie nudažyti hematoksilino ir eozino dažais. Paruošti histologiniai preparatai buvo tirti naudojant „Olympus BX63“ mikroskopą, „Olympus DP72“ vaizdo kamerą ir kompiuterinę „Image Pro Plus“ programos (Olympus) sistemą, morfometriškai išmatuoti kontrolinės ir tiriamųjų grupių vištų dedeklių dvylikapirštės žarnos gaurelių aukštis ir kriptų gylis. Gaurelių aukščio matavimas atliktas nuo gaurelių viršūnės iki gaurelių-kriptos jungties, o bendras gleivinės storis matuotas nuo gaurelių viršūnės iki gleivinės raumeninio sluoksnio. Kiekviename žarnų mėginyje atlikta 10 gaurelių matavimų (geriausiai išreikštų) aukščiui išmatuoti ir tose pačiose vietose dar 10 matavimų gleivinės storiui išmatuoti. Iš gleivinės storio atėmus gaurelių aukštį gautas kriptų gylio rodiklis.

6 pav. Histomorfometrinio dvylikapirštės žarnos tyrimo schema. A – gaurelio aukščio

matavimas; B – bendras gleivinės storio matavimas; ×40 (Autorius: G.Šutovaitė)

(22)

22

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Lesalų priedų įtaka vištų fiziologijai

Sprendžiant apie vištų fiziologinę būklę pirmiausia atkreipiamas dėmesys į išvaizdos požymius, jų svorį, produktyvumo lygį ir kt. rodiklius. Siekiant smulkiau išanalizuoti vištų fiziologinę būklę reikia įvertinti jų kraujo rodiklius, parametrus, kurie charakterizuoja medžiagų apykaitos procesus. Pirmiausiai cholesterolis, kuris yra svarbi organizmo medžiaga. Kraujyje jis cirkuliuoja kartu su baltymais ir sudaro junginius, vadinamus lipoproteinais. Pagal tai cholesterolis yra skirstomas į:

• Didelio tankio lipoproteinas (DTL) - paima iš periferinių audinių cholesterolį, neleidžia jam kauptis arterijų sienelėse bei perneša į kepenis, kur yra paverčiamas tulžies rūgštimis ir pašalinamas iš organizmo.

• Mažo tankio lipoproteinas (MTL) - perneša cholesterolį iš kepenų į periferinius audinius ir jų kraujagysles.

7 lentelė. Lesalų priedų įtaka vištų dedeklių kraujo serumo rodikliams

Rodiklis

Grupė

VGRR VGRR+LIP VGRR + LIP+S

Vid SD p Vid SD p Vid SD p

Cholesterolis, mmol/l 3,99 ± 1,11 a 4,29 ± 1,88 a 3,29 ± 0,46 a DTL- cholesterolis, mmol/l 0,83 ± 0,24 a 0,70 ± 0,39 a 0,59 ± 0,20 a MTL- cholesterolis, mmol/l 0,27 ± 0,13 a 0,41 ± 0,24 a 0,23 ± 0,06 a Trigliceridai, mmol/l 19,84 ± 11,69 a 11,76 ± 3,91 a 17,56 ± 5,44 a Aspartaminotransferazė

(GOT, AST), U/l 142,02 ± 12,81 a 160,74 ± 18,72 a 176,46 ± 44,34 a Alaninaminotransferazė

(GPT, ALT), U/l 2,16 ± 0,49 a 3,20 ± 1,29 a 2,30 ± 1,33 a

a, b – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05) ; SD-standartinis nuokrypis; p- patikimumas

(23)

23 užtikrinti optimalesnius lipidų apykaitos procesus organizme. Tai gali būti susiję su naudojamo priedo savybėmis, nes „Sangrovit“ pagrindinė sudedamoji dalis yra sangvinarinas, kuris organizme gali mažinti uždegiminius procesus. Naudojami lesalų priedai jokios įtakos MTL cholesterolio koncentracijai neturėjo (p>0,05). Trigliceridai- pagrindinis riebalų rūgščių bei organizmo energijos šaltinis. Naudojant VGRR, LIP ir S trigliceridų kiekis tiriamųjų vištų kraujyje lyginant su kontroline grupe sumažėjo atitinkamai 8,08–2,28 mmol/l (p>0,05).

Kepenys paukščių organizme vykdo daugybę svarbių virškinimo, medžiagų apykaitos ir išskyrimo veiklų. Todėl analizuojant kraujo rodiklius, įtraukiami ir kepenų pagrindiniai rodikliai t.y. aspartatminotransferazė (GOT, AST) bei alaninaminotransferazė (GPT, ALT). Abiejų rodiklių didėjimas organizme rodo kepenų funkcijos patologijas. Tyrimų rezultatai rodo, kad tiriamųjų grupių GOT ir GPT koncentracijos padidėjo. Tačiau šie skirtumai lyginant kontrolinės ir tiriamųjų grupių rezultatus, nustatyti statistiškai nepatikimi (p>0,05). GOT koncentracija tiriamųjų vištų kraujyje didėjo 18,72–34,44 U/l, o GPT 0,14–1,04U/l.

Žarnų gaureliai ir kriptos didina žarnų vidinio paviršiaus plotą, taip greitindami lesalo maisto medžiagų rezorbcija. Nustatyta, kad žarnų gaurelių ir kriptų ilgis tiesiogiai proporcingas geresniam lesalo maistinių medžiagų virškinimui, žarnų absorbciniam plotui bei fermentų ir maisto medžiagų transportavimui iš žarnyno į vištų kraujotakos sistemą. Esant geresniam žarnų gleivinės išsivystymui, žarnų absorbcinis paviršiaus plotas darosi didesnis, stipresnė tampa paukščių imuninė sistema, kadangi žarnynas yra svarbi imuninės sistemos sudedamoji dalis (47).

8 Lentelė. Dvylikapirštės žarnos (Duodenum) kriptų gylis ir gaurelių ilgis, µm

Rodiklis

Grupė

VGRR VGRR+LIP VGRR+LIP+S

Kriptų

gyliai 288,85 ± 54,88 a 284,23 ± 65,93 a 283,59 ± 66,48 a Gaurelių

ilgiai 1579,87 ± 340,20 a 1797,89 ± 176,89 b 1922,18 ± 227,85 b

a-b vidurkiai, lentelės eilutėse pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05); SD-standartinis nuokrypis; p- patikimumas

(24)

24 Sausųjų medžiagų kiekiai paukščių virškinamojo trakto atskirose dalyse yra glaudžiai susiję su paukštidės mikroklimato rodikliais. Esanti didesnė sausųjų medžiagų koncentracija vištų virškinamajame trakte sąlygoja mažesnę amoniako emisija į aplinką. Mažesnis amoniako kiekis paukštidėje užtikrina geresnį vištų sveikatingumą bei jų produktyvumą.

9 lentelė. Žarnų turinio sausųjų medžiagų (SM) kiekis proc. vištų virškinamojo trakto segmentuose

Žarnų pavadinimas VGRR VGRR+LIP VGRR + LIP+S

Vid SD p Vid SD p Vid SD p

Aklosios žarnos (Ceca) 19,31 ± 4,86 a 19,96 ± 2,94 a 19,01 ± 3,39 a Dvylikapirštės žarnos

(Duodenum) 16,54 ± 3,47 a 16,52 ± 1,38 a 17,91 ± 1,2 a Plonosios žarnos (Intestinum

tenue) 19,98 ± 2,63 a 18,75 ± 1,98 a 19,77 ± 2,03 a Storosios žarnos (Intestinum

crassum) 19,99 ± 2,29 a 21,53 ± 2,84 a 17,7 ± 5,44 a

a, b – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05) ; SD-standartinis nuokrypis; p -patikimumas

Žarnų turinio sausųjų medžiagų (SM) kiekis proc. vištų virškinamojo trakto segmentuose matomas 9 lentelėje. Analizuojant naudojamų priedų įtaką SM koncentracijai atskiruose virškinamojo trakto dalyse, nustatėme , kad jie statistiškai patikimos įtakos minėtam rodikliui neturėjo (p>0,05). Tačiau atskirose virškinamojo trakto dalyse nustatytos tam tikros sausųjų medžiagų koncentracijos kitimo tendencijos. Tiriamos grupės vištų dvylikapirštėje žarnoje, kurios buvo lesinamos VGRR, LIP ir S priedais sausųjų medžiagų koncentracija padidėjo 1,37 proc., o naudojant minėtus priedus storojoje žarnoje sausųjų medžiagų sumažėjo 2,29 proc. (p>0,05).

Nuo vandenilio jonų koncentracijos (pH) vištų virškinamojo trakto atskirose dalyse priklauso mikroorganizmų populiacijos kiekis. Sumažėjęs pH stabdo žalingos mikrofloros augimą paukščių organizme. Žarnyno pH mažėjimas slopina kenksmingų žarnyno bakterijų koncentracijas, sutrinka fermentacijos procesai patogeniniuose mikroorganizmuose, to pasekoje gerėja baltymų virškinimas bei energijos utilizacija. Sumažėjusi žarnyno pH didina kasos sekreciją ir pasižymi trofiniu poveikiu virškinimo trakto gleivinei (48).

10 lentelė. Žarnų turinio vandenilio jonų (pH) koncentracija vištų virškinamojo trakto segmentuose

Aklosios žarnos (Ceca) 6,96 ± 0,37 a 6,86 ± 0,26 a 6,73 ± 0,42 a Dvylikapirštės žarnos

(Duodenum) 5,7 ± 0,34 a 5,64 ± 0,32 a 5,67 ± 0,44 a Plonosios žarnos (Intestinum

(25)

25

10 lentelės tęsinys

Storosios žarnos (Intestinum

crassum) 5,81 ± 0,63 a 6,39 ± 0,74 a 5,92 ± 0,55 a

a, b – vidurkiai, lentelės stulpeliuose pažymėti skirtingomis raidėmis, statistiškai reikšmingai skiriasi tarpusavyje (p<0,05); SD-standartinis nuokrypis; p- patikimumas

Žarnų turinio vandenilio jonų (pH) koncentracija vištų virškinamojo trakto segmentuose matome 10 lentelėje. Analizuojant vandenilio jonų koncentracijos pokyčius vištų žarnose, nustatėme, kad statistiškai patikimų rezultatų tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių nenustatyta (p>0,05). Tačiau atskirose virškinamojo trakto dalyse nustatytos vandenilio jonų koncentracijos kitimo tendencijos. Vištų, kurių lesalai buvo papildyti VGRR, LIP ir S vandenilio jonų koncentracija aklojoje žarnoje sumažėjo 0,23 punkto. Abiejų tiriamųjų grupių vandenilio jonų koncentracija plonojoje žarnoje padidėjo atitinkamai 0,29 – 0,52 punkto. Lesalų priedai VGRR ir LIP didino vandenilio jonų koncentraciją storojoje žarnoje lyginant su kontroline grupe 0,58 punkto.

(26)

26

11 lentelė. Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių, emulsiklio ir fitobiotiko įtaka TGRR

koncentracijai vištų plonojoje žarnoje, mmol/l

Rodiklis

Grupė

VGRR VGRR + LIP VGRR + LIP+S

Acto rūgštis 12,34 ± 3,16 a 11,17 ± 2,47 a 16,75 ± 1,94 b Propiono rūgštis 2,87 ± 0,15 a 2,88 ± 0,08 a 2,89 ± 0,11 a Isobutano rūgštis 2,14 ± 0,41 a 2,13 ± 0,48 a 2,26 ± 0,56 a Butano rūgštis 1,94 ± 0,21 a 1,93 ± 0,13 a 1,93 ± 0,15 a Izovalerijono rūgštis 1,03 ± 0,01 a 1,04 ± 0,02 a 1,12 ± 0,05 b Pentano rūgštis 1,41 ± 0,13 a 1,52 ± 0,08 a 1,86 ± 0,07 b Izokaproinė rūgštis 1,84 ± 0,00 a 1,84 ± 0,00 a 1,91 ± 0,04 b Heksano rūgštis 1,43 ± 0,03 a 1,42 ± 0,06 a 1,39 ± 0,11 a n-heptano rūgštis 1,40 ± 0,10 a 1,47 ± 0,07 ab 1,53 ± 0,06 b

VGRR, LIP ir S įtaka TGRR koncentracijai vištų plonojoje žarnoje duomenys pateikti 11 lentelėje. Vištų dedeklių antroje tiriamoje grupėje , kurioje naudoti VGRR, LIP ir S, acto rūgšties koncentracija padidėjo 4,41 mmol/l., isovalerijono 0,09 mmol/l, pentano 0,45mmol/l, isokaprono 0,07mmol/l, n-heptano 0,13 mmol/l (p<0,05). Naudojant vištų dedeklių lesinimui VGRR ir LIP priedus n-heptano rūgšties koncentracija padidėjo 0,07 mmol/l (p<0,01). Kitų tirtų riebalų rūgščių koncentracijos , naudojant minėtus lesalų priedus, nepakito, statistiškai patikimų rezultatų skirtumų tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių nenustatyta (p>0,05).

12 lentelė. Vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių , emulsiklio ir fitobiotiko įtaka TGRR

koncentracijai vištų aklojoje žarnoje, mmol/l

Rodiklis

Grupė

VGRR VGRR + LIP VGRR + LIP+S

Acto rūgštis 59,91 ± 6,37 a 73,21 ± 8,78 b 69,02 ± 2,96 _ab Propiono

rūgštis 11,69 ± 1,47 a 10,83 ± 2,10 a 12,64 ± 0,71 a Isobutano

(27)

27

Rodiklis VGRR VGRR + LIP VGRR + LIP+S

Butano rūgštis 12,43 ± 1,27 a 14,06 ± 2,71 ab 16,64 ± 1,35 _b Izovalerijono rūgštis 3,13 ± 0,48 a 3,52 ± 0,88 a 3,91 ± 0,64 a Pentano rūgštis 3,04 ± 0,39 a 2,92 ± 1,10 a 3,81 ± 0,64 a Izokaproinė rūgštis 1,87 ± 0,03 a 1,90 ± 0,10 a 1,83 ± 0,01 a Heksano rūgštis 1,35 ± 0,01 a 1,34 ± 0,02 a 1,33 ± 0,03 a n-heptano rūgštis 1,17 ± 0,02 a 1,17 ± 0,01 a 1,17 ± 0,01 a

TGRR koncentracija vištų aklojoje žarnoje duomenys matomi 12 lentelėje. Naudojant vištų dedeklių lesinimui VGRR, LIP ir S acto rūgšties koncentracija padidėjo atitinkamai 13,3 (p<0,05) ir 9,11 mmol/l (p<0,01) lyginant su kontroline grupe. Butano rūgšties koncentracija pirmojoje tiriamojoje grupėje padidėjo 1,63 mmol/l (p<0,01), o atroje grupėje 4,21 mmol/l (p<0,05). Tačiau kitų tirtų rūgščių koncentracijoms vištų aklojoje žarnoje naudoti priedai esminės įtakos neturėjo, statistiškai patikimų rezultatų skirtumų tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių nenustatyta (p>0,05).

3.2. Lesalų priedų įtaka vištų produktyvumui ir kiaušinių kokybei

Dabartiniu metu kiaušinių gavyboje naudojami šiuolaikiniai vištų linijų deriniai, kurie pasižymi dideliu dėslumu, gera lesalų konversija bei sveikatingumu. Maksimaliu dėjimo laikotarpiu, tokios vištos per mėnesį sudeda apie 28–29 kiaušinius. Šios vištos vienam kg kiaušinių pagaminti sunaudoja vidutiniškai 1,9–2,2 kg. kombinuotųjų lesalų.

13 lentelė. Lesalų priedų įtaka vištų kiaušinių dėjimo intensyvumui, proc.

Laikotarpis VGRR VGRR + LIP VGRR + LIP+S

1-14 diena 90,48 ± 7,37 a 91,27 ± 8,91 a 92,86 ± 7,04 a 15-28 diena 91,27 ± 7,77 a 89,68 ± 10,19 a 91,27 ± 6,43 a 29-42 diena 91,27 ± 8,91 a 89,68 ± 10,19 a 92,06 ± 10,15 a 43-56 diena 91,27 ± 9,92 a 92,06 ± 10,15 a 92,86 ± 8,28 a Viso 91,07 ± 8,32 a 90,67 ± 9,66 a 92,26 ± 7,91 a

(28)

28 Vištų kiaušinių dėjimo intensyvumo duomenys pateikti 13 lentelėje. Tyrimo rezultatai parodė, kad vištų dėslumas per visą bandymo laikotarpį buvo vienodas ir kito nuo tik nuo 90,67 iki 92,26 proc. (p>0,05). Šie rezultatai rodo, kad vištų dėslumas pilnai atitiko Lohmann brown- classic vištų produktyvumo rodiklius (49).

Kiaušinių kokybė vertinama atsižvelgiant į jų masę, kiaušinio formos indeksą, lukšto spalvą bei kitus kiekybinius ir kokybinius rodiklius. Tačiau parduodant kiaušinius pagrindinis rodiklis kiaušinio masė, jų pasiskirstymas pagal jų svorio kategorijas (50).

14 lentelė. Lesalų priedų įtaka vištų kiaušinių masės dinamikai, g.

Laikotarpis VGRR VGRR+LIP VGRR+LIP+S

1-14 diena 62,48 ± 3,54 a 63,28 ± 5,24 ab 63,8 ± 4,45 b 15-28 diena 62,92 ± 3,42 a 61,99 ± 5,29 ab 63,87 ± 4,81 b 29-42 diena 61,45 ± 4,3 a 61,81 ± 4,43 ab 62,48 ± 5,29 a 43-56 diena 60,1 ± 2,89 a 64,58 ± 4,54 b 62,33 ± 5,06 b Viso 61,74 _± 3,73 a 62,93 _± 5,00 b 63,12 _± 4,95 _b

Vištų kiaušinių masės dinamikos rezultatai pateikti 14 lentelėje. Naudoti lesalų priedus, per visą bandymo laikotarpį, kiaušinių masė turėjo tendenciją didėti. Bandymo pabaigoje nustatyta, kad tiek pirmoje, tiek antroje tiriamojoje grupėje kiaušinių masė atitinkamai padidėjo 1,19 ir 1,38 g lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

Kiaušinių gavybos savikainoje lesalai sudaro apie 70 proc., todėl lesalų konversija yra labai svarbus rodiklis , nuo kurio priklauso kiaušinių pardavimas ir pelno marža. Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad lesalų konversijos rodikliai pilnai atitiko Lohmann brown-classic (49) vištų auginimo rekomendacijas.

15 lentelė. Lesalų priedų įtaka lesalų konversijai, kg/kg

Laikotarpis VGRR VGRR + LIP VGRR + LIP+S

1-14 diena 1,96 ± 0,03 a 1,89 ± 0,05 b 1,84 ± 0,08 b 15-28 diena 1,92 ± 0,04 a 1,9 ± 0,08 a 1,89 ± 0,03 a 29-42 diena 1,96 ± 0,04 a 1,92 ± 0,06 b 1,89 ± 0,04 b 43-56 diena 2 ± 0,05 a 1,82 ± 0,06 b 1,93 ± 0,03 b Viso 1,96 ± 0,04 a 1,88 ± 0,06 b 1,88 ± 0,05 b

(29)

29 Lesalų konversijos rezultatų duomenys pateikti 15 lentelėje. Per visą bandymo laikotarpį naudoti lesalų priedai vienodai gerino lesalų konversiją. Ji tiriamosiose grupėse buvo 0,08 kg geresnė lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Be to šios vištos pasižymėjo dideliu gyvybingumu ir per visą tyrimo laikotarpį nenugaišo nei viena višta.

Kiaušinių kokybė gali būti vertinama įvairiais aspektais. Žmonių mityboje yra labai svarbūs rodikliai- kiaušinių energinė vertė, baltymų ir amino rūgščių sudėtis, būtinųjų riebalų rūgščių koncentracijos, makro ir mikro elementų kiekiai. Kiaušinio baltyme esančios veikliosios medžiagos ovoalbuminas, lizocimas, ovotransferinas, ovomukoidas ir kt. pasižymi ne tik didele maistine verte , bet ir veikia kaip imunomoduliatoriai. Šioms medžiagoms būdingas antigrybinis ir antivirusinis aktyvumas. Kiaušinio trynyje yra taip pat medžiagų, kurios pasižymi antivirusiniu ir priešuždegiminiu poveikiu t.y. imunoglobulinas Y, fosvitinas, fosfolipidai ir kt. Tačiau kiaušinių gamintojams yra svarbūs ir kiaušinių technologinės savybės – lukšto tvirtumas, storis, vištų dėslumas, lesalų konversija, trynio spalvos intensyvumas.

Analizuojant lesalų priedų įtaką kiaušinių svoriui po 14 bandymo dienų, nustatėme, kad naudojant VGRR ir LIP kiaušinių masė padidėjo 0,8 g. lyginant su kontroline grupe (p>0,05). Naudojant VGRR, LIP ir S priedus nustatytas neženklus lukšto stiprumo padidėjimas. Šis rodiklis lyginant su kontroline grupe šioje grupėje buvo 3,16 N didesnis (p>0,05).

16 lentelė. Lesalų priedų įtaka kiaušinių kokybinių parametrų reikšmei po 14 d.

Rodiklis VGRR VGRR+LIP VGRR+LIP+S

Baltymo aukštis, mm 8,09 ± 1,62 a 6,44 ± 1,4 a 7,99 ± 0,67 a Hafo vienetas 89,55 ± 10,45 a 77,87 ± 10,2 a 88,86 ± 3,33 a Kiaušinio svoris, g 63,2 ± 2,84 a 64 ± 4,39 a 62,41 ± 3,22 a Lukšto be polukštinės

plėvelės svoris, g 5,78 ± 0,54 a 5,43 ± 0,93 a 6,04 ± 0,43 a Lukšto storis (bukas galas) 0,33 ± 0,1 a 0,33 ± 0,06 a 0,37 ± 0,02 a

Lukšto storis (smailas

galas) 0,43 ± 0,03 a 0,38 ± 0,07 a 0,41 ± 0,03 a Lukšto storis (vidurys) 0,39 ± 0,04 a 0,35 ± 0,06 a 0,38 ± 0,03 a

(30)

30

Vid SD p Vid SD p Vid SD p

Trynio svoris, g 16,71 ± 1,68 a 17,25 ± 0,93 a 16,03 ± 1,27 a

Kiaušinių kokybinių parametrų reikšmės po 14 d. pateiktos 16 lentelėje. Hafo vienetas apsprendžia kiaušinio baltymo kokybę. Naudoti priedai abejose tiriamosiose grupėse Hafo vienetą sumažino 0,69–11,68 punkto (p>0.05). Šie lesalai nebuvo papildomai praturtinti dažikliais, nes norėjome išsiaiškinti ar minėti lesalų priedai turi įtakos kiaušinių trynio spalvos intensyvumui. Kaip matosi tyrimų rezultatuose , trynio spalvos intensyvumas siekia 4-tą DSM skalę., t.y. trynio spalvos intensyvumą sąlygoja pašariniuose žaliavose esantys ksantofilai. Tyrimo rezultatai rodo, kad naudojant VGRR ir LIP lesalų priedus tiriamojoje grupėje kiaušinio trynio spalva pašviesėjo 1,17 punkto (p>0,05), o kitoje tiriamojoje grupėje trynio spalva patamsėjo 0,77 punkto (p<0,05). Kitiems analizuojamiems rodikliams kaip lukšto svoriui ir storiui, baltymo ir trynio vandenilio jonų koncentracijai, naudoti lesalų priedai esminės įtakos neturėjo (p>0,05).

Po 28 bandymo dienų nustatėme (17 lentelė), kad minėti lesalų priedai tiriamosiose grupėse didino kiaušinių svorį 0,95–0,46 g (p>0,05). Tačiau lukšto stiprumui ir trynio svoriui lesalų priedai įtakos neturėjo (p>0,05). Lesalų priedai mažino baltymo aukštį ir tuo pačiu blogino jo kokybe. Tiriamosiose grupėse Hafo vienetas sumažėjo 6,29–10,15 punkto (p>0,05). Bendras trynio spalvos intensyvumas pagal DSM skalę kito nereikšmingai, statistiškai patikimo skirtumo tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių nenustatėme (p>0,05).

Baltymo aukštis, mm 8,78 ± 1,37 a 7,72 ± 1,74 a 7,44 ± 2,21 a Hafo vienetas 92,71 ± 6,68 a 86,42 ± 10,8 a 82,56 ± 18,62 a Kiaušinio svoris, g 62,55 ± 3,77 a 63,5 ± 1,88 a 63,01 ± 4,75 a Lukšto be polukštinės

Lukšto su polukštine

(31)

31

Baltymo pH 8,02 ± 0,23 a 7,85 ± 0,12 a 7,88 ± 0,3 a Trynio pH 6,32 ± 0,25 a 6 ± 0,17 a 6,25 ± 0,34 a Spalva a* -5,88 ± 1,28 a -6,45 ± 1,32 a -6,1 ± 0,76 a Spalva b* 44,98 ± 3,35 a 44,58 ± 4,5 a 45,45 ± 4,83 a Spalva L* 65,5 ± 0,93 a 63,17 ± 2,68 a 63,8 ± 2,49 a Spalvos intensyvumas 4,25 ± 0,71 a 4,33 ± 0,52 a 4,12 ± 0,35 a Trynio svoris, g 16,07 ± 0,44 a 18,67 ± 4,3 a 16,4 ± 1,67 a

Lukšto svoriui ir storiui minėti priedai įtakos neturėjo (p>0,05). Vandenilio jonų koncentracija tiriamųjų grupių kiaušinio baltyme ir trynyje kito statistiškai nereikšmingai (p>0,05).

Kiaušinių kokybinių parametrų reikšmės po 42d. pateiktos 18 lentelėje. Po 42 bandymo dienų kiaušinių svoris vištų , kurių lesalai buvo papildyti VGRR, LIP ir S sumažėjo 0,96 g, o tiriamojoje grupėje , kurios lesalai papildyti VGRR ir LIP kiaušinio svoris padidėjo 0,95 g (p>0,05). Pirmoje tiriamojoje grupėje lukšto stiprumas sumažėjo 1,57 N, o antrojoje grupėje padidėjo 1,3N (p>0,05). Hafo vienetas tiriamojoje grupėje, kurioje naudoti VGRR ir LIP lesalų priedai, sumažėjo 3,66 punkto, o kitoje tiriamojoje grupėje padidėjo 2,39 punkto lyginant su kontroline grupe (p>0,05).

Baltymo aukštis, mm 7,08 ± 2,03 a 6,47 ± 1,83 a 7,12 ± 1,36 a Hafo vienetas 81,73 ± 17,39 a 78,07 ± 14 a 84,12 ± 9,24 a Kiaušinio svoris, g 60,19 ± 3,25 a 61,14 ± 4,56 a 59,23 ± 5,84 a Lukšto be polukštinės

(32)

32

Spalva L* 65,71 ± 2,1 a 66,64 ± 1,15 a 65,38 ± 1,47 a Spalvos intensyvumas 3,44 ± 0,73 a 3,57 ± 0,53 a 3 ± 0,93 a Trynio svoris, g 15,38 ± 1,04 a 17,27 ± 1,56 a 16,64 ± 2,51 a

Kitiems tirtiems kiaušinio rodikliams: lukšto storis bei svoris, baltymo ir trynio vandenilio jonų koncentracija, naudoti lesalų priedai , įtakos neturėjo (p>0,05).

Kiaušinių kokybinių parametrų reikšmės po 56 d. pateiktos 19 lentelėje. Po 56 bandymo dienų tiriamosios vištų grupės, kurių lesalai buvo papildyti VGRR, LIP ir S kiaušinio svoris padidėjo atitinkamai 7,57 ir 1,96 g. lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Tačiau tiriamosiose grupėse nustatyta lukšto stiprumo mažėjimo tendencijos- rodiklis lyginant su kontroline grupe sumažėjo 1,47–2,5N (p>0,05).

Baltymo aukštis, mm 8,96 ± 0,93 a 7,71 ± 1,47 a 8,17 ± 1,01 a Hafo vienetas 94,71 ± 4,52 a 86,58 ± 10,5 a 90,07 ± 5,35 a Kiaušinio svoris, g 59,04 ± 4,23 b 66,61 ± 3,35 a 61 ± 2,13 b Lukšto be polukštinės

Lukšto su polukštine plėvele svoris, g 8,14 ± 0,55 a 8,52 ± 0,86 a 8,17 ± 0,92 a Luksto stiprumas, N 37,43 ± 5,56 a 35,96 ± 4,27 a 34,93 ± 6,84 a Baltymo pH 8,65 ± 0,12 a 8,44 ± 0,3 a 8,65 ± 0,12 a Trynio pH 6,27 ± 0,07 a 6,33 ± 0,14 ab 6,42 ± 0,05 b Spalva a* -7 ± 1,01 a -5,19 ± 5,47 a -7,85 ± 0,86 a Spalva b* 50,7 ± 4,21 a 49,58 ± 3,17 a 50,26 ± 4 a Spalva L* 75,87 ± 1,28 a 75,02 ± 1,78 a 76,01 ± 1,99 a Spalvos intensyvumas 3,25 ± 0,71 a 3,5 ± 0,76 a 3,86 ± 0,38 a Trynio svoris, g 15,12 ± 1,39 a 16,9 ± 1,43 b 17,22 ± 1,46 b

(33)

33 Naudojant VGRR, LIP ir S tiriamojoje grupėje, vištų kiaušinio trynio vandenilio jonų koncentracija padidėjo 0,15 mmol/l lyginant su kontroline grupe (p<0,05),o tiriamojoje grupėje naudojant VGRR ir LIP padidėjo 0,06 mmol/l (p<0,01). Trynio svoris abejose tiriamosiose grupėse padidėjo atitinkamai 1,78 ir 2,1 g, lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Tačiau kitiems tirtiems kiaušinių kokybiniams rodikliams: Hafo vienetui, baltymo aukščiui, spalvos intensyvumui, lukšto svoriui bei baltymo vandenilio jonų koncentracijai reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05).

Kiaušinių kokybinių parametrų reikšmės per visą bandymo laikotarpį pateiktos 20 lentelėje. Apibendrinus kaušinių tyrimo rezultatus per visą bandymo laikotarpį , nustatėme , kad minėtų lesalų priedų nuoseklios įtakos kiaušinių kokybiniams rodikliams nenustatyta.

20 lentelė. Lesalų priedų įtaka kiaušinių kokybinių parametrų reikšmei per visą bandymo laikotarpį

Baltymo aukštis, mm 8,19 ± 1,67 a 7,09 ± 1,65 b 7,66 ± 1,43 ab Hafo vienetas 89,44 ± 11,83 a 82,24 ± 11,6 b 86,29 ± 10,92 ab Kiaušinio svoris, g 61,21 ± 3,79 a 63,92 ± 4,08 b 61,43 ± 4,34 ab Lukšto be polukštinės

plėvelės svoris, g 5,45 ± 0,7 a 5,4 ± 1 a 5,53 ± 0,84 a Lukšto storis (bukas galas) 0,34 ± 0,06 a 0,33 ± 0,05 a 0,34 ± 0,04 a

Lukšto su polukštine plėvele svoris, g 8,08 ± 0,87 a 7,94 ± 0,98 a 8,04 ± 1,18 a Luksto stiprumas, N 35,38 ± 8,85 a 33,67 ± 8,48 a 34,58 ± 8,59 a Baltymo pH 8,29 ± 0,32 a 8,23 ± 0,33 a 8,61 ± 1,57 a Trynio pH 6,27 ± 0,22 a 6,26 ± 0,25 a 6,37 ± 0,26 a Spalva a* -5,82 ± 2,38 a -6,12 ± 3,04 a -6,9 ± 1,42 a Spalva b* 46,57 ± 4,2 a 46,26 ± 3,97 a 45,27 ± 5,71 a Spalva L* 67,45 ± 5,15 a 67,66 ± 5,21 a 66,54 ± 5,6 a Spalvos intensyvumas 3,82 ± 0,81 a 3,82 ± 0,67 a 3,87 ± 0,81 a Trynio svoris, g 15,81 ± 1,32 a 17,46 ± 2,26 b 16,55 ± 1,76 ab

(34)

34

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Siekiant padidinti vištų sveikatingumą, dėslumą, lesalų konversiją ir kiaušinių kokybę pastaraisiais metais naudojami naujos kartos lesalų priedai kaip ne krakmolo polisacharidus ir fitatus skaidantys fermentai, prebiotikai, probiotikai, TGRR ir VGRR, emulsikliai, fitobiotikai ir kiti. Šių lesalų priedų panaudojimas vištų mityboje yra aktualus, tačiau jis priklauso nuo daugelio mitybinių, technologinių rodiklių, vištų fiziologinės ir laikymo sąlygų higieninės būklės (51). Šiame tyrime buvo naudojami lesalų priedai kaip vidutinio ilgio riebalų rūgštys, emulsiklis ir sangvinarinas. Vištų lesinimas ir naudoti lesalų priedai pilnai atitiko vištų fiziologinius poreikius ir per visą bandymo laikotarpį vištų išsaugojimas siekė 100 proc. Bandyme buvo analizuoti vištų kraujo serumo rodikliai kaip bendras cholesterolis, MTL ir DTL cholesterolis, trigliceridai, aspartataminotransferazė bei alaninaminotransferazė. Tyrimo rezultatai parodė, kad esminių skirtumų tarp kontrolinės ir tiriamųjų grupių vištų kraujo serumo rodiklių nenustatyta (p>0,05). 2017m. Buckiūnienė V. (52) tirdama analogiškus lesalų priedus taip pat nustatė, kad jie esminės įtakos vištų kraujo serumo rodikliams neturėjo.

Lesalų priedai kaip VGRR, TGRR, fitobiotiniai priedai, emulsikliai, tiesiogiai veikia žarnyno sveikatingumą ir tuo pačių lesalo maistinių medžiagų rezorbcija (51,53). Sutrikęs žarnų epitelio vientisumas gali suteikti daugiau galimybių įsisavinti kenksmingas medžiagas. Vištų žarnų trumpesni gaureliai ir gilesnės kriptos gali sukelti prastą maistinių medžiagų įsisavinimą ir neigiamai paveikti jų būklę (54). Adil S. su kitais mokslininkais (55) 2011 metais tyrimo metu, nustatė, kad įterpiant į broilerių kombinuotuosius lesalus organines rūgštis, didėjo žarnyno masė bei gaurelių ilgis. Mūsų bandymo metu gauti rezultatai parodė, kad abejose tiriamosiose grupėse, lesalų priedai padidino vištų dvylikapirštės žarnos gaurelių ilgį. Pirmoje tiriamojoje grupėje gaurelių ilgis buvo 12,3 proc., o antroje 17,8 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe (p<0,05). Todėl galima teigti, kad naudojant tirtus lesalų priedus, vištų maistinių medžiagų įsisavinimas bus efektyvesnis bei organizmas atsparesnis patogeniniams mikroorganizmams.

Bandyme naudoti lesalų priedai sausųjų medžiagų ir vandenilio jonų koncentracijoms skirtingose vištų virškinamojo trakto dalyse esminės įtakos neturėjo, kontrolinės ir tiriamųjų grupių tyrimo rezultatų skirtumai buvo statistiškai nepatikimi (p>0,05). 2016 metais atliko tyrimo (56) su analoginiais lesalų priedais metu nustatyta, kad šie priedai taip pat neturėjo įtakos vištų žarnų sausųjų medžiagų bei vandenilio jonų koncentracijoms.

Kaip pagrindiniai fermentacijos produktai- trumpųjų grandinių riebalų rūgštys patenka į

(35)

35 Rūgščioje terpėje gali stabdyti kai kurių patogeninių mikroorganizmtų veiklą pvz.: Salmonella spp,

Clostridium spp ir Escherichia coli.Analizuojant trumpųjų grandinių riebalų rūgščių koncentraciją vištų plonojoje žarnoje nustatyta, kad antroje tiriamojoje grupėje padidėjo acto, isovalerijono, pentano, izokaproninės ir n-heptano rūgščių koncentracijos. Tačiau pirmojoje tiriamojoje grupėje pastebėtas tik n-heptano rūgšties 4,8 proc. padidėjimas lyginant su kontroline grupe (p<0,01). Tiriant kaip pakito TGRR koncentracijos vištų aklojoje žarnoje, nustatyta abejose tiriamosiose grupėse acto bei butano rūgščių kiekio padidėjimas. Todėl galima teigti, kad norint padidinti TGRR kiekį, ko pasekoje didėja ir žarnyno imuninis atsakas, reikėtų vištų lesalus papildyti vidutinio ilgio riebalų rūgščių, emulsiklioir sangvinarino priedais.

Tiriant vidutinio ilgio riebalų rūgštys, emulsiklio ir sangvinarino lesalų priedų įtaką vištų produktyvumui nustatytas dėjimo intensyvumo padidėjimas 1,59 proc. (p>0,05) bei lesalų konversijos pagerėjimas 4,26 proc. (p<0,05). Šie rezultatai atitinka 2016 metų atlikto tyrimo (56) gautus duomenis. Vištų išsaugojimas per visą bandymo laikotarpį buvo 100 proc.

(36)