LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Dovilė Aleliūnaitė
X MIESTO DARŽELIŲ AUKLĖTOJŲ POŽIŪRIO Į VISUOMENĖS
SVEIKATOS SPECIALISTO VEIKLAS TYRIMAS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentas
Mokslinis vadovas
Dovilė Aleliūnaitė
dr. Jurgita Vladičkienė
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
X MIESTO DARŽELIŲ AUKLĖTOJŲ POŽIŪRIO Į VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTO VEIKLAS TYRIMAS
Dovilė Aleliūnaitė
Mokslinis vadovas dr. Jurgita Vladičkienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2018. 59 p.
Darbo tikslas. Išanalizuoti X mieste dirbančių darželių auklėtojų požiūrį į visuomenės sveikatos
specialisto veiklas.
Tyrimo metodika. Tyrimui atlikti buvo naudota anoniminė, anketinė apklausa. Tyrimas buvo
vykdomas nuo 2018 m. sausio 25 d. iki 2018 m. vasario 2 d. Tyrimo metu buvo apklausti visi X miesto darželiuose dirbantys auklėtojai.Iš viso buvo išdalinta 486 anketos, iš kurių pilnai užpildytos grįžo 374.
Rezultatai. X miesto darželiuose dauguma auklėtojomis dirbančių moterų turinčių nuo 16 iki 30 metų
darbo stažą priklauso nuo 48 iki 58 metų amžiaus grupei. Nustatyta, kad sveikatos priežiūra darželyje svarbi 97,6 proc. respondentų. Įvertintos veiklos reikalaujančios daugiau visuomenės sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. 48,6 proc. auklėtojų nurodė, kad joms labiau padėtų spręsti vaikų sveikatos problemas visuomenės sveikatos specialisto individualios konsultacijos bei 33,3 proc. nurodė, kad padėtų mokymai ir seminarai. Tyrimas atskleidė, kad 58,6 proc. darželio auklėtojų nesikonsultuoja su visuomenės sveikatos priežiūros specialistu rengiant metinius veiklos planus, 78,6 proc. nebuvo specialiai parengti vesti sveikatos ugdymo užsiėmimų, nors dauguma jų (81,5 proc.) integruoja sveikatos ugdymo klausimus į kasdieninę veiklą. 56,8 proc. auklėtojų žino visuomenės sveikatos specialisto funkcijas, bet jas nusako labai siaurai. Bendradarbiavimo svarbą su visuomenės sveikatos specialistu įvardina 88,7 proc. auklėtojų, o 65,4 proc. auklėtojų tinkamiausia bendradarbiavimo forma yra individualios konsultacijos su visuomenės sveikatos priežiūros specialistu.
Išvados. Darželio auklėtojų nuomonė apie visuomenės sveikatos specialisto veiklas darželyje yra
3
bendradarbiavimo galimybės nėra pakankamai išnaudotos. Nustatyta, kad auklėtojos žino visuomenės sveikatos specialisto funkcijas, bet jas nusako labai siaurai. Respondentai įvardino bendradarbiavimo su specialistu svarbą ir tinkamiausias bendradarbiauti formas, tačiau nurodė, kad šiuo metu nėra sudarytos tinkamos sąlygos bendradarbiauti darželyje su visuomenės sveikatos specialistu, o jas pagerinus bendradarbiavimas taptų daug efektyvesnis ir būtų pasiekti geresni rezultatai vaikų sveikatos ugdyme.
Raktažodžiai: visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, ikimokyklinių ugdymo įstaigų
4
SUMMARY
Management of public health care
THE RESERCH OF ATTITUDE OF NURSERY TEACHERS FROM X TOWN TOWARDS ACTIVITIES OF PUBLIC HELTH SPECIALISTS
Dovilė Aleliūnaitė
Scientific supervisor dr. Jurgita Vladičkienė
Lithuanian University of Health Sciences,Faculty of Public Health, Management of public health care. Kaunas; 2018. 59 p.
Aim of the paper: Analyze the attitude of nursery teachers who are working in the town X towards
the activities of the public health specialist.
Methodology of the research. The anonymous questionnaire survey was used for the research. The
research was performed during the period starting 25th January 2018 and ending 2nd February 2018. All nursery teachers of the X town have received the questionnaires. All together 486 questionnaires were distributed and 374 were fully filled in and returned to researcher.
Results. All nursery teachers are women who mainly belong to the age group from 48 to 58 years
have senior teacher qualification and have the work experience from 16 to 30 years. 97, 6 % respondents admitted the importance of health care in the nurseries. The activities that require more attention of public health care specialists were indicated. 48, 6% of teachers have pointed that individual consultations of public health care specialist regarding health of children would be helpful for them. 33,3% of teachers pointed that training and seminars would help them. Results of the research showed that 58,6% of nursery teachers do not consult with public health care specialists when preparing yearly activity pans. 78, 6% of teachers were not trained to conduct health sessions though 81,5% of them integrate health sessions in their daily activities. 56, 8% of teachers know the functions of public health care specialist but they describe those functions very narrowly. The importance of collaboration with public health care specialist was pointed by 88, 7% of teachers. 65, 4% of teachers pointed that the best form of collaboration is individual consultations with public health care specialist.
Conclusions. The nursery teachers’ opinion about activities of public health care specialist is positive.
5
possibilities of collaboration between nursery teachers and public health care specialists are not used sufficiently. It was revealed that nursery teachers know the functions of public health care specialist but they describe those functions very narrowly. Though nursery teachers pointed out the importance of collaboration with health care specialists and the best forms for that collaboration it was revealed that there is a problem of lack of the suitable conditions for collaboration between nursery teachers and public health care specialists. The improvement of those conditions would enable to make the collaboration more efficient and to reach higher results of children health activities.
Key words: public health care specialist, preschool education teachers, collaboration, health
6
TURINYS
SANTRUMPOS ... 7
SĄVOKOS ... 8
ĮVADAS ... 12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 13
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veikla darželyje ... 14
1.1.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto kompetencijos ir funkcijos ... 16
1.3 . Sveikatos ugdymo integravimas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ... 19
1.3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto bendradarbiavimas vaikų sveikatos ugdyme ... 20
2. TYRIMO METODIKA ... 23
3. REZULTATAI ... 27
3.1. Respondentų demografinių duomenų analizė ... 27
3.2. Darželių auklėtojų nuomonės apie visuomenės sveikatos specialisto veiklas vertinimas ... 28
3.3. Darželio auklėtojų nuomonės apie sveikatos mokymo integravimą į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vertinimas ... 34
3.4. Auklėtojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimo galimybių vertinimas ... 40
3.5 Tyrimo dalyvių siūlymai visuomenės sveikatos specialisto veiklai stiprinti ikimokyklinio ugdymo įstaigose ... 50
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 52
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 55
LITERATŪRA ... 56
7
SANTRUMPOS
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
VSPS – visuomenės sveikatos priežiūros specialistas
2 - chi kvadrato kriterijus
8
SĄVOKOS
Sveikatos ugdymas – procesas, kuriame aktyviai dalyvauja ne tik ugdytojas (sveikatos
priežiūros specialistas, pedagogas), bet ir pats ugdytinis (vaikas), kurio metu sąmoningai sudarytos sąlygos, siekiant ne tik suteikti žinių spręsti sveikatos stiprinimo problemoms, bet ir padėti išsiugdyti teigiamą požiūrį į sveiką gyvenseną, asmens higienos, kultūros įgūdžius, įpročius, tinkamą elgseną bei įgyti žinių apie sveikatos saugojimą ir stiprinimą (9, 10, 11).
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas – asmuo, Lietuvos Respublikos teisės
aktų nustatyta tvarka įgijęs formalią visuomenės sveikatos specialisto profesinę kvalifikaciją (12).
Ikimokyklinio ugdymo įstaiga – įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar)
priešmokyklinio ugdymo programą (- as) (13).
Bendradarbiavimas – (angl. collaboration) suvokiamas kaip darbas kartu siekiant
9
Lentelių sąrašas
1.1.1 lentelė. Sveikatos priežiūros veiklos plano pavyzdys. Sudaryta darbo autorės, remiantis
Aleksejevaitė D. ir kt. (12) ...14
3.2.1 lentelė. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal kvalifikaciją į pasirengimą spręsti vaikų sveikatos problemas grupėje...27
3.2.2 lentelė. Respondentų citatos metodinės medžiagos tinkamumui įvertinti...31
3.3.1 lentelė. Ar buvo vykdomos sveikatos ugdymo programos...32
3.3.2 lentelė. Nurodytos respondentų vykdomos sveikatos ugdymo programos. Sudaryta darbo autorės...32
3.3.2 lentelės tęsinys...33
3.3.3 lentelė. Ar suteikiamos galimybės dalyvauti sveikatos ugdymo programų kūrimo procese...33
3.3.4 lentelė. Ar sudarytos galimybės kelti kvalifikaciją sveikatos ugdymo klausimais...35
3.4.1 lentelė. Respondentų paminėtos funkcijos...38
3.4.2 lentelė. Respondentų citatos, kas trukdo pilnai vykdyti visuomenės sveikatos specialistui savo funkcijas...40
3.4.3 lentelė. Respondentų citatos, kurie įrašė bendradarbiavimo priežastį...41
3.4.4 lentelė. Respondentų citatos, kurie įrašė kitą priežastį...43
3.4.5 lentelė. Respondentų nuomonė apie bendradarbiavimo svarbą sugrupuota į kategorijas...44
3.4.6 lentelė. Respondentų neigiama nuomonė apie bendradarbiavimo svarbą sugrupuota į kategorijas...44
3.4.7 lentelė. Respondentų pasirinktas kitas variantas...45
10
Paveikslų sąrašas
3.1.1 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal amžių...24
3.1.2 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal kvalifikacinės kategorijos grupes...24
3.1.3 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal darbo stažą...25
3.2.1 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie sveikatos priežiūros svarbą darželyje...25 3.2.2 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal skiriamą dėmesį per 12 mėnesių sveikatos stiprinimo veiklai...26
3.2.3 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal dažniausias sveikatos problemos grupėje...27
3.2.4 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal tai kas jiems padėtų spręsti vaikų sveikatos problemas grupėse...28 3.2.5 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal veiklas kurioms daugiausiai skiriamas dėmesys...28 3.2.6 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal tai, ar pakanka turimos metodinės medžiagos....29
3.2.7 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal tai, ar auklėtojai supažindinami su metodine medžiaga...30 3.2.8 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal metodinės medžiagos tinkamumą...30
3.3.1 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal tai, ar buvo specialiai parengti vesti sveikatos ugdymo užsiėmimus...34 3.3.2 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal sveikatos ugdymo integravimo dažnumą į užsiėmimus...34 3.3.3 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal tai, ar konsultuojasi su visuomenės sveikatos specialistu rengiant metinius veiklos planus...35
11 3.4.2 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal visuomenės sveikatos specialisto funkcijų žinojimą...37 3.4.3 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal tai, ar pilnai vykdomos visuomenės sveikatos specialisto funkcijos...39
3.4.4 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę, kas truko VSPS pilnai vykdyti funkcijas...39
3.4.5 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal 12 mėn. laikotarpio konsultacijų ar bendradarbiavimo dažnumą su visuomenės sveikatos specialistu...40 3.4.6 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal konsultacijų ar bendradarbiavimo su visuomenės sveikatos specialistu priežastis (n = 293)...41 3.4.7 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal konsultacijų prieinamumo dažnumą...42
3.4.8 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal konsultacijų prieinamumo sunkumus (n = 257)
...42
3.4.9 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę, ar stiprinant vaikų sveikatą yra svarbus bendradarbiavimas su visuomenės sveikatos priežiūros specialistu (n = 363)...43 3.4.10 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal priimtiniausios bendradarbiavimo formos...45
3.4.11 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal rengiamų susirinkimų dalyvaujant visuomenės sveikatos specialistui dažnumą...46
3.5.1 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal visuomenės sveikatos specialistų veiklos vertinimą
12
ĮVADAS
Tyrimo problema. Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau PSO) sveikatos
samprata suvokiama kaip visiška fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik kaip ligos ar negalavimo nebuvimas (1). To pasėkoje keičiantis medicinos ir visuomenės sveikatos mokslų paradigmoms asmuo suvokiamas nebe pasyvus sveikatos priežiūros gavėjas, o tiesioginis savo sveikatos kūrėjas ir puoselėtojas. Todėl įvertinus vaikų sveikatos saugojimo ir stiprinimo reikšmę, specialistai dirbantys ikimokyklinėse (3-5 m.) ir priešmokyklinėse (5-7 m.) ugdymo įstaigose, anot Strukčinskienės B. ir kt. privalo formuoti sveikatos, kaip vertybės sampratą, išmokyti vaikus pažinti ir suvokti save, bei suteikiant žinių apie sveikatos stiprinimą, padėti laikytis sveikos gyvensenos įgūdžių kasdieninėje veikloje (2). PSO programoje ,,Sveikata visiems XXI amžiuje“ numatyta, kad 95 proc. vaikų turi būti ugdomi stiprinti sveikatą įsitraukiant ne tik tėvams namuose, bet ir pedagogams bei visuomenės sveikatos priežiūros specialistams (toliau VSPS) ugdymo įstaigose (3). Nuo pedagogų ir VSPS požiūrio, keliamų reikalavimų, sudarytų ugdymosi, mitybos sąlygų priklausys ar vaiko požiūris į sveiką gyvenimo būdą bus sėkmingai formuojamas ir taps įpročiu. Mokslinėje literatūroje mažai ištirtas auklėtojų požiūris į VSPS veiklas, trūksta mokslinių straipsnių analizuojančiųauklėtojų ir visuomenės sveikatos specialistų efektyvaus bendradarbiavimo galimybes.
Darbo aktualumas. Pastaruoju metu visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama
sveikai gyvensenai ir sveikatos stiprinimui. Pasak Ambrozaičio K. apie 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo žmogaus gyvensenos, gyvenimo būdo ir gebėjimo išsaugoti sveikatą, todėl jau nuo vaikystės yra svarbu ugdyti vaikų sveiką gyvenimo būdą (4). Ikimokyklinis, priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis vaikų ugdymas yra laikomas vienu iš svarbiausių šiuolaikinės švietimo politikos prioritetų, mokymosi visą gyvenimą pagrindu. Nors jau priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje (5) pažymima ugdyti vaikų sveikatos kompetenciją, mokslininkų atlikti tyrimai bei kasmetinės vaikų sveikatos patikrų analizės rodo, kad vaikų sveikatos rodikliai blogėja (6). Blogėjant vaikų sveikatos rodikliams lieka neaišku, ar ikimokyklinėse įstaigose tinkamai ugdoma vaikų sveikata, tampa aktuali VSPS veikla.
Temos naujumas. Lietuvoje vykstant sveikatos ir švietimo reformoms, ikimokyklinėse
13
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - išanalizuoti X mieste dirbančių darželių auklėtojų požiūrį į visuomenės sveikatos
specialisto veiklas.
Darbo uždaviniai:
1. įvertinti darželių auklėtojų nuomonę apie visuomenės sveikatos specialisto funkcijas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje;
2. ištirti darželio auklėtojų nuomonę apie sveikatos mokymo integravimą į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas;
14
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veikla darželyje
Sveikatos ugdymas vaikų darželyje tai kompetentinga sveikatos ugdymo, pradėto šeimoje tąsa, kurio tikslas – padėti vaikams formuoti įgūdžius sveikai gyventi ir teikti žinias apie sveikatos saugojimą bei stiprinimą (8). Pasak Šveikausko V., Mažionienės A. ir Adaškevičienės A., sveikatos ugdymas tai procesas, kuriame aktyviai dalyvauja ne tik ugdytojas (sveikatos priežiūros specialistas, pedagogas), bet ir pats ugdytinis (vaikas), kurio metu sąmoningai sudarytos sąlygos, siekiant ne tik suteikti žinių spręsti sveikatos stiprinimo problemas, bet ir padėti išsiugdyti teigiamą požiūrį į sveiką gyvenseną, asmens higienos, kultūros įgūdžius, įpročius, tinkamą elgseną bei įgyti žinių apie sveikatos saugojimą ir stiprinimą (9, 10, 11). Šiomis dienomis sveikatos priežiūrą vaikų darželyje vykdo VSPS. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas – asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs formalią visuomenės sveikatos specialisto profesinę kvalifikaciją (12). Tai nebe ,,seselė“ baltu chalatu, kuri dirbdavo kabinete ir suteikdavo pirmąją pagalbą (13). Šio specialisto veikla yra daug platesnė.
VSPS veiklą, vykdančių vaikų sveikatos priežiūrą darželiuose, reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro išleistas įsakymas ,, Dėl sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose tvarkos aprašas“ (13). Pagrindinius sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigoje tikslus ir uždavinius apibrėžia vaikų sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose šio įsakymo rekomendacijos. Šiose rekomendacijose ikimokyklinė ugdymo įstaiga apibrėžiama, kaip įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą (- as) (13).
Sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigoje pagrindinis tikslas – padėti ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankantiems vaikams saugoti ir stiprinti sveikatą, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais.
Šiam tikslui pasiekti buvo numatyti šie uždaviniai: 1. vykdyti vaikų sveikatos būklės stebėseną;
2. ugdyti vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius;
3. vykdyti visuomenės sveikatos rizikos veiksnių stebėseną ir prevenciją.
15
darželio bendruomenę įsitraukti į sveikatos stiprinimo veiklą. Turėtų būti integruojami nauji mokymo metodai, tokie kaip : probleminis mokymas, situacijų modeliavimas, kurių tikslas socialinių įgūdžių, atsparumo ugdymas (14).
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose VSPS sveikatos priežiūrą vykdo pagal būtent tai ikimokyklinio ugdymo įstaigai, kurioje dirba sudarytą sveikatos priežiūros veiklos planą. Šis planas yra sudedamoji ikimokyklinio ugdymo įstaigos metinės veiklos programos dalis (15). Veiklos plane numatomos konkrečios priemonės, bei šių priemonių efektyvumo vertinimas ir vertinimo rezultatų panaudojimas tolesnėje sveikatos priežiūros veikloje, skirtos ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, anksčiau minėtiems Lietuvos sveikatos ministro įsakyme uždaviniams įgyvendinti (13). Ikimokyklinio ugdymo įstaigos sveikatos priežiūros veiklos planą turi parengti VSPS bendradarbiaujant kartu su įstaigos administracija. Šio plano formą galima pasirinkti laisvai, teisės aktais tai nereguliuojama. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos sveikatos priežiūros veiklos plano pavyzdys pateiktas 1.1.1 lentelėje.
1.1.1 lentelė. Sveikatos priežiūros veiklos plano pavyzdys. Sudaryta darbo autorės, remiantis
Aleksejevaitė D. ir kt. (15). Sveikatos priežiūros uždavinys Priemonės pavadinimas Vykdymo laikas Vykdytojai Priemonės įgyvendinimo kriterijus Pastabos 1. 1.1. 1.2.
Numatant priemones atsižvelgiama į VSPS funkcijas reglamentuojamas teisės aktais, nurodytas jo pareigybėse, specialisto darbinę patirtį, ikimokyklinės ugdymo įstaigos poreikius, sveikatos priežiūros nacionalinius ir vietos prioritetus. Poreikiams nuolat keičiantis, sveikatos priežiūros specialisto veikla ugdymo įstaigose tampa vis įvairesnė, svarbu ne tik laiku suteikti pirmąją pagalbą, bet ir nuolat įgyvendinti sveikatingumo programas (16). Organizuojant sveikatos priežiūrą turėtų įsitraukti ir ugdymo įstaigos bendruomenė, todėl sveikatos priežiūros veiklos plane reikėtų akcentuoti ir komandinį darbą, priemones, skatinančias aktyviai bendradarbiauti su visa ugdymo įstaigos bendruomene.
16
Sveikatos priežiūros specialisto funkcijoms vykdyti turėtų būti numatyta:
stalas, spinta dokumentams, veiklos priemonėms ir drabužiams laikyti, taip pat kėdės vaikams atsisėsti, medicinos kušetė, praustuvė, rankų higienos priemonės;
svarstyklės, ūgio matuoklė, termometras oro temperatūrai matuoti, kraujospūdžio matavimo aparatas, termometras kūno temperatūrai matuoti, priemonės reikalingos regėjimo aštrumui nustatyti, bei kitos priemonės reikalingos įvertinti vaikų sveikatą;
pirmosios pagalbos rinkinys;
sveikatos ugdymo vaizdinės bei informacinės priemonės (17).
Šios priemonės koreguojamos atsižvelgiant į VSPS sudarytą veiklos planą, svarbu jog specialisto veiklą palaikytų ugdymo įstaigos bendruomenė, įstaigos vadovas suteiktų visas reikalingas darbui priemones, užtikrintų galimybę naudotis informacinėmis technologijomis, būtų sudaromos tinkamos sąlygos bendradarbiauti su ugdymo įstaigos bendruomene.
1.1.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto kompetencijos ir funkcijos
VSPS veikla ir funkcijos pastarąjį dešimtmeti nuolat kito. XXI amžius vadinamas žinių arba informacijos amžiumi, kuriame bendrosios kompetencijos – sprendimų priėmimas, konfliktų sprendimas, komandinis darbas, veiksminga komunikacija, derybiniai įgūdžiai, strateginis mąstymas tapo ypatingai svarbios specialistams ir būtinos teigiamiems rezultatams pasiekti visuomenės sveikatos priežiūros bei ugdymo srityje (18). Specialisto požiūris ir vertybių sistema turi sutapti su visuomenės požiūriu ir vertybių sistema (19).
Ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje dirbantys VSPS pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos priimtą įsakymą (20), turi žinoti ir suprasti:
1. visuminę (holistinę) sveikatos sampratą;
2. visuomenės sveikatos priežiūros sistemos, kaip sudedamosios Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos dalies, struktūrą ir funkcijas;
3. įstaigos bendruomenės dalyvavimo, siekiant išsaugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, reikšmę, jos įtraukimo į šią veiklą galimybes, būdus;
17
5. vaiko organizmo vystymosi anatominius, fiziologinius, psichologinius ypatumus, fizinės ir socialinės aplinkos veiksnių poveikį vaiko organizmo vystymuisi;
6. vaikų sveikatos stiprinimo principus bei metodus;
7. vaikų užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų ligų epidemiologijos principus, epidemiologinės priežiūros pagrindines priemones, specifinius šių ligų profilaktikos principus ir metodus; 8. vaikų sveikatos rodiklius;
9. veiksnius, darančius įtaką vaikų sveikatai;
10. vaikų sveikos mitybos principus ir taisykles, valgiaraščio sudarymo pagrindus;
11. vaikų ugdymo aplinkos atitikties visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams pagrindinius vertinimo principus;
12. asmens sveikatos informacijos konfidencialumo reikalavimus; 13. vaikų teises ir socialines garantijas;
14. bendravimo su bendruomene būdus ir pagrindines priemones.
Taip pat tame pačiame įsakyme (20) nurodoma, jog VSPS turi mokėti ir gebėti: 1. analizuoti ir vertinti įtaką vaikų sveikatai darančius veiksnius;
2. paaiškinti vaikams, tėvams ir įstaigos personalui sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo būdus, išmokyti juos taikyti praktiškai;
3. parinkti tinkamus sveikatos stiprinimo metodus ir juos taikyti;
4. vertinti vaikų ugdymo aplinką pagal teisės aktus, reglamentuojančius vaikų sveikatos priežiūrą, sveikatos saugą ir stiprinimą;
5. atpažinti gyvybei pavojingas būkles, suteikti pirmąją pagalbą;
6. savarankiškai ir kartu su įstaigos bendruomene bei kitais institucijų specialistais, suinteresuotais asmenimis rengti ir įgyvendinti sveikatinimo veiklos programas (projektus); 7. bendrauti ir bendradarbiauti su įstaigos bendruomene, dirbti komandoje;
8. planuoti ir vertinti savo veiklą, tvarkyti veiklos dokumentus, rengti ataskaitas ir rekomendacijas;
9. pristatyti savo veiklą ir jos rezultatus; 10. naudotis informacinėmis technologijomis.
18
ugdytojo, bendradarbiaujančiojo (ne tik su sveikatos priežiūros institucijomis, bet ir su ugdymo įstaigos bendruomene) ir tyrėjo.
2014 metų išleistame sveikatos apsaugos ministro įsakyme (13) nurodoma 15 VSPS funkcijų ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje:
1. rinkti, kaupti ir analizuoti vaikų sveikatos būklės duomenis;
2. teikti pedagogams asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų rekomendacijas dėl vaikų sveikatos ir koordinuoti šių rekomendacijų įgyvendinimą;
3. teikti išvadas ir pasiūlymus dėl vaikų sveikatos būklės įstaigos bendruomenei (pedagogams, vaikų tėvams (globėjams, rūpintojams) (ne rečiau kaip 1 kartą per metus);
4. aptarti vaiko sveikatos stiprinimo ir saugos poreikį su bent vienu iš vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) priimant vaiką į įstaigą;
5. nustatyti vaikų sveikatos stiprinimo ir sveikatos žinių poreikį;
6. įstaigos aplinkoje identifikuoti visuomenės sveikatos rizikos veiksnius;
7. įstaigos administracijai teikti siūlymus dėl vaikų sveikatos stiprinimo ir įstaigos aplinkos sveikatinimo priemonių įtraukimo į įstaigos strateginius veiklos planus (ne rečiau kaip vieną kartą per metus);
8. pagal kompetenciją dalyvauti įgyvendinant įstaigos administracijos patvirtintas vaikų sveikatos stiprinimo ir įstaigos aplinkos sveikatinimo priemones;
9. dalyvauti planuojant ir įgyvendinant sveikatos ugdymo veiklą įstaigoje;
10. teikti sveikatos žinias įstaigos bendruomenei apie sveikatos išsaugojimą bei sveikatos stiprinimo būdus, mokyti pritaikyti jas praktiškai;
11. teikti ir (ar) koordinuoti pirmosios pagalbos teikimą įstaigoje;
12. esant poreikiui, teisės aktų nustatyta tvarka tikrinti vaikų asmens higieną;
13. planuoti ir taikyti užkrečiamųjų ligų ir jų plitimo rizikos veiksnių profilaktikos priemones pagal kompetenciją;
14. konsultuoti įstaigos darbuotojus, atsakingus už vaikų maitinimą, sveikos mitybos ir sveikatos saugos klausimais;
15. dalyvauti vaiko gerovės komisijos veikloje ir įsivertinant įstaigos veiklą.
19
problemų sprendimą. Funkcijos skirtos VSPS ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, apimtis gana didelė ir reikalaujanti aukšto profesinės kompetencijos lygmens. Daugumoje atvejų specialisto darbo sėkmė, vykdant jam pavestas funkcijas, priklauso nuo jo paties iniciatyvumo ir mokėjimo bendrauti su bendruomene bei įvairiomis institucijomis.
1.3 . Sveikatos ugdymo integravimas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose
Sveikata yra didžiausia žmogaus vertybė bei gyvenimo pagrindas, kuris turi būti pakankamai tvirtas, spręsti kasdienio gyvenimo klausimams. Visuomenės sveikata yra nacionalinis turtas ir kapitalas, kurio saugojimas ir puoselėjimas yra svarbiausias valstybės tikslas, užtikrinantis šalies socialinę ir ekonominę plėtrą (24). Anot Europos Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikato „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ tikslų šalies gyventojų sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys (25). Ypač svarbus yra ikimokyklinio amžiaus vaiko brandos tarpsnis, kai formuojasi vaiko elgsenos ir gyvensenos pagrindai, kurie vėliau nulems asmens sveikatą ir gyvenimo kokybę (26.) Kaip teigia Gudžinskienė V., Česnavičienė J., ir Suboč V., tam kuris turi susiformavęs sveikos gyvensenos įpročius nėra sunku gyventi sveikai, nes jis turi poreikį sveikai gyventi ir elgiasi neprieštaraudamas savo vertybėms (27). Tam asmeniui, kuris nėra išsiugdęs sveiko gyvenimo būdo, sveikatai palankių įpročių, gyventi sveikai keičiant savo įpročius gali būti sudėtinga, nes pakeisti įpročius yra daug sunkiau nei juos išsiugdyti nuo pat vaikystės. Kaip nurodo Lietuvos Respublikos seimo nutarimas (24) vaikų ir jaunimo sveikata yra prioritetinė daugelio šalių sveikatos politikos kryptis, todėl yra labai svarbu pasirinkti tinkamiausia sveikatos ugdymo integravimą jau ikimokyklinėse ugdymo įstaigose.
Sveikatos ugdymas yra integrali visos ugdymo sistemos dalis, kuri įgyvendinama bendroje švietimo sistemos veikloje. Vaikų ir moksleivių sveikatos apsaugos politikos strateginėse gairėse nustatyta, jog sveikata turi būti ugdoma visų šalies tipų švietimo įstaigose, ne išimtis ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos (28). Vadovaujantis ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu yra rengiamos ikimokyklinio ugdymo programos, kuriose viena iš įvardytų vaikui reikalingų kompetencijų yra sveikatos saugojimo (29). Sveikatos ugdymas priešmokyklinėse darželių grupėse yra vykdomas pagal bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą (30). Šiame dokumente tarp kompetencijų grupių yra išskirta ir sveikatos saugojimo kompetencija, kurioje keliami šie uždaviniai:
20
2. didinti socialinį saugumą, tobulinti orientavimąsi naujoje socialinėje aplinkoje, ugdant saugaus elgesio įpročius;
3. saugoti ir stiprinti vaiko fizinę sveikatą;
Svarbu paminėti, jog vaikų ir visos bendruomenės sveikatos ugdymas turi būti integruojamas per konkrečią ir efektyvią veiklą, kuri planuojama remiantis švietimo įstatymo 22 straipsnio „Sveikatos priežiūra mokykloje“ 6-a nuostata ,,sveikatos priežiūra ikimokyklinio ugdymo mokykloje organizuojama rengiant ir įgyvendinant sveikatos stiprinimo programas“ (31).
Sveikatinimo programa – tai įrankis, dokumentas, sveikatos ugdymo integravimui ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, kuriame yra nustatyti tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai, priemonės programai įgyvendinti bei laukiamas jos poveikis (15). Veiksmingiausias ir efektyviausias būdas sveikatos ugdymo integravimui įstaigoje, tai įstaigos administracijos inicijuojamas sveikatinimo programos organizavimas įtraukiant visus įstaigoje dirbančius specialistus: sveikatos priežiūros specialistai, pedagogai, logopedai, socialiniai pedagogai, administracijos atstovai, būtinai vaikų tėvų atstovai ir kt. Šių programų procese labai svarbus VSPS vaidmuo, kuris numato, identifikuoja prioritetines vaikų sveikatos problemas, bei suteikia reikiamos informacijos bei patarimus visai bendruomenei. Šiandiena ugdymo įstaigos bendruomenės nariai skatinami patys rūpintis ir stiprinti savo sveikatą, jie įtraukiami į ugdymo įstaigos bendruomenės sveikatinimo problemų sprendimą, sveikatinimo veiklos planavimą. Geriausiems rezultatams pasiekti turėtų būti sudarytos galimybės prie sveikatos ugdymo programų kūrimo prisidėti visiems ugdymo įstaigos bendruomenės nariams, ypač vaikams, tėvams ir pedagogams, reikia sudaryti galimybę dalyvauti planuojant veiklą ir priimant sprendimus, susijusius su sveikata. Bendruomenė neprisidės prie sveikatos reikalų tvarkymo, jei nebus sudarytos struktūros, padedančios bendradarbiauti bendruomenės nariams ir leidžiančios jiems dalyvauti sveikatos gerinimo planavime. Todėl tokiose įstaigose tampa labai svarbu numatyti bendradarbiavimo galimybės.
1.3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialisto bendradarbiavimas vaikų sveikatos ugdyme
21
pedagogų pritaria ir kiti mokslininkai teigdami, jog pedagogo ir VSPS bendradarbiavimas sustiprintų vaiko įsitraukimą į sveikatinimą pedagogui perdavus vaikų nusiskundimus dėl sveikatos ar savo asmeninius pastebėjimus taip užtikrindamas efektyvesnį vaiko sveikatos stebėjimą ir stiprinimą (34). Nors yra pastebima bendradarbiavimo nauda literatūroje taip pat yra akcentuojamas ir per mažas VSPS bendradarbiavimas su pedagogais, ypač kai VSPS savarankiškai planuoja sveikatos ugdymo veiklą neatsižvelgdamas į vaikų galimybių ir žinių lygį, kurį puikiai žino pedagogai. Taip pat, nustatyta, kad pedagogų žinios apie sveikatą nėra pakankamos, tačiau jie geriau išmano ugdymo metodus, kuriuos gali pritaikyti ir sveikatos ugdymui. Kompetentingas pedagogas geba įdomiau pateikti sveikatos ugdymo turinį, atsižvelgdamas į savo grupės vaikų amžių, o VSPS turi daugiau žinių, reikalingų vaikų sveikatai ugdyti. Bendra veikla, požiūris, tikslai ir bendradarbiavimas sudaro sąlygas tobulėti ir mokytis vieniems iš kitų. Bendradarbiavimas – (angl. collaboration) suvokiamas kaip darbas kartu siekiant bendro tikslo (35). Taip pat yra teigiama, jog pedagogų ir specialistų rodoma iniciatyva bendradarbiauti yra pagrindinis reiškinys, nuo kurio priklauso ugdymo apskritai, o tame tarpe ir sveikatos ugdymo, proceso kokybė ir sėkmė (36). Šiam teiginiui pritaria ir kiti mokslininkai teigdami jog tikri lyderiai propaguoja bendradarbiavimą, kas leidžia siekti didesnio veiksmingumo, pažangos ir tobulumo (37, 38, 39). Anot Miltenienės L. bendradarbiavimo pagrindą sudaro (40):
1. komunikacija (bendravimas);
2. kooperacija – tam tikra darbo organizavimo forma, kai žmonės dalyvauja tame pačiame darbo procese;
3. koordinacija (tikslus suderintas veikimas); 4. nuolatinė komandos narių sąveika;
5. dalijimasis patirtimi, žiniomis.
Bendradarbiavimo procesui lemiamą įtaką daro vyraujančios vertybės, o tarp jų ir bendras požiūris, vaidmenys, būtini įgūdžiai (41). Anot Johnson L., C., bendradarbiaujant yra svarbūs šie elementai (35):
1. tarpusavio priklausomybė (suvokimas, kad tik bendro darbo rezultatas yra vertingas ir norint atlikti skirtą užduotį jie yra vienas kitam reikalingi);
2. individuali atsakomybė – kiekvienas jaučiasi atsakingas už savo darbą, nesiekia pasinaudoti kitų darbo rezultatais;
22
4. grupiniai procesai – nuolat analizuojami bendradarbiaujant vykę procesai, numatomos galimybės juos tobulinti;
5. socialiniai gebėjimai – negalima efektyviai dirbti, jei nėra taikomi bendravimo, vadovavimo, sprendimų priėmimo, konfliktų aiškinimosi gebėjimai.
Sveikatos ugdymo procese labai svarbus glaudus pedagogų ir VSPS bendradarbiavimas (34). Pasak Markham A., sveikatos ugdyme pirmumas turėtų būti skiriamas geriems VSPS praktinės veiklos gebėjimams, o tarp jų ir gebėjimas dirbti komandoje ugdyti ir organizuoti bei planuoti veiklą panaudojant kitus asmeninius sugebėjimus ir įgūdžius (42). Tinkama VSPS dirbančio įstaigoje veikla, pačios įstaigos darbuotojų veiklumas, pedagoginė praktika bei palankus požiūris į VSPS veiklas yra sėkmingas sveikatos ugdymo įstaigoje pagrindas (34).
23
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas. Atlikti tyrimą buvo pasirinktas epidemiologinių tyrimų metodas – vien
momentinis tyrimas. Pasirinktas tyrimo duomenų surinkimo metodas – anoniminė anketinė apklausa (1 priedas).Šis metodas pasirinktas, nes:
siekiama gauti daugiau tikslesnės ir objektyvesnės informacijos apie pedagogų požiūrį anoniminiu būdu;
leidžia įgyti respondentų pasitikėjimą ir įtraukti į tyrimą didesnį jų skaičių.
galimybė įtraukti įvairių tipų klausimų, tyrimui panaudoti kombinuotus (ir uždarojo, ir atvirojo tipo) klausimus.
Taigi, vykdant tyrimą, anketinė apklausa suteikė galimybę išsiaiškinti X mieste dirbančių darželių auklėtojų požiūrį į visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklas, užtikrinant jų anonimiškumą.
Tyrimo organizavimas. Tyrimas buvo vykdytas keliais etapais:
I etapas. Ruošiantis tyrimui buvo atlikta mokslinės literatūros analizė. Sudarytas tyrimo
planas – išsikeltas tyrimo tikslas bei suformuluoti tyrimo uždaviniai.
II etapas. Pasirinktas tyrimo metodas, anoniminė anketinė apklausa, kuri buvo sudaryta
autorės, atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir uždavinius.
III etapas. Pradėtas pasiruošimas anketinei apklausai. 2018 m. sausio mėnesį buvo
atliktas žvalgomasis (bandomasis) tyrimas, kurio metu buvo išdalinta 10 anoniminių anketų atsitiktinai pasirinktoje ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, prieš tai informavus tos įstaigos direktorę. Anketos buvo išdalintos ir surinktos tą pačią dieną. Šio žvalgomojo tyrimo metu buvo vertinama:
ar pateikti klausymai ir variantai suprantami respondentams; ar yra tinkami ir pakanka atsakymų variantų;
ar tinkamas šrifto dydis, klausymų išdėstymas, anketos apimtis.
24
nebuvo įtraukti į tolimesnę analizę. Atliktas tyrimas padėjo patikrinti, kad paruoštos tyrimo anketos yra tinkamos tolimesniam kiekybiniam tyrimui atlikti.
Susisiekta su visomis 29 X miesto ikimokyklinėmis ugdymo įstaigomis, susitarta dėl susitikimo, gauti raštiški leidimai atlikti tyrimą jų įstaigoje, taip pat aptartos tyrimo vykdymo sąlygos. Tyrimo vykdymui buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr. BEC – (M) – 64 (2 priedas).
IV etapas. Pradėta vykdyti anoniminė anketinė apklausa vykusi nuo 2018 m. sausio 25
d. iki 2018 m. vasario 2d. Pagal kiekvienos įstaigos susitarimą su direktorėmis anketos buvo paliekamos sausio 25 d. įstaigų administracijai, arba išdalinamos kiekvienam pedagogui vykusio susirinkimo metu dalyvaujant pačiam tyrėjui, pristačius vykdomą tyrimą. Vasario 2 d. buvo surenkamos užpildytos anketos.
V etapas. Sudaryta tyrimo duomenų bazė, Excel programa sukoduoti tyrimo anketos
klausimai, suvesti gauti rezultatai, kurie buvo perkelti į SPSS programą statistinių duomenų apdorojimui, atlikti statistiniai skaičiavimai.
VI etapas. Grafinis tyrimo duomenų pateikimas ir aptarimas. Tyrimo duomenys
pateikiami paveikslų pavidalu, juos išsamiai aprašant.
VII etapas. Pagal gautus tyrimo duomenis pateikiamos auklėtojų ir VSPS
bendradarbiavimo galimybės. Tyrimas baigiamas apibendrinančiomis išvadomis ir rekomendacijų pateikimu.
Tiriamasis kontingentas. Siekiant išsiaiškinti auklėtojų požiūrį į VSPS veiklas, tyrimo
metu buvo apklausiami visi dvidešimt devyniuose X miesto darželiuose dirbantys pedagogai.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Kad būtų galima padaryti statistiškai
reikšmingas išvadas anot Kardelio K., planuojant tyrimus yra svarbu nustatyti reikalingą minimalų tyrimo dalyvių skaičių (43). Reprezentatyvioji imtis, tai atrinktų dalyvauti tyrime individų grupė, savo narių savybių pasiskirstymu atitinkanti nagrinėjamą aibę (populiaciją) (44). Autorinio tyrimo imtis nustatyta remiantis Paniotto formule (45), su 3 proc. paklaida :
𝑛 = 1
∆2+ 1 𝑁 kur :
n – reikiamas imties dydis;
25 𝑛 = 1 ∆2+ 1 𝑁 = 1 0,032+ 1 486 = 338
Pritaikius Paniotto imties dydžio nustatymo formulę, nustatyta, jog tyrimui atlikti reikalingas skaičius yra ne mažiau kaip 338 respondentai.
Iš viso buvo išdalinta 486 anketos, iš kurių pilnai užpildytos grįžo 374, tai reiškia jog atsako dažnis 77 proc. Tyrimo vykdymo metu nuo 2018 m. sausio 30 d. iki tų pačių metų kovo 5 d. X miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskelbta mieste gripo epidemija, galėjusi turėti įtakos dėl respondentų atsako dažnio.
Tyrimo instrumentai ir duomenų šaltiniai. Tyrimui atlikti klausimynas buvo
sudarytas autorės, remiantis literatūros apžvalga. Anketos struktūrinės dalys:
I dalis nuo 1 iki 8 klausimo skirta įvertinti darželio auklėtojų požiūriui į VSPS veiklas; II dalis nuo 9 iki 15 klausimo skirta ištirti darželio auklėtojų nuomonę apie sveikatos mokymo
integravimą į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas;
III dalis nuo 16 iki 24 klausimo skirta išsiaiškinti auklėtojų ir visuomenės sveikatos specialistų efektyvaus bendradarbiavimo galimybes;
IV dalis nuo 25 iki 28 klausimo skirta išsiaiškinti respondentų demografinius duomenis. Tyrimo klausimynas sudarytas iš 28 klausimų, kurie mokslinėje literatūroje skirstomi į tris tipus (46):
1. Dichotominiai klausimai – tai tie į kuriuos tiriamųjų prašoma atsakyti ,, Taip“ arba ,,Ne“. 2. Uždaro tipo klausimai, kuriems iš anksto buvo paruošti atsakymų variantai, o tiriamiesiems
reikėjo pasirinkti tinkamiausią variantą;
3. Atviro tipo klausimai, kuriuose pateikiama laisvos formos atsakymai (tiriamasis pats suformuluoja atsakymą).
Taip pat anketinės apklausos pabaigoje buvo palikta laisva vieta respondentų nuomonei ir pastebėjimams įrašyti.
Duomenų analizės metodai. Tyrime naudoti analizės metodai:
mokslinės literatūros analizė; anketinė apklausa;
statistinė duomenų analizė.
26
statistinei duomenų analizei atlikta naudota statistinės analizės SPSS programa. Tyrimo duomenų analizė atlikta pasitelkiant aprašomosios statistikos metodus.
Tyrimo etika. Planuojant tyrimą buvo apsvarstomi etikos klausimai. Tyrimas buvo
atliktas laikantis šių pagrindinių tyrimo etinių principų:
prieš tyrimo atlikimą, gautas LSMU Bioetikos centro sutikimas (2 priedas);
anketų gavėjai buvo aiškiai ir suprantamai supažindinti su darbo tema, jiems paaiškinti tyrimo tikslai ir uždaviniai bei prašoma jų dalyvauti tyrime;
respondentų dalyvavimas tyrime buvo savanoriškas, todėl tiriamieji visada turėjo teisę atsisakyti dalyvauti apklausoje, užtikrintas tyrimo anonimiškumas, anketoje nurodyti bet kokie identifikaciniai duomenys, buvo ištrinti ir nenaudojami tyrimų analizėje;
respondentams buvo nurodyta, jog rezultatai bus pateikiami apibendrintai, juos sugrupuojant su kitų asmenų atsakymais. Tyrimo metu surinkti rezultatai bus naudojami tik mokslo tikslams.
27
3. REZULTATAI
3.1. Respondentų demografinių duomenų analizė
Tyrime dalyvavo 374 X miesto ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojų, kurios 100,0 proc. buvo moterys. Respondentai pagal amžiaus grupes pasiskirstė sekančiai: didžioji dalis 47,1 proc. (n = 176) sudarė nuo 48 iki 58 metų, 25,7 proc. (n = 96) nuo 37 iki 47 metų, toliau 14,7 proc. (n = 55) 59 metų ir daugiau, likusieji 12,5 proc.(n = 47) respondentų sudarė nuo 20 iki 36 (3.1.1 pav.).
3.1.1 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal amžių
Pagal kvalifikacinę kategoriją respondentai pasiskirstė į keturias grupes: daugiau nei pusė respondentų 58,6 proc. (n = 219) vyresnysis auklėtojas, kiti 23,3 proc. (n = 87) auklėtojas metodininkas, 17,1 proc. (n = 64) auklėtojas, o mažiausiai ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dirbančių auklėtojų ekspertų, kas sudarė 1,0 proc. respondentų(3.1.2 pav.).
3.1.2 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal kvalifikacinės kategorijos grupes
17,1%
58,6% 23,3%
1,0%
Auklėtojas Vyresnysis auklėtojas Auklėtojas metodininkas Auklėtojas ekspertas 1,5%
11,0%
25,7%
47,1% 14,7%
28
Pagal darbo stažą respondentai buvo pasiskirstę sekančiai: 39,0 proc. (n = 146) dirba nuo 16 iki 30 metų, 33,4 proc. (n = 125) pradirbę 31 ir daugiau metų, 22,7 proc. (n = 85) pradirbę nuo 1 iki 15 metų, likusieji 4,9 proc. (n = 18) darbo stažo nenurodė (3.1.3 pav.).
3.1.3 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal darbo stažą
Apibendrinant galima teigti, jog X miesto darželiuose dauguma auklėtojomis dirbančių moterų turinčių nuo 16 iki 30 metų darbo stažą priklauso nuo 48 iki 58 metų amžiaus grupei.
3.2. Darželių auklėtojų nuomonės apie visuomenės sveikatos specialisto veiklas vertinimas
Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti darželio auklėtojų nuomonę apie VSPS veiklas. Į klausymą ar svarbi sveikatos priežiūra darželyje dauguma auklėtojų atsakė, kad tai yra svarbu arba labai svarbu, taip mano 97, 6 proc. (n = 365), o 1,6 proc. (n = 6) mano, jog sveikatos priežiūra darželyje nelabai svarbi, likusieji 0,8 proc. (n = 3) pasirinko visiškai nesvarbi (3.2.1 pav.).
3.2.1 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie sveikatos priežiūros svarbą darželyje
22,7%
39,0% 33,4%
Nuo 1 iki 15 Nuo 16 iki 30 Nuo 31 ir daugiau
97,6% 1,6% 0,8%
29
Sekančiu klausimu respondentai nurodė kaip dažnai, per pastaruosius 12 mėnesių darželyje buvo skiriamas dėmesys sveikatos stiprinimo veiklai. Daugiausiai 59,4 proc. (n = 220) skyrė dėmesį sveikatos stiprinimo veiklai kiekvieną dieną, 17,0 proc. (n = 63) kartą per mėnesį, atitinkamai 16,8 proc. (n = 62) kartą per savaitę, 5,7 proc. (n = 21) kartą per šešis mėnesius ir dažniau, 1,1 proc. (n = 4) rečiau nei per šešis mėnesius, 4 respondentai neatsakė į šį klausimą (3.2.2 pav.).
3.2.2 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal skiriamą dėmesį per 12 mėnesių sveikatos stiprinimo veiklai
Respondentų buvo klausiama kokios sveikatos problemos jų grupėje yra dažniausios. Dažniausią problemą 31,9 proc. (n = 119) respondentų įvardina jog vaikai atsisako sveikai maitintis, o antroje vietoje 31,2 proc. (n = 116) įvardino, kad vaikai išsiblaškę ir nervingi. Kaip retą problemą dauguma įvardino 72,4 proc. (n = 262) žalingus įpročius namų aplinkoje, antroje vietoje retą problemą įvardino 68,1 proc. (n = 250) netinkamas higienos sąlygas namuose. Nėra problemos dauguma respondentų įvardino, kad mažai vaikai juda ir nemiega pietų miego po 38,9 proc. (n = 144) respondentų(3.2.3 pav.)
59,4 % 16,8%
17,0%
5,7% 1,1%
30 3.2.3 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal dažniausias sveikatos problemos grupėje
Ketvirtu anketos klausimu buvo siekiama išsiaiškinti pedagogų nuomonę, ar jie yra tinkamai pasiruošę grupėje spręsti iškilusias sveikatos problemas ir ar jų pasiruošimas spręsti problemas priklauso nuo jų kvalifikacinės kategorijos (3.2.1 lentelė).
3.2.1 lentelė. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal kvalifikaciją į pasirengimą spręsti vaikų sveikatos problemas grupėje
Kvalifikacinė grupė Pasiruošę spręsti sveikatos problemas Nepasiruošę spręsti sveikatos problemas Statistinis reikšmingumas N Proc. N Proc. Auklėtojas 47 73,4 17 26,6 χ²=1,615; lls=3; p= 0,656 Vyresnysis auklėtojas 153 70,8 63 29,2 Auklėtojas metodininkas 66 76,7 20 23,3 Auklėtojas ekspertas 1 50,0 1 50,0
Lentelėje pateikti duomenys parodo, kad kvalifikacinė kategorija nėra reikšminga pasiruošimui spręsti grupėje iškilusias sveikatos problemas. Jog pasiruošę spręsti sveikatos problemas atsakė 72,6 proc. (n = 267), likusieji 27,4 proc. (n = 101) atsakė jog nėra pasiruošę spręsti grupėje iškilusias sveikatos problemas.
38,9% 12,1% 26,4% 38,9% 6,2% 14,9% 52,8% 56% 68,1% 55,1% 62,6% 72,4% 8,3% 31,9% 5,4% 5,9% 31,2% 12,7% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Mažai juda Atsisako sveikai maitintis Netinkamos higienos sąlygos namuose Nemiega pietų miego Išsiblaškęs, nervingas Žalingi įpročiai namų aplinkoje
31
Taip pat tų kurie atsakė jog yra nepasiruošę spręsti sveikatos problemas grupėje, buvo klausiama kas labiausiai padėtų jas išspręsti(3.2.4 pav.).
3.2.4 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal tai kas jiems padėtų spręsti vaikų sveikatos problemas grupėse
Paveiksle matyti, kad labiausiai grupėje iškilusioms vaikų sveikatos problemoms spręsti padėtų konsultacija su VSPS 48,6 proc. (n = 70), antroje vietoje 33,3 proc. (n = 48) respondentai teigė jog padėtų mokymai ir seminarai, toliau 11,2 proc. (n = 16) teigė, kad padėtų metodinė medžiaga, o 6,9 proc. (n = 10) respondentų įrašė, kad jiems padėtų tai, kad ugdymo įstaigoje nuolatos dirbtų VSPS, taip pat tėvelių pagalba ugdant vaikus ir namuose, diskusijos grupėse, psichologas ir medicinos darbuotojas.
Penktuoju klausimu buvo siekiama išsiaiškinti kokioms veikloms darželyje skiriama daugiausiai dėmesio (3.2.5 pav.).
3.2.5 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal veiklas kurioms daugiausiai skiriamas dėmesys
33,3%
48,6% 11,2%
6,9%
Mokymai, seminarai Konsuktacija su VSPS Metodinė medžiaga Kita
97,9% 89,2% 97% 94,1% 66,5% 61,9% 2,1% 10,5% 3,0% 5,1% 31,3% 32,5% 0,8% 2,2% 5,6% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Fizinis aktyvumas Sveika mityba Asmens higiena Laisvalaikio ir poilsio (miego ) rėžimas Protinė sveikata ir stresas Žalingų įpročių atsisakymas
32
Pateiktame paveiksle matome, jog visoms veikloms skiriamas dėmesys, bet didžiausias dėmesys skiriamas fiziniam aktyvumui skatinti 97,9 proc. (n = 365 ), taip pat laisvalaikio ir poilsio (miego) rėžimui 94,1 proc. (n = 352 ). Prieš tai apžvelgtame paveiksle (žiūr. 3.2.3 pav.) matyti, kad nėra problemų grupėse su miegojimu pietų miegu ir su judėjimu, o didesnį dėmesį reikėtų skirti protinei sveikatai ir streso mažinimui nors šiai veiklai pasak 31,3 proc.
(n = 115) respondentų retai skiriamas dėmesys. Didesnį dėmesį reikėtų skirti ir žalingų įpročių atsisakymo veikloms, nes 32,5 proc. (n =115) respondentų pasirinko šią veiklą kaip retą, o esančiame paveiksle (žiūr. 3.2.3 pav.) ši problema grupėse pagal dažnumą trečioje vietoje.
Respondentų buvo klausiama ar jiems pakanka turimos metodinės medžiagos skirtos vaikų sveikatos priežiūrai (3.2.6 pav.).
3.2.6 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal tai, ar pakanka turimos metodinės medžiagos
Analizuojant paveikslą matyti, kad didžiajai respondentų daliai 62,0 proc. (n = 231) turimos metodinės medžiagos skirtos vaikų sveikatos priežiūrai pakanka, o 38,0 proc. (n = 142) respondentų nurodė, kad jiems nepakanka turimos metodinės medžiagos.
Sekančiu klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar darželių auklėtojai yra supažindinami su jiems pateikta metodine medžiaga(3.2.7 pav.). 76,7 proc. (n = 286) teigė jog jie yra supažindinami su jiems pateikta medžiaga, bet likusieji 23,3 proc. (n = 87) respondentų nurodė, kad jie nėra supažindinami su jiems pateikta metodine medžiaga sveikatos ugdymo klausimais.
62,0% 38,0%
33 3.2.7 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal tai, ar auklėtojai supažindinami su metodine
medžiaga
Paskutiniuoju šios dalies anketos klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar darželių auklėtojų turima metodinė medžiaga, jų nuomone yra tinkama vaikų sveikatos ugdymui (3.2.8.pav.).
3.2.8 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal metodinės medžiagos tinkamumą
Daugumos respondentų nuomone metodinė medžiaga yra tinkama. Tačiau 40,8 proc. (n = 152) respondentų mano jog metodinė medžiaga retai atnaujinama, pasak 36,9 proc. (n = 137) medžiaga retai kada būna aktuali esančioms grupėje problemoms spręsti ir retai kada būna pateikiama reikiamu metu, taip mano 36,3 proc. (n = 134). 29,6 proc. (n = 110) respondentų mano, kad medžiaga
76,7% 23,3% Taip Ne 59,0% 68,8% 62,0% 62,9% 40,8% 29,6% 36,9% 36,3% 0,3% 1,6% 1,1% 0,8% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Nuolat atnaujinama Pritaikyta jūsų grupės vaikų amžiui Aktuali esančioms grupėje problemoms spręsti Pateikiama reikiamu metu
34
retai kada būna pritaikyta grupėje esančių vaikų amžiui. Šiame klausime taip pat respondentai galėjo pasirinkti įrašyti savo variantą (n = 10). Respondentų atsakymai pateikti lentelėje. (3.2.2 lentelė)
3.2.2 lentelė. Respondentų citatos metodinės medžiagos tinkamumui įvertinti. Respondentų citatos
,,Gan dažnai neturime, susirandame savarankiškai“. ,,Patys pedagogai ieško reikalingos medžiagos“. ,,Pedagogai patys gaminasi metodines medžiagas“.
,,Vykdome sveikatos ugdymo kompetenciją pagal ugdymo programą“. ,,Ieškau, kaupiu, keičiamės su kolegomis“.
,,Nepakankamas finansavimas“.
,,Auklėtojos pačios stengiasi ir ruošiasi medžiagą“. ,,Pagrindinis ugdymas yra namuose“.
,,Pradmenys yra namuose“.
,,Tinkamos literatūros pagal ,,naują gyvenimo būdą“ per mažai“.
Vertinant lentelėje pateiktas darželių auklėtojų citatas, galime daryti išvadą, jog yra auklėtojų, kurios pačios ieškosi metodinės medžiagos, mano jog pagrindinis ugdymas turėtų būti namuose ir ,,tinkamos literatūros“ yra per mažai, galėtų būti didesnis finansavimas.
Apibendrinant galima teigti, kad darželio auklėtojos VSPS veiklą dauguma vertina teigiamai. Tačiau įvertinus dažniausias sveikatos problemas grupėje ir daugiausia dėmesio skiriamas veiklas buvo nustatyta, kad nepakankamas dėmesys yra skiriamas vaikų protinei veiklai ir stresui valdyti bei žalingų įpročių namų aplinkoje prevencijai. Dėl metodinės medžiagos skirtos ugdyti vaikų sveikatai daugiausia pastabų buvo gauta dėl jos atnaujinimo, taip pat aktualumo bei pateikimo reikiamu metu. Buvo išsiaiškinta jog auklėtojai tinkamai pasiruošti spręsti iškilusias sveikatos problemas grupėse labiausiai padėtų VSPS konsultacija bei seminarai ir (ar) mokymai.
3.3. Darželio auklėtojų nuomonės apie sveikatos mokymo integravimą į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vertinimas
35
Respondentų buvo klausiama, ar per pastaruosius 12 mėnesių jų prižiūrima grupė dalyvavo kokioje nors programoje, susijusioje su vaikų sveikatos ugdymu. Taip pat buvo analizuota ar grupėje vykdomos programos priklauso nuo auklėtojų kvalifikacinės kategorijos. (3.3.1 lentelė.)
3.3.1 lentelė. Ar buvo vykdomos sveikatos ugdymo programos
Kvalifikacinė grupė Taip Ne Statistinis
reikšmingumas N Proc. N Proc. Auklėtojas 38 61,3 24 38,7 χ²=11,710; lls=3; p< 0,05 Vyresnysis auklėtojas 136 63,3 79 36,7 Auklėtojas metodininkas 71 81,6 16 18,4 Auklėtojas ekspertas 2 100,0 0 0
Iš lentelės duomenų matyti, kad kvalifikacijos kategorija turi įtakos grupėse vykdomoms programoms susijusioms su vaikų sveikatos ugdymu. Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija tuo didesnė dalis respondentų atsakė jog grupės dalyvauja kokioje nors sveikatos ugdymo programoje. Iš viso pasirinko, kad dalyvauja sveikatos ugdymo programose 67,5 proc. (n = 247) respondentų. Kad nedalyvauja pasirinko 32,5 proc. (n = 119). Taip pat tų respondentų, kurie atsakė, kad dalyvauja, buvo prašoma įvardinti kokiose programose dalyvavo (3.3.2 lentelė.), (3 priedas).
3.3.2 lentelė. Nurodytos respondentų vykdomos sveikatos ugdymo programos. Sudaryta darbo
autorės
Sveikatos ugdymo veiklos Sveikatos ugdymo programa
1) Fizinis aktyvumas ,, Apibėk darželį“, ,,Aš sveikesnis esu, kai aktyviai judu“, ,,Pajudėkim, pakrutėkim, gerą nuotaiką turėkim“,
2) Sveika mityba ,,Sveikas maistas“, ,,Burnytė ne šiukšlynas, skrandis – ne sąvartynas“, ,,Pienas vaikams“, ,,Vaisiai vaikams“, ,,Kvepia čiobrelių arbata“, ,,Skanumėlis“, ,,Morkadienis“, ,,Vitaminai – mūsų draugai“, ,,Penktadienis – diena be saldumynų“
3) Asmens higiena ,,Sveiki dantukai, rankytės švarios“, ,,Bakterijos ir mikrobai“, ,,Ir juoksis dantukai, sveikučiai blizgės“
4) Laisvalaikio ir poilsio (miego) rėžimas
36 3.3.2 lentelės tęsinys
Sveikatos ugdymo veiklos Sveikatos ugdymo programa
5) Protinė sveikata ir stresas ,,Saugus kai žinai“, ,,Noriu augti sveikas ir saugus“, ,,Triukšmo prevencija“, ,,Savaitėlė be patyčių“, ,,Zipio draugai“, ,,Sveikatos takeliu“, ,,Boružiukų arbatinė“, ,,Jeigu būsi atsargus, saugiai grįši į namus“.
6) Žalingų įpročių atsisakymas
,,Alkoholio ir tabako prevencija“, Alkoholio ir narkotikų prevencija“.
Bendrosios programos
,,Sveikatos savaitės“, ,,Sveikatos pamokos visiems“, ,,Augu sveikas ir laimingas“, ,,Sveikatos želmenėliai“, ,,Augu sveikas kaip ridikas“, ,,Sveikatiada“, ,,Tai bent šeimynėlė“, ,,Gyvenkime sveikai“, ,,Sveikuolių sveikuoliai“.
Iš respondentų paminėtų programų susijusių su vaikų sveikatos ugdymų, daugiausia programose dalyvavo susijusiose su sveika mityba (n = 79), antroje vietoje fizinis aktyvumas (n = 78), toliau bendrosios neišskirtos kažkuriai veiklai programos (n = 53). Mažiausiai dėmesio buvo skiriama žalingų įpročių prevencijos programoms (n = 4).
Sekančiu klausimu buvo respondentų klausiama ar jiems yra suteikiamos galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl vaikų sveikatos ugdymo programų kūrimo. Buvo vertinama priklausomai nuo jų kvalifikacinės kategorijos. (3.3.3 lentelė.)
3.3.3 lentelė. Ar suteikiamos galimybės dalyvauti sveikatos ugdymo programų kūrimo procese
Kvalifikacinė kategorija Taip Ne Statistinis
reikšmingumas N Proc. N Proc. Auklėtojas 35 55,6 28 44,4 χ²=18,600; lls=3; p< 0,05 Vyresnysis auklėtojas 135 61,9 83 38,1 Auklėtojas metodininkas 73 84,9 13 15,1 Auklėtojas ekspertas 1 50,0 1 50,0
37
Iš viso 66,1 proc. ( n= 244) respondentų patvirtino, kad turi galimybę dalyvauti priimant sprendimus su sveikatos ugdymu susijusiomis programomis, o likusieji 33,9 proc.( n= 125) respondentų atsakė, kad tokios galimybės neturi.
Toliau buvo siekiama išsiaiškinti ar auklėtojai buvo specialiai parengti vesti sveikatos ugdymo užsiėmimus (3.3.1 pav.).
3.3.1 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal tai, ar buvo specialiai parengti vesti sveikatos ugdymo užsiėmimus
Iš paveikslėlyje pateiktų duomenų, matyti, kad daugiau nei pusė auklėtojų 78,6 proc. (n = 294) nebuvo specialiai parengti vesti sveikatos ugdymo užsiėmimų. 21,4 proc. (n = 80) respondentų teigė, kad buvo specialiai parengti vesti sveikatos ugdymo užsiėmimus.
Toliau buvo siekiama išsiaiškinti ar auklėtojai integruoja sveikatos ugdymo klausimus į vykdomus kasdieninius užsiėmimus (3.3.2 pav.).
3.3.2 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal sveikatos ugdymo integravimo dažnumą į užsiėmimus 21,4% 78,6% Taip Ne 81,5% 18,0% 0,5%
38
Atsižvelgiant į gautus duomenis matyti, kad 81,5 proc. (n = 304) respondentų dažnai integruoja sveikatos ugdymo klausimus į vykdomus kasdieninius užsiėmimus, nors prieš tai paveiksle (3.3.1 pav.) matyti, kad dauguma auklėtojų nebuvo specialiai parengtos vesti sveikatos ugdymo užsiėmimus.
Sekančiu klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar auklėtojos konsultuojasi su visuomenės sveikatos specialistu rengiant metinius veiklos planus (3.3.3 pav.) .
3.3.3 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal tai, ar konsultuojasi su visuomenės sveikatos specialistu rengiant metinius veiklos planus
Daugiau nei pusė respondentų 58,4 proc. (n = 218 ) atsakė, kad nesikonsultuoja su VSPS rengiant metinius veiklos planus, o likusieji 41,6 proc. (n = 155 ) atsakė jog konsultuojasi.
Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti ar auklėtojoms yra sudarytos galimybės kelti savo kvalifikaciją sveikatos ugdymo klausimais. Taip pat buvo atsižvelgta vertinant ir pagal pedagogų kvalifikacinę kategoriją (3.3.4 lentelė.).
3.3.4 lentelė. Ar sudarytos galimybės kelti kvalifikaciją sveikatos ugdymo klausimais
Kvalifikacinė grupė Taip Ne Statistinis
39
Paanalizavus lentelę galima daryti išvadą, kad kvalifikacijos kategorija turi įtakos suteiktoms galimybėms kelti savo kvalifikaciją sveikatos ugdymo klausimais. Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija tuo daugiau respondentų atsakė jog jiems yra suteikiama galimybė kelti savo kvalifikaciją sveikatos ugdymo klausimais. Bendrai 79,1 proc. (n = 291) respondentų atsakė jog turi šią galimybę, o 20,9 proc. (n = 77) nesutiko ir atsakė, kad neturi.
Paskutiniu šios dalies klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar respondentai sutinka, kad sveikatos mokymas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose turėtų būti kasdieninė veikla (3.3.4 pav.).
3.3.4 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę, ar sveikatos mokymas turėtų būti kasdieninė veikla darželiuose
Remiantis paveikslo duomenimis matyti, kad 93,0 proc. (n = 384) respondentų sutinka, kad sveikatos mokymas turėtų būti kasdieninė veikla ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, likusieji 7,0 proc. (n = 26) nesutiko.
Apibendrinant šį skyrių, galima teigti, kad dauguma respondentų dalyvauja programose susijusiose su vaikų sveikatos stiprinimu, iš kurių didžiausias dėmesys yra skiriamas vaikų sveikai mitybai ir fiziniam aktyvumui, mažiausiai dėmesio yra skiriama žalingų įpročių prevencijos veikloms. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad nors dauguma respondentų nebuvo specialiai parengti vesti sveikatos užsiėmimus, dauguma jų integruoja sveikatos ugdymo klausimus į kasdieninę veiklą. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad auklėtojai nesikonsultuoja su VSPS rengiant metinius veiklos planus, nors literatūroje yra pažymėta, kad būtent bendradarbiavimas auklėtojų su VSPS duotų kur kas geresnių rezultatų vaikų sveikatos ugdyme. Su tuo, kad sveikatos ugdymas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose yra svarbus sutinka beveik visi respondentai, todėl galima teigti, kad auklėtojų nuomonė į sveikatos mokymo integravimą darželių ugdymo programas yra teigiama.
93,0% 7,0%
40 3.4. Auklėtojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimo galimybių
vertinimas
Šiame skyriuje buvo siekiama įvertinti auklėtojų ir VSPS bendradarbiavimo galimybes. Respondentų buvo prašoma pateikti nuomonę ar visuomenės priežiūros specialistas darželyje yra reikalingas. (3.4.1 pav.)
3.4.1 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal tai, ar reikalingas darželyje visuomenės sveikatos specialistas
Daugumos respondentų nuomone, VSPS darželyje reikalingas, taip teigė 83,1 proc. (n = 309 ), likusieji 16,9 proc. (n = 63) nurodo jog šis specialistas darželyje nereikalingas.
Taip pat respondentų buvo klausiama kokios jiems yra žinomos VSPS funkcijos. Nuomonės nepateikė ir atsakymo neįrašė – 33,2 proc. respondentų, įrašė jog nežino 10,0 proc. respondentų, įvardino nors vieną ar kelias funkcijas 56,8 proc. apklaustųjų (3.4.2 pav.).
3.4.2 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal visuomenės sveikatos specialisto funkcijų žinojimą 83,1% 16,9% Taip Ne 56,8% 33,2% 10,0%
41
Taip pat buvo sudaryta lentelė su respondentų pateiktomis citatomis (4 priedas), kurios atitiktų VSPS funkcijas minimas ministro įsakyme (12). (3.4.1 lentelė.)
3.4.1 lentelė. Respondentų paminėtos funkcijos. Sudaryta darbo autorės.
VSPS funkcijos Respondentų apibūdinimas Kiek kartų
respondentai paminėjo šią
funkciją
1. Dalyvauti planuojant ir įgyvendinant sveikatos ugdymo veiklą įstaigoje
,, aiškinti sveiko gyvenimo privalumus“, ,,veda švietėjišką veiklą“, ,, Veda valandėles vaikams apie sveiką gyvenseną, organizuoja išvykas“
102
2. Planuoti ir taikyti užkrečiamųjų ligų ir jų plitimo rizikos veiksnių profilaktikos priemones pagal kompetenciją
,, saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą sumažinti vaikų sergamumą“, ,, rengti informacinę ir metodinę medžiagą“, ligų ir neigiamų įpročių prevencija“
91
3. Teikti išvadas ir pasiūlymus dėl vaikų sveikatos būklės
įstaigos bendruomenei
(pedagogams, vaikų tėvams )
,, pedagogams padėti sveikatos ugdymo klausimais“, ,,konsultuoja sveikatos temomis“, ,, bendradarbiavimas su pedagogais vaikų sveikatos klausimais“
80
4. Rinkti, kaupti ir analizuoti vaikų sveikatos būklės duomenis
,, stebėti vaikų sveikatos būklę“, ,, vaikų sergamumo analizavimas“, ,,pažymų (sveikatos) registracija“.
68
5. Teikti ir (ar) koordinuoti pirmosios pagalbos teikimą įstaigoje;
,, suteikti vaikui pirmąją pagalbą“, ,, pirmosios pagalbos teikimas“
9
42
duomenis. Mažiausiai kartų paminėta teikti ir (ar) koordinuoti pirmosios pagalbos teikimą įstaigoje. Anksčiau minėtoje literatūroje (10) yra išvardinta iš viso 15 VSPS funkcijų, pedagogai paminėjo 5 iš jų, tad galime teigti, jog daugiau nei pusė funkcijų atliekamų darželiuose pedagogams nėra žinomos. Taip pat buvo klausiama respondentų nuomonė, ar VSPS pilnai vykdo savo funkcijas (3.4.3 pav.).
3.4.3 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal tai, ar pilnai vykdomos visuomenės sveikatos specialisto funkcijos
Pateikti duomenys parodė, kad 58,2 proc. (n = 210) respondentų sutinka, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistas pilnai vykdo savo funkcijas, tačiau likusieji 41,8 proc. (n = 151) respondentų nesutiko.
Toliau buvo siekiama išsiaiškinti kas respondentų nuomone, galėtų trukdyti VSPS pilnai vykdyti savo funkcijas (3.4.4 pav.).
3.4.4 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal nuomonę, kas trukdo VSPS pilnai vykdyti funkcijas 58,2% 41,8% Taip Ne 21,6% 11,8% 6,8% 18,9% 9,2% 35,7% 35,4% 46,3% 29,0% 30,5% 20,9% 18,0% 34,5% 18,9% 31,1% 41,5% 31,7% 30, 0% 48,0% 67,2% 75,1% 46,6% 72,0% 33,2% 23,1% 22,0% 41,0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%
Trūksta kontrolės iš savivaldybių Nepakankama kvalifikacija Nepalaiko ir neskatina darželio vadovybė Nepraktikuojamas komandinis darbas Sveikatos ugdymas nėra prioritetinė sritis
Trūksta VSPS iniciatyvumo Nepakankamas materialinis skatinimas Nepakankama darbo laiko trukmė Nesudarytos tinkamos sąlygos dirbti (kabinetas)
43
Iš paveikslo duomenų matyti, kad dažniausiai minima, kad VSPS numatyta nepakankama darbo laiko trukmė, taip mano 46,3 proc. (n = 171), antroje vietoje paminėta, kad trūksta paties VSPS iniciatyvumo 35,7 proc. (n = 133), o trečioje vietoje 35,4 proc. (n = 127) nepakankamas materialinis skatinimas, taip pat 29,0 proc. (n = 108) mano, kad nėra sudarytos tinkamos darbo sąlygos VSPS dirbti, nėra kabineto ar tinkamų priemonių. Taip pat 4 respondentai buvo pasirinkę variantą „kitas“ ir įrašė savo atsakymą. (3.4.2 lentelė.)
3.4.2 lentelė. Respondentų citatos, kas trukdo pilnai vykdyti visuomenės sveikatos specialistui savo funkcijas. Sudaryta darbo autorės
Respondentų citatos
,,Visuomenės sveikatos specialistas galėtų vietoje esančių slaugytojų ar dietistų sudaryti valgiaraščius, atsakyti už higienos normų reikalavimus, nes šių specialistų trūksta“. ,,Neturi išsilavinimo tinkamo ugdyti vaikams“.
,,Tai daugiau formalus, paskaitos formos darbas“. ,,Trūksta finansavimo iš savivaldybės“.
Iš lentelėje pateiktų respondentų citatų matyti, kad VSPS trūksta pedagoginių žinių, taip pat didesnio finansavimo iš savivaldybės.
Respondentų buvo klausiama ar per pastaruosius 12 mėnesių teko bendradarbiauti ar konsultuotis su darželio visuomenės sveikatos specialistu. (3.4.5 pav.)
3.4.5 pav. Tyrimo dalyvių skirstymas (proc.) pagal 12 mėn. laikotarpio konsultacijų ar bendradarbiavimo dažnumą su visuomenės sveikatos specialistu
Remiantis paveikslu matyti, kad per pastaruosius 12 mėn. 66,6 proc. (n = 247) respondentų pasirinko, kad konsultavosi ar bendradarbiavo su VSPS retai, kita dalis 26,4 proc.
26,4%
66,6%
7,0%
