1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS MEDICINOS STUDIJŲ PROGRAMA
Rytis Meškauskas
MIEGO KOKYBĖS TYRIMAS IR JO KOREKCIJOS APŽVALGA
Magistrinis darbas
Darbo vadovai: Prof. L. Valius J. Sauserienė
Kaunas 2016
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. SUMMARY ... 4
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS... 5
5. SANTRUMPOS ... 6
6. SĄVOKOS ... 7
7. ĮVADAS ... 8
8. DARBO TIKSLAI ... 9
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
10. Miego kokybė Lietuvoje ... 10
10.1. Miego sutrikimai ir jų įtaka sveikatai ... 10
10.2. Miego trūkumo įtaka kognityvinėms funkcijoms ... 11
10.3. Miegas ir gyvenimo kokybė ... 12
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 13
11.1. Tiriamųjų atranka ... 13
11.2. Pitsburgo miego kokybės indeksas ... 13
11.3. Epworth mieguistumo skalė ... 14
11.4. Statistinės duomenų analizės metodai ... 14
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 16
12.1. Tiriamųjų charakteristika ... 16
12.2. Miego kokybės vertinimas ... 17
12.3. Tiriamųjų bendravimo su gydytojais tendencijos ... 20
12.4. Tiriamųjų miego kokybės korekcija ... 22
13. IŠVADOS ... 25
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 26
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 27 16. PREIDAI ... Klaida! Žymelė neapibrėžta.
3
SANTRAUKA
Rytis Meškauskas. Miego kokybės tyrimas ir jo korekcijos apžvalga
Tikslas: Ištirti jaunų žmonių miego kokybę, mieguistumo dienos metu paplitimą bei nustatyti
ir apžvelgti dažniausiai pasirenkamus korekcijos metodus.
Uždaviniai: 1. Įvertinti 20-30 metų tiriamųjų miego kokybę ir mieguistumo dienos metu
paplitimą. 2 Išsiaiškinti pagrindines priežastis ir specialistus į kuriuos kreipiasi prireikus pagalbos. 3. Nustatyti kokie gydymo metodai pasirenkami dažniausiai.
Metodai: Informacijai surinkti buvo naudojama anoniminė apklausa internete, sudaryta iš:
bendrųjų klausimų, susijusių su tiriamojo charakteristika, klausimų, Pitsburgo miego kokybės indekso ir Epworth mieguistumo skalės, bei klausimų, susijusių su kreipimųsi į gydytojus.
Tyrimo dalyviai: 20-30 metų amžiaus žmonės.
Tyrimo rezultatai: Tyrime dalyvavo 398 žmonės, iš jų 291moterys (73.1 proc.) ir 107 vyrai
(26.9 proc.). Didžioji dalis teigė dabar studijuojantys (42 proc.), trečdalis tik dirbo (29,9 proc.). Vidutinė miego trukmė - 8,33 valandos (SN= 1.43 val.). Pagal PMKI daugiau nei pusė tirtųjų turi epizodinius miego sutrikimus (59,8 proc.) ir tik 20,6 proc. visiškai neturi miego sutrikimų. Vidutiniai miego sutrikimai būdingi 16,8 proc., o ryškūs miego sutrikimai nustatyti 2,8 proc. korespondentų. Didesnis KMI, darbas nakties metu ir subjektyvi miego kokybė turėjo statistiškai reikšmingą ryšį su miego kokybe (r=0.1 p<0.05; r=0.2 p<0.01, r=0.55 p<0.01). Pagal EMS didžioji dalis žmonių neturi padidėjusio mieguistumo dienos metu (71,6 proc.) ir tik mažiau nei trečdaliui (28,4 proc.) būtų tikslinga konsultuotis dėl padidėjusio mieguistumo. Tyrimo dalyviai retai kalbėdavo su gydytoju apie miego kokybę (6,5 proc.) ar buvo kreipęsi dėl miego sutrikimų (8,3 proc.). Dažniausiai į gydytoją kreiptis skatino ar skatintų miego sutrikimų įtaka darbui (63,6 proc., 51,8 proc.) ar socialinei veiklai (21,2 proc., 17,5 proc.). Daugiausiai konsultacijoms buvo nurodomi šeimos gydytojai ar psichiatrai. Medikamentinis gydymas buvo skirtas 54,5 proc. respondentų, o nesikreipusieji buvo linkę rinktis elgesio terapiją ar natūralius produktus (45,8 proc. 34,5 proc.). Muzika, fizinis aktyvumas ir skaitymas buvo dažniausiai pasirenkami būdai padedantys užmigti.
Išvados: 1. Didžiajai daliai tirtųjų buvo nustatyti įvairaus laipsnio miego kokybės sutrikimai,
tačiau mažiau nei trečdaliui buvo stebimas padidėjęs mieguistumas reikalaujantis specialisto konsultacijos. 2. Apklausos dalyviai dažniausiai kreipdavosi į šeimos gydytojus ar psichiatrus, kai miego sutrikimai neigiamai veikė darbą ar socialinį gyvenimą. 3. Gydytojai dažniausiai skirdavo medikamentinį gydymo metodą, nors nesilankiusiems pas gydytoją būtų priimtinesnis gydymas elgesio terapija ar natūraliais produktais.
4
SUMMARY
Rytis Meškauskas. Sleep quality survey and its correction overview
Aim: To examine young people sleep quality, prevalence of daytime sleepiness and to
identify and review the most frequently chosen methods for correction of sleeping disorder.
Tasks: 1 To evaluate the quality of sleep and the prevalence of daytime sleepiness among
people aged between 20 and 30. 2 To find out the main reasons for poor sleeping quality and name the specialists which are visited most frequently when seeking help. 3. To identify the most common treatment methods.
Methods: Information was collected using anonymous online survey consisting of: questions
with general information about the subject, Pittsburgh sleep quality index, Epworth sleepiness scale and questions relating to the referral to doctors.
Research participants: 20-30 year old people.
Results: The research involved 398 participants of whom 291 were women (73.1%) and 107
men (26.9%). The majority of them were only studying at the time (42%) and a third were only working (29,9%). The average sleep duration was 8 h 33 min. (SD= 1.43 h.). According to the global PSQI score more than half of survey participants were evaluated as having episodic sleep disorders (59,8%) and only 20,6% showed no sleep disorders . Moderate sleep disorders were found among 16,8% and severe for 2,8% participants. Greater BMI, night shift work and subjective sleep quality had a significant correlation with the global PSQI score (r=0.1 p<0.05; r=0.2 p<0.01, r=0.55 p<0.01). The ESS showed that the vast majority of respondents do not exhibit increased daytime sleepiness (71,6%) and consulting with a doctor because of excessive sleepiness would be advisable for the rest (28,4%). Survey partakers rarely discussed their sleep quality with specialists (6,5%) or visited them because of sleep disorders (8,3%). Individuals were and would be more likely to consult medics if sleep disorders had disturbed work (63,6%, 51,8%) or social life (21,2%, 17,5%). General practitioners and psychiatrists were named as two main clinicians for discussing sleep problem with. . 54,5% of participants who were treated for sleep disorders received drugs and those who had never referred to a doctor were in favour of behaviour therapy and natural remedies (45,8% 34,5%). Music, physical activity and reading were most commonly chosen methods to make falling asleep easier.
Conclusions: 1. The majority of applicants displayed various intensities of sleep disorders,
but only a third showed signs of excessive daytime sleepiness. 2. General practitioners and psychiatrists were most commonly consulted when sleep problems disrupted work or social life. 3. Physicians were more likely to prescribe drugs, although survey participants were more favourable of behaviour therapy and natural remedies.
5
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Bioetikos komiteto leidimą išdavė Lietuvos Sveikatos Mokslų universiteto Bioetikos centras. Leidimo numeris: BEC - MF - 399 . Išdavimo data: 2016-03-25.
6
SANTRUMPOS
1. EMS – Epworth mieguistumo skalė 2. JK – Jungtinė Karalystė
3. KMI – Kūno masės indeksas
4. LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas 5. OMA - obstrukcinė miego apnėja
6. PMKI – Pitsburgo miego kokybės indeksas 7. PSO –Pasaulio Sveikatos Organizacija
7
SĄVOKOS
1. Chronobiologija - biologijos mokslo šaka, tyrinėjanti periodinių biologinių ritmų poveikį ir fiziologinius procesus per tam tikrą laiką (pvz., bioritmai, sezoniškumas ir t. t.).
2. Mikromiegas – trumpalaikis miego epizodas trunkantis iki 30 sekundžių, kurio metu asmuo nereaguoja į aplinką ir gali būti nesąmoningas.
3. Miego latentiškumas – tai laikas nuo šviesos išjungimo iki pirmojo 10 min trunkančio nepertraukiamo miego fragmento.
4. Miego efektyvumas – tai bendros miego trukmės ir laiko praleisto lovoje santykis.
5. Obstrukcinė miego apnėja – tai liga, kai miegodamas žmogus trumpam (10 sekundžių ir daugiau) nustoja kvėpuoti. Miegant atsipalaiduoja ir susiaurėja gerklės raumenys.
6. Narkolepsija – tai būklė, pasireiškianti pasikartojančiais miego ir staigaus raumenų suglebimo priepuoliais dieną, kai nėra neurologinio pažeidimo.
7. Idiopatinė hipersomnia – tai būklė, pasireiškianti normaliu arba ilgesniu naktiniu miegu, įkyriu mieguistumu bei ilgomis miego valandomis dienos metu.
8
ĮVADAS
Miegas yra vienas svarbiausių kasdieninio gyvenimo dalių. Miegodami praleidžiame beveik trečdalį savo gyvenimo ir gera miego kokybė yra neatsiejama sveikatos ir geros gyvenimo kokybės dalis. Tačiau, net ir šiais laikais visuomenės žinios miego kokybės klausimu išlieka minimalios. Didelė dalis kenčiančių nemigą naktį, mieguistumą dienos metu, nežino, kad tai yra sutrikimas, kurį galima koreguoti. Menkas išprusimas miego kokybės gerinimo klausimais neleidžia efektyviai ieškoti pagalbos [1].
Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis yra žinoma, kad bent 30 proc. pasaulio populiacijos kenčia nuo tam tikro tipo miego sutrikimų. Miego trūkumas neigiamai veikia žmogaus organizmą ir sukelia fizinius simptomus (mieguistumą, nuovargį, arterinę hipertenziją), kognityvinės funkcijos sutrikimus (sumažėjusį darbo našumą, dėmesio koncentravimą ir motyvaciją, susilpnėjusius protinius gebėjimus ir didina nelaimingų įvykių riziką darbo metu ir vairuojant) ir psichinės sveikatos komplikacijas. Nepakankamas miego kiekis trikdo gebėjimą aiškiai mąstyti, valdyti stresą ir palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą [2].
Amerikiečių tyrimų duomenimis jauni 18 - 34 metų asmenys patiria didžiausią stresą. Tai lemia įvairūs socioekonominiai faktoriai tokie kaip: studijos, šeimyninio gyvenimo pradžia, darbo paieškos ir bandymas įsitvirtinti visuomenėje. Šie veiksniai turi tiesioginę įtaką miego kokybei, palaikant sveiką gyvenimo būdą [3]. Siekiant užtikrinti 20-30 amžiaus žmonių gerą sveikatos ir gyvenimo kokybę, yra tikslinga tirti miego kokybę ir su ja susijusią sveikatos priežiūrą.
9
DARBO TIKSLAI
Darbo tikslas - Ištirti jaunų žmonių miego kokybę, mieguistumo dienos metu paplitimą bei
nustatyti ir apžvelgti dažniausiai pasirenkamus korekcijos metodus.
Uždaviniai:
1. Įvertinti 20-30 metų tiriamųjų miego kokybę ir mieguistumo dienos metu paplitimą. 2. Išsiaiškinti pagrindines priežastis ir specialistus į kuriuos kreipiasi prireikus pagalbos. 3. Nustatyti koki gydymo metodai pasirenkami dažniausiai.
10
LITERATŪROS APŽVALGA
Miego kokybė Lietuvoje
Miego kokybė Lietuvoje mažai tyrinėta. Didžioji dalis tyrimų yra atlikta su pagyvenusiais žmonėmis [4], sergančiais tam tikromis ligomis [5–8], ar mokyklinio amžiaus vaikais [8,9]. Tyrimų su asmenimis, kurių amžius būtų nuo 20 iki 30 metų, Lietuvoje nėra atlikta. Artimiausios amžiaus grupės yra studentai ne vyresni nei 25 metai.
2012 metais Vilniaus Universitete vykusiame tyrime „Medicinos studentų patiriamas stresas ir jo įtaka emocinei būsenai ir miego kokybei“ buvo apklausti 135 antro kurso medicinos studentai. Miego kokybei vertinti buvo naudojama PMKI. Didžioji dalis (81.5 proc.) respondentų nurodė miegoti nueinantys 24 valandą (36.3 proc.) ar 1 valandą ir vėliau (45.2proc.). Lyginant su merginomis vaikinai nurodė miegoti einantys statistiškai reikšmingai vėliau.. Pagal miego trukmę tik 23,7 proc. studentų miegojo 7-8 valandas, likusieji miegojo 6 valandas ir mažiau. Išanalizavus duomenis buvo nustatyta, jog su bloga miego kokybe susiduria 74,1 proc. studentų [10].
I. Vitartaitės atliko tyrimą, kuriame vertino LSMU ir Kolegijos studentų miego kokybę. Studentai buvo prašomi subjektyviai įvertinti savo miego kokybę, atsakant į tokius klausimus kaip: „buvo sunku užmigti“, „sunku pabusti“, „pabudęs nesijautėte žvalus“ ir kt. Kiti klausimai vertino miego sutrikimų pasireiškimą, laiką iki užmigimo, nuovargį atsibudus, miego stygių. Tyrimo rezultatai parodė, kad iš 300 studentų daugiau nei pusė jaučia miego trūkumą, tačiau 59 proc. atsakiusiųjų teigė, kad jų miego kokybė yra gera [11].
Miego sutrikimai ir jų įtaka sveikatai
Pagal Tarptautinę miego sutrikimų klasifikaciją yra išskiriama 90 skirtingų miego sutrikimų [12], dauguma yra siejami su šias simptomais: mieguistumu dienos metu, sunkumu užmigti ir miegoti, su nenormaliais pojūčiais, judesiais ar elgesiu miego metu. Suaugusiems miego trūkumas yra apibrėžiamas kaip trumpesnis nei bazinis 7-8 valandų miegas naktį [13]. Miego trūkumas ir miego sutrikimai yra vieni iš dažniausiai nepastebimų ir negydomų sveikatos sutrikimų ir klausimai, susiję su miego kokybe, yra retai užduodami [14,15]. Manoma, kad apie 70 milijonų amerikiečių vargina lėtiniai miego sutrikimai ir nemiga [16]. Per pastaruosius 20 metų ženkliai padidėjo vyrų ir moterų skaičius, kurie per naktį miega mažiau nei 6 valandas [17].
Miego trukmė mažesnė nei 7 valandos per naktį neigiamai veikia širdies ir kraujagyslių, endokrininę, imuninę ir nervų sistemas bei sukelia:
11
Suaugusių ir vaikų nutukimą [18,19].
Diabetą ir sutrikusią gliukozės toleranciją [20,21].
Didesnę riziką patirti miokardo infarktą ir sirgti arterine hipertenzija [22–25].
Depresinę nuotaiką, nerimą ir polinkį vartoti alkoholį [26–28].
Miego trūkumo įtaka kognityvinėms funkcijoms
Miego trūkumas dažnai buvo atmetamas kaip kognityvinių funkcijų susilpnėjimo priežastis. Tai lėmė ankstyvi, prastai pritaikyti tyrimai. Iki 1990 metų vyravo nuomonė, kad žmonės prisitaikydavo prie lėtinio miego trūkumo be neigiamo poveikio kognityvinėms funkcijoms [13]. Naujesni tyrimai atskleidė miego trūkumo sukeliamus elgsenos ir neurologinius poveikius, kurie dažnai yra nepastebimi paveikto asmens. Sutrikimų amplitudė svyruoja nuo lengvų (dėmesio ir reakcijos laiko susilpnėjimo) iki sudėtingesnių, tokių kaip klaidos priimant svarbius sprendimus, darant medicinines klaidas[29]. Miego trūkumas sukelia :
Nevalingą mikromiegą.
Sutrikusį dėmesį intensyvių darbų metu, kuris lemia didesnį klaidų skaičių.
Sulėtėjusį mąstymą.
Pailgėjusį reakcijos laiką.
Sumažėjusią trumpalaikės darbinės atminties efektyvumą.
Darbų, reikalaujančių inovatyvaus mąstymo, našumo sumažėjimą.
Sutrikusį mokymąsi ir naujos informacijos priėmimą.
Didesnį atsako slopinimo klaidų kiekį, darbuose reikalaujančiuose normalios pirminės prefrontalės žievės funkcijos.
Darbo kokybės prastėjimą ilgėjant darbo atlikimo trukmei [13].
Reakcijos laikas ir dėmesio koncentravimas kinta eksperimentiškai sukeliant miego stygių. Tai lemia akumuliatyvų, nuo miego kiekio priklausomą dėmesio silpnėjimą ir reakcijos laiko ilgėjimą. Šių gebėjimų matavimui buvo naudoti psichomotorinio budrumo uždaviniai, kurie reikalauja pastovaus dėmesio sekant atsitiktinai pasireiškiančius stimulus. Šis tyrimo metodas yra nepriklausomas nuo tiriamojo gabumų ir nėra išmokstamas atliekant pakartotinai. Viename tyrime, atliktame su sveikais tiriamaisiais, buvo ribojamas nakties miego kiekis, miego trukmę trumpinant iki 4, 6 ir 8 val. per parą, 14 dienų [30]. Jo metu buvo nustatytas nuo miego trūkumo priklausomas poveikis, kuris stiprėja einant laikui. Tiriamųjų, kurie miegojo 6 ir mažiau valandų, veiksnumas buvo prilygintas dviejų parų visiškam miego nebuvimui. Didžioji dalis tiriamųjų patys nepastebėjo darbo
12 našumo sumažėjimo. Kitame panašiame tyrime [31] miego kiekis buvo ribojamas 7 dienas iš eilės, miego trukmę trumpinant po 3, 5, 7 ir 9 valandas per parą. Praėjus 3 dienoms po tyrimo ir miego kiekiui atsistačius į normos ribas, vis dar buvo stebimas mažesnis nei bazinis dėmesio koncentravimas ir reakcijos laikas. Kitų tyrimų duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, jog egzistuoja ryšys tarp miego stygiaus ir polinkio darytis rizikingesnius sprendimus [32].
Miegas ir gyvenimo kokybė
Remiantis daugeliu su žmonėmis atliktų tyrimų duomenimis, nustatyta, jog miego sutrikimai, , sunkumas užmiegant ir palaikant miegą, neilsinantis miegas ir padidėjęs mieguistumas dienos metu yra siejami su neigiamu poveikiu žmogaus gerovei, kasdieniniam funkcionavimui ir gyvenimo kokybei [26–28,33]. Gyvenimo kokybės lygiui nustatyti naudojamos įvairios apklausos, iš kurių populiariausi yra SF-36 ir su sveikata susijęs gyveno kokybės klausimynas. Pirmoji yra sudaryta iš 36 klausimų, kurie grupuojami į 8 sritis: 1) Fizinis aktyvumas; 2) Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų; 3) Skausmas; 4) Bendros sveikatos vertinimas; 5) Energingumas/Gyvybingumas; 6) Socialinė funkcija; 7) Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų; 8) Emocinė būklė. Su sveikata susijęs gyveno kokybės klausimynas panašus į SF-36 tik jis sudarytas iš mažiau klausimų. Pastarasis buvo naudotas apklausiant 80000 tiriamųjų Jungtinėse Amerikos Valstijose darytame gyvenimo kokybės tyrime [27]. Didelis dėmesys buvo kreipiamas naktinio miego kiekiui. Tyrimo duomenimis apie 26 proc. respondentų nurodė nepakankamai miegoję 14 ar daugiau dienų per paskutines 30 dienų. Ši žmonių grupė nurodė prastesnę gyvenimo kokybę visose 8 gyvenimo kokybės srityse, negu miegantys pakankamai..
13
TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tiriamųjų atranka
Apklausoje dalyvavo tiriamieji, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 30 metų. Amžiaus grupė buvo pasirinkta pagal literatūroje rastą informaciją dėl galimų rizikos veiksnių jai. Informacijai surinkti buvo naudojama anoniminė apklausa internete, sudaryta iš: bendrųjų klausimų, susijusių su tyrimo tikslu, klausimų, Pitsburgo miego kokybės indekso (PMKI) ir Epworth mieguistumo skalės (EMS), bei klausimų, susijusių su kreipimųsi į gydytojus. Buvo nustatyta 384 žmonių imtis, kuri buvo apskaičiuota remiantis 20-30 metų žmonių populiacija Lietuvoje.
Pitsburgo miego kokybės indeksas
Pitsburgo miego kokybės indeksas buvo sukurtas praeito mėnesio miego kokybės įvertinimui. Pitsburgo indeksas susideda iš 19 klausimų tiriamajam ir 5 klausimų kambario ar lovos partneriui. Pastarieji nebuvo klausiami, nes nėra įtraukiami į PKMI skaičiavimą, o naudojami klinikinei informacijai. Anketos klausimai skirstomi į 7 grupes, atspindinčias miego kokybę, ir vertina:
1. Subjektyvią miego kokybę; 2. Miego latentiškumą; 3. Miego trukmę;
4. Įprastinį miego efektyvumą; 5. Miego sutrikimus;
6. Vaistų miego gerinimui vartojimą; 7. Blogą savijautą dienos metu.
Kiekviena klausimų grupė vertinama nuo 0 iki 3 balų. Mažesnė balų suma reiškia geresnę miego kokybės dalį. Po to suskaičiuojama visų 7 grupių balų suma ir gaunamas bendras PKMI balas nuo 0 iki 21. Pagal gautą balą vertinama miego kokybė: nėra sutrikimų – PMKI≤5, epizodiniai miego sutrikimai – 5<PMKI≤10, vidutiniai miego sutrikimai – 10<PMKI≤15, labai ryškūs miego sutrikimai – 15<PMKI≤21.
Tyrimų duomenimis, PKMI bendra balų suma > 5 turi 98,7 proc. jautrumą ir 84,4 proc. specifiškumą nustatant miego sutrikimus [34].
14
Epworth mieguistumo skalė
Epworth mieguistumo skalė yra savarankiškai pildoma. Anketa, sudaryta iš 8 klausimų. Klausimai atspindi tiriamojo bendrą mieguistumą dienos metu. Tiriamieji yra prašomi įvertinti polinkį užsnūsti ar užmigti 8 skirtingose situacijose, kuriose susiduria kasdieniniame gyvenime :
1. Sėdint ir skaitant; 2. Žiūrint televizorių;
3. Ramiai sėdint viešoje vietoje (pvz., teatre ar susirinkime);
4. Valandą laiko be pertraukos keliaujant automobiliu keleivio vietoje; 5. Atsigulus pailsėti pietų metu, kai leidžia aplinkybės;
6. Sėdint ir su kuo nors kalbantis;
7. Ramiai sėdint, papietavus, negėrus alkoholinių gėrimų;
8. Vairuojant automobilį, stabtelėjus kelioms minutėms spūsties metu.
Atsakymai vertinami 4 balų sistemoje (0-3), didesnis balas reiškia didesnį polinkį. Visų 8 klausimų suma atspindi bendrą polinkį užmigti dienos metu ir vertinama nuo 0 iki 24 balų. Balų suma nuo 0-9 yra įvardinama kaip norma, o lygi arba didesnė nei 10 nurodo, jog reikalinga specialisto konsultacija dėl mieguistumo [35].
Epworth mieguistumo skalės pagrįstumas daugiausiai buvo nustatytas vertinant obstrukcinę miego apnėją, tačiau sėkmingai naudojama nustatant narkolepsiją ar idiopatinę hipersomnia [35]. Nustatant narkolepsiją EMS turi 100 proc. specifiškumą ir 93,5 proc. jautrumą [36]. Taip pat EMS yra naudojama lyginant kitų panašių klausimynų specifiškumą ir jautrumą [37,38]. Nuo 2016 metų ši skalė yra naudojama vertinant vairuotojų mieguistumą, atliekant sveikatos apžiūrą vairuotojo pažymėjimui gauti [39].
Statistinės duomenų analizės metodai
Statistinių duomenų analizė atlikta statistine programa SPSS 23.0, skirtaWindows programinei sistemai. Ryšys tarp požymių buvo vertinamas taikant Pirsono koreliacijos koeficientą (r) ir chi kvadrato kriterijų (χ²). Pagal chi kvadrato kriterijų (χ²) ir jo laisvės laipsnių skaičių (df) buvo tikrinamos hipotezės apie ryšio nebuvimo tikimybę (p). Kai p<0,05, požymių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais. Ryšys tarp požymių laikytas statistiškai reikšmingas, kai p<0,01. Esant p>0,05, požymio skirtumai laikyti statistiškai nereikšmingais.
15 Kai požymiai buvo pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį, lyginant dvi nepriklausomas grupes, naudotas Stjudento t kriterijus; esant nenormaliniam skirstiniui, naudotas Mano-Vitnio kriterijus. Tikrinant ar skirstinys paklūsta normališkumo dėsningumui, naudotas Kolmogor-Smirnov testas. Analizuojant duomenis buvo skaičiuojamas parametrų aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis ir požymių pasiskirstymo dažniai.
16
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Tiriamųjų charakteristika
Tyrime dalyvavo 398 žmonės, iš jų 291 moterys (73.1 proc.) ir 107 vyrai (26.9 proc.). Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 23,9 metai ( SN= 2.51), moterų vidutinis amžius buvo 23,5 metai (SN= 2.34), vyrų 24,9 metai (SN= 2.66). Vyrų ir moterų suskirstymas amžiaus grupėse pateikiamas 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiriamųjų kontingento struktūra pagal amžiaus grupes ir lytį.
Amžiaus grupės Moterys Vyrai Iš viso
n Proc. n Proc. n Proc.
20 - 25 metų 203 79,0 54 21,0 257 64,6
25 - 30 metų 88 62,4 53 37,6 141 35,4
Iš viso 20-30 metų 291 73,1 107 26,9 398 100.0
Didžioji dalis apklaustųjų teigė dabar tik studijuojantys (42 proc.), beveik trečdalis šiuo metu tik dirbo (29,9 proc.). Dirbantys ir kartu studijuojantys sudarė 21,6 proc. visų respondentų, o nedirbančių ir nestudijuojančių dalis buvo mažiausia (6,5 proc.). Didesnė dalis moterų studijavo (47,1 proc.), o vyrų – dirbo (46,7 proc.). Moterys, lyginant su vyrais (16,8 proc.), dažniau vienu metu ir dirbo ir studijavo (23,4 proc.). Tarp abiejų lyčių nedirbančių skaičius buvo panašus ( moterų– 5,8 proc. ; vyrų – 8,4 proc.) (χ²=22,97, df=3, p<0,01).
17
Miego kokybės vertinimas
Vienas iš miego kokybės vertinimo kriterijų yra vidutinė miego trukmė. Vertinant bendrą miego kokybę buvo nustatyta, kad vidutinė miego trukmė yra 8,33 valandos (SN= 1.43 val.). Moterys vidutiniškai miegojo po 8,17 valandas (SN= 1.46 val.), o vyrai – 8.45 valandas (SN= 1.56); skirtumas nėra statiškai reikšmingas (p=0.14). Kituose tyrimuose nustatyta panaši vidutinė miego trukmė. Tyrus Jungtinės Karalystė ir Singapūro gyventojų vidutinę miego trukmę nustatyta, kad JK gyventojai miegojo vidutiniškai 8,56 valandas, o Singapūro 8,05 valandas [40]. Kitame tyrime 88 proc. studentų miegojo vidutiniškai 6-10 valandų (15 proc. 6-7 valandas, 63 proc. 7-8 valandas, 10 proc. 8-10 valandų)[41], aprašomojo tyrimo duomenis 85,6 proc. miegojo tarp 6-10 valandų. Trumpesnę arba ilgesnę miego trukmę turėjo mažoji dalis studentų (6 proc. <6 valandas, 6 proc. >10 valandų). Amerikiečiai vidutiniškai miega trumpiau – 7,36 valandų ir 18-29 metų tiriamieji miegoti eidavo vėliausiai [42].
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal miego trukmę.
Kitas miego kokybės vertinimas buvo atliekamas pasitelkus anketinius klausimynus PMKI ir EMS. Apskaičiavus ir palyginus bendrą PMKI reikšmę nustatyta, kad daugiau nei pusė tirtųjų turi epizodinius miego sutrikimus (59,8 proc.) ir tik 20,6 proc. visiškai neturi miego sutrikimų. Vidutiniai miego sutrikimai būdingi 16,8 proc., o ryškūs miego sutrikimai nustatyti 2,8 proc. korespondentų. Kito Lietuvoje atlikto tyrimo metu PMKI rodiklis >5 buvo nustatytas 59,4 proc. tiriamųjų [43].
18 Apžvelgus kiekvienos atskiros PMKI dalies įvertinimų vidurkius matoma, kad didžiausia įtaką bendram balui turėjo bloga savijauta dienos metu. Panašią įtaką turėjo subjektyvi miego kokybė, miego latentiškumas ir miego sutrikimai. Mažiausiai bendrą balą veikė vaistų miego gerinimui vartojimas. Lyginant duomenis tarp lyčių reikšmingo skirtumo pastebėta nebuvo.. Tiriant farmacijos studentus gauti panašūs duomenys, o mažiausia įtakos bendram balui turėjo tos pačios PMKI dalys [44].
2 lentelė. Pitsburgo miego kokybės indekso atskirų dalių vidutinės reikšmės.
Požymiai Moterys Vyrai Iš viso
Vidurkis (SN) Vidurkis (SN) Vidurkis (SN)
Subjektyvi miego kokybė 1,1 (0,7) 1,1 (0,6) 1,1 (0,6)
Miego latentiškumas 1,3 (0,9) 1,2 (0,9) 1,3 (0,9)
Miego trukmė 0,9 (1,1) 0,9 (1,0) 0,9 (1,1)
Įprastinis miego efektyvumas 0,7 (0,6) 0,7 (0,6) 0,7 (0,6)
Miego sutrikimai 1,1 (0,5) 1,1 (0,4) 1,1 (0,4)
Vaistų miego gerinimui vartojimas 0,2 (0,6) 0,2 (0,5) 0,2 (0,6)
Bloga savijauta dienos metu 1,6 (0,9) 1,5 (1,0) 1,6 (0,9)
Bendras PMKI 7,0 (2,9) 6,6 (2,8) 6,9 (2,9)
.
Remiantis EMS, didžioji dalis žmonių neturi padidėjusio mieguistumo dienos metu (71,6 proc.) ir tik mažiau nei trečdaliui (28,4 proc.) būtų tikslinga konsultuotis dėl padidėjusio mieguistumo. Išlikti žvaliems sunkiausia sekėsi atsigulus pailsėti pietų metu, žiūrint televizorių ir keliaujant automobilyje keleivio sėdynėje. Mažiausiai problemų su mieguistumu turėjo sėdint ir su kuo nors kalbantis ar vairuojant automobilį, stabtelėjus kelioms minutėms spūsties metu.
Didesnis KMI ir darbas nakties metu turėjo statistiškai reikšmingą ryšį su miego kokybe (r=0.1 p<0.05; r=0.2 p<0.01). Literatūros šaltinių duomenimis blogesnė miego kokybė, trumpas ar ilgas miegas siejamas su neigiamu poveikiu sveikatai ir didesniu KMI [18,19,45,46]. Naktinis darbas taip pat lemia didesnį miego stygių, kuris neigiamai atsiliepia darbe ir moksle. Tyrimuose su medicinos rezidentais nustatyta, kad dirbant ilgiau nei 24 valandas per parą, ženkliai didėja klaidų, galinčių pakenkti pacientui, dažnis [29,47]. Abiejų lyčių PKMI ir EMS vertinimų dažnių pasiskirstymas pagal lytį pateikiamas lentelėje nr. 2, tačiau skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi.
19 3 lentelė. Pitsburgo miego kokybės indekso ir Epworth mieguistumo skalės pasiskirstymai
pagal lytį.
Požymiai Moterys Vyrai Iš viso
n (proc.) n (proc.) n (proc.)
PMKI reikšmės χ2=7,37,df=3,
p=0,06
Nėra sutrikimų 55 (18,9) 27 (25,2) 82 (20,6)
Epizodiniai miego sutrikimai 178 (61,2) 60 (56,1) 238 (59,8) Vidutiniai miego sutrikimai 53 (18,2) 14 (13,1) 67 (16,8) Labai ryškūs miego
sutrikimai 5 (1,7) 6 (5,6) 11 (2,8) EMS vertinimas χ2=2,56, df=1, p=0,1 Normalus mieguistumas 202 (69,4) 83 (77,6) 285 (71,6) Reikalinga specialisto konsultacija 89 (30,6) 24 (22,4) 113 (28,4)
Tiriamieji buvo klausiami „Kaip Jūs bendrai įvertintumėte savo praėjusio mėnesio miego kokybę?“ ir taip buvo vertinama subjektyvi miego kokybė. Didžioji dalis atsakė vertinantys ją gerai ( n=266, 66.8 proc.), labai gerai įvertino 13,1 proc. (n= 52). Blogai miego kokybę įvertino tik mažiau nei penktadalis (n= 68, 17.1proc.) ir tik 3 proc. nurodė miegantys labai blogai (n= 12). Panašaus Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis 59 proc. miego kokybę vertino gerai, 30,7 proc. vidutiniškai ir likę blogai (10,3 proc.) [11]. Šis klausimas turėjo statiškai reikšmingą ryšį su PMKI ir tai rodo, kad tiriamojo subjektyvi nuomonė apie jo miego kokybę atspindi PMKI išvadą(r=0.55 p<0.01) . Tarp lyčių nebuvo stebimas statistiškai reikšmingas skirtumas (χ2=0,13,df=1, p=0,72).
20
Tiriamųjų bendravimo su gydytojais tendencijos
Norint išsiaiškinti ar prasta miego kokybė yra aktuali ir sprendžiama problema, buvo užduodami klausimai apie bendravimą su šeimos gydytoju ir kreipimųsi į jį dėl miego sutrikimų. Beveik visi pacientai teigė, kad apsilankymų pas šeimos gydytoją metu nekalba apie miego kokybę (n= 372, 93.5 proc.) ir tik maža dalis kalba šia tema (n= 26, 6.5 proc.). Dauguma paklausti „Ar esate kreipęsi į gydytoją dėl miego sutrikimų?“ atsakė neigiamai (n= 365, 91.7 proc.) ir tik 33 respondentai (8,3 proc.) teigiamai. 36,4 proc. kreipusiųjų į gydytojus įvardinę savo miego kokybę kaip blogą ar labai blogą, lyginant su nesikreipusiais kurių tik 18,6% teigė prastai miegantys, skirtumai statistiškai reikšmingi (χ2=5,93,df=1, p=0,015). Pagal PMKI matoma ta pati tendencija ir į gydytojus kreipėsi tie žmonės, kurie turėjo dažniau vidutinius miego sutrikimus (39,4 proc.) lyginant su nesikreipusiais (14,8 proc.), skirtumai statistiškai reikšmingi (χ2=15,84,df=3, p=0,001) . Tam galėtojo turėti įtakos su lėtinėmis ligomis siejama stigma [48].
4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, ar kalba su šeimos gydytoju apie miego kokybę ir
miego sutrikimus.
5 pav. Tiriamųjų konsultavimosi su gydytoju dažnis dėl miego sutrikimų.
Paklausti „Kodėl nesikreipėte?“ dauguma atsakė nemanantys, kad turi miego sutrikimų (71 proc.). Dalis sakė manantys, kad miegas pagerės pats (13,2 proc.) ar kad nesulauks pagalbos (5,5 proc.), likę (10,4 proc.) informacijos ieškojo kitur. Literatūros duomenimis pacientai dažniausiai vengia konsultuotis su specialistais, nes nemano, kad situacija pagėrės, ar kad specialistai norės spręsti šią problemą [49].
Literatūros duomenimis, apie 30-40 proc. bendros populiacijos jaučia miego trūkumą ar mieguistumą dienos metu, tačiau tik maža dalis kreipiasi ir yra gydomi dėl jų. Tai lemia mažas
21 visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų žinių kiekis miego sutrikimų klausimu [50]. Tyrimuose, atliktuose su šeimos gydytojais, pastebėtas žinių trūkumas diagnozuojant OMA ir kitus miego
sutrikimus [51–53]. Pastebėta, kad specialistai turintys papildomą išsilavinimą, susijusį su miegu, yra linkę aktyviai klausti pacientų apie esamas ir buvusias miego problemas [54]. Dėl šios priežasties didesnis dėmesys pradėtas skirti miego ir chronobiologijos sritims medicinos ir slaugos programose [55–57].
Pagal tai ar apklausos dalyviai buvo kreipęsi į gydytoją, jie buvo susiskirstyti į dvi grupes ir klausiami atitinkamų klausimų. Paklausti pagrindinių priežasčių, kodėl kreipėsi ar kreiptųsi į gydytoją, respondentai dažniausiai atsakė: dėl miego sutrikimų įtakos darbui (63,6 proc., 51,8 proc.).
Penktadalis (21,2 proc.) buvusių pas gydytoją teigė ėję dėl įtakos socialinei veiklai ir 15,2 proc. ėjo dėl kitų priežasčių. Iš nesilankiusiųjų pas gydytoją 18,9 proc. eitų dėl kitų priežasčių, kiek mažiau (17,5 proc.) dėl įtakos socialinei veiklai ir tik 11,8 proc. įvardijo, kad kreiptųsi jei miego sutrikimai trukdytų šeimyniniam gyvenimui. Statitiškai reikšmingų skirtumų nebuvo stebėta (χ2=5,2,df=3, p=0,161) . Panašaus tyrimo duomenimis, pacientai dažniausiai kreipdavosi į specialistą, kai miego sutrikimai trukdydavo darbui arba ūmiai pablogėjus sveikatos būklei [58].
6 pav. Pas gydytoją nesilankiusių (A) ir apsilankiusiųjų (B) tiriamųjų pasiskirstymas pagal priežastis.
Didžioji dalis abiejų grupių žmonių įvardino šeimos gydytojus kaip pagrindinius specialistus (nesikreipusių 76,6 proc., kreipusiųjų 54,5 proc.), į kuriuos kreiptųsi ar kreipėsi esant miego sutrikimams. Gydžiusiųjų grupėje antri pagal dažnumą buvo psichiatrai (39,4 proc.) ir rečiausi alternatyvios medicinos specialistai (6,1 proc.) Kitoje grupėje likę specialistai pasiskirstė panašiais dažniais: psichiatrai 7,1 proc., vaistininkai 5,8 proc., psichologai 4,9 proc., alternatyvios medicinos ir kiti specialistai atitinkamai 2,7 proc. ir 3 proc. Informaciją reiktų interpretuoti atsargiai, nes negalima nustatyti ar skirtumai statistiškai skirtingi dėl mažo duomenų skaičiaus skirtingose grupėse. Vienas iš
22 veiksnių, galėjusių lemti mažesnį psichiatrų pasirinkimą, yra su jų profesija siejama stigma. Su psichiatrais rečiau konsultuojamasi, nes bijoma būti išskirtam kaip psichikos ligoniui [59].
7 pav. Pas gydytoją nesilankiusių (A) ir apsilankiusiųjų (B) tiriamųjų pasiskirstymas pagal specialistus.
Tiriamųjų miego kokybės korekcija
Šioje dalyje apžvelgsime su gydymu susijusius klausimus. Apklausos dalyviai lankęsi pas gydytojus buvo klausiami, koks buvo paskirtas gydymo metodas, o tie kurie nesilankė – koks būtų priimtinas gydymo metodas. Daugiau nei pusė gydytų pacientų vartojo vaistus (54,5 proc.), trečdalis nurodė kitas priemones (30,3 proc.) ir 15,2 proc. buvo gydyti elgesio terapija. Kitoje grupėje matomos šiek tiek kitokios tendencijos. Beveik pusė (45,8 proc.) norėtų būti gydomi elgesio terapija, 34,5 proc. rinktųsi natūralius produktus ir tik 17,5 proc. rinktųsi vaistus. Skirtumai yra statiškai reikšmingi (χ2=90,1,df=3, p<0,05).
23 8 pav. Pas gydytoją nesilankiusių (A) ir apsilankiusiųjų (B) tiriamųjų pasiskirstymas pagal
gydymo metodus.
Nagrinėjant koks specialistas kokį gydymą skyrė, buvo nustatyta, kad šeimos gydytojai 80 proc. pacientų skyrė elgesio terapiją, o psichiatrai dažniau skirdavo medikamentinį gydymą (55,6 proc.). Literatūroje rašoma ,kad šeimos gydytojai yra mažiau linkę skirti medikamentinį gydymą, stengiasi atsižvelgti į paciento norus ir dažniau renkasi elgesio terapiją [52].
Paklausti ar buvo suteikta pakankama informacija apie pasirinktą gydymo metodą 57,6 proc. apklaustųjų teigė, kad informacijos pakanka, likę 42,4 proc. manė neigiamai, tačiau nesustatytas reikšmingas skirtumas tarp atsakymų (χ2=0,76,df=1, p=0,39). Po gydymo 25 pacientai (75,8 proc.) nurodė, kad miego kokybė pagerėjo.
Dauguma žmonių yra linkę bandyti spręsti nemigos problemas savo jėgomis pasitelkiant įvairias jiems prieinamas priemones. Aiškinantis jas pastebėta, kad 35,7 proc. (n= 142) visai nenaudojo jokių priemonių. Dažniausiai siekiant greičiau užmigti buvo klausoma muzikos, skaitoma ar sportuojama ( 35,9 proc., 34,7 proc., 34,2 proc.). Meditaciją ar relaksaciją rinkosi 75 apklaustieji (18,9 proc.), o natūralius produktus 13,8 proc. Alkoholis ir receptiniai vaistai buvo pasirenkami beveik vienodai (9 proc., 8,8 proc.). Rečiausiai buvo naudojami nereceptiniai vaistai ar kitos priemonės (5 proc., 4,5 proc.).
24 9 pav. Tiriamųjų naudojamos priemonės padedančios užmigti.
2008 metais buvo atliktas tyrimas naudojant PMKI ir vertinant muzikos įtaką miego kokybei. Nustatyta, kad dalyvių miego kokybė mėnesio eigoje pagerėjo ir sumažėjo depresijos simptomai [60], tas pats nustatyta ir meta-analizių duomenimis [61]. Fizinis aktyvumas turi teigiamą naudą, tačiau jis turėtų būti atliekamas dienos metu 4-6 valandos iki miego [62,63]. Renkantis skaitymą prieš miegą reiktų vengti tai daryti lovoje, kur miegama, nenaudoti ryškaus apšvietimo ir neskaityti e-knygų [64– 67]. Relaksacija ir ypač kvėpavimo pratimai pagerina miego kokybę [68].
Alkoholio poveikis miegui priklauso nuo suvartotos koncentracijos. Mažos ≤0,03 proc. koncentracijos kraujyje neveikia miego, o nuo 0,1 proc. koncentracijos kraujyje alkoholis veikia kaip hipnotikas. Pirmoje miego dalyje trumpina užmigimo laiką, mažina prabudimų skaičių, tačiau antroje pusėje blogina miego kokybę [69,70]. Kiti tyrimai nurodo neigiamą alkoholio poveikį sergant OMA[71] ir įvardina alkoholio vartojimą gerint miego kokybei kaip galimą priežastį alkoholizmui [72,73].
25
IŠVADOS
1. Didžiajai daliai tirtųjų buvo nustatyta įvairaus laipsnio miego kokybės sutrikimai, tačiau tik beveik trečdaliui buvo stebimas padidėjęs mieguistumas, reikalaujantis specialisto konsultacijos.
2. Apklausos dalyviai dažniausiai kreipdavosi į šeimos gydytojus ar psichiatrus, kai miego sutrikimai neigiamai veikė darbą ar socialinį gyvenimą.
3. Gydytojai dažniausiai skirdavo medikamentinį gydymo metodą, nors nesilankiusiems pas gydytoją tiriamiesiems būtų priimtinesnis gydymas elgesio terapija ar natūraliais produktais.
26
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Reikėtų skirti didesnį dėmesį visuomenės švietimui apie miego sutrikimus, kurti programas, supažindinančias su miego higiena, teikti informaciją apie atvejus kuomet tikslinga kreiptis į gydytoją.
2. Papildomai mokinti pirminės sveikatos priežiūros specialistus apie miego sutrikimų įtaką nutukimui, diabetui, depresijai, širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms.
3. Skatinti gydytojus aktyviai teirautis pacientų apie jų miego kokybę, nes subjektyvi miego kokybė statistiškai reikšmingai koreliuoja su anketų duomenis.
4. Stengtis atsižvelgti į paciento norus ir poreikius parenkant gydymo metodą, apžvelgiant į gydymo metodo privalumus ir trūkumus bei tinkamą naudojimą.
5. Informuoti pacientus apie alternatyvius būdus, galinčius padėti užmigti, bei jų naudą. Skatinti žalingų įpročių, tokių kaip alkoholio vartojimas prieš miegą, atsisakymą.
27
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Rosen R, Zozula R. Education and training in the field of sleep medicine. Curr Opin Pulm Med [Internet]. 2000;6(6):512–8. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11100962 2. Organization WH. WHO technical meeting on sleep and health. Report, World Heal Organ
[Internet]. 2004;(January):22–4. Available from:
http://scholar.google.com/scholar?hl=en&btnG=Search&q=intitle:WHO+technical+meeting+on +sleep+and+health#0
3. Amercian Psychological Society. Stress in America - Missing the Health Care Connection [Internet]. 2013. Available from: http://apahelpcenter.mediaroom.com/index.php?s=pageA 4. Lisauskaitė J. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ MIEGO KOKYBĖS VERTINIMAS: bakalauro
darbas. Utena: Utenos kolegija. Prieiga per eLABa – nacionalinė Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka.; 2016.
5. Staniūtė M. Sergančiųjų išemine širdies liga su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir jos pokyčiai ilgalaikio stebėjimo metu: daktaro disertacijos santrauka. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Prieiga per eLABa – nacionalinė Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka.; 2007.
6. Čeberiakaitė S. Pacientų, sergančių depresija, gyvenimo kokybės vertinimas: bakalauro darbas. Utena: Utenos kolegija. Prieiga per eLABa – nacionalinė Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka.; 2016.
7. Varoneckas G, Alonderis A, Podlipskytė A. Miego kokybės sąsajos su psichoemocine būkle ir kardiologine patologija. Vol. 15, Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija = Biological psychiatry and psychopharmacology : LSMU Elgesio medicinos instituto XII-osios metinės konferencijos tezės : [2013 m. balandžio 27 d.]. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas; 2013.
8. Simanauskas K. Paauglių pirminės arterinės hipertenzijos sąsajos su fizine ir psichine sveikata bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais: daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas. Prieiga per eLABa – nacionalinė Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka.; 2013.
9. Kalvinskaitė S. Vyresniojo mokyklinio amžiaus moksleivių miego kokybė ir ją galintys įtakoti veiksniai: bakalauro darbas. Šiauliai: Šiaulių universitetas. Prieiga per eLABa – nacionalinė Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka.; 2011.
28 miego kokybei. Visuomenės Sveik. 2011;2(53):83–92.
11. Vitartaitė I. Studentų fizinio aktyvumo ir miego kokybės sąsajų su sveikatos nusiskundimais tyrimas: bakalauro darbas. Kaunas: Lietuvos sporto universitetas. Prieiga per eLABa – nacionalinė Lietuvos akademinė elektroninė biblioteka.; 2013.
12. Aasm. International Classification of Sleep Disorders: Diagnostic and Coding Manual. (ICSD-2) [Internet]. Diagnostic Coding Manual. 2005. xviii, 297 p. Available from: http://www.esst.org/adds/ICSD.pdf
13. Dinges D, Rogers N BM. Chronic sleep deprivation. In: Kryger MH, Roth T, Dement WC, eds. Princ Pract Sleep Med. 2005;4:67–76.
14. Namen AM, Wymer A, Case D, Haponik EF. Performance of sleep histories in an ambulatory medicine clinic. Impact of simple chart reminders. Chest. 1999;116(6):1558–63.
15. Namen AM, Landry SH, Case LD, McCall W V, Dunagan DP, Haponik EF. Sleep histories are seldom documented on a general medical service. South Med J [Internet]. 2001;94(9):874–9.
Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?cmd=Retrieve&db=PubMed&dopt=Citation&lis t_uids=11592744
16. National Institutes of Health. National Institutes of Health Sleep Disorders Research Plan. US Department of Health and Human Services, National Heart Lung and Blood Institute, National Center on Sleep Disorders Research, Trans-NIH Sleep Research Coordinating Committee, editors. National Institutes of Health. 2011.
17. CDC (Centers for Disease Control and Prevention). Percentage of adults who reported an average of ≤ 6 hours of sleep per 24-hour period, by sex and age group—United States, 1985 and 2004. Morb Mortal Wkly Rep. 2005;54(37):933.
18. Hasler G, Buysse DJ, Klaghofer R, Gamma A, Ajdacic V, Eich D, et al. The association between short sleep duration and obesity in young adults: a 13-year prospective study. Sleep. 2004;27(4):661–6.
19. Taheri S, Lin L, Austin D, Young T, Mignot E. Short sleep duration is associated with reduced leptin, elevated ghrelin, and increased body mass index. PLoS Med. 2004;1:210–7.
20. Gottlieb DJ, Punjabi NM, Newman AB, Resnick HE, Redline S, Baldwin CM, et al. Association of sleep time with diabetes mellitus and impaired glucose tolerance. Arch Intern Med. 2005;165(8):863–7.
21. Turek FW, Joshu C, Kohsaka A, Lin E, Ivanova G, Mcdearmon EL, et al. Obesity and metabolic syndrome in circadian Clock mutant mice. Science (80- ). 2005;308:1043–5.
29 22. Yaggi HK, Concato J, Kernan WN, Lichtman JH, Brass LM, Mohsenin V. Obstructive sleep apnea as a risk factor for stroke and death. N Engl J Med [Internet]. 2005;353(19):2034–41. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16282178
23. Bradley TD, Logan AG, Kimoff RJ, Sériès F, Morrison D, Ferguson K, et al. Continuous positive airway pressure for central sleep apnea and heart failure. N Engl J Med. 2005;353(19):2025–33.
24. Caples SM, Gami AS, Somers VK. Obstructive sleep apnea. Ann Intern Med. 2005;142:187–97. 25. Meier-Ewert HK, Ridker PM, Rifai N, Regan MM, Price NJ, Dinges DF, et al. Effect of sleep
loss on C-Reactive protein, an inflammatory marker of cardiovascular risk. J Am Coll Cardiol. 2004;43(4):678–83.
26. Baldwin Jr DC, Daugherty SR. Sleep deprivation and fatigue in residency training: results of a national survey of first-and second-year residents. Sleep. 2004;27(2):217–23.
27. Strine TW, Chapman DP. Associations of frequent sleep insufficiency with health-related quality of life and health behaviors. Sleep Med. Elsevier; 2005;6(1):23–7.
28. Hasler G, Buysse DJ, Gamma A, Ajdacic V, Eich D, Rössler W, et al. Excessive daytime sleepiness in young adults: a 20-year prospective community study. J Clin Psychiatry. Physicians Postgraduate Press, Inc.; 2005;66(4):1–478.
29. Landrigan CP, Rothschild JM, Cronin JW, Kaushal R, Burdick E, Katz JT, et al. Effect of reducing interns’ work hours on serious medical errors in intensive care units. N Engl J Med. 2004;351(18):1838–48.
30. Van Dongen HPA, Maislin G, Mullington JM, Dinges DF. The cumulative cost of additional wakefulness: dose-response effects on neurobehavioral functions and sleep physiology from chronic sleep restriction and total sleep deprivation. SLEEP-NEW YORK THEN WESTCHESTER-. American Academy of Sleep Medicine; 1999; 2003;26(2):117–29.
31. Belenky G, Wesensten NJ, Thorne DR, Thomas ML, Sing HC, Redmond DP, et al. Patterns of performance degradation and restoration during sleep restriction and subsequent recovery: A sleep dose‐response study. J Sleep Res. Wiley Online Library; 2003;12(1):1–12.
32. Roehrs T, Greenwald M, Roth T. Risk-taking behavior: effects of ethanol, caffeine, and basal sleepiness. SLEEP-NEW YORK THEN WESTCHESTER-. American Academy of Sleep Medicine; 1999; 2004;27(5):887–94.
33. Baldwin CM, Griffith KA, Nieto FJ, O’Connor GT, Walsleben JA, Redline S. The association of sleep-disordered breathing and sleep symptoms with quality of life in the Sleep Heart Health Study. Sleep. 2001;24(1):96–105.
30 34. Backhaus J, Junghanns K, Broocks A, Riemann D, Hohagen F. Test-retest reliability and validity of the Pittsburgh Sleep Quality Index in primary insomnia. J Psychosom Res [Internet].
2002;53(3):737–40. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/entrez/query.fcgi?cmd=Retrieve&db=PubMed&dopt=Citation&lis t_uids=12217446
35. Johns MW. A new method for measuring daytime sleepiness: the Epworth sleepiness scale. Vol. 14, Sleep. 1991. p. 540–5.
36. Johns MW. Sensitivity and specificity of the multiple sleep latency test (MSLT), the maintenance of wakefulness test and the epworth sleepiness scale: failure of the MSLT as a gold standard. J Sleep Res. ENGLAND; 2000 Mar;9(1):5–11.
37. Koffel E. Further validation of the Iowa Sleep Disturbances Inventory. Psychol Assess. 2011;23(3):587–98.
38. Levine DW, Lewis MA, Bowen DJ, Kripke DF, Kaplan RM, Naughton MJ, et al. Reliability and validity of Women’s Health Initiative Insomnia Rating Scale. Psychol Assess [Internet]. 2003;15(2):137–48. Available from: http://doi.apa.org/getdoi.cfm?doi=10.1037/1040-3590.15.2.137
39. Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministras. V-1604 (1) Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos ministro 2000 m. Gegužės 31 d. įsakymo nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose patvirtinimo“ pakeitimo. Vilnius; 40. Lo JC, Leong RLF, Loh K-K, Dijk D-J, Chee MWL. Young Adults’ Sleep Duration on Work
Days: Differences between East and West. Front Neurol [Internet]. Frontiers Media S.A.; 2014 May 28;5:81. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4036075/
41. Steptoe A, Peacey V, Wardle J. Sleep duration and health in young adults. Arch Intern Med. 2006;166(16):1689–92.
42. The National Sleep Foundation. Sleep Health Index 2014. 2014;30.
43. Preišegolavičiūtė E, Leskauskas D, Adomaitienė V. Associations of quality of sleep with lifestyle factors and profile of studies among Lithuanian students. Med. 2010;46(7):482–9. 44. Cates ME, Clark A, Woolley TW, Saunders A. Sleep quality among pharmacy students. Am J
Pharm Educ. American Association of Colleges of Pharmacy; 2015;79(1):1–6.
45. Ayas NT, White DP, Manson JE, Stampfer MJ, Speizer FE, Malhotra A, et al. A prospective study of sleep duration and coronary heart disease in women. Arch Intern Med. 2003;163(2):205–9.
31 from the JACC study, Japan. Sleep. 2004;27(1):51–4.
47. Lockley SW, Cronin JW, Evans EE, Cade BE, Lee CJ, Landrigan CP, et al. Effect of reducing interns’ weekly work hours on sleep and attentional failures. N Engl J Med. 2004;351(18):1829–37.
48. Falvo DR. Medical and psychosocial aspects of chronic illness and disability. Vol. 1, Rehabilitation Psychology. 2005. 572 p.
49. Engstrom CA, Strohl RA, Rose L, Lewandowski L, Stefanek ME. Sleep alterations in cancer patients. Cancer Nurs [Internet]. 1999;22(2):143–8. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10217030
50. Wyatt JK. Delayed sleep phase syndrome: pathophysiology and treatment options. Sleep
[Internet]. 2004;27(6):1195–203. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15532214
51. BaHammam AS. Knowledge and attitude of primary health care physicians towards sleep disorders. Saudi Med J. Saudi Arabia; 2000 Dec;21(12):1164–7.
52. Hassed C, Antoniades J, Jones KM, Rajaratnam S, Kiropolous L, Naughton M, et al. AN EXAMINATION OF AUSTRALIAN GENERAL PRACTITIONERS’ KNOWLEDGE, ATTITUDES AND PRACTICES IN RELATION TO SLEEP DISORDERS. Malaysian Fam Physician Off J Acad Fam Physicians Malaysia [Internet]. Academy of Family Physician of
Malaysia; 2012 Apr 30;7(1):16–23. Available from:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4170451/
53. Kramer NR, Cook TE, Carlisle CC, Corwin RW, Millman RP. The role of the primary care physician in recognizing obstructive sleep apnea. Arch Intern Med. UNITED STATES; 1999 May;159(9):965–8.
54. Ely EW, McCall WV, Haponik EF. Multifactorial obstructive sleep apnea in a patient with Chiari malformation. J Neurol Sci. 1994;126(2):232–6.
55. Harding SM, Berner ES. Developing an action plan for integrating sleep topics into the medical school curriculum. Sleep Breath. 2002;6(4):155–60.
56. Strohl KP, Veasey S, Harding S, Skatrud J, Berger H a, Papp KK, et al. Competency-based goals for sleep and chronobiology in undergraduate medical education. Sleep [Internet]. 2003;26(3):333–6. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12749555
57. Lee KA, Landis C, Chasens ER, Dowling G, Merritt S, Parker KP, et al. Sleep and chronobiology: Recommendations for nursing education. Vol. 52, Nursing Outlook. 2004. p. 126–33.
32 58. Dyas J V., Apekey TA, Tilling M, ??rner R, Middleton H, Siriwardena AN. Patients’ and clinicians' experiences of consultations in primary care for sleep problems and insomnia: A focus group study. Br J Gen Pract. 2010;60(574).
59. Culpepper L. Generalized anxiety disorder in primary care: emerging issues in management and treatment. J Clin Psychiatry. 2002;63 Suppl 8:35–42.
60. Harmat L, Takacs J, Bodizs R. Music improves sleep quality in students. J Adv Nurs. England; 2008 May;62(3):327–35.
61. De Niet G, Tiemens B, Lendemeijer B, Hutschemaekers G. Music-assisted relaxation to improve sleep quality: Meta-analysis. Vol. 65, Journal of Advanced Nursing. 2009. p. 1356–64. 62. Hartescu I, Morgan K, Stevinson CD. Increased physical activity improves sleep and mood outcomes in inactive people with insomnia: A randomized controlled trial. J Sleep Res. 2015;24(5):526–34.
63. Reid KJ, Baron KG, Lu B, Naylor E, Wolfe L, Zee PC. Aerobic exercise improves self-reported sleep and quality of life in older adults with insomnia. Sleep Med. 2010;11(9):934–40.
64. Bootzin RR, Perlis ML. Nonpharmacologic treatments of insomnia. In: Journal of Clinical Psychiatry. 1992. p. 37–41.
65. Becker PM. Pharmacologic and nonpharmacologic treatments of insomnia. Vol. 23, Neurologic Clinics. 2005. p. 1149–63.
66. Arnold RM, Miller M, Mehta RS. Insomnia: nonpharmacologic treatments #104. J Palliat Med [Internet]. 2012;15(2):242–3. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22339329 67. Chang A-M, Aeschbach D, Duffy JF, Czeisler CA. Evening use of light-emitting eReaders
negatively affects sleep, circadian timing, and next-morning alertness. Proc Natl Acad Sci
[Internet]. 2014;112(4):201418490. Available from:
http://www.pnas.org/content/112/4/1232.abstract
68. Tsai HJ, Kuo TBJ, Lee GS, Yang CCH. Efficacy of paced breathing for insomnia: Enhances vagal activity and improves sleep quality. Psychophysiology. 2015;52(3):388–96.
69. Feige B, Gann H, Brueck R, Hornyak M, Litsch S, Hohagen F, et al. Effects of alcohol on polysomnographically recorded sleep in healthy subjects. Alcohol Clin Exp Res. 2006;30(9):1527–37.
70. Arnedt JT, Rohsenow DJ, Almeida AB, Hunt SK, Gokhale M, Gottlieb DJ, et al. Sleep Following Alcohol Intoxication in Healthy, Young Adults: Effects of Sex and Family History of Alcoholism. Alcohol Clin Exp Res. 2011;35(5):870–8.
33 breathing in men and women. J Clin Sleep Med [Internet]. 2007;3(3):265–70. Available from: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17561593
72. Vinson DC, Manning BK, Galliher JM, Dickinson LM, Pace WD, Turner BJ. Alcohol and Sleep Problems in Primary Care Patients: A Report from the AAFP National Research Network. Ann
Fam Med [Internet]. 2010;8(6):484–92. Available from:
http://www.annfammed.org/cgi/content/abstract/8/6/484\nhttp://www.annfammed.org/cgi/conte nt/full/8/6/484
73. Fucito L, O’Malley S, Gueorguieva R, Pearlson G. A longitudinal examination of sleep quantity, perceptions of alcohol’s effects on sleep, and drinking in college students. Alcohol
Clin Exp Res [Internet]. 2015;39:272A. Available from:
http://ovidsp.ovid.com/ovidweb.cgi?T=JS&CSC=Y&NEWS=N&PAGE=fulltext&D=emed13& AN=71902359\nhttp://sfx.ucl.ac.uk/sfx_local?sid=OVID:embase&id=pmid:&id=doi:10.1111%
