LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
LABORATORINĖS MEDICINOS BIOLOGIJA ANTROS PAKOPOS STUDIJOS
Alvita Steponavičienė
Šlapimo mikroskopinio tyrimo reikšmė, kai atliekant cheminę analizę nenustatyti baltymo, eritrocitų ir leukocitų kiekio pakitimai
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas Doc. dr. Erika Skrodenienė
2
TURINYS
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY ... 4
INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
SANTRUMPOS ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Šlapimo organų sistema ... 9
1.2. Šlapimo susidarymas ... 10
1.3. Šlapimo tyrimas ... 11
1.3.1. Cheminis šlapimo tyrimas ... 11
1.3.2. Šlapimo mikroskopija automatine sistema ... 13
1.4. Problemos aktualumas ... 17
2. TYRIMO APIMTIS IR METODAI ... 18
3
SANTRAUKA
Darbo autorius: Alvita Steponavičienė
Darbo pavadinimas: Šlapimo mikroskopinio tyrimo reikšmė, kai atliekant cheminę analizę nenustatyti baltymo, eritrocitų ir leukocitų kiekio pakitimai.
Atlikto tyrimo tikslas – įvertinti šlapimo mikroskopinio tyrimo reikšmę ėminiams, kuriuose atliekant cheminę analizę nenustatyti baltymo, eritrocitų ir leukocitų kiekio pakitimai.
Buvo išsikelti uždaviniai: nustatyti mikroskopinės analizės su pakitimais dažnį, šlapimo ėminiuose, kurie įprastai nėra mikroskopuojami; nustatyti mikroskopinio tyrimo metu nustatytų ląstelių ir dalelių dažnį, kai cheminėje analizėje nenustatyti baltymo, eritrocitų ir leukocitų kiekio pakitimai; nustatyti šlapimo mikroskopinio tyrimo radinių dažnio sąsajas su pacientų lytimi; nustatyti šlapimo mikroskopinio tyrimo radinių dažnio sąsajas su pacientų amžiumi.
Tyrimui buvo atrinkti LSMU Kauno Klinikose gydyti pacientai, kuriems šlapimo tyrime cheminės analizės metodu buvo nerasta baltymo, ir/ar leukocitų ir/ar eritrocitų. Į tyrimą buvo įtraukti 509 pacientų šlapimo tyrimo rezultatai, kurių šlapimai buvo ištirti cheminiu ir mikroskopiniu tyrimų metodais. Duomenys analizuoti ,,SPSS 21.0” statistinės analizės programa.
4
SUMMARY
Master thesis: Importance of microscopic examination of urinary sediment of urine with a negative chemical test for protein, red and white blood cells.
The aim of the study – to determine the importance of microscopic examination of urinary sediment of urine with a negative chemical test for protein, red and white blood cells.
The objectives of the study: to evaluate the frequency of the positive microscopic examination of urinary sediment changes in samples without routine indications for microscopic analysis (negative chemical test for protein, red and white blood cells); to determine the frequency of the urinary sediment changes in urine with negative chemical test for protein, red and white blood cells; to determine the frequency of the urinary sediment relation with patient gender; to determine the frequency of the urinary sediment relation with patient age.
The study was performed in the Hospital of Lithuanian University of Health Science Kaunas Clinics. The patient urine samples with negative chemical analysis of protein, red cells, and white blood cells were collected. The study included 509 patient (mean age 42,77±25,16 years) urinalysis test results (269 females, mean age 41,66±22,99 years and 240 males, mean age 44,01±27,38 years). Statistical data analysis was performed using the SPSS 21.0 software package.
Conclusions
The frequency of positive microscopic examination in samples without routine indications for microscopic analysis was 4.3%.
The frequency of the urinary sediment changes didn’t differ significantly between urine with positive and negative dipstick results.
Squamous epithelium was more prevalent among women than men. Hyaline casts were more prevalent among men than women.
5
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
6
SANTRUMPOS
CLSI – (angl. The Clinical and Laboratory Standart Institute) klinikinių ir laboratorinių standartų institutas
EDTA – etilenglikodiaminetilenetetraacetitas Ery – eritrocitai
Leu – leukocitai
7
ĮVADAS
Inkstuose vykstant kraujo plazmos ir vandens filtracijai susidaro šlapimas. Šlapimas yra sterilus organizmo skystis. Šlapimo organų sistema su šlapimu šalina iš organizmo medžiagų apykaitos produktus, bei kitas nereikalingas medžiagas, reguliuoja organizmo skysčių, druskų kiekį bei šarmų – rūgščių balansą. Šlapimo sudėties pokyčiai atspindi organizme vykstančius procesus.
Skiriama cheminis ir mikroskopinis šlapimo tyrimas. Cheminis šlapimo tyrimas yra greitas ir paprastas būdas nustatyti šlapimo sudėties pokyčius. Priklausomai nuo tyrimui naudojamų juostelių galima nustatyti šias analites: pH, santykinį tankį, baltymą, gliukozę, ketonus, nitritus, leukocitus, kraują (eritrocitus), bilirubiną, urobilinigeną. Radus baltymo, ir/ar leukocitų ir/ar eritrocitų pokyčius šlapimo chemineme tyrime, remiantis Europos šlapimo tyrimų rekomendacijomis, turi būti atliekamas šlapimo mikroskopinis tyrimas (1). Klinikinių ir laboratorinių standartų institutas (angl. The Clinical and Laboratory Standart Institute CLSI) rekomenduoja mikroskopinį tyrimą atlikti visai atvejais, kai to prašo gydytojas, kai tiriama specifinė populiacija (nėščiosios, diabetu, inkstų ligomis sergantys pacientai, vaikai ir kt.) ir kai yra pakitimų cheminėje šlapimo analizėje (2). Mikroskopinio tyrimo metu šlapime nustatomos įvairios ląstelės ir dalelės: eritrocitai, leukocitai, gleivės, epitelio ląstelės (plokštaus, tarpinio, inkstinio), cilindrai, mikroorganizmai (bakterijos, grybai, trichomonos), kristalai, kiti radiniai. Yra nuomonė, kad mikroskopuoti ėminius, kurių cheminė šlapimo analizė vertinama kaip norma nėra būtina (3). Tačiau kita nuomonė teigia, kad nemikroskopuojant visų šlapimo ėminių galima praleisti dalį patologinių radinių (4).
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Įvertinti šlapimo mikroskopinio tyrimo reikšmę ėminiams, kuriuose atliekant cheminę analizę nenustatyti baltymo, eritrocitų ir leukocitų kiekio pakitimai.
Tyrimo uždaviniai:
1. Nustatyti mikroskopinės analizės su pakitimais dažnį, šlapimo ėminiuose, kurie įprastai nėra mikroskopuojami.
2. Nustatyti mikroskopinio tyrimo metu rastų ląstelių ir dalelių dažnį, kai cheminėje analizėje nenustatyti baltymo, eritrocitų ir leukocitų kiekio pakitimai.
3. Nustatyti šlapimo mikroskopinio tyrimo metu nustatytų ląstelių ir dalelių dažnio sąsajas su pacientų lytimi.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Šlapimo organų sistema
Šlapimo sistemą sudaro inkstai ir šlapimo takai – šlapimtakiai, šlapimo pūslė bei šlaplė. Šlapimo organų sistema su šlapimu šalina iš organizmo medžiagų apykaitos produktus, bei kitas nereikalingas medžiagas, reguliuoja organizmo skysčių, druskų kiekį bei šarmų – rūgščių balansą. Su šlapimu iš organizmo šalinami organiniai, ir neorganiniai junginiai, tai yra šlapalas, šlapimo rūgštis, amoniakas, kreatininas, natrio chloridas, kalis, magnis, kalcis ir kiti.
Inkstai – porinis organas, esantis abipus stuburo, ties I–III juosmens slanksteliais. Inkstai gali sverti nuo 125 iki 170 g, ilgis 11–12 cm, plotis 5–7,5 cm, storis 2,5–4 cm. Inkstą gaubianti riebalinė kapsulė, ji apsaugo ir prilaiko. Abiejų inkstų viršutinėje dalyje yra prigludę antinksčiai, tai endokrininės sistemos organai, gaminantys hormonus. Inksto vidinio krašto viduryje yra inksto įduba, kitaip vadinama inksto vartais, pro kurią į inkstą patenka ir išeina stambios inksto kraujagyslės (arterija ir vena), nervai ir šlapimtakis.
Struktūrinis ir funkcinis inkstų vienetas yra nefronas, kurį sudaro kapiliarų kamuolėlis – glomerulas, ir iš jo išeinantys inkstų kanalėliai. Pastarieji atsiveria į inkstų taureles. Iš inkstų taurelių susidaro inkstų geldelė, kuri pereina į šlapimtakį. Nefronas sudarytas iš pradinės dalies – inksto kūnelio ir inksto kanaliukų. Inksto kūnelį sudaro taurelės formos kapsulė (Baumano kapsulė), mezanginės ląstelės ir kapiliarų kamuolėlis.
Inkstų sugebėjimą selektyviai iš kraujo pašalinti metabolinius produktus ir palaikyti vandens ir elektrolitų pusiausvyrą kontroliuoja: inkstų kraujotaka, glomerulų filtracija, kanalėlių reabsorbcija ir sekrecija.
Šlapimtakis – porinis vamzdelio formos organas, jungiantis inksto geldelę su šlapimo pūsle. Jo ilgis yra 30–35 cm. Šlapimtakis leidžiasi žemyn užpakaline pilvo siena ir atsiveria šlapimo pūslės dugne.
10 1.2. Šlapimo susidarymas
Inkstų kūnelyje kraujo plazma filtruojasi iš kapiliarų kamuolėlio į nefrono kapsulės ertmę. Filtruojasi vanduo ir plazmoje ištirpusios medžiagos, išskyrus stambiamolekulius junginius. Neorganinės druskos ir organiniai junginiai (šlapalas, šlapimo rūgštis, gliukozė, aminorūgštys) laisvai praeina pro plonas kapiliarų sieneles ir patenka į kapsulės vidų. Susidaro pirminis šlapimas. Procesas vyksta dėl filtracinio spaudimo (kapiliarų kamuolėliuose kraujo spaudimas yra 70 mm/Hg, o spaudimas nefrono kapsulėje – 30 mm/Hg).
Antrinis šlapimas susidaro vykstant reabsorbcijai kai organizmui reikalingos medžiagos (gliukozė, vitaminai, hidrokarbonatų jonai, vanduo) iš pirminio šlapimo aktyviai arba pasyviai yra reabsorbuojami atgal į kraują. Pirminio šlapimo osmosinė koncentracija yra didesnė negu kraujo plazmos.
Kai kurios medžiagos ne tik filtruojamos, bet inkstų kanalėlių ląstelių netgi aktyviai sektretuojamos. Tokiu būdu skiriasi vandenilio, kalio jonai, egzogeninis kreatininas, kai kurie vaistai, dažai.
Galutinė šlapimo sudėtis: vanduo (95 proc.), šlapalas (9,3 g/l), chloridas (1,87 g/l), natris (1,17 g/l), kalis (0,75 g/l), kreatininas (0,67 g/l) ir kiti ištirpę jonai, neorganiniai ir organiniai komponentai (5).
Svarbiausios inkstų funkcijos:
1. Reguliacinė. Reguliuoja vandens ir elektrolitų (Na+, K+, Ca2+, Cl- ir kt.) kiekį kraujyje. Palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
2. Ekskrecinė arba išskiriamoji. Su šlapimu išskiria medžiagų apykaitos metu susidariusios galutines, organizmui nereikalingos ir toksiškos medžiagos (šlapalas, šlapimo rūgštis, fosfatai, sulfatai).
3. Endokrininė. Inkstai gamina ir sekretuoja hormonus (eritropoetiną, angiotenziną II, kalcitriolį).
11 1.3. Šlapimo tyrimas
1.3.1. Cheminis šlapimo tyrimas
Bendras šlapimo tyrimas susideda iš cheminės šlapimo tyrimo ir mikroskopinio šlapimo tyrimo.
Cheminis šlapimo tyrimas atliekamas naudojant diagnostines juosteles. Priklausomai nuo gamintojo nustatomos analitės: pH, santykinis tankis, baltymai, gliukozė, ketonai, nitritai, leukocitai, kraujas (eritrocitai), bilirubinas, urobilinigenas.
Šlapimo pH normoje gali būti nuo 4,5 iki 8,0. Nustatyti šlapimo pH dažniausiai naudojamos dvi indikatorines medžiagos: metilo raudonasis ir bromtimolio mėlynasis. Šlapimo pH sumažėjimas vadinamas acidurija. Šlapimo pH mažiau nei 4,5 gali būti sergant cukriniu diabetu, badaujant, netekus skysčių, viduriuojant. Šlapimo pH padidėjimas alkalurija būna vemiant, esant hiperventiliacijai, vegetariškai mitybai. Šlapimo pH svarbus veiksnys šlapimo takų akmenų formavimuisi (6). Rūgščiame šlapime formuojasi: amorfiniai uratai, šlapimo rūgšties kristalai, kalcio oksalato kristalai. Šarminiame šlapime formuojasi: amorfiniai fosfatai, amonio magnio fosfatai, kalcio fosfatas, kalcio karbonato kristalai.
Santykinis šlapimo tankis atspindi inkstų koncentravimo funkciją. Normoje šlapimo santykinis tankis per parą svyruoja 1,000–1,030 g/cm3
. Santykiniam tankiui matuoti naudojami skirtingi reagentai. Juostelės gali būti impregnuotos etilenglikodiaminetilenetetraacetit (EDTA) rūgštimi ir bromtimolio mėlynuoju reagentais, arba metilvinileteriu/maleinoanhidridu ir bromtimolio mėlynuoju. Mažai koncentruotas šlapimas vadinamas hipostenuriniu, koncentruotas – hiperstenuriniu. Šlapimas, kurio santykinis tankis yra panašus į kraujo plazmos be baltymo (1,010 g/cm3
) vadinamas izostenuriniu.
Per parą su šlapimu išsiskiria <0,15 g baltymų. Baltymui nustatyti naudojami metilo raudonasis ir bromthimolio mėlynasis reagentai. Pagal kilmę proteinurija skirstoma į prerenalinę, renalinę ir postrenalinę. Baltymas yra pagrinsinė medžiaga kuri sudaro cilindrus. Nustačius cheminiame šlapimo tyrime proteinuriją, mikroskopuojant šlapimą galima tikėtis nustatyti hialininius ar kitus cilindrus (4). Todėl visi šlapimo ėminiai, kuriuose rasta baltymo turi būti mikroskopuojami.
12 gliukozurijos nustatoma, kai viršijamas inkstų slenkstis gliukozei 8,3–10 mmol/l (7). Inkstinė gliukozurija pasireiškia, kai sumažėję inkstų slenkstis gliukozei. Gali pasireikšti dėl inkstų funkcijos nepakankamumo, ūmaus glomerulonefrito, tubulinės nefropatijos ir kitų inkstų ligų.
Ketonų šlapime įprastai nebūna. Ketonų nustatymas šlapime vadinamas ketonurija. Tyrimas pagrįstas reakcija tarp natrio nitroprusido ir acetoacetato rūgšties. Reakcija vyksta šarminėje aplinkoje. Susidaro violetinės spalvos junginys. Ketonurijos priežastys gali būti: diabetas, vėmimas, sutrikęs angliavandenių metabolizmas, skysčių disbalansas, karščiavimas, badavimas, įgimtos metabolinės ligos.
Nitritai netiesiogiai parodo bakterijų buvimą šlapime. Normoje šlapimas yra sterilus skystis. Nitritai nustatomi Greiss reakcija. Reakcija vyksta, kai diagnostinė juostelė padengta aromatiniu aminu (pararsanilic rūgštimi arba sulfanilamidu) reaguoja su šlapimo pH. Nitritai nustatomi šlapime, kai šlapimo takų infekcijas sukelia gramneigiamos (Escherichia coli, Enterobacter spp., Klebsiella spp.) bakterijos, turinčios fermentus, kurie nitratus verčia į nitritus. Nitritų nustatymas padeda aptikti besimptomines bakteriurijas. Atliekant tyrimą cheminio šlapimo juostelemis galima sumažinti nereikalingų šlapimo pasėlių skaičių (8).
Normos atveju šlapime leukocitų nustatoma ne daugiau kaip 25 Leu/μl. Leukocitai šlapime nustatomi matuojant leukocitų esterazės aktyvumą. Leukocitų esterazė – fermentas, produkuojamas leukocitų (neutrofilų, eozinofilų, bazofilų ir monocitų populiacijų, limfocitai esterazės negamina). Leukociturijos priežastys gali būti bakterinės (šlapimo takų infekcijos (cistitas, uretritas, pielonefritas)), ir neinfekcinės kilmės kilmės (glomerulonefritas, nefritas, reumatinis inkstų pažeidimas). Cheminio šlapimo tyrimo metu nustatyta leukocitų esterazė yra patikima indikacija šlapimo takų infekcijai (9). Cheminės analizės metu nutačius leukocitus šlapimo ėminiai yra mikroskopuojami.
13 Hematurijos priežastys: inkstų kilmės – esant glomerulų, kanalėlių, intersticinio inkstų audinio pažeidimui, inkstų akmenligei, inkstų navikams. Ne inkstų kilmės (ekstrarenalinės) – intensyvus fizinis krūvis, trauma, medikamentai.
Hemoglobinurija – laisvo hemoglobino išsiskyrimas su šlapimu. Ją sukelia intravaskulinė eritrocitų hemolizė (hemolizinė anemija, potransfuzinės reakcijos), kuomet hemoglobinas nespėja virsti bilirubinu.
Mioglobinurija – mioglobino nustatomas šlapime. Mioglobinas dėl mažesnės molekulinės masės 25 kartus greičiau nei hemoglobinas pereina pro glomerulus ir patenka į šlapimą. Mioglobulino šlapime atsiranda esant audinių suspaudimo sindromui (angl. Crush), sergant polimiozitu, miopatijomis, dėl gausaus alkoholio, kai kurių medikamentų ir narkotinių medžiagų (diazepamo, heroino, kokaino, metadono) vartojimo.
Šlapime nustatomas tik konjuguotas (tiesioginis bilirubinas), kuris yra tirpus vandenyje. Normoje šlapime bilirubino yra iki 8,5 µmol/l. Bilirubino nustatymui naudojama Diazo reakcija, kurios metu susidaro Azo dažai ir matoma spalvinė reakcija. Bilirubino reakcijai įtakos gali turėti kiti šlapime esantys pigmentai. Būklės, kai bilirubinas nustatomas šlapime: kepenų parenchimos pažeidimai, mechaninė ir parenchiminė gelta, kepenų cirozė, kepenų vėžys (metastazės).
Urobilinogenas susidaro, kai konjuguotas bilirubinas išsiskiria į tulžies latakėlius ir su tulžimi patenka į žarnyną, kur yra redukuojamas bakterijų. Apie 20 proc. urobilinogeno per vartų veną vėl patenka į hepatocitus, dar kartą virsta bilirubinu, kuris grąžinamas į tulžį. Kita dalis urobilinogeno, paveikta žarnyno bakterijų virsta sterkobilinogenu, kuris pašalinamas su išmatomis. Norma šlapime yra iki 34 µmol/l urobilinogeno. Urobilinogenui nustatyti naudojamos Erlicho arba Diazo reakcijos. Urobilinogeno kiekis šlapime padidėja esant: hemolizei, sutrikus tulžies nutekėjimui, kepenų parenchimos pažeidimams, suintensyvėjus urobilinogeno susidarymui žarnose.
1.3.2. Šlapimo mikroskopija automatine sistema
14 institutas (angl. The Clinical and Laboratory Standart Institute CLSI) rekomenduoja mikroskopinį tyrimą atlikti visai atvejais, kai to prašo gydytojas, kai tiriama specifinė populiacija (nėščiosios, diabetu, inkstų ligomis sergantys pacientai, vaikai ir kt.) ir kai yra pakitimų cheminėje šlapimo analizėje (2). Dažniausiai mikroskopiškai tiriamas šlapimas, kuriame rasta leukocitų, kraujo, baltymų. Mūsų tyrime buvo atlikta šlapimo mikroskopija tiems ėminiams, kurie įparastai nėra mikroskopuojami. Šlapimo mikroskopija gali būti atliekama šviesiniu mikroskopu (rankinis metodas) arba automatine šlapimo mikroskopijos sistema. Įvairios automatizuotos šlapimo mikroskopijos sistemos naudoja skirtingas technologijas ir metodologijas, kad nustatyti ir suklasifikuoti šlapimo nuosėdų ląsteles bei daleles. Šlapimo mikroskopijos tyrimą atliekamą šviesiniu mikroskopu labai sunku standartizuoti. Automatizuotą šlapimo mikroskopiją galima standartizuoti, rezultatus lengviau lyginti (11).
Automatizuotos šlapimo mikroskopijos sistemos analizę atlieka naudodamos skaitmeninio dalelių vaizdo analizę, tėkmės citometrijos ar automatizuotos mikroskopijos skaitmeninių vaizdų analizę.
Skaitmeninio dalelių vaizdo analizės analizatoriais mikroskopiškai tiriamas necentrifuguotas šlapimas. Šie analizatoriai naudoja skaitmeninių dalelių vaizdų atpažinimo ir klasifikavimo sistemą. Analizatorius klasifikuoja daleles į kategorijas: eritrocitai, leukocitai, leukocitų sankaupos, kristalai, cilindrai, bakterijas, mieles, gleivės, spermatozoidai bei amorfinės medžiagos. Suklasifikuoti skaitmeniniai vaizdai gali būti peržiūrėti ir perklasifikuoti (12).
Tėkmės citometrijos principu veikiantis šlapimo mikroskopijos analizatorius taip pat tiria necentrifuguotą šlapimą. Analizatoriai suskaičiuoja leukocitus, eritrocitus, epitelio ląsteles, cilindrus, bakterijas ir kitas daleles remiantis optiniais signalais. Šių analizatorių jautrumas labai didelis, tačiau specifiškumas diferencijuojant daleles yra mažesnis, nei kitais principais veikiančių šlapimo mikroskopijos analizatorių (13).
Automatizuotas mikroskopas su skaitmeninių vaizdų analizės programa. Analizatorius ruošia šlapimo nuosėdų vienasluoksnį tepinėlį centrifuguojant šlapimą specialioje kiuvėteje. Nuosėdos mikroskopuojamos šviesaus lauko mikroskopu, fotografuojamos skaitmeniniu fotoaparatu, skaitmeniniai vaizdai analizuojami diferencijuojant nuosėdas į 15 dalių (14).
15 glomerulonefritu. Eozinofilų šlapime randama: ūmaus intersticinio nefrito metu, esant inkstų transplantato atmetimo reakcijai (15). Limfocitų šlapime randama sergant tuberkulioze.
Normoje mikroskopuojant šlapimą automatinę sistema eritrocitų gali būti <10/μl. Eritrocitai matomi kaip bebranduolės ląstelės, abipus įgaubti 7–8 μm diametro diskai. Koncentruotame šlapime dėl vandens netekimo eritrocitai susitraukia ir gali atrodyti „rantyti“ (angl. crenated) ar būti nevienodos formos. Praskiestame šlapime eritrocitai absorbuoja vandenį, išbrinksta ir gali plyšti. Susidaro tušti eritrocitai vadinami ląstelėmis vaiduokliais (angl. ghost cells). Vertinant eritrocitų morfologiją yra skiriami dismorfiniai eritrocitai tai eritrocitai, kuriems būdingos iš ląstelės išsikišusios apvalios pūslelės (akantocitai). Dismorfiniai eritrocitai rodo glomerulinės, inkstinės kilmės hematuriją. Šlapimo nuosėdų mikroskopija yra patikimas metodas patvirtinantis hematuriją (11).
Šlapime gali būti randamos (plokštaus, pereinamojo ir inkstinio) epitelio ląstelės. Plokštaus epitelio radimas diagnostinės reikšmės neturi. Labai didelis plokštaus epitelio kiekis šlapime dažniausiai >20 ląstelių/µl rodo šlapimo užteršimą makšties ar šlaplės sekretu.
Pereinamojo epitelio ląstelės į šlapimą patenką iš šlapimtakių ar šlapimo pūslės.
Inkstinio epitelio ląstelės skiriasi dydžiu ir forma priklausomai nuo srities. Ląstelės iš proksimalinio vingiuotojo kanalėlio yra didesnės nei kitos, joms būdinga stačiakampio forma, citoplazma grubiai granuliuota, būna panašios į cilindrus. Ląstelės iš distalinio vingiuotojo kanalėlio mažesnės nei iš proksimalinio ir yra apvalios ar ovalios. Gali būti sunku diferencijuoti su leukocitais ar sferinėmis pereinamojo epitelio ląstelėmis. Surenkamojo kanalėlio ląstelės kubo formos, niekada nebūna apvalios, dažniausiai būna grupėse (trys ir daugiau) ir vadinamos inkstiniais fragmentais. Inkstinio epitelio ląstelių radimas rodo inkstų kanalėlių pažeidimą. Priežastys: pielonefritas, glomerulonefritas, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais, vaistų, hemoglobino, mioglobino sukeltas toksiškumas, inkstų transplantato atmetimas.
16 1 lentelė. Cilindrai šlapime ir su jų radimu susijusios patologinės būklės
Cilindro
tipas Patologinės būklės
Hialiniai Pielonefritas, lėtinės inkstų ligos, norma ≤2/MPL. Eritrocitiniai Glomerulonefritas.
Leukocitiniai Pielonefritas, glomerulonefritas, intersticinis nefritas.
Epiteliniai Ūminė kanalėlių nekrozė, intersticinis nefritas, eklamsija, nefritinis sindromas, transplantato atmetimas, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais.
Grūdėtieji Pažengusios inkstų ligos. Vaškiniai Pažengusios inkstų ligos.
Riebaliniai Nefrotinis sindromas, inkstų ligos, hipotiroidizmass.
(Pagal Graham JC ir Galloway A., 2001) (16)
Kristalai formuojasi precipituojant neorganinėms druskoms, organiniams junginiams, medikamentams šlapime. Moksliniai tyrimai rodo, kad tirtų tų pačių pacientų šlapimo kristalų tipas ir pašalintų inkstų akmenų tipas dažnai sutampa (17). Kokie kristalai formuojasi priklauso nuo šlapimo pH. Rūgščiame šlapime formuojasi: amorfiniai uratai (aptinkami kai šlapimas atšaldomas, matomi rausvomis nuosėdomis), šlapimo rūgšties kristalai (įvairių formų: rombai, pleištai, padidėjęs kiekis šlapime susijęs su purinų ir nukleorūgšių padidėjimu). Rūgštiniai uratai ir natrio uratai (retai aptinkami, susidaro mažiau rūgščiame šlapime); kalcio oksalato kristalai (dažniausiai dihidrato forma). Šarminiame šlapime formuojasi: amorfiniai fosfatai (po mėginio atšaldymo, gali iškristi baltomis nuosėdomis, kurios netirpsta pašildžius), trigubas fosfatas (amonio magnio fosfatas ,,karsto dangčio” formos), kalcio fosfatas (dažna sudėtinė inkstų akmenų dalis), kalcio karbonato kristalai (maži, bespalviai), amonio biurato kristalai (,,spygliuoti obuoliai”, pakaitinus ištirpsta).
Kliniškai svarbūs tik amino rūgščių kristalai: cisteino, leucino, tirozino.
Cisteino kristalai – cistino atsiradimą sukelia: paveldima šeiminė cistinurija – sutrikusi cisteino reabsorbcija. Tokiems pacientams yra polinkis formuotis inkstų akmenims ankstyvame amžiuje.
Leucino atsiradimą šlapime sukelia: nėštumo toksikozė. Sunkus kepenų parenchimos pažeidimas (sunkus parenchiminis hepatitas, toksinė kepenų distrofija, apsinuodijimas fosforu, cirozė, leukozė, Fankoni sindromas).
17 Normaliai šlapime gleivių nėra. Gleivių kiekio padidėjimą sukelia: apatinių šlapimo takų uždegimai: cistitas, uretritas, prostatitas.
1.4. Problemos aktualumas
Bendras šlapimo tyrimas yra atliekamas pusiau kiekybiniu metodu naudojant juosteles ir esant indikacijoms atliekant mikroskopinį šlapimo tyrimą. Tai greitas tyrimas, kurio atsakymą galime gauti per kelias minutes. Remiantis Europos šlapimo tyrimų rekomendacijomis yra rekomenduojama taikyti abu tyrimo metodus (cheminį ir mikroskopinį) šlapimo ėminiams, kuriuose buvo nustatytas baltymas, leukocitai, eritrocitai ar bakterijos. Tačiau yra ir kita nuomonė, kad reikalinga kiekvieno šlapimo tyrimo mikroskopija (18).
Pasirinkimas mikroskopuoti šlapimus, kuriose atliekant cheminę analizę nustatyta baltymo, ir/ar leukocitų, ir/ ar eritrocitų, grindžiama tuo, kad tuose šlapimo ėminiuose tikimasi rasti cilindrų, leukocitų, eritrocitų. Dėl skirtingo nustatymo metodo (chemine šlapimo analize leukocitai nustatomi matuojant esterazę) šių tyrimų rezultatai gali išsiskirti (19). Chemine analize nustačius kraują, tikėtina mikroskopijos metu rasti eritrocitus. Tačiau cheminė šlapimo analize nustačius kraują, tai nepatvirtina hematurijos, nes gali būti nustatytas hemoglobinas arba mioglobinas (11). Mikroskopinės analizės metu galima įvertinti eritrocitų morfologiją. Mikroskopuojant rasti akantocitai leidžia įtarti inkstinės kilmės hematurija.
Yra nuomonė, kad mikroskopuoti šlapimo ėminius, kurių cheminė analizė vertinama kaip norma nėra būtina (3). Tačiau kita nuomonė teigia, kad nemikroskopuojant visų šlapimo ėminių galima praleisti dalį patologinių radinių (4). Šią problemą padėtų išspręsti vieninga šlapimo ėminių mikroskopijai atranka (20).
Mūsų darbo tikslas yra nustatyti šlapimo mikroskopinio tyrimo reikšmę, kai atliekamas mikroskopinis tyrimas ėminiams, kurie įprastai nėra mikroskopuojami (atliekant cheminę analizę nenustatyti baltymo, eritrocitų ir leukocitų kiekio pakitimai).
18
2. TYRIMO APIMTIS IR METODAI
2.1. Tyrimo apimtis
Šis tyrimas buvo atliktas LSMU Kauno klinikų, Laboratorinės medicinos klinikoje, Hematologijos ir bendrosios citologijos laboratorijoje. Į tyrimą įtraukti pacientai, kurių šlapimo cheminės analizės metodu nebuvo rasta baltymo ir/ar kraujo/eritrocitų ir/ar leukocitų. Tačiau šiuose mėginiuose galėjo būti ar nebūti kitų patologinių cheminės analizės radinių – gliukozės, bilirubino, urobilinogeno, pH, santykinio tankio, ketonų ir nitritų. Šie šlapimo ėminiai įprastai nėra mikroskopuojami. Tyrime buvo analizuoti 509 pacientų šlapimo tyrimo rezultatai. Pacientų amžius buvo nuo 0,1 iki 90,8 metų, amžiaus vidurkis 42,77±25,16. Tyrime dalyvavo 269 moterys nuo 0,1 iki 87,1 metų, amžiaus vidurkis 41,66±22,99 metų, ir 240 vyrų nuo 0,1 iki 90,8 metų, amžiaus vidurkis 44,01±27,38 metų. Vyrų ir moterų amžiaus nesiskyrė p=0,302.
2.2. Tyrimo metodai
Šlapimo tyrimai buvo atlikti analizatoriais: automatizuotas šlapimo analizatorius (AUTION MAX AX–4030, ARKRAY, Japonija), automatinė šlapimo dalelių mikroskopavimo sistema (iQ200, Iris Diagnostics, JAV).
Šlapimo cheminė analizė buvo atlikta su diagnostinėmis juostelėmis (AUTION Sticks 10EA, ARKRAY, Japonija). Diagnostinių juostelių reagentų laukeliai impregnuoti sausomis cheminėmis medžiagomis. Juostelinio šlapimo tyrimo analitės ir cheminės reakcijos metodas pateiktas 2 lentelėje.
2 lentelė. Juostelinio šlapimo tyrimo analitė ir cheminės reakcijos metodas
Analitė Metodas
pH Reakcija su bromkreozolio žaluma ir bromksilenolio mėliu Santykinis tankis Reakcija su dietilheksilfosforo rūgštmi ir bromtimolio mėliu
Baltymas Reakcija su tetrabromfenolio mėliu Gliukozė GOD ir POD reakcija
Ketonai Reakcija su natrio nitroprusidu
19 Leukocitai Rakcija su tolurensulfonilalaniloksiindolu ir metoksibenzediazonu
Kraujas Reakcija su vandenilio peroksidu ir tetrametilo benzidinu Bilirubinas Reakcija su metilnitroanilinu ir natrio nitritu
Urobilinogenas Reakcija su diazono tetrafluorboratu
Šlapimas buvo rinktas ryte, vidurinė tėkmės dalis į švarų vienkartinį indelį. Į laboratoriją šlapimas buvo pristatytas uždarame indelyje ar vakuuminiame mėgintuvėlyje 18–25 °C temperatūroje. Šlapimo ėminiai gabenti tam skirtuose dėkluose. Šlapimo ėminiai buvo laikyti kambario temperatūroje, tyrimai atlikti per 1 val. po ėminio surinkimo. Šlapimo ėminiai saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.
Juostelinio šlapimo tyrimo normos reikšmės pateiktos 3 lentelėje.
3 lentelė. Juostelinio šlapimo tyrimo normos reikšmės Analitė Normos reikšmė
pH 5-8 Santykinis tankis 1,010-1,025 Baltymas <0,1 g/l Gliukozė <1,7 mmol/l Ketonai <-/+ mmol/l Nitritai <+1 Leukocitai <25/μl Kraujas <0,3 mg/l Bilirubinas <8,5 μmol/l Urobilinogenas <34 μmol/l
20 4 lentelė. Automatizuotos šlapimo mikroskopijos normos reikšmės
Analitė Normos reikšmė Eritrocitai <10/μl Pakitę eritrocitai Nerasta
Leukocitai <25/μl
Leukocitų krūvelės Nerasta Plokštaus epitelio ląstelės <20/μl Pereinamojo epitelio ląstelės <5/μl
Inkstų epitelio ląstelės <5/μl Hialininiai cilindrai 2/MPL Eritrocitiniai cilindrai 1/MPL Ląsteliniai cilindrai 1/MPL Grūdėti cilindrai 1/MPL Vaškiniai cilindrai 1/MPL Šlapimo rūgšties kristalai Keletas Kalcio oksalato kristalai Keletas
Amorfiniai kristalai Vidutiniškai Tripelfosfato kristalai Keletas Kalcio fosfato kristalai Keletas Kalcio karbonato kristalai Keletas Cistino kristalai Nerasta Tirozino kristalai Nerasta Leucino kristalai Nerasta
Gleivės retai/μl
Bakterijos Nerasta
Mieliniai grybai Nerasta
2.3. Statistinė analizė
21 neparametrinė analizė, Mann-Whitney U testas. Chi kvadrato (χ2 ) kriterijus ir Fišerio tikslusis testas
22
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Į tyrimą buvo įtraukti pacientai, kuriems šlapimo tyrime cheminės analizės metodu buvo nerasta baltymo, ir/ar leukocitų ir/ar eritrocitų. Ėminiaims buvo atlikta mikroskopinė analizė, kuri įprastai nėra atliekama. Tyrime buvo analizuoti 509 pacientų šlapimo tyrimo rezultatai. Pacientų amžius buvo nuo 0,1 iki 90,8 metų, amžiaus vidurkis 42,77±25,16 metai. Tyrime dalyvavo 269 moterys nuo 0,1 iki 87,1 metų, amžiaus vidurkis 41,66±22,99 metų, ir 240 vyrų nuo 0,1 iki 90,8 metų, amžiaus vidurkis 44,01±27,38 metai. Vyrų ir moterų amžiaus nesiskyrė p=0,302. Pacientai pagal cheminės šlapimo analizės rezultatus buvo suskirstyti į grupes: cheminė analizė su pakitimais ir be pakitimų. Cheminė analizė su pakitimais reiškė, kad bent vienos analitės (pH, santykinio tankio, ketonų, nitritų, gliukozės, bilirubino, urobilinogeno) tyrimo rezultatas buvo patologinis – virš normos ribų. Cheminė analizė be pakitimų reiškia visos tirtos analitės buvo normos ribose. Pacientų pasiskirstymas pagal cheminės analizės rezultatus ir lytį pateiktas 1 paveiksle.
1 pav. Cheminės analizės rezultatų pasiskirstymas pagal lytį
227 (44,6 proc.) pacientų šlapimo cheminė analizė buvo su pakitimais, o 282 (55,4 proc.) be pakitimų. Cheminėje analizėje su pakitimais buvo nustatyta 121 (45,0 proc.) moteriai ir 106 (44,2 proc.) vyrams. Cheminėje analizėje be pakitimų buvo nustatyta 148 (55,0 proc.) moterims ir 134 (55,8 proc.) vyrams. Moterų ir vyrų pasiskirstymas grupėse nesiskyrė p=0,854.
Atlikus mikroskopinę šlapimo analizę pacientai buvo suskirstyti į grupes, kurių mikroskopinė analizė su pakitimais ir be pakitimų. Mikroskopinė analizė su pakitimais – patologija, kuomet rastas ląstelių ir dalelių kiekis viršijo normines ribas. Mikroskopinė analizė be pakitimų – norma, kuomet
23 mikroskopuojant ląstelių ir dalelių kiekis ne viršijo norminių ribų. Mūsų tirtuose šlapimo ėminiuose buvo rastos šios ląstelės ir dalelės: leukocitai, eritrocitai, plokštusis epitelis, pereinamasis epitelis, hialininiai cilindrai, gleivės, amorfiniai kristalai, kalcio oksalato kristalai, šlapimo rūgšties kristalai, bakterijos. Nei vienam pacientui nebuvo rasta: pakitusių eritrocitų, leukocitų krūvelių, inkstinio epitelio ląstelių, eritrocitinių cilindrų, ląstelinių cilindrų, grūdėtųjų cilindrų, vaškinių cilindrų, tripelfosfatų, kalcio fosfato ir karbonato kristalų, cistino kristalų, tirozino kristalų, leucino kristalų, mielinių grybų.
Šlapimo cheminės ir mikroskopinės analizės rezultatų pasiskirstymas pavaizduotas 2 paveiksle.
2 pav. Šlapimo cheminės ir mikroskopinės analizės rezultatų pasiskirstymas
Tarp mėginių, kurių chemine analize su pakitimais 18 (7,9 proc.) buvo nustatyta mikroskopijos tyrimas su pakitimai, o 209 (92,1 proc.) mikroskopijos tyrimas be pakitimų. Tarp ėminių, kurių chemine analize be pakitimų 23 (8,2 proc.) buvo nustatyta mikroskopijos pakitimai, o 259 (91,8 proc.) mikroskopija be pakitimų. Mikroskopiniai radiniai buvo nustatyti vienodai dažnai nepriklausomai ar buvo nustatyti ar ne cheminės analizės pakitimai, p>0,05. Mikroskopinė analizė su pakitimais buvo nustatyta 8,1 proc. (41/509) pacientų ir nepriklausė nuo cheminės analizės rezultatų, p=0,85. Kiti mokslininkai savo tyrime tirdami šlapimo ėminius, kurių cheminė analizė be pakitimų, mikroskopijos metu nustatė pakitimus 17,6 proc. tai yra dažniau nei mes savo tyrime (21). Įvairių autorių duomenimis šlapimo cheminė ir mikroskopinė analizė koreliuoja tarpusavyje (22, 23). Atliekant kartu abu šiuos metodus didėja šlapimo tyrimo patikimumas (24).
24 Šlapimo mikroskopinio tyrimo metu nustatytų visų ląstelių ir dalelių pasiskirstymas pavaizduotas 5 lentelėje.
5 lentelė. Šlapimo mikroskopinio tyrimo metu nustatytų visų ląstelių ir dalelių pasiskirstymas tarp pacientų, kurių šlapimo cheminė analizė su pakitimais ir be pakitimų
Analitė Šlapimo cheminė
analizė N Vidurkis ± SN Mažiausia Didžiausia reikšmė p Leukocitai Su pakitimais Be pakitimų 227 282 1,86±3,49 2,04±3,30 0-25 0-35 0,029 Eritrocitai Su pakitimais Be pakitimų 227 282 0,7±0,72 0,22±0,80 0-8 0-8 0,054
Plokštusis epitelis Su pakitimais Be pakitimų 227 282 3,11±12,44 3,28±8,72 0-167 0-84 0,885 Pereinamasis epitelis Su pakitimais Be pakitimų 227 282 0,04±0,24 0,09±0,32 0-2 0-4 0,624
Hialininiai cilindrai Su pakitimais Be pakitimų 227 282 0,01±0,09 0,12±0,41 0-1 0-4 0,048 SN – standartinis nuokrypis
Vertinant visų mikroskopinių dalelių kiekius, pacientams, kurių cheminė analizė be pakitimų, buvo nustatytas didesnis leukocitų ir hialininių cilindrų kiekis, nei pacientams, kurių cheminė analizė su pakitimais, atitinkamai 2,04±3,30; 1,86±3,49 p=0,029 ir 0,12±0,41; 0,01±0,09 p=0,048. Kitų radinių eritrocitų, plokštaus epitelio, pereinamo epitelio kiekis nesiskyrė. Visų mikroskopinio tyrimo metu rastų ląstelių ir dalelių vidurkiai neviršijo norminių reikšmių. Keletas kitų mokslininkų nustatė tiesioginį ryšį tarp šlapimo cheminės analizės ir mikroskopinio tyrimo metu nustatytų: leukocitų, eritrocitų, bakterijų ir plokščtaus epitelio ląstelių (16, 25, 26). Ispanų mokslininkai nustatė tiesioginį ryšį tarp cheminės analizės be pakitimų ir mikroskopinės tyrimo metu nustatytų leukocitų ir bakterijų (27).
25 6 lentelė. Šlapimo mikroskopinio tyrimo metu nustatytų patologinių radinių pasiskirstymas tarp
pacientų, pagal šlapimo cheminės analizės rezultatus
Analitė
Šlapimo cheminė analizė
χ2 p Su pakitimais N=227 n (proc.) Be pakitimų N=282 n (proc.) Leukocitai 1 (0,4) 1 (0,4) –# 1 Plokštusis epitelis 8 (3,5) 11 (3,9) 0,05 0,824 Hialininiai cilindrai 0 (0) 4 (1,4) –# 0,132 Gleivės 6 (2,6) 7 (2,5) 0,013 0,909
Kalcio oksalato kristalai 2 (0,9) 0 (0,0) –# 0,198
Bakterijos 1 (0,4) 1 (0,4) –# 0,501
χ2
– Chi kvadrato kriterijus. # – mažoms imtims kokybinių požymių ryšiui nustatyti taikytas Fišerio tikslusis testas.
Patologiniai ląstelių ir dalelių kiekiai buvo nustatyti nuo 0,4 proc. iki 2,6 proc. pacientų ir skirtumo tarp grupių cheminės analizės su pakitimais ir be pakitimų rasta nebuvo. Plokščią epitelį atmetus kaip diagnostiškai nereikšmingą, mikroskopinių patologinio kiekio radinių dažnis buvo 4,3 proc. (22/509) ir nepriklausė nuo cheminės analizės radinių, p=0,49. Leukocitų, plokštaus epitelio, hialininių cilindrų, gleivių, kalcio oksalato kristalų ir bakterijų dažnis tarp pacientų, kuriems cheminė analizė su pakitimais ir be pakitimų nesiskyrė. Nei vienam pacientui nebuvo nustatyti: eritrocitai, pereinamasis epitelis, amorfiniai kristalai, šlapimo rūgšties kristalai.
26 7 lentelė. Šlapimo mikroskopinio tyrimo metu nustatytų visų ląstelių ir dalelių pasiskirstymas tarp
lyčių
Analitė Lytis N Vidurkis ± SN
Mažiausia Didžiausia reikšmė p Leukocitai Moterys Vyrai 269 240 2,00±3,07 1,90±3,71 0-18 0-35 0,536 Eritrocitai Moterys Vyrai 269 240 0,12±0,77 0,08±0,76 0-8 0-8 0,111 Plokštusis epitelis Moterys
Vyrai 269 240 5,54±14,04 0,75±1,32 0-167 0-10 <0,001 Pereinamasis epitelis Moterys
Vyrai 269 240 0,06±0,29 0,03±0,28 0-2 0-4 0,032 Hialininiai cilindrai Moterys
Vyrai 269 240 0,01±0,11 0,13±0,44 0-1 0-4 0,049 SN – standartinis nuokrypis
Vertinant mikroskopinių radinių kiekį, didesnis plokštaus epitelio ir pereinamo epitelio kiekis buvo nustatytas moterims nei vyrams atitinkamai 5,54±14,04; 0,75±1,32 p<0,001 ir 0,06±0,29; 0,03±0,25 p=0,032. Didesnis hialininių cilindrų kiekis buvo nustatytas vyrams nei moterims, atitinkamai 0,01±0,11; 0,13±0,44 p=0,049. Visų mikroskopinio tyrimo metu nustatytų ląstelių ir dalelių vidurkiai neviršijo normos reikšmių. Leukocitų ir eritrocitų kiekis tarp moterų ir vyrų nesiskyrė.
27 8 lentelė. Šlapimo mikroskopinio tyrimo metu nustatytų radinių pasiskirstymas tarp moterų ir vyrų
Analitė
Šlapimo mikroskopinė analizė
χ2 p Moterų N=269 n(proc.) Vyrų N=240 n (proc.) Leukocitai 0 2 (0,8) –# 0,222 Plokštusis epitelis 19 (7,1) 0 17,609 <0,001 Hialininiai cilindrai 0 4 (1,7) –# 0,049 Gleivės 8 (3,0) 5 (2,1) 0,404 0,525
Kalcio oksalato kristalai 1 (0,4) 1 (0,4) –# 1
Bakterijos 2 (0,7) 0 (0,0) –# 0,501
χ2 – Chi kvadrato kriterijus. # – mažoms imtims kokybinių požymių ryšiui nustatyti taikytas Fišerio tikslusis testas.
Moterims dažniau nei vyrams rasta plokštaus epitelio, atitinkamai 7,1 proc. (19/269) ir 0 proc. (0 /240) p<0,001. Hialininiai cilindrai dažniau nustatyti vyrams nei moterims, atitinkamai 1,7 proc. (4/240) ir 0 proc. (0/269) p=0,049. Įvairiuose tyrimuose nustatyta kad, moterų šlapimo ėminiuose yra didesnis užterštumas plokštaus epitelio ląstelėmis nei vyrų šlapimo ėminiuose (28). Plokštus epitelis į moterų šlapimo ėminius patenka iš lyties takų ir rodo nekokybišką ėminio paėmimą. Ispanų mokslininkai vyrams šlapimo mikroskopijos tyrimo metu dažniau nustatė kalcio oksalato ir šlapimo rūgšties kristalus (29).
28 10 lentelė. Ryšys tarp mikroskopinio tyrimo ląstelių ir dalelių, ir pacientų amžiaus
Analitė r , p A mž ius
Leu Ery Plokš. epit. Perei na. epit. Hiali n. cilin. Gleiv ės Amor f. krist. Kalcio oksal. krist. Šlap. rūg. krist. Bakt Amžius r p 0,110 0,013 0,064 0,151 -0,014 0,745 0,006 0,888 0,153 0,001 0,086 0,060 -0,099 0,025 -0,128 0,004 0,060 0,174 0,092 0,037 Leu r p 0,033 0,461 0,212 <0,001 0,155 <0,001 0,050 0,257 0,064 0,147 -0,046 0,301 0,075 0,093 0,086 0,052 0,067 0,131 Ery r p 0,026 0,563 0,153 <0,001 0,049 0,267 -0,005 0,911 -0,027 0,542 0,037 0,407 0,089 0,044 -0,011 0,805 Plokš. epitelis r p 0,157 <0,001 -0,028 0,522 0,089 0,044 0,046 0,295 0,031 0,491 -0,059 0,184 -0,058 0,190 Pereina epitelis r p 0,041 0,352 0,036 0,418 0,043 0,328 0,020 0,646 -0,021 0,638 -0,012 0,787 Hialin. cilin. r p 0,078 0,080 -0,024 0,587 -0,046 0,301 0,102 0,021 -0,010 0,826 Gleivės r p 0,057 0,200 0,151 0,001 0,021 0,642 -0,091 0,026 Amorf. krist. r p 0,001 0,982 -0,017 0,903 -0,010 0,826 Kalcio oksal. krist. r p 0,001 0,982 -0,019 0,676 Šlap. rūgš. krist. r p -0,007 0,877
r – koreliacijos koeficientas; p – reikšmingumo lygmuo.
29
IŠVADOS
1. Mikroskopinės analizės su pakitimais dažnis šlapimo ėminiuose, kurie įprastai nėra mikroskopuojami, buvo 4,3 proc.
2. Mikroskopinių radinių dažnis tarp pacientų, kurių cheminė analizė su pakitimais ir be pakitimų nesiskyrė.
3. Moterims šlapimo mikroskopijos tyrimo metu dažniau buvo nustatyta plokštus epitelis. Tuo tarpų vyrams šlapimo mėginiuose dažniau nustatyta hialininiai cilindrai.
30
LITERATŪROS SĄRAŠAS:
1. European Urinalysis Group. European urinalysis guidelines. Scandinavian Journal of Clinical and Laboratory Investigation 2000;60:1–96.
2. CLSI. Urinalysis; Approved Guideline–Third Edition. CLSI document GP16-A3. Wayne, PA: Clinical and Laboratory Standards Institute 2009;29(04):14–22.
3. Miler M, Nikolac N. Patient safety is not compromised by excluding microscopic examination of negative urine dipstick. Annals of Clinical Biochemistry [Internet]. 2017 Jan 1 [cited 2017 Jan 30]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28178863.
4. Li JZ, Wang SX, Qin XQ, Xu Y, Pang W, E J, Zheng X. Correlation between urinary sediment spectra and pathological patterns of renal biopsies. Beijing Da Xue Xue Bao 2014;46(6):920–5. 5. Jalamkar PV, Bankar D. Urine pollution control and power generation by using fuel cell. International Journal of Enhanced Research in Science Technology and Engineering 2014;3(8):276–9.
6. Majzoub A, Al-Ani A, Gul T, Kamkoum H, Al-Jalham K. Effect of urine pH on the effectiveness of shock wave lithotripsy: A pilot study. Urology Annals 2016;8(3):286–90. 7. Chaudhari BA. Interpretative urinalysis a study review. Unique Journal Ayurvedic And Herbal
Medicines 2016;04(02):5–12.
8. Falbo R, Sala MR, Signorelli S,Venturi S,Signorini S, Brambilla P. Bacteriuria screening by automated whole-field-image-based microscopy reduces the number of necessary urine cultures. Journal of Clinical Microbiology 2012;50(4):1427–9..
9. Wah DT, Wises PK, Butch AW. Analytic performance of the iQ200 automated urine microscopy analyzer and comparison with manual counts using fuchs-rosenthal cell chambers. American Society for Clinical Pathology 2005;123(2):290–6.
10. Anigilaje EA, Adedoyin OT. Correlation between dipstick urinalysis and urine sediment microscopy in detecting haematuria among children with sickle cell anaemia in steady state in Ilorin, Nigeria. The Pan African Medical Journal [Internet]. 2013 Aug 15 [cited 2017 Jan 12]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24319525. 11. Dewulf G, Harrois D, Mazars E, Cattoen C, Canis F. Evaluation of the performances of
the iQ(®)200 ELITE automated urine microscopy analyser and comparison with manual microscopy method. Pathologie Biologie (Paris) 2011;59(5):264–8.
31 13. Broeren MA, Bahceci S, Vader HL, Arents NLA. Screening for urinary tract infection with the Sysmex UF–1000i urine flow cytometer. Journal of Clinical Microbiology 2011;49(3):1025–9. 14. Falbo R, Sala MR, Signorelli S, et al. Bacteriuria screening by automated whole–field–image– based microscopy reduces the number of necessary urine cultures. Journal of Clinical Microbiology 2012;50(4):1427–9.
15. Laosu–Angkoon S. The sensitivity and specificity of a urine leukocyte esterase dipstick test for the diagnosis of urinary tract infection in the outpatient clinic of Rajavithi Hospital. Journal of the Medical Association of Thailand 2013;96(7):849–53.
16. Graham JC, Galloway A. ACP Best Practice No 167: the laboratory diagnosis of urinary tract infection. Journal of Clinical Pathology 2001;54(12):911–9.
17. Tamošaitytė S, Hendrixson V, Želvys A, Tyla R, Kučinskienė ZA, Jankevičius F, et al. Combined studies of chemical composition of urine sediments and kidney stones by means of infrared microspectroscopy. Journal of Biomedical Optics [Internet]. 2013 Feb [cited 2017 Mar 15]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23429795.
18. Bataille A, Wetzstein M, Hertig A, Vimont S, Rondeau E, Galichon P. Evidence of dipstick superiority over urine microscopy analysis for detection of hematuria. BMC Research Notes 2016;9(1):435.
19. Chaudhari PP, Monuteaux MC, Bachur RG. Urine concentration and pyuria for identifying UTI in infants. Pediatrics [Internet]. 2016 Nov [cited 2017 Mar 09]. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28169050.
20. Shayanfar N, Tobler U, von Eckardstein A, Bestmann L. Automated urinalysis: first experiences and a comparison between the Iris iQ200 urine microscopy system, the Sysmex UF–100 flow cytometer and manual microscopic particle counting. Clinical Chemical Laboratory Medicine 2007;45(9):1251–6.
21. Jiang T, Chen P, Ouyang J, Zhang S, Cai D. Urine particles analysis: performance evaluation of Sysmex UF–1000i and comparison among urine flow cytometer, dipstick, and visual microscopic examination. Scandinavian Journal of Clinical and Laboratory Investigation; International Journal of Clinical Chemistry 2011;71(1):30–7.
22. Dimech W, Roney K. Evaluation of an automated urinalysis system for testing urine chemistry, microscopy and culture. Pathology 2002;34(2):170–7.
23. Bottini PV, Martinez MH, Garlipp CR. Urinalysis: comparison between microscopic analysis and a new automated microscopy image-based urine sediment instrument. Clinical Laboratory 2014;60(4):693–7.
32 25. Altekin E, Kadiçesme O, Akan P, Kume T, Vupa O, Ergor G, et al. New generation IQ–200 automated urine microscopy analyzer compared with KOVA cell chamber. Journal of Clinical Laboratory Analysis 2010;24(2):67–71.
26. Mayo S, Acevedo D, Quiñones–Torrelo C, Canós I, Sancho M. Clinical laboratory automated urinalysis: comparison among automated microscopy, flow cytometry, two test strips analyzers, and manual microscopic examination of the urine sediments. Journal of Clinical Laboratory Analysis 2008;22(4):262–70.
27. Íñigo M, Coello A, Fernández-Rivas G, Carrasco M, Marcó C, Fernández A, Casamajor T, et al. Evaluation of the SediMax automated microscopy sediment analyzer and the Sysmex UF– 1000i flow cytometer as screening tools to rule out negative urinary tract infections. Clinica Chimica Acta 2016;456:31–5.
28. Mohr NM, Harland KK, Crabb V, Mutnick R, Baumgartner D, Spinosi S, et al. Urinary squamous epithelial cells do not accurately predict urine culture contamination, but may predict urinalysis performance in predicting bacteriuria. Academic Emergency Medicine 2016 Mar;23(3):323–30.
