LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
Vytautė Urbonaitė V kursas, 11 grupė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO ODONTOLOGIJOS FAKULTETO BAIGIAMOJO KURSO STUDENTŲ IR 2013 - 2015 M. BAIGUSIŲJŲ GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ ĮGYTŲ VAIKŲ ODONTOLOGIJOS DISCIPLINOS EDUKACINIŲ –
TEORINIŲ IR PRAKTINIŲ ĮGŪDŽIŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMAS Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas Doc. dr. Eglė Slabšinskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO ODONTOLOGIJOS FAKULTETO BAIGIAMOJO KURSO STUDENTŲ IR 2013 – 2015 M. BAIGUSIŲJŲ GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ ĮGYTŲ VAIKŲ ODONTOLOGIJOS DISCIPLINOS EDUKACINIŲ –
TEORINIŲ IR PRAKTINIŲ ĮGŪDŽIŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMAS
Magistro baigiamasis darbas
Darbą atliko magistrantas... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ... (mėnuo, diena) 20....m. ... (mėnuo, diena) Recenzentas ... Įvertinimas ... (parašas) ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... (mėnuo, diena) Pastabos: ... ... ... ... Kaunas, 2018 m.
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:... Recenzentas:... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ... Ei
l. N r.
BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1. Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2. Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3. Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4. Įvadas, tikslas, uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5. Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6. Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7.
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8. Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9. Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10. Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11. Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12. Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13. Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14. Ar tinkamai aprašytos statistinės
formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį? 15.
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16. Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17. Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18. Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19. Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20.
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21.
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22. Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23.
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24.
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25. Ar išvados pagrįstos analizuojama
medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26. Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27.
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28.
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29. Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30.
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31. Priedai
Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32.
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33.
Bendri
reikalavimai Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl.
<15 psl. (-5 balai)
(-2 balai) 34. Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas 35. Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
36. Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5
balo -1 balas 37. Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38.
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2
balo -0,5 balo
39. Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.) 40.
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2
balo -0,5 balo 41.
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2
balo -0,5 balo 42. Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43. Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2
balo -0,5 balo 44.
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2
balo -0,5 balo * Viso (maksimumas 10 balų)
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų
Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _____ ____________________ __________________ ____ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS SANTRUMPOS ... 8 SANTRAUKA ... 9 SUMMURY ... 10 ĮVADAS ... 11 LITERATŪROS APŽVALGA ... 13
1.1. Vaikų odontologijos disciplinos atsiradimo istorija. ... 13
1.2. Edukacinė – teorinės ir klinikinės praktikos programos kokybė. ... 13
1.3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaikų odontologijos disciplinos edukacinė – teorinė ir klinikinės praktikos programa, įgyvendinimas. ... 14
1.4. Vaikų odontologijos disciplinos teorinės dalies programos vertinimas ir palyginimas su kitais universitetais. ... 15
1.5. Populiacijos amžiaus grupėse vyraujančių ligų įtaka edukacinėms programoms. ... 16
1.6. Vaikų odontologijos edukacinės programos trūkumai bei jų sprendimo būdai (užsienyje). . 17
MEDŽIAGA IR METODAI ... 19
REZULTATAI ... 21
3.1. Tiriamųjų demografiniai rodikliai. ... 21
3.2. Vaikų odontologijos disciplinos edukacinės kokybės vertinimas. ... 21
3.3.1. Respondentų nuomonė apie LSMU vaikų odontologijos disciplinos klinikinę praktiką. ... 23
3.3.2. 2013-2015 m. baigusiųjų LSMU odontologijos studijas gydytojų odontologų vaikų odontologijos klinikinės praktikos vertinimas. ... 24
3.3.3. Baigiamojo kurso odontologijos studentų vaikų odontologijos disciplinoje įgytų klinikinių praktikos įgūdžių įvertinimas. ... 27
3.4. LSMU vaikų odontologijos disciplinos teorinių žinių įvertinimas. ... 30
3.4.2. LSMU vaikų odontologijos disciplinos paskaitų ir klinikinės praktikos darbų trukmės įvertinimas. ... 33
3.4.3. LSMU vaikų odontologijos disciplinos paskaitų įvertinimas. ... 34
3.4.4. LSMU vaikų odontologijos disciplinos vykdomų seminarų įvertinimas. ... 35
3.5. Vaikų odontologijos karjeros perspektyvos. ... 36
REZULTATŲ APTARIMAS ... 38
IŠVADOS ... 41
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 42
SANTRUMPOS
LR OR – Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų
HI SIC – Higienos instituto Sveikatos informacijos centro MN – medicinos norma
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ES – Europos sąjunga
ES TAIEX – Europos komisija susijusi su technologijų įvertinimo ir informacijos mainais (ang. Technical Assistance and Information Exchange Instrument of the European Commission).
val. – valanda min. – minutės
VU – Vilniaus universitetas sav. – savaitė
k. - kartai
2 – chi – kvadrato kriterijus p – reikšmingumo lygmuo min. – minimalus
max. – maksimalus proc. – procentai (%)
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos fakulteto baigiamojo kurso studentų ir 2013 – 2015 m. Baigusiųjų gydytojų odontologų įgytų vaikų odontologijos disciplinos
edukacinių – teorinių ir praktinių įgūdžių kokybės įvertinimas
SANTRAUKA
Problema ir jos aktualumas. Gydytojai odontologai privalo gydyti pacientus – vaikus pagal savo kompetenciją. Tačiau yra dalis, kuri vengia pacientų dėl jauno jų amžiaus (iki 3 metų) bei klinikinių situacijų kaip didelis skaičius ėduonies pažeistų dantų, pulpotomija, restauracinis gydymas. Tam įtakos turi edukacinės spragos, kaip teorinių žinių ir klinikinių praktinių įgūdžių nepakankamumas. Todėl labai svarbu rasti ir koreguoti edukacinės programos trūkumus, siekiant geriausios studijų kokybės bei parengiant aukštos kvalifikacijos gydytojus odontologus.
Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 198 – dvi tiriamųjų kontingentų grupės. Baigę LSMU gydytojai odontologai atsakė į 22 anketos klausimus, odontologijos absolventai - 28. Klausimai buvo apie įgytus vaikų odontologijos disciplinoje klinikinius įgūdžius, teorines žinias, edukacinius metodus, karjerą. Duomenys analizuoti panaudojus chi – kvadrato (2) kriterijų, T-testą, dažnių
lenteles, Spearman‘o koreliaciją, Kruskal Wall‘is ir Friedman kriterijus.
Rezultatai. Vertinant didžiausią vaikų odontologijos disciplinos edukacinį trūkumą, 44,7 proc. studentų nurodė mažą įgytų klinikinių įgūdžių naudingumo koeficientą, o gydytojai odontologai – mokymosi metodus pabrėžiančius informacijos įsisavinimą mintinai 35,5 proc.. Pagal odontologijos absolventus (55,1 %), mokantis vaikų odontologijos teorinę dalį trūksta informacijos apie plombinių medžiagų pasirinkimą, paskirtį bei įtvarų dėjimo metodikas. Vertinant manualinius įgūdžius silpniausiai respondentai jaučiasi protezuojant pieninius dantis, stipriausiai – nustatant burnos higienos indeksus bei dedant silantus.
Išvados. Gydytojų odontologų vertinimu vaikų odontologijos disciplinoje pateikiamos teorinės žinios yra pakankamos, skirtingai nei odontologijos absolventams, kuriems statistiškai reikšmingai (p<0,05) trūksta teorinės medžiagos apie atitinkamų plombinių medžiagų pasirinkimą ir jų paskirtį. Tyrimo metu gauta statistiškai reikšminga (p<0,05) priklausomybė tarp atliktų klinikinių procedūrų skaičiaus ir odontologijos absolventų įvertinimo apie įgytus vaikų odontologijoje praktinius įgūdžius. LSMU vaikų odontologijos studijomis domisi 10,7 % odontologijos absolventų. Gydytojai odontologai nurodė, kad vengia gydyti vaikus dėl žemesnių įkainių už atliktas procedūras.
Educational – theoretical and practical skills in pediatric dentistry discipline quality assessment of the Lithuania University of Health Sciences final year dentistry students and
dentist (2013 – 2015 graduates)
SUMMURY
Relevance of the problem. According to the competence of dentists, they must treat their patients who are children. However, part of dentist avoid to cure children because of young age (up to 3 years) and clinical situations like a large number of caries damaged by teeth, pulpotomy, restorative treatment. Probably it’s caused by lack of theoretical knowledge and clinical practical skills in pediatric dentistry. In order to achieve best quality of studies and have high qualification dentists, we need to correct the errors of educational program.
Material and methods. In the survey participated 198 respondents. Final year dentistry students answered 22 questions and 2013 – 2015 graduates dentist who answered 28 questions of the questionnaire. Question were about acquired skills of clinical practice, theoretical knowledge, educational methods and career choice of the pediatric dentistry in the Lithuania University of Health Sciences. Analyze the data by chi - square (2) criteria, T- test, frequency, Spearman correlation, Kruskal Wall and Friedman criteria.
Results. Assessment the biggest deficiency of pediatric dentistry in LSMU, students answered lack of gained clinical practice coefficient of efficiency (44,7 percent), dentists answered learning methods which emphasized the memorization of information (35,5 percent). Final year dentistry students 55,1 percent shown, that they need more information about options and purpose of restorative materials. Evaluating manual skills, respondents feels the weakest than doing prosthetics on primary teeth, and feels opposite than determinate oral hygiene index and putting sealant.
Conclusion. Theoretical knowledge of pediatric dentistry in LSMU by dentists are sufficient, different than final year students of dentistry, who statistically significant (p<0,05) deficiency of information about options and purpose of restorative materials and a flexible splint using methods. In survey found statistically significant dependency between done clinical practice number and the assessment of gained practical skills. Only 10,7 percent of students are interested in pediatric dentistry residency studies. The majority of dentist claimed that they are avoiding to cure children because of lower prices of procedures.
ĮVADAS
Problema ir jos aktualumas.
Pasaulyje 2006 iki 2013 m. užfiksuotas nuolatos didėjantis odontologų skaičius. Didžioji dalis studentų odontologų nori tęsti mokslus renkantis specializaciją į pasirinktą odontologijos sritį [1 – 3]. Edukacinio odontologijos žurnalo (angl. Journey of Dental Education), 2015 m. atliktame tyrime populiariausios rezidentūros studijos yra ortopedija, antroje vietoje – burnos ir veido žandikaulių chirurgija, trečioje – vaikų odontologijos rezidentūra [2]. Pagal Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų (LR OR) ir Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenis 2006 – 2014 m. gydytojų odontologų ir gydytojų odontologų specialistų skaičius, kaip ir užsienyje, nuolatos didėja išskyrus vaikų odontologus specialistus [4]. OR duomenų bazėje 2017 m. gydytojų vaikų odontologų yra 61 [5], tačiau ši sistema neteikia informacijos (bei nepašalina gydytojų odontologų iš sąrašo) apie gydytojus, kurie nedirba pagal savo specializaciją, yra emigravę ar išėję į pensiją. Taigi Lietuvoje, priešingai nei užsienyje vaikų odontologų specialistų yra trūkumas bei studijuoti šios disciplinos rezidentūros studijas yra nepopuliaru [4].
Lietuvos medicinos norma (MN 42:2015) nustato gydytojo odontologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę. VIII skyriuje – kompetencija, rašoma: ,,Gydytojo odontologo kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs vientisąsias odontologijos studijas ir nuolat tobulindamas įgytą profesinę kompetenciją“, ,,turi gebėti:“ ,,teikti ambulatorinės odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas vaikams ir suaugusiesiems“ [4]. Dauguma gydytojų odontologų gydo pacientus – vaikus pagal kompetenciją, tačiau yra dalis, kuri vengia pacientų dėl jauno jų amžiaus (iki 3 metų) [6]. Svarbu paminėti, kad mokslinių tyrimų apie mažų vaikų elgesio modelių ir gydymo metodų taikymą nėra daug. Kitos atsisakymo gydyti vaikus priežastys: didelis skaičius ėduonies pažeistų dantų, pulpotomija, restauracinis gydymas nerūdijančio plieno vainikėliais [6]. Atlikti moksliniai tyrimai įrodo, kad odontologijos studijų metu įgyjama visapusiška patirtis suformuoja gydytojo odontologo praktikos ypatumus, požiūrį bei profesinį elgesį [7, 8]. Kad šią patirtį įgytų studentas, universitete yra kuriamos ir vykdomos edukacinės programos [9]. Studijų programos pagrindinis tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos gydytojus odontologus. Programos kokybė turėtų būti nuolatos vertinama atsižvelgiant į studentų teorinių žinių bei klinikinės praktikos kokybę [9]. Esant edukacinės programos kokybės trūkumui gydytojai odontologai vengia dirti pagal kompetenciją, sveikatos priežiūros paslaugos tampa nekokybiškos, tolimesnių studijų pratęsimas tampa nepatrauklus, odontologų skaičius toje srityje mažėja.
Odontologijos studijų metu susidariusios edukacinės spragos vaikų odontologijoje, kaip teorinių žinių ir klinikinių praktinių įgūdžių nepakankamumas, formuoja netinkamą ateities gydytojo
12 odontologo profesionalumą, jo požiūrį, elgesį bei manualinius ypatumus, kurio rezultatas – nekokybiškas paslaugų tiekimas [7]. Todėl svarbu rasti ir atidžiai koreguoti edukacinės programos trūkumus. Nuolat ją tobulinti, pasirūpinti jos įgyvendinimu, siekiant geriausios studijų kokybės [4] , taip užtikrinant pakankamą teorinių žinių bei klinikinės praktikos patirtį gydant pacientus – vaikus [7].
Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto baigiamojo kurso studentų ir 2013 – 2015 m. baigusiųjų gydytojų odontologų įgytų vaikų odontologijos disciplinos edukacinių – teorinių ir praktinių įgūdžių kokybę.
Tyrimo uždaviniai:
1. Palyginti vaikų odontologijos disciplinos teorinio paruošimo vertinimą tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto baigiamojo kurso studentų ir 2013 – 2015 m. baigusiųjų gydytojų odontologų.
2. Palyginti vaikų odontologijos disciplinos klinikinės praktikos vertinimą tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto baigiamojo kurso studentų ir 2013 – 2015 m. baigusiųjų gydytojų odontologų.
3. Įvertinti vaikų odontologijos specialybės pasirinkimo ateities perspektyvas bei sužinoti, tai lemiančius veiksnius.
13 LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaikų odontologijos disciplinos atsiradimo istorija.
Vaikų odontologijos atsiradimo pradžia laikoma apie 1910 m., kai Amerikoje keletas odontologijos studentų per savo klinikinės praktikos darbus ėmė gydyti tik vaikus, tai nebuvo oficialus ugdymas ar privaloma veikla. 1914 m. burnos higienos tėvu laikomas Alfred C. Fones sukūrė darbo vietą viešuosiuose mokyklose studijas baigusiems odontologams – pasirūpinti odontologine profilaktikos sklaida. Didelis dėmesys buvo skiriamas būtent vaikų burnos priežiūros ugdymui [10].
Vienas svarbiausių įvykių tapo 1924 m. Anglijoje M. Evamgeline Jordon parašyta ir publikuota pirmoji Vaikų odontologijos knyga. 1940 m. Amerikos odontologų asociacija oficialiai pripažino vaikų odontologijos specialybę. Formuojantis švietimo sistemai apie 1960 m. federaliniai vykdytojai sukūrė vaikų odontologijos mokymo programą siekiant padidinti gydančių vaikus ir vaikus su specialiais poreikiais odontologų - specialistų skaičių [10].
Lietuvoje, ,,Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinika buvo įsteigta 1996 m. Kauno medicinos universiteto (dabartinis LSMU) Rektoriaus įsakymu Terapinės odontologijos klinika reorganizuota į dvi savarankiškas klinikas – Dantų ir burnos ligų bei Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos kliniką“ [11].
1.2. Edukacinė – teorinės ir klinikinės praktikos programos kokybė.
Kokybė visada buvo vienas svarbiausių rodiklių profesijoms susijusiomis su sveikata [12]. Pagal Joseph W. Parkinson ir kt. autorių atliktą tyrimą, kokybė ypač svarbi tapo, kai visame pasaulyje ėmė kilti kainos už įperkamas sveikatos priežiūros paslaugas [13]. Atsiradęs ,,spaudimas“ dėl kokybės tobulinimo/vertinimo sveikatos priežiūros srityse ėmė didėti ir tapo varomoji jėga palaikanti aukštą standartą [12]. Tai paveikė ir odontologijos edukacinę programą (teorinės ir klinikinės praktikos dalis). Imta ją nuolatos tobulinti, vertinti, siekti aukščiausios kokybės [14].
Tarptautiniame odontologijos žurnale (angl. International Dental Journal) pabrėžiama, kad svarbu turėti teisingą supratimą apie kokybės vertinimo/tobulėjimo procesą, bendras vertybes, tikslus, įgyvendinimą ir skirtingų edukacinių programų privalumus [12]. Odontologijos mokslų žurnalas (ang. Journal of Dental Education), patvirtina, kad edukacinė programa yra nuolatos kintantis dinaminis procesas su stabiliu formavimusi, kurį palengvina tinkami atsiliepimai. Jų nuomone, nekintama studijų programa yra neefektyvi, o gera - visada pertvarkoma atsižvelgiant į studentų, dėstytojų ir bendruomenės poreikius [15]. Kiti tyrimai pabrėžia, kad būtent odontologijos
14 absolventų ir baigusiųjų gydytojų odontologų patirtis gali pagelbėti lektoriams tobulinantiems edukacinę sistemą – vaikų odontologijos disciplinoje [8, 16, 17].
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir universiteto studijų programos yra reguliariai vertinamos ir akredituojamos pagal LR teisės aktų nustatytą tvarką. Studijų kokybės vertinimui pagerinti yra išskiriami trys pagrindiniai komponentai:
,,1. Kokybiškos studijų programos.
2. Dėstytojų dalykinės ir pedagoginės kompetencijos užtikrinimas. 3. Studentų poreikius atitinkantis studijų procesas“ [18].
2001 m. Europos sąjungos (ES) inicijuoto projekto DentEd (siekiančio įvertinti Europos universitetų Odontologijos fakultetų atitikimą Europos standartams) komisijos LSMU Odontologijos fakultetas paskelbtas puikiai atitinkantis Europos Sąjungos specialistų rengimui keliamus reikalavimus. 2002 m. tokią pat išvadą pateikė ir ES TAIEX (ang. Technical Assistance and Information Exchange instrument of the European Commission) nepriklausomų ekspertų komisija įvertinusi fakulteto studijų programas. Vėliau studijų kokybė vertinta reguliariai. Naujausiais duomenimis, Studijų kokybės vertinimo centras (ang. The Centre for Quality Assessment in Higher Education) 2015 m. akreditavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studijų programą 6 metams iki 2021 m. [19].
1.3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaikų odontologijos disciplinos edukacinė – teorinė ir klinikinės praktikos programa, įgyvendinimas.
LSMU vaikų odontologijos disciplinos teorinės žinios yra įsisavinamos paskaitų ir seminarų metu. Manualiniai įgūdžiai įgyjami klinikinės praktikos metu gydant pacientus – vaikus (iki 18 metų). Taip pat studentams priskiriamas savarankiškas darbas: pasiruošimas koliokviumams, mokslinės literatūros analizavimas, pasirengimas seminarams, praktikos ataskaitos atlikimas ir pasiruošimas egzaminui [20].
Edukacinės – teorinės ir klinikinės praktikos programos metu studentai privalo žinoti ir mokėti karieso, pulpitų ir viršūninių periodontitų, nekariozinių, periodonto, burnos gleivinės ligų ir įvykusių traumų etiologiją ir patogenezę, diagnostikos ir gydymo metodus, naudojamas medžiagas: vaikų amžiuje, galimas komplikacijas bei esant būtinybei suteikti pirmąją pagalbą. Taip pat būtina žinoti sedacijos, bendrinės anestezijos principus ir psichologinę vaiko vystymosi raidą bei mokėti bendrauti su jų tėvais [11].
LSMU odontologijos studijų trukmė – 5 metai. Vaikų odontologijos disciplina dėstoma VIII – IX semestre (nuo 4 kurso pavasario semestre). Disciplina baigiama egzaminu, kuris susideda iš teorinės ir praktinės dalies. Edukacinė – teorinė programa iš viso trunka 40 val.. Paskaitos (22 val.)
15 vyksta pagal suskirstytas odontologijos temas 1 kartą per savaitę – 1 val. 30 min.. Studentų rengiami seminarai (18 val.) vyksta apytiksliai kartą į mėnesį (užsiėmimas trunka 1 val.). Studentai parengia referatus, atlieka mokslinės literatūros analizę pagal pasirinktą juos dominančią ir tuo metu studijuojamą tematiką, grupėje pristato ir aptaria su dėstytojais, diskutuoja. Šiuo metodu siekiama labiau įsigilinti ir įsisavinti mokomąją programą [20].
Studentai radę sau pacientus praktikos darbų metu prižiūrimi dėstytojų, mokosi gydyti vaikų dantis, bendrauti su pacientais ir jų tėvais. Praktikos darbų metu studentas atlieka visą eilę procedūrų, už kurias gauna atitinkamą taškų kiekį, kas vėliau yra vertinama, skaičiuojant studentų surinktą kaupiamąjį balą [20].
1.4. Vaikų odontologijos disciplinos teorinės dalies programos vertinimas ir palyginimas su kitais universitetais.
Vilniaus universitete (VU) odontologijos vientisosios studijos trunka tiek pat kaip ir LSMU – 5 metus. Vaikų odontologija dėstoma VIII – IX semestre. Studento darbo krūvis, kiekviename semestre skirtingas: 8 semestre – 112 val., 9 semestre – 78 val.. Kontaktinio darbo valandos (paskaitos, pratybos, seminarai) – pirmame semestre – 82, antrajame – 48, savarankiškojo darbo – 30 val.. Klinikiniai darbai vyksta kartą į savaitę – 2,5 val.. Savarankišką darbą sudaro užduotys (pranešimas, pasiruošimas pratyboms) pagal darbų plane nurodytas temas. Dėstytojai atliktas užduotis vertina pagal vertinimo kriterijus [11].
Studento klinikinio darbo su pacientu vertinimas yra pagal minimalų klinikinių procedūrų skaičių: 4 dantų hermetizavimas silantais, 4 nekomplikuotų karieso pažeidimų ir 2 komplikuotų karieso pažeidimų gydymas pieniniuose dantyse [11]. Skirtingai nei LSMU klinikinės praktikos vertinimas – minimalus taškų surinkimas, taškai skiriami pagal atliktas įvairias procedūras.
Rygos universitete (latviškai: Rīgas Stradiņa universitāte) odontologijos studijos trunka taip pat 5 metus. Nuo IV kurso 2 semestro studentams iki 5 kurso pabaigos dėstoma vaikų odontologijos disciplina. Klinikinė praktika su pacientais pradedama išklausius visą paskaitų ciklą. Pirmi darbai vyksta su fantomais prisiminti, kaip gydyti pulpitą, preparuoti ertmes amalgamai ir pan.. Antri – gydomi pacientai už kuriuos yra atsakinga klinika (studentai į specialų sąrašą parašo, kada vyksta darbai ir maždaug kokios klinikinės situacijos nori). Darbai trunka 3,5 val. 1k./sav. Jie suskirstyti į dvi dalis: pradžioje (1 val.) vyksta teorijos atsiskaitymas raštu iš straipsnių, kuriuos dėstytojai sukeldavo į universiteto vidinę sistemą. Kita dalis – praktinė (2,5 val.), ji vertinama pagal atliktų procedūrų įvertintų taškais minimumą ir maksimumą [21].
Hong Kong‘o universiteto Odontologijos fakultete (ang. The University of Hong Kong Faculty of Dentistry) – odontologijos studijų programa trunka 6 metus. Vaikų odontologijos
16 disciplinos mokoma 2,5 metus nuo 4 kurso. Skirtingai nei LSMU studentai prieš pradedami klinikinę praktiką su pacientais kelis mėnesius preparuoja, plombuoja, užpildo dantų šaknų kanalus ir atlieka kitas klinikines procedūras naudojant išrautus dantis. Klinikiniai darbai trunka – 2 val./sav., pacientai atrenkami iš vienos odontologijos ligoninės sąrašų (tikslaus įstaigos pavaidinimo nenurodė). Paskaitos vyksta 3 val./sav., dėstytojas pristato prezentaciją mažoms grupelėms, kurių pabaigoje vyksta diskusija. Taip pat didelis dėmesys skiriamas studentų moksliniai veiklai. HKU vaikų odontologijos rezidentūros studijos palyginus su kitomis yra populiarios [22].
1.5. Populiacijos amžiaus grupėse vyraujančių ligų įtaka edukacinėms programoms.
Baigiantis studijas gydytojas odontologas turi būti pasirengęs visiems klinikinių atvejų iššūkiams. Universitetuose esama teorinė edukacinės programos dalis apibrėžia visas pasitaikančias visuomenėje ligas, kurios varijuoja nuo populiarių iki labai retų. Kita programos dalis - klinikinės praktikos – orientuota į visuomenėje vyraujančių sveikatos problemų gydymą. Biomedicinos sveikatos centro (ang. BioMed Central Health) publikuotame tyrime, teigiama, kad daugiau nei 25 metus įvairiose pasaulio šalyse dantų ėduonies ir kitų sveikatos problemų buvimas vaikų amžiuje ženkliai sumažėjo. Nepaisant to, iššūkių susijusių su burnos sveikatos būkle, kaip ankstyvasis vaikų ėduonis bei dantų traumų paplitimas, išlieka [16, 23]. Dėl šių epidemiologinių iššūkių kilo daug klausimų vaikų odontologijos ir endodontijos edukacinėms programoms į kuriuos universitetai privalo atsakyti, novatoriškai jas keisdami ir tobulindami ugdymo metodus [16]. Rodrigo Marino ir kiti autoriai rekomenduoja keičiant vaikų odontologijos disciplinos sistemą gautus rezultatus įvertinti pagal įgytus absolventų įgūdžius, žinias ir kompetencijos atitikimą [16].
Lietuvoje, skirtingai nei užsienyje, dantų ėduonies atvejų skirtinguose vaikų amžiaus tarpsniuose nemažėja. Tai įrodo Miglės Žemaitienės ir kitų bendraautorių publikuotas tyrimas, kuriame pabrėžiamas palyginus aukštas dantų ėduonies paplitimas tarp aštuoniolikmečių paauglių Lietuvoje – 78,3%. Tarp kurių didžioji dalis pagal lytį buvo mergaitės, pagal gyvenamąją vietą – kaimuose gyvenantys tiriamieji nei miestuose [24].
Žinių trūkumas apie dantų traumų gydymą yra pabrėžiamas keliose moksliniuose tyrimuose [16, 23, 25]. Tarptautinės dantų traumatologijos asociacijos (ang. International Association for Dental Traumatology) lietuvių V. Zaleckienės, V. Pečiulienės ir kitų autorių publikuotame straipsnyje pabrėžiama, kad gydytojų odontologų žinios apie dantų traumas yra nepakankamos. Tačiau iškelta hipotezė pasitvirtino, kad dėl prieš kelis dešimtmečius pakeistos odontologijos edukacinės programos, jaunesni Lietuvos gydytojai odontologai žino daugiau apie dantų traumų (nuolatiniame sąkandyje) naujausias gydymo technikas, naudojamas medžiagas ir galimas modifikacijas nei vyresnio amžiaus odontologai [26].
17 1.6. Vaikų odontologijos edukacinės programos trūkumai bei jų sprendimo būdai
(užsienyje).
Didžiojoje Britanijoje atliktame tyrime apie studentų savianalizę, jų įgytus klinikinėje praktikoje įgūdžius, pasitikėjimą ir ateities perspektyvą gydant pacientus – vaikus, aprašomi vieni didžiausių iššūkių kylančių ugdymo įstaigoms. Pvz.: kaip suteikti studentams adekvačią patirtį bei pakankamus klinikinius gebėjimus. Visuotinis odontologų konsulas (ang. General Dental Council) pabrėžia, kad studentai privalo turėti galimybę praktikuotis su pakankamu skaičiumi pacientais - vaikais, susidurti su įvairiais klinikiniais atvejais, įskaitant skirtingo amžiaus vaikus, bei specialios reikalaujančius priežiūros [27].
Rodrigo Marino ir kt. autoriai ištyrė 24 odontologijos universitetus ir nurodė pagrindinius vaikų odontologijos programos trūkumus. Dauguma universitetų pripažino, kad didžiausias dėmesys, visų studijų metu skiriamas ėduonies diagnostikai ir gydymui, jo profilaktikos programoms, kai reikėtų atsižvelgti ir į kitas odontologines būkles, pvz.: dantų traumas, kurios taip pat labai dažnos vaikams [16]. Viena iš rekomendacijų buvo orientuotis į bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros komanda (kitų disciplinų odontologais, burnos higienistais, šeimos gydytojais, slaugėmis, asistentais ir kt.), kartu siekiant aukštos burnos sveikatos priežiūros paslaugų kokybės [16, 28, 29].
Kitas trūkumas, kad dauguma studentų orientuojasi konkrečiai į vaiko burnos būklę, ligų diagnozavimą ir gydymą – klinikinį darbą, neatsižvelgiant į socialinius veiksnius (vaiką supančią aplinką - šeimą, visuomenę). Taip pat vengia arba per mažai bendrauja su jų tėvais. Šiai problemai spręsti rekomenduota atkreipti didesnį dėmesį į bendravimą tarp studento odontologo, vaiko ir jo tėvų (globėjų). Amerikos odontologijos švietimo asociacija (ang. The American Dental Education Association) pabrėžia, kad geriausiose odontologijos švietimo įstaigose yra orientuojamasi į gydytojo odontologo paruošimą klinikinei praktikai ne šiandienos aspektu, o ateities [30].
Siekiant aukštų burnos sveikatos rezultatų patariama vengti skirtingų odontologijos disciplinų vienodos informacijos pateikimo studentams (tai apima temas, kurios yra aptariamos veido žandikaulių ir burnos chirurgijos, ortodontijos, ortopedijos disciplinose) [16].
Vyawahare su kitais bendraautoriais atliktame tyrime nurodė studentų neigiamą patirtį įgytą vaikų odontologijos disciplinoje vertinant dėstytojus, pacientus, mokymosi procesą bei jos aplinką. Daugumai nepatinka, kai dėstytojai nepakankamai arba pernelyg perdėtai dalyvauja pacientų gydymo procese. Dėl netinkamo vaikų elgesio dažnai tenka atsisakyti gydymo, studentų nuomone, būtent to priežastis yra tėvų (globėjų) nemokėjimas kontroliuoti vaiką. Įvertindami mokymo procesą, daugelis nurodė, pacientų trūkumą. Edukacinėje aplinkoje incidentai (nemandagumas, konfliktai dėl nuotaikos pokyčių, užplūstančios blogos emocijos) bendraujant su klinikos personalu [17].
18 Siekiant pakeisti neigiamą patirtį į teigiamą, tyrimo autoriai, pateikia edukacinės programos trūkumų sprendimo būdus: studentų bendravimas su dėstytojais turi būti sklandus, priežiūros lygis pakankamas. Prieš pradedami klinikinę praktiką, studentai turi būti mokomi psichologijos ne tik gydant vaikus, bet ir bendraujant su jų tėvais (globėjais). Kadangi klinikinė praktinė patirtis yra nepakankama, rekomenduojama įvesti prieš fantominį kursą prieš pradedant gydyti pacientus. Personalo įtaka odontologijos studijoms apibūdinama nei teigiamai, nei neigiamai, tai užslėpta edukacinės programos dalis, kuri parodo ,,tikrąjį gyvenimą“, ugdo bendradarbiavimo, komunikacijos, vertybių siekimo [17].
Maya Dalaya, ir kitų autorių nuomone, universitetuose pagrindinė problema – studento skiriamas per didelis dėmesys gerinti savo manualinius įgūdžius (visi fiziškai atliekami veiksmai, ang. hard skills). Pamirštama akcentuoti ir ugdyti ,,vidinės asmenybės“ įgūdžius (ang. soft skills). Tai asmenybės bruožų rinkinys susijęs su pasitikėjimu, profesionalumu, bendradarbiavimu, draugiškumu, optimistiškumu, mokėjimu pateikti informaciją atsižvelgiant į paciento asmenybę – tai pozityvumas ir stipri energetika, kuri yra labai naudinga tiek asmeniniame ir tiek profesiniame gyvenime. ,,Vidinės asmenybės“ įgūdžiai padeda valdyti stresą, sustiprina psichologinį bendravimą su vaikais, jų tėvais [31].
Europos vaikų odontologijos archyvo (ang. European Archives of Pediatric Dentistry) pateiktame straipsnyje aprašoma baigusių gydytojų odontologų klinikinės praktikos patirtis: bendravimo problemų su vaikais, tėvų (globėjų) neigiamų savybių (dideli lūkesčiai, nebendradarbiavimas, nemokėjimas kontroliuoti savo vaikų elgesį), atitinkamai mažų įkainių už atliktas procedūras įtaka gydytojų odontologų patiriamam stresui ir nuovargiui kasdieninės klinikinės praktikos metu. Tai įrodo, edukacinės programos trūkumus. Gydytojai odontologai turintys klinikinės patirtis iki 10 metų nurodė, kad dažnai arba visada patiria stresą atliekant restauracinį gydymą vaikams, kurių amžius 3 – 5 ir 6 – 9 metai. 64 proc. olandų gydytojų odontologų patvirtina, kad svarbu gydyti vaikus iki 6 metų, tačiau dažnai svarsto, kad tai ne tik sukelia stresą, bet ir atima daug laiko. Vis dėlto, manoma, kad didesnė klinikinės praktikos patirtis suteikia daugiau pasitikėjimo, mažiau streso atliekant įvairias klinikines procedūras nepriklausomai nuo amžiaus [32].
19 MEDŽIAGA IR METODAI
Tyrimas buvo atliktas 2018 m. kovo mėn.. Leidimą vykdyti tyrimą išdavė LSMU bioetikos centras (pritarimas Nr. BEC – OF – 105) (priedas Nr. 1). Tyrimui parinktas tiriamasis kontingentas – 2013 – 2015 m. LSMU baigę gydytojai odontologai ir baigiamojo kurso odontologijos studentai – buvo informuoti, kad pasirašydami sutikimo formą, jie dalyvauja apklausoje garantuojant jų atsakymų anonimiškumą, duomenų panaudojimą tik tyrimo tikslui (priedas Nr. 2, priedas Nr. 3). Dalyvavimas nebuvo privalomas (nenorintys anketos nepildė). Respondentų atrankos kriterijai: 1) LSMU odontologijos fakulteto vientisųjų studijų 2018 m. baigiamojo kurso odontologijos studentai; 2) 2013 – 2015 m. LSMU odontologijos studijas baigę gyd. odontologai.
Siekiant gauti patikimus tyrimo duomenis bei jis būtų reprezentatyvus nustatytas imties dydis naudojantis Panijoto formule:
𝑛 = 1
∆2+ 1
𝑁
∆2 – imties paklaida (0,06)
N – generalinė visuma (480)
Atlikus skaičiavimus pagal šią formulę gauta imtis – 175 respondentai. Šio tyrimo imtis n – 198 (103 – baigiamojo kurso odontologijos studentai ir 95 – 2013-2014 m. LSMU baigę gyd. odontologai) yra pakankama ją reprezentuoti.
Tyrimo metodai – dvi anketos (priedas Nr. 4, priedas Nr. 5). Pirmoji (I) – skirsta LSMU Odontologijos fakulteto baigiamojo kurso studentams, tyrimas vykdytas Kaune, LSMU. Antroji (II) – baigusiems 2013 – 2015 m. LSMU odontologijos studijas gydytojams odontologams duomenys surinkti naudojant internetinę svetainę www.manoapklausa.lt bei viešinant ją socialiniame tinklalapyje www.facebook.com (uždarose baigusiųjų odontologų (2013 – 2014 m.) grupėse). Anketų pagrindinis tikslas įvertinti respondentų įgytų vaikų odontologijos disciplinos edukacinių – teorinių ir praktinių įgūdžių kokybę.
Pirmąją anketą sudaro 28 klausimai, II – 22. Abejose anketose 1 klausimas buvo apie lytį, II anketoje pateiktas 1 papildomas klausimas apie universiteto baigimo metus. 2 klausimai – respondentų nuomonė apie vaikų odontologiją, 4 – bendra respondentų nuomonė apie LSMU vaikų odontologijos disciplinos klinikinę praktiką. II anketoje – 6 klausimai buvo susiję su gyd. odontologų klinikinės praktikos veiklos ypatumais, I – 6 klausimai – apie vaikų odontologijoje įgytus klinikinės praktikos įgūdžius. 4 klausimai (ir 2 papildomi I anketoje) apie vaikų odontologijos disciplinos teorinę dalį (įgytų teorinių žinių įvertinimas). 5 klausimai – paskaitų įvertinimas (3 klausimai – II anketoje, 4 klausimai – I). Skirtingai nei II anketoje, I – 2 papildomi klausimai skirti seminarų
20 įvertinimui. Tik pirmoje anketoje – 3 klausimai apie karjerą, antroje – 1 klausimas apie vaikų odontologų specialistų poreikį Lietuvoje. Dauguma klausimų turėjo tik vieną galimą atsakymą, 3 reitingavimo klausimai (I anketoje – 4, 12, 22; II – 9, 14, 21). Keletas klausimų suskaidyti į smulkesnius klausimus, kuriems priskiriami atsakymo variantai, neturi kartotis (I – 5, 8, 10, 11, 17, 21; II – 11, 12, 18, 20). 1 klausimas antroje anketoje buvo atviras (II – 13). Studentams anketos išdalintos prieš ir po darbų, gydytojams odontologams anketa buvo viešinama socialiniame tinklalapyje ~17 – 19 val.. Respondentai anketas pildydami užtruko iki 15 min..
Visi gauti respondentų atsakymai (198) buvo suvesti į ,,Microsoft Excel” programą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis ,,IBM SPSS Statistics 1.0“ (Statistical Package for the Social Sciences) paketą. Analizuojant rezultatus anketos klausimai buvo suskirstyti į penkis punktus:
1) apie vaikų odontologiją.
2) apie LSMU vaikų odontologijos disciplinos klinikinę praktiką. 3) apie gyd. odontologų klinikinę praktinę veiklą.
4) apie LSMU vaikų odontologijos disciplinos teorinę dalį. 5) apie karjerą.
Panaudotas Chi – kvadrato (2) kriterijus rasti skirtumams tarp tiriamųjų grupių respondentų atsakymų, nuomonių skirtumai tarp lyčių. T-testas naudotas palyginti atsakymų vidurkius. Dažnių lentelė – siekiant išsiaiškinti atsakymų pasiskirstymą. Koreliacija tarp imčių rangų skaičiuota panaudojant Spearman‘o koreliaciją. Kruskal Wallis ir Friedman kriterijai panaudoti, siekiant išsiaiškinti ar reitinguoti atsakymai nesiskiria tarp respondentų.
21 REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų demografiniai rodikliai.
Atliekant anketinę apklausą tyrime dalyvavo 198 respondentai, iš kurių 52 proc. (n=103) LSMU odontologijos baigiamojo kurso studentų (žr. 1 pav.).
1 pav. Respondentų pasiskirstymas lytį.
Tarp baigusiųjų gydytojų odontologų, tyrime daugiausia dalyvavo 2015 m. (n=37) ir 2014 m. (n=35) LSMU odontologiją baigę gydytojai (žr. 2 pav.).
2 pav. Baigusiųjų 2013-2015 m. gyd. odontologų pasiskirstymas.
3.2. Vaikų odontologijos disciplinos edukacinės kokybės vertinimas.
Vertinant vaikų odontologo profesionalumą, tiek baigiamojo kurso studentai, tiek gydytojai odontologai svarbiausia savybe/gabumu reitingavo manualinius klinikinius įgūdžius (4 vieta). Rezultatai tarp grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05) (žr. lentelę Nr. 1).
24,20% 36,80% 38,90% 0,00% 50,00% 100,00% B ai gusi ųjų gyd. odon tol ogų kie kis (%) 2013 m. 2014 m. 2015 m. 52% 48% 0% 50% 100% R es pon dentų kie kis (%)
22 Lentelė Nr. 1. Vaikų odontologo profesionalumą apsprendžiančių savybių/gabumų (nuo mažiausiai reikšmingos (1 vieta) iki svarbiausios (4 vieta)) reitingavimo rezultatai.
Vaikų odontologijos disciplinos didžiausias edukacinis trūkumas, studentų nuomone – mažas įgytų klinikinių įgūdžių naudingumo koeficientas (per daug studentų, mažai kėdžių, sudėtingos pacientų paieškos, dokumentacija) (44,7 proc., n=46), baigusiųjų gydytojų odontologų – mokymosi metodai pabrėžiantys informacijos įsisavinimą mintinai (35,8 proc., n=34). Vienas baigiamojo kurso odontologijos studentas (0,5 proc. iš visų tiriamųjų; n=1) turėjo kitokią nuomonę, nei pasiūlyti atsakymo variantai. Respondentų nuomonės tarpusavyje statistiškai reikšmingai nesiskyrė (2>0,05) (žr. 3 pav.).
3 pav. Vaikų odontologijos disciplinos edukacinių trūkumų pasiskirstymas pagal respondentus. Profesionalumą
apsprendžiančios savybės Respondentai
Vidutinė
reikšmė p reikšmė
Reitingavimo vieta Pagal
respondentus Bendra
Psichologinis pasiruošimas Studentas 2,23 0,542 2 2
Gyd. odontologas 2,24 2 Teorinės vaikų odontologijos žinios Studentas 2,65 0,993 3 3 Gyd. odontologas 2,76 3 Manualiniai klinikiniai gydymo sugebėjimai Studentas 3,00 0,078 4 4 Gyd. odontologas 3,14 4 Empatinės gydytojų
savybės Studentas Gyd. odontologas 2,06 1,65 0,051 1 1 1
44,70% 30,10% 17,50% 6,80% 1% 33,70% 35,80% 25,30% 5,30% 0% 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% Mažas įgytų klinikinių įgūdžių naudingumo koeficientas Mokymosi metodai pabrėžiantys informacijos įsisavinimą mintinai Skirtingų dėstytojų nevienodas vertinimas atsiskaitymų metu Mažas informacijos įsisavinimo naudingumas seminarų metu Kita R es pon dentai ( %)
Edukacinių trūkumų priežastys
Studentai
23 3.3.1. Respondentų nuomonė apie LSMU vaikų odontologijos disciplinos klinikinę praktiką.
Respondentai pradėdami gydyti pacientus – vaikus be jokio išankstinio pasiruošimo (teorinio, praktinio) jautė stresą (62,7 proc., n=133). 68,7 proc. (n=136) mano, kad fantominio kurso įvedimas vaikų odontologijos disciplinoje yra nereikalingas. Gauti rezultatai statistiškai tarp tiriamųjų grupių nesiskyrė (2>0,05) (žr. lentelę Nr. 3).
Lentelė Nr. 2. Respondentų nuomonių pasiskirstymas apie streso pojūtį pradedant gydyti pacientus – vaikus bei fantominio kurso įvedimo reikalingumo.
Respondentai
Klausimai Studentas
Gyd.
odontologas Iš viso Ar be jokio išankstinio fantominio kurso
pradėdami vaikų odontologijos klinikinius darbus jautėte stresą?
Taip 64,1% (n=66) 70,5% (n=67) 67,2% (n=133) Ne 35,9% (n=37) 29,5% (n=28) 32,8% (n=65) Ar reikėtų įvesti vaikų odontologijos
fantominį kursą prieš pradedant gydyti vaikus?
Taip 35% (n=36) 27,4% (n=26) 31,3% (n=62) Ne 65% (n=67) 72,6% (n=69) 68,7% (n=136)
Respondentai nurodė turintys pakankamą psichologinį pasiruošimą bendraudami su pacientais – vaikais (68,4 proc., n=119) bei žinias apie vaikų psichologiją skirtinguose vaiko amžiaus tarpsniuose (58,6 proc., n=102). Statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų odontologų nurodė, kad psichologinis pasiruošimas bendraujant su tėvais yra nepakankamas, skirtingai nei baigiamojo kurso odontologai, kurie mano priešingai (p=0,007<0,05) (žr. lentelę Nr. 3).
Lentelė Nr. 4. Respondentų psichologinio pasiruošimo bendraujant su vaikais ir jų tėvais (globėjais) bei žinių apie vaikų psichologinės raidos ypatumus pakankamumo įvertinimas.
Respondentai
Klausimai Studentas
Gyd.
odontologas Iš viso Ar pakanka psichologinio pasiruošimo
bendraujant su vaikais?
Taip 71,8% (n=74) 63,4% (n=45) 68,4% (n=119) Ne 28,2% (n=29) 36,6% (n=26) 31,6% (n=55) Ar pakanka psichologinio pasiruošimo
bendraujant su vaikų tėvais (globėjais)?
Taip 67,0% (n=69) 46,5% (n=33) 58,6% (n=102) Ne 33% (n=34) 53,5% (n=38) 31,6% (n=72) 2
=0,007<0,05
Ar užtenka žinių apie vaikų psichologiją skirtinguose vaiko amžiaus tarpsniuose?
Taip 57,3% (n=59) 60,6% (n=43) 58,6% (n=102) Ne 42,7% (n=44) 39,4% (n=28) 41,4% (n=72)
24 3.3.2. 2013-2015 m. baigusiųjų LSMU odontologijos studijas gydytojų odontologų vaikų
odontologijos klinikinės praktikos vertinimas.
Tarp baigusių LSMU gydytojų odontologų 25,3 proc. (n=24) nebegydo pacientų – vaikų. (žr. 4 pav.).
4 pav. Pacientus – vaikus gydančių ir ne gydytojų odontologų pasiskirstymas.
Pagrindinė priežastis dėl kurios gydytojai odontologai vengia gydyti vaikus buvo žemesni įkainiai už atliktas procedūras 58,3 proc. (n=14) (žr. 5 pav.).
5 pav. Priežastys, kodėl baigę gydytojai odontologai negydo pacientų – vaikų. 4,20% 4,20%
58,30% 25,00%
8,30%
Blogas psichologinis pasiruošimas Teorinių, bendrinių ir specialybės žinių trūkumas
Žemesni įkainiai už atliktas procedūras Sąmoningai pasirinkote kitą specializacija, kurioje norite tobulėti
Kita 74,70% 25,30% 0,00% 25,00% 50,00% 75,00% 100,00% Gydo Negydo G ydytoj ų odon tol ogų kie kis ( %)
25 Iš 2013 – 2015 m. LSMU baigusių gydytojų odontologų, kuriems tenka gydyti vaikus, 70,4 proc. (n=50) nurodė, kad patiria stresą (žr. 6 pav.).
6 pav. Gydytojų odontologų patiriamo streso pasiskirstymas.
Dažniausiai streso pojūtį respondentai jaučia dėl vaikų tėvų (globėjų) neigiamų savybių, pvz.: kai keliami per dideli lūkesčiai, priešiškas nusiteikimas, nenoriai bendradarbiauja su gydytoju odontologu (40 proc., n=20) (žr. 7 pav.).
7 pav. Jaučiamo streso gydant pacientus - vaikus priežasčių pasiskirstymas.
Vaikų odontologijos disciplinoje įgytų manualinių įgūdžių pakanka: preparuojant, plombuojant pieninius dantis 91,5 proc. (n=65), atliekant infiltracinę nejautrą 88,7 proc. (n=63), nekomplikuotas chirurgines intervencijas 64,8 proc. (n=46) bei įtvarų uždėjimą 52,1 proc. (n=37) (žr. 8 pav.). 20% 10% 24% 2% 40% 4%
Blogas psichologinis pasiruošimas Teorinių, bendrinių ir specialybės žinių trūkumas
Manualinių įgūdžių trūkumas
Žemesni įkainiai už atliktas procedūras Vaikų tėvų (globėjų) neigiamos savybės
70,40% 29,60% 0,00% 25,00% 50,00% 75,00% 100,00% Jaučia Nejaučia G ydytoj ų odon tol ogų kie kis ( %)
26 8 pav. LSMU vaikų odontologijos disciplinoje įgytų manualinių įgūdžių pakankamumo pasiskirstymas.
Pagal gautus rezultatus gydytojai odontologai statistiškai reikšmingai stipriau jaučiasi atliekant nekomplikuotų pieninių dantų šalinimą (p=0,037<0,05) ir pieninių dantų preparavimą, plombavimą (p=0,015<0,05), bet silpniau - gydydami pieninių dantų šaknų kanalus, nei studentai. Kitų klinikinių procedūrų reitingavimas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Pagal reitingavimą, stipriausiai respondentai jaučiasi atlikdami burnos higienų indeksų nustatymą, silantų uždėjimą (9 vieta), silpniausiai – pieninių dantų protezavimą (žr. lentelę Nr. 4).
88,70% 43,70% 64,80% 91,50% 49% 22,50% 52,10% 11,30% 56,30% 35,20% 8,50% 51% 77,50% 47,90% G ydytoj ų odon tol ogų kie kis ( %) Manualiniai įgūdžiai Pakanka Trūksta
27 Lentelė Nr. 4. Respondentų manualinių įgūdžių pagal sudėtingumą (nuo stipriausiai (9 vieta) iki silpniausiai (1 vieta) atliekamų) reitingavimo rezultatai.
3.3.3. Baigiamojo kurso odontologijos studentų vaikų odontologijos disciplinoje įgytų klinikinių
praktikos įgūdžių įvertinimas.
Baigiamojo kurso odontologijos studentų įvertinimas apie vaikų odontologijos disciplinoje įgytus klinikinės praktikos įgūdžius statistiškai reikšmingai priklauso nuo atliktų procedūrų gydant pacientus – vaikus (per klinikinius darbus) skaičiaus: gydant aktyvias ėduonies ertmes (p=0,047<0,05) ir pulpitą (p=0,012<0,05) pieniniuose dantyse, taip pat šalinant nekomplikuotus pieninius dantis (p=0,041<0,05). Kitų procedūrų kiekio priklausomybė statistiškai reikšmingai nesiskyrė. (žr. lentelę Nr. 5).
Klinikinės procedūros Respondentai Vidutinė reikšmė p reikšmė
Reitingavimo vieta Pagal
respondentus Bendra Burnos higienų indeksų
nustatymas, silantų uždėjimas Studentas 8,02 0,242 9 9 Gyd. odontologas 8,28 9
Vietinė infiltracinė nejautra Studentas 7,25 0,184 8 8
Gyd. odontologas 6,54 7
Vietinė laidinė nejautra Studentas 5,20 0,199 6 5
Gyd. odontologas 4,51 5
Nekomplikuotas pieninių
dantų šalinimas Studentas Gyd. odontologas 5,12 5,75 0,037 5 6 6 Pieninių dantų preparavimas, plombavimas Studentas 6,32 0,015 7 7 Gyd. odontologas 7,21 8
Pieninių dantų endodontija Studentas 4,35 0,016 4 4
Gyd. odontologas 3,99 3 Nuolatinių dantų su nesusiformavusiomis šaknų viršūnėmis endodontija Studentas 3,25 0,189 2/3 2 Gyd. odontologas 2,41 2 Pieninių dantų protezavimas Studentas 2,33 0,425 1 1 Gyd. odontologas 2,08 1
Įtvarų uždėjimas įvykus traumai
Studentas 3,25
0,696 2/3 3
28 Lentelė Nr. 5. Priklausomybės įvertinimas tarp atliktų klinikinių procedūrų skaičiaus ir baigiamojo kurso odontologijos studentų nuomonės apie įgytus vaikų odontologijoje praktinius įgūdžius.
Klinikinės procedūros Vaikų odontologijoje įgytų klinikinės praktikos įgūdžių įvertinimas:
Vidutis atliktų klinikinių procedūrų skaičius
tenkantis vienam studentui:
Aktyvių ėduonies ertmių pieniniuose dantyse gydymas Labai gerai 4,85% (n=5) 7,6 Gerai 28,16% (n=29) 6,76 Patenkinamai 64,08% (n=66) 4,7 Blogai 2,91% (n=3) 5 2=0,047<0,05
Aktyvių ėduonies ertmių nuolatiniuose dantyse gydymas
Labai gerai 4,85% (n=5) 8,8
Gerai 28,16% (n=29) 5,62
Patenkinamai 64,08% (n=66) 4,7
Blogai 2,91% (n=3) 5,33
Pulpito pieniniuose dantyse gydymas
Labai gerai 4,85% (n=5) 2 Gerai 28,16% (n=29) 1,31 Patenkinamai 64,08% (n=66) 0,71 Blogai 2,91% (n=3) 0 2 =0,012<0,05
Pulpito nuolatiniuose dantyse gydymas
Labai gerai 4,85% (n=5) 0,8
Gerai 28,16% (n=29) 0,62
Patenkinamai 64,08% (n=66) 0,52
Blogai 2,91% (n=3) 0,67
Nekomplikuotų pieninių dantų pašalinimas Labai gerai 4,85% (n=5) 2 Gerai 28,16% (n=29) 1,72 Patenkinamai 64,08% (n=66) 0,85 Blogai 2,91% (n=3) 0 2 =0,041<0,05
Vietinės infiltracinės nejautros atlikimas
Labai gerai 4,85% (n=5) 2,8
Gerai 28,16% (n=29) 2,55
Patenkinamai 64,08% (n=66) 1,89
Blogai 2,91% (n=3) 1,33
Vietinės laidinės nejautros atlikimas
Labai gerai 4,85% (n=5) 1
Gerai 28,16% (n=29) 1
Patenkinamai 64,08% (n=66) 0,52
Blogai 2,91% (n=3) 1
Įtvarų uždėjimas įvykus traumai
Labai gerai 4,85% (n=5) 0
Gerai 28,16% (n=29) 0,14
Patenkinamai 64,08% (n=66) 0,03
Blogai 2,91% (n=3) 0
Pacientų paieškos sudėtingumo pagal odontologines sritis reitingavimo rezultatai rodo, kad sudėtingiausia surasti pacientų vaikų odontologijos klinikiniams praktikos darbams (vidutinė reikšmė – 5,26 (6 vieta)) (žr. lentelė Nr. 6).
29 Lentelė Nr. 6. Pacientų paieškos pagal tam tikrą odontologinę sritį sudėtingumo reitingavimas (nuo lengviausiai (1 vieta) iki sunkiausiai (6 vieta) surandamų).
Odontologijos sritys Vidutinė reikšmė Vieta pagal reitingavimą
Vaikų odontologija 5,26 6
Endodontija 4,67 5
Periodontija 2,91 4
Dantų protezavimas 2,67 3
Chirurgija 3,64 2
Dantų terapinis gydymas 1,85 1
Daugumos studentų nuomone, pacientus sunku susirasti dėl netinkamo darbų laiko (51,5 proc., n=53). Tik 7,8 proc. (n=8) problemų ieškant pacientų – vaikų neturi (žr. 9 pav.).
9 pav. Dažniausiai atsirandančių problemų studentams ieškant pacientų – vaikų pasiskirstymas.
68 proc. (n=70) baigiamojo kurso studentų odontologų nurodė, kad yra pasiruošę baigus universitetą gydyti vaikus (žr. 10 pav.).
10 pav. Studentų nuomonė apie pasiruošimą baigus studijas gydyti vaikus. 7,80% 14,60% 25,20% 51,50% 1,00% Neturi problemų Susitarus neatvyksta
Nenori atvykti dėl siuntimo reikalavimo Netinkamas darbų laikas
Kita 68,00% 32,00% 0,00% 25,00% 50,00% 75,00% 100,00% Taip Ne G ydytoj ų odon tol ogų kie kis ( %)
30 3.4. LSMU vaikų odontologijos disciplinos teorinių žinių įvertinimas.
Didžioji dalis odontologijos absolventų (60,2 proc., n=62) vaikų odontologijoje įgytas teorines žinias vertina patenkinamai (žr. 11 pav.).
11 pav. Odontologijos absolventų įgytų vaikų odontologijoje teorinių žinių įvertinimo pasiskirstymas.
Bendrojoje medicinoje pateikiamos informacijos susijusios su odontologija apie vaikų infekcines ir vidaus ligas, baigiamojo kurso odontologijos studentų nuomone, buvo nepakankamai (61,2 proc. (n=63); 71,8 proc. (n=74)) (žr. 12 pav.).
12 pav. Bendrojoje medicinoje pateikiamos informacinės medžiagos susijusios su odontologija pakankamumo įvertinimo pasiskirstymas.
Vaikų odontologijoje pateiktą edukacinę informaciją – apie nuskausminimą, vaikų pieninių ir nuolatinių dantų preparavimą ir vaiko psichinę bei motorinę veiklą – statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų odontologų įvertino pakankamą, nei absolventai (2=0,021<0,05; 2=0,000<0,05; 2=0,004<0,05) (žr. lentelė Nr. 7). Respondentų nuomonė apie informaciją – plombinių medžiagų parinkimo ir paskirties, statistiškai reikšmingai išsiskyrė (2=0,003<0,05),
38,80% 28,20% 55,30% 61,20% 71,80% 44,70% 0,00% 25,00% 50,00% 75,00% 100,00%
Infekcines vaikų ligas Vaikų vidaus ligas Vaiko psichinę ir motorinę veiklą R es pon dentų kie kis ( %)
Teorinė medžiaga susijusi su odontologija Užtenka Per mažai
2,90% 35% 60,20% 1,90% Labai gerai Gerai Patenkinamai Blogai
31 dauguma studentų odontologų mano, kad šios teorinės medžiagos trūksta (65 proc., n=67), skirtingai nei gydytojai odontologai. Kiti gauti duomenys apie informacijos pakankamumą reikšmingai nesiskyrė (2>0,05) (žr. lentelė Nr. 8).
Lentelė Nr. 8. Respondentų nuomonės pasiskirstymas apie vaikų odontologijoje disciplinoje pateiktos informacijos pakankamumą.
Ar pakanka universitete (per paskaitas/seminarus)
pateiktos informacijos apie: Studentas
Gyd.
odontologas Iš viso
Nuskausminimą Taip 64,1% (n=66) 78,9% (n=75) 74,2% (n=141)
Ne 35,9% (n=37) 21,1% (n=20) 28,8% (n=57) 2=0,021<0,05
Vaikų pieninių ir nuolatinių dantų ėduonies aktyvumo įvertinimą
Taip 73,8% (n=76) 74,7% (n=71) 74,2% (n=147) Ne 26,2% (n=27) 25,3% (n=24) 25,8% (n=51) Vaikų pieninių ir nuolatinių dantų
preparavimą
Taip 59,2% (n=61) 84,2% (n=80) 71,2% (n=141) Ne 40,8% (n=42) 15,8% (n=15) 28,8% (n=57) 2
=0,000<0,05
Vaiko psichinę ir motorinę veiklą Taip 65% (n=67) 83,2% (n=79) 73,7% (n=146) Ne 35% (n=36) 16,8% (n=16) 26,3% (n=52) 2
=0,004<0,05
Atitinkamų plombinių medžiagų pasirinkimą ir jų paskirtį priklausomai nuo klinikinės diagnozės
Taip 35% (n=36) 55,8% (n=53) 44,9% (n=89) Ne 65% (n=67) 44,2% (n=42) 55,1% (n=109) 2
=0,003<0,05
Dantų traumas, įtvarų dėjimo metodikas Taip 46,6% (n=48) 55,8% (n=53) 51% (n=101) Ne 53,4% (n=55) 44,2% (n=42) 49% (n=97)
Didžioji dalis respondentų nurodė, kad labiausiai informacijos įsisavinimui paskaitų, seminarų ir praktikos metu turi dėstytojo pedagoginiai įgūdžiai (54 proc., n=107) (žr. 13 pav.). Rezultatai tarp respondentų grupių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (2>0,05).
13 pav. Faktorių turinčių įtakos pateikiamos informacijos per paskaitas, seminarus įsisavinimui pasiskirstymas. 22,70% 54% 18,70% 4,00% Temos aktualumo
Dėstytojo pedagoginių įgūdžių Asmeninės studento būsenos Paros laiko
32 Reitinguojant vaikų odontologijos disciplinos teorinės dalies edukacinius metodus, respondentų nuomonė statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Tiek baigiamojo kurso studentai, tiek gydytojai odontologai efektyviausią mokymosi metodą nurodė klinikinių situacijų pavyzdžių analizavimą (1 vieta). Tik vienas respondentas pasiūlė kitokį mokymosi metodą nei pateikti atsakymo variantai, todėl 6 vietą, kaip mažiausiai naudingą mokymo metodą atmetėme. (žr. lentelė Nr. 8).
Lentelė Nr. 8. Edukacinių metodų nuo geriausio (1 vieta) iki mažiausiai naudingo (6 vieta) reitingavimo rezultatai.
Vertinant virtualių paskaitų naudingumą, statistiškai reikšmingai daugiau studentų nurodė neigiamą metodo efektyvumą (15,5 proc., n=16, 2=0,019<0,05), nei gydytojai odontologai (žr. 14 pav.).
14 pav. Respondentų nuomonės pasiskirstymas apie virtualios paskaitos taikymą universitete. Informacijos pateikimo
būdai Respondentai Vidurkis
p reikšmė Reitingavimo vieta Pagal respondentus Bendra Vadovėliai Studentas 3,34 0,886 4 4 Gyd. odontologas 3,35 4
Paskaitų medžiaga Studentas 2,76 0,099 3 3
Gyd. odontologas 3,03 3 Klinikinių situacijų pavyzdžiai Studentas 1,56 0,305 1 1 Gyd. odontologas 1,94 1
Filmuota medžiaga Studentas 2,74 0,159 2 2
Gyd. odontologas 2,49 2
Garso įrašai Studentas 4,63 0,170 5 5
Gyd. odontologas 4,19 5 Kita Studentas 5,97 0,337 6 6 Gyd. odontologas 6 6 84,50% 15,50% 94,70% 5,30% 0,00% 20,00% 40,00% 60,00% 80,00% 100,00% Naudinga Nenaudinga R es pon dentų kie kis ( %)
Virtualios paskaitos naudingumo įvertinimas
Studentai
Gyd. odontologai
33 3.4.2. LSMU vaikų odontologijos disciplinos paskaitų ir klinikinės praktikos darbų trukmės įvertinimas.
Tiek studentai, tiek gydytojai odontologai nurodė, kad vaikų odontologijos paskaitų (91,4 proc., n=181) bei klinikinių darbų – teorinės dalies (82,8 proc., n=164) trukmė yra pakankama, tačiau laiko skiriamo praktinei daliai - trūksta (83,3 proc., n=165). Gauti rezultatai tarp respondentų statistiškai reikšmingai nesiskyrė (2>0,05) (žr. lentelė Nr. 9).
Lentelė Nr. 9. Laiko skiriamo paskaitų ir klinikinės praktikos metu pateiktos informacijos įsisavinimui ir panaudojimui praktiškai pakankamumo įvertinimo rezultatai.
Ar pakanka laiko įsisavinti bei panaudoti
informaciją praktiškai: Studentai odontologai Gyd. Iš viso Paskaitų metu (1 val. 30 min. – 1k./sav.) Užtenka 90,3% (n=93) 92,6% (n=88) 91,4% (n=181)
Ne 9,7% (n=16) 7,4% (n=7) 8,6% (n=23) Klinikinės praktikos metu teorinės dalies
(30 min. – 1k./sav.)
Užtenka 87,4% (n=90) 77,9% (n=74) 82,8% (n=164) Ne 12,6% (n=13) 22,1% (n=21) 17,2% (n=34) Klinikinės praktikos metu praktinės
dalies (45 min. gydomi pacientai, 15 min. dokumentų supildymas, darbo vietos tvarkymas – 1k./sav.)
Užtenka 18,4% (n=19) 14,7% (n=14) 16,7% (n=33)
Ne 81,6% (n=84) 85,3% (n=81) 83,3% (n=165)
91, 6 proc. gydytojų odontologų nurodė, kad studentai pradedantys vaikų odontologijos disciplinoje gydyti pacientus – vaikus, klinikinių darbų - praktinė dalis turėtų trukti iki 2 val. ir daugiau (46,3 proc., n=44) arba nuo 1 val. iki 2 val. (45,3 proc., n=43) (žr. 14 pav.).
14 pav. Baigusių LSMU gyd. odontologų rekomenduojamo laiko studentui pradedančiam vaikų odontologijos klinikinius darbus (praktikos dalį) pasiskirstymas.
8,40%
45,30% 46,30%
iki 1val.
iki 2 val.
34 3.4.3. LSMU vaikų odontologijos disciplinos paskaitų įvertinimas.
Vaikų odontologijos paskaitas lanko 68,9 proc. (n=71) baigiamojo kurso studentų dalyvavusių tyrime (žr. 16 pav.).
16 pav. Baigiamojo kurso odontologijos studentų paskaitų lankomumas.
Didžioji dalis absolventų lankiusių vaikų odontologijos paskaitas nurodė, kad pateikta informacinė medžiaga yra nauja (67,6 proc., n=48), dubliuojasi su vadovėlio teorine medžiaga (59,2 proc., n=42), pateikiama su klinikinių atvejų pavyzdžiais (54,9 proc., n=39) ir yra skirtinga nuo kitų odontologinių disciplinų pateikiamos informacijos ta pačia tema (62 proc., n=44) (žr. 17 pav.).
17 pav. LSMU vaikų odontologijos paskaitų metu pateikiamos informacijos įvertinimas.
Pagal gautus rezultatus paskatų lankomumą paskatintų, jei būti didesnis dėmesys skiriamas klinikinių situacijų analizavimui (71,7 proc., n=142). Tarp respondentų nuomonė statistiškai reikšmingai nesiskyrė (2=0,169>0,05) (žr. 18 pav.).
68,90% 31,10% Lanko Nelanko 67,60% 59,20% 54,90% 62,00% 32,40% 40,80% 45,10% 38,00% 0,00% 25,00% 50,00% 75,00% 100,00% Pateikta medžiaga nauja Dubliuojasi su vadovėlio teorine medžiaga Pateikiama klinikinių pavyzdžių
Skirtinga nuo kitų odontologinių disciplinų pateikiamos informacijos B ai gi am oj o ku rs o st ud ent ų kie kis (%)
Paskaitų informacinės medžiagos vertinimo kriterijai
35 18 pav. Veiksnių, kurie motyvuotu studentus lankyti paskaitas pasiskirstymas.
3.4.4. LSMU vaikų odontologijos disciplinos vykdomų seminarų įvertinimas.
Vertinant dabartinio atsiskaitymo būdo (studentai patys atsirenka mokslinius straipsnius pagal klinikinių darbų temą ir juos pristato grupei) per seminarus trūkumą, trečdalis absolventų (35,9 proc. (n=37)) nurodė, kad apžvelgus straipsnį nevykstanti diskusija (žr. 19 pav.).
19 pav. Mokymosi metodo – straipsnių pristatinėjimo per seminarus trūkumai.
Pagal studentus, geriausias atsiskaitymo būdas per seminarus būtų, kai dėstytojas parengia keletą klinikinių situacijų sprendimo užduočių (55,3 proc., n=57). (žr. 20 pav.).
20 pav. Geriausio atsiskaitymo būdo per seminarus įvertimas. 11,10%
16,20% 71,70%
1%
Paskaitų lankomumo žymėjimas
Dėstytojo mokslinė ir pedagoginė kompetencija Didesnis dėmesys klinikinių situacijų
analizavimui Kita 23,30% 35,90% 20,40% 20,40% 0%
Studentai pasirenka neaktualų, nesusijusį su tema straipsnį Apžvelgus straipsnį nevyksta diskusija
Kolegoms neįdomi pristatinėjama tema Studentas neįdomiai pristato temą Kita 5,80% 18,40% 18,40% 55,30% 1,90% Klasikinis modelis
Studentai patys pasirenka straipsnius ir juos pristato
Studentai gauna dėstytojo parinktus straipsnius ir juos pristato Dėstytojas parengia keletą klinikinių situacijų užduočių Darbas grupėse
