Vaikų maitinimo Prienų miesto ir rajono ikimokyklinėse ugdymo įstaigose analizė ir tobulinimas Analysis and improvement of children feeding at pre-school education organizations in Prienai town and district

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Vesta Stankevičienė

Vaikų maitinimo Prienų miesto ir rajono ikimokyklinėse ugdymo

įstaigose analizė ir tobulinimas

Analysis and improvement of children feeding at pre-school education

organizations in Prienai town and district

Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Aistė Kabašinskienė Maisto saugos ir kokybės katedra

2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Vaikų maitinimo Prienų miesto ir rajono ikimokyklinėse ugdymo įstaigose analizė ir tobulinimas“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. 2018-04-30 Vesta Stankevičienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2018-04-30 Vesta Stankevičienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (INSTITUTE)

(aprobacijos data) (katedros (instituto) vedėjo (-os) vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) ______________________________________________________________________________________ 2) _________________________________________________________________________________________

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas,

3

TURINYS

1.1. Ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimo problemos šiuolaikinėje visuomenėje ... 9

1.2. Pagrindiniai ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikos mitybos principai ... 12

1.3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimo organizavimas ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose... …………... 15

1.3.1. Maisto raciono formavimas ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose .. 15

1.3.2.Valgiaraščių sudarymo ypatumai ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose... 19

1.3.3. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų virtuvių higienos reikalavimai ... 23

1.4. Vaikų maitinimo gerinimas ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose... 27

2. TYRIMŲ METODIKA... 30

2.1. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų virtuvių higienos vertinimo metodika... 30

2.1.1. Tyrimų vieta, laikas, trukmė ... 30

2.1.2. Tiriamieji ... ... 30

2.1.3. Tyrimo instrumentas... 31

2.2. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių tėvų apklausos metodika... 33

2.2.1. Tyrimų vieta, laikas, trukmė ... 33

2.2.2 Tiriamieji ... ... 34

2.2.3. Tėvų apklausos instrumentas... 35

2.3. Statistinis duomenų apdorojimas... 35

3. TYRIMŲ REZULTATAI... ... 36

3.1. Prienų miesto ir rajono vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigų virtuvių higienos tyrimo rezultatai... 36

4

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 53

IŠVADOS ... ... ... 55

PASIŪLYMAI ... 57

NAUDOTŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ... 58

5

SANTRAUKA

Vaikų maitinimo Prienų miesto ir rajono ikimokyklinėse ugdymo įstaigose analizė ir tobulinimas Vesta Stankevičienė

Magistro baigiamasis darbas

Darbe nagrinėjama problema – kokia yra ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų maitinimo organizavimo praktika, tiek užtikrinant pilnavertę mitybą, tiek ir reikiamą higieną maitinimo procese. Darbo tikslas – teoriškai pagrindus vaikų maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose sprendimus, įvertinti vaikų maitinimo Prienų miesto ir rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose praktiką, bei apibrėžti tobulinimo galimybes. Siekiant darbo tikslo, atlikti du tyrimai – pagal darbo autorės parengtus tyrimo instrumentus atliktas penkių Prienų miesto ir rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų virtuvės higienos saviįvertinimo tyrimas, bei tų pačių ugdymo įstaigų ugdytinių tėvų (n=101) anketinė apklausa apie jų pasitenkinimą vaikų maitinimu ugdymo įstaigose.

Tyrimo rezultatai atskleidė, jog trims įstaigoms reikia gerinti virtuvės įrangos veikimą, naudoti paviršių užterštumo testus, vienoje netinkamai laikomi maisto produktai. Higienos normos reikalavimų laikymasis, darbuotojų kompetencija higienos srityje vertinama palankiai Esminių skirtumų vertinant Prienų rajono ir Prienų miesto įstaigų bendrus rezultatus, nėra.

Tėvų apklausos rezultatai atskleidė, jog tėvai patenkinti vaikų maitinimo grafiku, kiekiu (80 proc.), skoniu ir maistingumu (60 proc.). Tačiau 40-50 proc. tėvų mano, jog vaikai ne kasdien gauna vertingų baltyminių produktų, vertingų grūdinių kultūrų, 20 proc. – jog ne kasdien gauna šviežių vaisių ir daržovių. 25 proc. tėvų įžvelgia problemą, jog vaikams maistas gaminamas iš galimai nekokybiškų produktų bei jog maiste yra per daug miltų, 35 proc. pastebi per menką produktų įvairovę. 22 proc. tėvų yra nepatenkinti tuo, kiek vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose išgeria gryno vandens. Jaunesnio amžiaus respondentai skeptiškiau vertina miltų kiekį maiste.

6

SUMMARY

Analysis and improvement of children feeding at pre-school education organizations in Prienai town and district

Vesta Stankevičienė Master‘s Thesis

Problem analysed in this master’s thesis – what is the practice in organising children feeding in pre-school organizations, assuring valuable food allowance and also hygienic process of cooking and food supply. The goal of master’s thesis: determining theoretical decisions of children feeding at pre-school organizations, to evaluate practice of children feeding in Prienai town and district’s pre-pre-school organizations, and define possibilities for its improvement. In order to achieve this goal, two empirical l researches were performed: the self-evaluation of school organizations’ kitchen hygiene (five pre-school organizations participated), and the questionnaire survey of children’s parents evaluating their satisfaction with children feeding at the same pre-school organizations (n=101).

The results of research revealed that three researched pre-school organizations should improve functions of their kitchens’ equipment, use tests of surface cleanness, one organisation fails to keep food product according all rules. Ability to assure formal requirement of hygiene norms and employees competence in the sphere of hygiene is satisfactory. There are no significant differences among common results of Prienai town and Prienai district pre-school organizations’ kitchen hygiene.

Results of parents’ survey revealed that parents are in most cases satisfied with children feeding at pre-school organization: 80 per cent are satisfied with feeding timelines, and amount of food, 60 per cent are satisfied with food’s taste and nutrition value. However 40-50 per cent of parents think that children do not get daily valuable cereals and protein products, 550 per cent – that fresh vegetables and fruits are not given daily, 25 per cent think that there might be a problem of poor quality products used for cooking and too much flour in the food, 35 per cent think that variety of food is poor. 22 per cent of parents are not satisfied with amount of fresh water that their children drink at pre-school organizations. Younger parents are more sceptical about the amount of flour in the food.

7

ĮVADAS

Sveikata – tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinės bei dvasinės gerovės būsena. XXI a. pradžioje visame pasaulyje pastebimas spartus ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos pablogėjimas (1). Ypatingai šie pokyčiai pastebimi mokyklinio amžiaus vaikų grupėje. Per pastaruosius dešimtį metų pradinių klasių mokinių funkcinių nukrypimų skaičius padidėjo 85 proc., lėtinių ligų - 84 proc., o vyresnių klasių mokinių atitinkamai 74 ir 40 proc. Šioms neigiamoms tendencijoms didelės įtakos turi netinkama mityba ikimokykliniame ir mokykliniam amžiuje. Opia problema tampa tai, kad ikimokykliniame amžiuje vis daugiau vaikų susiduria su netinkama mityba.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai priklauso padidintai rizikos grupei, susiduriančiai su mineralinių medžiagų deficitu, kurios yra reikalingos stabiliai raidai užtikrinti. Pagrindine to priežastimi tampa nepakankamai subalansuotas maitinimas (2). Naujausi tyrimai leidžia teigti, kad mityba ikimokykliniame amžiuje tiesiogiai įtakoja ir formuoja asmens sveikatą. Kaip teigia N. Strazdienė (3), ,,Tinkamas arba prastas maistinių medžiagų balansas ir koncentracija sukuria žmogaus likusio gyvenimo sveikatos modelį. Ši koncepcija mokslininkų vadinama “metaboliniu programavimu”. Ji reiškia, jog jaunystėje mūsų turimas maisto medžiagų rodiklis lems mūsų sveikatą ir gyvybingumą vyresniame amžiuje”. Todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą namuose ir ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose. Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose didžioji dalis ugdytinių būna didžiąją dienos dalį, maitinami bent tris kartus, neskaitant užkandžių, taigi būtent ikimokyklinio ugdymo tiekiamas maistas sudaro didžiąją dalį šio amžiaus vaikų raciono. Tai lemia, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigų vykdomas maitinimas – tiek mitybos prasme, tiek higienos prasme – yra labai svarbus vaikų sveikatai ir gyvenimo kokybei.

8 finansavimo trūkumas, bet ir nepakankamos žinios, motyvacijos stoka. Todėl labai svarbu analizuoti vaikų maitinimą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ir ieškoti vaikų maitinimo tobulinimo galimybių. Be kita ko, valstybė yra apibrėžusi reikalavimus ikimokyklinio ugdymo įstaigų virtuvės higienai, svarbu, kiek šių reikalavimų yra laikomais praktikoje. Tad darbe nagrinėjama problema – kokia yra ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų maitinimo organizavimo praktika, tiek užtikrinant pilnavertę mitybą, tiek ir reikiamą higieną maitinimo procese.

Darbo tikslas – teoriškai pagrindus vaikų maitinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose sprendimus, įvertinti vaikų maitinimo Prienų miesto ir rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose praktiką, bei apibrėžti tobulinimo galimybes.

Darbo uždaviniai:

1. Teoriškai išanalizuoti vaikų maitinimo ikimokyklinėse ugdymo įstaigose organizavimo ypatumus;

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimo problemos šiuolaikinėje

visuomenėje

Mityba – tai fiziologinis procesas, susijęs su gyvybei būtinų medžiagų priėmimu, perdirbimu bei įsisavinimu (5). Mityba yra reikšminga žmogui įvairiuose amžiaus tarpsniuose, o ypatingai – vaikui augant. Ikimokyklinio amžiaus periodas yra ypatingai svarbus, nes tai intensyvaus vaiko augimo laikotarpis (6). Šiuo laikotarpiu itin intensyviai vystosi vaiko centrinė nervų sistema, skeletas ir raumenų sistema, formuojasi imunitetas, todėl nepaprastai svarbu, kad mityba būtų pilnavertė, tenkinanti vaiko fiziologinius ir augimo poreikius (7). Mityba padeda pagrindą vaiko sveikatai, iš esmės nulemdama šiuos vaiko augimo ir raidos aspektus: harmoningą vaikų augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą (8).

Tinkama mityba, tenkinanti įvairiapusius vaikų mitybos poreikius, turi tokius privalumus ir teikia tokią naudą vaikams (9):

 Lemia kognityvinės funkcijos vystymąsi. To rezultatai - pagerėjusi koncentracija; didesnis protinis aktyvumas, pagerėjusi protinė funkcija, geresni mokymosi rezultatai;

 Didėja fizinis pajėgumas. To rezultatai - didesnis įsitraukimas į fizinio aktyvumo veiklas; didesnis fizinis ištvermingumas, energingumas;

 Teigiamas psichologinis poveikis. To rezultatai - didesnis pasitikėjimas savimi, mažesnis kaltės ir nerimo jausmas, geresni santykiai su aplinkiniais;

 Pagerėjusi fizinė savijauta. To rezultatai - Dažnesnis geros fizinės savijautos pojūtis; geresni organizmo sistemų funkcionavimas; stipresnė imuninė sistema.

Kalbant apie tinkamą ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą, reikia apibrėžti kas tai yra. A. Čeponienė, L. Girdauskienė (8) apibrėžia, jog taisyklinga mityba – tai ,,organizmo aprūpinimas baltymais, riebalais, angliavandeniais, vitaminais ir mineralais atitinkamomis proporcijomis“. Tai, jog ikimokyklinio amžiaus vaiko mityboje yra problemų, galima spręsti iš to, jeigu prastėja šie vaiko raidos aspektai: kaulų vystymasis; endokrininė sistema; atsparumas ligoms.

PSO yra nustačiusi tokius sveikos mitybos principus (5):

10 2) Įvairumas – tai reiškia, jog valgant įvairesnį maistą atsiranda didesnė tikimybė gauti visas organizmui reikalingas medžiagas.

3) Subalansuotumas – tai reiškia, jog užtikrinamas tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.

Deja, bet tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose valstybėse kyla problemų susijusių su ikimokyklinio amžiaus vaikų mityba, ne visada ji yra nuosaiki, įvairi ir subalansuota.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse pavyzdžiui, JAV, labai aktuali yra vaikų nutukimo problema. Žemesnėse socialinėse klasėse nutukimas reiškiasi net ir ikimokyklinio amžiaus vaikų tarpe (1).

Škotijoje atliktų tyrimų duomenimis, nutukimo rizika berniukų tarpe auga kartu su amžiumi, t.y. didžiausią riziką turi vaikai nuo 12 metų, tuo tarpu ikimokyklinio amžiaus vaikams iki 6 metų rizika siekia apie 10 proc. Dar apie 14 proc. Škotijos ikimokyklinio amžiaus vaikų berniukų turi viršsvorio riziką (10). Taigi išsivysčiusiose šalyse net apie 20 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų turi per didelio svorio problemą.

Pastebima, jog nutukimo problema siejasi su nepilnaverte mityba – per dažnu greito maisto vartojimu ikimokykliniame amžiuje, per menku baltymų ir mikroelementų turinčių produktų suvartojimu, per mažai vartojama pilnaverčių pieno produktų, vietoje to vartojami įvairūs pieno desertai, neturintys didesnės maistinės vertės (11). Daugeliu atvejų tai – pačiose šeimose egzistuojanti problema, kai tėvai nesugeba patenkinti savo vaiko pilnavertės mitybos problemų. Tačiau problemų yra ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kurių įvairovė JAV yra didelė, o veiklos reglamentavimas gana silpnas, pasitaiko, jog ikimokyklinio amžiaus vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose pietų gauna sumuštinius (7).

Kitokios problemos pasireiškia besivystančiose šalyse. Pavyzdžiui, Rusijoje atlikti tyrimai rodo, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų mitybai sudaryti aiškūs reikalavimai, nustatantys, kiek baltymų, riebalų, angliavandenių vaikai turi suvartoti, kokios turi būti maisto porcijos. Tačiau ne visada ikimokyklinio ugdymo įstaigose šių rekomendacijų paisoma, pavyzdžiui, būna neužtikrinamas pakankamas baltymų kiekis maiste, nepatiekiama pakankamai mėsos (12).

11

1 pav. Tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų labiausiai paplitusios maistingųjų medžiagų trūkumo formos ir sveikatos būklės sutrikimai (2)

Didelį neigiamą poveikį vaikų sveikatai turi baltymų, polinesočiųjų riebalų trūkumas, kuris gali sąlygoti augimo ir vystymosi sutrikimus, kas itin aktualu ikimokyklinio amžiaus vaikams. Kalcio, geležies, jodo trūkumas lemia vaikų energijos ir aktyvumo sumažėjimą. Kai vaikams trūksta vitaminų- A, C, B1, B2, b karotino, mažėja atsparumas infekcijoms, imunitetas silpsta. Maistinių skaidulų trūkumas lemia žarnyno funkcijų sutrikimą. Suprantama, šios maistinių vertingų medžiagų trūkumo problemos pasireiškia ir tais atvejais, kai vaikai maitinami gausiai, bet netinkami – greitu maistu, pusfabrikačiais, kas kaip minėta, yra rimta problema kai kuriose išsivysčiusiose šalyse (pvz., JAV).

Lietuvoje taip pat susiduriama su ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos problemomis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) reguliariai vykdo patikrinimus ugdymo įstaigose vertindami, kiek vaikų mityba atitinka nustatytus reikalavimus. Tyrimai 2015 m. rodo, jog pagrindinės problemos yra šios (13):

 tiriant patiekalų faktinį kaloringumą, neretai nustatoma mažesnė jų energinė vertė, nei deklaruoja gamintojas. Pernai, patikrinus 85 proc. Lietuvos mokyklų, paaiškėjo, kad net ketvirtadalio visų tirtų patiekalų energinė vertė buvo 38 proc. mažesnė, nei nurodyta valgiaraštyje;

 patiekalai gaminami, nesilaikant receptūrose numatytų produktų kiekių, jie keičiami prastesnės kokybės produktais, taip susidaro nepakankamas patiekalų kaloringumas;

 tik Druskininkų, Telšių ir Alytaus rajono savivaldybės domisi (tam skirtos ir tam tikros lėšos) ir nuolat stebi, ar tikrai į ugdymo įstaigas patenka kokybiškas maistas;

 tik 28 procentai ugdymo įstaigų daržoves perka iš vietos ūkininkų, visos kitos daržovių įsigyja ten, kur pigiausia.

Aktyvumo sumažėjimas Augimo ir vystymosi sutrikimai

Žarnyno funkcijų sutrikimas Atsparumo, infekcijoms ir kt. neigiamiems išoriniams veiksniams, sumažėjimas Ikimokyklinio amžiaus vaikai Kalcio, geležies, jodo trūkumas

Baltymų ir polinesočiųjų riebalų trūkumas

rūgštys

Maistinių skaidulų trūkumas Vitaminų А, С, В1, В2, b karotino

12  Nors yra gerokai supaprastintos pieno, mėsos gaminių ar pieno viešųjų pirkimų sąlygas ugdymo įstaigoms, skatinanti, kad šitų ekologiškų produktų būtų galima įsigyti pas ir ūkininkus, tačiau tik maža dalis ugdymo įstaigų deda pastangas tai daryti.

Taigi apibendrinant galima teigti, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų augimui pilnavertė, subalansuota, nuosaiki, įvairi mityba yra būtina užtikrinant, kad augantis organizmas būtų aprūpintas svarbiomis maistinėmis medžiagomis. Tai svarbu vaiko fizinei, psichinei, psichologinei raidai. Deja, tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse susiduriama su ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos problemomis. Išsivysčiusiose šalyse nereta yra vaikų per didelio svorio problema (galinti apimti apie 20 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų), daug vartojama greito maisto, pusfabrikačių. Ne visada pilnavertė mityba užtikrinama ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nors jose vaikas praleidžia didžiąją dalį dienos laiko ir valgo dažniau negu namie.

1.2. Pagrindiniai ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikos mitybos principai

Sveika ir visavertė mityba daro poveikį fizinei ir protinei žmogaus raidai, darbingumui ir ilgaamžiškumui. Sveika mityba – sveikatos pagrindas. Įvairių mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai turi įtakos sveikatai net 25–30 proc. (14).

Sveika mityba yra apibrėžiama pagal tai, kokie maisto produktai turi būti vartojami, kokiais kiekiais, kokiu periodiškumu maitinantis sveikai. Kai kurių autorių rekomenduojami sveikos mitybos principai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Sveikos mitybos apibrėžimai (sudaryta autorės)

Autorius Sveikos mitybos apibrėžimai A.Sanchez, G. J.

Norman, J. F. Sallis, K. J. Calfas, J. Cella, K. Patrick (2007) (15)

Sveika mityba apibrėžiama kaip masto racionas, kuris yra:  subalansuotas, suderintas,

 pilnavertis,

 nevartojama nevertingų gaminių, kurie turi tik daug kalorijų, bet neturi sveikatai naudingų medžiagų.

L.Dregval, A. Petrauskienė, S. Pelkutė (16)

Sveikos mitybos pagrindas – šviežių vaisių ir daržovių kasdienis vartojimas.

L.Samsonienė,R.

Žilinskienė, M. Baranauskas, R. Stukas (17)

Sveika mityba –tai tausojanti sveikatą mityba.

J. M. Berger, C. Meyer, R. MacLehose, D. Neumark-Sztainer (18)

13 Remiantis lentelėje pateikta medžiaga galima teigti, jog sveikos mitybos samprata siejama su kasdieniu vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų vartojimu, retu saldumynų, vaisvandenių, greito maisto vartojimu, subalansuotumu, reikiamo kalorijų kiekio gavimu, balansu tarp angliavandenių, baltymų ir riebalų. Be to, maistas turi būti vartojamas reguliariai (nepraleidžiami atskiri dienos valgymai), kiek įmanoma vienodesniu režimu kasdien - tai ypač svarbu vaikams.

Sveika mityba grindžiama tam tikrais principais. Remiantis ankstesniais tyrimais (19; 20; 21), baziniais sveikos mitybos principais galima laikyti šiuos tris: subalansavimas; įvairumas; saikingumas.

Mokslinėje literatūroje aptinkamas detalesnis vaikų sveikos mitybos principų identifikavimas.

2 lentelė. Vaikų sveikos mitybos principai (sudaryta autorės)

M. A. Ihmels, J. C. Eisenmann, E. E. Myers, 2009 (22) L. Škėmienė, R. Ustinavičienė, R. Radišauskas, J. Kirvaitienė, R. Lažauskas, S. Sabonaitytė, 2009 (14) V. Grabauskas, J. Petkevičienė, J. Klumbienė, V. Vaisvalavičius. 2003 (23)  Pusryčių valgymas;  Angliavandenių, baltymų, riebalų balansas;  Maistingų, vitaminingų produktų pasirinkimas;  Neperdirbtų produktų pasirinkimas;  Užkandžių kaloringumo kontrolė.  Būtinai valgomi pusryčiai, pusryčiams valgomi energijos suteikiantys vertingi produktai;  Laikomasi mitybos režimo, t.y. valgoma reguliariai;

 Kasdien vartojamos daržovės ir vaisiai;  Kasdien vartojami

naudingi produktai, košės, rupi duona;  Vartojama pakankamai

baltymų.

 Kasdienis reguliarus grūdinių kultūrų, košių vartojimas;

 Žuvies vartojimas;

 Šviežių daržovių kasdieninis vartojimas;  Šviežių vaisių kasdienis vartojimas;  Maisto subalansavimas, kad būtų

gaunamas reikiamas kalorijų kiekis, santykis tarp baltymų, riebalų ir angliavandenių, mineralai ir vitaminai;  Labai retas saldumynų vartojimas;  Retai vartojama arba nevartojama

gaiviųjų gėrimų, ypač su anglies dvideginiu;

 Vartojamas kuo šviežesnis maistas.

14

3 lentelė. Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikos mitybos principai (24)

Principas Charakteristika

Energinė vertė Energetinė vertė turi atitikti vaiko amžių. Pusryčiai turėtų sudaryti 25 proc. paros energetinės vertės normos, pietūs - 40 proc., pavakariai - 10 proc., vakarienė - 25 proc.

Maitinimo režimas Maitinimo režimas turėtų būti pastovus, ne mažiau kaip 4 kartus per parą, užtikrinamos higienos normos.

Mitybos

subalansavimas

Visi mitybos veiksniai turi būti subalansuoti.

Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai sparčiai auga, jiems labai svarbu gauti reikiamą kiekį energijos. Rekomenduojamas energijos kiekis, kurį vaikas turėtų gauti su maistu, pateiktas 2 paveiksle. 65 25 10 0 10 20 30 40 50 60 70 55-70 % 25-30 % 10-15 %

Dalis racione, proc.

Angliavandenių Riebalų Baltymų

2 pav. Angliavandenių, riebalų ir baltymų santykis ikimokyklinio amžiaus vaikų racione, proc. (23)

Angliavandenių, riebalų ir baltymų santykis ikimokyklinio amžiaus vaikų racione turėtų pasiskirstyti sekančiai: 4:1:1.

15

1.3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimo organizavimas ikimokyklinėse

vaikų ugdymo įstaigose

1.3.1. Maisto raciono formavimas ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose

Ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimas yra pagrindinis veiksnys lemiantis pilnavertišką vaiko vystymąsi. Teisingai sudarytas maisto racionas užtikrina normalų organizmo funkcionavimą viso tolimesnio gyvenimo eigoje (25). Teisingas maisto racionas užtikrina ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos stiprinimą, suteikia fizinių ir dvasinių jėgų (21). Ikimokyklinio amžiaus vaikas turi gauti tokį maitinimą, kuris pilnai užtikrintų reikiamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų normą. Tinkama vaikų mityba yra tokia, kai valgoma daug vaisių ir daržovių, nemaltų grūdų patiekalų, daug augalinių baltymų turinčių pupelių ar kitų ankštinių kultūrų, liesos mėsos, žuvies, paukštienos, mažai cukraus ir druskos (26).

Ikimokyklinio amžiaus vaikų maisto racionas ikimokyklinėse įstaigose formuojamas vadovaujantis sveikos mitybos piramide, kuri 2011 m. buvo patobulinta JAV žemdirbystės ministerijos įtraukiant fizinio aktyvumo elementą (3 pav.).

16 Fizinio aktyvumo įtraukimas šioje piramidėje rodo, kad šiandiena suvokiama, jog sveika mityba turi būti suderinta su vaikų fiziniu aktyvumu (27). Pagal šią piramidę, fiziškai aktyvių vaikų valgiaraščio pagrindą turi sudaryti grūdinių kultūrų, daržovių patiekalai, pieno produktai. Vaisiai, mėsa ir kiti baltymai (pupelės) turi sudaryti mažesnę dalį suvartojamo maisto.

Maistas ikimokyklinio amžiaus vaiko organizmui turi būti ,,medžiaga“ augimui, nuo to tiesiogiai priklauso ikimokyklinio amžiaus vaiko vystymasis. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys ikimokyklinio amžiaus vaikų racione yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės medžiagos (4 lentelė). Ypatingą reikšmę turi baltymai, nes jie yra statybinė medžiaga audiniams ir organams. Siekiant užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų sveiką mitybą jos pagrindą turėtų sudaryti augalinės kilmės baltymai, t.y. neriebūs ir nesaldūs duonos, grūdų, kruopų gaminiai. Šios grupės maisto produktai teikia organizmui energiją bei yra pagrindinis maistinių skaidulų šaltinis. Be to grūdų baltymai turi visas esmines amino rūgštis, bet jų yra mažiau nei gyvūniniuose baltymuose. Šį trūkumą reikia kompensuoti gyvūniniais maisto produktais. Grūdinėse kultūrose yra mineralinių medžiagų, mikroelementų (Na, K, Ca, Mg, P, Fe) bei vitaminų (B grupės, PP). Šios grupės produktų kasdien reikia suvalgyti 6 - 11 porcijų. Vieną porciją sudaro: 1 riekutė duonos, ½ stiklinės makaronų, ryžių, dribsnių ar kitos košės (28). Duona teikia apie 600–900 kcal energijos per parą. Todėl nuo 1/4 iki 1/3 visos gyvybiškai reikalingos energijos žmogus gauna su duona ir jos gaminiais.

4 lentelė. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys ikimokyklinio amžiaus vaikų racione (29; 30)

Dalys Charakteristika Gaunami su šiais maisto produktais Baltymai: maistinė

medžiaga, būtina organizmo ląstelių statybai.

Baltymai sudaryti iš dviejų tipų aminorūgščių:

 „nepakeičiamosios“ aminorūgštys - nesintetinamos organizme ir turi būti gaunamos su maistu;

 „pakeičiamosios“ aminorūgštys - jos gali būti sintetinamos, esant kitų su maistu gautų aminorūgščių pertekliui).

 gyvūninės kilmės: mėsa, žuvis, jūros produktai, vištiena, kiaušiniai, pienas ir jo produktai;

 augalinės kilmės: grūdai, sėklos ir riešutai, ankštinės daržovės), kilmės maistu. Riebalai Gerieji riebalai yra nesočiosios

riebiosios rūgštys, mononesočiosios, omega 3, omega 6. Šaltiniai: gurklių, nakvišų ir juodųjų serbentų sėklų aliejai. Blogieji riebalai: sočiosios riebiosios rūgštys; prisotintieji riebalai; transriebalai.

Mononesočiosios: riešutai, alyvuogių, rapsų, migdolų aliejus);

Polinesočiosios: kukurūzų, saulėgražų ir sojos aliejai;

17 4 lentelės tęsinys Dalys Charakteristika Gaunami su šiais maisto produktais Angliavandeniai -

pagrindinis organizmo energijos šaltinis.

Paprastieji angliavandeniai - suteikia greitą energijos padidėjimą; Sudėtiniai - suteikia lėtą energijos padidėjimą.

Angliavandeniai gaunami su augaliniu maistu, išskyrus laktozę – pieno cukrų, kuris gaunamas tik su pienu.

Vitaminai - tai medžiaga, kuri būtina procesų, vykstančių audiniuose normaliai eigai. Vitaminų organizmas pats negamina – jų vaikas turi gauti su maistu. Augančiam vaikui - būtini vitaminai ir mineralinės medžiagos.

Mineralinės medžiagos yra ,,cheminiai elementai, kurie yra ne tik pagrindinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis, bet ir vienas svarbiausių organizmo gyvybinių funkcijų palaikymo šaltinių. Mineralinės medžiagos labai svarbios nervų, raumenų sistemai, vidaus sekrecijos liaukų veiklai, kraujo krešėjimui, virškinimo sulčių susidarymui“ (33).

Duonoje esančias maisto medžiagas lengvai įsisavina žmogaus organizmas (baltymus– 75–92 proc., angliavandenius – 93–98 proc.), o vitaminai tešlos susidarymo procese ir kepant duoną išlieka. Ypač maistinga duona su grūdais, sėlenomis, duona su džiovintais vaisiais, su saulėgrąžomis, su moliūgų sėklomis, su sezamo sėklomis, labai rupių miltų duona, taip pat kviečių ar kitokių javų grūdų sėlenos (14).

Gyvūninės kilmės baltymai taip pat labai svarbūs ikimokyklinio amžiaus vaikams, mėsa, paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, kiaušiniai, riešutai daugiausiai gyvulinės kilmės produktai. Juose gausu žmogaus organizmui būtinų maisto medžiagų, baltymų, riebalų, nepakeičiamų amino rūgščių, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, mineralinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų, kitų biologiškai svarbių junginių. Didžiausią biologinę reikšmę turi mėsos baltymai, nes juose yra visų žmogui būtinų aminorūgščių. Kasdien iš šios grupės rekomenduojama suvalgyti 2 – 3 porcijas. Vieną porciją sudaro: 60- 100 g liesos mėsos; 60-100 g vištienos ar žuvies; vienas kiaušinis; 1/2 stiklinės virtų pupelių; 2 šaukštai žemės riešutų (14).

18 Daržovės mitybai labai svarbios, jose yra daug mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpstančių vitaminų, ypač vitamino C ir karotinų, organinių rūgščių. Daržovės – skaidulinių medžiagų šaltinis. Pakankamas daržovių ir vaisių vartojimas apsaugo nuo daugelio lėtinių ligų (31). Tirtas vaisių ir daržovių vartojimo ryšys su sveikata tarp Kretos (Graikija) medicinos universiteto studentų ir nustatyta, jog vaisių ir daržovių vartojimas buvo tiesiogiai susijęs su maistinių skaidulų, kalcio, magnio, kalio, folio rūgšties ir vitaminų įsisavinimu ir atvirkščiai, susijęs su trans– riebalų rūgščių ir cholesterolio įsotinimu. Vaisiai ir daržovės turi antioksidantų ir polifenolių, kurie apsaugo skrandžio epitelį nuo uždegimo, sukelto Helicobacter pylori infekcijos, arba slopina endogeninių kancerogenų nitrozaminų susidarymą skrandyje (14). Jeigu jau nuo vaikystės būtų vartojama pakankamai šviežių daržovių ir vaisių, tai lėtinių neinfekcinių ligų rizika būtų mažesnė.

Daržovės stimuliuoja virškinimą, skatindamos visų virškinimo liaukų sekrecinę funkciją. Be to daržovėse gausu maistinių skaidulų. Daržovių reikia 3 - 5 porcijų per dieną. Vieną porciją sudaro: 3/4 stiklinės daržovių sulčių, 1/2 stiklinės šviežių, 1/2 stiklinės virtų , 1 stiklinė šviežių lapinių daržovių, viena vidutinio dydžio bulvė. Vaisiuose yra gausu maistinių skaidulų, C, P, B grupės vitaminų, provitamino A - karotino, mineralinių druskų (ypač kalio), įvairių mikroelementų. Vaisiai stiprina atsparumą infekcijoms ir stresui. Per dieną reikia suvalgyti 2 – 4 porcijas šios grupės vaisių. Viena produktų porcija – tai vienas vidutinio dydžio vaisius (obuolys ar apelsinas); ½ puoduko susmulkintų vaisių arba uogų; 3/4 puoduko grynų vaisių sulčių; 1/4 kg džiovintų vaisių (28).

Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai nemėgsta sėdėti, jie nuolatos yra judėjime: daug lanksto, šokinėja, tai organizmui reikia daug energijos. Pagrindiniu energijos šaltiniu yra angliavandeniai ir riebalai. Angliavandeniai į vaikų organizmą patenka vartojant cukrų, medų, uogas, daržoves. Paminėti paprastieji angliavandeniai greitai įsisavinami ikimokyklinio amžiaus vaikų organizmo. Gyvulinės ir augalinės kilmės sviestas, pienas ir jo produktai, mėsa, žuvis aprūpina vaiko organizmą riebalais (30). Negalima leisti, kad į vaiko organizmą patektų per didelis kiekis riebalų ir angliavandenių, nes tai sutrikdys medžiagų apykaitą. Ikimokyklinio amžiaus vaikų racione turėtų būti labai saikingai naudojami tokie maisto produktai kaip aliejus, kremas, sviestas, margarinas, cukrus, saldūs gėrimai ir desertas, saldainiai (20).

19 Apibendrinant ikimokyklinio amžiaus vaiko savaitinį maitinimo racioną ikimokyklinėse įstaigose, jį turėtų sudaryti tokie pagrindiniai maisto produktai (4 pav.).

4 pav. Ikimokyklinio amžiaus vaiko savaitinis maitinimo racionas ikimokyklinėse įstaigose (sudaryta autorės remiantis 24)

Pagrindinės maisto sudedamosios dalys ikimokyklinio amžiaus vaikų racione yra šios: baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės medžiagos. Savaitinis maitinimo racionas ikimokyklinėse įstaigose turėtų būti sudarytas iš šių maisto produktų raciono: pienas, pieno produktai, mėsa/žuvis, paukštiena /kiaušiniai, kepenys (jautienos ir kiaulienos), ankštiniai, grūdai, duona, avižiniai dribsniai, daržovės, vaisiai, žolės ir razinos.

1.3.2. Valgiaraščių sudarymo ypatumai ikimokyklinėse ugdymo įstaigose

Siekiant užtikrinti ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą ikimokyklinio ugdymo įstaigose būtina tobulinti maitinimo racioną. Keliami tokie pagrindiniai reikalavimai ikimokyklinio ugdymo įstaigos ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybos racionui (25; 20; 33):

 raciono sudedamosiomis dalimis turi būti optimali kiekybinė ir kokybinė maitinimo struktūra;  garantuotas maisto saugumas;

 technologinis ir kulinarinis maisto produktų apdirbimas atliekamas atsižvelgiant į maitinimo režimo pagrįstumą.

20 Labai svarbu, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų mityboje būtų suderintas maisto kaloringumas atsižvelgiant į tai kiek kartų vaikas valgo (34). Šiuo klausimu skirtingų autorių nuomonės išsiskiria. A. Čeponienė, L. Girdauskienė (2013) (8) nurodo, kad energija, gaunama su maistu turi būti suskirstyta taip:

5 lentelė. Maitinės energijos subalansuotumas ikimokyklinio amžiaus vaikų valgiaraštyje (8)

Maitinimas Proc. Pusryčiai 25 – 35 proc. Priešpiečiai 5 – 10 proc. Pietūs 30 – 35 proc. Pavakariai 5 - 10 proc. Vakarienė 15 – 20 proc.

JAV išskiriamos tokios maisto kaloringumo suderinimo normos (30) (5 pav.).

25

35 15

25

Pusrčiai Pietūs Pavakariai Vakarienė

5 pav. Maisto kaloringumo suderinimas, proc. (30)

21

6 lentelė. Ikimokyklinio amžiaus vaikų maisto kaloringumo normos atsižvelgiant į vaikų praleidžiamą laiką ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, proc. (35)

Kriterijai Pusryčiai Antri

pusryčiai Pietūs Pavakariai Vakarienė vakarienė Antra Paros norma 20-25 5 30-35 10-15 20-25 5 Vaikai praleidžiantys ikimokyklinio ugdymo įstaigoje 8 – 10 valandų 20-25 5 30-35 10-15 -- -- Vaikai praleidžiantys ikimokyklinio ugdymo įstaigoje 12 valandų 20-25 5 30-35 30-35 -- --

Dienos eigoje nukrypimas nuo maisto kaloringumo normų gali sudaryti +/- 5 proc., tačiau tik su ta sąlyga, kad bendras savaitinis maisto suvartojimas atitiks nustatytas kalorijų normas.

Remiantis šiomis rekomendacijomis sudaromas ikimokyklinio ugdymo įstaigos valgiaraštis (6 pav.).

6 pav. Valgiaraščio sudarymo procesas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (2)

Valgiaraščio sudarymo procese pirmiausiai sudaromas preliminarus valgiaraštis, tuomet rengiamos technologinės kortelės. Technologinės kortelės rengiamos griežtai pagal receptūrinių patiekalų rinkinį ir nustatytus reikalavimus ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimui. Išanalizavus mokslinius šaltinius (25; 24; 32) galima teigti, jog juose išskiriami tokie reikalavimai rengiant ikimokyklinio amžiaus vaikų valgiaraštį:

 ikimokyklinio amžiaus vaikų paros maisto racione baltymai turi sudaryti 12-15 proc., riebalai- 30-32 proc. ir angliavandeniai - 55-58 proc.;

22  sūris, varškė, kiaušiniai turi būti vartojami ne rečiau kaip 2 – 3 kartus per savaitę;

 esant didelės fizinėms ir protinėms apkrovoms turi būti padidinamas vitaminų ir mikroelementų kiekis, dėl jų trūkumo gali susilpnėti dėmesys, atmintis, sutrikti augimo procesas, padidėti susirgimų skaičius. Todėl ikimokyklinio amžiaus vaikai turi vartoti daug daržovių ir vaisių;

 rengiant valgiaraštį turi būti atsižvelgiama į patiekalų įvairovę, turėtų būti siekiama, kad vaikai kiekvieną savaitės dieną gautų skirtingus patiekalus;

 į ikimokyklinio amžiaus vaikų kasdieninį maisto racioną reikia įtraukti mėsą, pieną, sviestą, ruginę ir kviečių duoną. Žuvį, kiaušinius, sūrį, varškę, raugintus pieno produktus siūloma įtraukti kartą per 2 - 3 dienas;

 A. teigia, kad ,,Vaikai turi valgyti reguliariai 4-5 kartus per dieną, pertraukos tarp valgių neturi būti ilgesnės nei 3-4 valandos“ (8).

Kadangi visi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai sparčiai auga, jiems svarbu pilnavertiškai maitintis visą dieną. Klaidinga manyti, jog vaikas, jei jis nenori, gali nevalgyti pusryčių, ar silpniau valgyti per pietus. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje turi būti užtikrintas pilnavertis vaikų maitinimas (32).

Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigoje valgiaraštį turi sudaryti gyvulinės ir augalinės kilmės produktai. Valgiaraštis turi būti įvairus - tai pagrindinė pilnavertiško maitinimosi sąlyga. Visi maisto produktai turi būti naudingi ikimokyklinio amžiaus vaikų organizmui, be žalingų priedų, ligas sukeliančių mikroorganizmų (35). Išskiriami tokie ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimo reikalavimai (7 lentelė).

7 lentelė. Ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimo reikalavimai ir rekomendacijos (35)

Maitinimas Reikalavimai/ rekomendacijos

Pusryčiai Ypatingas dėmesys turi būti ikimokyklinio amžiaus vaikų pusryčiams, kuriuos turi sudaryti užkandis, karštas patiekalas ir karštas gėrimas, rekomenduojama įtraukti vaisius ir daržoves.

Pietūs Pietus turi sudaryti užkandis, primas ir antras patiekalai. Pagrindinis karštas patiekalas iš mėsos, žuvies ar paukštienos. Saldus patiekalas. Kaip užkandį siūloma naudoti papjaustytas daržoves, salotas iš agurkų, pomidorų, šviežių ar raugintų kopūstų, morkų, moliūgų ir t.t. Siekiant pagerinti skonį į salotas gali būti dedami švieži ar džiovinti vaisiai: obuoliai, slyvos, razinos ir riešutai.

Pavakariai Pavakariais į meniu rekomenduojama įtraukti gėrimą (pieną, sultys, kisielių ir t.t.) su bandele ar konditerijos gaminiu be kremo.

23 Pusryčiams ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikams dažniausiai duodama apkepėlė, pieniškos košės, omletas, salotos. Taip pat pusryčiams duodamas šiltas gėrimas (arbata, kompotas) ir sumuštinis su sūriu ir sviestu. Pieniška košė gali būti su grikiais, ryžiais, avižinė, manų. Pietums ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikams duodama sriuba, tai gali būti barščiai, žirnių sriuba, vermišelių, grikių, daržovių sriubos. Plačiausiai paplitę mėsos patiekalai pietums yra kotletai, dešrelės, taip pat įvairiausi žuvies patiekalai. Į pietų menių būtinai turi būti įtrauktos daržovių salotos arba šviežios daržovės. Pavakariais vaikams dažniausiai duodamas pienas arba kefyras su sumuštiniu, bandele, sausainiais (24).

Organizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą nerekomenduojama karštų patiekalų keisti pašildomais patiekalais vartotojiškoje taroje. Toks sprendimas galimas tik išimtinais atvejais. Vaikams iki trijų metų dienos baltymų norma turtų sudaryti 53 g., riebalų taip pat 53 g., angliavandenių - 212 g. Vyresnio amžiaus ikimokyklinio amžiaus vaikams normos yra didinamos: baltymų - 68 g., riebalų - 68 g., angliavandenių - 272 g. Kai kuriose ikimokyklinėse įstaigose yra nustatomos maisto produktų normos, kurias turi gauti vaikai. Pavyzdžiui duonos suvartojimo norma vaikui iki 6 m. lygi 170 g. iš jų baltos duonos – 110 g. Kiekvieną dieną darželyje vaikas turi valgyti šviežias daržoves ir vaisius (žalius arba džiovintus). Vaiko iki 6 m. maisto racionas numato – 220 g. bulvių, 50 g. žuvies, 100 g. mėsos (24). Sveika mityba darželyje numato kasdieninį kiaušinių, sūrio, grietinės, pieno vartojimą (30).

Valgiaraščių sudarymo ypatumai ikimokyklinio ugdymo įstaigose atskleidžia, kad raciono sudedamosiomis dalimis turi būti optimali kiekybinė ir kokybinė maitinimo struktūra; garantuotas maisto saugumas; technologinis ir kulinarinis maisto produktų apdirbimas atliekamas atsižvelgiant į maitinimo režimo pagrįstumą. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mityboje turi būti subalansuota maitinė energija. Valgiaraščio sudarymo procesas apima šiuos etapus: sudaromas preliminarus valgiaraštis, parengiamos technologinės kortelės, įgyvendinamas valgiaraščio parengimas, atliekamas valgiaraščio patikrinimas ir tobulinimas, vykdoma valgiaraščio užtikrinimo kontrolė. Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigoje valgiaraštį turi sudaryti gyvulinės ir augalinės kilmės produktai. Valgiaraštis turi būti įvairus - tai pagrindinė pilnavertiško maitinimosi sąlyga. Visi maisto produktai turi būti naudingi ikimokyklinio amžiaus vaikų organizmui, be žalingų priedų, ligas sukeliančių mikroorganizmų.

1.3.3. Ikimokyklinių ugdymo įstaigų virtuvių higienos reikalavimai

24 Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų virtuvės higienos reikalavimai numatyti higienos normoje HN 75:21010 ,,Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu nr. 2010 m. balandžio 22 d. Nr. V-313 (36), patvirtintais reikalavimais:

 Turi veikti virtuvės, kuriose ruošiamas šiltas maistas (86 str.).

 Maisto produktų tiekimas, maisto tvarkymo vietos įrengimas ir maisto tvarkymas turi atitikti šių teisės aktų reikalavimus: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 110-4023); Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. B1-527 „Dėl Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 123- 4693) (87-88 str.).;

 Vaikų maitinimo valgiaraščiai turi būti sudaromi pagal rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams, atsižvelgiant į vaikų ugdymo trukmę per parą. Maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus bei taisykles (88 str.).

 Vaikų maitinimui neturi būti vartojami: subproduktai (inkstai, kepenys, smegenys, plaučiai); grybai; sultinių koncentratai; saldainiai, konditerijos gaminiai su kremu ir (ar) šokoladu; nealkoholiniai gėrimai su maisto priedais (dažikliais, konservantais, saldikliais); gazuoti gėrimai; bulvių traškučiai ir kiti riebaluose virti gaminiai; žuvies konservai; nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; žlėgtainiai; šaltiena; genetiškai modifikuotas maistas ar genetiškai modifikuotų sudedamųjų dalių turintys produktai; daug riebalų (daugiau nei 21 g/100 g), sočiųjų riebalų rūgščių (daugiau nei 6 g/100 g), cukraus (daugiau nei 18 g/100 g) ar druskos (daugiau nei 2,4 g/100 g) turintys produktai (mėsos produktai, konditerijos gaminiai) (89 str.).

 Draudžiama naudoti susidėvėjusius, įskilusius, apdaužytais kraštais indus ir aliumininius įrankius (92 str.).

 Maisto atliekos turi būti surenkamos į specialiai tam skirtą ir paženklintą kibirą ar kitą talpyklą. Po kiekvieno maitinimo atliekos išnešamos iš grupės patalpų. Kasdien, pašalinus atliekas, talpyklos turi būti išplaunamos (93 str.).

 Virtuvės patalpose turi būti nuolat tiekiamas karštas ir šaltas vanduo (65 str.),

 Virtuvės patalpose turi būti įrengta tokia oro ištraukimo sistema, kuri apribotų garų, kvapų sklidimą į gretimas patalpas, virtuvėje turi būti atskiras traukos kanalas (63 str.).

25 o vaikai iki 1 metų maitinami pagal individualius valgiaraščius, suderintus su tėvais pagal pateiktas gydytojo rekomendacijas. Valgiaraštyje turi būti nurodytos kiekvieno vaiko maitinimo valandos, motinos pieno ar adaptuotų pieno mišinių, kito maisto kiekiai;

o turi būti pildomas ir saugomas grupėje kiekvieno vaiko mitybos lapas, kuriame iš karto po maitinimo užrašomas suvalgyto kiekvienos rūšies maisto kiekis;

o sausieji mišiniai ruošiami pagal gamintojo instrukciją grupės virtuvėlėje prieš pat maitinimą;

o motinos pienas gali būti atnešamas šviežias ar užšaldytas vieno maitinimo porcijomis maistui laikyti skirtuose induose, jis atnešamas tos dienos maitinimui ir laikomas šaldytuve 4– 5 oC temperatūroje; šaldytas motinos pienas atšildomas kambario temperatūroje, šilto vandens vonelėje arba kūdikių maisto šildytuve. Draudžiama motinos pieną atšildyti mikrobangų krosnelėje ar verdančio vandens vonelėje. Atšildyto motinos pieno negalima pakartotinai užšaldyti; indai su atneštu motinos pienu turi būti paženklinti, užrašant pieno nutraukimo laiką ir vaiko vardą, pavardę.

 Kai ugdomi –7 m. amžiaus vaikai (91 str.):

o vaikai turi būti maitinami ne rečiau kaip kas 3,5–4 val. pagal valgiaraščius, patvirtintus įstaigos vadovo ir suderintus su teritorine visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga. Sudaromi atskiri 10 dienų valgiaraščiai 1–3 ir 4–7 m. amžiaus vaikams;

o pusryčiams vaikas turi gauti 20–25 proc., pietums – 35–40 proc., pavakariams ar priešpiečiams – 10–15 proc. (gali būti organizuojami abu maitinimai, tada jų bendras kaloringumas turi sudaryti 10–15 proc.), vakarienei – 20–25 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo, jei tokie maitinimai yra valgiaraščiuose;

o jeigu vaikai įstaigoje nemaitinami, turi būti sudaryta galimybė atsigerti geriamojo vandens.

Remiantis užsienio šalyse atliktuose ikimokyklinio ugdymo įstaigų higienos ir vaikų mitybos kokybės tyrimuose taikytomis metodikomis galima įvardinti ir papildomų kriterijų vertinant ikimokyklinių įstaigų virtuvių higieną.

Remiantis X. Chen (2013) (36) įvardintais kriterijais, ir Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų virtuvių higiena galėtų būti įvertinama įvedant ir tokius kriterijus:

26  ar reguliariai vykdomas darbuotojų žinių sanitarijos srityje įvertinimas, tobulinimas;

 ar maistas šildomas

 kaip saugojami maisto produktai – atvirai ar uždaruose induose;  ar ant visų maisto produktų yra galiojimo datos;

 kokiu atstumu saugomi greitai gendantys maisto produktai reikalingi terminio apdorojimo (mėsa, kiaušiniai, žuvis ir pan.), nuo maisto produktų, kuriems terminis apdorojimas nereikalingas (vaisų daržovių, pieno produktų);

 kur laikomi maisto produktai – ant grindų ar ant baldinių paviršių;  kaip dažnai valomos spintelės, šaldytuvai virtuvėje;

 kaip dažnai valomi paviršiai, grindys virtuvėje;

 kokiu būdu plaunami indai, maisto ruošimo indai ir įrankiai;  ar visa virtuvės įranga veikia; kaip greitai sutaisoma jeigu sugenda;

 ką virtuvės darbuotojai vilki ruošdami maistą: švarius specialius drabužius; galvos dangalus, pirštines, nusisega papuošalus;

 rankų plovimo virtuvėje įranga: kietas ar skystas muilas, visada yra karšto vandens, rankų džiovintuvas, vienkartiniai rankšluosčiai;

 indai plaunami: indaplovėje ar rankomis;  ar naudojamas maisto termometras;

 ar naudojami paviršių užterštumo testavimo priemonės.

Remiantis VMVT reikalavimais maistą ruošiančioms įstaigoms, reikia vertinti ir tokius aspektus (38):

 ar visi darbuotojai yra pasitikrinę sveikatą, išklausę privalomą higienos įgūdžių mokymo kursą ir turėti tai patvirtinančius dokumentus: Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, taip pat asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą, forma Nr. 048/a) su gydytojo žyma „leista dirbti“;

 ar virtuvės patalpose nesikaupia nešvarumai, neauga pelėsiai, nesusidaro garų kondensatas, neišsiskiria nuodingų medžiagų ar pašalinių dalelių bei kitų teršalų, kurie galėtų patekti į maistą;

 ar sienos, lubos, grindys, durys, langai pagaminti iš netoksiškų, drėgmei nelaidžių medžiagų, lengvai plaunami;

 ar įrengtas natūralus, dirbtinis arba mišrus apšvietimas;

27  ar įrengta nuotekų surinkimo sistema;

 ar visi paviršiai, kurie tiesiogiai gali liestis su maistu, yra iš lygių, plaunamų, korozijai atsparių medžiagų, švarūs, lengvai valomi, ir, jei būtina, dezinfekuojami;

 ar valymo ir dezinfekavimo priemonės nėra laikomos tose pačiose patalpose, kur tvarkomas maistas.

Siekiant įvertinti, koks yra virtuvių higienos reikalavimų laikymosi poveikis vaikų sveikatai, naudinga užduoti tokius klausimus (37):

 ar per pastarąsias dvi savaites darželio grupėse buvo vaikų turėjusių gastroentologinių infekcijų požymių (pykinimas, vėmimas, diarėja su arba be karščiavimo);

 ar per pastarąsias dvi savaites darbuotojų tarpe buvo turėjusiųjų gastroentologinių infekcijų požymių (pykinimas, vėmimas, diarėja su arba be karščiavimo).

Taigi apibendrinant galima teigti, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigų virtuvės higienai reikalavimai Lietuvoje nustatyti higienos norma, joje suformuoti reikalavimai dėl patalpų įvertinimo, priežiūros, maitinimo įrankių ir indų priežiūros, atliekų tvarkymo. Kituose šaltiniuose galima aptikti ir didesnių reikalavimų ikimokyklinio ugdymo įstaigų virtuvės higienai, pavyzdžiui, dėl maisto produktų laikymo vietos ir tvarkos, indų, virtuvės paviršių tvarkymo reikalavimų, darbuotojų apmokymo. Daroma išvada, jog didesnių reikalavimų taikymasis turėtų naudą ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenei, ugdomiems vaikams, nes sumažėtų netinkamo maisto paruošimo, prastos higienos atvejų, tuo būtų labiau apsaugoja ugdomųjų vaikų sveikata.

1.4. Vaikų maitinimo gerinimas ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose

28 kokybišką, jų amžiui tinkamą maistą (41; 42). Atlikta problemos analizė leidžia teigti, kad šiandiena ES ir Lietuvoje ikimokyklinės ugdymo įstaigos susiduria su sunkumais užtikrinant ikimokyklinio amžiaus vaikų sveiką mitybą. Siekiant gerinti ikimokyklinio amžiaus vaikų sveiką mitybą ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pateikiami tokie gerinimo sprendimai:

1. Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikos mitybos organizavimo kompetencijos ugdymas: šiandiena yra labai daug bendros informacijos apie sveiką mitybą, tačiau ikimokyklinio amžiaus vaikų sveika mityba pasižymi savita specifika, kuri skiriasi nuo mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunimo mitybos subtilybių. Todėl ikimokyklinės ugdymo įstaigų darbuotojai susiduria su reikiamų žinių trūkumu, kuris apsunkina galimybes formuojant valgiaraščius pagal sveikos mitybos principus. Šios problemos galimas sprendimas ,,Bendrasis ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikos mitybos organizavimo ikimokyklinėse ugdymo įstaigose vadovas“. Šiame vadove turėtų būti pateikiama informacija apie sveiką ikimokyklinio amžiaus vaikų mitybą, maisto raciono rekomendacijos, valgiaraščio sudarymo rekomendacijos, sveikų patiekalų receptai ir t.t.

2. Kvalifikacijos kėlimas: ikimokyklinės ugdymo įstaigos vadovybė ir darbuotojai ne visuomet suvokia ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikos mitybos svarbą ir asmeninį vaidmenį šiame procese. Kvalifikacijos kėlimas suteiktų ikimokyklinės ugdymo įstaigoms daugiau žinių ir sustiprintų motyvaciją gerinti ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą.

3. Ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikos mitybos įpročių formavimas (7 pav).

7 pav. Vaiko mitybos įpročių formavimas (sudaryta remiantis 43)

Mitybos kultūros mokymas Vaiko mitybos įpročių

formavimas

Valgymas visiems drauge

Tėvų supažindinimas su sveiko maitinimosi pagrindais

29 Ikimokyklinės ugdymo įstaigos turėtų aktyviau dalyvauti vaikų sveikos mitybos įpročių formavime organizuodamos vaikų mitybą pagal sveikos mitybos principus, taip pat skatindama vaikus sveikai maitintis, ugdant jų elgseną. Taip pat svarbi ikimokyklinės ugdymo įstaigų šviečiamoji veikla. Vaiko mitybos įpročių formavimas ikimokyklinės ugdymo įstaigoje turėtų apimti 7 pav. įvardintas veiklas: tinkamą maisto pateikimą, valgymą kolektyve, vaiko dalyvavimą ruošiat maistą, dengiant stalą ir kt., mitybos kultūros mokymą, tėvų informavimą apie vaikų mitybą (43). Ikimokyklinių įstaigų visuomenės sveikatos specialistai, visuomenės sveikatos biurų darbuotojai turėtų konsultuoti vaikų tėvus, kaip maitinti ikimokyklinio amžiaus vaikus (43).

4. Maisto įsisavinimo užtikrinimas: Gerinant ikimokyklinio amžiaus vaikų maitinimą ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigose daugiau dėmesio turėtų būti skiriama maisto įsisavinimo klausimams. Nemaža dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų nesuvalgo visos maisto porcijos, taip pat daugelis jų turi mėgstamus ir nemėgstamus maisto produktus bei patiekalus. Todėl auklėtojos ir auklytės susiduria su problema kaip užtikrinti, kad vaikai įsisavintų jiems reikiamą maisto normą ir racioną. Taip pat galima padidinti vaiko apetitą jei jį pasodinti šalia tų vaikų su kuriais jis dažniausiai žaidžia darželyje, nes vaikai ir suaugę valgo geriau tuomet kai yra pažystamų žmonių kompanijoje (33).

Vaiką, kuris yra nevalgus ar nenori valgyti tam tikrų patiekalų, galima pasodinti su valgiais vaikais. Bendraamžių pavyzdys ir įtaka turi teigiamą įtaką sprendžiant individualias vaikų mitybos problemas. Nerekomenduojama sudaryti vaikams spaudimą, kad jei suvalgytų visą skirtą maisto porciją. Spaudimas ir įskiepytas kaltės jausmas turi neigiamą įtaką, nes skatina kaltės jausmą, neigiamą požiūrį į maisto vartojimą (33).

Kai kuriems vaikams darželyje sunku valgyti dėl to, kad jie turi nepakankamus valgymo su stalo įrankiais įgūdžiais. Tokiems vaikams reikia padėti greičiau išmokti naudotis stalo įgūdžiais ir pademonstruoti kantrybę. Kiekvienoje ikimokyklinėse vaikų ugdymo įstaigoje vaikų maitinimo gerinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į problemas su kuriomis susiduriama.

30

2. TYRIMŲ METODIKA

2.1. Ikimokyklinių vaikų ugdymo įstaigų virtuvių higienos vertinimo metodika

2.1.1. Tyrimų vieta, laikas, trukmė

Prienų miesto ir rajono ikimokyklinių vaikų ugdymo įstaigų virtuvių higienos tyrimas atliktas 2017 m. gegužės mėnesį.

Atliekant tyrimą, laikytasi tyrimo etikos principų: anonimiškumo (analizuojant rezultatus nenurodoma, kuris tiksliai darželis kokius atsakymus pateikė), konfidencialumo (pirminiai tyrimo duomenys neviešinami), savanoriškumo (tyrime dalyvavo tik tie darželiai, kurie norėjo patys), informavimo (darželiai buvo detaliai informuoti apie tyrimo tikslą, tyrėją, tyrimo rezultatų panaudojimo sritį, galimybes susipažinti su tyrimo rezultatais). Pirmiausia susisekta su įstaigų vadovais arba vadovų pavaduotojais, informuota apie tyrimo tikslą, tyrėją ir tyrimo rezultatų naudojimo gaires, gautas leidimas atlikti tyrimą, suderintas susitikimo laikas, išdalintos anketos, gautos užpildytos anketos. Toliau atlikta tyrimo duomenų analizė.

2.1.2. Tiriamieji

Tiriamų ikimokyklinio ugdymo įstaigų imtis nustatyta taikant patogiosios imties metodą, t.y. į tyrimą įtrauktos tos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, kurių vadovai sutiko dalyvauti tyrime. Visų penkių į tyrimą įtrauktų ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigėjas yra Prienų savivaldybė. Šių įstaigų charakteristika pateikta 8 lentelėje.

Iš viso tiriamose įstaigose pastaruoju metu ugdomas 341 vaikas. Siekiant užtikrinti duomenų konfidencialumą analizuojant tyrimo duomenis darželių pavadinimai neįvardinami, o jiems suteikiami numeriai:

31

8 lentelė. Tyrime dalyvavusių Prienų miesto ir rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų charakteristika (sudaryta remiantis ikimokyklinio ugdymo įstaigų pateikiama informacija)

Įstaigos

nr. Veikla Darbuotojų skaičius Ugdytinių skaičius 1 Ikimokyklinis ugdymas 6 darbuotojai 1 grupė, 16 vaikų.

2 Ikimokyklinis ugdymas 5 darbuotojai 1 grupė, 18 vaikų. 3 Vykdomas

ikimokyklinis,

priešmokyklinis ugdymas

28 Veikia 6 grupės: 1 ankstyvojo amžiaus, 3 ikimokyklinio, 1 priešmokyklinio. Viso 95 vietos.

Šiuo metu ugdoma 73 vaikai. 4 Vykdomas

ikimokyklinis, priešmokyklinis ir specialusis ugdymas. Vaikai ugdomi nuo 1,5 metų.

46 Veikia 11 grupių: 2 ankstyvojo amžiaus, 6 ikimokyklinio, 1 priešmokyklinio, veikia 2 spec. ugdymo grupės, 1-a jų dirba visą parą.

Viso 190 vietų.

Šiuo metu ugdoma 129 vaikai. 5 Vykdomas

ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas.

37 Veikia 7 grupės: 2 ankstyvojo amžiaus grupės, 4 ikimokyklinio amžiaus grupės, 1 priešmokyklinio amžiaus grupė.

Viso 130 vietų.

Šiuo metu ugdoma 105 vaikai. 2.1.3. Tyrimo instrumentas

Virtuvės higienos tyrimui atlikti sudaryta anketa, kurią sudaro 38 klausimai, pateikta 1 priede. Vertinimo kriterijai, klausimo numeris anketoje ir šaltinis, kuriame kriterijus nurodytas, pateikti 9 lentelėje. Anketa sudaryta vadovaujantis 1.3.3 poskyryje aptartais šaltiniais, t.y. Higienos norma HN 75:21010 (36), X. Chen (2013) (37), VMVT (38).

9 lentelė. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų virtuvių higienos vertinimo kriterijų pagrindimas (sudaryta autorės)

Klausimų nr. anketoje

Vertinimo kriterijai Kriterijų pagrindimas

1 Įstaigoje veikia virtuvė, kurioje ruošiamas šiltas maistas. Higienos norma HN 75:21010 (36) 2 Vaikų maitinimo valgiaraščiai sudaromi pagal rekomenduojamas paros

energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams, atsižvelgiant į vaikų ugdymo trukmę per parą.

3 Maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas atitinka vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus bei taisykles.

32

9 lentelės tęsinys

Klausimų nr. anketoje

Vertinimo kriterijai Kriterijų šaltinis literatūros

sąraše

6 Išdžiovinti, švarūs buteliukai ir čiulptukai laikomi uždarame inde, buteliukų plovimo šepetėliai išdžiovinami ir laikomi sausi.

Higienos norma HN 75:21010 (36) 7 Maitinant vaikus grupėje įrengta patalpa / erdvė su plautuve grupių

indams plauti arba automatine indų plovimo mašina ir plautuve rankoms plauti, vieta indams ir stalo įrankiams laikyti. Ši patalpa / erdvė gali būti įrengiama kelioms grupėms.

8 2 metų ir vyresniems vaikams įrengtoje bendroje valgymo salėje vienam vaikui turi būti skiriama ne mažiau kaip 1 kv. m plotas joje.

9 Bendroje valgymo salėje ar šalia jos įrengta vieta grupių indams ir stalo įrankiams laikyti, plautuvė grupių indams plauti arba automatinė indų plovimo mašina ir plautuvė rankoms plauti.

10 Virtuvės patalpose nuolat tiekiamas karštas ir šaltas vanduo.

11 Virtuvėlėje yra maisto paruošimo vieta, 2 skyrių plautuvė, šaldytuvas, įrenginys buteliukams virinti ar sterilizuoti.

12 Virtuvės patalpose įrengta tokia oro ištraukimo sistema, kuri apribotų garų, kvapų sklidimą į gretimas patalpas, virtuvėje turi būti atskiras traukos kanalas

13 Virtuvės patalpose nesikaupia nešvarumai, neauga pelėsiai, nesusidaro garų kondensatas, neišsiskiria nuodingų medžiagų ar pašalinių dalelių bei kitų teršalų, kurie galėtų patekti į maistą

VMVT (38)

14 Virtuvės sienos, lubos, grindys, durys, langai pagaminti iš netoksiškų, drėgmei nelaidžių medžiagų, lengvai plaunami

15 Įrengtas natūralus, dirbtinis arba mišrus apšvietimas 16 Įrengta nuotekų surinkimo sistema

17 Visi paviršiai, kurie tiesiogiai gali liestis su maistu, yra iš lygių, plaunamų, korozijai atsparių medžiagų, švarūs, lengvai valomi, ir, jei būtina, dezinfekuojami

18 Valymo ir dezinfekavimo priemonės nėra laikomos tose pačiose patalpose, kur tvarkomas maistas

VMVT (38) 19 Įstaigoje veikia taisyklės kaip:

19.1 plauti rankas; Higienos

norma HN 75:21010(36)

19.2 ruošti maistą; X. Chen

(2013) (37) 19.3 valyti paviršius, kokia virtuvės darbuotojų apranga;

19.4 kokia galima apranga patalpose, kuriose vaikai valgo;

19.5 kaip elgtis jeigu virtuvės darbuotojas blogai pasijaučia darbo vietoje 20 Reguliariai vykdomas darbuotojų žinių sanitarijos srityje įvertinimas,

tobulinimas

21 Maisto produktai saugomi ne atvirai, uždarose talpose 22 Ant visų maisto produktų yra galiojimo datos

33 Klausimų

nr. anketoje

Vertinimo kriterijai Kriterijų šaltinis literatūros

sąraše

23 Greitai gendantys maisto produktai reikalingi terminio apdorojimo (mėsa, kiaušiniai, žuvis ir pan.) saugojami atskirai nuo maisto produktų, kuriems terminis apdorojimas nereikalingas (vaisų daržovių, pieno produktų)

X. Chen (2013) (37)

24 Plovimo reikalingi produktai (vaisiai, daržovės ir kt) saugojami atskirai nuo plovimo nereikalaujančių maisto produktų

25 Švarūs indai saugojami atskirai nuo nešvarių indų, maisto produktų 26 Maisto produktai nelaikomi ant grindų

27 Visa virtuvės įranga veikia, o sugedusi taisoma nedelsiant

28 Virtuvės darbuotojai vilki: švarius specialius drabužius; galvos dangalus, pirštines, nusisega papuošalus

29 Pilna rankų plovimo virtuvėje įranga: kietas ar skystas muilas, visada yra karšto vandens, rankų džiovintuvas, vienkartiniai rankšluosčiai 30 Virtuvėje naudojamas maisto termometras

31 Virtuvėje naudojamos paviršių užterštumo testavimo priemonės 33 Spintelės, šaldytuvai virtuvėje valomi reguliariai

34 Paviršiai, grindys virtuvėje plaunami kasdien 35 Indai plaunami po kiekvieno valgio

36 Visi virtuvės darbuotojai yra pasitikrinę sveikatą, išklausę privalomą higienos įgūdžių mokymo kursą ir turėti tai patvirtinančius dokumentus: Sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, taip pat asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą, forma Nr. 048/a) su gydytojo žyma „leista dirbti“

VMVT (38)

37, 38 Gastroenterologinių infekcijų atvejai darželyje X. Chen (2013)(37) Virtuvės higienos vertinimo anketas pildė ugdymo įstaigų vadovai, įvertindami, kiek 9 lentelėje pateikti reikalavimai yra įgyvendinti įstaigų veikloje. Vertinimą atliekantis asmuo pateikia kiekvieno kriterijaus įvertinimą pagal kriterijus, pažymėdamas, kokiu mastu kriterijus yra įgyvendintas įstaigoje: ,,pilnai įgyvendintas“ (3 balai), ,,iš dalies įgyvendintas“ (2 balai), ,,Visai neįgyvendintas“(1 balas), arba ,,Vertinti neįmanoma“ (0 balų).

2.2. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių tėvų apklausos metodika

2.2.1. Tyrimų vieta, laikas, trukmė

34 Atliekant tyrimą, laikytasi tyrimo etikos principų: anonimiškumo ir konfidencialumo (nerenkami tyrime dalyvavusių respondentų asmeniniai duomenys, jų asmenybė lieka neatskleista, o duomenys pateikiami taip, kad nebūtų galima išsiaiškėti, kokius atsakymus pateikė atskiri respondentai), savanoriškumo (tyrime dalyvavo tik tie vaikų tėvai, kurie norėjo patys), informavimo (respondentai buvo detaliai informuoti apie tyrimo tikslą, tyrėją, tyrimo rezultatų panaudojimo sritį, galimybes susipažinti su tyrimo rezultatais). Vykdant tyrimą pirmiausia susisekta su įstaigų vadovais arba vadovų pavaduotojais, informuota apie tyrimo tikslą, tyrėją ir tyrimo rezultatų naudojimo gaires; toliau gautas leidimas atlikti tyrimą; ugdymo įstaigų grupių auklėtojos išplatino anketas tų vaikų tėvams, kurie sutiko atsakyti, dalyvavimas tyrime buvo savanoriškas, surinktos užpildytos anketos.

2.2.2. Tiriamieji

Tyrimo imčiai nustatyti yra taikoma Paniotto (1986) (44) formulė: n=1/(Δ2+1/N),

kur n – imties dydis, N – generalinės visumos dydis, Δ – leidžiamas paklaidos dydis (esant patikimumo tikimybei 0,954, Δ=0,05.

Apklausta 101 vaiko tėvas/motina (tik po vieną iš tėvų). 50 anketų buvo išdalinta tyrime sutikusiuose dalyvauti Prienų rajono, o 51 anketa – Prienų miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose (8 lentelė).

Respondentų charakteristikos pateikiamos 10 lentelėje.

10 lentelė. Apklausos respondentų (tėvų) charakteristikos (sudaryta autorės)

Charakteristikos Kriterijai Respondentų skaičius Proc.

Lytis Moterys 96 95,0 Vyrai 5 5,0 Amžius Iki 25 m. 10 10,0 26-35 m. 72 71,2 36-45 m. 19 18,8 Išsilavinimas Aukštasis 55 54,5 Aukštesnysis 17 16,8 Profesinis – vidurinis 18 17,8 Vidurinis 10 9,9 Pagrindinis 1 1,0

35

11 pav. Tiriamųjų vaikų amžiaus pasiskirstymas, proc.

Respondentų vaikų amžius, metai

2 m. 3 m. 4 m. 5 m. 6 m. 7 m. Viso:

Respondentų skaičius 10 24 32 20 13 2 101 Respondentų dalis, proc. 10 24 32 20 13 2 100

Tiriamųjų vaikų amžiaus vidurkis 4,08 m. (standartinis nuokrypis 1,238). Vidutinis tiriamųjų vaikų svoris 17,56 kg, ūgis 104,71 cm, taigi vidutiniškai vaikai yra normalaus ūgio ir svorio santykio.

2.2.3. Tėvų apklausos instrumentas

Taikytas tyrimo metodas – kiekybinis, t.y. anketinė apklausa. Šis kiekybinis tyrimo metodas pasirinktas dėl patogumo ir galimybės gana nedidelėmis laiko bei piniginėmis sąnaudomis apklausti nemažą skaičių respondentų.

Siekiant atlikti apklausą, parengta tyrimo anketa, kurią sudaro 24 klausimai (2 priedas). Anketoje klausimai buvo suformuluoti atsižvelgiant į skirtingus kriterijus, kurie pateikti 12 lentelėje.

12 lentelė. Apklausos anketos struktūra (sudaryta autorės)

Klausimų nr. anketoje

Vertinami kriterijai

4-5 Kiek tėvai informuoti apie vaikų maitinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose

9-15 Kaip tėvai vertina maisto pateikiamo ikimokyklinio ugdymo įstaigose maistingumą

6-8, 16-22 Kiek tėvai patenkinti vaikų maitinimu ikimokyklinio ugdymo įstaigose 1-3, 23-25 Demografiniai klausimai

2.3. Statistinis duomenų apdorojimas

36

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1. Prienų miesto ir rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų virtuvių higienos

tyrimo rezultatai

Tyrimo metu analizuota, ar vaikų maitinimo valgiaraščiai tiriamose įstaigose sudaromi pagal rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams, bei tai, ar maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas atitinka vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus bei taisykles (3 priedas, 1 lentelė). Apskaičiuota šių dviejų kriterijų vertinimų suma, pateikta 8 paveiksle.

8 pav. Virtuvės, vaikų maitinimo valgiaraščių sudarymo ir maisto paruošimo įvertinimas tiriamose ugdymo įstaigose balais

Taigi analizuojant kaip yra sudaromi vaikų maitinimo valgiaraščiai tiriamose ugdymo įstaigose nustatyta, kad maksimaliais balais buvo įvertintos įstaigos nr. 1, 3, 5. Nustatėme, jog keturiose iš penkių ugdymo įstaigų vaikų maitinimo valgiaraščiai sudaromi pagal rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams, atsižvelgiant į vaikų ugdymo trukmę per parą. Tik ugdymo įstaiga nr. 4 nurodė, kad ne visuomet maitinimo valgiaraščiai sudaromi pagal rekomenduojamas paros energijos ir maistinių medžiagų normas vaikams.

37 visus nustatytus reikalavimus užtikrinamas 1, 3 ir 5 ugdymo įstaigose. Iš dalies maisto paruošimas pagal reikalavimus užtikrintas 2 ir 4 ugdymo įstaigose. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad maisto paruošimui visose tirtose ugdymo įstaigose skiriama daug dėmesio, siekiama užtikrinti maisto paruošimą pagal mitybos principus ir taisykles. Tačiau dviejose ugdymo įstaigose nepilnai užtikrinama, kad maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas atitiktų vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus.

Taip pat buvo vertintos tiriamų įstaigų vaikų maitinimo patalpos. Šių vertinimų bendras vertinimas pateiktas 9 pav. Nė vienos įstaigos maitinimo patalpos nebuvo įvertintos maksimaliais 12 balų.

9 pav. Vaikų maitinimo patalpų tiriamose ugdymo įstaigose saviįvertinimas balais

38 Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad tirtose Prienų rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra įrengtos specialios vaikų maitinimo patalpos, tačiau neužtikrinta, kad 2 metų ir vyresniems vaikams įrengtoje bendroje valgymo salėje vienam vaikui skiriamas ne mažiau kaip 1 m2 plotas joje. Taip pat nėra įgyvendintos bendroje valgymo salėje ar šalia jos vietos grupių indams ir stalo įrankiams laikyti, plautuvė grupių indams plauti (3 priedas, 2 lentelė).

Tyrimo metu analizavome virtuvės patalpų įrengimo tiriamose įstaigose saviįvertinimo rezultatus. Bendri balai pateikti 10 pav., kaip matyti, nė viena įstaiga nebuvo įvertinta maksimaliais galimais 27 balais.

10 pav. Virtuvės patalpų įrengimo tiriamose ugdymo įstaigose saviįvertinimas balais