LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Vitalija Mikutytė
Vaikų maitinimo Klaipėdos miesto valstybinėse ir privačiose
ikimokyklinio ugdymo įstaigose analizė
Children nourishment analysis in the state and private pre-school
educational institutions of Klaipėda city
Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: dr. Aistė Kabašinskienė Maisto saugos ir kokybės katedra
2
DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Vaikų maitinimo Klaipėdos miesto valstybinėse
ir privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose analizė“.
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) Vitalija Mikutytė (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) Vitalija Mikutytė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) dr. Aistė Kabašinskienė (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE)
(aprobacijos data) Prof. dr. Mindaugas Malakauskas (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
ĮVADAS ... 7
1.LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Socialinių - ekonominių veiksnių daroma įtaka vaikų mitybai ... 9
1.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba ir svarbiausios maisto medžiagos ... 13
1.2.1. Vitaminai ir jų svarba vaiko organizmui ... 15
1.2.2. Mineralinės medžiagos ir jų poveikis vaiko organizmui ... 17
1.3.Vaikų maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose teisinis reglamentavimas ... 19
1.3.1. Paros maistinių medžiagų ir energijos normos ikimokyklinio amžiaus vaikams ... 21
2.TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 24
2.1. Tyrimo vieta ir objektas ... 24
2.2. Apklausos vykdymo metodika ... 26
2.3. Statistinė duomenų analizė ... 27
3.TYRIMO REZULTATAI ... 28
3.1. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų valgiaraščių analizė ... 28
3.2. Subjektyvus ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos vertinimas ... 29
3.3. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamo maitinimo paslaugos vertinimas ... 36
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 48
IŠVADOS ... 53
REKOMENDACIJOS ... 54
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 55
4
SANTRAUKA
Vaikų maitinimo Klaipėdos miesto valstybinėse ir privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose analizė
Vitalija Mikutytė
Nesubalansuota vaikų mityba tampa vis aktualesne problema visame pasaulyje. Tai lemia didėjantį nutukimą, sergamumą lėtinėmis ligomis, blogesnius ugdymosi rezultatus, energijos stygių, turi įtakos brendimo procesams ir bendrai sveikatos būklei. Tinkama ir subalansuota mityba ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra labai svarbus veiksnys, siekiant užtikrinti normalų vaikų augimą ir vystymąsi, sveikų mitybos įpročių formavimąsi, kurie lemia tolesnę jau suaugusio asmens mitybą bei sveikatą. Darbo tikslas buvo – įvertinti vaikų maitinimo Klaipėdos miesto valstybinėse ir privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose teorinius ir praktinius aspektus. Tuo tikslu buvo vykdoma ugdymo įstaigų valgiaraščių analizė bei anoniminė valstybines ir privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų apklausa. Iš viso išdalinta 540 anketų, tinkamos analizuoti buvo 377 anketos (atsako dažnis 69,8 proc.). Anketiniai duomenys analizuoti naudojant SPSS 21.0 paketą. Naudotos matematinės statistikos procedūros: dažnių analizė, požymių nepriklausomumo tikrinimas (chi kvadrato (χ2) kriterijus).
Išnagrinėjus vaikų maitinimo valgiaraščius tiek valstybinėse, tiek privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nustatyta, kad tiekiamas maistas yra įvairus. Tačiau nustatytas neženklus rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo neatitikimas, dažniau užfiksuotas valstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Anketinės apklausos rezultatai parodė, kad respondentai, kurių vaikai lanko privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, maitinimo kokybę įvertino geriau (2 = 31,2, lls = 4, p = 0,000). Didesnė dalis vaikų, neturėjusių virškinimo problemų, kurias sukėlė ikimokyklinio ugdymo įstaigoje suvalgytas maistas, buvo tarp lankančių privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas (2 = 7,1, lls = 2, p = 0,028). Tėvai, kurių vaikai lanko valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas, dažniau valgiaraštyje pasigenda tam tikrų maisto produktų (2 = 8,7, lls = 2, p = 0,013), dažniausiai daržovių, vaisių bei uogų įvairovės.
5
SUMMARY
Children nourishment analysis in the state and private pre-school educational institutions of Klaipėda city
Vitalija Mikutytė
Unbalanced children‘s nourishment is becoming an important issue in the whole world, it leads to the growing number of problems such as obesity, suffering from long-term illnesses, worse academic results, deficiency of energy; it influences the maturity process and the entire welfare. Healthy and balanced nutrition is a highly relevant factor in pre-school educational institutions to secure normal children‘s growth and development, establishment of healthy eating habbits which affects the further nutrition and health of an adult person. The aim of this work was to assess theoretical and practical aspects of children‘s nourishment in the state and private pre-school educational institutions of Klaipėda city. In order to achieve the purpose of this work, the analysis of menus and a quantative survey have been conducted. An anonymous questionare was used for the survey. The respondents of the survey became children‘s parents of the state and private pre-school educational institutions of Klaipėda city. 540 questionares were distributed in total, 377 questionares were classified as ratable samples (response frequency 69,8%). The statistical data was analysed by using SPSS 21.0 packet. The following mathematical procedures of statistics were used: analysis of frequency, indications of independence check (chi square (χ2) criterion).
After the children‘s menus analysis in the state and private pre-school educational institutions of Klaipėda city it became obviuos that the food supplied was varied. Different salats and vegetables are given to children with the main course for lunch. However, an insignificant mismatch of recommended food ration calories per day was detected; it was noticed in the state pre-school educational institutions more frequently. The results of the anonymous questionare revealed that the respondents, whose children attended private pre-school educational institutions, evaluated the quality of nutrition more positively, (2 = 31,2, lls = 4, p = 0,000). The vast majority of children who did not have indigestion
problems caused by food in pre-school educational institutions, were from private pre-schools, (2 = 7,1, lls = 2, p = 0,028). Parents, whose children attend state pre-school educational institutions, miss certain food ingredients more often (2 = 8,7, lls = 2, p = 0,013), mostly they miss the variety of vegetables, fruits and berries.
6
SANTRUMPOS
PSO (angl. WHO - World Health Organization) – Pasaulio sveikatos organizacija VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) – statistinis paketas socialiniams mokslams JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
kcal – kilokolorijos mln. – milijonas m. – metai mėn. – mėnuo kg – kilogramas g – gramas µg – mikrogramas mg – miligramas
Statistinių rodiklių žymėjimas χ 2 – Chi kvadrato kriterijus lls – laisvės laipsnių skaičius p – reikšmingumo lygmuo n – atvejų skaičius
proc. – procentai
7
ĮVADAS
8 Darbo tikslas:
Įvertinti vaikų maitinimo Klaipėdos miesto valstybinėse ir privačiose ikimokyklinėse ugdymo įstaigose teorinius ir praktinius aspektus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti ikimokyklinių ugdymo įstaigų valgiaraščius (įvertinti maistinę ir energetinę vertę, įvairumą, subalansuotumą).
2. Atlikti tėvų, kurių vaikai lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas, apklausą apie maitinimo sistemos ypatumus.
3. Palyginti vaikų maitinimo ypatumus Klaipėdos miesto valstybinėse ir privačiose ikimokyklinėse ugdymo įstaigose.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Socialinių - ekonominių veiksnių daroma įtaka vaikų mitybai
Vaikystėje visavertė ir subalansuota mityba labai svarbi, siekiant užtikrinti darnų itin sparčiai vykstantį organizmo augimą ir vystymąsi. Kai vaiko organizmui trūkstant tam tikrų maisto medžiagų, gali kilti problemų smegenų ir viso organizmo vystymuisi ir veiklai. Gimusio kūdikio svoris sudaro apie 6 proc. suaugusiojo kūno svorio, o smegenys – 25 proc. galutinio svorio. Iki 2 metų amžius vaiko smegenys jau būna apie 77 proc. galutinio svorio, o kūnas yra apie 20 proc. suaugusiojo svorio. Taigi, tokiam greitam augimo tempui reikalinga visavertė, subalansuota ir reguliari mitybą, iš kurios vaiko organizmas gautų visas reikalingas maisto medžiagas smegenų ir viso organizmo vystymuisi [6].
Mityba gali būti subalansuota tik tuomet, jei vaikas nuo mažumės bus pratinamas prie sveiko maisto ir supras jo teikiamą naudą organizmui bei intuityviai gebės pasirinkti ir savo mitybą praturtinti būtent tokiais produktais. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad daugelyje šalių vaikų mityba nėra pakankamai subalansuota ir palanki sveikatai. Mitybai didelę įtaką daro socialiniai ir ekonominiai veiksniai: tėvų išsilavinimas, šeimos gaunamos pajamos, gyvenamoji vieta, nedarbas, maisto produktų kainos, sveikų produktų prieinamumas. Dėl šių veiksnių skirtumų atsiranda mitybos netolygumai, kuriems vaikai itin jautrūs. Mityba yra vienas iš gyvensenos netolygumų, lemiančių vaikų sveikatos ir gyvenimo kokybės skirtumus [16]. Brazilijoje buvo atliekamas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti vaikų mitybos modelius ir jų sąsajas su sociodemografinėmis charakteristikomis, gyvenimo būdo įpročiais ir žindymo trukme. Tyrime dalyvavo 407 vaikai, kurių amžius buvo 4-7 metų. Nustatyti penki mitybos modeliai: „Traditional“, „Unhealthy“, „Milk and chocolate“, „Snack“ ir „Healthy“. Nustatyta, kad vaikai, kurie nebuvo žindyti bent iki 4 mėn. amžiaus, buvo labiau linkę į nesveikos mitybos arba į mitybos modelį, kuris pasižymi dažnu užkandžiavimu. Atsižvelgdami į rezultatus, tyrimo autoriai pabrėžia, kad vaiko žindymas itin svarbus pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais, nes tai ne tik stiprina jo imunitetą, teikia naudą fizinei ir psichinei sveikatai, bet gali padaryti teigiamą poveikį mitybos įpročių formavimuisi [45]. Taigi, jau nuo pat kūdikio gimimo įmanoma pradėti formuoti sveikos mitybos įpročius.
10 atliktas tyrimas, siekiant sistemingai peržiūrėti empirinius tyrimus, kuriuose nagrinėjama tėvų daroma įtaka vaikų maitinimuisi dviejuose kontekstuose: vienas – skatinamasis pobūdis (pvz., sveiko maisto pasirinkimas) ir kitas – prevencinis pobūdis (pvz., nesveiko maisto atsisakymas). Nustatyta, kad tarp sveiko arba nesveiko maisto vartojimo bei maisto prieinamumo (sveikas maistas: r = 0,24, p < 0,001; nesveikas maistas: r = 0,34, p < 0,001) ir tėvų mitybos pavyzdžio (sveika mityba: r = 0,32, p < 0,001; nesveika mityba: r = 0,35, p < 0,001) yra stiprus, statistiškai reikšmingas ryšys. Remiantis atlikta metaanalize, įrodyta, kad 7 m. ir vyresniems vaikams tam tikro produkto vartojimo apribojimas/ taisyklės gali būti veiksminga priemonė, padedanti išvengti nesveiko maisto vartojimo (r = - 0,20, p < 0,05). Taip pat nustatyta, kad 6 m. ir jaunesniems vaikams, apdovanojimas su žodiniu pagyrimu gali būti veiksmingas, skatinant sveiką mitybą (r = 0,26, p < 0,001) ir nesveiko maisto atsisakymą (r = - 0,08, p < 0,01). Taigi, egzistuoja stipri koreliacija tarp tėvų nuostatų, susijusių su mityba, ir vaikų vartojamo maisto [22].
Naujojoje Zelandijoje taip pat buvo atliktas tyrimas, kuris įrodo tėvų daromos įtakos svarbą vaikams, renkantis maisto produktus. Tyrimo tikslas buvo įvertinti 4-8 metų amžiaus vaikų, kurie turi antsvorio, mitybą ir tėvų skiriamą dėmesį jų mitybos kontrolei. Nustatyta, kad sveiką mitybą skatinantys nurodymai ir jos stebėjimas buvo susiję su mažesniu nesveiko maisto kiekio suvartojimu (B = − 0,4, P = 0 001 ir B = −0,4, P < 0,011), o tėvų priežiūros ir patarimų trūkumas vaikams, renkantis maisto produktus, kuriuos jie nori valgyti, buvo susijęs su didesniu nesveikų maisto produktų suvartojimu (B = 0,5, P < 0,011). Gauti rezultatai rodo, kad vaikų mitybai ir su ja susijusiai elgsenai reikšmingą įtaką daro tėvų poveikis ir skiriamas dėmesys mitybos įgūdžių formavimuisi [18].
11 suvartoti paros normą. Teigiama, kad tėvų poveikis, formuojantis vaikų mitybos įpročiams, yra itin reikšmingas, todėl jie turėtų supažindinti ir skatinti vaikus vadovautis sveikos mitybos principais. Itin didelį dėmesį tėvai turėtų skirti vaikų požiūriui į sveikų užkandžių pasirinkimą formavimui. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad vaisiai ar daržovės kaip užkandis yra pasirenkami per retai [13].
Itin didelį dėmesį tėvai turėtų skirti tam, kokius užkandžius vaikai valgo, žiūrėdami televizorių arba žaisdami kompiuterinius žaidimus, nes tuo metu vaikai užkandžių suvartoja labai daug, kadangi dėmesys nėra nukreiptas į valgymą, ir sotumo jausmas nėra pajuntamas laiku. Buvo atliktas tyrimas, kuris nustatė ryšį tarp televizijos žiūrėjimo ir vaikų nutukimo. Šio tyrimo metu buvo analizuojami jau atlikti moksliniai tyrimai, kuriuose nagrinėjami televizijos žiūrėjimo, valgymo ir vaikų mitybos ryšiai. Buvo analizuojama trylika atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo 61 674 vaikai nuo 1 iki 18 metų amžiaus. Iš šešių tyrimų, kuriuose buvo nagrinėjami bendri mitybos įpročiai, visuose buvo nustatytas teigiamas ryšys tarp televizijos žiūrėjimo ir picos, keptų maisto produktų, saldainių vartojimo. Iš aštuonių tyrimų, kuriuose buvo nagrinėjamas vaisių ir daržovių vartojimas, septyniuose buvo nustatytas neigiamas ryšys su šių maisto produktų valgymu, žiūrint televizorių (p < 0,0001). Keturi iš penkių tyrimų nustatė teigiamą ryšį tarp televizoriaus žiūrėjimo ir saldintų gėrimų vartojimo (p < 0,0001). Keturių tyrimų metu nustatyta, kad tarp vaikų, kurie augo žemo socialinio ir ekonominio statuso šeimose, buvo padidėjusi tikimybė valgymo metu žiūrėti televizorių (p ≤ 0,01). Taigi, televizoriaus žiūrėjimas yra susiję su menkesne mitybos kokybe, kuri pasižymi dideliu saldintų gėrimų bei didelį kiekį cukraus ir riebalų turinčių produktų ir mažu vaisių bei daržovių suvartojimu [2].
12 duonos ar pyrago gaminiai (be riebaus kremo, įvairių priedų)), kuriuos parduotuvėje išsirinko kartu su tėvais [17].
Labai svarbu, kad tėvai suprastų sveikos mitybos naudą ir skatintų tokią vaikų mitybą. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti veiksnius, kurie lemia mamų vieno ar kito užkandžio parinkimą savo vaikui bei suvokimą apie šio užkandžio teikiamą naudą sveikatai. Vaikų mamos atsitiktiniu būdu buvo suskirstytos į eksperimentines ir kontrolines grupes, jos turėjo įvertinti sveikų ir nesveikų užkandžių bei patiekalų nuotraukas keliais aspektais, lemiančiais jų pasirinkimą, ir būtent tuo maistu maitinti savo vaikus. Mamos sveikus užkandžius ir patiekalus įvertino prasčiau nei tuos, kurie tyrimo organizatorių buvo priskirti nesveikų užkandžių ir patiekalų kategorijai. Pagrindiniai motinų vertinimo kriterijai, parenkant užkandį, buvo išlaidos, užkandžio ar patiekalo paruošimo sudėtingumas ir tam sugaištamas laikas bei vaikų pageidavimai. Didesnė dalis motinų, nurodžiusių, kad savo vaikams rinktųsi patiekti užkandžius ir patiekalus iš sveiko maisto kategorijos, buvo tarp tų, kurios buvo priskirtos eksperimentinei grupei ir tyrimo metu įgijo žinių apie sveikus patiekalus ir užkandžius bei jų teikiamą naudą vaiko sveikatai. Socialinių intervencijų panaudojimas, siekiant didinti tėvų supratimą apie vaiko sveikatai naudingus užkandžius, gali būti vienas iš vaikų mitybos kokybės gerinimo būdų [35].
Italijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo vaikai nuo 3 mėn. iki 3 m. amžiaus. Tyrimo tikslas buvo įvertinti vaikų mitybos įpročius, kuriais remiantis būtų galima sukurti intervencijas, skatinančias sveiką mitybą nuo pirmųjų vaiko gyvenimo metų. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad apie 50 proc. vaikų kiekvieną dieną valgo žiūrėdami televizorių ir bent 1-2 kartus per savaitę geria vaisių sultis. Nustatyta, kad daugiau kaip du kartus per savaitę vartojusių vaisių sultis ir nesubalansuotus užkandžius vaikų buvo daugiau tarp vyresnio nei tarp jaunesnio amžiaus vaikų (atitinkamai 35,7 proc. ir 8,9 proc. (vyresni); 3,3 proc. ir 3,3 proc. (jaunesni)), tačiau vyresni vaikai, lyginant su jaunesniais, gerokai dažniau vartoja vaisius (vartojimo dažnis – daugiau kaip du kartus per savaitę) (atitinkamai 51,8 proc. ir 24,6 proc.). 86,7 proc. tėvų, dalyvavusių anketinėje apklausoje, manė, kad jų vaikų mityba buvo sveika, tačiau nustatyta, kad jų vaikai turėjo bent vieną nesveikai mitybai būdingą įprotį. Tėvai turėtų būti informuoti apie galimas pasekmes vaikų sveikatai dėl suformuotų netinkamų mitybos įpročių. Šeimoje suformuoti mitybos įpročiai turi įtakos tolimesnei vaikų požiūrio į mitybą raidai [40].
13 sveikus ir nesveikus maisto produktus, tam tikrų produktų vartojimo skatinimas arba ribojimas ir, žinoma, pačių tėvų turimos žinios apie visavertę mitybą.
1.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba ir svarbiausios maisto medžiagos
Vaiko augimui ir vystymuisi reikalingos organinės medžiagos (baltymai, riebalai, angliavandeniai), kurios aprūpina organizmą energija. Taip pat vaikas turi gauti pakankamą kiekį vandens, vitaminų, mikroelementų ir mineralų darniai organizmo veiklai palaikyti [21].
Baltymai yra pagrindinė organizmo statybinė ir plastinė medžiaga, itin reikalinga ląstelių susidarymui. Ši organinė medžiaga yra fermentų sudedamoji dalis, o šie – atsakingi už organizme vykstančių reakcijų spartą. Iš baltymų organizmas pasigamina apsaugines medžiagas (antikūnius, leukocituose esančius fermentus), kurios aktyviai kovoja su mikroorganizmais, patekusiais į organizmą, ir apsaugo nuo infekcijų. Kraujo plazmoje esantys baltymai vykdo medžiagų pernašą: vitaminų, mineralinių druskų, angliavandenių, riebalų, apykaitos produktų, vaistų. Hemoglobinas, kuris taip pat yra baltymas, vykdo deguonies ir anglies dioksido pernešimą organizme. Ikimokyklinio amžiaus vaikams baltymai turi sudaryti 15-20 proc. paros maisto davinio energijos. Pagrindiniai baltymų šaltiniai yra žuvis, mėsa, kiaušiniai, pienas, tačiau daug jų yra ir riešutuose, pupelėse, grūdiniuose produktuose [26].
14 svarbios, nes reikiamų medžiagų organizmas gali pasigaminti iš polinesočiųjų riebalų rūgščių. Tam tikrų sočiųjų riebalų rūgščių, kurios papildo augančio organizmo energijos sąnaudas ir aprūpina organizmą riebaluose tirpiais vitaminais, su maistu reikia gauti kasdien, tačiau ribotą kiekį, nes per didelis jų suvartojimas lemia vaikų nutukimą. Trans-riebalų vaiko mityboje neturėtų būti visai, moksliniais tyrimais įrodyta, kad šie riebalai blokuoja polinesočiųjų riebalų rūgščių virsmą gyvybiškai svarbiomis smegenų riebalų rūgštimis, sukelia širdies ligas bei nutukimą [21].
Angliavandeniai yra pagrindinis ir geriausiai pasisavinamas energijos šaltinis, įvairiems organizmo ląstelėse vykstantiems procesams, taip pat tai – statybinė medžiaga, įeinanti į audinių ir ląstelių sudėtį. Angliavandeniai yra skirstomi į tris grupes: monosacharidai (gliukozė, fruktozė), disacharidai (sacharozė, maltozė, laktozė), polisacharidai (glikogenas, krakmolas ir kt.). Angliavandeniai turi sudaryti 55-62 proc. vaiko paros energijos poreikio, o monosacharidai ir disacharidai – ne daugiau kaip 10 proc. [4]. Monosacharidai ir disacharidai yra vadinami paprastaisiais angliavandeniais, juose esantis cukrus yra itin lengvai ir greitai paverčiamas gliukoze ir įsisavinamas per kraują. Maisto produktai, savo sudėtyje turintys didelį kiekį paprastųjų angliavandenių, dažniausiai mažai turi kitų vertingų maisto medžiagų, todėl jie yra tik energijos šaltinis, o jų perteklius lengvai virsta riebalais. Polisacharidus, vadinamus sudėtiniais angliavandeniais, organizmas apdoroja kur kas lėčiau, todėl energija yra gaunama nedidelėmis dozėmis, efektyviau panaudojama, o iš jų gauta gliukozė nespėja virsti riebalais [5]. Taigi, dėl skirtingo gliukozės įsisavinimo greičio sudėtinių angliavandenių vaiko mityboje turi būti ženkliai daugiau nei paprastųjų.
Angliavandeniams priskiriamos ir skaidulinės medžiagos, kurios svarbios vaiko žarnyno peristaltikai bei medžiagų apykaitai. Skaidulinės medžiagos skatina maisto judėjimą virškinamuoju traktu, storosios žarnos judesius ir išmatų šalinimą, lėtina angliavandenių virškinimą, stabdo puvimo procesus žarnyne bei mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Šių medžiagų paros norma gali būti nustatoma pagal išeikvojamos paros energijos kiekį – kiekvienam 1000 kcal su maistu reikia gauti apie 10 g įvairių skaidulinių medžiagų. Pagal JAV vaikų ligų gydytojų rekomendacijas, maistinių skaidulų paros poreikį vaikams siūloma skaičiuoti taip: amžius (metais) + 5 g/d. Daug skaidulinių medžiagų turi rupaus malimo miltų ar nemaltų grūdų gaminiai, kviečių, avižų bei miežių sėlenos, riešutai, ankštinės daržovės, kai kurios kitos daržovėse ir vaisiai [26].
15
1.2.1. Vitaminai ir jų svarba vaiko organizmui
Vitaminai itin svarbios organinės medžiagos, darančios didelę įtaką vaikų smegenų vystymuisi bei padedančios vykti visoms gyvybiškai svarbioms organizmo reakcijoms. Vitaminų trūkumas tam tikrame vaiko vystymosi etape gali sukelti smegenų struktūros pokyčius, kognityvinių procesų bei kitus organizmo funkcijų sutrikimus [6]. Vitaminus vaikas turi gauti iš maisto, nes organizmas beveik nesugeba jų pasigaminti. Žmogui iš viso yra reikalinga 13 vitaminų (A (retinolis), B1 (tiaminas), B2 (riboflavinas), B3 (niacinas), B5 (pantoteno rūgštis), B6 (piridoksolis), B7 (biotinas), B9 (folio rūgštis), B12 (kobalaminas), C (askorbo rūgštis), D (kalciferolis), E (tokoferolis), K (filochinonas)) [26].
Vitaminas A yra svarbus regėjimui užtikrinti, dėl jo trūkumo gali sutrikti regėjimas tamsiuoju paros metu. Vitaminas A reikalingas gerai odos būklei palaikyti. Taip pat moksliniais tyrimais įrodyta, kad, trūkstant šio vitamino, gali susilpnėti vaiko atmintis. Nustatyta, kad apie 127 mln. ikimokyklinio amžiaus vaikų trūksta šio vitamino [6].
B grupės vitaminai padeda organizmui maistą paversti energija, išlaikyti raumenų tonusą, sveiką odą, stiprina imuninės ir nervų sistemos funkcijas. Trūkstant šių vitaminų, vaikas gali turėti didesnę tikimybę susirgti depresija bei patirti nervinę įtampą [26].
Vitaminas C yra antioksidantas, padedantis vaiko organizmui įveikti peršalimą, gripą, infekcijas, gamina kolageną odoje, kauluose ir sąnariuose. Trūkstant šio vitamino, pasireiškia infekcijos, energijos stygius, kraujuoja dantenos, pasireiškia kraujavimas iš nosies [21].
16 sutrikimų. Papildomas vitamino D kiekis taip pat padėjo sumažinti šių vaikų hiperaktyvumo simptomus [34]. Žuvų taukų, kurie yra nepakeičiamų polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 šaltinis, nauda įrodyta moksliniais tyrimais, juos patariama naudoti kasdien nuo 4 savaičių amžiaus. Omega-3 riebalų rūgštys naudingos visam organizmui ir jo vystymuisi, o ypač smegenims, nervų sistemai, širdžiai ir regėjimui. Remiantis kelių užsienyje atliktų tyrimų rezultatais, kurių tikslas buvo ištirti omega-3 riebalų rūgščių papildų veiksmingumą vaikams, kuriems nustatytas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (attention deficit/hyperactivity disorder, ADHD). Omega-3 riebalų rūgštys turi priešuždegimines savybes ir gali keisti centrinės nervų sistemos ląstelių membranos skvarbumą ir fosfolipidų kompoziciją. Šio neurologinio sutrikimo pagrindiniai požymiai: hiperaktyvumas, impulsyvumas, nervingumas, išsiblaškymas. Remiantis tyrimų rezultatų duomenimis omega-3 riebalų rūgščių papildai turi nedidelį, tačiau reikšmingą poveikį ADHD simptomų sumažinimui [8]. Vitamino D šaltiniai: maistas (riebios žuvys, kiaušiniai, pienas), saulė (pagrindinis šaltinis), maisto papildai. Rekomenduojama paros norma vaikams ir paaugliams iki 18 metų – 600-1000 TV/d., kiekis priklauso nuo kūno svorio, buvimo saulėje laiko (maisto papildus, trūkstant šio vitamino, patariama vartoti spalį- balandį tiems, kurie dažnai būna saulėje, visus metus tiems, kurie mažai būna saulėje) [25].
Vitaminas E – tai antioksidantas, kuris saugo ląsteles nuo žalingo aplinkos poveikio. Reikalingas vaiko imuninei sistemai ir gerai odos būklei palaikyti. Esant šio vitamino trūkumui, lėtai gyja žaizdos, sausėja oda, sumažėja raumenų tonusas, dėl menko sumušimo odoje atsiranda mėlynės [21].
Vitaminas K būtinas kraujo krešėjimo procesams, skatina skersaruožių ir lygiųjų raumenų veiklą, audinių regeneraciją, žaizdų gijimą, didina organizmo atsparumą infekcijoms. Šio vitamino trūkumas mažina kraujo krešėjimą [21].
17
1.2.2. Mineralinės medžiagos ir jų poveikis vaiko organizmui
Mineralinės medžiagos yra vienos iš penkių svarbiausių maisto medžiagų (angliavandeniai, baltymai, riebalai, vitaminai, mineralinės medžiagos), kurios būtinos vaiko fizinei ir psichologinei raidai. Mineralinės medžiagos organizme yra sugrupuotos pagal jų kiekį, esantį organizme. Tai mikroelementai (geležis, cinkas, selenas, silicis, chromas, manganas, varis, fluoras, nikelis, jodas, kobaltas, molibdenas), kurių yra mažiau kaip 5 g, ir makroelementai (kalcis, magnis, chloras, natris, fosforas, siera, kalis), kurių yra daugiau kaip 5 g [26]. Taigi, pateiksime keletą dažniausiai literatūroje aptariamų mineralinių medžiagų ir jų daromą poveikį vaiko organizmui.
Kalcis padeda formuotis stipriems kaulams ir dantims, atpalaiduoti nervų sistemą bei raumenų ląsteles [21]. Rusijoje buvo atliekamas tyrimas, kuriame dalyvavo 22 771 vaikas. Tyrime dalyvavo vaikai nuo 4-13 metų, kurie buvo suskirstyti į keturias amžiaus grupes: 4-6 m. (n = 7303), 7-8 m. (n = 4391), 9-10 m. (n = 4691) ir 11-13 m. (n = 6386). Tyrimo tikslas buvo nustatyti kiekvienos vaikų amžiaus grupės su įvairiu maistu per kiekvieną valgymą (pusryčiai, pietūs, vakarienė) gaunamo kalcio kiekį, kurio optimalus suvartojimas vaikystėje padeda užtikrinti normalų kaulų tankį ir lemia mažesnę osteoporozės tikimybę suaugus. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kalcio suvartojimas yra nepakankamas visose amžiaus grupėse. Tyrimo rezultatai parodė, kad pusryčių metu vaikai gauna gana didelę kalcio paros normą (23-28 proc.), jų praleidimas kelia riziką kalcio paros normos suvartojimui, kadangi kitų valgymų metu trūkstamas kalcio kiekis nėra kompensuojamas. 11-14 proc. daugiau vaikų, kurie suvartoja mažesnį nei rekomenduojamą paros kalcio kiekį, buvo tarp tų, kurie nevalgydavo pusryčių. Tyrimo duomenys parodė, kad produktų, kurie yra laikomi kalcio šaltiniu (pienas, pieno produktai, košės, virtos piene), suvartojimas yra mažesnis tarp vyresnių vaikų, lyginant su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Tyrimo autoriai teigia, kad, norint užtikrinti pakankamą kalcio kiekį vaiko organizme, kuris lemia skeleto formavimąsi bei kaulų tankį, būtina naudoti intervencijas, kad būtų didinamas kalcio suvartojimas vaikų mityboje. To galima pasiekti, didinant šeimų švietimą mitybos tema, produktų, kurie savo sudėtyje turi kalcio prieinamumą, bei pieno ir pieno produktų įtraukimą į vaikų maitinimo programas ikimokyklinio ugdymo įstaigose [32].
Chromas dar viena mineralinė medžiaga, kuri dalyvauja pagrindinių maisto medžiagų apykaitoje, padeda išlaikyti gliukozės pusiausvyrą kraujyje. Vaiko organizme, trūkstant chromo, pasireiškia nuotaikų svyravimai, irzlumas, didelis saldumynų poreikis, padidėjęs prakaitavimas [21].
18 Geležis yra vienas iš svarbiausių mikroelementų vaiko organizme, jis būtinas kiekvienai organizmo ląstelei. Geležis dalyvauja deguonies pernešime, metabolizme, DNR, riebalų rūgščių ir neurotransmiterių sintezėje. Trūkstant geležies, vaikui gali pasireikšti energijos trūkumas, nuovargis, anemija. Ankstyvojoje vaikystėje anemija yra itin pavojinga, nes dėl jos yra pažeidžiama centrinė nervų sistema (CNS). Buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo vaikai, kuriems, būnant 6 mėn., buvo diagnozuotas geležies trūkumas. Šiems vaikams buvo nustatyti sutrikę smegenų kamieno klausos ir regos centrai. Pradėjus gydyti geležies preparatais, smegenų kamieno sukelti potencialai nepasiekė sveikiems vaikams būdingo lygio, statistiškai patikimas skirtumas išliko net sulaukus 5 metų amžiaus. Šio mineralo stoka susijusi su atminties ir dėmesio sutrikimais bei prastesniu motorikos vystymusi [37].
Magnis yra gyvybiškai svarbus visoms vaiko organizmo ląstelėms, dalyvauja medžiagų apykaitoje, įvairiuose ląstelių cikluose, pasižymi antikoaguliacinėmis savybėmis. Organizme esantis magnis gali turėti įtakos virškinamojo trakto ir žarnyno ligoms. Magnio kiekio sutrikimas organizme gali paveikti kalcio koncentraciją tiek kraujyje, tiek organizmo ląstelėse ir sukelti metabolinį sindromą. Vaikas magnio gali gauti ne tik su maistu, bet ir gerdamas gamtinių šaltinių mineralinį vandenį. Pagal PSO mitybos normas, per parą su maistu vaikams iki 15 metų rekomenduojama gauti 80–310 mg magnio [15].
Cinkas yra vienas iš svarbiausių mineralų, kurio vaikams dažniausiai trūksta. Šis mineralas būtinas vaiko augimui ir brendimui, stiprina imunitetą, gamina energiją, įeina į daugelio fermentų sudėtį. Rekomenduojama cinko paros norma vaikams 15 mg. Trūkstant cinko, sutrinka vaikų augimas, gali pasireikšti infekcijos, hiperaktyvumas, depresija, autizmas, nerimas, anoreksija [21].
Manganas taip pat daro įtaką vaiko augimui, medžiagų ir kaulinio audinio apykaitai, dalyvauja oksidaciniuose procesuose, įeina į daugelio fermentų sudėtį. 40-60 proc. reikiamo mangano kiekio organizmas pasisavina iš maisto. Rekomenduojama mangano paros norma vaikui – 0,14 mg/kg kūno masės [26].
Selenas įeina į daugelio svarbių fermentų sudėtį, turi stiprų antioksidacinį poveikį, palaiko imuninę sistemą, reguliuoja skydliaukės hormonų išsiskyrimą, pasižymi antidepresiniu poveikiu. 2/3 seleno į organizmą patenka su gyvūninės kilmės maistu. Vokietijos mitybos draugija rekomenduoja kas dieną gauti 0,67 µg seleno/kg kūno masės per parą, o JAV nacionalinė mokslo taryba rekomenduoja šiek tiek didesnę dozę – 1 µg seleno/kg kūno masės per parą [3].
19 pasireikšti širdies ritmo sutrikimai, raumenų silpnumas, vidurių užkietėjimas, kojų mėšlungis, inkstų ir nervų sistemos veiklos sutrikimai, depresija [12].
Taigi, norint, kad vaiko organizmas būtų aprūpintas mineralinėmis medžiagomis, vaiko mityba turi būti kuo įvairesnė, itin svarbu užtikrinti gausų šviežių vaisių ir daržovių vartojimą.
1.3. Vaikų maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose teisinis reglamentavimas
Vaikų maitinimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra vykdomas, remiantis galiojančiais teisės aktais. Bendra tvarka dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra nustatoma, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. V-964 „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo „Dėl vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Šiame dokumente nurodyta, kad vaikai turi būti maitinami pagal valgiaraščius ir ne rečiau kaip kas 3,5 val. Valgiaraščiai turi būti sudaromi atskirai 1-3 ir 4-7 metų amžiaus vaikams, atsižvelgiant į jiems rekomenduojamas paros maistinių medžiagų normas. Jeigu ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra suformuotos mišraus amžiaus vaikų grupės, valgiaraščio maistinių medžiagų norma turi atitikti rekomenduojamas maistinių medžiagų normas 4-7 metų amžiaus vaikams. Nurodyta, kad 80 proc. patiekalų valgiaraštyje turi būti tausojantys. Vaikams, turintiems sveikatos sutrikimų, pagal raštiškus gydytojo nurodymus turi būti organizuojamas pritaikytas maitinimas. Jeigu ikimokyklinio ugdymo įstaiga neturi galimybės teikti tokio maitinimo, vaikai valgo iš namų atsineštą maistą, kuris įstaigoje buvo laikomas ir patiekiamas tinkamos temperatūros.
20 spaudu. Tituliniame lape būtina nurodyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos pavadinimą, darbo laiką, valgiaraščio laikotarpį ir vaikų amžiaus grupę. Įrašai turi būti aiškūs, be braukymų ar taisymų.
Nesubalansuota vaikų mityba tampa vis aktualesne problema visame pasaulyje ir sulaukia didelio mokslininkų susidomėjimo. Nustatyta, kad nekokybiška vaikų mityba lemia plintantį mokinių nutukimą, blogesnius ugdymosi rezultatus mokykloje, energijos stygių, sergamumą, turi įtakos brendimo procesams ir bendrai sveikatos būklei. PSO priimtoje Pasaulinėje strategijoje valstybės narės yra raginamos skatinti visuomenę sveikai maitintis, siekiant sumažinti lėtinių neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių plitimą [48]. Ypatingą dėmesį verta skirti vaikų mitybos tobulinimui, kadangi ankstyvoje vaikystėje vaikai yra itin imlūs, o maitinimo patirtis lemia mitybos įpročių formavimąsi ir tolesnę jau suaugusio asmens mitybą bei sveikatą. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio ugdymo įstaigų maitinimo tvarkoje atsirado pakeitimų, kurie yra patvirtinti įsakymu Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. V-964 „Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo. Dėl įsigaliojusių pakeitimų vaikams karšti patiekalai turi būti gaminami maistines savybes tausojančiu būdu (troškinant, verdant vandenyje ar garuose, kepant konvencinėje krosnelėje), tokie patiekalai turi sudaryti 80 proc. maitinimo. Kiekvieną dieną vaikams turi būti patiekiamas šiltas arba šaltas patiekalas, kuris pagamintas tik iš augalinių produktų. Buvo papildytas draudžiamų maisto produktų sąrašas, nuo šiol ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų mitybai negali būti naudojami šie produktai: Baltijos jūros strimelė ir silkė, steviolio glikozidai bei sulfitai, rūkyti mėsos gaminiais, džiūvėsėliuose volioti ar pabarstyti kepti paukštienos, mėsos, žuvies gaminiai, padažai su spirgučiais, valgomieji ledai, pieno produktai su glajumi, glaistu, šokoladu, kremu. Taip pat nustatytas cukraus, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekis tam tikruose produktuose, kuriais vaikai yra maitinami ugdymo įstaigoje (pvz.: duonoje cukraus kiekis ≤ 5 g/100 g, druskos ≤ 1 g, skaidulinių medžiagų ≥ 6 g/100 g). SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo A. Kranausko teigimu, nauja maitinimo tvarka turėtų padėti užtikrinti, kad ugdymo įstaigose vaikams būtų tiekiamas sveikatai palankus maistas, nes atliktų tyrimų duomenys rodo, kad iki tol vaikų mityba buvo nevisiškai subalansuota, nebuvo atsižvelgiama į jos daromą įtaką sveikatai. Vadovaujantis nauja tvarka, pakoreguoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų valgiaraščiai, vaikams tiekiamas kokybiškesnis ir sveikesnis maistas, atitinkantis organizmui būtinų maisto medžiagų poreikį [39].
21
1.3.1. Paros maistinių medžiagų ir energijos normos ikimokyklinio amžiaus vaikams Daugelyje pasaulio šalių skirtingoms amžiaus grupėms yra nustatytos paros maisto ir energijos normos, kurios atitinka tos amžiaus grupės fiziologinius poreikius [46]. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų valgiaraščiai sudarinėjami, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-836 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintomis rekomenduojamomis paros maistinių medžiagų ir energijos normomis.
Tinkama ir subalansuota mityba ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra labai svarbus veiksnys, siekiant užtikrinti normalų vaikų augimą ir vystymąsi. Norint, kad vaikų kūno svoris atitiktų jų amžiaus normas, būtina užtikrinti, kad energijos kiekis, gaunamas iš maisto, būtų optimalus. Skirtingose šalyse rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos yra skirtingos. Pavyzdžiui, Serbijoje rekomenduojama paros energijos norma 3-6 m. amžiaus vaikams ne mažesnė kaip 1600 kcal per dieną, tačiau tyrimų rezultatai rodo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose gaunamo maisto raciono kaloringumas sudarė tik 979 kcal per dieną. Pietų Karolinos (JAV) ikimokyklinio ugdymo įstaigose paros energijos norma svyruoja tarp 764 ir 929 kcal per dieną. 3 m. amžiaus mergaitėms rekomenduojama nuo 665 kcal paros energijos norma per dieną, 4-5 m. amžiaus berniukams – 1167 kcal., tačiau tyrimų rezultatai rodo, kad gaunamas energijos kiekis yra didesnis nei numatytas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos turėtų vadovautis šalies rekomenduojamomis paros energijos ir maisto medžiagų normomis, skirtomis kiekvienai amžiaus grupei, ypač tose šalyse, kuriose didelė dalis vaikų turi pernelyg didelį ar pernelyg mažą kūno svorį [36].
1 lentelėje pateikiamos Lietuvoje rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos, skirtos 1-3 m. ir 4-6 m. amžiaus vaikams. Vyresnio amžiaus grupės vaikams rekomenduojama suvartoti paros kalorijų norma yra 300 kcal didesnė nei jaunesnio amžiaus grupės vaikams.
1 lentelė. Rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos vaikams [42]
Amžius Energija, kcal Baltymai, g Riebalai, g Angliavandeniai, g
1-3 m. 1200 30-60 33-47 135-180
4-6 m. 1500 38-75 42-58 169-225
22 būti didžiausios energetinės vertės. Pusryčiai ir pietūs turėtų sudaryti 20-25 proc. rekomenduojamo dienos maisto raciono kaloringumo.
2 lentelė. Rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo pasiskirstymas 1-3 metų amžiaus
vaikams (skaičiuota su 5 proc. nuokrypiu) [42]
Rekomenduojamas maisto raciono kaloringumo pasiskirstymas (proc.) Energinė vertė (kcal) Baltymai (g) Riebalai (g) Angliavandeniai (g) Pusryčiai 20-25 228-315 6-16 6-12 26-47 Pietūs 30-35 342-441 9-22 9-17 39-66 Vakarienė 20-25 228-315 6-16 6-12 26-47 Priešpiečiai, pavakariai ir (ar) naktipiečiai Po 10 114-126 3-6 3-5 13-19 Paros 1140-1260 28-63 31-49 128-189
3 lentelėje pateikiamas paros maisto raciono kaloringumo pasiskirstymas rekomenduojamas 4-7 m. amžiaus vaikams. Kaip ir 1-3 m. amžiaus vaikams, pietums skirtas patiekalas turėtų būti didžiausios energetinės vertės ir sudaryti 30-35 proc. rekomenduojamo maisto raciono. Pusryčiai ir pietūs turėtų sudaryti 20-25 proc. rekomenduojamo dienos maisto raciono kaloringumo. Priešpiečiams, pavakariams, naktipiečiams abiejose amžiaus grupėse yra rekomenduojama skirti po 10 proc. dienos raciono kaloringumo.
3 lentelė. Rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo pasiskirstymas 4-7 metų amžiaus
vaikams (skaičiuota su 5 proc. nuokrypiu) [42]
Rekomenduojamas maisto raciono kaloringumo pasiskirstymas (proc.) Energinė vertė (kcal) Baltymai (g) Riebalai (g) Angliavandeniai (g) Pusryčiai 20-25 285-394 7-20 8-15 32-59 Pietūs 30-35 428-551 11-28 12-21 48-83 Vakarienė 20-25 285-394 7-20 8-15 32-59 Priešpiečiai, pavakariai ir (ar) naktipiečiai Po 10 143-158 4-8 4-6 16-24 Paros 1425-1575 36-79 40-61 161-236
23 netolygumus tarp vaikų, o šių programų poveikis vaikų mitybai gali išlikti net iki 3 metų. Vaikystėje susiformavę mitybos įpročiai lemia suaugusio žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę. Visų tokio tipo profilaktinių program tikslas – gerinti vaikų mitybą [27]. Pavyzdžiui, taikant programą „Pienas vaikams” siekiama skatinti pieno produktų vartojimą vidaus rinkoje bei sumažinti disbalansą pieno produktų rinkoje. Siekiant gerinti visuomenės sveikatą itin svarbu gerinti vaikų valgymo įpročius ir ugdymo įstaigos yra geriausia vieta, tai daryti, nes vaikai ten praleidžia itin daug laiko ir kaip tik tuo metu formuojasi valgymo įpročiai. Todėl labai svarbu, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos įsitrauktų į programas skatinančias vaisių ir daržovių bei pieno vartojimą [43].
Vis dėl to skirtingų Lietuvos institucijų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad vaikų mityba yra nesubalansuota. Vaikai namuose dažnai valgo saldumynus, riebius bei sūdytus užkandžius, geria daug saldžių gėrimų, per retai valgo daržoves ir vaisius. Tokių užkandžių didelė energetinė ir maža mitybinė vertė lemia vis augantį vaikų antsvorio bei nutukimo didėjimą [38]. Sveikos mitybos pagrindaą turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės, kuriuose gausu vitaminų, mineralinių, skaidulinių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. PSO rekomenduoja vaisių ir daržovių per dieną suvartoti po 400 gramų, daržovių apie 3-5 porcijas, o vaisių – 2-4 porcijas. Daugelio Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojų, tiek vaikų, tiek suaugusių daržovių ir vaisių suvartojimas nesiekia šių rekomendacijų. 2014–2015 m. SMLPC atlikto ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos tyrimą, kurio duomenys atskleidė, kad kasdien ir kelis kartus per dieną šviežias, virtas ar keptas daržoves (išskyrus bulves) vartoja tik apie 60 proc., o šviežius vaisius ir uogas – 68,5 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų.Nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas yra rizikos veiksnys skatinantis neinfekcinių ligų atsiradimą ir vystymąsi. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, rodančių, kad daržovių vartojimas gali daryti įtaką žmogaus psichinei sveikatai [44].
24
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo vieta ir objektas
Atliekant tyrimą buvo laikomasi tyrimo etikos principų, gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas dėl tyrimo vykdymo (1 priedas). Tuo tikslu buvo įvertinta tiriamojo darbo anotacija, tiriamojo asmens informavimo forma, tiriamojo asmens sutikimo forma bei tyrimo anketa (2 priedas). Taip pat gautas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus leidimas vykdyti tyrimą Klaipėdos miesto ikimokyklinėse ugdymo įstaigose (3 priedas) bei privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų leidimai atlikti tyrimą (4 priedas). Atlikta antrinių duomenų analizė ir kiekybinis tyrimas.
Valgiaraščių analizės metodika. Atliekant antrinių duomenų analizę, buvo nagrinėjami darželio grupių valgiaraščiai (4-7 m. amžiaus vaikai), iš tyrime dalyvavusių (dalyvavo 24 ikimokyklinio ugdymo įstaigos), atsitiktinai atrinktų dviejų ikimokyklinio ugdymo įstaigų (privati ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir valstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga). Nagrinėti savaitės laiko valgiaraščiai (5 priedas), pagal kuriuos vaikai buvo maitinami 2018 m. balandžio mėn. Šie valgiaraščiai buvo sudaryti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. V-998 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 964 ,,Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinėse globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ reikalavimais. Atliekant valgiaraščių analizę laikytasi tyrimo etikos principų: informavimo, konfidencialumo, anonimiškumo (analizuojant rezultatus nenurodyti ikimokyklinių ugdymo įstaigų pavadinimai), savanoriškumo (analizuojami valgiaraščiai gavus ikimokyklinio ugdymo įstaigų pritatimą).
25 tėvams, kurių vaikai patenka 4-7 metų amžiaus grupę. Anketas užpildė tie vaikų tėvai, kurie apklausos dieną atvedė savo vaikus į ikimokyklinio ugdymo įstaigą ir sutiko dalyvauti tyrime. Tyrimas buvo vykdomas 2018 m. balandžio mėn. Iš viso išdalinta 540 anketų. Surinktos 391 anketos (grįžtamumas 72,4 proc.), tinkamos analizuoti 377 anketos, kuriose atsakyta į daugiau nei pusę klausimų (atsako dažnis 69,8 proc.).
81,4 proc. tyrime dalyvavusių vaikų lankė privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, 18,6 proc. valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Vaikai pagal amžių buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes – 1-3 m. amžiaus (lanko lopšelio grupę) ir 4-7 m. amžiaus (lanko darželio grupę). 4 lentelėje pateikiamas ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių.
4 lentelė. Vaikų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių n(proc.)
AMŽIUS IŠTIRTA
Mergaitės Berniukai
1-3 m. 88 (50) 88 (50)
4-7 m. 112 (55,7) 89 (44,3)
Iš viso 200 (53,1) 177 (46,9)
Kaip matyti iš 4 lentelėje pateiktų duomenų tyrime dalyvavo daugiau mergaičių nei berniukų (atitinkamai 53,1 proc. ir 46,9 proc.). Daugiau tinkamų analizuoti anketų buvo gauta iš tėvų, kurie augina 4-7 m. amžiaus vaikus nei iš tų, kurie augina 1-3 m. amžiaus vaikus.
5 lentelėje pateikiamas vaikų tėvų socialinio statuso pasiskirstymas.
5 lentelė. Vaikų tėvų socialinio statuso pasiskirstymas n(proc.) SOCIALINIS
STATUSAS VAIKO TĖVAI
Mama Tėtis
Dirbantis 305 (80,9 proc.) 366 (97,1 proc.)
Studentas 13 (3,4 proc.) 2 (0,5 proc)
Namų šeimininkas 47 (12,5 proc.) -
26 Beveik visi vaikų tėčiai ir didžioji dalis mamų yra dirbantys (atitinkamai 97,1 proc. ir 80,9 proc.). Studijuojančių mamų yra beveik 7 kartus daugiau nei studijuojančių tėčių. Bedarbių mamų ir tėčių yra nedidelė, neženkliai besiskirianti dalis (atitinkamai 3,2 proc. ir 2,4 proc.). 12,5 proc. mamų yra namų šeimininkės, tėčių priklausančių šiam socialiniam statusui nebuvo (5 lentelė).
Didžioji dalis (89,7 proc.) tyrime dalyvavusių vaikų gyvena su abiem tėvais, beveik dešimtadalis – tik su mama, gyvenantys tik su tėčiu arba su kitais artimaisiais/globėjais nesudarė net 1 proc.
2.2. Apklausos vykdymo metodika
Kiekybiniam tyrimui atlikti buvo pasirinktas apklausos raštu metodas. Buvo sudarytas ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvų/globėjų socio-demografinei apklausai skirtas klausimynas. Jį sudarė 24 atviro ir uždaro tipo klausimai. Klausimai suskirstyti į 3 dalis:
I dalis (6 klausimai). Demografiniai klausimai (lytis, amžius, ikimokyklinės ugdymo įstaigos tipas, vaiko šeimyninė padėtis, jo tėvų išsilavinimas ir socialinis statusas).
II dalis (6 klausimai). Subjektyvią vaiko sveikatą atskleidžiantys klausimai (subjektyvus sveikatos vertinimas, simptomai pasireiškiantys dėl vitaminų ar mineralinių medžiagų trūkumo, apetito vertinimas, virškinimo problemos ir jų dažnumas).
III dalis (12 klausimų). Maitinimo ir paslaugų kokybę padedantys nustatyti klausimai (maitinimo paslaugų, tiekiamo maisto ir jo kiekio vertinimas, programų skatinančių pieno ir vaisių produktų vartojimą vykdymas).
27
2.3. Statistinė duomenų analizė
28
3. TYRIMO REZULTATAI
3.1. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų valgiaraščių analizė
Atliekant privačios ir valstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos valgiaraščių analizę buvo vertinami pusryčių, pietų ir vakarienės metu pateikiami patiekalai. Nagrinėjant pusryčiams tiekiamą maistą, pastebima, kad dažniausia vaikams kaip pagrindinis patiekalas buvo tiekiama įvairių kruopų košė (avižinė, perlinė, manų, ryžių, kukurūzų ir kt.), kuri gardinama sviestu, trintomis uogomis, uogiene. Tiek vieno, tiek kito tipo ugdymo įstaigose vieną kartą per savaitę pusryčiams buvo tiekiami kiaušiniai (virti, omletas). Prie kiaušinių tiekiamos daržovės ir viso grūdo duona su sviestu. Iš gėrimų pusryčių metu tiekiamos įvairios nesaldintos arbatos, privačioje ugdymo įstaigoje buvo tiekiama ir saldinta kakava su pienu. Pietų metu vaikams buvo tiekiamos įvairios sriubos, kurių sudėtyje buvo daržovių, kruopų, mėsos. Prie sriubos buvo tiekiama viso grūdo duona. Dažniausia kaip pagrindinis pietų patiekalas buvo tiekiama įvairi mėsa su garnyru ir daržovėmis. Tiek privačioje, tiek valstybinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vieną kartą per savaitę pietums buvo tiekiamas žuvies patiekalas. Garnyrui dažniausia tiekiamos virtos bulvės arba bulvių košė bei kruopos, pastarosios dažniau buvo tiekiamos privačioje ugdymo įstaigoje. Abiejose įstaigose pietų metu vaikams tiekiamos įvairios daržovės ir salotos (kopūstų salotos su morkomis/agurkais/pomidorais, morkų ir burokėlių salotos bei pastarnokai, morkos, pomidorai, žirneliai ir kt.), kurios gardinamos alyvuogių aliejumi. Šalia maisto vaikams buvo tiekiamas vanduo, kuris pagardintas citrina, agurku, mėtų lapeliais, apelsinu. Vakarienės metu abiejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose dažniausiai buvo tiekiami patiekalai iš varškės (varškėčiai, varškės apkepas, varškės spygliukai), miltiniai patiekalai (makaronai, lietiniai, sklindžiai), patiekalai dažniausia gardinami grietine, natūraliu jogurtu, šaldytomis trintomis uogomis. Nustatyta, kad abiejose ugdymo įstaigose vieną kartą per savaitę vakarienės metu buvo tiekiami konditerijos gaminiai (riestainiai, bandelės). Vakarienės metu tiekiamos įvairios nesaldintos arbatos. Taigi, aptarus kiekvieno valgymo metu tiekiamus patiekalus, galima teigti, kad vaikų mityba abiejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra gana įvairi.
29
6 lentelė. Privačios ir valstybinės ikimokyklinio ugdymo įstaigos savaitės laiko vaikų
maitinimo valgiaraščio energinės vertės ir maistinių medžiagų kiekiai
Ikimokyklinės ugdymo įstaigos tipas
Savaitės diena Maisto davinio energetinė vertė
Baltymai, g Riebalai, g Angliavandeniai, g Iš viso, kcal
Valstybinis Pirmadienis 57,277 53,378 151,341 1276,215 Antradienis 60,058 43,142 171,062 1277,58 Trečiadienis 42,225 48,088 170,474 1226,853 Ketvirtadienis 50,557 49,255 153,807 1224,989 Penktadienis 53,814 49,842 169,969 1285,294 Privatus Pirmadienis 66,243 49,562 178,341 1425,394 Antradienis 64,263 49,862 161,948 1353,602 Trečiadienis 70,183 47,662 169,338 1387,042 Ketvirtadienis 65,133 46,562 170,338 1360,942 Penktadienis 63,223 45,565 191,343 1428,349
Taigi, matome, kad dažniausiai rekomendacijų neatitinka paros energetinė vertė, privačioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje neženkliai mažesnės energetinės vertės maisto davinys vaikams buvo tiekiamas tris dienas, o valstybinėje – visomis dienomis. Taip mat valstybinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje buvo nustatytas neženklus angliavandenių kiekio neatitikimas, 2 dienas paros angliavandenių kiekis gaunamas su maistu buvo neženkliai mažesnis nei yra rekomenduojama. Valstybinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje baltymų ir riebalų paros kiekis atitiko rekomendacijas. Privačioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje visų maistinių medžiagų paros kiekiai atitiko rekomendacijas.
3.2. Subjektyvus ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos vertinimas
30 2 = 14,2, lls = 3, p = 0,003
1 pav. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tipo ryšys su vaiko sveikatos vertinimu
31 Taip pat reikšmingas ryšys buvo aptiktas tarp mamos išsilavinimo ir vaiko sveikatos vertinimo
(2 = 29,8, lls = 12, p = 0,003). Didesnė dalis vaikų, kurių sveikata buvo apibūdinta kaip „labai gera“ turėjo mamas, kurių išsilavinimas buvo aukštasis. 39,3 proc. vaikų sveikata kaip „labai gera“ buvo apibūdinta tų, kurių mamos turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 33,3 proc. – aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, 15,7 proc. – aukštesnįjį išsilavinimą, 26,8 proc. – vidurinį išsilavinimą, 14,3 proc. – nebaigtą vidurinį išsilavinimą. Didžiausią dalis vaikų, kurių sveikata įvertinta „vidutiniškai“, buvo tarp tų, kurių mamų išsilavinimas – nebaigtas vidurinis (42,9 proc.). Tarp visų tiriamųjų buvo tik vienas vaikas, kurio sveikata buvo įvertinta „blogai“, šio vaiko mama turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą (0,6 proc.).
Statistiškai reikšmingą ryšį nustatėme tarp tėčio socialinio statuso bei vaiko sveikatos vertinimo (2 = 12,7, lls = 6, p = 0,047). 33,1 proc. vaikų, kurių tėčiai yra dirbantys, sveikata buvo apibūdinta kaip „labai gera“, 60,4 proc. – „gera“, 6,3 proc. – „vidutiniška“, 0,3 proc. – „bloga“. Po lygiai pasiskirstė vaikų sveikatos įvertinimas – „labai gera“ ir „gera“ tarp tų vaikų, kurių tėčiai buvo studentai. 66,7 proc. – „gerai“ ir 33,3 proc. – „vidutiniškai“ buvo įvertinta tų vaikų sveikata, kurių tėčiai yra bedarbiai. Taigi daugiau nei penkis kartus dažniau sveikata yra apibūdinama kaip „vidutiniška“ tarp vaikų, kurių tėčiai yra bedarbiai lyginant su dirbančiais.
2 = 7,1, lls = 2, p = 0,028
2 pav. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tipo ryšys su virškinimo problemomis sukeltomis dėl
32 Tyrimo metu buvo ieškoma ryšio tarp ikimokyklinio ugdymo įstaigos tipo ir virškinimo problemų sukeltų dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigoje suvalgyto maisto. Tik maža dalis respondentų, kurių vaikai lanko valstybines ir privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas nurodė, kad jų vaikams pasireiškusių virškinimo problemų priežastis buvo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje suvalgytas maistas (atitinkamai 2 proc. ir 1,4 proc.). Daugiausia tėvų, kurių vaikai lanko tiek valstybines, tiek privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, nurodė, kad ten suvalgytas maistas virškinimo problemų nesukelia (atitinkamai 52,4 proc. ir 70 proc.). Teigusių, kad nežino ar virškinimo problemas sukelia ikimokyklinio ugdymo įstaigoje suvalgytas maistas, 1,5 karto daugiau tarp tėvų, kurių vaikai lanko valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Statistinės analizės metu pastebėta, kad didesnė dalis vaikų neturėjusių virškinimo problemų yra tarp lankančių privačias ikimokyklines ugdymo įstaigas, duomenys yra statistiškai reikšmingi (2 = 7,1, lls = 2, p = 0,028), nors ryšys tarp jų yra silpnas. Kramerio V ryšio stiprumo koeficientas lygus 0,138 (2 pav.).
Dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigose suvalgyto maisto vaikai patiria ne tik virškinimo problemų, bet kartais pasitaiko ir apsinuodijimo maistu atvejų. Dėl apsinuodijimo maistu pasireiškia virškinimo sistemos sutrikimai, iš kurių dažniausi vėmimas, viduriavimas, pykinimas bei pilvo skausmas.
2 = 12,1, lls = 2, p = 0,02
3 pav. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tipo ryšys su apsinuodijimu dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigoje
33 Analizuojant statistinius duomenis buvo ieškoma ryšio tarp ikimokyklinio ugdymo įstaigos tipo ir patirto apsinuodijimo dėl ikimokyklinio ugdymos įstaigoje svalgyto maisto. 3 paveiksle matyti, kad 6,5 karto daugiau vaikų, apsinuodijusių ugdymo įstaigoje suvalgytu maistu buvo valstybinėse nei privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Beveik visi vaikai lankantys privačias ir trys ketvirtadaliai valstybines ugdymo įstaigas nebuvo patyrę apsinuodijimo dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigoje suvalgyto maisto. 3,5 karto daugiau respondentų nurodžiusių, kad nežino ar vaikas buvo apsinuodijęs ikimokyklinio ugdymo įstaigoje suvalgytu maistu, buvo tarp leidžiančių vaikus į valstybines nei privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Galima teigti, kad vaikų apsinuodijusių ikimokyklinio ugdymo įstaigoje suvalgytu maistu dalis statistiškai reikšmingai mažesnė tarp lankančių privačias nei valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas (2 = 12,1, lls = 2, p = 0,02), nors tarp jų ryšys yra silpnas (Kramerio V koeficientas – 0,179).
Vitaminai ir mineralinės medžiagos yra labai svarbūs normaliai organizmo veiklai, be jų nevyktų daugelis gyvybiškai svarbių organizmo reakcijų. Analizuojant vaikų subjektyvią sveikatą, buvo domimasi ar vaikams pasireiškia simptomai dėl vitaminų ir mineralų trūkumo ir kaip tai pasiskirsto tarp amžiaus grupių.
2 = 9,7, lls = 1, p = 0,002
34 4-7 m. amžiaus vaikų buvo 2,5 karto daugiau tokių, kuriems simptomai pasireiškė nei nepasireiškė. Galima teigti, kad vyresni ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniau jaučia simptomus dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo nei jaunesni. Simptomų pasireiškimas dėl vitaminų ar mineralinių medžiagų trūkumo priklauso nuo amžiaus, duomenys statistiškai reikšmingi (2 = 9,7, lls = 1, p = 0,002) (4 pav.).
Analizuojant įvairių tyrimų rezultatų duomenis, pastebima, jog aukštesnį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai jau nuo gimimo maitinami sveikiau, skiriamas didesnis dėmesys siekiant aprūpinti vaiko organizmą visomis maistinėmis medžiagomis. Todėl ir mūsų tyrime dalyvavusių respondentų buvo klausiama apie jų išsilavinimą, norint nustatyti šio veiksnio įtaką ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybai.
5 pav. Mamos išsilavinimo skirstinys 6 pav. Tėčio išsilavinimo skirstinys
Tarp anketinėje apklausoje dalyvavusių tėčių ir mamų įgijusių aukštąjį universitetinį išsilavinimą nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (2 = 150,681, lls = 16, p = 0,000). Aukštąjį universitetinį išsilavinimą turėjo 1,5 karto daugiau mamų (45,9 proc.) nei tėčių (30,2 proc.) (5 pav. ir 6 pav.). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2017 m.: 34,8 proc. moterų ir 26,5 proc. vyrų buvo įgiję aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, 29,4 proc. moterų ir 40 proc. vyrų turėjo vidurinį su profesine kvalifikacija, vidurinį, pagrindinį su profesine kvalifikacija, 9,8 proc. moterų ir 10,5 proc. vyrų turėjo pagrindinį, pradinį su profesine kvalifikacija, 7,4 proc. moterų ir 5,5 proc. vyrų turėjo pradinį, 18,5 moterų ir 17,4 proc. vyrų turėjo specialųjį vidurinį, povidurinį išsilavinimą [31]. Lyginat su Lietuvos vidurkiu matyti, jog tyrime dalyvavusių mamų, įgijusių aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą buvo 2,4 karto, tėčių – 2,8 karto daugiau.
35
7 lentelė. Vaikui duodamų vitaminų rūšis, priklausomai nuo vaiko mamos išsilavinimo (proc.) Vitaminai ir
mikroelementai
Vaiko mamos išsilavinimas 2, lls, p
Nebaigtas vidurinis
Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis
neuniversi-tetinis Aukštasis universitetinis Vitaminas A - 8,9 9,8 11,1 16,1 2 = 1,2, lls = 4, p = 0,882 Vitaminas C 42,9 42,9 37,3 43,3 40,5 2 = 0,6, lls = 4, p = 0,962 Vitaminas D 42,9 39,3 45,1 37,8 41,6 2 = 0,8, lls = 4, p = 0,933 Vitaminas E 14,3 3,6 5,9 11,1 6,9 2 = 3,7, lls = 4, p = 0,448 B grupės vitaminai 28,6 3,6 13,7 15,6 8,7 2 = 8,8, lls = 4, p = 0,065 Kalcis 28,6 8,9 7,8 8,9 15 2 = 5,5, lls = 4, p = 0,239 Geležis 14,3 5,4 7,8 14,4 8,1 2 = 5,6, lls = 8, p = 0,686 Magnis 28,6 1,8 5,9 4,4 7,5 2 = 9,0, lls = 4, p = 0,06 Kalis 14,3 - 3,9 3,3 4 2 = 4,6,lls = 4, p = 0,320 Cinkas - 1,8 7,8 5,6 5,8 2 = 2,5, lls = 4, p = 0,320 Multivitaminai 28,6 35,7 29,4 35,6 39,9 2 = 5,3, lls = 8, p = 0,718 Žuvų taukai 42,9 62,5 54,9 54,4 68,2 2 = 65,3, lls = 12, p = 0,0
Tyrimo metu buvo ieškoma ryšio tarp tam tikrų vitaminų ir mikroelementų duodamų vaikams ir mamos išsilavinimo. Kaip matome iš 7 lentelėje pateiktų duomenų dažniausiai mamos savo vaikams, nepriklausomai nuo išsilavinimo, duodavo šių vitaminus – vitaminas C, vitaminas D, multivitaminai. Patys populiariausi buvo žuvų taukai, kuriuos net ketvirtadaliu didenė dalis savo vaikams duodavo moterys su aukštuoju universitetiniu išsilavinimui nei moterys su nebaigtu viduriniu išsilavinimu. Duomenys statistiškai reikšmingi ir patikimi (2 = 65,3, lls = 12, p = 0,0).
36 2 = 8,7, lls = 3, p = 0,033
7 pav. Žuvų taukų vartojimo ryšys su miego sutrikimu, nervingumu, hiperaktyvumu ir galvo skausmu
Iš 7 pav. matome, kad net ketvirtadaliu didesnei daliai vaikų, kurie vartojo žuvų taukus, šie simptomai nepasireiškė lyginant su tais, kurie jų nevartoja. Duomenys statistiškai reikšmingi ir patikimi (2 = 8,7, lls = 3, p = 0,033).
3.3. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamo maitinimo paslaugos vertinimas
Toliau analizuojant anketinės apklausos duomenis, pereinama prie klausimų, kurie atspindi ikimokyklinėse ugdymo įstaigose tiekiamą maitinimą ir jo kokybės vertinimą.
37 2 = 31,2, lls = 4, p = 0,000
8 pav. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tipo ryšys su teikiamos maitinimo kokybės vertinimu
Statistinės duomenų analizės metu buvo siekiama rasti sąsajas tarp ikimokyklinio ugdymo įstaigos tipo ir maitinimo kokybės. 8 paveiksle matyti, kad daugiau nei dvigubai didesnė dalis, respondentų, kurių vaikai lanko privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas maitinimo kokybę įvertino „labai gerai“ lyginant su tais, kurių vaikai lanko valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Panaši dalis respondentų tiek vienose, tiek kitose ikimokyklinio ugdymo įstaigose teikiamo maitinimo kokybę įvertino „gerai“. Maitinimo kokybę „vidutiniškai“ įvertino ženkliai didesnė dalis valstybines nei privačias įstaigas lankančių vaikų tėvai (atitinkamai 19,9 proc. ir 1,4 proc.). Tik labai maža dalis respondentų valstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamą maitinimo kokybę įvertino „blogai“ ir „labai blogai“ (atitinkamai 0,7 proc. ir 0,3 proc.), taip vertinančių privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų teikiamą maitinimo kokybę nebuvo. Beveik visi tėvai, kurių vaikai lanko privačias ikimokyklines ugdymo įstaigas, maitinimo kokybę vertino „labai gerai“ arba „gerai“. Galime teigti, kad geriau maitinimo kokybė yra vertinama privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose nei valstybinėse, duomenys statistiškai reikšmingi (2 = 31,2, lls = 4, p = 0,000).
38
8 lentelė. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje tiekiamo maisto apibūdinimas (proc.) Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje
patiekiamo maisto apibūdinimas
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tipas 2, lls, p Valstybinis Privatus Maistas skanus 57 57,1 2 = 0,00, lls = 1, p = 0,983 Maistas neskanus 6,5 4,3 2 = 0,494, lls= 1, p = 0,482 Maistas per kietas (netinkamas terminis
apdorojimas)
2,3 - 2 = 1,6, lls = 1, p = 0,202 Maistas patiekiamas per karštas 1,6 - 2 = 0,458, ll = 1,
p = 0,498
Maistas patiekiamas jau ataušęs 13 - 2 = 0,922, lls= 1,
p = 0,337 Patiekalai patiekiami su per dideliu kiekiu
padažo
1 1,4 2 = 0,111, lls= 1, p = 0,739 Maiste per mažai prieskonių (pvz.: druskos,
cukraus
5,9 - 2 = 4,562, ll = 2, p = 0,102
Nepatinka maisto patiekimas (atrodo neskaniai, susidėvėję indai ir stalo įrankiai)
3,3 1,4 2 = 0,673, lls= 1, p = 0,412
Vaikas nekalba apie patiekiamą maistą 27 27,1 2 = 0,000, lls =1, p = 0,985
Didžiausia vaikų dalis tiek valstybinėse, tiek privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose maistą apibūdino kaip skanų. Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis vaikų privačiose ir valstybinėse ikimokyklinio ugdymo įstaigose, jų tėvų teigimu, neišreiškia savo nuomonės apie patiekiamą maistą. Trečias pagal dažnumą, ikimokyklinio ugdymo įstaigoje tiekiamo maisto apibūdinimas – maistas neskanus, taip maistą apibūdino neženkliai daugiau valstybines nei privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantys vaikai (atitinkamai 6,5 proc. ir 4,3 proc.). Statistiškai reikšmingų ryšių tarp ikimokyklinėse ugdymo įstaigose tiekiamo maisto apibūdinimo ir įstaigos tipo nenustatyta (8 lentelė).
39 2 = 8,7, lls = 2, p = 0,013
9 pav. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos tipo ryšys su tam tikrų maisto produktų trūkumu valgiaraštyje
Apklausoje dalyvavusių tėvų buvo klausiama ar pasigenda tam tikrų maisto produktų ikimokyklinio ugdymo įstaigos valgiaraštyje. Beveik 10 kartų daugiau tėvų, kurių vaikai lanko valstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas nurodė, kad valgiaraštyje trūksta tam tikrų maisto produktų. Tarp šių dviejų tipų įstaigų po lygiai pasiskirstė teigiančių, kad valgiaraštyje tik kartais trūksta tam tikrų maisto produktų (po 14,3 proc.). Didžioji dalis respondentų tiek valstybinėje (72 proc.), tiek privačioje (84,3 proc.) ikimokyklinio ugdymo įstaigoje teigia, kad valgiaraštyje nieko netrūksta. Taigi galima teigti, kad valstybinėse ugdymo įstaigose tam tikrų maisto produktų valgiaraštyje yra pasigendama dažniau, duomenys statistiškai reikšmingi (2 = 8,7, lls = 2, p = 0,013) (9 pav.).
40
10 pav. Produktai, kurių visada trūksta vaiko valgiaraštyje, tėvų nuomonės skirstinys n(proc.)
Daugiausia tėvų, iš pareiškusių savo nuomonę, teigė, kad visada trūksta daržovių ir iš jų paruoštų patiekalų (46,7 proc.). Beveik ketvirtadalis tėvų, kurie nurodė vieną ar kitą produktą, visada pasigenda vaisių ir uogų įvairovės. Po dešimtadalį tėvų visada pasigenda mėsos ir žuvies bei prieskonių, kuriais gausiau būtų gardinami gaminami patiekalai bei patiekiama arbata su cukrumi. Keletas tėvų nurodė, kad visada pasigenda ankštinių augalų, riešutų bei pieno produktų, tokių kaip kefyras, jogurtas, sūreliai (10 pav).
41 valgiaraštyje pasigenda lietinių/blynelių su varškę ir ankštinių augalų (po 9,5 proc.). Po 4,8 proc. respondentų buvo nurodžiusių, kad norėtų, jog jų vaiko lankomoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje kartais į valgiaraštį būtų įtraukta: sveikuoliškų duonos kepinių, saldumynų, žaliųjų koktelių/šviežiai spaustų sulčių, sumuštinių su sūriu/dešra vietoje duoniukų su daržovių užtepėlėmis (11 pav.). Taigi, matome, kad dažniausiai tėvai pasigenda daržovių ir vaisių.
9 ir 10 lentelėse pateiktas maisto produktų grupių kiekio palyginimas tarp skirtingo tipo ikimokyklinio ugdymo įstaigų bei nurodomi statistiškai reikšmingi skirtumai.
9 lentelė. Valstybinėje ugdymo įstaigoje gaunamos maisto produktų grupės ir jų priklausomybė nuo
ikimokyklinės ugdymo įstaigos tipo (proc.)
Maisto produktų
grupės Valstybinis
2, lls, p
