Šunų išorinės ausies uždegimų priežastys, diagnostika ir gydymas Causes, Diagnosis and Treatment of canine otitis externa Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Radvilė Vilavičiūtė

Šunų išorinės ausies uždegimų priežastys, diagnostika ir gydymas

Causes, Diagnosis and Treatment of canine otitis externa

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: doc. dr. Gintaras Zamokas

2 DARBAS ATLIKTAS DR. L. KRIAUČELIŪNO SMULKIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas :

„Šunų išorinės ausies uždegimų priežastys, diagnostika ir gydymas“.

1. Yra atliktas mano paties (pačios).

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė ) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė ) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė ) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) (parašas) vardas, pavardė)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Šunų išorinės ausies anatomijos ir fiziologijos ypatumai ... 9

1.2. Pirminiai veiksniai sukeliantys ausies uždegimą ... 10

1.2.1. Trauma ... 10

1.2.2. Atopinis dermatitas ir maistinė alergija ... 11

1.2.3. Parazitinės ligos sukeliančios išorinės ausies uždegimą ... 11

1.2.4. Endokrinologinės ligos ... 12

1.3. Presdisponuojantys veiksniai sąlygojantys išorinės ausies uždegimą ... 13

1.3.1. Ausies anatominė struktūra ir ausies kaušelio plaukuotumas ... 13

1.3.2. Padidintas ausų drėgnumas ir intensyvi priežiūra ... 13

1.3.3 Ausies kanalo obstrukcijos ... 14

1.3.4. Jadrogeniniai faktoriai ... 14

1.4. Antrinės kilmės veiksniai, sukeliantys išorinės ausies uždegimą ... 14

1.5. Šunų išorinės ausies uždegimo diagnostika ... 15

1.6 Šunų išorinės ausies uždegimų gydymas ... 18

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20

2.1. Klinikinis tyrimas ir otoskopavimas ... 21

2.2. Citologinis tyrimas ... 21

2.3. Parazitologinis tyrimas ... 22

2.4.Bakteriologinis tyrimas ... 22

2.5. Statistinė analizė ... 22

4

3.1. Šunų sergamumas išorinės ausies uždegimais ... 23

3.2.Sergančių šunų pasiskirstymas pagal veislę ... 23

3.3. Sergančių šunų pasiskirstymas pagal ausų tipą ir plauko ilgį ... 24

3.4. Sergančių šunų pasiskirstymas pagal lytį ... 25

3.5. Išorinės ausies uždegimo pasireiškimo sezoniškumas ... 26

3.6. Šunų sergančių išorinės ausies uždegimu pasiskirstymas pagal mėnesį ir laikymo būdą ... 27

3.7. Šunų sergančių išorinės ausies uždegimu, citologinio ir parazitologinio tyrimo rezultatai ... 28

3.8. Pirminiai veiksniai sukėlę išorinės ausies uždegimą ... 29

3.9. Šunų sergančių išorinės ausies uždegimu gydymas ... 30

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36

IŠVADOS... 40

REKOMENDACIJOS ... 42

5

SANTRAUKA

Šunų išorinės ausies uždegimų priežastys, diagnostika ir gydymas Radvilė Vilavičiūtė

Magistro baigiamasis darbas

Išorinės ausies uždegimas yra viena iš dažniausiai diagnozuojamų dermatologinių susirgimų veterinarijos praktikoje. Negydomas ar neteisingai gydomas išorinės ausies uždegimas gali komplikuotis ir išplisti į vidurinę arba vidinę ausį.

Darbą sudaro: literatūros apžvalga, tyrimo metodika, tyrimų rezultatai, rezultatų apibendrinimas, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 46 puslapiai. Jame yra 2 lentelės, 5 paveikslėliai, 13 grafikų. Panaudoti 46 literatūros šaltiniai.

Darbo tikslas: Išanalizuoti Klaipėdos smulkių gyvūnų klinikoje „X“ šunų išorinės ausies uždegimų priežastis, naudojamus tyrimo metodus ligai diagnozuoti ir diferencijuoti bei gydymo ypatumus.

Tyrimas buvo atliktas nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. smulkių gyvūnų klinikoje „X“ Klaipėdoje. Tyrime dalyvavo šunys, kurių savininkai kreipėsi dėl išorinės ausies uždegimo simptomų arba kuriems pastebėtas išorinės ausies uždegimas per bendrąją apžiūrą. Iš viso per šį laikotarpį klinikoje gydyta 106 šunys sergantys išorinės ausies uždegimu. Visiems šunims atliktas pilnas klinikinis ir citologinis tyrimai.

Tyrimo laikotarpiu dažniausiai išorinės ausies uždegimais šunys sirgo rudenį (27 proc.) ir pavasarį (37 proc.). Mažiausiai išorinės ausies uždegimų diagnozuota vasarą (11 proc.).

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dažniausi pirminiai veiksniai, sukeliantys išorinės ausies uždegimą, buvo: alergija pašarui (37,06 proc.), dermatitai (22,58 proc.) ir parazitinės kilmės veiksniai, Otodectes cynotis ausų erkutės (20,97 proc.).

Tyrimo metu nustatyta kad šunims, sergatiems lėtiniu ar pasikartojančiu išorinės ausies uždegimu, taikant ausų plovimą ir medikamentinį gydymą, gyvūnai sveiko greičiau ir bakterijų skaičius, atlikus citologinius tyrimus, sumažėjo 2,8 karto. Taikant tik medikamentinį gydymą bakterijų skaičius, atlikus citologinius tyrimus, sumažėjo 1,6 karto.

6

SUMMARY

Causes, Diagnosis and Treatment of canine otitis externa Radvilė Vilavičiūtė

Master‘s Thesis

Otitis externa is one of the most frequently diagnosed dermatological diseases in veterinary medicine. Untreated or incorrectly treated otitis externa may complicate and spread to the middle or inner ear.

The Master thesis consists of the following chapters: introduction, literature review, materials and methods, results, discussion, recommendation, conclusions and reference list. Thesis consists of 46 pages, it contains 2 tables, 18 figures and 46 literature sources.

The Aim of the study: to analyze causes of canine otitis externa, diagnostic methods and treatment at clinic " X "in Klaipėda.

Research was carried out over the period of time between October, 2014 and October, 2015. Dogs which were taken to the clinic due to otitis externa symptoms and dogs, which presented with ear inflammation signs during clinical examination, were included in the study.

Research revealed that canine otitis externa was most frequently diagnosed during fall -27 % and spring -37 % with summer being the season when it was diagnosed least frequently 11 %.

Study showed that the most common primary factors causing otitis externa were food allergy 37.06 %, dermatitis 22.58 % and parasitic factors Otodectes cynotis ear mites - 20.97 %.

Research revealed that canine with chronic otitis externa or recurrent inflammation of the ears healed faster using ear flush therapy and pharmaceuticals. Using ear flush and medicine simultaneously the number of bacteria decreased by 2.8 times, while using medicine alone by 1.6 times only.

7

ĮVADAS

8 Darbo tikslas: Išanalizuoti Klaipėdos smulkių gyvūnų klinikoje „X“ šunų išorinės ausies uždegimų priežastis, naudojamus tyrimo metodus ligai diagnozuoti ir diferencijuoti bei gydymo ypatumus.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti kokie veiksniai dažniausiai sukelia šunų išorinės ausies uždegimą.

Išsiaiškinti kokiais dažniausiai klinikiniais požymiais pasireiškia išorinės ausies uždegimas.

Išanalizuoti veislės, eksterjero, laikymo sąlygų, sezoniškumo, gretutinių ligų įtaką šunų išorinės ausies uždegimui.

Išanalizuoti diagnostinių metodų, taikytų Klinikoje „X“, efektyvumą diagnozuojant išorinės ausies uždegimą.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Šunų išorinės ausies anatomijos ir fiziologijos ypatumai

Šunų, kaip ir kačių ausis sudaryta iš trijų pagrindinių dalių: išorinė ausis, vidurinė ausis ir vidinė ausis (7). Visos šios trys dalys kartu funkcionuodamos leidžia gyvūnui nustatyti garso sklidimo kryptį ir vietą, koordinuoti viso kūno pusiausvyrą, orientuotis erdvėje, pasukti galvą link arba nuo garso šaltinio (8). Išorinę šuns ausį sudaro: ausies kaušelis, ausies kaušelį valdantys raumenys ir išorinė landa. Išorinę ausį nuo vidurinės ausies skiria ausies būgnelis (9).

Vykdant kryptingą veisimą buvo išvestos šunų veislės su išskirtinio dydžio ir formos ausų kaušeliais. Dėl šios priežasties, ausies anatominė struktūra pakito ir tapo priežastimi vystytis ausies uždegimui. Pagrindinė ausies kaušelio funkcija yra pagauti garso bangas ir jas nukreipti į klausomąjį kanalą. Kryptingo veisimo metu, kai kurioms veislėms ausų kaušelis buvo suformuotas taip, kad atliktų dangčio funkcija ir taip apsaugotų ausį nuo galimų svetimkūnių. Kitais atvejais veisėjai siekė, kad ausies kaušelio funkcija būtų tik estetinė ir būtų galima demonstruoti gražius šuns plaukus. Nepaisant to ausies funkcijos išliko nepakitusios (8). Išorinė ausies landa yra pratęsimas ausies kaušelio, dėl šios priežasties ir ausies landos sandara yra labai panaši į kaušelio (kremzlinis audinys su epiteliu) (10). Reti plaukai paprastai auga ir aplink išorinę ausies landą. Šunų veislės tokios kaip kokerspanieliai, kurios turi ypač plaukuotas ausis, ausies landa būna apaugusi plaukais per visą ilgį. Pagrindinė išorinės ausies landos funkcija yra pagautas garso bangas nukreipti būgnelio link. Išorinė ausies landa iš pradžių eina vertikalioje padėtyje, vėliau tęsiasi horizontalioje pozicijoje iki būgnelio (8). Tarp vertikalios ir horizontalios padėties susidaro 45o kampas (10). Vertikalaus kanalo dydis (ilgis ir apimtis) siejamas su šuns kūno svoriu. Išorinės klausomosios landos ilgis yra apie 4,1 cm (nuo 2,2 - 5,7 cm) (8). Išorinė klausomoji landa sudaryta iš kremzlinės ir kaulinės dalies. Daugiasluoksnis plokščiasis ragėjantysis epitelis su riebalinėmis liaukomis ir plaukų folikulai iškloja klausomąja landą. Riebalinės liaukos yra išsidėsčiusios paviršiniame odos sluoksnyje ir sekretuoja neutralius riebalus, kurie dalyvauja keratinizacijos procese. Gilesniuose sluoksniuose išsidėsčiusios stambios pakitusios apokrininės liaukos, kurios gamina ausies sierą. Sieros sluoksnis, dengiantis ausies kanalo paviršių yra sudarytas iš riebalų ir apokrininių liaukų sekreto, kuriame yra ir atsisluoksniavusių epitelio ląstelių. Ausies sieros pagrindinė funkcija palaikyti pastovų drėgnumą, pH, kartu palaikant ausies būgnelio drėgnumą ir lankstumą (9).

10 Šunims, kurie sirgo išorinės ausies uždegimu, išorinės ausies temperatūrą, buvo aukštesnė ir siekė apie 38,9oC. Atlikus tyrimus Australijoje, kur aplinkos temperatūra stipriai pakildavo dienos metu, nustatyta, kad išorinės ausies landos temperatūra pakilo tik 0,3oC. Tai rodo, kad išorinės ausies landa sugeba palaikyti pastovią temperatūrą (11). Taip pat buvo tirtas santykinis drėgnis ausies landoje. Ištyrus 19 šunų mėginius nustatyta, kad santykis drėgnis yra apie 80,4 proc. Šis rodiklis išlieka pastovus dienos eigoje, pakilus lauko temperatūrai. L.R. Gronas (12) pastebėjo, kad šunims, sergantiems išorinės ausies uždegimu, santykis drėgnis padidėjo ir siekė apie 89 proc. L.R Grono (12) manymu tam įtakos turėjo suaktyvėjusi apokrininių liaukų veikla, kuri sudrėkino landą ir sudarė palankiams sąlygas augti bakterijoms. Sveikų šunų išorinės ausies landos pH yra nuo 4,6 iki 7,2. Nustatyta, kad patinų pH yra šiek tiek mažesnis nei patelių. Sergant išorinės ausies uždegimu pH mažėja. Sergant ūmiu ausies uždegimu pH yra 5,8 (5,9 - 7,2), o lėtinio ausų uždegimo atveju 6,8 (6,2 - 7,4). L.R Gronas (12) taip pat pastebėjo, kad šunų, kurie sirgo ausies uždegimu, kurį sukėlė Pseudomonas spp., pH buvo gerokai aukštesnis ir siekė apie 6,85, lyginant su atvejais kuriems nebuvo išskirta Pseudomonas spp. (12).

1.2. Pirminiai veiksniai sukeliantys ausies uždegimą

Pirminiai veiksniai, tai tokie veiksniai, kurie tiesiogiai gali sukelti ausų uždegimą. Pirminius veiksnius dažniausiai sunku diagnozuoti. Tai gali būti: ausų erkutės, odos parazitai (Demodex canis, Sarcoptes spp.), autoimuniniai susirgimai, alergijos, hormonų pusiausvyros sutrikimai, endokrinologiniai susirgimai ir kt. (13).

1.2.1. Trauma

11 nešvarumus ir gyvūnas gali juos išsipurtyti. Esant lėtiniam ar seroziniam otitui rekomenduojama atliktį ausų plovimą ir taip pašalinti susikaupusius nešvarumus (15).

1.2.2. Atopinis dermatitas ir maistinė alergija

Viena dažniausių lėtinio ausies uždegimo priežasčių yra atopinis dermatitas. E.J Rosser (5) teigia, kad 90 proc. atvejų, esant pasikartojančiam ar lėtiniam abipusiam (kai kuriais atvejais ir vienpusiam) išorinės ausies uždegimui, kaip pirminis veiksnys yra nustatomas atopinis dermatitas arba maistinė alergija. Išnagrinėjus klinikinius atvejus pastebėta, kad paraudimas ir niežėjimas, pasireiškiantis keliose skirtingose kūno vietose, yra atopinio dermatito ar maistinės alergijos priežastimi. Dažniausiai tai apima šias kūno vietas: snukį ir aplink akis esančias sritis, kojų, ypatingai kirkšnių, pažastų ir pilvo sritis, taip pat alkūnės ir riešo paviršius (5). Iki 55 proc. šunų, sergančių atopiniu dermatitu, pasireiškė abipusis išorinės ausies uždegimas, ir tik 3 - 4 proc. šunų išorinės ausies uždegimas buvo vienintelis simptomas (16). Esant padidintam jautrumui į pašarą 80 proc. tiriamų atvejų pasireiškė abipusis išorinės ausies uždegimas, ir tik 25 proc. tiriamų atvejų išorinės ausies uždegimas buvo vienintelis klinikinis simptomas. Atopiniu dermatitu ar hiperjautrumu pašarui turi polinkį sirgti šių veislių šunys: kokerspanieliai, pudeliai, bokseriai, vakarų škotijos baltieji terjerai, vokiečių aviganiai. Šie susirgimai dažniausiai ir yra pirminės išorinės ausies uždegimo priežastys. Sergant šiomis ligomis, ausies kanale pakinta paviršiaus pH, bakterijų floros pusiausvyra, susidaro palankios sąlygos daugintis patogeninei mikroflorai (17).

1.2.3. Parazitinės ligos sukeliančios išorinės ausies uždegimą

Pagrindinė parazitinė liga, sukelianti išorinės ausies uždegimą yra ausų erkutės - Otodectes cynotis. Atlikus tyrimą, šunims, sergantiems išorinės ausies uždegimu, 5 - 10 proc. visų tirtų atvejų buvo rastos O.cynotis (10). Šią parazitinę ligą nesunku diagnozuoti. Pagrindinis požymis - tamsiai rudas ar juodas eksudatas. Lėtinio uždegimo atveju ligą gali komplikuoti antrinė infekcija, kurią sukelia bakterijos ar mielės. Tokiu atveju eksudatas yra sieringas ir pūliuotas (18). Parazituodamos ant išorinės ausies odos šios erkės minta žuvusiomis epidermio ląstelėmis ir audinių skysčiu. Ardydamos epidermį, jos sukelia odos niežėjimą. Šunys sergantys otodektoze intensyviai kasosi ir purto ausis, dėl nuolat traumuojamo ausies kaušelio, gali išsivysti ausies kaušelio hematoma (19).

12 1 pav. Otodectes cyanotis niežų erkės. (10)

Demodekozė – tai parazitinė gyvūnų ir žmonių liga, kurią sukelia Demodex spp., poodinės erkutės. Šiai ligai būdingi židininė arba genaralizuota forma. Šios erkutės sukelia riebalinių liaukų uždegimą, pažeidžia plauko folikulus. Dėl šios priežasties išplinka pažeistos vietos, vystosi dermatitas (19). Demodekozė retai diagnozuojama liga išorinės ausies uždegimo atveju. Dažniausiai Demodex canis erkutės (2 pav.) nesivysto pačioje ausies landoje. Kartais šios erkutės gali parazituoja arti ausies kaušelio taip sukeldamos intensyvų niežėjimą ir kasimąsi, dėl to vystosi antrines kilmės išorinės ausies uždegimas. (9)

2 pav. Demodex canis (20) 1.2.4. Endokrinologinės ligos

13 sierą, vystosi ausų odos seborėja su gausiu sieros kiekiu. Didesnį genetinį polinkį sirgti kai kuriomis endokrinologinėmis ligomis turi šių veislių šunys, pavyzdžiui Labradoro retriveriai ir Auksaspalviai retriveriai, kurie yra vidutinio amžiaus ir prieš tai nėra turėję išorinės ausies uždegimo (10).

Sertolio ląstelių navikais dažniausiai serga vyresnio amžiaus nekastruoti patinai. Esant šiam susirgimui dažnai diagnozuojamas ir otitas, nes sustiprėja visų riebalinių liaukų produkcija kartu ir ausies kanale. Pakitus išorinio ausies landos mikroaplinkai, susidaro palankios sąlygos antrinės infekcijos atsiradimui (8).

1.3. Presdisponuojantys veiksniai sąlygojantys išorinės ausies uždegimą

1.3.1. Ausies anatominė struktūra ir ausies kaušelio plaukuotumas

Didelis ausies kaušelio plaukuotumas, gali predisponuoti išorinės ausies uždegimą į rizikos grupę įtraukiami šunys kurie turi gausiai plaukuotas ausis (8). Mokslininkas S. Kumar (14) teigia, kad pudelių ir bišonų veislės šunys dažniau serga išorinės ausies uždegimu dėl didelio plaukų kiekio ausies kanale (14). Anglų kokerspanieliai turi daugybę sudėtinių plauko folikulų klausomojoje landoje, kas sukuria gerą terpę daugintis bakterijoms ir mielėms. Kitoms veislėms klausomojoje landoje auga tik paprastieji plaukai (10). Vokiečių aviganių veislės šunims, išorinės ausies uždegimas nustatomas, dėl ausyse gerai išsivysčiusių ir pakitusių apokrininių liaukų, kurios gaminą ausies sierą, dėl to šunims vystosi sieringasis otitas (14).

1.3.2. Padidintas ausų drėgnumas ir intensyvi priežiūra

Didelė ausų landos drėgmė, dėl intensyvaus gyvūno maudymo ar plaukiojimo vandens telkiniuose, gali būti predisponuojantis veiksnys išorinės ausies uždegimui vystytis (5). Padidėjus ausų drėgmei, klausomoje ausies landoje esantis ragėjantis epitelis suminkštėja, praranda savo apsaugines funkcijas, dėl to susidaro geros sąlygos daugintis bakterijoms ir mielėms (22). Dėl didelės drėgmės išoriniame ausies kanale dažnai otitis externa diagnozuojamas labradorų veislės šunims. Tai lemia šių šunų pomėgis dažnai maudytis vandenyje (17).

14 1.3.3 Ausies kanalo obstrukcijos

Polipai dažniausiai yra nežinomos kilmės nepiktybiniai augliai. Manoma, kad jie gali būti lėtinio uždegimo priežastimi (23). Polipai ir augliai trukdo ausies drenažui, dėl to padidėja ausies landos drėgnumas, bei taip sukuriamos palankios sąlygas vystytis patogeninei mikroflorai (5).

3 pav. Ausies landos polipas otoskopuojant (8). 1.3.4. Jadrogeniniai faktoriai

Neatsakingas veterinarijos gydytojo darbas gali turėti įtakos išorinės ausies uždegimo vytimuisi pvz.: intensyvus ausų valymas sausais vatos krapštukais, mechaninis ausų plaukų pašalinamas (5). Taip pat jei ausų valymui naudojami dirginantys tirpalai tokie kaip: spiritas, vandenilio peroksidas ir kt. (18). Netinkamas antimikrobinių medžiagų parinkimas, gliukokortikoidų naudojimas pakeičia pastovios išorinės ausies mikrofloros pusiausvyrą, padidina organizmo jautrumą patogeniniams mikroorganizmams (17).

1.4. Antrinės kilmės veiksniai, sukeliantys išorinės ausies uždegimą

15 Patologinį procesą, oportunistiniai mikroorganizmai sukelia, kai susilpnėja gyvūno imuninės sistemos funkcijos: naudojant imunosupresinius vaistus ar esant lėtiniams susirgimams, tokiems kaip cukrinis diabetas, hiperadrenokorticizmas, arba sergant paveldimomis ligomis, kurios veikia imuninę sistemą (27). Pseudomonas aeruginosa yra gramneigiamos smulkios lazdelės, turinčios poliškai išsidėsčiusių žiuželių (judrios). Pseudomonas aeruginosa sporų nesudaro, tačiau gali sudaryti polisacharidinę kapsulę (28). Išorinės ausies uždegimas, sukeltas Pseudomonas aeruginosa bakterijų yra sunkiai gydomas ir gali pereiti į lėtinę formą (10). Šios bakterijos yra labai atsparios daugumai naudojamų antibiotikų ir labai lengvai įgyja atsparumą naujiems antimikrobiniams preparatams (29). Pavyzdžiui senesniuose tyrimuose akcentuojama, kad dauguma gramneigiamų bakterijų yra jautrios enrofloksacinui, tačiau D.L. Bugdeno (29) tyrimo rezultatai parodė, kad net 36 proc. Pseudomonas aeruginosa bakterijų yra atsparios enrofloksacinui. Pastebėta, kad taikant gydymą preparatais, kuriems yra jautri Pseudomonas aeruginosa bakterijos, ne visada pavyksta išgydyti uždegimą iš pirmo karto. Dažnai Pseudomonas aeruginosa gydymui skiriami kelių rūšių antimikrobiniai preparatai, tačiau tai sukelia nepatogumų gyvūno savininkams dėl dažno lankymosi pas veterinarijos gydytojus. Tačiau negydoma ši infekcija dažniausiai pereina į lėtinį išorinės ausies uždegimą, dėl ko labai svarbu tinkamai kovoti su šia infekcija ir pritaikyti efektyvų gydymą (30).

Antrinės kilmės išorinės ausies uždegimą sukelia ne tik bakterijos bet ir mielės. Dažniausiai identifikuojamos mielės iš šunų išorinės ausies landos - Malassezia spp. Sveikų šunų ausyse, atlikus citologinį tyrimą, 50 proc. atvejų nustatyta Malassezia pachydermatis, kaip normali ausies mikroflora (31). Sveikiems šunis šios rūšies mielės randamos: burnos ertmėje, ant letenų, makštyje, preanalinėse liaukose. Šiose srityse jos egzistuoja kaip komensaliniai mikroorganizmai ir taip apsaugo organizmą nuo patogeninių grybelių (28). Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad skirtingos Malassezia spp. padermės išskiriamos 10 – 23 proc. kliniškai sveikų šunų ausų kanale, esant išorinės ausies uždegimui – 19 – 41,2 proc. (32). Malasezijos yra apsuptos stora riebaline kapsule, kuri išskiria patogeninius faktorius (fermentus ir kitas chemines medžiagas). Mielės, prisijungusios prie šuns išorinės ausies landos paviršiaus, sukelia organizmo tiek humoralinį, tiek ląstelinį imuninį atsaką ir aktyvuojama komplemento sistema. Dėl to ausies kanale suaktyvėja liaukų veikla, daugiau išskiriama sieros ir riebalų. Riebalų ir sieros turinti masė, reaguodama su oru, įgauna nemalonų kvapą ir pakeičia spalvą, kuri priklauso nuo besidauginančių mikroorganizmų skaičiaus. (18).

1.5. Šunų išorinės ausies uždegimo diagnostika

16 išsamius anamnezės duomenis, bet ir pritaikyti specialiuosius diagnostinius tyrimus, kurie padeda nustatyti pirminius ir antrinius veiksnius, nulemiančius išorinės ausies uždegimo susidarymą (33). Pagrindiniai diagnostiniai tyrimai yra: otoskopija, parazitologinis, citologinis ir bakteriologinis tyrimai.

Otoskopija – tai metodas, kurio metu, naudojant specialų prietaisą otoskopą, apžiūrima išorinė klausomoji landa ir būgnelio plėvė. Tai labai diagnostiškai reikšmingas ir dažnai naudojamas metodas veterinarinėje praktikoje (34). Otoskopuojant siekiama išsiaiškinti, ar ausies kanale nėra svetimkūnių, ar nesivysto viduriniosios ausies uždegimas, ar skiriasi eksudatas, ar vyksta progresyvūs patologiniai pokyčiai (35). Atliekant otoskopiją, svarbu tvirtai laikant ausies kaušelį, iš lėto kišant otoskopo kuginę dalį patekti į klausomosios landos vidų. Apžiūrint ausies landą, pirmiausia reikia įvertinti ausies landos gleivinės spalvą, sieros kiekį. Jeigu ausyje labai daug eksudato, tai rekomenduojama ausį šiek tiek išvalyti. Fiziologiškai normali ausies landos gleivinės spalva yra rožinė. Spindis turėtų būti vienodas, per visą klausomosios landos ilgį. Jei pastebimas susiaurėjimas rekomenduojama atkreipti dėmesį, kokie faktoriai galėjo tai sukelti. Spindžio susiaurėjimus gali sąlygoti: hiperplastiniai dariniai (polipai ar augliai) ausies landoje, lėtinė infekcija (20).

Ausies būgnelio membrana gali būti apžiūrima per atstumą. Fiziologiškai ausies būgnelis yra šviesiai pilkas, paviršius plokščias, šiek tiek įdubęs (4 pav.). Jei yra pastebimi būgnelio spalvos ar formos pakitimai, galima įtarti vidurinės ausies uždegimą. Jeigu būgnelis išsipūtęs, tai galima įtarti skysčių susikaupimą vidurinėje ausyje. Jeigu pakitusi spalva iš pilkos į geltoną, tai gali būti dėl vidurinėje ausyje prasidėjusios infekcijos (20).

Jeigu otoskopuojama ir ausies būgnelio nesimato, tai reikėtų apsvarstyti šias galimas priežastis:

 plyšęs ausies būgnelis;

 landoje, gausu eksudato, trukdančio geram vaizdui;

 ausies landa susiaurėjusi (gali būti dėl pašalinio kūno) ir negalima įvesti otoskopo giliau iki ausies būgnelio.

17

4. pav. Sveikas ausies būgnelis (8). 5 pav. Normalus šuns ausies kanalas (8).

Daugiau informacijos apie ligą gali suteikti paprastas, bet specifiškas citologinis tyrimas. Diagnozuojant išorinės ausies uždegimą, pradžioje paprastai remiamasi citologinio tyrimo rezultatais, nes tai galima atlikti kiekvienoje veterinarijos klinikoje, kurioje yra mikroskopas. Šio tyrimo populiarumą lemia tai, kad medžiagą paimti nėra sunku, rezultatai gaunami greitai, jie gana specifiški (36).

Tiriamos abi ausys, nepriklausomai kurioje ausyje pasireiškė klinikiniai simptomai. Mėginiai imami steriliais vatos tamponėliais iš šunų klausomosios landos. Paimta mėginys, nuo vatos tamponėlio perkeliama ant objektinio stiklelio, jį vingiuojant iš kairės į dešinę (20). Paimti mėginiai dažniausiai dažomi jau paruoštais pramoniniais dažais Diff-Quik ®

(Baxter Diagnostic AG,Dubingen, Switzerland) (10).

Remiantis mokslininko G. Zur (24) citologinio tyrimo rezultatų vertinimo metodika, tyrimų rezultatai sugrupuojami į penkias skirtingais grupes, pagal patogeninių mikroorganizmų (bakterijų ir mielių) kiekį matymo laukuose (paprastai tiriami 4 - 5 matymo laukai):

 1 grupė – nerasta jokių patogeninių mikroorganizmų;

 2 grupė – rasta nuo 1 iki 5 patogeninių mikroorganizmų;

 3grupė – rasta nuo 6 iki10 patogeninių mikroorganizmų;

 4grupė – rasta nuo 11 iki 30 patogeninių mikroorganizmų;

 5grupė – rasta daugiau nei 30 patogeninių mikroorganizmų.

Citologinis tyrimas yra kiekybinis metodas, kuriuo identifikuojama patogeninių mikroorganizmų morfologija (lazdelės, kokai, malasezijos) ir jų kiekis. Nustatoma ar mėginyje randami mikroorganizmai dalyvauja uždegiminiame procese jame radus uždegiminių ląstelių (neutrofilų, bazofilų). Tačiau šis tyrimas turi ir minusų: mikroorganizmai neidentifikuojami iki rūšies, didelis skaičius klaidingai neigiamų tyrimo rezultatų (37).

18 pasikartojančio ar lėtinio išorinės ausies uždegimo atvejais, kai norima paskirti tikslingą antimikrobinį gydymą (20).

Atliekant bakteriologinį tyrimą, mėginiai turi būti imami iš abiejų ausų, naudojant sterilius vatos krapštukus, kurie vėliau dedami į specialią transportinę terpę. Bakteriologinis, metodas nors ir jautrus tačiau turi ir minusų: tyrimo rezultatų reikia laukti nuo 48 iki 72 h, kartais ir ilgiau, tyrimo rezultatus gali iškreipti netinkamas mėginio paėmimas, transportavimas ar mėginio paruošimas laboratorijoje (37). Norit pasiekti geriausius rezultatus ir patikimiausiai nustatyti ligos sukėlėjus, rekomenduoja citologinį ir bakteriologinį tyrimą atlikti kartu (36).

1.6 Šunų išorinės ausies uždegimų gydymas

Tinkamas ir savalaikis gydymas gali užkirsti kelią pasikartojančiam ar lėtiniam išorinės ausies uždegimui. Vietinis išorinės ausies uždegimo gydymas yra vienas iš populiariausių ir efektyviausių gydymo metodų (38). Sergant išorinės ausies uždegimu, ausies landos gleivinė būna pažeista ir opėta, ausyse gausu eksudato ir sieros, kur kaupiasi patogeniniai mikroorganizmas, dėl to sisteminiai antibiotikai nepasiekia norimo terapinio efektyvumo (39). Dažniausiai Kirby Bauer diskų difuzijos metodu yra nustatoma, bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. In vitro metodai nėra tinkami nustatyti vietiškai veikiančių preparatų efektyvumą. Visų pirma in vitro metodu nustatyta mažiausia terapinė dozė yra nepasiekiama su antimikrobiniai preparatais, dėl specifinės epitelio struktūros. Taip pat nemažiau svarbu yra tai, kad vietiškai veikiančių antimikrobinių preparatų kiekiai gali būti gerokai didesni ir nepavojingi organizmui lyginant su sisteminėmis antimikrobinėmis medžiagomis. Pavyzdžiui, jeigu gentamicinas aplikuojamas tiesiogiai į ausies kanalą didesniais kiekiais, mikroorganizmai jam yra jautrūs ir jokio pavojaus gyvūno sveikatai nesukelia, tačiau in vitro metodu, mažesnės koncentracijos (kuri sistemiškai naudojant vaistą yra maksimaliai leistina) gentamicinui nustatomas atsparumas. Taip pat nevisų aktyviųjų sudedamųjų dalių efektyvumą galima įvertinti laboratoriniais tyrimais (39). Pasak mokslininko D.O. Moriso (39) dėl šių priežasčių veterinarijos gydytojai neturėtų bijoti pasikliaudami citologiniu (nustatant mikroorganizmų morfologija) ir otoskopiniu tyrimu (nustatant epitelio pažeidimo laipsnį) parinkdami tinkamą gydymo būdą.

20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimas buvo atliktas nuo 2014 m. spalio mėnesio iki 2015 m. spalio mėnesio smulkių gyvūnų klinikoje „X“ Klaipėdoje. Tyrime dalyvavo šunys, kurių savininkai kreipėsi dėl išorinės ausies uždegimo simptomų arba kuriems buvo pastebėtas išorinės ausies uždegimas per bendrąją apžiūrą. Iš viso per šį laikotarpį klinikoje gydyta 106 šunys sergantys išorinės ausies uždegimu.

Visiems šunims atliktas pilnas klinikinis ir citologinis tyrimai, 7 šunims sergantiems lėtiniu išorinės ausies uždegimu atlikta bakteriologinis tyrimas. Visos procedūros buvo atliktos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 1 sk. 4 str. ir 2 sk. 9 str. Svarbiais laikyti duomenys: gyvūno veislė, amžius, lytis, plauko ilgis, ausų tipas, ar tai pasikartojantis išorinės ausies uždegimas ar ne, kitos konkurentinės ligos. Prieš atliekant paciento apžiūrą iš savininko buvo renkama išsami anamnezė apie gyvūno laikymo sąlygas, šėrimo ypatumus, persirgtas ar/ir konkurentines ligas, kontaktą su kitais gyvūnais, gyvūno pomėgius maudytis, ar pešiojami plaukai iš gyvūno ausies landos. Šunims išsamus klinikinis tyrimas buvo atliekamas pagal patvirtintas metodikas, didelis dėmesys buvo skiriamas ausų apžiūrai.

Šunų išorinės ausies uždegimą sukeliančių priežasčių analizei atlikti, ištyrėme 106 šunis jie buvo suskirstyti pagal:

 veislę;

 amžių;

 susirgimo laiką (sezoniškumas);

 lytį;

 laikymo būdą (lauke ar patalpoje);

 ausų tipą;

 plauko ilgį;

 pirminę uždegimo sukėlimo priežastį;

 galimus predisponuojančius veiksnius.

Atlikus citologinius ir parazitologinius tyrimus, gyvūnai buvo sugrupuoti pagal sukėlėją (bakterijos sugrupuotos remiantis citologinio tyrimo rezultatais):

 lazdelės;

 kokai;

 mieliagrybiai;

 ausų erkutės (Otodectes Cynotis).

21 uždegimu, kuriems reikalingas ausų plovimas dėl pasikartojančio išorinės ausies uždegimo ir gausių išskyrų, suskirstėme į 2 grupes. 1-ą grupę sudarė šunys, kurių savininkai sutiko atlikti ausų plovimą. Ši procedūra buvo atlikta 1 ir 7 gydymo dieną. 2-os grupės šunims, buvo taikytas tik medikamentinis gydymas. Tyrimo metu, iš abiejų grupių šunų buvo imti citologiniai tepinėliai 1 ir 14 gydymo dieną. Mikroskopuojant 100x padidinimu skaičiuotas bakterijų skaičius viename matymo lauke. Išvestas vidutinis bakterijų skaičius iš 4 matymo laukų.

2.1. Klinikinis tyrimas ir otoskopavimas

Klinikinio tyrimo metu buvo apžiūrimos ausys vizualiai ir otoskopo pagalba. Ausies apžiūra otoskopo pagalba atlikta visiems tyrime dalyvavusiems 106 šunims. Tyrimui naudotas „Riester“ firmos otoskopas. Šiuo prietaisu buvo apžiūrimas ausies kanalas, 10 šunų buvo seduoti, kad būtų galima apžiūrėti ausies landą ir įvertinti ausies būgnelį ir paskirti tinkamą gydymą. Otoskopo pagalba nesunku pamatyti svetimkūnius ausyse, įvertinti ausies landos epitelio būklę, ar nėra pažeidimų ir paraudimų, įvertinti ausies būgnelio būklę ar jis nepažeistas, bei ausies landoje susikaupusį turinį. Otoskopavimą pradėdavome kūgį (antgalį), kišdami į ausį, jį pasirinkdavome pagal ausies kanalo spindį. Judindami ausies kremzlę patekome į klausomąją landą. Ją įvertinome ir aprašėme. Po apžiūros otoskopą nuvalėme „Bacilol“ tirpalu, sutvarkėme ir paruošėme kitai apžiūrai.

2.2. Citologinis tyrimas

22

2.3. Parazitologinis tyrimas

Norint nustatyti parazitus parazituojančius ausies landoje, buvo imamas natyvinis tepinėlis. Mėginys imtas iš ausies landos steriliu vatos krapštuku. Paimtas ausies turinys buvo uždedamas ant objektinio stiklelio. Uždėjus paimtą mėginį ant objektinio stiklelio, užlašinama keli lašai skysto vazelino, kad erkių kiaušinėliai iškiltų į paviršių bei suaugusioms erkėms taptų sunkiau judėti. Mikroskopuojama iš karto padarius tepinėlį. Mėginys laikomas teigiamu, kai jame aptinkama judrių, stambių O. cynotis erkių, primenančių Chorioptes niežų erkes. O. cynotis snukelis apvalus, erkių pirmos ir antros poros kojelės užsibaigia nesegmentuotais pedikulais ant kurių yra taurelės pavidalo siurbtukai (19).

2.4.Bakteriologinis tyrimas

Bakteriologiniai mėginiai buvo imami iš 7 šunų sergančių lėtiniu išorinės ausies uždegimu. Mėginiai bakteriologiniam tyrimui imti į transportines terpes TRANSWAB® (Amies, Liofilchem, Italija). Bakteriologinis mėginys imtas iš šunų ausų, prieš tai nenaudojus jokių ausų valiklių ar gydomųjų ausų lašiukų, taip siekiant išvengti netikslių rezultatų. Tyrimai, pridėjus lydraštį, siunčiami į laboratoriją.

2.5. Statistinė analizė

23

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Šunų sergamumas išorinės ausies uždegimais

Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad tyrimo laikotarpiu nuo 2014 metų spalio mėnesio iki 2015 metų spalio mėnesio Klaipėdos klinikoje „X“ apsilankė 391 šuo, sergantis dermatologinėmis ligomis. Iš jų 106 šunims diagnozuotas išorinės ausies uždegimas ir tai sudarė 27,1 proc. visų dermatologinių susirgimų.

3.2.Sergančių šunų pasiskirstymas pagal veislę

6 pav. Šunų sergančių išorinės ausies uždegimu pasiskirstymas pagal veislę.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis nustatėme, jog dažniausiai išorinės ausies uždegimais sirgo šių veislių šunys: Jorkšyro terjerai – 15 (14,15 proc.), Labradorų retriveriai – 9 (8,49 proc.), amerikiečių ir anglų kokerspanielių – 8 (7,54 proc.), vokiečių aviganių – 8 (7,54 proc.), mišrūnai – 9

24 (8,49 proc.) bei Vakarų Škotijos baltieji terjerai – 6 (5,66 proc.). Į grupę „Kitos veislės“ buvo įtraukti tokių veislių šunys, kurie dėl išorinės ausies uždegimo į klinikas buvo atvykę tik vieną kartą. Į šią grupę buvo įtraukti šių veislių atstovai: garbanotasis bišonas, trumpaplaukis taksas, bokseris, biglis, Vokiečių nykštukinis špicas, nykštukinis pudelis, vokiečių dogas, Džeko Raselo terjeras, Erdelio terjetras. Kitų veislių šunys į kliniką dėl išorinės ausies uždegimo buvo atvesti retai ir bendrai tai sudarė 17 atvejų (16,03 proc.)(P>0,05)

3.3. Sergančių šunų pasiskirstymas pagal ausų tipą ir plauko ilgį

7. pav. Šunų sergančių išorinės ausies uždegimu pasiskirstymas pagal ausų tipą.

Tyrimo metu buvo analizuota ausų tipo įtaka išorinės ausies uždegimų pasireiškimui. Ištyrus 106 šunis – 52-jų šunų ausys buvo stačios ir tai sudarė 49 proc., o su nulėpusiomis ausimis buvo 54 šunys ir tai sudarė 51 proc. visų atvejų.

Nulėpusios; 54;

51%

Stačios; 52; 49%

25 8. pav. Šunų sergančių išorinės ausies uždegimu pasiskirstymas pagal plauko ilgį.

Vertinant šunis, kurie sirgo išoriniu ausies uždegimu, pagal plauko ilgį, buvo nustatyta, kad 42 proc. tyrime dalyvavusių šunų buvo trumpaplaukiai, o 58 proc. ilgaplaukiai.(P<0,05)

3.4. Sergančių šunų pasiskirstymas pagal lytį

9. pav. Lyties įtaka šunų išorinės ausies uždegimui

Išorinės ausies uždegimai pasireiškė 49 patelėms ir tai sudarė 46 proc. visų klinikoje gydytų šunų atvejų. Patinų sergamumas išorinės ausies uždegimais sudarė 54 proc. visų klinikinių atvejų, iš viso sirgo 59 patinai.(P>0,05)

Ilgas kailis; 62; 58% Trumpas kailis;

44; 42%

Ilgas kailis Trumpas kailis

Patelė 46% Patinas

54%

26

3.5. Išorinės ausies uždegimo pasireiškimo sezoniškumas

10 pav. Išorinės ausies uždegimu sergančių šunų pasiskirstymas pagal metų laiką.

Analizuodami gautus duomenis, išorinės ausies uždegimu sergančius šunis suskirstėme pagal ligos pasireiškimo sezoniškumą. Daugiausiai šunų išorinės ausies uždegimu sirgo pavasarį, tai sudarė 37 proc. (n=39). Mažiausiai susirgimo atvejų diagnozuota vasarą – tik 11 proc. (n=12). Žiemą ir rudenį susirgimų skaičius buvo panašus ir atitinkamai sudarė 25 proc. (n=26) ir 27 proc. (n=29) visų susirgimo atvejų (P<0,05). Ruduo 27% Žiema 25% Pavasaris 37% Vasara 11%

27

3.6. Šunų sergančių išorinės ausies uždegimu pasiskirstymas pagal mėnesį ir

laikymo būdą

11. pav. Šunų sergančių išorinės ausies uždegimu pasiskirstymas pagal metų laiką ir laikymo būdą

Gautus duomenis apie šunų sergamumą išorinės ausies uždegimais suskirstėme pagal metų laiką ir laikymo būdą. Buvo gauti rezultatai, kad daugiausiai šunų sergančių išorinės ausies uždegimais buvo gegužės (n=18) ir spalio (n=13) mėnesiais. Mažiausiai sirgo birželio (n=3) ir rugpjūčio (n=4) mėnesiais. Išorinės ausies uždegimu dažniau sirgo šunys laikomi patalpose 66,03 proc. (n=70), lauke atitinkamai 33,97 proc. (n=36). Rudens laikotarpiu šunims, laikomiems lauke, dažniau pasireiškė išorinės ausies uždegimas – 14 atvejų iš 36 (38 proc.)(P<0,05) lyginant visų metų statistinius duomenis. Patalpoje laikomi šunys dažniausiai sirgo gruodžio mėn. (n=10) taip pat šį mėnesį nediagnozuotas nei vienas išorinės ausies uždegimo atvejis šunims laikytiems lauke. Kaip

7 4 4 10 4 ₃ 7 8 14 2 4 3 2 9 3 0 6 3 2 4 4 1 1 1 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 R ugsė ji s S pa li s La pkr it is Gr uodi s S ausis Va sa ris Kova s B alandis _Ge guž ė B irž el is Lie pa R ugpjūt is

Ruduo Žiema Pavasaris Vasara

Atve

jų skaič

ius (n)

28 matome iš pateiktos diagramos, gegužės mėnesį sergamumas išorinės ausies uždegimu šunims laikytiems patalpoje buvo didelis (n=14) ir tai sudarė 78 proc. visų to mėnesio susirgimų atvejų.

3.7. Šunų sergančių išorinės ausies uždegimu, citologinio ir parazitologinio

tyrimo rezultatai

12. pav. Citologinio ir parazitologinio tyrimo rezultatai pagal šunų amžiaus grupes.

Atlikus citologinius ir parazitologinius tyrimus, gautus duomenis sugrupavome pagal sukėlėją, ir suskirstėme pagal šunų amžių. Atlikus citologinį tyrimą dažniausiai šunims buvo rasti mieliagrybiai Malassezia spp, tai sudarė 44,34 proc. (n=47), visų tirtų mėginių. Ryškaus pasiskirstymo tarp amžiaus grupių nebuvo. Dažniau mieliagrybiai rasti šunims nuo 1 iki 3 metų amžiaus. Atlikus citologinius mėginius kokai buvo rasti 26 šunų ausų tėpinėliuose ir tai sudarė 24,54 proc. visų tirtų atvejų. Rečiausiai kokai buvo rasti šunims iki vienerių metų amžiaus (n=2). Atlikus parazitologinį tyrimą, rastos ausų erkutės Otodectes cynotis 13 šunų (12,27 proc.). Dažniausiai ausų erkutės diagnozuotos šunims iki vienerių metų amžiaus (n=10) ir tai sudarė 76,92 proc. visų diagnozuotų šios ligos atvejų. Mišri mikroflora, kurią sudarė ir lazdelinės ir kokinės bakterijos, sudarė 14,15 proc. visų tirtų atvejų, bei tarp šunų amžiaus ryškaus pasiskirstymo nebuvo. Lazdelinės bakterijos buvo diagnozuotos

8 2 10 2 0 16 10 1 5 1 13 9 2 4 2 10 5 0 4 2 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18

Malasezijos Kokai Otodektozė mišri mikroflora Lazdelės

Atve

jų skaič

ius (n

)

29 rečiausiai, ir tai sudarė vos 4,71 proc. (n=5) visų tirtų atvejų. Per tyrimo laikotarpį nei vienam šuniui iki vienerių metų amžiaus nebuvo išskirtos lazdelinės bakterijos.

3.8. Pirminiai veiksniai sukėlę išorinės ausies uždegimą

13. pav. Pirminių veiksnių pasiskirstymas šunų sergančių išorinės ausies uždegimais.

Šunys, sergantys išorinės ausies uždegimu, buvo suskirstyti pagal pirminius veiksnius, kurie sukėlė išorinės ausies uždegimą. 44 atvejais pirminė priežastis, kuri įtakojo išorinės ausies uždegimą, nebuvo nustatyta. Pirminis veiksnys, dažniausiai įtakojęs susirgimą šunims buvo alergija pašarui ir tai sudarė 37,06 proc. (n=23) lyginant su visais nustatytais pirminiais veiksniais. 14 šunų (22,58 proc.), sirgusių išorinės ausies uždegimu, buvo diagnozuoti dermatitai. Ausų erkučių (Otodectes cynotis) sukeltas išorinės ausies uždegimas nustatytas 13 (20,97 proc.) šunų, poodinių erkučių (Demodex canis) – 2 šunims. Kiti pirminiai susirgimai tokie kaip, sarkoptozė, grybelis, polipas ar paratiroitizmas, kaip pirminis veiksnys išorinės ausies uždegimo išsivystymui, nustatyti retai ir tai sudarė tik 6,45 proc. visų nustatytų pirminių susirgimų.

30 14. pav. Šunų kuriems nustatytas dermatitas ar alergija pašarui, pasiskirstymas pagal lytį,

kailio ilgį ir laikymo sąlygas.

Dažniausiai pasitaikiusias Klaipėdoje klinikoje „X“ pirmines išorinės ausies priežastis suskirstėme, pagal lytį, kailio ilgį ir laikymo sąlygas. Alergija pašarui buvo nustatyta 24 šunims, o dermatitas 14 šunų. Patinams alergijos pašarui nustatytos dažniau nei patelėms, kas atitinkamai sudarė 70,83 proc. (n=17) ir 29,17 proc. (n=7) sergančių alergija pašarui. Dermatitas buvo diagnozuotas 50 proc. patelių ir 50 proc. patinų. Alergijos pašarui diagnozuotos dažniau šunims, laikytiems patalpose 87,50 proc. (n=21). Dermatitas dažniau diagnozuotas šunims laikytiems lauke 57,14 proc. (n=8). Alergijos pašarui dažniau pasitaikė ilgakailiams šunims – 58,33 proc. (n=14). Trumpo kailio šunys dažniau sirgo dermatitu – 64,29 proc.(n=9).

3.9. Šunų sergančių išorinės ausies uždegimu gydymas

Tyrimo metu klinikoje buvo taikomas įvairus medikamentinis šunų išorinės ausies uždegimų gydymas. Tyrimo metu šunis sergančius išorinės ausies uždegimu, kuriems reikalingas ausų plovimas dėl pasikartojančio išorinės ausies uždegimo ir gausių išskyrų, suskirstėme į 2 grupes (1 lentelė). 1-ą grupę sudarė šunys, kurių savininkai sutiko atlikti ausų plovimą. Ši procedūra buvo atlikta 1 ir 7 gydymo dieną. 2-os grupės šunims, buvo taikytas tik medikamentinis gydymas.

7 17 3 21 14 10 7 7 8 6 5 9 0 5 10 15 20 25

Patelės Patinai Laukas Patalpa Ilgas Trumpas

Lytis Laikymo sąlygos Kailio ilgis

A tv ej ų sk ai či us (n)

31 1 lentelė. Šunų sergančių išorinės ausies uždegimu pasiskirstymas pagal veislę, sukėlėją ir taikytą

medikamentinį gydymą

Grupė Veislė (Nr.) Sukėlėjas Gydymas

1 grupė Šunys kuriems taikytas ausų plovimas ir medikamentinis gydymas Anglų kokerspanielis (1) Lazdelės Marbofloksacinas + klotrimazolis + deksametazono acetatas Labradoras retriveris (2) Malasezijos Mikonazolo nitratas + prednizalonas+ polimiksinas B Mišrunas (3) Malasezijos Mikonazolo nitratas +

prednizalonas + polimiksinas B Anglų kokerspanielis (4) Malasezijos Mikonazolo nitratas + prednizalonas + polimiksinas B Labradoras retriveris (5) Kokai Marbofloksacinas + klotrimazolis + deksametazono acetatas Pudelis (6) Kokai Marbofloksacinas + klotrimazolis

+ deksametazono acetatas Amerikiečių kokerspanielis (7) Mišri mikroflora Marbofloksacinas + klotrimazolis + deksametazono acetatas 2 grupė Šunys kuriems taikytas tik medikamentinis gydymas Anglų kokerspanielis (8) Lazdelės Marbofloksacinas + klotrimazolis + deksametazono acetatas Auksaspalvis retriveris (9) Malasezijos Mikonazolo nitratas + prednizalonas+ polimiksinas B Vokiečių aviganis (10) Malasezijos Mikonazolas + prednizalonas + polimiksinas B Labradoras retriveris (11) Kokai Marbofloksacinas + klotrimazolis + deksametazono acetatas Cveršauceris (12) Malasezijos Mikonazolo nitratas +

32 15 pav. Mikroorganizmų pasiskirstymas taikant ausų plovimą ir medikamentinį gydymą. Tyrimo metu iš abiejų grupių šunų buvo imti citologiniai tepinėliai 1 ir 14 gydymo dieną. Mikroskopuojant 100x padidinimu skaičiuotas bakterijų skaičius viename matymo lauke. 1-os grupės šunų rezultatai pavaizduoti 15 paveikslėlyje. Kaip matome iš diagramos, bakterijų skaičius ženkliai sumažėjo taikant ausų plovimą ir medikamentinį gydymą (15 pav.). Ši gydymo schema mažiausiai efektyvi buvo anglų kokerspanieliui (1), kurio citologinio tyrimo rezultatai parodė, kad otitą sukėlė lazdelinės bakterijos. Šiuo atveju po 14 dienų bakterijų skaičius sumažėjo tik 2 kartus, t. y. nuo 44 iki 22 bakterijų viename matymo lauke. Pudeliui (6) gydymas taip pat drastiškai nesumažino bakterijų skaičiaus ir jų kiekis sumažėjo tik nuo 35 iki 17 viename matymo lauke (2 kartus mažiau). Ši gydymo schema labai efektyvi buvo šunims, kurie sirgo malasezijų sukeltais išorinės ausies uždegimais. Labradorui retriveriui (2), mišrūnui (3), anglų kokerspanieliui (4), mielių skaičius tepinėlyje sumažėjo ženkliai (3 – 3,5 karto) lyginant su bakterijų skaičiumi ligos pradžioje. Vidutiniškai bakterijų skaičius sumažėjo 2,8 karto taikant ausų plovimą ir medikamentinį gydymą.

16 paveikslėlyje matyti, kaip kito mikroorganizmų kiekis šunims, kuriems buvo taikytas tik medikamentinis gydymas. Rezultatai prieš gydymą ir praėjus 14 dienų po gydymo nėra tokie ryškūs, kaip po ausų plovimo. Labiausiai mikroorganizmų sumažėjo taikant tik medikamentinį gydymą cvergšnauceriui (12), kuriam rasti mieliagrybiai. Mieliagrybių skaičius sumažėjo nuo 27 iki 9 (3 kartus), taikant gydymą mikanazolio nitratu, tačiau šiam šuniui buvo rastas mažiausias kiekis mieliagrybių, iš šunų, kuriems netaikytas tik medikamentinis gydymas. Gydymas po 14 dienų nebuvo efektyvūs anglų kokerspanieliui (14), kuriam citologinio tyrimo metu nustatyta mišri mikroflora. Šiuo

44 32 26 48 41 35 29 22 9 12 14 ₁₂ 17 5 0 10 20 30 40 50 60 Anglų kokerspanielis (1) Labradoras retriveris (2) Mišrunas (3) Anglų kokerspanielis(4) Labradoras retriveris (5) Pudelis (6) Amerikiečių kokerspanielis (7) Atv ejų s ka ič ius (n)

33 atveju bakterijų skaičius sumažėjo tik 3 mikroorganizmais viename matymo lauke. Vidutiniškai bakterijų skaičius taikant tik medikamentinį gydymą sumažėjo 1,6 karto.

16 pav. Mikroorganizmų pasiskirstymas taikant tik medikamentinį gydymą.

2 lentelė. Klinikoje „X“ taikytas medikamentinis gydymas Gydymas Otodektozė Mišri

mikroflora Lazdelės Kokai Mieliagrybiai Marbofloksacinas + klotrimazolis + deksametazono acetatas 0 8 (53,33proc.) 3 (60 proc.) 14 (53,84 proc.) 12 (25,53 proc.) Mikonazolo nitratas + prednizalonas+ polimiksinas B 0 3 (20,00 proc.) 0 9 (34,61 proc.) 22 (46,81 proc) Fuzidino rūgštis+ Framicetinas+ Nistatinas 0 4 (26,67 proc.) 2 (40 proc.) 3 (11,55 proc.) 13 (27,66 proc.) Selamektinas 3 (23,08 proc.) 0 0 0 0 Selakmetinas+ fipronilis 10 (76,92 proc.) 0 0 0 0 45 36 32 39 27 43 31 32 22 24 18 9 25 28 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 Anglų kokerspanielis (8) Auksaspalvis retriveris (9) Vokiečių aviganis (10) Labradoras retriveris (11) Cveršauceris (12) Prancūzų buldogas (13) Anglų kokerspanielis (14) Atv ejų s ka iči u s (n )

34 Tyrimo metu taip pat išanalizuota, kokios gydymo schemos taikytos klinikoje nustačius tam tikrus sukėlėjus. Kaip matome iš 2 lentelėje pateiktų duomenų, ausų erkučių Otodectes cynotis sukeltas otitas gydytas selakmetinu (79,62 proc.), esant labai stipriam užsikrėtimui ausys išvalytos su fipronilio turinčiu tirpalu (23,08 proc.). Šunys, kuriems rasta mišri mikroflora, gydyti įvairiomis antimikrobinėmis medžiagomis: fuzidino rūgštimi su framicitinu (26,67 proc.), polimiksinu B (20 proc.), marboksacinu (53,33 proc.). Pacientai, kurių tepinėlyje vyravo lazdelinės bakterijos, gydyti: marbofloksacinu (60 proc.) ir fuzidino rūgštimi su framicinu (40 proc.). Šunys, kuriems nustatytos kokinės bakterijos, gydyti marbofloksacinu (53,84 proc.), fuzidino rūgštimi su framicinu (11,53 proc.) ir polimiksinu B (34,61 proc.). Malassezia spp. sukeltas išorinės ausies uždegimas gydytas (46,81 proc.) mikanazolo nitratu, klotrimazoliu (25,53 proc.) ir nistatinu (27,66 proc.).

Apibendrinant, išorinės ausies uždegimai klinikoje „X“ dažniausiai gydyti marboflosacinu su klotrimazoliu (34,9 proc.), polimiksinu B su mikanazolio nitratu (32,08 proc.), fuzidino rūgštimi su framicinu ir nistatinu (20,75 proc.)

17 pav. Klinikoje „X“ pasikartojančių išorinės ausies uždegimų pasiskirstymas pagal sukėlėją.

35 7 šunims, sutikus jų savininkams, pasikartojančio išorinės ausies uždegimo atveju, kada citologinio tyrimo metu buvo rasta mišri mikroflora, lazdelės ar kokai, buvo atliktas bakteriologinis tyrimas. 2 atvejais išskirtas S. pseudointermedius, 3 atvejais – P. aeruginosa, 1 atveju – Proteus spp. ir 1 atveju – Staphylococcus spp.

18 pav. Klinikoje „X“ pacientų sergančių išorinės ausies uždegimu pasiskirstymas pagal paskirtą apsilankymo laiką.

Iš pateiktos diagramos matome, kad net 62 proc. gyvūnų savininkų pakartotinai apžiūrai po 14 dienų gydymo neatvyko, todėl situacija apie gydymo efektyvumą ir bakterijų skaičių nebuvo įvertinta. 38 proc. gyvūnų savininkų į gydymą žiūrėjo rimtai ir po 14 dienų gydymo namuose, atvyko pakartotiniam patikrinimui. Daugelis gyvūnų savininkų nelaiko išorinės ausies uždegimo rimtu susirgimu ir neskiria didelio dėmesio gydymui ir profilaktikai. Tai gali turėti įtakos ir dažniems pasikartojančio išorinės ausies uždegimo atvejams.

36

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Tyrimas buvo atliktas 2014 – 2015 metais, Klaipėdos smulkių gyvūnų klinikoje „X“. Tyrimo tikslas buvo nustatyti šunų išorinės ausies uždegimų priežastis ir praktikoje taikomus diagnostinius ir gydymo metodus. Tyrimas atliktas remiantis gyvūnų savininkų pateiktais anamnezės duomenimis, atlikus klinikinius ir laboratorinius tyrimus, bet atlikus duomenų statistinę analizę.

Tyrimo metu šunys, sergantys išorinės ausies uždegimu, buvo suskirstyti pagal veislę, lytį, ausų tipą, plauko ilgį, laikymo būdą, galimus predisponuojančius veiksnius.

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti ar šunų išorinės ausies uždegimai yra aktuali problema klinikinėje praktikoje, kaip teigia įvairūs literatūros šaltiniai. Atlikus tyrimą išsiaiškinome, kad šunų išorinės ausies uždegimai buvo dažnas dermatologinis susirgimas klinikoje „X“. Šunų išorinės ausies uždegimai sudarė 27,1 proc. visų dermatologinių susirgimų. Mūsų rezultatai yra panašūs su literatūroje minimais rezultatais. Pavyzdžiui: G. Zur (24) ir D.W Scott (26) savo straipsniuose teigia, kad pacientai su išorinės ausies uždegimu sudaro nuo 5 iki 20 proc. ir tai vienas dažniausiai diagnozuojamų dermatologinių susirgimų.

Iš pradžių išorinės ausies uždegimu sirgusius šunims suskirstėme pagal veislę. Tyrimo laikotarpiu į kliniką „X“ buvo atvesta net 40 skirtingų veislių šunų su išorinės ausies uždegimo požymiais. Jorkšyro terjerai sirgo dažniausiai (14,15 proc.), rečiau Labradoro retriverių (8,49 proc.), amerikiečių ir anglų kokerspanieliai (7,54 proc.), vokiečių aviganiai (7,54 proc.), bei Vakarų Škotijos baltieji terjerai (5,66 proc.). M. N. Saridomichelakis (41) atlikęs retrospektyvius tyrimus nustatė, kad Graikijoje dažniausiai ausies uždegimu serga šių veislių šunys: kokerspanieliai (18 proc.), vokiečių aviganiai (7 proc.), pudeliai (18 proc.). Kiti autoriai išskiria šarpėjų, prancūzų ir anglų buldogų, Čiau čiau veislių šunis, kurie dažniau serga išorinės ausies uždegimu, nes jų kanalas fiziologiškai daug siauresnis (24). Atlikto tyrimo metu išorinės ausies uždegimu šarpėjų ir buldogų veislių šunys sirgo retai ir atitinkamai sudarė 2,83 proc. ir 3,77 proc. visų sirgusiųjų. Kadangi tyrimo metu, klinikoje išorinės ausies uždegimu sirgo įvairių veislių šunys, ryškių tendencijų nematyti ir rezultatai nėra labai išsiskiriantys (P>0,05). Tyrime išskirtinė grupė buvo Jorkšyro terjerai, kurie sirgo dažniausiai. Literatūros šaltiniuose neminima, kad Jorkšyro terjerų veislės šunys dažniau serga ausų uždegimai. Mano manymu šios veislės šunys tyrime išsiskyrė dėl to, kad šiuo metu Lietuvoje ši veislė viena populiariausių ir jiems kirpyklose dažnai išraunami plaukai iš ausies kanalo taip sukeliant išorinės ausies uždegimą.

37 stačiaausių ir nulėpaausių veislių šunų sergamumas išorinės ausies uždegimu. Rezultatai pasiskirstė taip 51 proc. šunų sirgo su nulėpusiomis ausimis, o 49 proc. - su stačiomis ausimis. Suskirsčius šunis pagal plauko ilgį, ilgaplaukiai šunys otitis externa sirgo dažniau (58 proc.) nei trumpaplaukiai šunys (42 proc.) (P<0,05). Mokslininkų iš Turkijos grupė nustatė, kad plauko ilgis turi įtakos šunų išorinės ausies uždegimui ir dažniau ausies uždegimu serga ilgaplaukių veislių šunys (42). Šis tyrimas patvirtina, mūsų gautus rezultatus, kad plauko ilgis gali turėti įtakos išorinės ausies uždegimui. Pasak S. J. Ettinger (9), ilgaplaukių šunų ausies landoje auga daugiau plaukų lyginant su trumpaplaukių veislių šunimis ir tai nulemia didesnį sergamumą otitais.

Apibendrinant tyrimo rezultatus susijusius su išorinės ausies uždegimo pasireiškimo sezoniškumu, nustatėme, kad tyrimo laikotarpiu dažniausiai susirgimai vyravo rudenį (27 proc.) ir pavasarį (37 proc.), mažiausiai išorinės ausies uždegimų diagnozuota vasarą (11 proc.). Pavasarį šunų išorinės ausies uždegimai paūmėja, nes dažniau pasireiškia dermatitai ir alergijos. Šios ligos dažnai pasireiškia išorinės ausies uždegimais. C. Cafarchia su kolegomis (32) 2005 m. atlikę tyrimus teigia, kad daugiausiai šunų išorinės ausies uždegimu sirgo rudenį ir pavasarį. Tai sutampa su mūsų gautais rezultatais. Kiti literatūros šaltiniai teigia, kad vasaros mėnesiais sergamumas išorinės ausies uždegimu, padidėja, nes šunys dažniau maudosi vandens telkiniuose ir dėl to padidėja ausies drėgnumas. Taip pat aukšta aplinkos temperatūra, gali turėti įtakos ausies mikroklimato pakitimams, sudarant palankias sąlygas daugintis mikroorganizmams (8). Mūsų tyrimo metu vasaros laikotarpis buvo vėsus ir tai galėjo turėti įtakos tokiam pasiskirstymui. Mūsų rezultatai nėra patikimi (P>0.05), galimai tam turėjo įtakos tirtas tik vienerių metų laikotarpis.

38 G. Zur (24) tyrimo rezultatai parodė, kad šuns lytis neturi įtakos išorinės ausies uždegimui. Tyrimo laikotarpiu ausų uždegimu sirgo 53,7 proc. patinų ir 46,3 proc. patelių. Mūsų tyrimo rezultatai yra, kad sergančių patinų buvo 54 proc., o patelių 46 proc. ( P>0,05).

Tyrimo metu buvo tirta šunų amžiaus įtaka išorinės ausies uždegimui. Iki vienerių metų išorinės ausies uždegimu susirgo 22 šunys (20,75 proc.). Nuo 1 iki 3 metų amžiaus sirgo 33 šunys (31,13 proc.). 4 – 6 metų amžiaus susirgo 30 šunų (28,31 proc.) ir kurių amžius 7 ir daugiau metų susirgo 21 (19,81proc.). Vidutinis sirgusių šunų amžius buvo 3,6 ± 1,2. R.G. Harvey (10) teigia, kad dažniausiai išorinės ausies uždegimai diagnozuojami 2 – 6 metų amžiaus šunims. Šunims iki vienerių metų dažniausiai diagnozuotas išorinės ausies uždegimas, kurį sukėlė Otodectes cynotis ausų erkutės. C. K Curtis (43), teigimu Otodektozė dažniau diagnozuojama šunims iki vienerių metų amžiau. Tyrimo rezultatai parodė, kad Otodectes cynotis sukeltu išorinės ausies uždegimu sirgo 76,92 proc. šunų iki vienerių metų ir tai sutampa su C.K. Curtis (43) tyrimo rezultatais. G. Zur (24) tyrimai parodė, kad lazdelių sukeltas išorinės ausies uždegimas, dažniausiai diagnozuojamas vyresnio amžiau šunims, kurių amžius buvo daugiau nei 3 metai. Mūsų atlikto tyrimo rezultatai sutapo, ir dažniausiai lazdelinės bakterijos buvo rastos šunims, kurie buvo vyresni nei 4 metų amžiaus. Kokinės bakterijos dažniau rastos šunims kurių amžius svyravo tarp 2 ir 6 metų, vyresnio amžiaus šunims šios bakterijos rastos rečiau. Malasezijų sukeltas išorinės ausies uždegimas paskirstė taip, kad šunims iki 7 metų malasezijų sukeltas uždegimas pasireiškė dažniausiai. G. Zur (24) tyrimo rezultatai buvo šiek tiek kitokie. Malasezijų sukeltas išorinės ausies uždegimas, dažniau diagnozuotas šunims iki 3 metų amžiaus.

W.H. Muller (18) teigimu, pirminiai veiksniai dažniausiai sukeliantys išorinės ausies uždegimą yra heperjautrumas pašarui, atopiniai dermatitai, alergijos. Mūsų tyrimo metu, nustatyta, kad 37,06 proc. (n=23) šunų, sergančių išorinės ausies uždegimu, nustatyta alergija pašarui, o dermatitai nustatyti 22,58 proc. šunų. Mūsų tyrimas patvirtina, literatūroje minimas pirmines išorinės ausies uždegimo priežastis. Alergijos pašarui diagnozuotas dažniau šunims, laikytiems patalpoje 87,50 proc. (n=21) (P<0,05). Dermatitas dažniau diagnozuotas šunims, laikytiems lauke 57,14 proc. (n=8). Alergijos pašarui dažniau pasitaikė ilgakailiams šunims 58,33 proc. (n=14). Trumpo kailio šunys dažniau sirgo dermatitu 64,29 proc.(n=9). Tokie tyrimo rezultatai sutampa su mokslininko T. Willemse (44) tyrimo rezultatais, kad alergijos pašarui dažniau pasitaiko šunims laikomies patalpoje, taip pat ilgakailiams šunims.

39 tas, kad išvalomas visi ausies landoje susikaupę nešvarumai ir sukuriamos nepalankios sąlygos daugintis mikroorganizmas, taip pat padidėja vaistų rezorbcija ir efektyvumas . Tokiems rezultatas, įtakos galėjo turėti netinkamas vaisto kiekis lašinamas į ausį, nepakankamas ausyje esančių nešvarumų pašalinimas.

Mūsų tyrimo atveju, savininkams sutikus, septyniems šunims, pasikartojančio išorinės ausies uždegimo atveju, kai citologinio tyrimo metu buvo rasta mišri mikroflora, lazdelės ar kokai, atliktas bakteriologinis tyrimas. 2 atvejais buvo išskirtas S. pseudointermedius, 3 atvejais – P. aeruginosa ,1 atveju – Proteus spp. ir 1 atveju – Staphylococcus spp. Mūsų tyrimo rezultatai sutampa su Žilienės ir kolegų (4) tyrimo metu išskirtais sukelėjais: Staphylococcus pseudointermedius, Pseudomonas aeruginosa, Proteus spp. ir mielės Malassezia pachydermatis.

Išorinės ausies uždegimai klinikoje „X“ gydyti marboflosacinu su klotrimazoliu 34,9 proc., polimiksinu B su mikanazolio nitratu 32,08 proc., fuzidino rūgštimi su framicinu ir nistatinu 20,75 proc. šunų.

Pasak, R.G Harvey ir kitų mokslininkų (8), vienas iš pasikartojančių išorinės ausies uždegimų priežasčių yra netinkamas gydymas ir neatsakingas gyvūno savininko požiūris į išorinės ausies uždegimą. Atlikus tyrimą pastebėta, kad net 62 proc. gyvūnų savininkų paskyrus gydymą, neatvyko pakartotinei apžiūrai po 14 dienų. Klinikoje „X“ per tyrimo laikotarpį 35 proc. šunų išorinės ausies uždegimas pasikartojo. Tam įtakos galėjo turėti gydymo klaidos ir neatsakinga savininko požiūris į gydymą. Dažniausiai išorinės ausies uždegimas pasikartojo šunims, kuriems buvo diagnozuotas mieliagrybių sukeltas išorinės ausies uždegimas 49 proc. Kokinės bakterijos diagnozuotos 29 proc. atvejų, o mišri mikroflora 14 proc. šunų. Pasak Čekijos mokslininkės Lyskovos (46) lėtinio išorinės ausies uždegimo atveju labai svarbu atlikti bakteriologinius tyrimus ir tiksliai nustatyti sukėlėją ir antimikrobinį atsparumą. Taip yra užkertamas kelias vystytis antimikrobinėms medžiagoms atsparioms bakterijų padermėms.

40

IŠVADOS

1. Išorinės ausies uždegimai buvo dažnas susirgimas Klaipėdoje esančioje klinikoje „X“. Šunų išorinės ausies uždegimai sudarė (27,1 proc.) visų dermatologinių susirgimų.

2. Atlikus tyrimą nustatyta, kad dažniausi pirminiai veiksniai sukeliantys išorinės ausies uždegimą buvo: alergija pašarui (37,06 proc.) dermatitai (22,58 proc.) ir parazitinės kilmės veiksniai, Otodectes cynotis ausų erkutės – (20,97 proc.).

3. Dažniausiai pasireiškiantys klinikiniai požymiai sergant išorinės ausies uždegimu: ausų paraudimas ir patinimas, intensyvus kasymasis, galvos purtymas, nemalonaus kvapo turinys ausies landoje nuo tamsiai rudos iki šviesios spalvos, tirštas, skystas, pūlingas eksudatas, ausies odos seborėja.

4. Dažniausiai išorinės ausies uždegimu sirgo šių veislių šunys: Jorkšyro terjerai (14,15 proc.), Labradoro retriverių (8,49 proc.), amerikiečių ir anglų kokerspanieliai (7,54 proc.), vokiečių aviganiai (7,54proc.), bei Vakarų Škotijos baltieji terjerai (5,66 proc.).

5. Įvertinus eksterjero įtaką išorinės ausies uždegimo vystymuisi, nustatyta, kad 51 proc. šunų turėjo nulėpusias ausis, o 49 proc. – stačias ausis. Suskirsčius šunis pagal plauko ilgį, ilgaplaukiai šunys otitis externa sirgo dažniau (58 proc.), nei trumpaplaukiai šunys (42 proc.) (P<0,05). 6. Suskirsčius šunis, sergančius Otitis externa, pagal tai, kur jie buvo laikomi patalpoje ar lauke,

mūsų rezultatai, parodė, kad (66.04 proc.) buvo laikomi patalpose ir atitinkamai (33,96 proc.) -lauke. Gegužės mėn. patalpoje auginamiems gyvūnams dažniausiai pasireiškė išorinės ausies uždegimas (78 proc.). Lauke augintiems šunims otitas dažniausiai pasireiškė spalio (69,23 proc.) ir sausio (60 proc.) mėnesiais.

7. Tyrimo laikotarpiu dažniausiai išorinės ausies uždegimai diagnozuoti rudenį (27 proc.) ir pavasarį (37 proc.), mažiausiai išorinės ausies uždegimų diagnozuota vasarą (11 proc.).

8. Amžiaus įtaka išorinės ausies uždegimui. Iki vienerių metų išorinės ausies uždegimu susirgo 22 šunys (20,75 proc.) Nuo 1 iki 3 metų sirgo 33 šunys (31,13 proc.). 4 – 6 metų susirgo 30 šunų (28,31 proc.) ir kurių amžius 7 ir daugiau metų susirgo 21 (19,81 proc.). Vidutinis sirgusių šunų amžius buvo 3,6 ± 1,2 metų.

9. Dažniausiai klinikoje „X“ buvo taikyti šie gydymo metodai; citologinis, parazitologinis ir otoskopinis tyrimas (100 proc.). Bakteriologinis tyrimas atliekamas, pasikartojančio arba lėtinio otito atveju. Bakteriologins tyrimas atliktas 7 šunims (6,6 proc.).

42

REKOMENDACIJOS

1. Norint tiksliai diagnozuoti išorinės ausies uždegimą, būtina atlikti ne tik citologinį, parazitologinį ir otoskopinį tyrimą, bet ir bakteriologinį tyrimą, nustatant sukėlėjų rūšį ir atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Taikant tokias diagnostines priemones mažesnė tikimybė vystytis antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų padermėms.

2. Labai svarbu tinkamai informuoti gyvūnų savininkus apie išorinės ausies gydymą ir profilaktiką. Gyvūnų savininkai turi būti supažindinti apie gydymo kursą jo ypatumus ir kad gydymo laikotarpiu būtina pakartotinai atvykti į kliniką, norint užkirsti kelią pasikartojančiam išorinės ausies uždegimui. Gyvūnų savininkai turi žinoti, kad uždelstas ar netinkamai gydomas išorinės ausies uždegimas gali komplikuotis ir plisti į vidurinę ir vidinę ausį ar tapti lėtiniu.

43

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Keskin O, Tel OY, Kaya K. Aerobic bacteria and fungi isolated from external ear canal of healthy dogs and the antibiotic susceptibility of Staphylococcus. Journal of Animal and Veterinary Advances. 2010; 9: p. 496–500.

2. August JR. Otitis externa. A disease of multifactorial etiology. Veterinary Clinics of North America, Small Animal Practice. 1988; 18: p. 731–42.

3. Jacobson LS. Diagnosis and medical treatment of otitis externa in the dog and cat. Journal of the South African Veterinary Association. 2002;73: p. 162-70.

4. Žilienė I, Šiugždaitė J, Petkevičius S, Šleiniūtė J. Mikrofloros išskyrimas iš šunų ausų. Veterinarija ir zootechnika. 2011; 75: p. 84-6.

5. Rosser EJ. Causes of otitis externa. Vet Clin Small Anim. 2004;(34): p. 456-69.

6. Turkyilmaz S. S. Antibiotic Susceptibility Patterns of Pseudomonas aeruginosa Strains Isolated from Dogs with Otitis Externa. Turkish Journal of Veterinary and Animal Science. 2008; 32: p. 37–42.

7. Getty R, Foust HL, Presley ET, Miller ME. Macroscopic anatomy of the ear. American Journal of Veterinary. 1956; 17: 364 -75.

8. Harvey RG, Peterson S. Otitis externa: an essential guide to diagnosis and treatment:Editor: CRC Press Taylor & Francis Group:2014.p.4-76

9. Ettinger SJ, Feldman EC. Textbook of Veterinary Internal Medicine. Editor:Elsevier Saunders; 7th ed. Canada: 2010.p:1015-26

10. Harvey RG, Delauche AJ, Harari J. Ear diseases of the dog and cat. 2nd ed. Manson Publishing London; 2005.p: 22-58

11. Huang HP. Studies of the Microenvironment and Microflora of the Canine External Ear Canal Glasgow University.: PhD Thesis. 1993.

12. Grono LR. Studies of the microclimate of the external auditory canal in the dog. III: Relative humidity within the external auditory meatus. Veterinary Science. 1970;11.p.316 - 9

44 14. Kumar S, Hussain K, Sharma R, Chhibber S, Sharma N. Prevalence of Canine Otitis Externa in

Jammu. Journal of Animal Research. 2014 June; 4: p. 121 – 29.

15. Steen S, Paterson S. The susceptibility of pseudomonas spp. isolated from dogs with otitis to topical ear cleaners. Journal of small animal practice.[internet] 11 June 2012, DOI:10.1111/j.1748-5827.2012.01262.

16. Griffin C, DeBoer D. The ACVD task force on canine atopic dermatitis (XIV): clinical manifestations of canine atopic dermatitis. Vet Immunol Immunopathol. 2001;81: p. 255-69. 17. Mircean V, Mircean M, Gavrea R, Cozma V. Epidemiological aspects of otitis externa in dogs.

Lucrări Stiinłifice Medicină Veterinară. 2008; HLI: p. 427–36.

18. Muller W, Griffin C, Campbell K. Small animal dermatology. 7th ed.: Elsiever; 2006.17. p. 332- 7.

19. Šarkūnas M.. Veterinarinė parazitologija Kaunas: Naujasis lankas; 2005.p. 303

20. Gotthelf LN. Editor: Anthony J. Winkel. Small animal ear disease : an illustrated guide. 2nd ed.: Saunders; 2005.p. 24 - 190

21. Pancierra D. Hypothyroidism in dogs: 66 cases. Journal of the American Veterinary Medical Association. 1994; 204: p. 954-8.

22. Kwochka K. New findings in the diagnosis and management of otitis externa and media [internet] Available from : https://www.heska.com/Documents/Allergy/New-Findings-in-the-Dx-and-Mgmt-of-Otitis.aspx. 2015.09.10

23. Fan TM, De Lorimier L. Inflammatory polyps and aural neoplasia. Vet. Clin. Small Anim. 2004;34: p.489 – 90

24. Zur G, Lifshitz B, Bdolah-Abram T. The association between the signalment, common causes of canine otitis externa and pathogens. Journal of Small Animal Practice. 2011; 52: p. 254 - 8. 25. Topală R, Burtan R, Fîntînariu M, Ciobanu S, Burtan L, et al. Evaluation of microflora associated

with otitis externa. Faculty of Veterinary Medicine Iasi, Romani. 2010;9: p. 388 - 93.