LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

EKSTREMALIOSIOS MEDICINOS KATEDRA

Eglė Žukauskaitė

PAROS LAIKO, SAVAITĖS DIENOS, MĖNESIO IR METŲ LAIKO SĄSAJOS

SU PACIENTŲ, GMP GAIVINTŲ PO ŠIRDIES SUSTOJIMO UŽ LIGONINĖS

RIBŲ, GAIVINIMO REZULTATAIS

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas:

Dr. Asta Krikščionaitienė

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 3

2. SUMMARY ... 4

3. PADĖKA ... 5

4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5

6. SANTRUMPOS ... 6 7. SĄVOKOS ... 7 8. ĮVADAS ... 8 9. DARBO TIKSLAS ... 9 10. DARBO UŽDAVINIAI ... 9 11. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

11.1 Įvykio vietos įtaka gaivinimų dažniui ir išeitims ... 10

11.2 Laiko sąsajos su gaivinimų skaičiumi ... 11

11.3 Laiko sąsajos su gaivinimo išeitimis ... 12

12. TYRIMO METODIKA ... 14

13. REZULTATAI ... 15

13.1 Išeitys po staigios mirties už ligoninės ribų ... 16

13.2 Sąsajos tarp GMP gaivinimų skaičiaus ir paros laiko, savaitės dienos, mėnesio ir metų laiko ... 17

13.2.1 Paros laikas ... 17

13.2.2 Savaitės diena... 18

13.2.3 Mėnesis ... 18

13.2.4 Metų laikas ... 19

13.3 Sąsajos tarp GMP gaivinimų rezultatų ir paros laiko, savaitės dienos, mėnesio ir metų laiko ... 19

13.3.1 Paros laiko sąsajos su gaivinimo rezultatais ... 19

13.3.2 Savaitės dienos sąsajos su gaivinimo rezultatais ... 20

13.3.3 Mėnesio sąsajos su gaivinimo rezultatais ... 20

13.3.4 Metų laiko sąsajos su gaivinimo rezultatais ... 21

14. REZULTATŲ APTARIMAS ... 22

1. SANTRAUKA

Darbo pavadinimas: Paros laiko, savaitės dienos, mėnesio ir metų laiko sąsajos su pacientų, GMP

gaivintų po širdies sustojimo už ligoninės ribų, gaivinimo rezultatais

Tyrimo tikslas: Įvertinti, sąsajas tarp širdies sustojimo už ligoninės ribų dažnio bei gaivinimo rezultatų

bei paros laiko, savaitės dienos, mėnesio ir metų laiko.

Metodai ir tyrimo dalyviai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu analizuojamos Lietuvos

sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pacientų, patyrusių širdies sustojimą už ligoninės ribų ir gaivintų GMP medikų, GMP kortelės ir ligos istorijos.

Rezultatai: 2018 m. GMP gaivino 253 pacientus, kuriuos ištiko širdies sustojimas už ligoninės ribų.

Buvo analizuojamos pacientų 81 ligos istorija. Tyrime dalyvavo 183 (69,85 proc.) vyrai ir 79 (30,15 proc.) moterys. Pacientų amžius svyravo nuo 20 iki 99 metų, mediana 69 metai, vidutinis amžius buvo 68,13 ± 17,95 m. 30,9 proc. pacientų spontaninė kraujotaka atsinaujino gaivinimo metu, iš jų 94 proc. atvežti gyvi į ligoninę. 39, 8 proc. iš jų iš ligoninės išrašyti gyvi. 61,45 proc. širdies sustojimo atvejų Kauno mieste įvyko dieną, o 38,55 proc. įvyko nakties metu. Didžiausia dalis širdies sustojimų, tai yra 16,76 proc., įvyko pirmadieniais, o mažiausia -10,3 proc. ketvirtadieniais. Dažniausiai širdies sustojimas ištinka gruodžio mėnesį (10,7 proc.), o rečiausiai birželio mėnesį (5,1proc.). Žiemos metu šių įvykių skaičius būna didžiausias (29 proc.), o rudenį - mažiausias (20,5 proc.). Iš visų pacientų patyrusių širdies sustojimą dienos metu spontaninę kraujotaką atgavo 22,13 proc., o iki išrašymo iš ligoninės išgyveno 8%, atitinkamai nakties metu - 9,5 proc. ir 4,58 proc.. Pacientų spontaninės kraujotakos sugrįžimas dažniausias pastebėtas ketvirtadienį (50 proc.), rugpjūčio mėnesį (47,8 proc.). Dažniausiai spontaninės kraujotakos atsinaujinimas ir didesnis išgyvenamumas nustatytas vasarą – 42 proc. ir 24,2 proc..

Išvados: 1. 2018 metais Kauno mieste širdies sustojimas už ligoninės ribų įvyko 183 vyrams ir 79

moterims, kurių amžius buvo nuo 20 iki 99 metų. Gaivinimas taikytas 253 pacientams, iš kurių 81 pacientui atsinaujino spontaninė kraujotaka, o po gydymo 33 pacientai buvo išrašyti gyvi iš ligoninės. 2. Dažniausiai širdies sustojimas už ligoninės ribų Kauno mieste 2018 metais įvyko dienos metu. Paros laiko sąsajos su širdies sustojimo už ligoninės ribų dažniu yra statistiškai reikšmingos. 3. Daugiausiai širdies sustojimo už ligoninės ribų įvykių registruota pirmadieniais, gruodžio mėnesį ir žiemos sezono metu. Sąsajos tarp savaitės dienos, mėnesio ir metų laiko ir širdies sustojimo už ligoninės ribų dažnio nėra statistiškai reikšmingos. 4. Spontaninės kraujotakos atgavimas po širdies sustojimo už ligoninės ribų įvykio vietoje ir išgyvenamumas iki išrašymo iš ligoninės yra didesnis dienos metu nei nakties metu. 5. Po širdies sustojimo už ligoninės ribų, spontaninės kraujotakos atgavimas įvykio vietoje ir išgyvenamumas iki išrašymo iš ligoninės yra didesnis ketvirtadienį, rugpjūčio mėnesį ir vasaros

Raktiniai žodžiai: širdies sustojimas už ligoninės ribų (angl. OHCA), spontaninės kraujotakos

atsinaujinimas, pradinis gaivinimas

2. SUMMARY

Title: Variation of the results of the Out-of-Hospital Cardiac Arrest (OHCA) after resuscitation with

respect to time of the day, day of the week, month and season.

Aim of the study: To investigate an interaction between the frequency of patients resuscitated after

out-of-hospital cardiac arrest (OHCA) and outcomes and time of resuscitation, day of the week, month and season.

Results: In 2018 EMS treated 253 patients who experienced OHCA. 81 patient histories were analysed.

There was included 183 (69.85%) men and 79 (30.15%) women. Patient’s age was from 20 to 99 years, with a median of 69 years, with a mean age of 68.13 ± 17.95 years. ROSC achieved in 30.9% of patients, of which 94% were hospitalized. 39, 8% of them discharged from the hospital alive.

61.45% OHCA in Kaunas occurred during the daytime, and 38.55% occurred during the night. The mostly cardiac arrests occurred on Mondays- 16.76%, and the rarely on Thursdays- 10.3%. Monthly correlations show the highest frequency of OHCA in December (10.7%) and the lowest in June (5.1%). The number of OHCA events is highest in winter (29%) and lowest in autumn (20.5%). Of all patients who had OHCA during the daytime, 22.13%of them had ROSC and 8% of them survived to hospital discharge, compared with 9.5% and 4.58% during the night time. ROSC was most common in patients on Thursday (50%) and in August (47.8%). In most cases, the highest ROSC and survival to hospital discharge rates was found in the summer - 42% and 24.2%.

Conclusions:

1.183 men and 79 women whose age ranged from 20 to 99 had OHCA in Kaunas in 2018. Resuscitation was performed to 253 patients, of whom 81 had ROSC and 33 patients were discharged alive from hospital after treatment.

3. PADĖKA

Nuoširdžiai dėkoju savo baigiamojo magistrinio darbo vadovei lekt. Astai Krikščionaitienei už visokeriopą pagalbą, rūpestį, paramą ir patarimus atliekant šį tyrimą

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorei interesų konflikto nebuvo. Baigiamasis magistro darbas nebuvo remiamas.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

2020 m. Gruodžio 7 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras išdavė leidimą moksliniam-tiriamajam darbui atlikti Nr. BEC-MF-156

6. SANTRUMPOS

GMP - Greitoji medicinos pagalba CPR- Cardiopulmonary resuscitation OHCA- Out-of-hospital cardiac arrest ROSC- Return of spontaneous circulation MI- Miokardo infarktas

7. SĄVOKOS

Pradinis gaivinimas (ang. CPR)- kvėpavimo ir kraujotakos palaikymas ir (ar) atkūrimas atliekant

krūtinės ląstos paspaudimus ir dirbtinį kvėpavimą (įpūtimus), sustojus kraujotakai ir (ar) kvėpavimui. [1]

Spontaninės kraujotakos atsinaujinimas (ang. ROSC)- tai palaikomojo širdies ritmo atsistatymas,

kuris užtikrina viso kūno audinių perfuziją po širdies sustojimo. Tai siejama su reikšmingu kvėpavimo funkcijos atsistatymu. Pagrindiniai požymiai yra kvėpavimas, kosulys ar atsiradę judesiai ir apčiuopiamas pulsas arba išmatuojamas kraujospūdis. [2]

Širdies sustojimas už ligoninės ribų - funkcinis širdies mechaninio aktyvumo praradimas kartu su

sisteminės kraujotakos sutrikimu, kuris lemia perfuzijos nepakankamumą visuose kūno audiniuose, atsiradęs ne ligoninės aplinkoje. [3]

8. ĮVADAS

Lietuvoje 2018 m. mirė 39 574 žmonės, iš jų 19 024 vyrai ir 20 550 moterys. Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi- kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2018 m. sudarė 82,3 proc. visų mirties priežasčių. [4] Nuo kardiologinių ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 54,4 proc. todėl tai atžymima kaip pagrindinė širdies sustojimo priežastis. Staigiai sustojus širdies veiklai labai svarbu pirmoji pagalba- nedelsiant pradėtas gaivinimas, tačiau tai priklauso nuo įvykio laiko ir kitų aplinkybių. [3]

Staigi mirtis už ligoninės ribų apibrėžiama kaip funkcinis širdies mechaninio aktyvumo praradimas kartu su sisteminės kraujotakos nebuvimu, lemiantis perfuzijos nutrūkimą audiniuose ir atsirandantis ne ligoninės aplinkoje. [5] Kardiovaskulinės ligos yra pagrindinė mirties priežastis Europoje, 2017 m. ES šalyse mirė apie 1,7 milijono ir tai sudaro 37 proc. visų mirčių tais metais. Dažniausios priežastys- išeminė širdies liga (IŠL) ir insultas. Mirtingumas nuo IŠL yra didžiausias Lietuvoje, Vengrijoje, Slovakijos Respublikoje ir Latvijoje, pagal amžių standartizuoti rodikliai yra beveik keturis kartus didesni nei ES vidurkis. [6] Pastaruoju metu atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie nagrinėja staigaus širdies sustojimo rizikos veiksnius, vyksta įvairių diagnostikos ir gydymo metodų pritaikymas ir stebimas jų poveikis pacientams, atgaivintiems po staigios mirties. Nemažai pastangų dedama ir į visuomenės švietimą, aktyviai vykdomi pradinio gaivinimo mokymai, kadangi išgyvenamumas po staigios mirties galėtų būti reikšmingai pagerintas, jei daugiau įvykio liudininkų sugebėtų ir nebijotų atlikti pradinį gaivinimą (CPR). Tačiau svarbu ir kitos aplinkybės, kurios gali lemti geresnius išgyvenamumo rezultatus įvykus staigios mirties priepuoliui.

Remiantis tyrimo duomenimis, kuris buvo atliktas 2018 metais rytų Kinijoje, galima teigti, kad širdies sustojimo už ligoninės ribų atveju greitosios medicinos pagalbos (GMP) ir ligoninės personalo suteiktų paslaugų kokybė skiriasi priklausomai nuo paros laiko. [7] Norint optimizuoti medicininių įstaigų darbą reikalinga širdies sustojimo įvykių analizė.

Šio magistrinio darbo tikslas yra retrospektyviai išnagrinėti pacientų širdies sustojimo už ligoninės ribų dažnio ir gaivinimo rezultatų bei vėlesnių išeičių sąsajas su paros laiku, savaitės diena, mėnesiu ir metų laiku Kauno mieste 2018 metais.

9. DARBO TIKSLAS

Įvertinti sąsajas tarp širdies sustojimo už ligoninės ribų dažnio bei gaivinimo rezultatų bei paros laiko, savaitės dienos, mėnesio ir metų laiko.

10.

DARBO UŽDAVINIAI

1. Išanalizuoti už ligoninės ribų greitosios medicinos pagalbos medikų (GMP) gaivintų pacientų demografinius duomenis Kauno mieste 2018 m.

2. Nustatyti ir išanalizuoti sąsajas tarp GMP gaivinimų skaičiaus ir paros laiko, savaitės dienos, mėnesio ir metų laiko.

3. Nustatyti sąsajas tarp atgaivintų pacientų skaičiaus įvykio vietoje bei išgyvenamumo išrašymo iš ligoninės metu ir širdies sustojimo laiko (paros laiko, savaitės dienos, mėnesio ir metų laiko).

11.

LITERATŪROS APŽVALGA

Širdies sustojimas už ligoninės ribų yra dažna greitosios pagalbos kvietimo priežastis. Greitosios pagalbos atvykimo į įvykio vietą greitį lemia tokie veiksniai kaip įvykio vietos pasiekiamumas, atstumas iki jos, kelio dangos kokybė ir netgi paros metas. Todėl labai svarbu, kad tuo laiku, kol GMP važiuoja, pacientui būtų pradėtas pradinis gaivinimas. Remiantis užsienio literatūra nustatyta, kad svarbus veiksnys, didinantis spontaninį kraujotakos sugrįžimą- atgaivinimą (ROSC) yra vieta, kurioje įvyko staigi mirtis. ROSC tikimybė buvo beveik dvigubai didesnė, kai įvykis buvo fiksuotas viešumoje, o ne namuose ar kitoje neviešoje vietoje. [8,9]

Hideo Yasunaga ir kt. atliko tyrimą, kuriame nustatyta, kad tokie veiksniai kaip moteriška lytis, vyresnis pacientų amžius, staigi mirtis ne dėl širdies patologijos ir širdies sustojimai už ligoninės ribų vykę žiemą ir pavasarį mažina tikimybę išgyventi vieną mėnesį. [9] Tikimybė būti gyvam praėjus vienam mėnesiui yra 5,79 karto didesnė pacientams, kuriems atliktas pradinis gaivinimas, įskaitant defibriliaciją automatiniu išoriniu defibriliatoriumi. Tyrime taip pat nagrinėta įvykio vietos ypatybių įtaka. Labai didelio tankio vietovėse pacientų vieno mėnesio išgyvenamumas buvo reikšmingai didesnis (GS 1,64; 95 proc. PI, 1,44 -1,87; p <0,001) ir neurologiškai palankus 1 mėnesio išgyvenamumas (GS 1,47; 95 proc.). PI, 1,22–1,77; p <0,001), palyginti su labai mažo tankio vietovėmis. [9]

Kalbant apie įvykio vietą svarbu pabrėžti, kad įvykus mirčiai viešoje vietoje yra didesnė tikimybė sulaukti pirmosios pagalbos. Moksliškai įrodyta, kad sėkmingos gaivinimo išeitys priklauso nuo anksti pradėto gaivinimo, kurį greičiausiai gali suteikti šalia esantys žmonės. Švedijoje atliktame tyrime nustatyta, kad širdies sustojimo metu aktyvus liudininkų reagavimas ir pradėtas gaivinimas išgyvenamumo šansus padidina apie 4 kartus. [10] Kaimo ar kitose rečiau apgyvendintose vietovėse, kur dažniausiai veikla vyksta lauke, žmonės pratę būti vieni ir pagalbos sulaukti yra kur kas sunkiau. Kiti svarbūs aspektai- baimė pakenkti ir žinių stoka. [11] Pastebėjus staiga nukritusį žmogų visų pirma reikia mokėti įvertinti, kad jam sustojo širdis. Toliau reikia imtis greitų veiksmų- iškviesti GMP ir nedelsiant pradėti pradinį gaivinimą. [3] Tačiau toliau nuo miesto esančiose vietovėse, kur aukštas ne

11.2 Laiko sąsajos su gaivinimų skaičiumi

Visame pasaulyje širdies sustojimas už ligoninės ribų yra didelis visuomenės sveikatos iššūkis, Vidutiniškai tarp suaugusiųjų registruojama 55 širdies sustojimo už ligoninės ribų atvejai 100 000 gyventojų. [13] Kadangi problema išlieka aktuali ir šiomis dienomis, kyla diskusijos, ar paros laikas, savaitės diena ir mėnuo daro įtaką širdies sustojimo atsiradimui. Visgi atliktuose tyrimuose dažnai pateikiama skirtingos išvados ir nėra nusistovėjusios vieningos nuomonės.

2017 m. Nicole Karam ir kt. atliktame tyrime buvo analizuojama kuriuo metų, mėnesio ar paros laiku įvyksta daugiausia staigių mirčių. Paros laikas buvo padalintas į darbo ir ne darbo valandas. Darbo valandoms priskirtos darbo dienos, išskyrus šventines dienas, nuo 8:00 iki 18:00, kurios yra oficialios Prancūzijos ligoninių darbo valandos. Nedarbo valandos suskirtytos į darbo dienas nuo 18:00 iki 8:00 ir ne darbo dienas (savaitgaliai ir valstybinės šventės), kurių metu ligoninių medicinos ir paramedikų grupės yra sumažinamos. Tyrimo laikotarpiu buvo užregistruota 9834 staigios mirties už ligoninės ribų atvejų (vidutinis amžius 70,3 ± 17 metų, 62,1 proc. vyrų). Iš jų 6239 širdies sustojimai už ligoninės ribų (63,4 proc.) įvyko ne darbo metu. Nustatyta, kad du trečdaliai širdies sustojimų už ligoninės ribų įvyksta ne darbo valandomis, o jų išgyvenamumas yra 30 proc. mažesnis, lyginant su įvykusiu darbo valandomis. Šis mažesnis išgyvenamumo rodiklis daugiausia susijęs su staigios mirties liudininkų neteikta pagalba iki atvykstant GMP. Šios išvados pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant paskatinti širdies sustojimo liudininkus nedelsiant atlikti gaivinimą, kviesti pagalbą, nes tai padidina tikimybę išgyventi. [14]

2018 metais atliktame tyrime pastebėta, kad širdies sustojimo už ligoninės ribų dažnis Vroclavo mieste buvo 102 atvejai 100 000 gyventojų, panašiame Daniels ir kt. tyrime Italijos Udinės rajone fiksuota 123 atvejų skaičius 100 000 gyventojų. [15] Sergamumas Vienoje, pasak Nürnberger ir kt., buvo 207 atvejų 100 000 gyventojų. [16] Kitoje Europos dalyje 100 000 gyventojų tenka apie 55– 113 atvejų per metus. [17] Staigių mirčių skaičius per metus Lietuvoje nėra žinomas, nes Lietuva neturi staigių mirčių registro. Tačiau dažnio skirtumai skirtingose šalyse greičiausiai priklauso nuo anksčiau minėtų dalykų.

Kitame 2018 m. skandinavų publikuotame tyrime tirta laiko kaitos įtaką širdies sustojimo dažniui. Į tyrimą buvo įtraukta 15 812 pacientai gyvenantys šiaurinėje Švedijos dalyje, kuriems 1989- 2009 metais įvyko širdies sustojimas. Laiko įtaka buvo analizuojama skirtingose grupėse, atsižvelgiant į valandą, savaitės dieną ir mėnesį, kada užregistruotas širdies sustojimo laikas. Paros laikas buvo padalintas į keturias laiko grupes: 00:00–05:59, 06:00–11:59, 12:00–17:59 ir 18:00–23:59. Nustatyta, kad dažniausiai širdies sustojimas už ligoninės ribų nutinka vidudienio metu, t.y. 12:00–17:59, tai sudarė 29 proc. visų atvejų, vėliau sekė ryto laikas 06:00–11:59 (27 proc.). Lyginant savaitės dienų įtaką, daugiausia įvykių buvo pastebėta šeštadieniais (17 proc.). Stebint širdies sustojimo sąsajas su mėnesiu,

daugiausiai įvykių buvo sausio mėnesį (11 proc.), po jo sekė gruodis (9 proc.). Gauti rezultatai apie savaitės dienas siejami su elgesio pokyčiais savaitgalio metu- padidėjęs alkoholio vartojimas, didesnis fizinis aktyvumas. O mėnesio įtaka labiausiai siejama su žema aplinkos temperatūra bei šventiniu laikotarpiu, kai patiriama daugiau streso ir atidėliojamas kreipimąsis gauti medicininę pagalbą laiku.[18]

H.-R. Arntz ir kt. atliktame tyrime stebėta cirkadinių ritmų ir sezoninių pokyčių įtaka ūmioms širdies ligoms. Tyrime dalyvavo 24 061 pacientai nuo 18 metų, kuriems buvo nustatyta širdies sustojimo už ligoninės ribų diagnozė. Nustatytas reikšmingas staigios mirties dažnio skirtumą savaitės metu (P <0,0001), mažiausiai širdies sustojimo atvejų sekmadieniais (n = 3143) ir daugiausiai pirmadieniais (n = 3721). Padidėjimas nuo sekmadienio iki pirmadienio buvo dar ryškesnis pacientams iki 65 metų (23,6 proc.), nei vyresniems nei 65 metų pacientams (15,7 proc.).Taip pat nustatytas reikšmingas sezonų įtakos skirtumas (P <0,0001), didžiausias širdies sustojimo dažnis buvo gruodžio mėnesį (n = 2214), o mažiausias liepą (n = 1769). Lyginant sezoninius 3 mėnesių intervalus, atvejų skaičius didžiausias buvo žiemą (n = 6493) ir mažiausias vasarą (n = 5472). [19]

Taigi laiko įtaka pastebima daugelyje tyrimų, tačiau reikėtų vadovautis standartizuotais kriterijais, kad būtų galima prieiti vieningos išvados ir gauti reikšmingus rezultatus.

11.3 Laiko sąsajos su gaivinimo išeitimis

Staigi mirtis pacientą gali ištikti bet kuriuo paros metu. Didesnė tikimybė gauti skubią pagalbą iš įvykio liudininkų yra dieną, o GMP komandos pagalbą suteikti pasiruošusios visą parą. Tačiau GMP narių pastangos ir reakcija gali skirtis tamsiuoju ir šviesiuoju paros metu ir tai gali daryti didelę įtaką pacientų po staigios mirties išeitims.[20] Keletas tyrimų parodė, kad pacientų išgyvenamumo rezultatų skirtumas širdies sustojimui įvykus dienos ir nakties metu buvo statistiškai reikšmingas. Dienos metu širdies sustojimas už ligoninės ribų buvo siejamas su žymiai efektingesniu gaivinimu nei nakties metu, registruota daugiau spontaninės kraujotakos atsinaujinimo atvejų įvykio metu bei nustatytas didesnis vieno mėnesio išgyvenamumas[7,20]. Visgi atsiranda tyrimų, kurių metu nepavyko parodyti širdies sustojimo už ligoninės ribų įvykio laiko įtakos išgyvenamumui. 2018m. atliktame kohortiniame tyrime kalbama apie paros laiko santykį su pacientų gyvenimo prognoze po miokardo infarkto (MI)

Kinijos universitete buvo atlikta pirmoji meta-analizė, apžvelgianti kelių studijų rezultatus, kuriose buvo tiriamos laiko sąsajos su staigių mirčių už ligoninės ribų dažniu ir išeitimis. Apžvalgoje buvo atrinkti 8 tyrimai. Pacientai patyrę staigią mirtį už ligininės ribų buvo suskirstyti į du pogrupius pagal laiką: pirmame paros laikas buvo skirstomas į du laikotarpius (dieną ir naktį), o antrame į tris (dieną, vakarą ir naktį). Abiejuose pogrupiuose buvo nusatytas statistiškai reikšmingai geresnis išgyvenamumas iki išrašymo iš ligoninės ir vieno mėnesio išgyvenamumas, kai širdies sustojimas įvyksta dienos metu. Taip pat buvo nustatyta, kad nakties metu medicinos personalo paslaugų kokybė po gaivinimo buvo mažesnė (stacionare atlikta mažiau endotrachėjinių intubacijų ir kraujo dujų tyrimų palyginti su dienos metu). Pagrindinė meta-analizės išvada, patvirtina nuomonę, kad širdies sustojimo, įvykusio naktį, rezultatai buvo blogesni ir išgyvenamumas mažesnis nei tų, kurie širdies sustojimą patyrė dienos [22]. Tokius rezultatus gali lemti pacientų ligotumas, priežiūra tik įvykus širdies sustojimui ir vežant į ligoninę bei ligoninėje teikiamos pagalbos kokybė.

2018m. Akira Yamashita ir kt. publikuotame tyrime buvo ieškoma skirtumų tarp laiko pokyčių, kurie turėjo įtakos širdies sustojimui už ligoninės ribų įvykio ypatybėms bei išeitims. Tyrime dalyvavo 259 995 pacientų, kuriuos mirtis ištiko liudininkų akivaizdoje. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal amžių: vyresnius nei 65 metų (N = 201 073) ir nuo 10 iki 65 metų (N = 57 124). Paros laikas padalintas į nakties ir dienos laiką o pastarasis suskirstytas dar į 3 grupes: rytą, pietų laiką ir vakarą. Nuo laiko priklausantys išgyvenamumo pokyčiai buvo stebėti abiejų grupių pacientams, patyrusiems širdies sustojimą už ligoninės ribų. Išgyvenamumas buvo mažesnis nakties metu nei likusią paros dalį: 2,8 proc. palyginti su 1,6 proc. pagyvenusiems žmonėms ir 9,8 proc. palyginti su 7,7 proc. jaunesnio amžiaus žmonėms. [23] Vyresnio amžiaus ir jaunesnio amžiaus pacientams vakaro metu pastebėtas trumpalaikis, bet reikšmingas išgyvenamumo sumažėjimas (1,9 proc. vakarienės metu ir 3,0 proc. kitu ne nakties metu). Blogesnis išgyvenamumas ir neurologinės išeitys vakarienės metu buvo stebimos visais metų laikais, tačiau reikšmingas skirtumas buvo tik žiemą. Toks rezultatas gali būti nulemtas populiacijos ypatumų - vakarienės laikas yra susijęs su fizine įtampa vyresnio amžiaus Japonijos piliečiams, tuo metu jie įpratę maudytis karštoje vonioje. Kartštas vanduo vyresniame amžiuje gali nulemti hemodinamikos pokyčius ir sukelti išeminę širdies ligą, kuri ir tampa staigios mirties priežastimi [24,25].

2018 m. Tim Jallow ir kt. atliko tyrimą, kuriame stebėta paros laiko, svaitės dienos ir mėnesio, kada įvyko širdies sustojimas, įtaka išgyvenamumui po gaivinimo. Nustatyta, kad didžiausia išgyvenusiųjų dalis buvo dienos metu nuo 12:00 iki 17:59 (33,3 proc.), nors statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant su kitu laiku nebuvo. Trečiadienis buvo savaitės diena, kai nustatytas didžiausias išgyvenamumas (19,8 proc.), toliau sekė šeštadienis ir sekmadienis (abu 17,6 proc.). Tiriant mėnesio sąsajas su išgyvenamumu, buvo nustatyta, kad liepą ir lapkritį išgyvenusių žmonių skaičius buvo

Taigi, tyrimų rezultatai išlieka panašūs, tačiau nėra tikslaus ir vieningo atsakymo dėl išeičių ryšio su laiku.

12.

TYRIMO METODIKA

Tyrimo planavimas (organizavimas):

I etapas - literatūros paieška Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universiteto bibliotekos informacijos šaltiniuose, duomenų bazėse - PubMed, Science Direct ir kt., bei rastos literatūros analizė.

II etapas - dokumentų LSMU Bioetikos centrui ir LSMU KK Mokslo ir studijų koordinavimo tarnybai pateikimas.

III etapas - duomenų rinkimas iš KMGMPS informacinės sistemos Colibri, Respublikinės Kauno ligoninės (RKL), Kauno klinikinės ligoninės (KKL) ir LSMU KK archyvuose saugomų ligos istorijų. IV etapas - atliktas duomenų sisteminimas ir statistinė analizė naudojant Microsoft Office Excel 2016 ir

SPSS (angl. Statistical package for Social Science) 23.0 programas.

V etapas - rezultatų sisteminimas ir aprašymas bei išvadų formulavimas. VI - baigiamojo magistro darbo pateikimas.

Tyrimo objektas: 2018 m. į LSMU KK atvežti pacientai, GMP medikų gaivinti už ligoninės ribų Kauno

mieste.

Tiriamųjų atranka: Tyrimui vykdyti buvo atrinktos GMP kortelės ir ligos istorijos pacientų, kurie buvo

gaivinti GMP medikų už ligoninės ribų Kauno mieste bei atgaivinti ir stacionarizuoti į LSMU KK nuo 2018 m. sausio 1 d. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. Kauno miesto GMP stoties duomenimis, 2018 m. po sėkmingo gaivinimo į Kauno klinikas buvo atvežti 82 pacientai. Tyrimo metu analizuotos 82 pacientų ligos istorijos ir 262 pacientų GMP kortelės.

Tyrimo metodai: Atlikta retrospektyvi pacientų, GMP medikų atgaivintų už ligoninės ribų Kauno

mieste ir stacionarizuotų į Kauno klinikas, GMP kortelių ir ligos istorijų analizė. Asmens duomenys (vardas, pavardė, kontaktinė informacija) nebuvo renkami. Tyrimo rezultatai skelbiami apibendrinti. Iš ligos istorijų buvo renkami duomenys apie pacientų amžių, lytį, laiką kada įvyko širdies sustojimas už ligoninės ribų, spontaninės kraujotakos atsinaujinimą įvykio vietoje ir ligoninėje ir pacientų išeitis

Duomenų analizės metodai:Surinkti duomenys buvo analizuojami naudojant Microsoft Office Excel 2016 ir SPSS 23.00 programas. Atliekant statistinius skaičiavimus buvo naudojami proporcijų lygybės bei Chi kvadrato (χ2) nepriklausomumo kriterijai. Kiekybiniai kintamieji, pasiskirstę pagal normalųjį skirsnį, pateikti vidurkiais su standartiniais nuokrypiais (vidurkis ± SN). Dažnis pateiktas procentais (%) ir absoliučiais skaičiais (n). Tiriant reikšmingumą skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p reikšmė buvo mažiau nei 0,05 (p<0,05). Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikti diagramose.

13.

REZULTATAI

Buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu buvo analizuojamos pacientų, atgaivintų GMP medikų už ligoninės ribų Kauno mieste ir atvežtų į LSMUL KK, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., ligos istorijos. Į tyrimą buvo įtraukti 262 pacientų duomenys. Tyrime dalyvavo 183 (69,85 proc.) vyrai ir 79 (30,15 proc.) moterys.

Pacientų amžius svyravo nuo 20 iki 99 metų, mediana 69 metai, vidutinis amžius buvo 68,13 ± 17,95 m. Vidutinis vyrų amžius buvo 65,45 ± 17,5m. Moterų vidutinis amžius buvo 73,25 ± 19,6 m.

Iš visų tiriamųjų 253 pacientams buvo taikytas gaivinimas, 81 (30,9 proc.) pacientui spontaninė kraujotaka atsinaujino gaivinimo metu, 168 (64,1 proc.) pacientai buvo neatgaivinti, o 4 nevertinami. Į ligoninę buvo pristatyti 83 pacientai, iš jų 78 (94 proc.) atvežti gyvi, 2 pristatyti begaivinant, o likusieji- mirę. Taip pat buvo stebėtas išgyvenamumas išrašant pacientus iš ligoninės- 33 (39,8 proc.) pacientai patyrę širdies sustojimą už ligoninės ribų buvo išrašyti gyvi. (1 lentelė)

1lent. GMP gaivintų pacientų demografiniai duomenys

Širdies sustojimas už ligoninės ribų Kauno mieste N=262

GMP gaivinti asmenys N=253

Spontaninės kraujotakos atgavę pacientai N=81

Neatgaivinti N=168 Gyvi atvežti į ligoninę

N=78

Pacientai išrašyti iš ligoninės N= 33

Negaivinti N=9

13.1 Išeitys po staigios mirties už ligoninės ribų

Išanalizavus GMP kortelių duomenis nustatyta, kad įvykio vietoje iš 253 gaivintų pacientų spontaninę kraujotaką buvo atgavę 81 (30,9 proc.), o 168 (64,1 proc.) mirė vietoje (1pav.). 78 pacientai į ligoninę atvežti gyvi (94 proc.), 2 pacientai buvo pristatyti gaivinami (2,4 proc.), o 2 - nebegyvi (2,4 proc.) (2 pav.).

33 (64,7 proc.) buvo gyvi išrašyti iš ligoninės, o 18 (35,3 proc.) pacientų neišgyveno. Taigi, išnagrinėjus rezultatus po staigios mirties už ligoninės ribų stebima , kad trečdalis pacientų staigios mirties įvykio vietoje atgavo spontaninę kraujotaką ir du trečdaliai iš jų liko gyvi po hospitalizavimo.

1pav. Spontaninės kraujotakos atgavimas įvykio vietoje

Spontaninės kraujotakos atgavimas

įvykio vietoje

ROSH Neatgaivintas Nevertinama

3pav. Išgyvenamumas išrašymo iš ligoninės metu

13.2 Sąsajos tarp GMP gaivinimų skaičiaus ir paros laiko, savaitės dienos, mėnesio ir metų laiko

Surinkus chronologinius duomenis iš GMP kortelių, tai yra paros laikas kuomet įvyko širdies sustojimas, kuri tai buvo savaitės diena nuo pirmadienio iki sekmadienio, kuris mėnesis ir metų laikas, buvo skaičiuojamas širdies sustojimo už ligoninės ribų dažnis.

13.2.1 Paros laikas

Tiriant sąsajas su paros laiku, para (24 valandos) buvo suskirstyta į 2 kategorijas- nakties laiką ir dienos laiką. Naktinės valandos buvo pasirinktos nuo 20:00 iki 08:00, o dieninės valandos buvo 08:00- 20:00. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 61,45 proc. širdies sustojimo atvejų Kauno mieste 2018 metais įvyko dieną, o 38,55 proc. įvyko nakties metu (4 pav.) Tai yra statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0.001).

Išgyveno 65% Neišgyveno

35%

Išgyvenamumas iki išrašymo iš ligoninės

Išgyveno Neišgyveno

61% 39%

Širdies sustojimas už ligoninės ribų įvyko

13.2.2 Savaitės diena

Analizuojant savaitės dienas buvo siekiama nustatyti OHCA dažnį kiekvieną dieną ir įvertinti ar GMP tarnyboms ir ligoninių priėmimo skyriams tenka toks pat krūvis ar visgi yra tam tikros dienos, kuriomis širdies sustojimo atvejų už ligoninės ribų skaičius padidėja. Suskaičiuota, kad pirmadieniais širdies sustojimų buvo daugiausiai (n=43; 16,76 proc.), o ketvirtadieniais- mažiausiai (n=27; 10,3 proc.). Didelis įvykių skaičius nustatytas ir savaitgalį, įskaitant penktadienį (penktadieniais n=41; 15,6 proc., šeštadieniais ir sekmadieniais n=40; 15,3 proc.). (5pav)

5pav. Savaitės diena, kada įvyko OHCA

13.2.3 Mėnesis

Analizuojant širdies sustojimo dažnio sąsajas su mėnesiu, kuomet jis registruotas, nustatyta, kad dažniausiai širdies sustojimas ištinka gruodžio mėnesį (n= 27; 10,7 proc.), o rečiausiai birželio mėnesį (n=13; 5,1 proc.) . Matyti tendencija, kad gruodžio – gegužės mėnesiais atvejų skaičius yra didesnis nei likusiais metų mėnesiais ( 55 proc. lyginant su 45 proc.), tačiau skirtumas nėra

pirmadienis antradienis trečiadienis ketvirtadienis penktadienis šeštadienis sekmadienis 0 10 20 30 40 50 Įvykių skaičius

6pav. Mėnuo, kada įvyko OHCA

13.2.4 Metų laikas

Skaičiuojant širdies sustojimo įvykius ir ieškant sąsajų su metų laikais nustatyta, kad žiema yra laikas, kuomet širdies sustojimų už ligoninės ribų Kauno mieste įvyksta daugiausiai (n=73; 29 proc.), o rudenį šis skaičius yra mažiausias (n=52; 20,5 proc.) (7 pav.)

7pav. Metų laikas, kada įvyko širdies sustojimas už ligoninės ribų

13.3 Sąsajos tarp GMP gaivinimų rezultatų ir paros laiko, savaitės dienos, mėnesio ir metų laiko

13.3.1 Paros laiko sąsajos su gaivinimo rezultatais

Išnagrinėjus GMP kortelių ir ligos istorijų duomenis buvo pastebėta, kad gaivinimas naktį ir dieną susijęs su skirtingu išgyvenamumu ir tolimesnėmis išeitimis. Iš visų pacientų patyrusių širdies

0 5 10 15 20 25 30 sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rupjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis

OHCA įvykių skaičius

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Pavasaris Vasara Ruduo Žiema

sustojimą dienos metu (n=161) spontaninę kraujotaką atgavo 56 pacientai (22,13 proc.), o iki išrašymo iš ligoninės išgyveno 21 pacientas (8 proc.). Nakties metu įvykus širdies sustojimui spontaninę kraujotaką atgavo tik 25 pacientai (9,5 proc.), iš jų išgyvenamumas išrašant iš ligoninės nesiekė 5 proc. (8 lent.)

2lent. Paros laiko sąsajos su gaivinimo rezultatais

13.3.2 Savaitės dienos sąsajos su gaivinimo rezultatais

Iš 253 gaivintų pacientų spontaninės kraujotakos sugrįžimas dažniausias stebėtas ketvirtadienį (n=13; 50 proc.), o rečiausias pirmadienį (n=9; 21,4 proc.) ir šeštadienį (n=8; 23,1 proc.), bet skirtumas statistiškai nereikšmingas. (8 pav.)

Vieno mėnesio išgyvenamumas pacientams, patyrusiems širdies sustojimą buvo didžiausias pirmadienį ir trečiadienį (n=6; 12 proc.), o mažiausias- antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį ir sekmadienį (n=4; 8 proc.), tačiau skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi.

Iš viso 262

161 dienos metu 57 ROCH 21 išgyveno

101 nakties metu 25 ROCH 12 išgyveno

9 10 16 13 14 8 11 42 33 38 26 39 38 37 pirmadienis antradienis trečiadienis ketvirtadienis penktadienis šeštadienis sekmadienis

Analizuojant rezultatų po širdies sustojimo sąsajas su mėnesiu, kada jis registruotas, nustatyta, kad rugpjūčio mėnesį spontaninės kraujotakos atsinaujinimas po širdies sustojimo už ligoninės ribų buvo didžiausias (n=11, 47,8 proc.), o mažiausias stebėtas kovo mėnesį (n=4, 18,2 proc.). Tai yra statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05).

Mėnesio sąsajos su išgyvenamumu iki išrašant iš ligoninės reikšmingo skirtumo neturėjo, nors rugpjūtį lyginant su kitais mėnesiais stebėti geresni išgyvenamumo rezultatai (6 iš 7 atvejų).

9pav. savaitės dienos įtaka spontaninės kraujotakos atsinaujinimui

13.3.4 Metų laiko sąsajos su gaivinimo rezultatais

Ieškant metų laiko sąsajų su širdies sustojimo įvykusio už ligoninės ribų gaivinimo rezultatais dažniausiai spontaninės kraujotakos atsinaujinimas nustatytas vasaros laikotarpiu (n=26, 42 proc.) , o mažiausiai pavasarį (n =18, 27,3 proc.) (10 pav.)

Tiriant sąsajas su pacientų išgyvenamumu pastebėta ta pati tendencija- didžiausias vasarą (n=15), o mažiausias pavasarį (n=4). 0 5 10 15 20 25 30 sausis vasaris kovas balandis gegužė birželis liepa rupjūtis rugsėjis spalis lapkritis gruodis

10pav. metų laiko įtaka spontaninės kraujotakos atsinaujinimu

14.

REZULTATŲ APTARIMAS

Šio baigiamojo magistrinio darbo tikslas buvo įvertinti paros laiko, savaitės dienos, mėnesio ir metų laiko sąsajas su pacientų, GMP medikų gaivintų dėl širdies sustojimo už ligoninės ribų Kauno mieste ir stacionarizuotų į LSMU KK nuo 2018 m. sausio 1 d. Iki 2018 m. gruodžio 31 d., įvykio dažniu bei gaivinimo rezultatais.

Atlikus GMP kortelių ir ligos istorijų analizę, nustatyta, kad 61,45 proc. širdies sustojimo atvejų Kauno mieste 2018 metais įvyko dieną, o kita dalis įvyko naktį - 38,55 proc. Šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,001). Palyginus gautus rezultatus su pasaulyje atliktais tyrimais, didesnis širdies sustojimo už ligoninės ribų dažnis aprašomas dienos metu. Pagal Jallow T. ir kt. atliktą tyrimą dažniausiai širdies sustojimas už ligoninės ribų nutinka vidudienio metu, t.y. 12:00–17:59, tai sudarė 29 proc. visų atvejų, o antroje vietoje aprašomas ryto laikas 06:00–11:59 (27 proc.). [18] Taigi galima teigti, kad dienos metu įvyko daugiau nei pusė širdies sustojimo atvejų. Remiantis Nicole Karam ir kt. tyrimo duomenimis, kur laikas buvo padalintas į darbo ir ne darbo valandas (darbo dienos, išskyrus šventines dienas, nuo 8:00 iki 18:00, ir darbo dienos nuo 18:00 iki 8:00 ir savaitgaliai ir valstybinės šventės)

0 10 20 30 40 50 60 70 80

Pavasaris Vasara Ruduo Žiema

širdies sustojimas ištinka gruodžio mėnesį (n= 27; 10,7 proc.), o rečiausiai birželio mėnesį (n=13; 5,1 proc.) ir žiema yra metų laikas, kai širdies sustojimų už ligoninės ribų Kauno mieste įvyksta daugiausiai (n=73; 29 proc.), o rudenį šis skaičius yra mažiausias (n=52; 20,5 proc.). Analizuojant užsienio literatūrą pastebėta, kad nors mano gauti rezultatai neturi statistinio reikšmingumo, jie atitinka pasaulyje atliktų tyrimų rezultatus. Pagal Arntz HR ir kt. atliktą tyrimą mažiausiai širdies sustojimo už ligoninės ribų įvykių vyksta sekmadieniais ir daugiausiai pirmadieniais. Vertinant mėnesio sąsajas su širdies sustojimo dažniu nustatytas didžiausias širdies sustojimo dažnis gruodžio mėnesį, o mažiausias liepą. Lyginant sezonų kaitos įtaką, atvejų skaičius didžiausias buvo žiemą ir mažiausias vasarą. [19] Šiame baigiamajame magistriniame darbe nebuvo įmanoma nustatyti reikšmingų laiko sąsajų su širdies sustojimo už ligoninės ribų dažniu.

Analizuojant sąsajas tarp GMP gaivinimų rezultatų Kauno mieste 2018 m. ir paros laiko, savaitės dienos, mėnesio ir metų laiko, nustatyta, kad, tiriant paros laiko sąsajas su išeitimis, gautų rezultatų skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Iš visų pacientų patyrusių širdies sustojimą dienos metu, spontaninę kraujotaką atgavo 22,13 proc. pacientų, o iki išrašymo iš ligoninės išgyveno 8% pacientų. Nakties metu įvykus širdies sustojimui spontaninę kraujotaką atgavo tik 9,5% pacientų, jų išgyvenamumas išrašant iš ligoninės nesiekė 5 proc. Užsienio šalių mokslininkų atliktų tyrimų duomenys rodo, kad dienos metu registruota daugiau spontaninės kraujotakos atsinaujinimo atvejų širdies sustojimo už ligoninės ribų įvykio metu bei nustatytas didesnis vieno mėnesio išgyvenamumas. [20] Remiantis Couper ir kt. tyrimu nustatyta statistiškai reikšmingai geresnis išgyvenamumas iki išrašymo iš ligoninės ir vieno mėnesio išgyvenamumas, kai širdies sustojimas įvyksta dienos metu. [22] Akira Yamashita ir kt. tyrime išgyvenamumas buvo mažesnis nakties metu nei likusią paros dalį: 2,8 proc. palyginti su 1,6 proc. pagyvenusiems žmonėms ir 9,8 proc. palyginti su 7,7 proc. jaunesnio amžiaus žmonėms. [23] Taip pat Tim Jallow ir kt. nustatė, kad didžiausia išgyvenusiųjų dalis buvo dienos metu nuo 12:00 iki 17:59 (33,3 proc.), nors statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant su kitu laiku nebuvo. [18] Apžvelgus ir palyginus tyrimus, galima daryti išvadą, kad įvykus širdies sustojimui už ligoninės ribų dienos metu stebimi geresni rezultatai po gaivinimo, todėl vertėtų toliau plėsti žinias ir pagerinti išgyvenamumą nakties metu.

Stebint sąsajas su savaitės diena, mėnesiu ar metų laiku statistiškai reikšmingi skirtumai nerasti. Pacientų spontaninės kraujotakos sugrįžimas dažniausias pastebėtas ketvirtadienį (n=13; 50 proc.), o rečiausias pirmadienį (n=9; 21,4 proc.). Rugpjūčio mėnesį spontaninės kraujotakos atsinaujinimas po širdies sustojimo už ligoninės ribų buvo didžiausias (n=11, 47,8 proc.), o mažiausias stebėtas kovo mėnesį (n=4, 18,2 proc.), o kalbant apie sezoną, dažniausiai spontaninės kraujotakos atsinaujinimas ir didesnis išgyvenamumas rastas vasaros laikotarpiu (n=26, 42 proc.) , o mažiausiai pavasarį (n =18, 27,3 proc.). Lyginant su užsienio literatūra, Tim Jallow ir kt. savo tyrime nustatė, kad

trečiadienis buvo savaitės diena, kai nustatytas didžiausias išgyvenamumas (19,8 proc.). Tiriant mėnesio sąsajas su išgyvenamumu, buvo nustatyta, kad liepą ir lapkritį išgyvenusių žmonių skaičius buvo didžiausias (abu - 14,3 proc.). [18] Taigi, galima teigti, kad mano gauti rezultatai neturi ryšio su užsienio autorių gautais rezultatais.

Apibendrinus šio baigiamojo magistrinio darbo rezultatus, galima teigti, kad pavyko nustatyti ir išanalizuoti tam tikras sąsajas tarp GMP gaivinimų skaičiaus ir gaivinimo rezultatų bei paros laiko, savaitės dienos, mėnesio ir metų laiko, tačiau dauguma sąsajų yra statistiškai nereikšmingos. Būtu prasminga tęsti tyrimus šia tema su didesne imtimi, nes rezultatai naudingi tiek GMP medikams tiek gydytojams specialistams.

15.

IŠVADOS

1. 2018 metais Kauno mieste širdies sustojimas už ligoninės ribų įvyko 183 vyrams ir 79 moterims,

kurių amžius buvo nuo 20 iki 99 metų. Gaivinimas taikytas 253 pacientams, iš kurių 81 pacientui atsinaujino spontaninė kraujotaka, o po gydymo 33 pacientai buvo išrašyti gyvi iš ligoninės.

2. Dažniausiai širdies sustojimas už ligoninės ribų Kauno mieste 2018 metais įvyko dienos metu.

Paros laiko sąsajos su širdies sustojimo už ligoninės ribų dažniu yra statistiškai reikšmingos. 3. Daugiausiai širdies sustojimo už ligoninės ribų įvykių registruota pirmadieniais, gruodžio mėnesį

ir žiemos sezono metu. Sąsajos tarp savaitės dienos, mėnesio ir metų laiko ir širdies sustojimo už ligoninės ribų dažnio nėra statistiškai reikšmingos.

4. Spontaninės kraujotakos atgavimas po širdies sustojimo už ligoninės ribų įvykio vietoje ir išgyvenamumas iki išrašymo iš ligoninės yra didesnis dienos metu nei nakties metu.

5. Po širdies sustojimo už ligoninės ribų, spontaninės kraujotakos atgavimas įvykio vietoje ir išgyvenamumas iki išrašymo iš ligoninės yra didesnis ketvirtadienį, rugpjūčio mėnesį ir vasaros sezono metu. Sąsajos tarp savaitės dienos, mėnesio ir metų laiko ir gaivinimo rezultatų nėra statistiškai reikšmingos.

16.

LITERARATŪROS SARAŠAS

1. SUAUGUSIO ŽMOGAUS GAIVINIMO STANDARTAS 2011m. Nuoroda: http://anest-

rean.lt/bandymas/wp-content/uploads/2018/06/SUAUGUSIO-Z%CC%8CMOGAUS-GAIVINIMO-STANDARTAS.pdf

2. Jacobs I, Nadkarni V, Bahr J, et al. „Cardiac arrest and cardiopulmonary resuscitation outcome

reports“. Circulation. 2004;110(21):3385-3397.

3. T.M. Olasveengen, et al., European Resuscitation Council Guidelines 2021: Basic Life Support, Resuscitation (2021)

4. Mirties priežastys 2018m. Hig institutas Sveik Inf centras. Nuoroda:

https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Mirties_priezastys/Mirties_priezastys_2018= .pdf

5. Myat A, Song KJ, Rea T. Out-of-hospital cardiac arrest: current concepts. Lancet. 2018 Mar

10;391(10124):970-979.

6. The online library of the Organisation for Economic Cooperation and Development (OECD) data 7. Karlsson LI, Wissenberg M, Fosbol EL, et al. Diurnal variations in incidence and out- come of out-of-hospital cardiac arrest including prior comorbidity and pharmacotherapy: a nationwide study in Denmark. Resuscitation 2014;85:1161–8.

8. Czapla M, Zielińska M, Kubica-Cielińska A, Diakowska D, Quinn T, Karniej P. Factors

associated with return of spontaneous circulation after out-of-hospital cardiac arrest in Poland: a one-year retrospective study. BMC Cardiovasc Disord. 2020;20(1):288. Published 2020 Jun 12.

9. Yasunaga, H., Miyata, H., Horiguchi, H. et al. Population density, call-response interval, and survival of out-of-hospital cardiac arrest. Int J Health Geogr 10, 26 (2011).

10. Hasselqvist-Ax I, Riva G, Herlitz J, Rosenqvist M, Hollenberg J, Nordberg P, Ringh M, Jonsson

M, Axelsson C, Lindqvist J, Karlsson T, Svensson L. Early cardiopulmonary resuscitation in out-of-hospital cardiac arrest. N Engl J Med. 2015 Jun 11;372(24):2307-15.

11. Becker TK, Gul SS, Cohen SA, Maciel CB, Baron-Lee J, Murphy TW, Youn TS, Tyndall JA,

Gibbons C, Hart L, Alviar CL; Florida Cardiac Arrest Resource Team. Public perception towards bystander cardiopulmonary resuscitation. Emerg Med J. 2019 Nov;36(11):660-665

12. Huebinger R, Vithalani V, Osborn L, Decker C, Jarvis J, Dickson R, Escott M, White L, Villa

N, Nikonowicz P, Panczyk M, Wang H, Bobrow B. Community Disparities in Out of Hospital Cardiac Arrest Care and Outcomes in Texas. Resuscitation. 2021 Mar 30:S0300-9572(21)00125-8.

13. Yan, S., Gan, Y., Jiang, N. et al. The global survival rate among adult out-of-hospital cardiac arrest patients who received cardiopulmonary resuscitation: a systematic review and meta-analysis. Crit Care 24, 61 (2020)

14. Karam N, Marijon E, Dumas F, Offredo L, Beganton F, Bougouin W, Jost D, Lamhaut L, Empana JP, Cariou A, Spaulding C, Jouven X; Paris Sudden Death Expertise Center. Characteristics and outcomes of out-of-hospital sudden cardiac arrest according to the time of occurrence. Resuscitation. 2017 Jul;116:16-21.

15. Danielis M, Chittaro M, De Monte A, Trillò G, Durì D. A five-year retrospective study of out-of-hospital cardiac arrest in a north-east Italian urban area. Eur J Cardiovasc Nurs. 2019;18:67– 74.

16. Nürnberger A, Sterz F, Malzer R, Warenits A, Girsa M, Stöckl M, et al. Out of hospital cardiac arrest in Vienna: incidence and outcome. Resuscitation. 2013;84:42–7.

17. Berdowski J, Berg RA, Tijssen JGP, Koster RW. Global incidences of out-of- hospital cardiac arrest and survival rates: systematic review of 67 prospective studies. Resuscitation. 2010;81:1479–87.

18. Jallow T, Wennberg P, Forslund AS. Temporal variation in out-of-hospital cardiac arrest with

validated cardiac cause. Scand Cardiovasc J. 2018 Jun;52(3):149-155

19. Arntz HR, Willich SN, Schreiber C, Brüggemann T, Stern R, Schultheiss HP. Diurnal, weekly

and seasonal variation of sudden death. Population-based analysis of 24,061 consecutive cases. Eur Heart J. 2000 Feb;21(4):315-20.

20. Matsumura Y, Nakada TA, Shinozaki K, et al. Nighttime is associated with decreased survival and resuscitation efforts for out-of-hospital cardiac arrests: a prospective observational study. Crit Care 2016;20:141.

21. Lin P, Shi F, Wang L, Liang ZA. Nighttime is associated with decreased survival for out of

hospital cardiac arrests: A meta-analysis of observational studies. Am J Emerg Med. 2019 Mar;37(3):524-529.

22. Couper, Keith, et al. "Variation in outcome of hospitalised patients with out-of-hospital cardiac arrest from acute coronary syndrome: a cohort study." Health Services and Delivery