LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SPORTO INSTITUTAS
DOVILĖ STANKUTĖ
KAUNO RAJONO PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ
LAIKYSENOS ĮVERTINIMAS
Magistrantūros studijų programos „Fizinė medicina ir reabilitacija“ baigiamasis darbas
Kodas 621B30002
Darbo vadovė
dr.Ernesta Sendžikaitė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė Prof.Jūratė Macijauskienė
2014 m. gegužės 23 d.
KAUNO RAJONO PRADINIŲ KLASIŲ MOKSLEIVIŲ
LAIKYSENOS ĮVERTINIMAS
Magistrantūros studijų programos „FIZINĖ MEDICINA IR REABILITACIJA” baigiamasis darbas
Darbo vadovė dr.Ernesta Sendžikaitė 2014 m. gegužės 23 d. Konsultantė asist.Margarita Radžiūnienė 2014 m. gegužės 23 d.
Recenzentė Darbą atliko
dr.Jolita Rapolienė Magistrantė
Dovilė Stankutė 2014 gegužės 23 d.
TURINYS
SANTRAUKA ... 5
SUMMARY ... 6
SANTRUMPOS ... 8
ĮVADAS ... 9
DARBO TIKSLAS, DARBO UŽDAVINIAI IR HIPOTEZĖ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
1.1. Žmogaus stuburo linkiai ir dubuo ... 12
1.2. Žmogaus kūno laikysenos tipai ... 13
1.3. Vaikų laikysena ... 15
1.3.1. Vaikų laikysenos ontogenezė ir motorinė raida ... 15
1.3.2. Berniukų ir mergaičių kūno laikysenos ypatumai ... 16
1.4. Dažniausi vaikų kūno laikysenos sutrikimai ... 18
1.5. Vaikų laikysenos sutrikimų priežastys ir rizikos veiksniai ... 19
1.5.1. Fizinio aktyvumo įtaka vaikų statinei kūno laikysenai ... 19
1.5.2. Neadekvataus kuprinių svorio ir neergonomiška mokyklos aplinkos įtaka vaikų laikysenai ir sveikatai ... 19
1.5.3. Kūno kompozicijos įtaka laikysenai ... 20
1.5.4. Laikyseną keičiantys sveikatos sutrikimai ... 21
1.6. Laikysenos vertinimo principai ir įrankiai ... 22
2. Tyrimo metodai ir metodika ... 25
2.1. Tiriamųjų kontingentas ... 25
2.2. Tyrimo planavimas ir organizavimas ... 25
2.3. Tyrimo metodai ... 26
2.3.1. Kūno kompozicijos vertinimas ... 26
2.3.2. Bendras laikysenos vertinimas W.W.K.Hoeger vizualinio laikysenos vertinimo modeliu... ... 26
2.3.3. Laikysenos vertinimas pagal fotografiją ... 27
2.3.4. Nugaros lenkimo amplitudės vertinimas ... 29
2.3.5. Pečių ir klubakaulių asimetrijos vertinimas skoliometru ... 30
2.3.6. Matematinė statistika ... 30
3. REZULTATAI ... 32
3.2. Tiriamųjų laikysenos vertinimo rezultatai ... 34
3.2.1. Vizualinio laikysenos vertinimo modeliu rezultatai ... 34
3.2.2. Pečių ir klubakaulių asimetrijos įvertinimo rezultatai ... 39
3.2.3. Tiriamųjų laikysenos vertinimo iš fotografijų rezultatai ... 40
3.3. Tiriamųjų nugaros lenkimo amplitudžių rezultatai ... 43
3.4. Laikysenos ypatumų ir stuburo lenkimo amplitudžių sąsajos ... 45
REZULTATŲ APTARIMAS ... 47
TYRIMO RIBOTUMAS IR SILPNOSIOS PUSĖS ... 49
IŠVADOS ... 50
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 51
PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 52
PAVEIKSLŲ IR LENTELIŲ SĄRAŠAS ... 53
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 55
1 priedas ... 61
2 priedas ... Error! Bookmark not defined. 3 priedas ... Error! Bookmark not defined. 4 priedas ... 62 5 priedas ... Error! Bookmark not defined. 6 priedas ... Error! Bookmark not defined.
SANTRAUKA
Stankutė D. Kauno rajono pradinių klasių moksleivių laikysenos įvertinimas skirtingais laikysenos vertinimo metodais, magistranto baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. E.Sendžikaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. – Kaunas, 2014, –p. 59
Baigiamojo darbo tikslas - įvertinti Kauno rajono pradinių klasių moksleivių kūno laikyseną skirtingais laikysenos vertinimo metodais.
Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: 1.Įvertinti pradinių klasių moksleivių statinės kūno laikysenos ypatumus naudojant skirtingus metodus bei palyginti laikysenos ypatumus pagal amžių, lytį ir kūno kompoziciją. 2. Įvertinti ir palyginti pradinių klasių moksleivių stuburo lenkimo amplitudes pagal amžių, lytį ir kūno kompoziciją. 3. Nustatyti ryšį tarp moksleivių stuburo lenkimo amplitudžių ir statinės kūno laikysenos.
Tyrimas atliktas aštuoniose Kauno rajono pradinio ugdymo įstaigose. Iš viso tyrime dalyvavo 1501 pradinių klasių moksleivis, 765 (51%) berniukai, 736 (49%) mergaitės, vidutinis tiriamųjų amžius buvo 8,5 ± 1,2 metų. Laikysenai vertinti naudojome skoliometrą, vizualinį laikysenos vertinimo modelį, remiantis W.W.K.Hoeger (1987) bei duomenis iš fotografijų. Taip pat vertinome tiriamųjų stuburo lankstumą inklinometru.
Išvados:
1. Nustatėme, kad daugiausiai buvo „patenkinamą“ ir „blogą“ laikyseną turinčių moksleivių (p<0,05). Nustatėme, jog su amžiumi mažėja moksleivių be jokių stuburo nukrypimų skaičius, daugėja stuburo nukrypimų juosmeninėje ir krūtininėje stuburo dalyse, frontalioje plokštumoje (p<0,05). Taip pat nustatėme, kad su amžiumi didėja sagitalių linkių išreikštumas (p<0,05).
2. Stuburo lenkimo amplitudžių vertinimas parodė, kad lanksčiausi buvo trečios klasės moksleiviai (p<0,05), o mergaitės – lankstesnės už berniukus, nepriklausomai nuo amžiaus (p<0,05). Per didelio mažo svorio moksleiviai buvo mažiau lankstūs už normalaus ir per didelio svorio tiriamuosius (p<0,05).
3. Vidutinio stiprumo neigiama sąsaja nustatyta tarp nugaros lenkimo amplitudės, vertinant nuo ir „blogos“ bei „labai blogos laikysenos“, nugaros lenkimo amplitudės, vertinant nuo ir „blogos laikysenos“, teigiama sąsaja su padidėjusia juosmenine lordoze, bei juosmeninės lordozės su kelių hiperkstenzija (p<0,05). Silpną neigiamą sąsają nustatėme tarp stuburo lenkimo amplitudės, vertinant nuo ir „labai blogos laikysenos“ (p<0,05), stiprų teigiamą ryšį nustatėme tarp abiejų nugaros lenkimo amplitudžių (p<0,05).
SUMMARY
Stankutė D. Kaunas district primary school pupils in different posture posture assessment methods of assessment, master's thesis / scientific leader dr. E.Sendžikaitė ; Lithuanian University of Health Sciences , Faculty of Nursing , Institute of Sport . - Kaunas , 2014 , p . 59
Aim of the study was to assess Posture of Kaunas district primary school pupils with different posture assessment methods. To achieve the aim was to raise the following tasks: 1.Evaluate static children‘s postural peculiarities using different methods and compare the peculiarities of posture according to age, gender and body composition. 2. To evaluate and compare the primary school pupils range of spinal flexion according to age, gender and body composition. 3. Find if there is a connection between the students' range of spinal flexion and static posture.
The study was conducted in eight Kaunas district primary schools. A total of 1501 primary school pupils participated in the study, 765 ( 51 %) boys, 736 (49 % ) girls, mean age was 8.5 ± 1.2 years. We used scoliometre, visual postural assessment model based on WWKHoeger (1987 ) and data from photographs for postural assessment. We also assessed subjects spinal flexibility inclinometer.
Conclusions:
1.We found that the majority of the students had "satisfactory" and "bad " ( p < 0.05). With ageing there were less students without any deviation of the spine, number of spine deviations in lumbar and thoracic parts of spine is increasing ( p < 0.05). We also found sagittal curves increase with age ( p < 0.05).
2. Range of spinal flexion showed that the most flexible students were in third grade ( p < 0.05) , girls were more flexible than boys, not according to age ( p < 0.05). Underweight subjects were less flexible than normal or overweight subjects (p<0,05).
3. We found moderate strong negative correlation between spine flexion from S1, „poor“ and „very poor posture“ and flexion from S1, „bad posture“ and flexion from Th12, positive correlation with hyperlordosis and knee hyperextension (p<0,05). Weak negative correlation was found between spine flexion from Th12 and „very bad posture“ (p<0,05) and we found strong positive correlation between both spine flexion ranges (p<0,05).
Padėka
Nuoširdžiai dėkoju už kantrybę, supratingumą ir pagalbą savo baigiamojo darbo vadovei dr.Ernestai Sendžikaitei ir konsultantei asist.Margaritai Radžiūnienei. Ačiū Jums!
SANTRUMPOS
Angl. - anglų kalba
KMI - kūno masės indeksas
Pav. - paveikslas
PSO VLVM
- -
pasaulinė sveikatos organizacija
ĮVADAS
Nors normali arba taisyklinga kūno laikysena – reliatyvi sąvoka, tačiau būtent dėl laikysena suteikia žmogaus gyvenimui komforto statiniam ir dinaminiam funkcionavimui (Latalski et al., 2013). Taisyklinga kūno laikysena atspindi sveiką skeleto – raumenų sistemos veiklą. Išlaidos, susijusios skeleto – raumenų sistemos sutrikimų gydymu, skatina valstybę ieškoti kelių, kaip to išvengti (McEvoy et al., 2005). Vienas iš būdų – reguliariai tikrinti sveikatą, tuo pačiu ir laikyseną. Ankstyvas ir reguliarus kūno laikysenos vertinimas leidžia anksti pastebėti problemas, ir greitai bei tikslingai jas spręsti (Lemos et al., 2012). Genetika, fizinis aktyvumas, aplinka, socioekonominiai veiksniai, psichoemocinė būklė – vidiniai ir išoriniai veiksniai, galintys lemti kūno laikysenos kitimus (Penha et al., 2008). Vaikų laikysena specialistams pastaruoju metu kelia susirūpinimą, kadangi pastebėta, jog lyginant su praeities kartomis, šių dienų vaikų laikysena labiau netaisyklinga (Furian et al., 2013). Supratimas, dėl ko netaisyklinga kūno laikysena vystosi vaikams, o vėliau paaugliams, padeda suprasti, dėl ko atsiranda su skeleto – raumenų sistema atsirandantys sutrikimai, pvz., nespecifinis nugaros skausmas (Wirth et al., 2012).
Lietuvos Respublikos Seimas 2014 metus paskelbė Vaikų sveikatos metais, motyvuodamas, jog vaikų sveikatinimas gali padėti formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į sveikatą ir diegti sveikos gyvensenos įgūdžius ankstyvame amžiuje. Kratenova su kolegomis (2007) įvertinę mokyklinio amžiaus (vidutinis amžius – 11 metų) vaikų laikyseną, nustatė 38 % moksleivių laikysenos sutrikimus. Tai leidžia suprasti, kad būtina atlikti vertinimą mokyklos lygmenyje, norint iš anksto užkirsti kelią ryškesniems laikysenos sutrikimams. 5 – 6 klasių moksleivių laikysenos vertinimo metu Kandratavičiūtė ir bendraautoriai (2007) 40,2 % nustatė I° asimetrinę laikyseną, 31,2 % - II° asimetrinę laikyseną.
Prieš lytinę brandą ir lytinės brandos metu vaiko kūnas patiria nemažai pokyčių, turi prie jų adaptuotis. Nuo 7 iki 12 metų žmogaus kūnas patiria didelių pokyčių dėl naujų kūno proporcijų, todėl labai svarbu būtent šiuo amžiaus periodu pastebėti kūno laikysenos sutrikimus. Šio amžiaus vaikai jautrūs kaulų sistemos pokyčiams, o netinkamas kaulų formavimasis ir netaisyklinga laikysena gali būti koreguojama labai lengvai šio amžiaus tarpsniu (LaFond et al., 2007; Penha et al., 2008). Laiku to nepadarius, skausminiai sindromai ateityje bus neišvengiami (Penha et al., 2008; Wirth et al., 2012).
Tyrimo problema. Nėra vienintelio ir tiksliausio laikysenos vertinimo metodo ar būdo, todėl
savo tyrime naudojome tiek įprastą Lietuvoje taikyti vizualinio laikysenos vertinimo modelį, tiek instrumentinius metodus, laikysena vertinome dviejose plokštumose. Analizuodami mokslinę literatūrą supratome, jog kūno laikysenos vertinimas ankstyvame amžiuje – neišsemiama ir svarbi tema. Pavyko surinkti nemažą imtį – dalyvavo 1501 moksleivis. Savo tyrimo metu nustatėme reikšmingus laikysenos ypatumus amžiaus ir lyties aspektais, įvertinome sąsajas su stuburo lenkimo amplitudėmis. Šiuo tyrimu
siekėme ne tik įvertinti, bet ir teikti rekomendacijas, susijusias su laikysenos vertinimu tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek mokytojams bei tėvams.
DARBO TIKSLAS, DARBO UŽDAVINIAI
Šio baigiamojo darbo tikslas - įvertinti Kauno rajono pradinių klasių moksleivių kūno laikyseną skirtingais laikysenos vertinimo metodais.
Darbo tikslui pasiekti iškėlėme šiuos uždavinius:
1. Įvertinti pradinių klasių moksleivių statinės kūno laikysenos ypatumus naudojant skirtingus metodus bei palyginti laikysenos ypatumus pagal amžių, lytį ir kūno kompoziciją.
2. Įvertinti ir palyginti pradinių klasių moksleivių stuburo lenkimo amplitudes pagal amžių, lytį ir kūno kompoziciją.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Žmogaus stuburo linkiai ir dubuo
Tikslaus, vienintelio ir teisingo, kas yra žmogaus kūno laikysena, apibrėžimo nėra, terminas lieka neaiškus. Be abejonės laikysena svarbi kasdieniame žmogaus statiniame ir dinaminiame funkcionavime. Laikysenos tipai priklauso nuo daugelio veiksnių, kaip rasė, somatinis tipas, lytis ir amžius (Latalski et al., 2013).
Žmogaus stovėsena ir laikysena galima dėl pusiausvyros tarp stuburo ir dubens (Ghandhari et al., 2013). Kai stuburas, dubuo ir kryžkaulis susirikiavę taip, kad energijos sąnaudos tampa minimalios, o žvilgsnis horizontalus, sakoma, jog laikysena yra taisyklinga, su išlaikomais fiziologiniais linkiais. Fiziologiniai linkių išlaikymas tiesiogiai siejasi su stuburo deformacijas turinčių asmenų gyvenimo kokybe (Mac Thiong et al., 2011).
Kaklo lordozė, krūtininė kifozė ir juosmeninė lordozė (1 pav.) – stuburo linkiai, padedantys sugerti ir paskleisti energiją kiekvieno žingsnio metu, kaip kad čiužinio spyruoklės. Apskritai išlenkta forma leidžia suspaustą struktūrą deformuoti lenkiant, nebūti suspaustai, tai padeda sušvelninti smūgio jėgą (Adams et al., 2008; Lee et al., 2011).
1 pav. Žmogaus stuburo linkiai. (Ghandhari et al., 2013)
Stuburo krūtininės stuburo dalies ilgis ir kampo išreikštumas tiesiogiai priklauso nuo juosmeninės lordozės ir atvirkščiai, o juosmeninė lordozė tiesiogiai susijusi su dubens pasvirimu, kifozės kampo didėjimas gali paveikti dubens pasvirimą (Li et al., 2013). Sagitalios plokštumos
stuburo linkiai yra svarbus veiksnys stuburo deformacijų ir skausmo sindromų atsiradimui. Nuo 4 iki 12 vaiko gyvenimo metų stuburo linkiai žymiai keičiasi. Pokyčiai sagitalioje plokštumoje apibūdinami galvos, pečių, dubens ir kelių pasvirimu pirmyn (Lafon et al., 2007).
1.2.
Žmogaus kūno laikysenos tipai
Kendall (2005) išskiria statinę ir dinaminę laikysenas, pastarąją apibūdina kaip visų kūno sąnarių momentiniu mišiniu (angl. composite), o statinę laikyseną geriausiai apibūdina įvairių sąnarių ir kūno segmentų padėčių terminai. Taip pat autorius apibūdina keturis pagrindinius žmogaus laikysenos tipus (2 pav.):
1. Ideali laikysena. Jai būdingi neutralūs, fiziologiniai stuburo linkiai, neutrali dubens padėtis.
2. Kifotinė – lordotinė laikysena. Priekiniai viršutiniai klubakaulio dygliai pasvirę pirmyn, tai lemia juosmeninės stuburo lordozės padidėjimą, kampo tarp dubens ir šlaunies sumažėjimą.
3. Plokščios nugaros laikysena. 4. Sukumpusi laikysena.
2 pav. Žmogaus laikysenos tipai (Kendall et al., 2005)
Iš taisyklingos vertikalios laikysenos galima spręsti, jog raumenų – skeleto sistema yra sveika (Furian et al., 2013), dėl taisyklingos laikysenos stuburo segmentai apkraunami optimaliai, saugiai,
taip tausojama energija (Claus et al., 2009; Mac Thiong et al., 2011). Netaisyklinga laikysena, priešingai, nelaikoma sveikatos požymiu ir įspėja apie kaklo ir nugaros skausmo vystymąsi. Autoriai teigia, jog pastaruoju metu vaikų laikysena sveikatos priežiūros specialistams, tėvams bei mokytojams kelia susirūpinimą (Furian et al., 2013). Kita vertus, lieka neatsakytas klausimas, kas yra taisyklinga vaiko laikysena dėl daugybės kiekybinių veiksnių (Claus et al., 2009; Furian et al., 2009).
Vaikai dažnai girdi paliepimus iš suaugusiųjų „išsitiesk, ištiesk nugarą“, kas turėtų reikšti „išlaikyk taisyklingą laikyseną“. Kaip bebūtų, tai toli nuo realybės, kadangi vaikai tokią komandą supranta kaip stuburo linkių sumažinimą, paties stuburo tiesimo judesį. Autoriai nurodo, jog vertėtų prieš tai vaikui išaiškinti, kas yra taisyklinga laikysena, o vėliau liepti ją išlaikyti (Czaprowski et al., 2013).
Kendall su kolegomis (2005) apibūdina, kokia laikysena turėtų būti laikoma taisyklinga. Vertinant frontalioje plokštumoje iš nugaros:
Galva: neutralioje padėtyje, nepasvirusi, nerotuota. Kaklinė stuburo dalis: tiesi.
Pečiai: viename lygyje, nepakelti, nenuleisti. Krūtininė ir juosmeninė stuburo dalys: tiesios.
Dubuo: abu užpakaliniai viršutiniai dygliai vienoje skersinėje plokštumoje. Klubų sąnariai: neutralioje padėtyje, nepritraukti, neatitraukti.
Apatinės galūnės: tiesios, nesulinkusios, nestebima hiperkstenzija.
Pėdos: paraleliai arba pirštai šiek tiek nukreipti į išorę. Išorinė kulkšnis ir išorinė pėdos linija vienoje plokštumoje, taigi pėda nei pronuota, nei supinuota. Kulninė sausgyslė turėtų būti vertikali (3 A pav).
3 pav. Taisyklinga žmogaus laikysena frontalioje plokštumoje iš nugaros (A) ir sagitalioje plokštumoje (B).
Sagitalios plokštumos taisyklingos laikysenos punktai: Galva: neutralioje padėtyje, nepasvirusi pirmyn ar atgal.
Kaklinė stuburo dalis: normalus linkis, šiek tiek išlenkta pirmyn. Mentės: vienodame lygyje, neatsikišusios, t.y., plokščios.
Krūtininė stuburo dalis: normalus, nedidelis linkis atgal. Juosmeninė stuburo dalis: normalus, nedidelis linkis pirmyn.
Dubuo: neutrali padėtis, priekiniai viršutiniai dygliai toje pačioje plokštumoje kaip gaktikaulio sąvarža.
Klubų sąnariai: neutrali padėtis, nei sulenkti, nei per daug ištiesti. Kelių sąnariai: neutrali padėtis, nei sulenkti, ne per daug ištiesti. Čiurnų sąnariai: neutrali padėtis, kojos vertikalios (3 B pav.).
Taigi galima teigti, jog taisyklinga žmogaus kūno laikysena – fiziologinių linkių išlaikymas, leidžiantis žmogui laisvai judėti ir palaikyti optimalią skeleto – raumenų sistemos veiklą.
1.3. Vaikų laikysena
1.3.1. Vaikų laikysenos ontogenezė ir motorinė raida
Žmogaus laikysena pradeda formuotis jau gimdoje, kurioje vaisius vystosi apsuptas vaisiaus vandenų. Gimdoje vaisius yra sulinkusioje padėtyje, o jo stuburo linkis atitinka gimdos sienelių linkį. Galva, rankos, kojos sulenktos ant liemens (Mockevičienė, 2003). Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis sparčiai auga, vystosi jo psichomotorinė raida. Kūdikiui keliant galvą susiformuoja kaklinė lordozė. Sėdant – juosmeninė lordozė. Taigi krūtininė kifozė tampa antriniu sagitaliu linkiu, iš C formos stuburas palengva virsta į S formą (Mockevičienė ir kt., 2006; Fabry, 2009). O žiūrint iš frontalios plokštumos, stuburas turi būti tiesus (Fabry, 2009). Nuo gimimo iki 6 – 7 gyvenimo metų vaikas įgyja svarbius judėjimo įgūdžius: šliaužiojimo, ropojimo, vaikščiojimo, bėgiojimo, manipuliavimo daiktais (Mockevičienė ir kt., 2005). Naujagimis turi vieną priekinį, įgaubtą linkį, kaip padarinį dėl vaisiaus padėties gimdoje. Neišnešiotų naujagimių laikysenai būdinga asimetrija, didesnė ekstenzija gulint ant nugaros, tačiau įprasta fleksinė padėtis, gulint ant pilvo. Pastebėta, jog neišnešioti naujagimiai, kuriems nebūdingas toks disbalansas, vystosi lėtai, tačiau stebimas pastovus progresas (Gaetan et Moura-Ribeiro, 2002).
Ypatingai svarbu laikysenos kontrolė (angl. postural control), integruota į funkcinių užduočių atlikimą, ir kurios dėka galimas judesių valdymas. Svarbiausia laikysenos funkcija – užtikrinti pusiausvyrą judesio pradžioje ir pabaigoje, todėl ugdyti laikysenos kontrolę reikia įvairiose aplinkose
skirtingomis aplinkybėmis. Vaikystėje viena anksčiausių laikysenos kontrolės vystymosi pavyzdžių – galvos stabilizavimo kontrolė, kuri vystosi trimis fazėmis nuo 3 gyvenimo metų iki 6 gyvenimo metų, kuomet pastebimas galvos – liemens sąstingis, vėliau 7 – 8 gyvenimo metai, kuriais po truputį gerėja pusiausvyra, išmokstama adaptuoti galvos stabilizavimą įvairių užduočių metu, ir galiausiai iki suaugusio žmogaus, pilnai kontroliuojančio laikyseną (Assaiante et al., 2005).
Per gyvenimą žmogaus stuburas ir kūno laikysena kinta, o didžiausi pakitimai pastebimi augimo periodu. Tai paprastai paaiškinama ne tik dėl kūno formų pokyčių, bet ir dėl kūno proporcijų bei masės kitimo (Cil et al., 2005; Latalski et al., 2013). Vaiko stuburas nėra sumažinta saugusio žmogaus versija. Vaikui augant, stuburo slankstelių išsirikiavimas ir pusiausvyra dinamiškai kinta (Cil et al., 2005). Antrais gyvenimo metais vaiko stuburas pasiekia 50 % savo ilgio, o galūnės – tik 40 %. Vėlesniais metais stuburas ilgėja lėčiau negu apatinės galūnės, tačiau augimo spurto metu vėl sparčiai pailgėja (Fabry, 2009). Vaiko stuburas ir laikysena į suaugusiųjų pradeda panašėti tik nuo septintų gyvenimo metų (Ohara et al., 2006).
Sagitalioje plokštumoje stuburo linkiai (krūtininė kifozė ir juosmeninė lordozė) ir dubens padėtis apibūdinami įvairiais parametrais, kurie suaugusiųjų ir vaikų skiriasi (Ghandhari et al., 2013; Mac Thiong et al., 2007). Būtent šioje plokštumoje svarbu įvertinti vaiko laikyseną, kadangi pokyčiai sagitalioje plokštumoje siejamami su nugaros skausmo atsiradimu (Lafond et al., 2007).
Furian su kolegomis (2013) įvertinę 345 vaikų (6 – 11 metų) laikyseną ir palyginę su suaugusiųjų (vidutiniškai 27 metų) duomenimis pastebėjo, jog augant stuburo linkiai sagitalioje plokštumoje kinta, tačiau nežymiai. Vaikų krūtinės kifozės kampas – 47,1°, lordozės 42,1°, atitinkamai suaugusiųjų – 48,2°, 39,3°. Lafond su kolegomis (2007), įvertinę 1084 pradinio mokyklinio amžiaus vaikus, nustatė statistinį ryšį tarp amžiaus ir galvos, pečių bei dubes pasvirimo pirmyn. Autoriai teigia, jog nuo 9 iki 16 metų krūtininė kifozė ir juosmeninė lordozė didėjo, o stuburo mobilumas mažėjo.
Dar vienas svarbus laikysenos ypatumas – kelių padėtis, arba blauzdos – šlaunies kampas, kuris formuojasi trimis fazėmis. I fazės metu naujagimiui natūrali genu varus padėtis kinta į maksimalią genu valgus padėtį, II fazės metu genu valgus padėtis mažėja, III fazės metu genu valgus padėtis išlieka nekintanti, t.y., suaugusio žmogaus periodas. Kaip bebūtų, neskiriami tikslūs amžiaus tarpsniai, kadangi tai labai individualus vystymasis, kartais vystymosi normos priklauso net nuo etninių grupių, kuriose gyvenama (Saini et al., 2010).
1.3.2. Berniukų ir mergaičių kūno laikysenos ypatumai
Nors ryškesni skirtumai tarp lyčių pastebimi labiau paauglystėje (Latalski et al., 2013), tačiau vertinant laikyseną, pokyčius galima pastebėti gana anksti, pvz., mergaičių didesnis priekinis galvos pasvirimas negu berniukų (Penha et al., 2009), padidėjęs juosmeninės stuburo dalies linkis,
hiperlordozė labiausiai būdinga 8 – 10 m. amžiaus vaikams, mergaitėms pastebima dažniau (Fabry, 2009).
Paauglystėje mergaičių krūtinės kifozės kampas yra didesnis negu berniukų, manoma, jog taip gali būti dėl 2 metais ankstesnio mergaičių augimo spurto. Panašiai ir su juosmenine lordoze, kuri šiek tiek labiau išreikšta mergaitėms (Furian et al., 2013) bei kakline lordoze (Abeline-Genevois et al., 2014). Stuburo linkiai didėja tiesiogiai proporcingai – padidėjus krūtininei kifozei, didėja juosmeninė lordozė (Ghandhari et al., 2013).
Tyrimo, kurio metu įvertinti 1196 vaikai prieš lytinę brandą, Dolphens su kolegomis (2013) nustatė, jog egzistuoja lyčių laikysenos skirtumai, ypatingai, jei vaikai suskirstomi į laikysenos tipus (4 pav.). Mergaitės, kurių laikysena neutrali, labiau pasvirusios atgal negu berniukai. Mergaičių krūtininė kifozė išreikšta mažiau, dubuo kulkšnies atžvilgiu pirmyn pasviręs taip pat mažiau negu berniukų. Kojų lenkimas siekiant išlaikyti tiesesnę nugarą ir neprarasti pusiausvyros būdingas labiau berniukams negu mergaitėms.
Svarstoma, jog mergaitės ir berniukai turi skirtingas stuburo surikiavimo ir laikysenos koregavimo strategijas. Mergaitės linkusios laikyseną „sudėlioti“ nuo viršutinės kūno dalies link apatinės, o berniukai – atvirkščiai – nuo kojų link galvos (Dolphens et al., 2012).
4 pav. Laikysena sagitalioje plokštumoje stovint pagal lytį ir laikysenos tipus. Kairėje – berniukai, dešinėje – mergaitės. Iš kairės į dešinę: neutrali, sukumpusi, kifotinė – lordotinė
laikysena
(Dolphens et al., 2013)
Apskritai laikysenos sutrikimai dažniau stebimi mergaitėms. Nors teigiama, kad tiek mergaitėms, tiek berniukams yra vienoda rizika vystytis skoliozei, nuo 10m. mergaitėms ši rizika yra 6 kartus didesnė negu berniukams. Svarstoma, ar daugiau įtakos turi genetinis polinkis, ar vyraujantis
elgesys mokykloje. Berniukai fiziškai aktyvesni negu mergaitės (Latalski et al., 2013), o fizinio aktyvumo ribojimas didina riziką laikysenos sutrikimams (Kratenova et al., 2007; Latalski et al., 2013).
Apibendrinant, augančių vaikų stuburo linkiai kinta prisitaikydami prie fiziologinių ir morfologinių pokyčių. Mergaičių ir berniukų laikysenos turi nežymių skirtumų, tai leidžia galvoti ir apie skirtingas stuburo surikikiavimo strategijas. Taip pat rekomenduojama į tai atsižvelgti vertinant vaikų laikysenas ir svarstant apie galimų sutrikimų vystymosi riziką.
1.4. Dažniausi vaikų kūno laikysenos sutrikimai
Vaikui augant ir keičiantis jo laikysenai, motorinis organas vystytis gali neharmoningai, o tai veda prie laikysenos sutrikimų. Laiku neatkreipus dėmesio, nedideli laikysenos sutrikimai gali išsivystyti į skoliozę (Latalski et al., 2013).
L.Kandratavičiūtė su kolegomis (2007), vertindami jaunesniojo mokyklinio amžiaus (5 – 6 klasių) vaikus nustatė, kad dažniausiai pastebima I° asimetrinė laikysena. Netaisyklinga laikysena pastebima daugiau nei trečdaliui mokyklinio amžiaus vaikų (Kratenova et al., 2007).
Neretai pasitaiko ir stuburo srities skausmas, kurį iššaukia netaisyklinga laikysena (Latalski et al., 2013). B.Wirth su kolegomis (2013) epidemiologinio tyrimo metu išsiaiškino, jog trečdalis 6 – 9 metų amžiaus vaikų jaučia nugaros skausmą, dažniausiai apatinės dalies. Vėlesniame amžiuje, 10 – 12 metų, šį skaumą jaučia daugiau mergaitės, o berniukai – kiek vyresni negu 12 metų. Kaklo ir krūtininės stuburo dalies skausmo pojūtis išlieka stabilus visose amžiaus grupėse. Autoriai taip pat išskyrė kelis rizikos veiksnius vaikystėje patirti nugaros skausmą: tai moteriška lytis, tėvai, jaučiantys nugaros skausmą, rūkantys tėvai. Minėtame epidemiologiniame tyrime KMI, mobilumas, laikysenos testas (Mathiass testas), koordinacija (vienos kojos kėlimas) neturi ryšio su pastoviu nugaros skausmu. Apatinės nugaros dalies skausmui turi įtakos liemens asimetrija, iškilęs šonkaulių lankas (teigiamas Adamo testas). Pastovus skausmas paveikia ir vaiko psichinę sveikatą, socialinį gyvenimą, riboja fizinį aktyvumą, kuris glaudžiai siejamas su sveikata. Taigi dėl netaisyklingos laikysenos gali atsirasti „užburtas ratas“: vaikas dėl netaisyklingos laikysenos ir skausmo tampa nejudrus, dar labiau kinta jo laikysena, blogėja sveikata, dar labiau mažėja fizinis aktyvumas (Latalski et al., 2013).
Netaisyklinga laikysena dažnai pastebima augimo spurto metu, kai kaulai tam tikrose vietose dar kremzliniai, raiščiai nepakankamai stiprūs, o raumenys nespėja paskui kaulų augimą. Dėl šios priežasties ankstyvas amžius – gera proga netaisyklingos laikysenos prevencijai su tinkama fizinių pratimų programa. Vaikai maždaug iki 11m. amžiaus toleruoja ištvermės pratimus negu statinius, kurie stipriai apkrauna raumenis ir skatina didesnį nuovargį (Kratenova et al., 2007).
Idiopatinė skoliozė – dažniausia stuburo deformacija, su kuria susiduria operuojantys chirurgai. Etiologija šio sutrikimo lieka neaiški. Šiuo metu tyrėjai nagrinėja teoriją, jog skoliozės vystymąsi ir progresijos riziką gali veikti genetiniai veiksniai (Sud & Tsirikos, 2013). Nuspėjant ir vertinant, planuojant stuburo operacijas, nepakanka atsižvelgti tik į sagitalius stuburo krūtininės ir juosmeninės dalies linkius. Autoriai teigia, jog naudinga atsižvelgti į dubens, kryžmens pasvirimo kampus (Cil et al., 2005; Ghandhari et al., 2013; ), kadangi stuburo pokyčiai stebimi visose trijose plokštumose (Cil et al., 2005).
Dar viena dažna vaikų stuburo deformacija – padidėjusi krūtininė kifozė, neretai siejama su Scheyerman‘o kifoze. Dėl šios patologijos neretai vaikai patiria chirurginį gydymą (Lundine et al., 2012). Nors saugusio žmogaus krūtininės kifozės kampo didėjimas dubens morfologijai įtakos neturi, augančio, nesubrendusio vaiko krūtininės kifozės kampo kitimas gali iššaukti sutrikusį dubens vystymąsi (Li et al., 2013).
1.5. Vaikų laikysenos sutrikimų priežastys ir rizikos veiksniai
1.5.1. Fizinio aktyvumo įtaka vaikų statinei kūno laikysenai
Mažas fizinio aktyvumo lygis siejamas su netaisyklingos laikysenos vystymusi, todėl tėvai ir pedagogai turėtų atkreipti dėmesį į vaikų fizinio aktyvumo skatinimą (Juskelienė ir kt., 1996; Kratenova et al., 2007; Latalski et al., 2013). Rekomenduojama, kad vaikai praleistų tiek pat laiko judėdami, kiek ir sėdėdami mokykloje (Kratenova et al., 2007). Mokykloje vaikai sėdėdami, t.y., statinėje padėtyje būna apie 85 – 95 % laiko (Geldhof et al., 2007; Lafond et al., 2007). Taigi būtinos judrios pertraukos tarp užsiėmimų su kuo įvairesniais judesiais, kad būtų užkirstas kelias tolimesnėms problemoms (Kratenova et al., 2007).
Nors yra vienoda tikimybė išsivystyti laikysenos sutrikimams, ypač skoliozei, tiek berniukams, tiek mergaitėms, po jaunesnio amžiaus, ypač 9 - 10 gyvenimo metais mergaitėms rizika padidėja net 6 kartus. Autoriai svarsto, ar tai susiję su genetiniais veiksniais, ar labiau su fiziniu aktyvumu (Latalski et al., 2013). Šiuo tarpsniu aktyvesni būna berniukai, tad gal stiprindami skeleto – raumenų sistemą, jie apsaugo savo stuburą ir taip išlaiko taisyklingą laikyseną?
1.5.2. Neadekvataus kuprinių svorio ir neergonomiška mokyklos aplinkos įtaka vaikų
laikysenai ir sveikatai
Mokyklinio amžiaus vaikai kasdien apkrauna savo stuburą papildomu svoriu – į kuprines sudėtais vadovėliais ir papildomais daiktais. Kadangi ne visi mėgsta kuprinę nešioti ant abiejų pečių, vyrauja kuprinės nešiojimas ant vieno peties. Nustatyta, jog toks asimetrinis kuprinės nešiojimo
metodas labiau apkrauna stuburą. Kai nešulio svoris siekia 15 % kūno svorio, ir lipama su tokiu nešuliu laiptais, apkrova stuburui dar labiau padidėja. Pastebima, jog didesnių pastangų reikia lipant laiptais aukštyn negu žemyn, kadangi padidėja stuburo judesiai, papildomas svoris šiuos judesius dar labiau skatina. Be to, lipant laiptais ir nešant kuprinę ant vieno peties, stuburo šoninis pasvirimas siekia 8,5 °, tai yra beveik 4 kartus daugiau negu lipant be papildomo svorio, kur pasvirimas yra 1,9 °. Stuburo pasvirimas nešant kuprinę ant abiejų pečių ir lipant laiptais beveik nesiskiria nuo lipimo laiptais be papildomo svorio (Hong et al., 2011).
Netaisyklinga sėdėjimo laikysena mokyklos suole siejama su nugaros, kaklo ir galvos skausmu. Pastebima, kad vis daugiau vyresnio amžiaus pradinių klasių moksleivių skundžiasi skausmu minėtose srityse. Tai siejama ir su tuo, kad moksleiviai apie 85 - 95% laiko, praleidžiamo mokykloje, sėdi sukumpę, sulenktu liemeniu, taip padidindami apkrovą stuburui. Dėl stuburo fleksijos silpnėja juosmens – dubens stabilumą užtikrinantys raumenys, kas vėliau tampa apatinės nugaros skausmo priežastimi (Cardon et al., 2004; Geldhof et al., 2007). Dėl šios priežasties būtina ugdyti teisingus sveikatos priežiūros įgūdžius jauname amžiuje šeimos rate ir ugdymo įstaigose. Pastebėta, jog vaikai teigiamai reaguoja į ergonomikos, laikysenos ir fizinio aktyvumo mokymus, kurių metu pasakojama apie teisingų padėčių išlaikymo principus bei apie sveikatos priežiūros svarbą. Rekomenduojama tokius mokymus įtrauktį į ugdymo programą, kadangi tai gali tapti puikia laikysenos ir kitų sveikatos sutrikimų prevencijos priemone (Geldhof et al., 2007; Heyman ir Dekel, 2009). Taip pat skatinama kurti labiau ergonomišką mokymosi aplinką, pritaikytą vaikams pagal amžių. Į tai įtraukiama ne tik fizinės aplinkos pritaikymas, tačiau ir ugdymo, pamokų organizavimas, motyvuojančio pavyzdžio pateikimas, skatinimas būti fiziškai aktyviems. Individualiai pritaikytuose suoluose vaikams paprasčiau išlaikyti taisyklingą laikyseną sėdint. Rekomenduojami suolai, kuriuose galima beveik stovėti, kad būtų mažinama kaklo fleksija, didinanti kaklinės stuburo dalies apkrovą ir tampanti pradinių klasių moksleivių galvos skausmo priežastimi (Cardon et al., 2004).
1.5.3. Kūno kompozicijos įtaka laikysenai
Per didelė kūno masė taip pat gali skatinti netaisyklingą laikyseną. Nors riebalinis audinys gali paslėpti skeleto raumenų sutrikimus, tačiau per didelę kūno masę turinčių vaikų stuburo stabilumas yra mažesnis. Kita vertus, nustatyta, jog tarp didesnį KMI turinčių vaikų stebima mažiau laikysenos sutrikimų (Kratenova et al., 2007). Pastebima, kad antsvorį turinčiųjų didesnė juosmeninė lordozė (Fabry, 2009). Anstvorį turinčiųjų svorio centras pasislenka pirmyn, tad gali išsivystyti „sustabdyto kritimo“ laikysena (Cruz-Gomez et al., 2011).
Per mažo svorio vaikai dažniau siejami su pečių asimetrija, ydinga laikysena (Kratenova et al., 2007). Per mažo KMI merginoms, turinčioms genetinį polinkį į skoliozę ir kurioms dar neprasidėjusios menstruacijos, atsiranda didesnė rizika vystytis skoliozei (Grivas et al., 2013).
1.5.4. Laikyseną keičiantys sveikatos sutrikimai
Įvairūs sveikatos sutrikimai, taip pat gali turėti reikšmės laikysenai. Juskelienė ir kolegos (1996) nustatė, jog daugiau nei pusės 6 – 7 m. vaikų, sergančių rachitu, laikysena yra asimetrinė. Paauglystėje būdinga nugaros hiperkifozė, kuri gali būti funkcinė arba struktūrinė. Pastaroji yra retesnė ir pasitaiko daugiau berniukams negu mergaitėms. Struktūrinė hiperkifozė dar vadinama Scheurman liga, jai būdinga stuburo krūtininės dalies nejudrumas, įtempti šlaunų užpakaliniai raumenys, kartais skausmas. Funkcinė hiperkifozė dažnesnė merginoms, dažniausiai pastebima brendimo laikotarpiu. Paprastai struktūrinių pokyčių nebūna, todėl sutrikimą paprasta taisyti, neretai jis praeina lytinio subrendimo pabaigoje (Fabry, 2009). Pastebima, jog vaikų, sergančių hemofilija, laikysena prastesnė lyginant su tokio paties amžiaus sveikatos sutrikimų neturinčiais vaikais. Laikysenos vertinimas ir korekcija būtini sergantiesiems hemofilija, kadangi gali egzistuoti netaisyklingos statinės ir dinaminės adaptacijos prie fizinių sutrikimų, nors kol kas klinikiniai artropatijos simptomai neišreikšti (Boccalandro et al., 2014).
Įdomu, kad laikysenos sutrikimo paplitimą galima sieti ir su šeimos ekonominiu statusu. Prastesnes gyvenimo sąlygas turintys vaikai savo laisvalaikį leidžia pasyviau, pvz., žiūrėdami televizorių, o geresnėmis sąlygomis gyvenantys vaikai lanko įvairius užsiėmimus, yra fiziškai aktyvesni, taigi mažiau skundžiasi laikysenos sutrikimais. Be to, vaikai iš šeimų, kurių ekonominis statusas geresnis, daugiau žino apie savo sveikatą ir jos būklę, sveikatai svarbius veiksnius. Kaip viena iš laikysenos sutrikimų prevencijos priemonių siūlomas vaikų ir jų tėvų švietimas laikysenos sutrikimų klausimais (Latalski et al., 2013).
Laiku įvertinus esamus ir galimus netaisyklingos laikysenos vystymosi rizikos veiksnius galima užkirsti kelią tolimesnėms problemoms prevencinėmis priemonėmis. Jau pradėjus vystytis problemai, svarbu imtis atitinkamų priemonių jai taisyti (Latalski et al., 2013). Vaikų viršutinės kūno dalies ydinga laikysena, esant įtemptiems pečių juostos raumenims, siejama su dažnai pasikartojančiais galvos skausmais (Prins et al., 2008).
Įvertinus, jog vaiko laikysena yra netaisyklinga, o jokių subjektyvių nusiskundimų, pvz., skausmo, nėra, paprastai jokių priemonių nesiimama (Kratenova et al., 2007).
Laikysenos sutrikimai gali būti siejami su ortodontiniais ir akių sutrikimais, pvz., žvairavimu. Be to, priklausomai nuo dominuojančios akies ir žandikaulio padėties, gali kisti galvos padėtis skersinėje padėtyje, uždengus dominuojančią akį 1 valandai (Silvestrini-Biavati et al., 2013).
Jurgelaitienės ir kt. (2013) atlikto tyrimo metu rezultatai neatskleidė glaudžių koreliacinių ryšių tarp žandikaulio padėties ir kaklinės stuburo dalies laikysenos, tačiau pastebėta tendencija, kad esant ydingam dantų sąkandžiui, dažnesni kaklinės stuburo dalies bei viršutinės kūno dalies laikysenos pokyčiai.
Žmogaus laikysena gali kisti ir dėl įvairių ligų, netgi infekcinių, pvz., tuberkuliozės. Pastebėta, jog tuberkulioze sergančiųjų krūtininės ir krūtininės – juosmeninės kifozės kampas padidėja (Li et al., 2013 et al., 2013).
1.6. Laikysenos vertinimo principai ir įrankiai
Statinės kūno laikysenos vertinimą svarbu atlikti mažiausiai dviejose plokštumose – frontalioje ir sagitalioje (Sheeran et al, 2010). Iš įvertinimo sagitalioje plokštumoje galima spręsti apie stuburo būklę, stuburo ir dubens padėtis (Legaye, 2012). Yra nemažai patikimų stuburo linkių ir laikysenos vertinimo būdų, kurie gali būti naudojami tiek praktikoje, tiek moksliniuose tyrimuose. Dviejų plokštumų radiografija patikima vertinant stuburo linkius ir judesių amplitudes, tačiau retai naudojama dėl finansinių kaštų ir kenksmingos žmogaus sveikatai spinduliuotės. Dėl šių priežasčių metodas labiau taikomas mokslinių tyrimų metu (Kachingwe ir Phillips, 2005; Sheeran et al., 2010; Legaye, 2012). Klinikinėje praktikoje vertingesnės nebrangios metodikos, pvz. goniometrai, inklinometrai ir cirtometrai. Kita vertus, norint išvengti klaidų ir neatitikimų, reikalinga didelė vertintojo patirtis naudojant šias metodikas, kadangi priemonė gali nuslysti nuo paviršiaus ir duomenys iškreipiami. Kitų priemonių pavyzdžiai, vertinančių stuburo linkius per odą: Stuburo pelė (angl. Spinal
Mouse) ir Rašiklis – žymeklis (angl. Pen-pointer). Ši įranga vertina sagitalius stuburo linkius, slenkant
priemonę išilgai žemyn ties stuburu. Rašiklis – žymeklis vedamas per stuburo ataugas ir fiksuoja slankstelių padėtis trijose dimensijose (3D). Kita vertus, autoriai neranda, šio metodo stipraus patikimumo (Sheeran et al., 2010). „Spinal Mouse“ (Šveicarija) – priemonė, vertinanti atstumus tarp atskirų stuburo segmentų ir jų pasvirimo kampus, įvertinta kaip patikimas metodas (Adams et al., 2008; Kellis et al., 2008; Mannion et al., 2004; Ripani et al., 2008).
Praktikoje naudingas ir įgudus nesudėtingas yra vizualinis laikysenos vertinimas, kai tiriamasis stovi atsipalaidavęs, o tiriantysis vertina laikyseną stebėdamas atskirus kūno segmentus ir bendrą vaizdą. Naudinga, kai tiriamasis stovi už laikysenos svarelio, kuris padeda pastebėti kūno asimetrijas. Vizualinis laikysenos vertinimas įprastai atliekamas bent dviejose plokštumose – frontalioje, iš priekio bei nugaros, ir sagitalioje, iš šono (Kendall et al., 2005). Idealiu atveju vertinama tiek statinė, tiek dinaminė laikysena judesio metu (Boccalandro et al., 2014).
Kartais vertinama ir horizontalioje plokštumoje. Vertinant stebimas simetrinis pečių, menčių lygis, trikampiai tarpai tarp rankų ir liemens. Kartais matuojamas atstumas tarp kaklo 7 – o slankstelio ir apatinių menčių kampų (Juskelienė ir kt., 1996). Vertinant svarbu atkreipti dėmesį į stuburo linkius, ar stebimi jų pokyčiai, nukrypimai nuo normos (Kendall et al., 2005). Fotografijos metodas laikomas patikimesniu negu kokybinis vizualinis laikysenos vertinimas dėl objektyvumo. Netgi vertinimus atliekant skirtingiems asmenims, išlieka mažesnė klaidų tikimybė ir didesnis patikimumas. Kita vertus, fotografijos metodas turi trūkumų. Nuotrauka gali būti padaryta tiriamajam stovint nenatūralia laikysena, fotografuojama viena plokštuma vienu metu. Taigi prieš vertinant būtina įsitikinti, kad tiriamasis yra atsipalaidavęs, stovi kaip įprastai. Naudinga vieną tiriamąjį fotografuoti keliomis kameromis iš karto, kad būtų galima laikyseną vertinti daugiau nei iš vienos plokštumos (Penha et al., 2009).
Objektyvus ir tikslus metodas, vertinant laikyseną – 3 dimensijų matavimas, kai prie įprastinių vertinimų frontalioje ir sagitalioje plokštumose pridedamas ir vertinimas skersinėje plokštumoje. Kita vertus, tai iki šiol gana brangus metodas (Penha et al., 2009).
Patikimiausiais įrankiais vertinant krūtininę kifozę laikomi „Debrunner“ kifometras, „Spinal Mouse“ ir „Flexicurve“ indeksas, o labiausiai pagrįstais – cirtometras ir „Flexicurve“ indeksas. Todėl „Flexicuvrve“ indeksas gali būti tinkamiausias dėl nedidelės kainos, paprasto naudojimo, ir patikimumo bei validumo aukštų įvertinimų (Barret et al., 2014). Kitų autorių duomenimis, kifometras ir inklinometras tinkamas tik krūtinės kifozės bei juosmeninės lordozės kampams nustatyti (Furian et al., 2013).
Vertinant laikyseną ir įtariant skoliozę, vaikas apžiūrimas stovimoje padėtyje arba atliekant Adamo testą, kuris parodo ryškią šonkaulių iškilimą, vadinamą „kuprelę“, kai tiriamasis pasilenkia 90° kampu, kol stuburas tampa horizontalus. Šis testas gali diferencijuoti struktūrinę deformaciją ir kompensacinius linkius, kurie koreguojami spontaniškai (Sud & Tsirikos, 2013).
Tiksliam stuburo slankstelių poslinkių įvertinimui naudingas trijų tiesinių parametrų skaičiavimas (MacThiong et al., 2011):
Kampas tarp stuburo ir kryžkaulio, apibūdinamas kaip kryžkaulio pamato ir iš slankstelio kūno išvestos linijos į kryžkaulio pamatą, supriešinimas.
Stuburo pasvirimas, apibūdinamas kaip horizontalios linijos ir iš slankstelio kūno išvestos linijos į kryžkaulio pamatą, supriešinimas. Didesnis negu kampas reiškia, kad slankstelio kūno centras yra už kryžkaulio pamato centro, o mažesnis kampas negu reiškia, kad slankstelio kūno centras yra priekyje kryžkaulio pamato centro.
Stuburo – dubens pasvirimas, apibūdinamas horizontalios linijos ir linijos iš slankstelio kūno išvestos linijos į klubo ašį (vidurinis linijos, jungiančios šlaunikaulių galvų centrus, taškas). Didesnis negu kampas reiškia, kad slankstelio kūno centras yra už klubo ašies,
o o mažesnis kampas negu reiškia, kad slankstelio kūno centras yra priekyje klubo ašies (5 pav).
5 pav. Stuburo bendros pusiausvyros matavimai (MacThiong et al., 2011)
Įvertinus kūno laikyseną, svarbu pamatuoti stuburo judesių amplitudę. Vaikas be apribojimų, tolygiai, nesikreipdamas turi pasilenkti pirmyn ir tiestis atgal (Kendall et al., 2005; Fabry, 2009). Judesių amplitudžių nustatymas padeda tiksliau nustatyti diagnozę, sudaryti tinkamą reabilitacijos programą, vertinti progresą ar regresą, įvertinti kasdienės veiklos apribojimus. Stuburo judesių amplitudžių vertinimui galima taikyti judesio analizę, goniometrą, linijinius matavimus ir inklinometrą (Kolber et al., 2013). Taip pat naudinga vertinti raumenų jėgą (Kendall et al., 2005). Plačiai naudojamas Schober ir modifikuotas Schober testas, teigiamai koreliuojantis su šlaunų užpakalinės raumenų grupės įsitempimu. Kuo žmogus lankstesnis, tuo lankstesnė apatinė nugaros dalis, o kuo labiau įsitempę šlaunų užpakalinės raumenų grupės raumenys, tuo labiau ribojami stuburo judesiai. Lankstumą apgaulingai didina didesnis KMI – juosmeninės nugaros dalies linkis didesnis, kadangi oda yra labiau nutolusi nuo stuburo slankstelių kūnų (Woolston et al., 2012).
2. Tyrimo metodai ir metodika
2.1. Tiriamųjų kontingentas
Tiriamieji – sveiki Kauno rajono pradinių mokyklų 1 – 4 klasių moksleiviai, kuriems nenustatyti sveikatos sutrikimai. Iš viso tyrime dalyvavo 1501 pradinių klasių moksleivis, 765 (51%) berniukai, 736 (49%) mergaitės, vidutinis tiriamųjų amžius buvo 8,5 ± 1,2 metų.
2.2. Tyrimo planavimas ir organizavimas
Tyrimas atliktas aštuoniose Kauno rajono pradinio ugdymo įstaigose: Ringaudų, Karmėlavos, Garliavos, Neveronių, Vilkijos, Raudondvario, Kulautuvos ir Domeikavos. Tyrimui organizuoti gautas bioetikos leidimas Nr.BEC-FMR(M)-268 (1 priedas). Prieš pradedant vertinimą tiriamųjų tėvai užpildė Tiriamojo asmens tėvų (globėjų) informavimo ir sutikimo formas, patvirtindami, jog sutinka, kad jų sūnus/dukra (globotinis) dalyvaus tyrime, kuriame garantuojamas anonimiškumas (2 ir 3 priedai).
Prieš vertinimą vaikas buvo supažindinamas su tyrimo instrumentais, paaiškinama, kas bus atliekama. Vėliau tiriamajam pamatuotas ūgis, svoris, tuomet buvo prašoma išsirengti iki apatinių rūbų, kad būtų galima įvertinti laikyseną vizualiai, nufotografuoti iš nugaros ir šono, įvertinti stuburo paslankumą ir pečių bei klubų nuokrypį.
Tyrimo eiga pavaizduota 6 paveiklse.
6 pav. Tyrimo eiga.
Stuburo lenkimo amplitudės vertinimas inklinometru Pečių ir klubų nuokrypio vertinimas skoliometru
Fotografavimas
Vizualinis kūno laikysenos vertinimas pagal W.W.Hoeger laikysenos vertinimą Ūgio, svorio matavimas
2.3. Tyrimo metodai
2.3.1. Kūno kompozicijos vertinimas
Matavome tiriamųjų svorį skaitmeninėmis svarstyklėmis. Tiriamasis svertas basomis, dėvėdamas apatinius rūbus. Ūgis matuotas tiriamajam stovint basomis, tiesiai, atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią medicininės ūgio matuoklės dalį. Vėliau iš ūgio ir svorio matmenų buvo skaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI):
Kadangi vaikų KMI reikšmių vertinimas skiriasi nuo suaugusiųjų, KMI vertintas pagal PSO rekomendacijas 5 – 19 m. amžiaus vaikams (1 lentelė). Atliekant sveikatos patikrą, vykdant pirminę ir profilaktinę sveikatos priežiūrą rekomenduojama KMI taikyti kaip vaikų kūno masės vertinimo rodiklį (Albavičiūtė ir Petrauskienė, 2010).
1 lentelė. Tarptautinės ribinės vertės vaikų liesumui ir antsvoriui vertinti. Vaiko
amžius (metais)
KMI ribinės vertės liesumui, atitinkančios 18,5 km/m2 18 metų amžiui
KMI ribinės vertės antsvoriui, atitinkančios 25 km/m2 18 metų amžiui
Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės
5 14,21 13,94 17,42 17,15 6 14,07 13,82 17,55 17,34 7 14,04 13,86 17,92 17,75 8 14,15 14,02 18,44 18,35 9 14,35 14,28 19,10 19,07 10 14,64 14,61 19,84 19,86 11 14,97 15,05 20,55 20,74
(Cole et al., 2000; Cole et al., 2007)
2.3.2. Bendras laikysenos vertinimas W.W.K.Hoeger vizualinio laikysenos vertinimo
modeliu
Subjektyviam laikysenos vertinimui pasirinkome W.W.K.Hoeger (1987) vizualinio laikysenos vertinimo modelį (HVLVM), pagal kurį nukrypimai nuo normos vertinami balais: 5 – labai gerai, 3 – patenkinamai, 1 – blogai (4 priedas). Atskiri tiriamojo kūno segmentai vertinti frontalioje ir sagitalioje plokštumose tiriamajam stovint suglaustomis kojomis, nuleistomis prie šonų rankomis, išlaikant jam įprastą laikyseną. Vertinti šie segmentai frontalioje plokštumoje:
Galva ir kaklas – ar galva tiesiai, o pečiai vienoje linijoje.
Pečių juosta – ar pečiai vienoje linijoje, ar yra nedidelis nuokrypis. Stuburas – ar stuburas tiesus, ar stebimas (ne)didelis pakrypimas.
Dubuo – ar klubakauliai horizontalioje linijoje, ar vienas klubakaulis (ne)žymiai aukštensnis.
Keliai ir čiurnos – ar keliai ir pėdos tiesūs, ar stebima nedidelio laipsnio X ar O forma. Sagitalioje plokštumoje vertinti šie segmentai:
Kaklas ir viršutinė stuburo dalis – ar galva, kaklas ir pečiai vienoje linijoje. Liemuo – ar liemuo tiesus, ar stebimas pasvirimas.
Pilvas – ar pilvas plokščias, ar atsikišęs bei nudribęs.
Apatinė stuburo dalis – ar juosmens linkis normalus, ar yra linkio padidėjimas. Kojos – ar kojos tiesios, ar stebimas kelių tiesimas arba padidėjęs tiesimas.
2.3.3. Laikysenos vertinimas pagal fotografiją
Asimetrijos vertinimui pasirinkome autorių vertinamą kaip praktišką ir objektyvų metodą vertinant pradinių klasių moksleivių laikyseną (Paušic et al., 2010) – laikysenos vertinimą iš tiriamojo fotografijos. Tiriamasis fotografuotas dėvėdamas apatinius rūbus, stovėdamas priešais laikysenos vertinimo plakatą „Postural analysis grid chart“ plakatą, kuriame paryškinta vidurio linija, o visas plakatas sužymėtas vienodo dydžio kvadratais (7 pav.).
7 pav. Laikysenos vertinimas fotografuojant, tiriamajai stovint priešais laikysenos vertinimo plakatą „Postural analysis grid chart“
Prieš fotografuojant ant tiriamojo odos lengvai nusiplaunančiu ryškios spalvos žymekliu pažymėtos menčių apatinių kampų, C7, Th12 ir S1 slankstelių keterinių ataugų vietos. Tiriamajam stovint neįsitempus, išlaikant jam įprastą laikyseną, jis nufotografuotas iš nugaros ir šono. Fotografavome 15.1 megapikselių Canon 50 D skaitmeniniu fotoaparatu Naudojome Canon objektyvą, kurio kampo plotis buvo 28, diafragma – 2,5.
Vertindami tiriamojo laikyseną iš fotografijos frontalioje plokštumoje, lyginome menčių atstumus iki stuburo su Screen Calipers 4.0 versija, su Screen Protractor 4.0 versija vertinome, ar mentės viename lygyje.
Vertindami tiriamojo laikyseną iš fotografijos sagitalioje plokštumoje, stebėjome, ar tiriamasis stovi tiesiai, ar svyra pirmyn arba atgal pagal gravitacijos liniją, vertinome krūtininės kifozės ir juosmeninės lordozės išreikštumą, kelių hiperekstenziją. Krūtininės kifozės išreikštumą atsipindintį kampą α apskaičiavome įvertinus kampą tarp dviejų tiesių, jungiančių didžiausios kifozės tašką su inversijos tašku (kur krūtininė kifozė pereina į juosmeninę lordozę) ir didžiausios kifozės tašką su slankstelio žyma. Juosmeninės lordozės išreikštumą atspindintį kampą β apskaičiavome įvertinus kampą tarp dviejų tiesių, jungiančių giliausios lordozės tašką su inversijos tašku ir giliausios lordozės tašką su slankstelio žyma (8 pav.).
Krūtininės kifozės ir juosmeninės lordozės linkių normų apatinėmis ir viršutinėmis ribomis laikėmė V.Mauricienės (2005) pasiūlytomis normomis (2 lentelė).
2 lentelė. Stuburo linkių normos sagitalioje plokštumoje
Sagitalus stuburo linkis Berniukai Mergaitės
Apatinė riba Viršutinė riba Apatinė riba Viršutinė riba
Krūtininė kifozė 15° 23° 13° 21°
Juosmeninė lordozė 13° 24° 13° 25°
V.Mauricienė (2005)
Vertindami tiriamųjų laikyseną iš fotografijos frontalioje plokštumoje, viena tiese sujungėme pakauškaulio gumburų vidurį su , kitomis tiesėmis jungėme regionų pradžios tašką su pabaigos tašku:
Kaklo regionas – nuo pakauškaulio gumburų vidurio iki Krūtinės regionas – nuo iki .
Juosmens regionas – nuo iki .
Jeigu regiono tiesė sutapdavo su bendrąja tiese, laikėme, kad nukrypimo nėra, o jei nukrypdavo į kairę arba dešinę pusę, žymėdavome, kad tame regione yra nukrypimas.
2.3.4. Nugaros lenkimo amplitudės vertinimas
Nugaros lenkimo amplitudė vertinta burbuliniu inklinometru (angl. „Baseline“ bubble
inclinometer) (9 pav.), judesio amplitudę matuojančiu laipsniais. Tiriamasis stovėjo suglaustomis
pėdomis, ištiestais keliais. Tuomet buvo prašomas lenktis pirmyn, nelenkiant kelių, bandant rankų pirštais pasiekti kojų pirštus, baigus matavimą grįžti į pradinę padėtį. Matavimas atliktas du kartus. Pirmo matavimo metu inklinometras dėtas ties slankstelio keterine atauga, antrą kartą –
9 pav. Tiriamosios nugaros lenkimo amplitudės vertinimas Baseline® burbuliniu
inklinometru
2.3.5. Pečių ir klubakaulių asimetrijos vertinimas skoliometru
Pečių ir klubakaulių asimetrijos įvertinimui naudojome Baseline® skoliometrą. Vertindami pečių asimetriją skoliometro galus horizontaliai pagrindui dėjome ant tiriamojo petinių ataugų, o klubakaulių asimetriją – ant klubakaulių keterų. Esant asimetrijai, skoliometro žymeklyje metalinis rutuliukas pasislenka į kairę arba dešinę pusę, o tiriantysis fiksuoja laipsnius, kiek išreikšta asimetrija (10 pav.).
10 pav. Tiriamosios pečių ir klubakaulių asimetrijos vertinimas skoliometru
2.3.6. Matematinė statistika
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 22.0 statistinės analizės paketu.
Rodmenys tekste ir grafikuose pateikti kaip aritmetiniai vidurkiai ( ̅) su standartiniu nuokrypiu (± SD).
Sąsajoms tarp laikysenos ypatumų ir lenkimo amplitudžių nustatyti naudojome Spirmeno koreliacijos koeficientą. Ryšio stiprumą vertinome pagal r reikšmes:
0<|r|≤0,3 – silpnas ryšys;
0,3<|r|≤0,8 – vidutinio stiprumo ryšys; 0,8<|r|≤1 – stiprus ryšys.
Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas p<0,05 reikšmingumo lygmuo kaip statistiškai reiškmingas skirtumas, p<0,15 – kaip tendencija skirtumui mažėti, p>0,15 – kaip statistiškai nereikšmingas skirtumas.
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų kūno kompozicijos komponentai ir laikysena
Tiriamųjų kūno kompozicijos komponentai (3 lentelė): ūgis ir svoris, lyginant amžiaus grupėse (1, 2, 3 ir 4 klasių) nesiskyrė (p>0,15). Visų tiriamųjų ūgis svyravo nuo 116,3 iki 138,7 cm, svoris – nuo 21,0 iki 45,1 kg, KMI – nuo 17,6 iki 21,4 kg/ .
3 lentelė. Tiriamųjų vidutinės amžiaus ir kūno kompozicijos komponentų pasiskirstymas pagal klases
n Amžius
(±SD)
Ūgis(±SD) Svoris(±SD) KMI(±SD) 1 klasės moksleiviai n=391 Mergaitės 184 (47,1%) 6,9 ± 0,3 117,5 ±7,5 26,7 ± 5,7 19,1 ± 1,7 Berniukai 207 (52,9%) 6,9 ± 0,2 119,5 ± 7,4 26,9 ± 4,5 18,7 ± 1,1 2 klasės moksleiviai n=335 Mergaitės 166 (49,6%) 7,9 ± 0,2 122,4 ± 8,6 29,8 ± 5,9 19,7 ± 1,5 Berniukai 169 (50,4%) 7,9 ± 0,2 122,1 ± 8,6 29,9 ± 6,1 19,8 ± 1,5 3 klasės moksleiviai n=396 Mergaitės 197 (49,7%) 8,9 ± 0,3 130,8 ± 9,7 34,1 ± 7,7 19,6 ± 1,6 Berniukai 199 (50,3%) 8,9 ± 0,2 132,1 ± 8,3 34,7 ± 8,3 19,6 ± 2,5 4 klasės moksleiviai n=379 Mergaitės 189 (49,9%) 9,9 ± 0,3 133,5 ± 8,9 38,2 ± 8,5 19,9 ± 2,5 Berniukai 190 (50,1%) 10,0 ± 0,3 137,7 ± 8,4 37,4 ± 7,7 19,8 ± 2,4 Iš viso 1501 8,5 ± 1,2 127,± 11,2 32,6 ± 8,2 19,5 ± 1,9
Visose klasėse (11 pav.) pasiskirstymas pagal KMI kategorijas buvo panašus (p>0,15). Kiekvienoje klasėje daugiausiai (p<0,05) buvo normalaus svorio tiek berniukų (64 – 76 %), tiek mergaičių (65 – 75 %), mažiausiai – per mažą svorį turinčių moksleivių (3,5 – 6,4 %).
11 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal svorio kategorijas. * - p<0,05; 1 M – pirmos klasės mergaitės; 1 B – pirmos klasės berniukai; 2 M – antros klasės mergaitės; 2 B – antros klasės berniukai; 3 M – trečios klasės mergaitės; 3 B – trečios klasės berniukai; 4 M – ketvirtos klasės
mergaitės; 4 B – ketvirtos klasės berniukai
Per mažo svorio tiriamųjų pečių asimetrija svyravo nuo 0,5 iki 4 °, normalaus – nuo 0 iki 6 °, o per didelį svorį turėjusiųjų – nuo 0 iki 3,5 °. Per mažo svorio tiriamųjų buvo didžiausia pečių (2,3 ± 1,2; p<0,05). Klubakaulių asimetrija taip pat buvo didžiausia (p<0,05) per mažo svorio tiriamųjų (1,75 ± 1,4). Pastebėjome, jog visų svorio kategorijų tiriamųjų pečių asimetrija buvo didesnė negu klubakaulių asimetrija (p<0,05).
12 pav. Tiriamųjų pečių ir klubakaulių asimetrija pagal svorio kategorijas; * - p<0,05. 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 1 M 1 B 2 M 2 B 3 M 3 B 4 M 4 B P asis k irst ym as, % Per didelis svoris Normalus svoris Per mažas svoris * * * * * * * * 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0 2.5 3.0 3.5 4.0 Per mažas svoris Normalus svoris Per didelis svoris Asim etr ija, ° Pečių asimetrija Klubakaulių asimetrija * * * * * *
3.2. Tiriamųjų laikysenos vertinimo rezultatai
3.2.1. Vizualinio laikysenos vertinimo modeliu rezultatai
Vidutinis pradinių klasių moksleivių kūno laikysenos įvertinimo pagal W.W.K.Hoeger (1987) vizualinį laikysenos vertinimo modelį balas buvo 32,9 ± 8,9. Mergaičių bendras laikysenos vertinimo balas svyravo nuo 14 iki 50, berniukų – nuo 10 iki 50 (13 pav.). Pastebėjome tendenciją (p<0,15), jog berniukų vidutinis HVLVM (33,8 ±8,8) buvo didesnis negu mergaičių (33,2 ± 8,4).
13 pav. Mergaičių ir berniukų laikysenos įvertinimas balais, remiantis W.W.K.Hoeger (1987); ** - p<0,15
Palyginome tiriamuosius pagal tai, kurioje klasėje mokomasi, ir koks buvo laikysenos įvertinimo vidutinis balas (14 pav.), remiantis W.W.K.Hoeger (1987) laikysenos vertinimo modeliu. Pirmos klasės moksleivių laikysenos įvertinimo remiantis HVLVM balas svyravo nuo 12 iki 50, antros bei trečios – nuo 14 iki 50, o ketvirtos – nuo 10 iki 50. Pastebėjome tendenciją (p<0,15), jog antros klasės moksleivių vidutinis HVLVM balas (33,4 ± 7,7) didesnis negu trečios (31,7 ± 7,9) ir ketvirtos (32,9 ± 9,9) klasės moksleivių. Nustatėme, jog pirmos (34,1 ± 8,7) klasės moksleivių vidutinis HVLVM balas buvo aukštesnis negu trečios ir ketvirtos klasės moksleivių (p<0,05).
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Mergaitės Berniukai L aik ysenos įver tini m as, b alai Laikysenos įvertinimo balas **
14 pav. Tiriamųjų laikysenos įvertinimas balais, remiantis W.W.K.Hoeger (1987) pagal amžių; * - p<0,05; ** - p<0,15.
Palyginę tiriamųjų laikysenos ypatumus atsižvelgdami į tiriamųjų amžių ir laikysenos kategorijas (4 lentelė), priklausomai nuo to, kokiais balais buvo įvertinta laikysena pagal W.W.K.Hoeger (1987), pastebėjome, kad vyravo „patenkinama“ ir „bloga“ laikysena. 39,5 % pirmos, 48,0 % antros, 39,1 % trečios ir 30,1 % ketvirtos klasių moksleivių statinė kūno laikysena vertinta kaip „patenkinama“, 35,9 % trečios, 27,7 % ketvirtos klasių – kaip „bloga“ (p<0,05).
4 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir laikysenos kategorijas, remiantis W.W.K.Hoeger (1987). * - p<0,05 Puiki laikysena (50 – 45 balai) Gera laikysena (44 – 40 balų) Patenkinama laikysena (39 – 30 balų) Bloga laikysena (29 – 20 balų) Labai bloga laikysena (<19 balų) 1 klasės moksleiviai 8,1 % 25,6 % 39,5 % * 23,3 % 3,5 % 2 klasės moksleiviai 5,3 % 17,3 % 48,0 % * 26,7 % 2,7 % 3 klasės moksleiviai 6,5 % 13,0 % 39,1 % * 35,9 % * 5,4 % 4 klasės moksleiviai 8,4 % 21,7 % 30,1 % * 27,7 % * 12,0 % Iš viso: 7,1 % 19,3 % 39,0 % * 28,6 % * 6,0 %
Įvertinę mergaičių ir berniukų pasiskirstymą (15 pav.) pagal laikysenos kategorijas, pastebėjome, jog tiek mergaičių (36,1 %), tiek berniukų (41,8 %) laikysena vertinta daugiau kaip „patenkinama“ negu „puiki“ (mergaičių – 6,02 %, berniukų – 8,2 %), „gera“ (mergaičių – 20,5 %, berniukų – 18,2) %, „bloga“ (mergaičių – 30,1 %, berniukų – 27,1) % ar „labai bloga“ (mergaičių – 7,2 %, berniukų – 4,7 %). Pastebėjome tendenciją, jog „patenkinamą“ laikyseną turinčių berniukų šiek tiek daugiau negu mergaičių (p<0,15).
10 14 18 22 26 30 34 38 42 46 50 1 klasės moksleiviai 2 klasės moksleiviai 3 klaės moksleiviai 4 klasės moksleiviai Laik yse nos įve rt in im as, bal ai Laikysenos įvertinimo balas * * ** **
15 pav. Mergaičių ir berniukų pasiskirstymas pagal laikysenos kategorijas, remiantis W.W.K.Hoeger (1987). * - p<0,05; ** - p<0,15.
Lygindami mergaičių ir berniukų laikyseną pagal atskirus HVLVM pogrupius frontalioje plokštumoje (16 pav.) nustatėme (p<0,05), jog vertinant kelius ir čiurnas, berniukų balas (4,3 ± 1,1) buvo aukštesnis negu mergaičių (3,8 ± 1,3). Pastebėjome tendenciją (p<0,15), kad vertinant pečių nuokrypį, berniukų balas (3,4 ± 1,3) buvo žemesnis negu mergaičių (3,6 ± 1,5). Taip pat pastebėjome, jog mergaičių pečių juostos nuokrypis (3,6 ± 1,5) buvo vertinamas prasčiau (p<0,05) negu galvos padėtis (3,9 ± 1,3).
16 pav. Mergaičių ir berniukų laikysenos įvertinimas balais atskiruose pogrupiuose, frontalioje plokštumoje, remiantis W.W.K.Hoeger (1987). * - p<0,05; ** - p<0,15.
Vertindami mergaičių ir berniukų laikyseną remiantis HVLVM pagal atskirus pogrupius sagitalioje plokštumoje (17 pav.), pastebėjome, jog mergaičių kaklas ir viršutinė stuburo dalis
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Puiki laikysena Gera laikysena Patenkinama laikysena Bloga laikysena Labai bloga laikysena T iriam ų jų p asis k irst ym as, % Mergaitės Berniukai * * * * * * ** 0 1 2 3 4 5 6 Galvos padėtis Pečių juosta
Stuburas Dubuo Keliai ir čiurnos L aik ysenos įver tini m as, b alai Mergaitės Berniukai * * **
vertinama aukštesniu (p<0,05) balu (3,4 ± 1,5) negu berniukų (3,0 ± 1,6), o kojos – prastesniu (mergaičių – 2,2 ± 1,5, berniukų – 2,4 ± 1,6).
17 pav. Mergaičių ir berniukų laikysenos įvertinimas balais atskiruose pogrupiuose, sagitalioje plokštumoje, remiantis W.W.K.Hoeger (1987). * - p<0,05.
Vertindami skirtingų klasių moksleivių laikyseną remiantis HVLVM pagal atskirus pogrupius frontalioje plokštumoje (18 pav.), pastebėjome tendenciją (p<0,15), jog su amžiumi prastėja stuburo įvertinimo balai: pirmos klasės moksleivių – 3,9 ± 1,3, antros klasės moksleivių - 3,6 ± 1,2, trečios klasės moksleivių 3,7 ± 1,5, ketvirtos klasės moksleivių 3,6 ± 1,4, bei kelių ir čiurnų įvertinimo balai: pirmos klasės moksleivių – 4,2 ± 1,3, antros klasės moksleivių - 4,2 ± 0,9, trečios klasės moksleivių 3,9 ± 1,3, ketvirtos klasės moksleivių 3,7 ± 1,3.
Pastebėjome, jog pirmos klasės moksleivių galvos padėtis (3,9 ± 1,1) vertinama geriau (p<0,05) negu pečių nuokrypis (3,4 ± 1,4), tačiau prasčiau negu dubens padėtis (4,2 ± 1,1) bei kelių ir čiurnų sąnarių padėtys (4,3 ± 1,1). Nustatėme tendenciją (p<0,15), jog ketvirtos klasės moksleivių galvos padėtis (3,8 ± 1,3) vertinama geriau negu pečių nuokrypis (3,4 ± 1,5), o pirmos klasės moksleivių dubens padėties vidutinis įvertinimo balas (4,2 ±1,1) aukštesnis negu trečios (4,0 ± 1,4) bei ketvirtos (3,9 ± 1,4) klasių moksleivių.
0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4 4.5 5 Kaklas ir viršutinė stuburo dalis
Liemuo Pilvas Apatinė
stuburo dalis Kojos L aik ysenos įver tini m as, b alai Mergaitės Berniukai * *
18 pav. Tiriamųjų laikysenos įvertinimas W.W.K.Hoeger (1987) vizualinio laikysenos
vertinimo modelio pogrupiais frontalioje plokštumoje pagal klases; ** - p<0,15; - p<0,05, - p<0,15.
Pirmos klasės moksleivių vidutinis kaklo ir viršutinės stuburo dalies balas (19 pav.), vertinant laikyseną sagitalioje plokštumoje, buvo 3,4 ± 1,6, trečios ir ketvirtos klasės moksleivių – balai buvo mažesni (atitinkamai 3,0 ± 1,5 ir 3,2 ± 1,7; p<0,05). Vertinant liemens pasvirimą, nustatėme tendenciją (p<0,15), kad trečios klasės moksleivių balas (2,7 ± 1,6) mažesnis negu pirmos klasės moksleivių (3,0 ± 1,4) ir ketvirtos klasės moksleivių (3,3 ± 1,7). Pilvas labiau atsikišęs (p<0,05) pirmos (2,7 ± 1,4) ir trečios (2,7 ± 1,7) klasės moksleivių negu ketvirtos klasės moksleivių (3,3 ± 1,7). Kojų hiperekstenzija labiau būdinga ketvirtos klasės moksleiviams (2,2 ± 1,6) negu pirmos bei trečios klasių moksleiviams (atitinkamai 2,8 ± 1,5, p<0,05 ir 2,0 ± 1,5, p<0,15). 0 1 2 3 4 5 6 Galvos padėtis Pečių juosta
Stuburas Dubuo Keliai ir čiurnos Įv er tin im as , b al ai 1 klasės moksleiviai 2 klasės moksleiviai 3 klasės moksleiviai 4 klasės moksleiviai ** **
19 pav. Tiriamųjų laikysenos įvertinimas W.W.K.Hoeger (1987) vizualinio laikysenos vertinimo modelio pogrupiais sagitalioje plokštumoje pagal klases; - p<0,05,
- p<0,15
3.2.2. Pečių ir klubakaulių asimetrijos įvertinimo rezultatai
Tiriamųjų pečių asimetrija, vertinta skoliometru, svyravo nuo 1,83 ± 1,3 ° iki 1,88 ± 1,3 °, tačiau lygindami tiriamuosius pagal amžių, skirtumų nepastebėjome (p>0,15). Klubakaulių asimetrija svyravo nuo 1,35 ± 1,4 ° iki 1,49 ± 1,4 °, Pastebėjome tendenciją (p<0,15), jog antros klasės moksleivių klubakaulių asimetrija (1,49 ± 1,1 °) didesnė negu trečios (1,36 ± 1,1 °) ir ketvirtos (1,35 ± 1,4 °) klasių moksleivių (20 pav.).
20 pav. Tiriamųjų pečių ir klubakaulių asimetrija priklausomai nuo amžiaus. ** - p<0,15. 0 1 2 3 4 5 6 Kaklas ir viršutinė stuburo dalis
Liemuo Pilvas Apatinė stuburo dalis Kojos Įver tini m as, b alai 1 klasės moksleiviai 2 klasės moksleiviai 3 klasės moksleiviai 4 klasės moksleiviai 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5
1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė
Asim etr ija, ° Pečių asimetrija Klubakaulių asimetrija ** **
Mergaičių pečių asimetrija svyravo nuo 1,8 ± 1,3 °, berniukų – nuo 1,9 ± 1,1 ° (21 pav.), tačiau lygindami šiuos rezultatus, skirtumų nenustatėme (p>0,15). Pastebėjome tendenciją (p<0,15), jog berniukų klubakaulių asimetrija (1,5 ± 1,1 °) kiek didesnė negu mergaičių (1,4 ± 1,1 °).
21 pav. Tiriamųjų pečių ir klubakaulių asimetrija priklausomai nuo lyties. ** - p<0,15.
3.2.3. Tiriamųjų laikysenos vertinimo iš fotografijų rezultatai
Tiriamųjų kūno laikysenos vertinimas frontalioje plokštumoje pagal fotografuojant gautus duomenis (22 pav.) parodė, kad pirmoje klasėje be stuburo nukrypimų yra 44,2 %, mažiau moksleivių be stuburo nukrypimų trečioje klasėje – 40 %, dar mažiau ketvirtoje – 39,2 % (p<0,05). Pastebėjome, jog daugiausiai stuburo nukrypimų krūtininėje stuburo dalyje buvo pirmoje klasėje - 31,8 %, trečioje ir ketvirtoje klasėje nukrypimų šioje dalyje mažiau, atitinkamai 30,5 % ir 31 % (p<0,05). Stuburo nukrypimų juosmeninėje dalyje su amžiumi daugėja: pirmoje klasėje buvo 20,1 %, trečioje – 24,1 %, ketvirtoje – 24,3 % (p<0,05). 0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5
Pečių asimetrija Klubakaulių asimetrija
Asim etr ija, ° Mergaitės Berniukai **
