SĄKANDŽIO YPATUMAI SUSIJĘ SU VIRŠUTINIO ŽANDIKAULIO ŠONINIŲ KANDŽIŲ HIPODONTIJABaigiamasis magistrinis darbas

(1)

Gabrielė Jovaišaitė

5 kursas, 11 grupė

SĄKANDŽIO YPATUMAI SUSIJĘ SU VIRŠUTINIO

ŽANDIKAULIO ŠONINIŲ KANDŽIŲ HIPODONTIJA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovė:

Doc. Dalia Smailienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA

SĄKANDŽIO YPATUMAI SUSIJĘ SU VIRŠUTINIO ŽANDIKAULIO ŠONINIŲ KANDŽIŲ HIPODONTIJA

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovė ...

(parašas) (parašas) Gabrielė Jovaišaitė, 5 kursas, 11 grupė Doc. Dalia Smailienė

20...m. ... 20...m. ...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

(3)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas:... Recenzentas:...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ... BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Ei l. N r.

BMD dalys BMD vertinimo aspektai

Taip Iš dalies Ne

1. Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2. Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo _{turinį bei reikalavimus?} 0,2 0,1 0 3.

Santrauka (0,5 balo)

Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0 4. Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5. Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota

problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6.

Įvadas, tikslas, uždaviniai

(1 balas)

Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7. Ar pakankamas autoriaus susipažinimas _{su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir}

pasaulyje?

0,4 0,2 0

8. Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų_{mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų} rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9. Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra_{pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama} problema? 0,2 0,1 0 10. Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?

0,3 0,1 0

11. Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo _{metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui} pasiekti?

0,6 0,3 0

12. Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,_{tiriamosios grupės; ar tinkami buvo} atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13. Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo _{medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai,} reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14.

Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar tinkamai aprašytos statistinės

(4)

formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

15. Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į _{iškeltą tikslą ir uždavinius?} 0,4 0,2 0 16. Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17. Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste

kartojasi informacija? 0 0,2 0,4

18. Ar nurodytas duomenų statistinis_{reikšmingumas?} 0,4 0,2 0 19.

Rezultatai (2 balai)

Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė

analizė? 0,4 0,2 0

20.

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

0,4 0,2 0

21.

Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?

0,4 0,2 0

22. Ar autorius pateikia rezultatų

interpretaciją? 0,4 0,2 0

23.

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24. Ar išvados atspindi baigiamojo darbo

temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25. Ar išvados pagrįstos analizuojama

medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0 26.

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0 27. Ar bibliografinis literatūros sąrašas _{sudarytas pagal reikalavimus?} 0,4 0,2 0

28.

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29. Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo_{tinkamas moksliniam darbui?} 0,2 0,1 0

30.

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31. Priedai

Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

32.

Praktinės rekomendaci

jos

Ar yra pasiūlytos praktinės

rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

(5)

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33. Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)

34. Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? _balai-2 -1 balas

35. Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo _{darbo rengimo reikalavimus?} -1 balas -2 balai 36. Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,_{moksliškai, logiškai, lakoniškai?} -0,5 balo -1 balas 37. Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio_{raštingumo klaidų?} _balai-2 -1 balas

38.

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties

subalansuotumas? -0,2 balo -0,5 balo

39. Plagiato kiekis darbe _(nevert.)>20%

40.

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2

balo -0,5 balo

41. Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

42. Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) _{Bioetikos komiteto leidimas?} -1 balas 43. Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų _{ir santrumpų paaiškinimai?} -0,2 balo -0,5 balo

44.

Bendri reikalavimai

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos,

įrišimo kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo

* Viso (maksimumas 10 balų)

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų Recenzento pastabos: ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________

(6)

___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ _________________________ ______________________

(7)

TURINYS

SANTRAUKA...7

SUMMARY...8

ĮVADAS ...9

1. LITERATŪROS APŽVALGA ...10

1.1 Viršutinių šoninių kandžių hipodontijos paplitimas...10

1.2 Viršutinių šoninių kandžių hipodontijos etiologija ...11

1.3 Psichosocialinė ir funkcinė viršutinių šoninių kandžių hipodontijos įtaka ...12

1.4 Šoninių kandžių hipodontijos gydymo planavimas ...13

2. MEDŽIAGA IR METODAI ...16

3. REZULTATAI ...20

3.1 Centro linijos nuokrypio analizė ...20

3.2 Šoninių kandžių hipodontijos srities tarpo pločio analizė...20

3.3 Krūminių ir iltinių dantų santykio analizė...21

3.4 Horizontalaus ir vertikalaus kandžių perdengimo analizė ...21

3.5 Skersinių dantų lankų matmenų analizė...22

3.6 Dantų vainikų pločių analizė...23

3.7 Cefalometrinių duomenų analizė ...24

4. REZULTATŲ APTARIMAS ...27

5. IŠVADOS...29

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...30

LITERATŪROS SĄRAŠAS...31

(8)

Sąkandžio ypatumai susiję su viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Nors viršutinio žandikaulio šoninių kandžių įgimtas

nebuvimas yra dažna vystymosi anomalija, tačiau tyrimų, vertinančių hipodontijos poveikį dantų lankams ir veido skeletinėms struktūroms yra labai nedaug. Tyrimo tikslas - įvertinti dentoalveolarinius ir kaukolės veidinės dalies skeletinius parametrus esant vienos ar abiejų pusių viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontijai.

Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 42 pacientai, iš kurių 14 (33,3%) vyrai ir 28 (66,7%) moterys.

Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 15,67 (3,4). Pacientai suskirstyti į tiriamąją (21 pacientas) ir suvienodintą kontrolinę (21 pacientas) grupes. Analizuoti dantų lankų modeliai – centro linijos padėtis, Angle klasė, horizontalus ir vertikalus kandžių perdengimas; matuojami skersiniai viršutinio žandikaulio matmenys, dantų vainikų pločiai. Skeletiniai parametrai vertinti analizuojant šonines cefalogramas. Statistinei analizei naudotas x2_{testas, Student T ir Mann-Whitney testas.}

Rezultatai. Pacientai su abiejų pusių viršutinių šoninių kandžių hipodontija pasižymi didesniu

vertikaliu kandžių perdengimu nei pacientai su vienos pusės šoninių kandžių hipodontija (P < 0,05). Tiriamosios grupės viršutinis dantų lankas iltinių dantų, iltinių dantų alveolinių keterų srityje buvo statistiškai reikšmingai siauresnis lyginant su kontroline grupe (P <0,001). Viršutinio žandikaulio 14 – 24 dantys yra siauresni lyginant su kontroline grupe (P < 0 ,05). Tiriamosios grupės pacientų priekiniai dantys yra labiau retruziški lyginant su kontroline grupe (P < 0 ,05). Tiriamųjų su vienos pusės šoninių kandžių hipodontija kampas ANB yra reikšmingai mažesnis nei pacientų su abiejų pusių šoninių kandžių hipodontija (P < 0 ,05).

Išvados. Tarp pacientų su vienpuse viršutinių šoninių kandžių hipodontija vyrauja skeletinė Angle III

klasė (54,5 %), o tarp pacientų su abiejų pusių hipodontija – Angle II klasė (70 %). Tiriamosios grupės pacientų priekiniai dantys yra labiau retruduoti nei pacientų be viršutinių šoninių kandžių hipodontijos. Tiriamosios grupės skersiniai atstumai tarp iltinių dantų, iltinių dantų alveolinių keterų, viršutinių priekinių dantų vainikų pločiai yra reikšmingai mažesni nei pacientų be viršutinių šoninių kandžių hipodontijos.

(9)

Peculiarities of occlusion related to upper lateral incisors hypodontia

SUMMARY

Revelance of the problem and aim of the work. Although upper lateral incisors hypodontia is a

common anomaly of development, there are only few studies to evaluate the effects of hypodontia on dental arch and craniofacial structures. The aim of this study was to evaluate dentoalveolar and craniofacial parameters of one or both sides upper lateral incisors hypodontia.

Material and the metods. The study sample consisted of 42 patients of whom 14 (33.3%) men and 28

(66.7%) women. The average of age – 15,67 (3,4). Patients were divided into two groups: patients with upper lateral incisors hypodontia (21 patient) and matched control group (21 patient). The dental casts were analysed: center line, ANGLE class, OJ, OB; measured transverse dimensions of upper jaw, width of teeth crowns. Skeletal data evaluated by analyzing lateral cephalograms. The statistical analysis used x2_{test, Student T and Mann-Whitney tests.}

Results. Patients with both sides upper lateral incisors hypodontia have bigger OB than patients with

one side upper lateral incisors hypodontia (P <0,05). The upper teeth arch of the research group in intercanine and intercanine alveolar widths is statistically significantly narrower compared to the control group (P <0,001). The upper jaw 14 to 24 teeth are more narrower than the control group (P <0,05). In the research group, the front teeth are more retruding compared to the control group (P <0,05). Patients in the research group have significantly smaller angle ANB compared to the control group (P <0,05).

Conclusions. In patients with one side upper lateral incisors hypodontia there is a predominance of a

skeletal Angle III class tendency (54,5 %) , and in the case of patients with both sides of upper lateral incisors hypodontia – Angle II class (70 %). In the research group the front teeth are more retruding thant patients without upper lateral incisors hypodontia. Patients with upper lateral incisors hypodontia have smaller intercanine, intercanine alveolar widths, narrower upper front teeth compared to the patients without upper lateral incisors hypodontia.

(10)

ĮVADAS

Hipodontija – įgimtas vieno ar kelių dantų nebuvimas. Įgimtas danties nebuvimas yra viena iš labiausiai paplitusių dantų vystymosi anomalijų su kuria tenka susidurti gydytojams ortodontams. Hipodontija gali būti pieniniame ar nuolatiniame sąkandyje [1].

Neestetiška šypsena kelia didelį susirūpinimą pacientams ir yra viena iš pagrindinių priežasčių kodėl pacietai kreipiasi pas gydytoją ortodontą. Esant hipodontijai, dėl estetikos sutrikimo, gali sumažėti paciento savivertė bei atsirasti nepasitikėjimas savimi bendraujant su aplinkiniais [2]. Todėl labai svarbu išsamiai ištirti pacientą, teisingai nustatyti diagnozę ir sudaryti tinkamą gydymo planą. Planuojant gydymą svarbu įvertinti laisvos vietos kiekį, dantenų išlinkimo formą ir matmenis. Taip pat, norint, kad pacientas turėtų taisyklingą sąkandį svarbu tikslios proporcijos tarp viršutinių ir apatinių dantų [3].

Nors viršutinio žandikaulio šoninių kandžių įgimtas nebuvimas yra dažna vystymosi anomalija (iš 1066 ortodontiškai gydomų europiečių pacientų hipodontija pasireiškė 4,9% (52 pacientams) [4]), tačiau tyrimų, siekiant įvertinti hipodontijos poveikį dantų lankams ir veido skeletinėms struktūroms yra nedaug.

Šio klinikinio (atvejo – kontrolės) baigiamojo magistrinio darbo tikslas yra įvertinti dentoalveolarinius ir kaukolės veidinės dalies skeletinius parametrus esant vienos ar abiejų pusių viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontijai.

Darbo uždaviniai:

1. Išanalizuoti pacientų su vienos ar abiejų pusių viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija skeletinius parametrus tiriant cefalogramas.

2. Išanalizuoti pacientų su vienos ar abiejų pusių viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija dentoalveolarinius parametrus tiriant dantų modelius.

3. Palyginti pacientų su viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija ir pacientų, turinčių visų dantų užuomazgas dentoalveolarinius parametrus.

(11)

10

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Viršutinių šoninių kandžių hipodontijos paplitimas

Nuolatinių dantų hipodontija yra ne vienodai paplitusi įvairiose rasėse ir šalyse. Hipodontija labiausiai paplitusi Afrikos žemyne (13,4 %), o mažiausiai – Lotynų Amerikoje ir Karibų salose (4,4 %) [5]. Tarp europiečių dažniausiai nustatoma apatinių antrųjų prieškrūminių dantų hipodontija, rečiau- viršutinio žandikaulio šoninių kandžių ir viršutinio žandikaulio antrųjų prieškrūminių dantų hipodontija [6]. Įgimtas danties nebuvimas dažniau pasireiškia apatiniame žandikaulyje nei viršutiniame žandikaulyje [6]. Daugumai ortodontiškai gydomų pacientų neišsivysto 1–5 dantų užuomazgos ir daug mažesnė dalis pacientų neturi 6 – 9 dantų užuomazgų [6].

Hipodontija klasifikuojama atsižvelgiant į trūkstamų dantų skaičių [7]. Lengva hipodontija - trūksta vieno ar dviejų dantų. Trijų – keturių dantų trūkumas vadinamas vidutinio sunkumo hipodontija. Sunki hipodontija - penkių dantų nebuvimas. Oligodontija vadinamas šešių ir daugiau dantų nebuvimas, ši anomalija dažniausiai siejama su sisteminiais sutrikimais. Anodontija – visiškas dantų nebuvimas [7]. Hipodontija taip pat gali pasireikšti kaip atskira patologija bei kaip kai kurių sindromų simptomas [5].

Fekonja atliktame tyrime vertintas hipodontijos paplitimas tarp ortodontiškai gydytų vaikų. Iš 212 ortodontiškai gydytų pacientų 24 (11,3 %) buvo diagnozuota hipodontija (9 berniukams ir 15 mergaičių buvo nustatytas įgimtas vieno ar daugiau dantų nebuvimas) [8].

Viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontijos paplitimą tarp Pietų Azijos gyventojų tyrė Arandi ir Mustafa. Iš 2662 tiriamųjų (tiriamųjų amžius nuo 15 metų) įgimtas viršutinio žandikaulio šoninių kandžių nebuvimas nustatytas 1,9 % (51 tiriamajam) [9].

Bassiouny ir bendraautoriai tyrime vertino pacientų su šoninių kandžių hipodontija paplitimą tarp ortodontiškai gydomų pacientų bei hipodontijos ryšį su kaukolės veidinės dalies skeleto bruožais. Tyrime dalyvavo 1066 europidų rasės pacientai, kurie kreipėsi dėl ortodontinio gydymo. Viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontijos paplitimas tarp pacientų, kuriems reikalingas ortodontinis gydymas, buvo 4,9 % (52 pacientai), iš kurių 63,5 % buvo moterys [4].

Retrospektyvinio tyrimo Saudo Arabijoje metu buvo tirti 1267 pacientai, kuriems diagnozuota hipodontija (694 moterys, 573 vyrai). Nors hipodontijos paplitimas tarp moterų buvo dažnesnis nei tarp vyrų (atitinkamai 6,6 % ir 5,5% ), rezultatai parodė, kad nėra reikšmingo statistinio skirtumo tarp lyčių [10].

(12)

1.2 Viršutinių šoninių kandžių hipodontijos etiologija

Įgimtas danties nebuvimas yra sutrikimų ankstyvosiomis vaisiaus vystymosi stadijomis rezultatas. Manoma, kad hipodontija yra lengva ektodermos displazijos išraiška [11]. Neišsivysčius pieninio danties užuomazgai, nuolatiniame sąkandyje taip pat gali trūkti tos pačios grupės nuolatinio danties. Hipodontijos atsiradimui paaiškinti taikoma daugiafaktorinė teorija [12]. Hipodontijos atveju genetika vaidina esminį vaidmenį, taip pat, didelę įtaką daro aplinkos veiksniai [12]. Teigiama, kad, išskyrus atvejus kai hipodontija yra paveldima, įgimtas danties nebuvimas turi didesnę galimybę atsirasti kai danties gemalas neturi vietos vystytis, aplinkiniams danties audiniams uždarius erdvę reikalingą dantų vystymuisi [12].

Genetiniai veiksniai. Paveldimumas gali būti išreikštas santykiu, nurodančiu, kokiu mastu genetiniai veiksniai turi įtakos konkrečiam žmogaus požymiui. Dažnai atliekami dvynių tyrimai norint išsiaiškinti šį santykį. Jis gali svyruoti nuo 1 (visiška genetinė kontrolė) iki 0 (visiška aplinkos veiksnių kontrolė). Daugelis tyrimų parodė stiprią genetinę įtaką hipodontijai [13]. Tiriant dvynius ir šeimas nustatyta, kad įgimtas šoninių kandžių ir prieškrūminių dantų nebuvimas yra paveldimas autosominiu dominantiniu genu. Vis dėlto, nėra bendro sutarimo ar hipodontija yra rezultatas kelių genų defektų ar atskiro geno defekto [7].

Išaiškinta daugiau nei 300 genų susijusių su danties morfogeneze, įskaitant MSX1, PAX9, AXIN2, EDA, SPRY2, TGFA, SPRY4, WNT10A, FGF3, FGF10, FGFR2 ir BMP4. Genai PAX9, MSX1, AXIN2 ir EDA yra labiausiai susiję su nesindromine hipodontija [7].

Aplinkos veiksniai. Kaukolės veidinės dalies kaulai, kremzlės, nervai, jungiamasis audinys yra kilę iš nervinio vamzdelio ląstelių. Aplinkos veiksniai jau seniai siejami su didesne kaukolės veidinės dalies anomalijų atsiradimo rizika. Aplinkos faktoriams priskiriami – trauma, infekcija, toksinai, medikamentų vartojimas [14].

Gydymas chemoterapija ir radioterapija ankstyvoje vaikystėje yra siejamas su hipodontijos išsivystymu. Taip pat, tyrimų duomenimis, raudonukės infekcija nėštumo metu gali sukelti hipodontiją besivystančiam vaikui. Nustatyta, kad motinos sveikata nėštumo metu nesusijusi su hipodontijos pasireiškimo laipsniu [7]. Trauma, pvz.: alveolinės ataugos lūžis, gali būti hipodontijos atsiradimo priežastimi [7].

Nervinio vamzdelio ląstelės yra labai jautrios aukštam oksidacinio streso lygiui, kuris gali kilti dėl genetinių ir aplinkos veiksnių. Visuotinai pripažinta, kad oksidacinį stresą sukelia rūkymas. Rūkymas trikdo nervinio vamzdelio vystymasi ir yra viena iš kaukolės veidinės dalies anomalijų

(13)

12 priežasčių. Išties, žalingų aplinkos veiksnių (ypač jeigu jie kartu genetiniais veiksniais) vengimas yra geriausia prevencijos forma [7].

1.3 Psichosocialinė ir funkcinė viršutinių šoninių kandžių hipodontijos įtaka

Burnos sveikata yra glaudžiai susijusi gyvenimo kokybe. Įgimto danties nebuvimo poveikis burnos sveikatos ir gyvenimo kokybės rodikliui (OHRQoL) iki šiol nėra plačiai ištirtas. Siekiant suprasti, kokie funkciniai, psichologiniai ir socialiniai pokyčiai vyrauja pacientams sergantiems hipodontija, Laing E. ir bendraautoriai atlikto retrospektyvinį tyrimą Jungtinėjė Karalystėje, kurio metu buvo tirti 123 vaikai, kuriems diagnozuota hipodontija. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vaikams su hipodontija bei vaikams, turintiems kitus panašius sąkandžio sutrikimus, tai neigiamai atsiliepia jų psichologinei būklei ir gyvenimo kokybei. Sutrikusi kramtymo funkcija buvo pagrindinis tiriamųjų nusiskundimas. [15].

2013 metais Anweigi ir kt. atlikto tyrimą, kurio metu buvo siekama nustatyti hipodontijos poveikį paauglių ir jaunų suaugusiųjų gyvenimo kokybei, naudojant burnos sveikatos ir gyvenimo kokybės rodiklį. Taip pat vertinta, kokį poveikį gyvenimo kokybei turi defekto užpildymas derviniu cementu pricementuotu tiltu. Tyrime dalyvavo 82 pacientai (43 moterys ir 39 vyrai), kuriems buvo diagnozuota hipodontija. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamoji grupė (40 asmenų), kuriems buvo baigtas ortodontinis gydymas ir dantų tarpas užpildytas tiltu, pritvirtintu derviniu cementu, bei kontrolinė grupė (42 asmenys), kuriems vis dar taikomas ortodontinis gydymas. Tyrimas parodė, kad daugiausiai pacientų buvo su priekinkių dantų hipodontija (45 % ), mažiau – priekinių ir galinių dantų hipodontija (33%) ir mažiausiai pacientų su galinių dantų hipodontija (22%). Išaiškinta, kad hipodontijos išsivystymo vieta, neišsivysčiusių dantų kiekis daro didelę įtaką gyvenimo kokybei. Defekto pašalinimas tiltiniu protezu daro teigiamą psichologinę, socialinę įtaką ir padeda atkurti funkciją [16].

Anweigi L. tais pačiais metais atliko tyrimą, kurio metu siekė ištirti lengvo, vidutinio ir sunkaus laipsnio hipodontijos įtaką burnos sveikatos ir gyvenimo kokybės rodikliui bei jo santykį su amžiumi, lytimi. Prieš ortodontinį gydymą tirti 82 pacientai, kuriems diagnozuota nesindrominė hipodontija. Naudota tyrimo anketa, kuri padeda įvertinti burnos sveikatos ir gyvenimo kokybės rodiklį. Tyrimas parodė, kad hipodontija daro labai didelę įtaką gyvenimo kokybei. Didžiausią neigiamą poveikį daro neestetiška šypsena atsiradusi dėl įgimto danties nebuvimo. Taip pat paaiškėjo, kad moterys jautriau reaguoja į sutrikimus atsiradusius dėl hipodontijos. Neišsivysčiusio danties vieta yra svarbi estetine prasme ir gali sukelti psichologinį diskomfortą [17].

(14)

2016 metais „Clinical and Subjective Evaluation of Implants in Patients with Hypodontia“ publikuotas tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti dantų implantų poveikį pacientų su hipodontija gyvenimo kokybei bei nustatyti pacientų klinikinę būklę po defekto atstatymo implantu ir pavieniu vainikėliu. Buvo tiriami pacientai su 1 – 2 dantų hipodontija priekinėje viršutinio žandikaulio dalyje. Tyrimas truko 24 mėnesius. Burnos sveikatos ir gyvenimo kokybės rodiklis matuojamas 12 ir 24 mėnesį, bei lyginamas su prieš gydymą gautais rezultatais. Tyrimo pabaigoje buvo ištirta 12 pacientų, kurie turėjo 20 įsriegtų dantų implantų. Su burnos sveikata susijusi gyvenimo kokybė po gydymo gerokai pagerėjo (P = 0,026) [18].

Taigi, hipodontija sukelia estetinių, funkcinių, psichosocialinių ir finansinių problemų. Pacientams hipodontija yra ilgalaikė problema, kuri reikalauja kruopštaus gydymo planavimo ir geriausių gydymo rezultatų. Svarbu, kad gydymo procese dalyvautų patyrusi gydytojų specialistų komanda [19].

1.4 Šoninių kandžių hipodontijos gydymo planavimas

Šiais laikais vyrauja mažiausiai trys šoninių kandžių hipodontijos gydymo būdai:

1) ortodontinis gydymas, kurio metu praplečiamas tarpas kuriame turėtų būti viršutinis šoninis kandis ir defektas užpildomas įprastiniu fiksuotu tiltiniu protezu,

2) ortodontinis gydymas, kurio tikslas perkelti iltinį dantį į neesančio šoninio kandžio vietą, 3) ortodontinis gydymas, kurio metu siekiama praplėsti esantį tarpą ir į defekto vietą įsriegiamas implantas, kuris protezuojamas pavieniu vainikėliu [20].

Sprendimas dėl tinkamo gydymo būdo priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip sąkandžio tipas, priekinių dantų tarpusavio santykis, susidariusio defekto plotis ir gretimų dantų būklė [20]. Kitas svarbus faktorius planuojant gydymą – veido estetikos įvertinimas. Idealu, kad gydymas būtų kiek įmanoma konservatyvesnis, bet optimaliai patenkintų paciento estetinius poreikius ir atstatytų nepilnavertę funkciją.

Tyrimų, kuriuose būtų vertinama viršutinių šoninių kandžių hipodontijos ir sąkandžio ryšys yra nedaug.

Bassiouny ir bendraautorių atliktame tyrime buvo vertinti pacientų su šoninių kandžių hipodontija veidinės dalies skeleto bruožai. Analizuojamos 1066 pacientų šoninės cefalogramos ir gauti duomenys lyginami su kontrolinės grupės (pacientai, kuriems nustatyta Angle I klasė) duomenimis. Nustatyta, kad tarp pacientų su viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija

(15)

14 vyrauja Angle III klasės tendencija [4]. Fekonja tyrė dantų lankų modelius ir taip pat nustatė ryšį tarp pacientų su hipodontija ir Angle III klasės žandikaulių santykiu [8].

Buyuk ir bendraautoriai atliko tyrimą kuriuo siekė įvertinti pacientų su vienos ar abiejų pusių viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija skersinius dentoalveolarinius ir skeletinius duomenis. Buvo vertinami 59 pacientų, suskirstytų į tiriamąją (37 pacientai) ir kontrolinę (22 pacientai), dantų lankų modeliai ir priekinės cefalogramos. Palyginus rezultatus su kontroline grupe, nustatyta, kad pacientai su vienos ar abiejų pusių viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija pasižymi siauresniu kaukolės pamatu ties viršutiniu žandikauliu, siauresniu tarpu tarp iltinių dantų bei siauresne viršutinio žandikaulio alveoline atauga iltinių dantų srityje (P<0,05) [21].

Mirabella ir kt. siekė įrodyti, kad pacientai su viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija pasižymi siauresniais viršutinio žandikaulio dantimis. Buvo tirti 171 paciento (81 – tiriamoji grupė, 90 – kontrolinė grupė) dantų lankų modeliai, skaitmeniniu slankmačiu matuojami dantų vainikai, matavimai atliekami du kartus. Atlikus statistinę analizę nustatyta, kad įgimtas viršutinio žandikaulio šoninių kandžių nebuvimas reikšmingai susijęs su siauresniais viršutinio dantų lanko dantimis, išskyrus pirmuosius krūminius dantis [22].

Atlikta nemažai tyrimų skirtų įvertinti pacientų, gydytų dėl šoninių kandžių hipodontijos, priekinių dantų estetikai. Pini ir bendraautorių tyrimo tikslas buvo išanalizuoti pacientų su abiejų pusių šoninių kandžių hipodontija priekinių dantų estetinius parametrus. Pacientai buvo gydyti ortodontiškai atitraukiant iltinį dantį į neesančio šoninio kandžio vietą arba į defekto vietą įsriegiant implantą. Dalyvavo 52 pacientai, kurie buvo suskirstyti į tris grupes: tiriamieji, kuriems perkeltas iltinis dantis (n=18), tiriamieji gydyti įsriegiant implantą (n=10) ir savanoriai be hipodontijos. Matuojant dantų lankų modelius ir analizuojant skaitmenines nuotraukas, nustatyta, kad pacientai, kuriems buvo taikomas ortodontinis gydymas patraukiant iltinį dantį į neesančio šoninio kandžio vietą buvo panašesni į pacientus be hipodontijos. Iltinio danties pločio/aukščio santykis ir kontaktai su gretimais dantimis buvo panašesni į kontrolinės grupės duomenis (P < 0,05) lyginant su duomenimis pacientų, kuriems į defekto vietą buvo įsriegtas implantas [23].

Norint įvertinti ir palyginti gydymo metodo efektyvumą svarbi ir pačių pacientų nuomonė. De-Marchi ir kt. paprašė pacientų su hipodontija ir pacientų su pilnais dantų lankais atsakyti į klausimyną ir įvertinti pasitenkinimo savo šypsena lygį. Jų šypseną taip pat vertino ir gydytojai odontologai bei su odontologija nesusiję žmonės. Atlikus statistinę analizę nustatyta, kad visi dalyviai turėjo aukštą pasitenkinimo savo šypsena lygį, bet pacientai, kurie buvo gydyti ortodontiškai perkeliant viršutinio žandikaulio iltinį dantį į neesančio šoninio kandžio vietą buvo patenkinti labiausiai (P=0,002) [24].

(16)

Andrade ir bendraautorių atliktoje metanalizėje nerasta mokslinių įrodymų, kuriais remiantis galima rekomenduoti kurį nors konkretų viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontijios gydymo būdą [20].

Taigi, norint pasirinkti tinkamą pacientų su viršutnio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija gydymo būdą svarbu prieš gydymą išsamiai ištirti pacientą ir įvertinti visus paminėtus faktorius (sąkandžio tipas, estetikos, veido proporcijų įvertinimas, viršutnio dantų lanko plotis, dantų vainikų pločiai, priekinių dantų tarpusavio santykis).

(17)

16

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Retrospektyvinis atvejo – kontrolės tyrimas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Ortodontijos klinikoje 2017 metų rugsėjo – gruodžio mėnesiais. Buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Nr. BEC – OF – 33). Tirti gipsiniai dantų lankų modeliai ir šoninės cefalogramos, fiksuojami duomenys iš paciento asmens sveiktos istorijų.

Į tiriamąją grupę pacientai buvo įtraukti remiantis tokiais kriterijais:

- pacientai, kuriems diagnozuota vienos ar abiejų pusių viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija (patvirtinta ortopantomogramoje),

- susiformavęs nuolatinis sąkandis,

- ankščiau nebuvo taikytas ortodontinis gydymas,

- geros kokybės pradiniai gipsiniai dantų lankų modeliai ir šoninės cefalogramos.

Pacientai su vystymosi anomalijomis, tokiomis kaip lūpos ar gomurio nesuaugimai, Dauno sindromas, ektoderminė displazija į tyrimą neįtraukti.

Peržiūrėjus klinikoje gydomų pacientų duomenis, tyrimui atrinkti 21 pacientas (14 moterų ir 7 vyrai), atitikę įtraukimo kriterijus. Tiriamosios grupės pacientų amžius buvo nuo 12 iki 22 metų; amžiaus vidurkis 15,69 (3,4).

Iš tyrimo metu klinikoje gydytų pacientų sudaryta suvienodinta kontrolinė grupė (angl.- Matched controls) (21 pacientas (14 moterų ir 7 vyrai)), amžius nuo 12 iki 22 metų; amžiaus vidurkis 15,69 (3,4). Kontrolinė grupė sudaryta atsižvelgiant į tam tikras tiriamąją grupę atitinkančias charakteristikas:

- tokio paties amžiaus bei lyties pacientai kaip ir tiriamosios grupės,

- atitinka cefalometriniai paciento duomenys (∠SNA, ∠SNB, ∠ANB duomenys svyruoja ne daugiau kaip 1° lyginant su tiriamosios grupės pacientų duomenimis),

- pacientai, kurie turi visų dantų užuomazgas,

- ankščiau netaikytas ortodontinis gydymas, nediagnozuota vystymosi anomalijų.

Šoninių cefalogramų duomenys buvo analizuojami naudojant „Dolphin“ programą. Atlikti šie

(18)

MP), įvertinta dantų padėtis (∠ U1–SN, ∠ U1–Max, ∠ U1–NA, ∠ L1–NB, ∠ L1-MP, ∠ U1-L1, ∠IMPA), bei nosies – lūpų kampas.

Skeletinė Angle klasė nustatoma vertinant kampą ANB: - I klasė - > 1° , bet < 3°

- II klasė - >= 3° - III klasė - <= 1°

Tiriant pacientų gipsinius dantų lankų modelius naudotas 0,02 mm tikslumo slankmatis. Buvo vertinama:

- centro linijos nuokrypis - įvertinant veido centro liniją ant viršutinio žandikaulio dantų lankų modelių ir slankmačiu išmatuojant ar ji sutampa/ kiek milimetrų ir į kurią pusę nukrypsta nuo linijos išvestos tarp viršutinio žandikaulio centrinių kandžių ir linijos tarp apatinio žandikaulio centrinių kandžių,

- viršutinio žandikaulio šoninių kandžių srities plotis – slankmačiu išmatuojant dėl hipodontijos atsiradusį defektą (atstumas nuo centrinio kandžio distalinio kontaktinio taško iki tos pačios pusės iltinio danties medialinio kontaktinio taško),

- pirmųjų pastoviųjų krūminių dantų ir iltinių dantų ANGLE klasė – slankmačiu išmatuojant kiek pirmojo pastovaus krūminio danties artimojo žandinio gumburo viršūnė nutolusi nuo apatinio pirmojo pastovaus krūminio danties meziobukalinės vagelės ir kiek viršutinio pastoviojo iltinio danties viršūnė yra nutolusi nuo apatinio dantų lanko pirmojo kaplio ir iltinio danties tarpgumburinio tarpo. I klasė diagnozuota kuomet viršutinio pirmojo krūminio danties žandinis artimasis gumburas įeina į apatinio pirmojo krūminio danties meziobukalinę vagelę ir viršutinio pastoviojo iltinio danties viršūnė yra tarp apatinio pirmojo kaplio ir iltinio danties gumburų (galimas nuokrypis <1mm).

- horizontalus ir vertikalus kandžių perdengimas – vertinant viršutinio ir apatinio dantų lankų kandžių santykį.

Horizontalus kandžių perdengimas (OJ) – slankmačiu išmatuojamas nuotolis tarp viršutinio centrinio kandžio kandamojo krašto iki apatinio centrinio kandžio prieanginio paviršiaus, matuojamas lygiagrečiai su okliuzine plokštuma (norma – 2-3 milimetrai).

Vertikalus kandžių perdengimas (OB) - slankmačiu išmatuojamas vertikalus atstumas kiek viršutinių centrinių kandžių vainikai perdengia apatinių centrinių kandžių vainikus (norma – 2-3 milimetrai).

(19)

18  atstumas tarp viršutinio žandikaulio iltinių dantų (a1+a2), t.y. atstumas nuo dešinės pusės iltinio danties gumburėlio viršūnės iki kietojo gomurio siūlės plius atstumas nuo kairės pusės iltinio danties gumburėlio viršūnės iki kietojo gomurio siūlės,

 atstumas tarp viršutinio žandikaulio pirmųjų prieškrūminių dantų (b1+b2), t.y. atstumas nuo dešinės pusės pirmojo prieškrūminio danties centrinės vagelės vidurio iki kietojo gomurio siūlės plius atstumas nuo kairės pusės pirmojo prieškrūminio danties centrinės vagelės viudurio iki kietojo gomurio siūlės,

 atstumas tarp viršutinio žandikaulio pirmųjų krūminių dantų (c1+c2), t.y. atstumas nuo dešinės pusės pirmojo krūminio danties centrinės vagelės vidurio iki kietojo gomurio siūlės plius atstumas nuo kairės pusės centrinės vagelės vidurio iki kietojo gomurio siūlės (1 pav).

 atstumas tarp viršutinio žandikaulio iltinių dantų alveolinių keterų (A1+A2), t.y. atstumas nuo alveolinės keteros, esančios ties kairės pusės iltinio danties vainiko viduriu, iki kietojo gomurio siūlės plius atstumas nuo alveolinės keteros, esančios ties dešinės pusės iltinio danties vainiko viduriu, iki kietojo gomurio siūlės.

 atstumas tarp pirmųjų prieškrūminių dantų alveolinių keterų (B1+B2), t.y. atstumas nuo alveolinės keteros, esančios ties kairės pusės pirmojo prieškrūminio danties vainiko viduriu, iki kietojo gomurio siūlės plius atstumas nuo alveolinės keteros, esančios ties dešinės pusės pirmojo prieškrūminio danties vainiko viduriu, iki kietojo gomurio siūlės.

 atstumas tarp pirmųjų krūminių dantų alveolinių keterų (C1+C2), t.y. atstumas nuo alveolinės keteros, esančios ties kairės pusės pirmojo krūminio danties meziobukalinio gumburo viduriu, iki kietojo gomurio siūlės plius atstumas nuo alveolinės keteros, esančios ties dešinės pusės pirmojo krūminio danties meziobukalinio gumburo viduriu, iki kietojo gomurio siūlės (2 pav).

- dantų vainikų pločiai – slankmačiu išmatuojant plačiausią danties vietą nuo danties priekinio kontaktinio paviršiaus iki galinio kontaktinio paviršiaus.

Po 2 mėnesių pakartotinai išmatuoti 10 pacientų gipsiniai dantų lankų modeliai ir matavimo rezultatai palyginti su pirminio matavimo rezultatais T testo pagalba. Atlikti matavimai neturi sisteminės paklaidos, statistiškai patikimi.

Tyrimo duomenų statistinė analizė atlikta „SPSS“ programa. Analizuojant tyrimo duomenis atlikta aprašomoji ir lyginamoji statistinė analizė. Taikytas x2_{testas kategorinių kintamųjų} palyginimui. Kiekybinių grupių palyginimui taikytas parametrinis Student T testas ir neparametrinis Mann – Whitney testas.

(20)

(21)

20

3. REZULTATAI

Tiriamosios grupės 10 pacientų (47,6 %) buvo nustatyta abipusė viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija ir 11 pacientų (52,4%) – vienpusė hipodontija (iš jų 4 pacientams dešinės pusės ir 7 pacientams kairės pusės šoninių kandžių hipodontija).

3.1 Centro linijos nuokrypio analizė

Išanalizavus duomenis nustatyta, kad pacientų su vienos pusės šoninio kandžio hipodontija vidutinis centro linijos nuokrypis yra 1,6 (1,6) mm., o pacientų su abiejų pusių hipodontija – 1,4 (0,9) mm. Didžiausias tiriamųjų pacientų centro linijos nuokrypis - 4,5 mm. Atlikus Mann-Whitney testus statistiškai reikšmingų skirtumų tarp pacientų su vienpuse ir pacientų su abipuse hipodontija nenustatyta (P >0,05) (Lentelė Nr.1).

Lentelė Nr.1. Pacientų su vienpuse ir abipuse šoninių kandžių hipodontija palyginimas, atsižvelgiant į

centro linijos nukrypimą.

Vienpusė H Abipusė H Centro linija n % n % Nukrypusi v/ž CL 7 63,6 3 30 Nukrypusi a/ž CL 1 9,1 5 50 CL sutampa 3 27,3 2 20 Viso 11 100 10 100

CL – centro linija; v/ž – viršutinis žandikaulis; a/ž – apatinis žandikaulis; H – hipodontija; n – tirimųjų skaičius; % - procentinis tiriamųjų skaičius.

3.2 Šoninių kandžių hipodontijos srities tarpo pločio analizė

Matuojant hipodontijos srities tarpą nustatyta, kad tiriamosios grupės vidutinis dešinės pusės šoninių kandžių srities plotis buvo 1 (1,4) mm., kairės pusės – 0,7 (1) mm. Didžiausias dešinės pusės hipodontijos srities tarpo plotis buvo 4,6 mm., kairės pusės – 3,7 mm. Atlikus Mann – Whitney testą nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pacientų su vienos pusės viršutinių šoninių kandžių hipodontija ir tarp pacientų su abipuse šoninių kandžių hipodontija, atsižvelgiant į hipodontijos srities tarpo pločio vidurkį (Lentelė Nr.2).

(22)

hipodontijos srities tarpo pločio vidurkį.

Vienpusė H Abipusė H Grupė Pusė V (SN) V (SN) P reikšmė Kairė 0,5 (1,4) 1,5 (1,3) ** Dešinė 0,3 (0,5) 1,2 (1,2) **

H – hipodontija; V – vidurkis milimetrais; SN – standartinis nuokrypis; ** - P < 0 ,05.

3.3 Krūminių ir iltinių dantų santykio analizė

Vertinant dešinės ir kairės pusės krūminių dantų santykį, nustatyta, kad tiriamojoje grupėje vyravo Angle II klasė (dešinėje pusėje - 71,4 %, kairėje – 52,4 %), o rečiausiai nustatytas Angle I klasės santykis (dešinėje pusėje – 9,5 %, kairėje pusėje – 19 %)

Vertinant dešinės ir kairės pusės iltinių dantų santykį, nustatyta, kad tiriamojoje grupėje vyravo Angle II klasė (dešinėje pusėje ir kairėje pusėje – 85,7 %), o rečiausiai nustatytas Angle III klasės santykis (dešinėje pusėje – 4,8 %, kairėje – 0 %).

Atlikus Mann – Whitney testą statistiškai reikšmingų skirtumų tarp pacientų su vienos pusės viršutinių šoninių kandžių hipodontija ir pacientų su abipuse šoninių kandžių hipodontija, atsižvelgiant į Angle klasę, nenustatyta (P >0,05).

3.4 Horizontalaus ir vertikalaus kandžių perdengimo analizė

Analizuojant duomenis nustatytos didžiausios ir mažiausios horizontalaus ir vertikalaus kandžių perdengimo reikšmės (Lentelė Nr.3).

Lentelė Nr.3. Tiriamosios grupės pacientų horizontalaus ir vertikalaus kandžių perdengimo reikšmės.

Kandžių perdengimas V (SN) Max Min

Horizontalus 3,5 (1,6) 7,8 -0,5

Vertikalus 2,4 (1,5) 7 0,0

V – kandžių perdengimo vidurkis milimetrais; SN – standartinis nuokrypis; Max – didžiausia reikšmė milimetrais; Min – mažiausia reikšmė milimetrais.

Atlikus Mann – Whitney testą nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pacientų su vienpuse ir abipuse viršutinių šoninių kandžių hipodontija, atsižvelgiant į vertikalų kandžių perdengimą (Lentelė Nr.4).

(23)

22

horizontalaus ir vertikalaus kandžių perdengimo vidurkį.

Vienpusė H Abipusė H Kandžių perdengimas V (SN) V (SN) P reikšmė Horizontalus 2 (1,4) 2,4 (1,7) N Vertikalus 3,0 (2,1) 4,9 (1,0) **

H – hipodontija; V – vidurkis milimetrais, SN – standartinis nuokrypis; ** - P < 0,05; N – statistiškai nereikšminga.

3.5 Skersinių dantų lankų matmenų analizė

Analizuojant tiriamosios grupės pacientų duomenis nustatyti didžiausi ir mažiausi skersiniai dantų lankų atstumai tarp dantų ir alveolinių keterų (Lentelė Nr.5).

Lentelė Nr.5. Tiriamosios grupės pacientų atstumai tarp dantų ir alveolinių keterų (mm).

Skersiniai dantų lankų atstumai V (SN) Max Min

Tarp v/ž iltinių dantų 25,9 (3,8) 32,5 16,1

Tarp v/ž iltinių dantų alveolinių ketertų 26,4 (3,9) 42,0 28,2 Tarp v/ž pirmųjų prieškrūminių dantų 33,1 (3,2) 39,8 24,9 Tarp v/ž pirmųjų

prieškrūminių dantų alveolinių keterų

44,9 (2,6) 50,5 38,2

Tarp v/ž pirmųjų krūminių

Dantų 43,9 (4,2) 51,0 29,2

Tarp v/ž pirmųjų krūminių

dantų alveolinių keterų 55,9 (2,5) 62,0 50,6

v/ž – viršutinis žandikaulis; Max – didžiausias atstumas milimetrais; Min – mažiausias atstumas milimetrais; V – atstumų vidurkis milimetrais; SN – standartinis nuokrypis

Atlikus Man – Whitney testą nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės pacientų atstumų tarp viršutinio žandikaulio iltinių dantų ir tarp viršutinio žandikaulio iltinių dantų alveolinių keterų (Lentelė Nr.6).

(24)

Lentelė Nr.6. Kontrolinės ir tiriamosios grupių palyginimas, atsižvelgiant į skersinius dantų lankų

matmenis.

Kontrolinė Tiriamoji

Skersiniai dantų lankų atstumai

V (SN) V (SN)

P reikšmė

Tarp v/ž iltinių dantų 28,62 (2,4) 23,2 (3,0) ****

Tarp v/ž iltinių dantų alveolinių Ketertų

39,4 (1,5) 33,49 (3,3) **** Tarp v/ž pirmųjų prieškrūminių

Dantų 34,04 (1,9) 32,16 (3,9) N

Tarp v/ž pirmųjų

prieškrūminių dantų alveolinių keterų 45,67 (2,2) 44,22 (2,7) N Tarp v/ž pirmųjų krūminių dantų 45,25 (2,5) 42,48 (5,0) N Tarp v/ž pirmųjų krūminių

dantų alveolinių keterų 56,18 (2,4) 55,53 (2,7) **

v/ž – viršutinis žandikaulis; V – atstumų vidurkis milimetrais; SN – standartinis nuokrypis; **** - P < 0 ,001; ** - P < 0 ,05; N – statistiškai nereikšminga.

3.6 Dantų vainikų pločių analizė

Atlikus Mann-Whitney testą nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontijos ir dantų vainikų pločių (Lentelė Nr.7). Pacientų su viršutinių šoninių kandžių hipodontija 14 - 24 dantų vainikai siauresni nei kontrolinės grupės pacientų.

Lentelė Nr.7. Kontrolinės ir tiriamosios grupių palyginimas, atsižvelgiant į dantų vainikų pločių

vidurkius.

Danties vainiko plotis V (SN) Danties

numeris Kontrolinė Tiriamoji

P reikšmė 16 10,87 (0,6) 10,71 (0,6) N 15 6,88 (0,6) 6,82 (0,8) N 14 7,14 (0,4) 6,67 (0,5) *** 13 8,08 (0,5) 7,51 (0,4) **** 12 6,91 (0,7) 1,94 (2,8) **** 11 8,77 (0,3) 8,51 (0,5) ** 21 8,87 (0,5) 8,55 (0,5) ** 22 6,81 (0,7) 1,17 (2,5) **** 23 8,06 (0,4) 7,47 (0,4) **** 24 7,09 (0,3) 6,74 (0,4) ** 25 6,99 (0,6) 6,82 (0,9) N 26 10,62 (0,4) 10,39 (0,5) N

(25)

24 36 11,28 (0,4) 10,85 (0,8) N 35 7,34 (0,6) 7,05 (0,5) N 34 7,22 (0,4) 6,86 (0,6) N 33 6,91 (0,4) 6,64 (0,4) N 32 6,01 (0,4) 5,68 (0,3) *** 31 5,44 (0,3) 5,31 (0,3) N 41 5,43 (0,3) 5,35 (0,3) N 42 5,92 (0,3) 5,72 (0,4) N 43 6,90 (0,4) 6,50 (0,5) *** 44 7,09 (0,3) 6,87 (0,5) N 45 7,22 (0,5) 7,22 (0,9) N 46 11,13 (0,5) 10,87 (0,6) N

V – danties vainiko pločio vidurkis milimetrais; SN – standartinis nuokrypis; **** - P < 0 ,001; *** - P < 0 ,01; ** - P < 0 ,05; N – statistiškai nereikšminga.

3.7 Cefalometrinių duomenų analizė

Analizuojant tiriamosios grupės duomenis nustatytos didžiausios ir mažiausios cefalometrinių duomenų reikšmės, šių reikšmių vidurkis (Lentelė Nr.8). Išaiškinta, kokia skeletinė Angle klasė vyrauja tarp pacientų su vienos ar abiejų pusių viršutinių šoninių kandžių hipodontija (Lentelė Nr.9).

Lentelė Nr.8. Tiriamosios grupės pacientų cefalometriniai duomenys.

Kampas V (SN) Max Min

SNA° 83,6 (4,1) 92,0 75,3 SNB° 81,2 (3,5) 78,0 70,2 ANB° 2,3 (3,3) 8,1 -7 SN-MP° 32,0 (11,4) 77,0 18,2 U1-SN° 102,4 (10,3) 129,3 83,5 U1-Max° 107,2 (10,2) 132,6 81,5 U1-NA° 20,1 (9,6) 45,4 1,6 L1-NB° 19,8 (6,5) 37,9 7,2 U1-L1° 139, (14,0) 173,0 109,2 IMPA (L1-MP) ° 87,4 (7,2) 108 80 Nosies-lūpų° 119,3 (10,7) 141 97,5

Max – didžiausias kampas laipsniais; Min – mažiausias kampas laipsniais; V – kampų vidurkis; SN – standartinis nuokrypis.

(26)

skeletinės Angle klasės pasiskirstymą.

Vienpusė H Abipusė H Angle klasė N % n % I 3 27,3 1 10 II 2 18,2 7 70 III 6 54,5 2 20 Viso 11 100 10 100

N – tiriamųjų skaičius; % - procentinis tiriamųjų skaičius.

Atlikus Mann – Whitney testą nustatyta, kad abipusės viršutinių šoninių kandžių hipodontijos pacientų ANB kampo reikšmė statistiškai reikšmingai didesnė nei pacientų su vienpuse hipodontija (Lentelė Nr.10). Cefalometrinės analizės duomenys taip pat parodė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp kontrolinės ir tiriamosios grupės kandžių palinkimo kampo (Lentelė Nr.11). Tiriamosios grupės tiek viršutinių, tiek ir apatinių kandžių palinkimo kampas yra statistiškai reikšmingai mažesnis lyginant su kontrolinės grupės kandžių palinkimo kampu.

Lentelė Nr.10. Pacientų su vienpuse ir abipuse šoninių kandžių hipodontija palyginimas, atsižvelgiant

į cefalometrinių duomenų vidurkį.

Vienpusė H Abipusė H Kampas V (SN) V (SN) P reikšmė SNA° 82,5 (3,8) 84,7 (4,4) N SNB° 81,8 (3,1) 80,5 (4,0) N ANB° 0,8 (3,3) 3,9 (2,4) ** SN-MP° 29,8 (6,7) 34,5 (15) N U1-SN° 104,6 (12,0) 100,1 (8,0) N U1-Max° 109,5 (12,5) 104,8 (6,5) N U1-NA° 23,3 (10,5) 16,5 (7,5) N L1-NB° 19,0 (5,5) 20,6 (7,6) N U1-L1° 138,2 (15,9) 140,3 (12,3) N IMPA (L1-MP) ° 86,6 (7,0) 88,2 (7,6) N Nosies-lūpų° 118,8 (9,7) 125,1 (11,0) N

(27)

26 H – hipodontija; V – kampų vidurkis; SN – standartinis nuokrypis;

** - P < 0,05; N – statistiškai nereikšminga.

Lentelė Nr.11. Kontrolinės ir tiriamosios grupių palyginimas, atsižvelgiant į kandžių palinkimo

kampus cefalogramoje. Kontrolinė Tiriamoji Kampas V (SN) V (SN) P reikšmė U1-SN° 109,61 (7,3) 102,44 (10,3) *** U1-Max° 115,20 (7,5) 107,22 (10,2) *** U1-NA° 27,68 (7,3) 20,06 (9,6) *** L1-NB° 24,08 (6,6) 19,77 (6,5) ** U1-L1° 125,48 (7,7) 139,17 (14,0) **** IMPA (L1-MP) ° 92,29 (7,5) 87,38 (7,2) **

V – kampų vidurkis; SN – standartinis nuokrypis ; **** - P < 0,001; *** - P < 0,01; ** - P < 0,05. Atlikus Mann – Whitney testą statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kontrolinės ir tiriamosios grupių nosies – lūpų kampo nenustatyta (P >0,05).

(28)

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Šiame tyrime analizuoti pacientų su vienos ar abiejų pusių viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija dantų lankų modeliai ir šoninės cefalogramos. Tyrimo rezultatai gali padėti gydytojams ortodontams planuojant pacientų su viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija gydymo taktiką.

Atliekant dantų lankų modelių analizę, nustatyti statistiškai reikšmingai mažesni atstumai tarp viršutinio žandikaulio iltinių dantų, iltinių dantų alveolinių keterų bei pirmųjų krūminių dantų lyginant su kontroline grupe. Buyuk ir kt. 2017 m. atliko dantų lankų modelių tyrimą, kuriame taip pat išaiškino, kad tiriamojoje grupėje atstumas viršutinio žandikaulio iltinių dantų, iltinių dantų alveolinių keterų yra statistiškai reikšmingai mažesnis lyginant su kontroline grupe [21]. Galimai skersiniai dantų lankų atstumai siaurėja dėl viršutinių iltinių dantų medialinės migracijos. Dėl medialinės migracijos taip pat siaurėja šoninio kandžio srities tarpas, ypač esant vienpusei hipodontijai. Tyrime nustatyta, kad vidutiniškai šoninio kandžio srities tarpas buvo susiauręs iki 0,4 (1,2) mm., kai normalus šoninių kandžių plotis yra 6 mm.

Dėl viršutinių iltinių dantų medialinės migracijos pacientams su viršutinių šoninių kandžių hipodontija dažnai formuojasi dentalinė Angle II klasė. Tyrime dentalinė Angle II klasė buvo nustatyta 70,1 % pacientų, o atliekant skeletinę analizę taip pat dažniau stebėta Angle II klasė (42,9 %)

Išmatavus dantų vainikų pločius nustatyta, kad viršutiniame dantų lanke kandžiai, iltiniai dantys ir pirmieji prieškrūminiai dantys yra reikšmingai siauresni lyginant su kontroline grupe. Tuo tarpu - apatiniame dantų lanke dantų vainikų pločiai tarp grupių nesiskiria, išskyrus 32 ir 43 dantų vainikų pločius (tiriamojoje grupėje šie dantys reikšmingai siauresni). Mirabella ir bendraautoriai 2012 m. atliko tyrimą, kuriame taip pat įrodė, kad pacientai su įgimtu viršutinio žandikaulio šoninių kandžių nebuvimu turi siauresnius viršutinio žandikaulio dantis [22]. Jie taip pat įrodė, kad dantų vainikų plotis nesiskiria priklausomai nuo vienos ar abiejų pusių viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontijos [22].

Išanalizavus rezultatus nustatyta, kad tiriamosios grupės pacientų apatinių kandžių padėtis apatinio žandikaulio atžvilgiu statistiškai reikšmingai skyrėsi lyginant su kontroline grupe. Tiriamosios grupės pacientų apatiniai kandžiai reikšmingai labiau retruduoti lyginant su kontroline grupe. Taip pat reikšmingi skirtumai rasti ir lyginant tiriamosios grupės pacientų viršutinių kandžių padėtį su kontroline grupe. Tiriamosios grupės pacientų viršutiniai kandžiai yra statistiškai reikšmingai labiau retruduoti nei kontrolinės grupės pacientų. Tiriamosios grupės pacientų didesnę nei kontrolinės grupės

(29)

28 priekinių dantų retruziją atspindi ir nosies – lūpų kampas, kuris buvo didesnis tarp pacientų su viršutinių kandžių hipodontija. Bassiouny ir kt. 2016 m. atliktame tyrime taip pat išaiškintas reikšmingas skirtumas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės pacientų apatinių kandžių padėties apatinio žandikaulio atžvilgiu [4].

Nustatyta, kad pacientai su abipuse viršutinių šoninių kandžių hipodontija turi reikšmingai didesnį vertikalų kandžių perdengimą nei pacientai su vienpuse šoninių kandžių hipodontija.

Analizuojant cefalogramas nustatyta, kad tarp tiriamosios grupės pacientų vyravo skeletinė Angle II klasė (9 pacientai - 42,9 %), bet beveik tokiam pačiam pacientų su viršutinių šoninių kandžių hipodontija skaičiui nustatyta skeletinė Angle III klasė (8 pacientai – 38,1 %). Rečiausiai pasitaikė Angle I klasė (4 pacientai – 19 %). Tarp pacientų su vienos pusės viršutinių šoninių kandžių hipodontija vyravo skeletinė Angle III klasė (54,5 %), o tarp pacientų su abiejų pusių šoninių kandžių hipodontija – skeletinė Angle II klasė (70%) Tačiau skirtingai nuo atlikto tyrimo, Bassiouny ir bendraautorių atliktame tyrime buvo išaiškinta skeletinė Angle III klasės tendencija tarp pacientų su viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija [4]. Ši tendencija buvo nustatyta ir Fekonja atliktame tyrime [8]. Šis skirtumas galėjo būti dėl mažos tyrimo imties. Angle III klasės tendencija galėjo išryškėti jeigu būtų didesnis tiriamosios grupės pacientų kiekis.

Šiame tyrime buvo analizuojami 21 paciento su vienos ar abiejų pusių viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija duomenys. Dėl sunkumų, atsiradusių surenkant didesnę tiriamąją grupę, tyrimo imtis nedidelė. Tyrimo rezultatai gali būti nevisiškai reprezentyvūs.

Apibendrinant galima teigti, kad pacientams su viršutinių šoninių kandžių hipodontija būdinga: skeletinė II klasė, dentalinė Angle II klasė, normalus horizontalus kandžių perdengimas ir padidėjęs vertikalus kandžių perdengimas, siauresnis viršutinis dantų lankas bei siauresni viršutinio dantų lanko dantys, didesnė priekinių dantų retruzija nei pacientų be viršutinių šoninių kandžių hipodontijos.

Taigi, tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjami pacientų su vienos ar abiejų pusių viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija dentoalveolariniai ir skeletiniai duomenys yra nedaug. Dėl to reikėtų daugiau gilintis į šią temą ir siekti išsiaiškinti šių pacientų su hipodontija.

(30)

5. IŠVADOS

1. Tyrime nustatyta, kad pacientų su vienos pusės viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija skeletinis santykis reikšmingai skiriasi nuo pacientų su abiejų pusių šoninių kandžių hipodontija. Tarp pacientų su vienpuse viršutinių šoninių kandžių hipodontija vyrauja skeletinė Angle III klasė (54,5 %), o tarp pacientų su abiejų pusių hipodontija – Angle II klasė (70 %). Pacientų su viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija priekiniai dantys yra labiau retruziški lyginant su kontroline grupe.

2. Nustatyta, kad tarp pacientų su vienos ar abiejų pusių viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija vyrauja dentoalveolarinė Angle II klasės tendencija. Pacientai su abiejų pusių viršutinių šoninių kandžių hipodontija pasižymi didesniu vertikaliu kandžių perdengimu nei pacientai su vienos pusės viršutinių šoninių kandžių hipodontija.

3. Nustatyta, kad pacientų su vienos ar abiejų pusių viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija atstumas tarp viršutinių iltinių dantų, iltinių dantų alveolinių keterų ir atstumas tarp pirmųjų krūminių dantų yra statistiškai reikšmingai mažesnis lyginant su kontroline grupe. Taip pat, pacientų su vienos ar abiejų pusių viršutinių šoninių kandžių hipodontija viršutinio žandikaulio priekinių dantų ir pirmųjų prieškrūminių dantų vainikai yra statistiškai reikšmingai siauresni lyginant su kontroline grupe.

(31)

30

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1) Rekomenduotina tyrimą pakartoti su didesne pacientų imtimi.

2) Dėl siauresnio viršutinio dantų lanko, didesnės priekinių dantų retruzijos, siauresnių viršutinių dantų vainikų, bukesnio veido profilio pacientams su vienos ar abiejų pusių viršutinio žandikaulio šoninių kandžių hipodontija turėtų būti taikomas viršutinio dantų lanko plėtimas.

(32)

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Hashim A. H., Al-Said S. The Prevalence and Distribution of Hypodontia in a Sample of Quatari Patients. Journal of Orthodontic Science 2016 Jan-Mar; 5(1): 1–6. URL:

https://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC4778171

2. Pinho T., Bellot – Arcis C., Montiel – Company J. L., Neves M. Esthetic Assessment of the Effect of Gingival Exposure in the Smyle of Patients with Unilateral and Bilateral Maxillary Incisors Agenesis. American College of Prosthodontists. 2015 Jul;24(5):366-372. URL:

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/jopr.12216/epdf

3. Fekonja A. Comparison of Mesiodistal Crown Dimension and Arch Width in Subjects with and without Hypodontia. Journal of Esthetic and Restorative Dentistry. 2013 Apr;25(3):203-210 URL: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/jerd.12027/epdf

4. Bassiouny D. S., Afify A. R., Baeshen H. A., Brikhed D., Zawawi K. H. Prevalence of Maxillary Lateral Incisors Agenesis and Associated Skeletal Characteristics in an Orthodontic Patient Population. Acta Odontologica Scandinavica. 2016 Jun; 1;15(5):797-801 URL:

https://www.tandfonline.com/doi/full/10.1080/00016357.2016.1193625

5. Hassan A. D., Abuaffan H. A., Hashim A H. Prevalence of Hypodontia in a sample of Sudanese Orthodontic Patients. Journal of Orthodontic Science. 2014 Jul-Sep; 3(3): 63–67. URL:

6. Gracco A. L. T., Zanatta S., Valvecchi F. F., Bignotti D., Perri A., Baciliero F. Prevalence of Dental Agenesis in a Sample of Italian Orthodontic Patients: an Epidemiological Study. Progress in Orthodontic. 2017; 18: 33. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5641500

7. Al-Ani A. H., Antoun J. S., Thomson W. M., Merriman T. R., Farella M. Hypodontia: An Update on Its Etiology, Classification, and Clinical Management. Biomed Research

International. 2017 Mar; 2;15 (4):631-638 URL:

8. Fekonja A. Hypodontia in Orthodontically Treated Children. European Journal of Orthodontics. 2005; 5: 457-460. URL: https://academic.oup.com/ejo/article/27/5/457/473614

9. Arandi N. Z., Mustafa S. Maxillary Lateral Incisor Agenesis; A Retrospective Cross-Sectional Study. Saudi Dental Journal. 2018 Apr; 30(2): 155-160.

(33)

32 10. Sajjad A., Sajjad S. S., Husain N., Al-Enezi M. A. A Retrospective Cross‑Sectional Study on the Prevalence of Hypodontia in a Target Population of Al‑ Jouf Province, Saudi Arabia. Contemporary Clinical Dentistry. 2016 Oct-Dec; 7(4): 500–505. URL:

11. Dhamo B., Kuijpers M. A. R., Balk – Leurs I. Boxum C., Wolvius E. B. Disturbances of Dental Development Distinguish Patients with Oligodontia – Ectodermal Dysplasia from Isolated Oligodontia. Orthodontic and Craniofacial Research. 2017 Nov; 21(1):48-56 URL:

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/ocr.12214/epdf

12. Rakhshan V. Congenitally Missing Teeth (hypodontia): A review of the Literature concerning the Etiology, Prevalence, Risk Factors, Patterns and Treatement. Dental Research Journal. 2015 Jan-Feb;12(1):1-13.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4336964/

13. Jonsson L., Magnusson T. E., Thordarson A., Jonsson T., Geller F., Feenstra B., Melbye M., Nohr E. A., Vucic S., Dhamo B., Rivadeneira F., Ongkosuwito E. M., Wolvius E. B., Leslie E. J., Marazita E. L., Howe B. J., Moreno Uribe L. M., Alonso I., Santos M., Pinho T., Jonsson R., Audolfsson G., Gudmundsson L., Nawaz M. S., Olafsson S., Gustafsson O., Ingason A., Unnsteinsdottir U., Bjornsdottir G., Walters G. B., Zervas M., Oddsson A., Gudbjartsson D. F., Steinberg S., Stefansson H., Stefansson K. Rare and Common Variants Confering Risk of Tooth Agenesis. Journal of Dental Research. 2018 Jan; 97(5):515-522. URL:

http://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/0022034517750109?url_ver=Z39.88-2003&rfr_id=ori%3Arid%3Acrossref.org&rfr_dat=cr_pub%3Dpubmed

14. Brook A.H. Multilevel Complex Interactions between Genetic, Epigenetic and Environmental Factors in the Aetiology of Anomalies of Dental Development. Archives of Oral Biology. 2009 Dec; 54(Suppl 1). URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2981858

15. Laing E., Cunningham S. J., Jones S., Moles D., Gill D. Psychosocial Impact of Hypodontia in Children. American Journal of Orthodontics and Dentofacial Orthopedics. 2010; 1: 35-41. URL:

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0889540609009421?via%3Dihub

16. Anweigi L., Allen P. F., Ziada H. Impact of Resin Bonded Bridgework on Quality of Life of Patients with Hypodontia. Journal of Dentistry. 2013 Aug; 41 (8):683-688. URL:

17. Anweigi L., Allen P. F., Ziada H. The use of Oral Health Impact Profile to Measure the Impact of Mild, Moderate and Severe Hypodontia on Oral Health – Related Quality of Life in Young

(34)

Adults. Journal of Oral Rehabilitation. 2013 Aug; 40 (8):603-608. URL:

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/joor.12062/abstract;jsessionid=B408D4F2966F4C7B F1BF7202D352527B.f03t04

18. Allen P. F., Samuel L., Brady P. Clinical and Subjective Evaluation of Implants in Patients with Hypodontia: a two – year observation study. Clinical Oral Implants Research. 2016; 00: 1-5. URL: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/clr.12951/epdf

19. Parkin N., Elcock C., Smith R. N., Griffin R. C., Brook A. H. The Aetyology of Hypodontia: The Prevalence, Severity and Location of Hypodontia within Families. Archives of Oral

Biology. 2009 Dec; Pages S52-S56. URL:

20. Andrade D. C. M., Loureiro C. A., Araujo V. E., Riera R., Atallah A. N. Treatment for Agenesis of Maxillary Lateral Incisors: a systematic review. Orthodontic and Craniofacial Research. 2013; 16: 129–136. URL: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/ocr.12015/abstract

21. Buyuk S. K., Ozkan S., Benkli Y. A., Arslan A., Celik E. Evaluation of the Skeletal and Dental Effects in Orthodontic Patients with Maxillary Lateral Incisors Agenesis. Journal of Esthetic Restorative Dentistry. 2016; 29:284-290.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/jerd.12306

22. Mirabella A. D., Kokich V. G., Rosa M. Analysis of Crown Widths in Subjects with Congenitally Missing Maxillary Lateral Incisors. European Journal of Orthodontics. 2012; 34:783-787. URL: https://academic.oup.com/ejo/article/34/6/783/2756145

23. Pini N. P., De-Marchi L. M., Gribel B. F., Pascotto R. C. Digital Analysis of Anterior Dental Estehetic Parameters in Patients with Bilateral Maxillary Lateral Incisor Agenesis. Journal of Esthetic and Restorative Dentistry. 2013; 25 (3): 201-202. URL:

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/jerd.12015/epdf

24. De – Marchi L. M., Pini N. I. P., Ramos A. L., Pascotto R. C. Smile Attractiveness of Patients Treated for Congenitally Missing Maxillary Lateral Incisors as Rated by Dentists, Laypersons, and the Patients Themselves. The Journal Of Prosthetic Dentistry. 2014; 112: 540-546. URL:

https://ac.elscdn.com/S0022391314000961/1-s2.0S0022391314000961main.pdf?_tid=e58d2fea-f8ef-4ed6-9064-e2af9d5e7c8d&acdnat=1520969391_e2696b96000a5da8b4c694febb399d5d

(35)

34

PRIEDAI

Priedas Nr. 1 TYRIMO ANKETA 1. Paciento inicialai: 2. Kortelės numeris:

3. Pacientą gydantis gydytojas: 4. Paciento amžius tyrimo metu: 5. Lytis:

6. Ar pacientas anksčiau gydytas ortodontiškai? Kas daryta? 7. Hipodontija: 12 22 8. Tyrimo grupė: kontrolinė tiriamoji 9. Diagnostinių modelių tyrimas:

Centro linija v/ž_a/ž

Dešinė pusė Kairė pusė

V/ž šoninio/šoninių kandžių srities plotis

(mm.)

I kl. II kl. III kl. I kl. II kl. III kl. ANGLE klasė M

(pirmųjų pastoviųjų krūminių dantų)

I kl. II kl. III kl. I kl. II kl. III kl. ANGLE klasė I (iltinių

dantų)

Horizontalus kandžių perdengimas (mm.)

Vertikalus kandžių perdengimas (mm.) Atstumas tarp v/ž iltinių

dantų (mm.) Atstumas tarp v/ž iltinių

dantų alveolinių keterų (mm.) Atstumas tarp v/ž pirmųjų prieškrūminių dantų (mm.) Atstumas tarp v/ž pirmųjų prieškrūminių

(36)

dantų alveolinių keterų (mm.)

Atstumas tarp v/ž pirmųjų krūminių dantų

(mm.) Atstumas tarp v/ž pirmųjų krūminių dantų alveolinių keterų (mm.)

Dantų vainikų pločiai

Plotis (mm.)

Danties Nr. 16 15 14 13 12 11 21 22 23 24 25 26

Danties Nr. 46 45 44 43 42 41 31 32 33 34 35 36

Plotis (mm.)

10. Cefalogramų tyrimas:

SKELETINIŲ SANTYKIŲ ĮVERTINIMAS

Strėline kryptimi SNA SNB ANB

Vertikalia kryptimi

SN – apatinio žandikaulio plokštumos kampas (SN-MP)

DANTŲ PADĖTIES ĮVERTINIMAS

Viršutinių kandžių padėtis Viršutiniai kandžiai U1-SN U1-gomurinė plokštuma U1-Max

Viršutiniai kandžiai U1-NA (°) Apatinių kandžių padėtis Apatiniai kandžiai L1-NB (°)

Viršutinių ir apatinių kandžių tarpusavio santykis U1-L1 IMPA (L1 – MP)

(37)

36