1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Laura Vaišvylienė
ASMENŲ, SERGANČIŲ IR NESERGANČIŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU IR PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ, GYVENSENOS VEIKSNIŲ IR
GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Gyvensenos medicina
Studentė: Mokslinė vadovė:
Laura Vaišvylienė prof. Rima Kregždytė
KAUNAS, 2021
2 TURINYS
SANTRAUKA ... 3
SUMMARY ... 5
SANTRUMPOS ... 7
ĮVADAS ... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1 Galvos smegenų insulto ir 2 tipo cukrinio diabeto epidemiologija Lietuvoje ir pasaulyje ... 10
1.2 Asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą gyvensenos tyrimai ... 12
1.3 Sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvenimo kokybė ... 16
2. TYRIMO METODIKA ... 19
2.1 Tyrimo aprašymas ... 19
2.2 Tyrimo organizavimas ir tiriamasis kontingentas ... 19
2.3 Tyrimo metodai ... 19
2.4 Duomenų analizės metodai... 22
3. TYRIMO REZULTATAI ... 23
3.1 Tiriamųjų charakteristika ... 23
3.2 Asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvensenos vertinimas ... 24
3.3 Asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvenimo kokybės vertinimas ... 35
3.4 Asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvensenos ir gyvenimo kokybės sąsajos ... 43
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 67
IŠVADOS ... 71
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 72
LITERATŪRA ... 73
PRIEDAI ... 78
3
SANTRAUKA
Gyvensenos medicina
ASMENŲ, SERGANČIŲ IR NESERGANČIŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU IR PATYRUSIŲ GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ, GYVENSENOS VEIKSNIŲ IR GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS
Laura Vaišvylienė
Mokslinė vadovė prof. R. Kregždytė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Visuomenės sveikatos fakultetas, Kaunas; 2021.
Darbo tikslas – įvertinti, ar iki smegenų infarkto buvusi gyvensena ir sirgimas 2 tipo cukriniu diabetu yra susijęs su gyvenimo kokybe.
Darbo uždaviniai. 1. Įvertinti asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvenseną. 2. Įvertinti asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvenimo kokybę. 3. Įvertinti asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvensenos ir gyvenimo kokybės sąsajas.
Metodika. Momentinis stebėjimo tyrimas atliktas VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje (ARL) Neurologijos skyriuje 2020 metais. Į tyrimą įtraukti asmenys, besigydantys ARL po ūminio galvos smegenų infarkto reabilitacijos II metu (N=30). Reabilitacijos trukmė - vidutiniškai 24 lovadieniai. Tiriamųjų kontingentą sudarė 2 grupės: 1) asmenys, patyrę pirmą galvos smegenų infarktą ir sergantys 2 tipo cukriniu diabetu; 2) asmenys, patyrę pirmą galvos smegenų infarktą ir nesergantys 2 tipo cukriniu diabetu. Gyvenimo kokybė vertinta SF 36 klausimynu, gyvensena – gyvensenos klausimynu. Apklausa vykdyta reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje. Kokybinių kintamųjų statistinei analizei taikytas chi-kvadratu ir Fišerio tikslusis kriterijus, kiekybinių kintamųjų analizei - Mano-Vitnio (nepriklausomoms grupėms) ir Vilkoksono (priklausomoms grupėms) kriterijai. Statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05.
Rezultatai. Sergantieji 2TCD nėra linkę laikytis sveikos gyvensenos rekomendacijų, nors ir pripažino suprantantys, kad tai daryti reikia. Didesnė dalis ir sirgusių 2TCD (60 proc.), ir nesirgusių 2TCD (60 proc.) tiriamųjų, iki įvykstant ŪGSI, į paruoštą maistą dėdavo papildomai druskos. Didesnė dalis tiek I grupės (60 proc.), tiek II grupės (60 proc.) tyrimo dalyvių rūkė.
Didesnė dalis tiek I-os grupės (73 proc.), tiek II-os grupės (67 proc.) tiriamųjų (daugiau vyrai)
per paskutines 30 dienų vartojo alkoholinius gėrimus. Dauguma I grupės tyriamųjų bandė,
tačiau nepakeitė ar net nebandė pakeisti gyvensenos: sveikiau maitintis nepradėjo 93 proc., būti
fiziškai aktyvesniu – 87 proc., mažiau rūkyti ar mesti – 93 proc., mažiau vartoti alkoholio ar
4 mesti – 86 proc. tiriamųjų. II-os grupės tiriamųjų, nebandžiusių sveikiau maitintis, buvo tik 53 proc. (p=0,035). Tiek I-os grupės (87 proc.), tiek II-os grupės (80 proc.) respondentai galvojo, kad reikėjo keisti savo gyvenseną. Jautė nerimą, buvo prislėgtos nuotaikos daugiau mieste (90,9 proc.) nei kaime (25 proc.) gyvenančių (p=0,033) II-os grupės tiriamųjų.
Įvertinus gyvenimo kokybę tyrimo pradžioje, nesergantieji 2TCD geriau vertino bendrą sveikatą nei sergantieji (p=0,002). Tyrimo pabaigoje nesergantieji 2TCD geriau nei sergantieji vertino energingumą/gyvybingumą (p=0,016), veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų (p=0,021), veiklos apribojimą dėl emocinių sutrikimų (p=0,008), emocinę būklę (p=0,005). Per reablitacijos laikotarpį pagerėjo abiejų grupių tiriamųjų fizinis aktyvumas (p=0,009 (I), p=0,041 (II)), II-os grupės energingumas/gyvybingumas (p=0,012).
Sergančių 2TCD tiriamųjų gyvenimo kokybės pokytis per reabilitacijos laikotarpį susijęs su rūkymu ir alkoholio vartojimu. Fizinio aktyvumo srities vertinimo rezultatai buvo geresni nerūkiusių (p=0,018), energingumo/gyvybingumo rezultatai geresni nevartojusių alkoholio per pastaruosius 12 mėn. (p=0,018). Nesergančių 2TCD gyvenimo kokybė reabilitacijos pradžioje buvo susijusi su alkoholinių gėrimų vartojimu. Fizinio aktyvumo srities vertinimo rezultatai buvo geresni nevartojusių alkoholinių gėrimų nei per pastarąjį 1 mėn., nei per 12 mėn. (p<0,05).
Išvados 1. Asmenų, sergančių ir nesergančių 2TCD bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvensena neatitiko sveikos gyvensenos rekomendacijų. Dauguma tiriamųjų vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė. 2. Nesergančių 2TCD tiriamųjų gyvenimo kokybė reabilitacijos pradžioje buvo geresnė nei sergančių. Nesergantiems 2TCD pasiekti didesni teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai reabilitacijos pabaigoje. 3. Nesergančių 2TCD blogesnė gyvenimo kokybė susijusi su alkoholinių gėrimų vartojimu iki įvykstant ŪGSI. Sergančių 2TCD gyvenimo kokybės teigiami pokyčiai per reabilitaciją susiję su nerūkymu ir alkoholinių gėrimų nevartojimu iki įvykstant ŪGSI.
Raktiniai žodžiai: gyvensena, gyvenimo kokybė, galvos smegenų infarktas, 2 tipo cukrinis
diabetas, reabilitacija.
5
SUMMARY
Lifestyle medicine
THE ASSOCIATION BETWEEN LIFESTYLE AND QUALITY OF LIFE FACTORS AFTER A CEREBRAL ISCHEMIC STROKE IN PATIENTS WITH AND WITHOUT TYPE 2 DIABETES MELLITUS
Laura Vaišvylienė
Scientific supervisor prof. R. Kregždytė
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Kaunas; 2021.
The aim of this study was to evaluate whether patients’ lifestyle prior to cerebral ischemic stroke and type 2 diabetes are related to the quality of life.
Objectives. 1. To evaluate the lifestyle of people with and without type 2 diabetes and cerebral ischemic stroke. 2. To evaluate the quality of life of people with and without type 2 diabetes and who have suffered a cerebral ischemic stroke. 3. To evaluate the association between lifestyle and quality of life of people with and without type 2 diabetes and after suffering a cerebral ischemic stroke.
Methods. Cross-sectional study was conducted at the Department of Neurology of Abromiškės Rehabilitation Hospital (ARH) in 2020. The study included patients receiving rehabilitation II treatment in ARH after suffering cerebral ischemic stroke (CIS) (N=30). Rehabilitation lasted on average 24 days. The study consists of two groups of patients: 1) patients who have experienced cerebral ischemic stroke and have type II diabetes; 2) patients who have experienced a cerebral ischemic stroke and do not have type II diabetes. The quality of life of patients have been assessed by the SF 36 Questionnaire, the lifestyle – by the Lifestyle Questionnaire. The survey was conducted at the beginning and at the end of rehabilitation.
Qualitative variables were analysed using chi-square and Fisher’s Exact test. Quantitative variables were compared using Mann-Whitney test (independent groups) and Wilcoxon test (paired groups). Statistical significance level α=0,05.
Results. It was found that patients with T2D did not follow healthy lifestyle recommendations, although they acknowledged that they understood the need to do so. A larger proportion of subjects in group I (60%), as well as group II (60%) patients, added additional salt to the prepared food even before tasting it. A larger proportion of both group I (60%) and group II (60%) participants smoked. In the T2D group tobacco products were used more often by men.
A larger proportion of both group I (73%) and group II (67%) subjects (more often men)
consumed alcoholic beverages in the last 30 days. However, the majority of the participants in
the group I tried but did not change or did not even try to change their lifestyle, i. e., did not
6 start eating healthier (93%), be more physically active (87%), smoke less or quit smoking (93%), lessen their alcohol consumption or quit drinking altogether (86%). Half (53%) of the respondents in the group II failed or did not even try to start eating healthier (p=0.035). Both group I (87%) and group II (80%) respondents thought that they still needed to change their lifestyle. Depression and anxiety was more prevalent among respondents in group II living in a city (90.9%) than living in the rural areas (25%) (p=0.033).
While assessing health-related quality of life before rehabilitation, patients without T2D assessed general health better than patients with T2D (p=0.002). After rehabilitation patients without T2D assessed energy/vitality (p=0.016), role functioning (physical) (p=0.021), role functioning (emotional) (p=0.008), and emotional well-being (p=0.005) better than patients with T2D. During the rehabilitation physical functioning of both groups increased (p=0.009, p=0.041), and energy/ vitality of subjects in group II increased (p=0.012).
Change of quality of life during the rehabilitation of patients with T2C is related with smoking and alcohol consumption before CIS. Assesment of physical functioning was better of those who did not smoke (p=0.018), assessment of energy/ vitality was better of those who did not consume alcohol during the past 12 months (p=0.018). Quality of life before rehabilitation of patients without T2C was related with the alcohol consumption. Physical functioning was better of those who did not drink alcohol during the past 12 months (p<0.05).
Conclusions. 1. The lifestyle of individuals with and without T2D did not meet healthy lifestyle recommendations. Most of respondents consumed alcoholic beverages and smoked. 2. Quality of life of patients without T2C was better than patients with T2C. Greater positive changes after rehabilitation were achieved for patients without T2C. 3. The worse quality of life of patients without T2C was related with alcohol consumption before CIS. Positive changes in quality of life of patients with T2C were related with non-smoking and alcohol-free life before CIS.
Keywords: lifestyle, quality of life, cerebral ischemic stroke, type 2 diabetes mellitus,
rehabilitation.
7
SANTRUMPOS
ARL – Abromiškių reabilitacijos ligoninė 2TCD – antro tipo cukrinis diabetes GSI – galvos smegenų infarktas
GLUT – 4 - ląstelių plazminės membranos integraliųjų baltymų grupė, būtina gliukozei pernešti iš kraujo ar tarpląstelinės terpės į citoplazmą
HbA1c – glikuotas hemoglobinas IL-6 – interleukinas 6
MTL – mažo tankio lipidai DTL – didelio tankio lipidai KMI – kūno masės indeksas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
ŪGSI – ūmus galvos smegenų infarktas
8
ĮVADAS
Šiais laikais pagrindinė sveikatos apsaugos sistemos problema yra lėtinės neinfekcinės ligos, kurios sudaro didžiąją dalį susirgimų ir turi tendenciją jaunėti. Vis dažniau pastebima, kad šios ligos prasideda vis jaunesniame amžiuje ir sudaro 63 proc. pasaulio mirčių [1]. Ši problema aktuali ir Lietuvos gyventojam [2].
PSO duomenimis šių ligų būtų galima išvengti, jei žmogus keistų savo gyvensenos įpročius, laikytųsi sveikos mitybos rekomendacijų, būtų fiziškai aktyvus, vengtų vartoti alkocholį, tabako gaminių.
Yra atlikta nemažai tyrimu, kurie parodė, kad keičiant gyvensenos įpročius į sveikesnius, gerėja ne tik žmonių sveikata, bet ir ilgėja gyvenimo trukmė, gerėja gyvenimo kokybė. Todėl sveika gyvensena turėtų tapti visuomenės kasdieniu gyvenimo būdu ir įpročiu, padedančiu ne tik gerinti gyvenimo kokybę, ilginti gyvenimo trukmę, bet ilginti gyvenimo trukmę sveikų gyvenimo metų sąskaita [3]. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 65 sesijoje „Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė” pasaulio valstybių lyderių priimtoje rezoliucijoje akcentuojama, kad būtina neatidėliojant imtis koordinuotų kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis priemonių. Nuo šių ligų miršta jauni darbingi žmonės, jos sukelia įvairaus amžiaus žmonių neįgalumą bei labai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę.
Visa tai didina susirūpinimą ir skatina neatidėliojant taikyti efektyvias priemones, skirtas valdyti jau epideminį pobūdį įgavusią problemą nacionaliniu, regioniniu ir globaliniu lygmeniu. PSO duomenimis, 50 proc. mūsų sveikatos nulemia gyvenimo būdas ir tik 10 proc.
medicina ir jos pasiekimai.
Nesveikos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, nuolatinis stresas – pagrindinės galvos smegenų infarkto ir 2 tipo cukrinio diabeto atsiradimo priežastys. Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriuose analizuota gyvensena ir galvos smegenų infarktas bei gyvenimo kokybė [16]. Taip pat yra tyrimų, kuriuose analizuotas gyvensenos ir 2 tipo cukrinio diabeto ryšys [18]. Tačiau nėra daug plačiai publikuotų tyrimų, kuriuose būtų analizuojamas gyvensenos ir gyvenimo kokybės ryšys, patyrus galvos smegenų infarktą ir atsižvelgiant į 2 tipo cukrinio diabeto diagnozę.
Šiame darbe analizuojama, kaip iki galvos smegenų infarkto buvusi gyvensena ir sirgimas 2 tipo cukriniu diabetu yra susiję su gyvenimo kokybe.
Autorės indėlis. Darbo autorė pati rinko duomenis, atliko statistinę analizę.
Reabilitacijos procedūras (dieta, režimas, medikamentinis gydymas, kineziterapija,
ergoterapija, fizioterapija, psichoterapija, masažas, mokymai, paskaitos) atliko Abromiškių
reabilitacijos ligoninės personalas.
9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti, ar iki smegenų infarkto buvusi gyvensena ir sirgimas 2 tipo cukriniu diabetu yra susijęs su gyvenimo kokybe.
Darbo uždaviniai.
1. Įvertinti asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvenseną.
2. Įvertinti asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvenimo kokybę.
3. Įvertinti asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos
smegenų infarktą, gyvensenos ir gyvenimo kokybės sąsajas
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Galvos smegenų insulto ir 2 tipo cukrinio diabeto epidemiologija Lietuvoje ir pasaulyje
Sergamumas cukriniu diabetu (CD) Lietuvoje kasmet didėja, o nuo 2002 iki 2018 metų CD padaugėjo beveik 30,7 sergančiųjų 1000 gyventojų. Mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su CD taip pat didėja. Nuo 2010 iki 2018 metų mirtingumas padidėjęs 0,089 mirusiųjų 1000 gyventojų [4, 5]. Ligotumas CD Lietuvos savivaldybėse yra skirtingas: 2015 metais didžiausias buvo Zarasų rajone (47,2 / 1000 gyv.), Elektrėnuose (29,7 / 1000 gyv.) bei Birštono savivaldybėje (28,5 / 1000 gyv). Tuo tarpu mažiausi ligotumo CD rodikliai stebėti Šilalės rajone (11,6 / 1000 gyv.), Rietavo savivaldybėje (14 / 1000 gyv.) bei Klaipėdos rajone (13,7 / 1000 gyv.) [6] (žr. 1 pav.).
1 pav. Ligotumas CD 2015 m. Lietuvos savivaldybėse 1000 gyventojų
Lietuvos suagusių gyventojų, sergančių CD, kasmet daugėja. Nuo 2014 m. stebimas netgi labai spartus didėjimas. Nuo 2014 m. iki 2018 m. sergančių padaugėjo 9357 (žr. 2 pav.).
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Zarasai rajonas Elektrėnai Birštono savivaldybė
Šilalės rajonas Rietavo savivaldybė
Klaipėdos rajonas
Ligotumas CD 1000 gyv.
11 2 pav. CD sergančių suaugusių (18 metų ir vyresnių) asmenų skaičius Lietuvoje
2019 metų Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, Europoje didžiausias suaugusiųjų sergamumas CD buvo Vokietijoje (15,3 proc.), Portugalijoje (14,2 proc.), Maltoje (12,2 proc.) (žr. 3 pav.).
3 pav. Sergamumas CD Europoje 2019 m. 100 gyventojų
Mažiausias sergamumas yra Monake (2,9 proc.), Airijoje (3,2 proc.) ir Lietuvoje (3,8 proc.) [7] (žr. 3 pav.).
Higienos instituto duomenimis 2018 m. Lietuvoje dėl insulto mirė 3065 žmonės (1198 vyrai, 1867 moterys) [8]. Pastaraisiais dešimtmečiais mirtingumas 1000 gyventojų dėl insulto Lietuvoje buvo didėjantis (2001 m. – 2015 m.), tačiau nuo 2015 m. šis rodiklis kasmet yra vis mažesnis [9]. Kasmet Lietuvoje insultu serga apie 19 000 žmonių [10, 11]. Sergamumas insultu Lietuvoje yra beveik stabilus, tačiau bendras atvejų skaičius didėja. 2014 m. buvo 3,02 atvejai 1000 gyventojų, o 2018 m. šis skaičius jau išaugo iki 3,70 atvejo (žr. 4 pav.). Viena iš svarbiausių to priežasčių – padažnėję pasikartojantys insultai [12].
92000 94000 96000 98000 100000 102000 104000 106000 108000 110000
2014 2015 2016 2017 2018
sergančių CD skaičius
0 2 4 6 8 10 12 14 16 18
Vokietija Potugalija Malta Monakas Airija Lietuva
sergamumas CD 100 gyventojų
12 4 pav. Sergamumas insultu Lietuvoje 1000 gyventojų
Europos insulto aljanso (angl. Stroke Alliance for Europe) duomenimis Lietuvoje iki 2035 m. numatomi tokie pokyčiai: 2 proc. padidės sergamumas, 3 proc. sumažės insulto paplitimas, o mirčių padaugės 10 proc. Pasaulyje kasmet nustatoma nuo 15 iki 17 mln. insulto atvejų. Apie 5 mln. pacientų dėl šios priežasties miršta ir tiek pat lieka su žymiu neįgalumu. Insultas – viena pagrindinių mirties priežasčių [13].
Pasaulyje kasmet galvos smegenų insultu suserga apie 15 mln. žmonių. Trečdalis šių asmenų miršta, o trečdalis lieka neįgaliais. 2010-ųjų metų duomenimis sergamumas galvos smegenų insultu visame pasaulyje siekė apie 33 mln., iš kurių 16,9 mln. – pirmą kartą įvykusio insulto atvejų [47]. Europoje per metus galvos smegenų insultą (GSI) patiria apie 1,1 mln.
žmonių [49]. Nustatyta, jog kas 45 sekundes įvyksta galvos smegenų insultas, kas 3 – 4 minutes nuo jo miršta žmogus [48].
1.2 Asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą gyvensenos tyrimai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būseną. Pagrindinis sveikos gyvensenos kryptis turi būti žmogaus fizinių ir dvasinių būsenų saugojimas, ugdymas, sveikatinimas, o ne tam tikrų fizinių požymių dailinimas. Sveika gyvensena turėtų būti skatinama nuo pat vaikystės ir tapti gyvenimo įpročių, leidžiančių vėliau išvengti ligų, kurių pasireiškimą ypatingai lemia gyvensena. Gyvensena (gyvenimo būdas, angl. life style) – tai įpročių ir papročių visuma. Sveika gyvensena yra daugiamatė sąvoka, apimanti šiuos pagrindinius komponentus:
0 0.5 1 1.5 2 2.5 3 3.5 4
2014 2015 2016 2017 2018
sergamumas insultu 1000gyventojų
13 a) mitybą;
b) fizinį aktyvumą;
c) tabako vartojimą/nevartojimą;
d) alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą/nevartojimą;
e) farmacijos preparatų vartojimą;
f) darbo ir poilsio (miego) režimą;
g) seksualinę elgseną;
h) patiriamą stresą ir gebėjimą jį įveikti;
i) kitą elgseną, galinčią turėti įtakos sveikatai [14].
Visa tai turi įtakos galvos smegenų infarkto (GSI), kuris tarp visų galvos smegenų insultų sudaro net 83 proc., o hemoraginis tik 13 proc. [15], atsiradimui, o taip pat ir 2 tipo cukrinio diabeto (2TCD) atsiradimui. Nesveikos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, nuolatinis stresas – GSI ir 2 tipo cukrinio diabeto atsiradimo priežastys. GSI – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Smegenų infarkto metu, dėl staiga užsikimšusios galvos smegenis maitinančios kraujagyslės, sutrinka smegenų audinio kraujotaka ir atsiranda smegenų pažeidimo simptomai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, GSI yra pagrindinė suaugusiųjų negalios priežastis. Pagrindiniai GSI rizikos veiksniai yra: dislipidemija, hiperglikemija, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholio vartojimas, dėl ko vystosi hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas ir kt. ligos, o visą tai lemia nesveika gyvensena [16].
Tuo tarpu cukrinis diabetas yra lėtinė liga, pasireiškianti iš pradžių nepastebimai, kai kasa gamina nepakankamai insulino arba žmogaus organizmas negali efektyviai panaudoti gaminamo insulino [14]. 2TCD būdinga kasos beta ląstelių disfunkcija ir atsparumas insulinui, kuris susijęs su nutukimu ar antsvoriu – šias sąlygas taip pat dažnai lemia nesubalansuota mityba ir nesveika gyvensena [18].
Hiperglikemija, o tuo pačiu ir 2TCD sąlygoja didesnę galvos smegenų infarkto atsiradimo riziką. Ši padidėjusi rizika dažnai pastebima diabetu sergantiems asmenims ir yra susijusi su prastesniais klinikiniais rezultatais (įskaitant didesnį mirtingumą) ir gyvenimo kokybę. Diabeto kontrolė yra vienas iš veiksmingų būdų užkirsti kelią GSI, taip pat jo pasikartojimui.
Hiperglikemija sukelia kraujagyslių endotelio disfunkciją, kraujagyslių sienelių elastingumo
sumažėjimą, sisteminį uždegimą ir kapiliarinės bazinės membranos sustorėjimą. Padidėjęs
uždegiminis atsakas dažnai pastebimas diabetu sergantiems asmenims. Uždegimas vaidina
svarbų vaidmenį aterosklerozinės plokštelės vystymuisi. C reaktyvusis baltymas, citokinai ir
14 adiponektinas yra pagrindiniai uždegimo serumo žymenys. C reaktyvusis baltymas ir šių citokinų, įskaitant interleukino-1, interleukino-6 ir naviko nekrozės faktoriaus α, koncentracija plazmoje yra vienas iš pagrindinių prognoztinių veiksnių [19, 20].
Galvos smegenų infarktas sudaro 20 proc. nuo visų diabetu sergančių pacientų mirčių.
Egzistuoja keletas ryškių skirtumų tarp 2TCD sergančių ir nesergančių asmenų, kurie patyrė galvos smegenų infarktą. Diabetu sergantiems pacientams dažniau išsivystyto GSI nei nesergantiems. Diabetu sergantiems pacientams prognozės paprastai būna blogesnės: dvigubai padidėja miokardo infarkto tikimybė. Diabetas yra susijęs su žymiai daugiau nuolatinių neurologinių ir funkcinių negalių, kurios reiškia sudėtingesnį grįžimą į aktyvų gyvenimą.
Mirties rizika išgyvenusiems po GSI padvigubėja per pirmuosius metus ir pakyla iki 80 proc.
per ateinančius penkerius. Su tuo susijęs diabetas daugiau nei padvigubina su GSI susijusios demencijos riziką [21].
Specifiniai skirtumai tarp lyčių. 2TCD smarkiai padidina GSI riziką jaunesniems asmenims, taip pat ir moterims. Atlikus JK kohortos tyrimą [21], kuriame dalyvavo 41 799 diabetu sergantys asmenys ir 202 733 iš kontrolinės grupės, nustatyta didžiausia GSI rizika buvo priskiriama diabetui. 35–54 metų amžiaus žmonių GSI rizikos santykis buvo 4,66 vyrams ir 8,18 – moterims. Papildomi šio tyrimo metu nustatyti 2TCD rizikos veiksniai buvo diabeto trukmė, rūkymas, nutukimas, prieširdžių virpėjimas ir hipertenzija. Šie duomenys pabrėžia diabeto nustatymo ir gydymo poreikį, ypač tarp jaunų asmenų ir moterų; jie taip pat pabrėžia cukrinio diabeto gretutinių ligų įtaką rizikai. Panaši GSI rizika nustatyta per 4 metų stebėjimo laikotarpį diabetu sergantiems vyrams ir moterims, neturintiems širdies ir kraujagyslių ligos ir reikšmingai padidėjusi GSI rizika vyrams ir moterims, sergantiems paplitusiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Abiejų lyčių amžius buvo stiprus GSI rizikos veiksnys. Vyrams GSI rizikos veiksniai buvo HbA1c ir rūkymas, tuo tarpu moterims tik GSI rizika buvo susijusi su mikrovaskulinėmis komplikacijomis. Todėl galima teigti, kad nutukimas, padidėjusi glikemija ir dislipidemija, kurie yra nepriklausomi insulto rizikos veiksniai, taip pat dažnai pasireiškiantys sergant 2 tipo cukriniu diabetu. Bendras šių veiksnių poveikis yra dar didesnis sergantiems cukriniu diabetu nei tiems, kurie juo neserga [21].
Energetinis balansas vaidina svarbų vaidmenį šių abiejų ligų vystymuisi. Pagrindiniai
energijos balanso elementai yra suvartojamos energijos kiekis, kuris tiesiogiai susijęs su
mityba, ir energijos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su fizine veikla. Nustatyta, kad didelis
energijos suvartojimo lygis padidina 2TCD riziką 11–26 proc., o tinkamas fizinio aktyvumo
lygis sumažina riziką 8–30 proc. Teigiamas energijos balansas, kai energijos suvartojimas yra
didesnis už energijos sąnaudas, lemia antsvorį ar nutukimą, ir didėjančią 2TCD riziką [22].
15 Fizinis aktyvumas tiesiogiai sumažina atsparumą insulinui, skatina laisvą riebalų rūgščių oksidaciją ir mažina lipotoksiškumą skeleto raumenyse ir kepenyse, ir netiesiogiai sumažina visceralinius riebalus [23]. Fizinis aktyvumas lemia GLUT-4 translokaciją iš intraląstelinio lygio į plazmos membraną, kur ji gali transportuoti gliukozę į ląstelę. Fiziniai pratimai veikiant raumenims didina gliukozės įsisavinimą. Tarp 2TCD sergančių pacientų fiziniai pratimai gali padidinti neoksidacinį gliukozės šalinimą, o tai savo ruožtu gali pagerinti gliukozės panaudojimą visam organizmui [24]. Moksliniais įrodymais grįsti tyrimai rodo, kad gyvenimo būdo intervencijos, orientuotos į fizinį aktyvumą, sveiką mitybą ir svorio mažėjimą, gali sumažinti diabeto riziką 58 proc. [25]. Vidutinio intensyvumo vaikščiojimas 2,5 val. per savaitę sumažina diabeto riziką 27 proc., nepriklausomai nuo KMI [26]. Be to, vidutinio sunkumo ir intensyvus fizinis aktyvumas yra susijęs su padidėjusia β-ląstelių funkcija ir gliukozės reguliavimu, nepriklausančia nuo nutukimo [27]. Nustatyta, kad struktūrizuoti fiziniai pratimai net 67 proc. 2TCD sergančių pacientų sumažina bendrąjį cholesterolio kiekį, pagerina β-ląstelių funkciją ir insulino jautrumą tarp didelės rizikos pacientų [28]. Tuo pačiu sumažinant riziką susirgti ir GSI. Pasak autoriaus G.J. Hankey, cukrinis diabetas jau seniai žinomas kaip galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozę skatinantis rizikos veiksnys. Asmenis, sergančius 2 tipo cukriniu diabetu, insultas ištinka du kartus dažniau nei nesergančius [29].
Keturios sisteminės klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų apžvalgos ir metaanalizės parodė, kad Viduržemio dietos laikymasis yra veiksminga priemonė ne tik insulto profilaktikai, bet cukrinio diabeto prevencijai bei gydymui. Rizikos susirgti 2TCD mažėjimas labiau siejamas su mažėjančia kūno mase. Viduržemio dietos laikymasis sumažino atsparumo insulinui riziką žymiai sumažindamas C- reaktyvinį baltyma, IL-6, o tai sukelia uždegimo mažėjimą.
2015 m. diabeto gydymo apžvalgoje (penkių klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizės, įskaitant trijų tyrimų, kurių trukmė daugiau nei 6 mėnesiai) nustatyta, kad Viduržemio dietos taikymas HbA1c sumažina 0,3–0,47 proc., palyginti su įprasta mažai riebalų turinčia dieta [37]. 2015 m. metaanalizė (devyni klinikinių atsitiktinių imčių tyrimai; 1178 diabetu sergantys pacientai; nuo 4 savaičių iki 4 metų) parodė, kad Viduržemio dietos laikymasis reikšmingai sumažino HbA1c vidurkį 0,30 proc., gliukozės kiekį kraujyje 13 mg / dL, insulino nevalgius 0,55 vienetų, taip pat sumažėjo svoris ir KMI (kūno masės indeksas).
Sumažėjus svoriui 0,29 kg, sumažėjo MTL, trigliceridai ir kraujospūdis bei padidėjo DTL
kiekis [38]. Ši analizė rodo veiksmingumą Viduržemio dietos, kuri yra paremta sveikos
mitybos ir gyvensenos principu, turi poveikį tiek diabeto prevencijai, tiek gydymui, tiek
kraujagyslių sistemos funkcijai, įskaitant ir insultą [30, 31, 32, 33].
16 Alkoholio vartojimas taip pat priskiriamas prie rizikos veiksnių susirgti GSI ir 2TCD.
Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) yra vienas insulto rizikos veiksnių, o geriant alkoholį AKS didėja. Taip pat alkoholiniai gėrimai dažnai pasižymi dideliu kaloringumu arba išgertuvių metu, esant padidintam užkandžiavimui, didėja antsvoris, kas yra rizikos veiksnys ir 2TCD, ir GSI. Besaikis alkoholio vartojimas gali sukelti mikroelementų disbalansą kraujyje ir būti priežastimi ūmaus prieširdžių virpėjimo pasėkme, ko pasekoje įvyksta GSI. Taip pat alkoholio vartojimas veikia kepenis, trinka krešėjimo sistema, formuojais kraujagyslėse krešuliai ir tai yra rizika GSI. Alkoholis pats kaip gėrimas yra rizikos veiksnys susirgti 2TCD, o 2TCD yra rizikos veiksnys patirti GSI [33].
Stresas taip pat yra rizikos veiksnys abiejų šių ligų. Dėl streso metu kraujyje besivystančios padidintos hiperglikemijos, kas pažeidžia kraujagysles, padidinto kraujagyslių tonuso ir AKS, didėja rizika susirgti 2TCD ir patirti GSI.[35].
1.3 Sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvenimo kokybė
Gyvensenos kokybės sąvoka pradėta naudoti iš pradžių ne medicinoje, o sociologiniuose moksluose ir politikoje. Daug vėliau ji atėjo ir į medicinos mokslus. Tačiau skyrėsi nuo prieš tai naudojamos sąvokos. Buvo įprasta gyvenimo kokybę analizuoti ekonomikoje, psichologijoje socialiniuose darbuose, kur tiriamas pasitenkinimas santuoka, tarpasmeniniu ryšiu, aplinka ir t.t. Medicinoje gyvenimo kokybė pradėta analizuoti kitaip, siauresniu lygiu, apimant su sveikata susijusiais ryšiais, dažnai įvardijama kaip sveikatos nulemta gyvenimo kokybė. Pasaulio sveikatos organizacija gyvenimo sveikatą apibrėžė kaip individo ,,fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, o ne ligos nebuvimą“. Todėl į vertinimus buvo įtrauktas ne tik su sveikata susijusios gyvenimo kokybės, bet ir individo funkcinės būklės vertinimas. Tačiau nors medicinoje gyvenimo kokybė ir analizuojama siauresniu lygiu, tai vis dėlto išlieka plati sąvoka, kurį apima ne tik fizinę individo sveikatą, bet ir jo nepriklausomybės lygį, santykius aplinkoje ir socialiniame gyvenime, jo psichologinę sveikatą [36].
Gyvenimo kokybės koncepcija apima: funkcinio pajėgumo koncepciją. negatyvios sveikatos koncepciją. pozityvios sveikatos koncepciją. socialinės sveikatos koncepciją.
Pozityvios sveikatos koncepcija - individai pasiekia ir išlaiko gerą sveikatą, gyvendami sveikai,
būdami geros fizinės bei psichikos sveikatos. Jų geros sveikatos vertinimas yra susijęs su sveika
gyvensena, gera savijauta ir visapusišku gerbūviu. Negatyvios sveikatos koncepcija - individai
mano, kad jų sveikata yra gera, kai jie neserga, nejaučia skausmo, diskomforto, neturi psichikos
17 problemų, funkcinių sutrikimų. Jie laiko gerą sveikatą norma ir nesistengia gyventi sveikai, norėdami ją išlaikyti, o taip pat mano, kad geros sveikatos rodiklis yra gydytojo paslaugų poreikio nebuvimas. 2TCD prevencija, o tuo pačiu ir GSI yra ypač susiję su pozityvios sveikatos nuostata, nes 2TCD yra svarbus insulto, ypač GSI, rizikos veiksnys. Hiperglikemija ūminio insulto fazėje yra susijusi su išeminio (GSI) ir hemoraginio padariniais, funkcinės ir kognityvinės būklės atsistatymu ir gyvenimo kokybe. Gliukozės kiekio kontrolė kraujyje keičiant gyvenimo būdą, kontroliuojant kitus susijusius rizikos veiksnius (pvz., BP ir dislipidemiją) yra svarbiausi veiksniai siekiant veiksmingos insulto prevencijos, o jam įvykus, kuo efektyvesnės būklės atsistatymo ir gyvenimo kokybės gerėjimo [37].
Vyresnis amžius, motorinių sutrikimų sunkumas arba paralyžius, juntamos socialinės pagalbos stygius, negalėjimas grįžti į darbą, pažintinių funkcijų sutrikimai, kitos gretutinės ligos ir galvos smegenų sričių pažeidimų vieta - tai pagrindiniai gyvenimo kokybę veikiantys veiksniai pacientams, patyrusiems galvos smegenų infarktą. Pacientams, persirgusiems GSI, išlieka didelis ryšys tarp fizinės negalios, sutrikusio savarankiškumo ir gyvenimo kokybės.
Mažėjant fiziniam aktyvumui, funkcinei nepriklausomybei, gyvenimo kokybė prastėja [38, 39, 40].
Tyrimai parodė, kad po įvykus GSI ir sergant 2TCD vyksta smegenų žieveje skirtingi pokyčiai pagal lokalizacijos vietą ir dydį nei nesergantiems 2TCD. Tai gali būti susiję su pakitusiu smegenų neuronų neuropalstiškumu ir pakitusia smegenų žiebęs elektrofiziologija, o tai sąlygoja skirtingą funkcinės būklės lygį, jos atsistatymą ir lemia nevienodą gyvenimo kokybę.
Taip pat lyginant pacientus, kurie patyrė GSI ir sirgo 2TCD, gyvenimo kokybė buvo prastesnė sirgusių 2TCD nei nesergančių 2TCD ir tai buvo siejama su labiau išreikšta smegenų atrofija, kam įtakos turėjo su 2TCD susiję ir labiau išreikšta mikro- ir makroangiotapijos.
Kai kuriuose tyrimuose nurodoma, kad poinsultinė depresija kaip komplikaciją, atsiradusi po patirto GSI. Poinsultinė depresija buvo susijusi su pablogėjusia gyvenimo kokybe. Tačiau gaunami tyrimų rezultatai, kur būtent ši poinsultinė depresija diagnozuojama daugiau pacientams, sergantiems 2TCD, nei nesergantiems ir tai taip pat daro įtaką gyvenimo kokybei.
Yra tyrimų, kurie paneigia ankščiau pateiktus rezultatus. Ištyrus 527 pacientus, iš kurių 39
proc. sirgo ir 2TCD, rezultatai parodė, kad pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir juo
nesergantiems, kuriems buvo skirta reabilitacija po GSI, funkciniai rezultatai nesiskyrė. Buvo
padaryta išvada, kad diabetas neturėtų būti laikomas veiksniu, neigiamai veikiančiu tokių
pacientų reabilitaciją ir sąlygojančiu gyvenimo kokybę [41]. Tačiau kitų tyrimų metu,
18 pacientams, kuriems reabilitacijos metu buvo taikytos įvairios dietos, sekamas KMI, liemens apimtis, Barthel indeksas ( nusakantis paciento funkcinę būklę), stebėta, nepriklausomai nuo taikytos dietos rūšies, sumažėjus KMI, liemens apimčiai, funkcinė pacientų būklė pagerėjo.
Tuo pačiu pagerėjo ir gyvenimo kokybė, kuri tiesiogiai priklauso nuo fizinio aktyvumo ir mitybos taikymo[42, 43].
Vis dėlto dažnai nurodoma, kad 2TCD turi įtakos gyvenimo kokybei po GSI tik vyresniame
amžiuje. Jaunesniame amžiuje gyvenimo kokybės skirtumų nestebėta. Todėl nepakankama
socialinė parama, mažesnės funkcinės galimybės, depresija, širdies ir kraujagyslių ligos bei
vyresnis amžius yra sietini su gyvenimo kokybe persirgus GSI [44, 45].
19
2. TYRIMO METODIKA 2.1 Tyrimo aprašymas
Cukrinis diabetas ir širdies – kraujagyslių ligos, tuo pačiu ir GSI, dar vadinamos ligomis, kurios atsirado keičiantis civilizacijai, mažėjant judrumui, didėjant gyvenimo temui ir su juo patiriant stresą, maitinantis nepilnaverčiu maistu. Nuo šių ligų miršta jauni darbingi žmones, jos sukelia didelį nedarbingumą, negalias ir labai blogina gyvenimo kokybę.
Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti pacientų, sergančių ir nesergančių 2TCD, kuriems įvyko ūmus GSI mitybos, fizinio aktyvumo, streso, tabako, alkoholio vartojimo įpročius, juos palyginti ir ieškoti sąsajų su besikeičiančia gyvenimo kokybe.
2.2 Tyrimo organizavimas ir tiriamasis kontingentas
Momentinis stebėjimo tyrimas atliktas VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje (ARL) Neurologijos skyriuje 2020 metais. Tyrimui vykdyti 2020 m. kovo 13 d. buvo gautas LSMU bioetikos centro leidimas Nr. BEC-GM(M)-79 (3 priedas).
Į tyrimą įtraukti asmenys, besigydantys ARL po ūminio galvos smegenų infarkto reabilitacijos II metu. Reabilitacijos trukmė - vidutiniškai 24 lovadieniai.
Tiriamųjų kontingentą sudarė 2 grupės:
1) asmenys, patyrę pirmą galvos smegenų infarktą ir sergantys 2 tipo cukriniu diabetu (N=15) (rezultatų lentelėse - I grupė);
2) asmenys, patyrę pirmą galvos smegenų infarktą ir nesergantys 2 tipo cukriniu diabetu (N=15) (rezultatų lentelėse - II grupė) .
Tyrimo imties dydis nebuvo skaičiuojamas dėl ribotų galimybių surinkti pakankamą skaičių pacientų tiriamos populiacijos tyrimui. Šio tyrimo rezultatai atspindi tik ištirtų pacientų imtį.
Apklausa vykdyta reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje.
Reabilitacijos procedūras (dieta, režimas, medikamentinis gydymas, kineziterapija, ergoterapija, fizioterapija, psichoterapija, masažas, mokymai, paskaitos) atliko Abromiškių reabilitacijos ligoninės personalas.
2.3 Tyrimo metodai
Tyrimas vykdytas naudojant du klausimynus. Asmenų gyvensena vertinta gyvensenos
klausimynu (2 priedas), gyvenimo kokybė – SF-36 klausimynu (1 priedas). Gyvenimo kokybės
klausimynas pildytas reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje.
20 Gyvensenos klausimynas
Kiekvienam, sutikusiam atsakyti į anketos klausimus buvo paaiškinta apie numatomą atlikti tyrimą, jo tikslą, uždavinius bei atliekamo tyrimo esmę
Tyrimo metu buvo išdalinta 30 anketų reabilitacijos pradžioje, iš kurių pilnai ir tinkamai užpildytos visos 30 anketų.
Klausimyną sudarė:
Mitybos vertinimas – klausimai apie įvairių maisto produktų vartojimo dažnumą, druskos vartojimą ir bandymą keisti mitybą.
Rūkymo įpročių vertinimas – klausimai apie tabako gaminių vartojimą, elektroninių cigarečių rūkymą ir bandymą keisti šį įprotį.
Alkoholinių gėrimų vartojimo vertinimas – klausimai apie alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumą ir bandymą keisti vartojimą.
Fizinio aktyvumo vertinimas – klausimai apie fizinės veiklos dažnumą ir bandymą keisti.
Savo sveikatos būklės, artimų žmonių buvimo vertinimas.
Socialiniai – demografiniai klausimai (lytis, amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimas, pagrindinis užsiėmimas, vidutinės mėn. pajamos vienam šeimos nariui.
SF 36 klausimynas
Tyrmo metu buvo išdalinta 30 anketų rea bilitacijos pradžioje ir 30 anketų reabilitacijos pabaigoje. Klausimų ir sričių sistematika pateikta 5 pav..
Yra 3 lygiai: (1) klausimai; (2) aštuonios sritys, kurios kiekviena apjungia po 2–10 klausimų;
ir (3) du apibendrinti matavimai, kurie apjungia sritis. Visi klausimai, išskyrus vieną („Kaip pasikeitė Jūsų sveikata per paskutinius 1 metus?“), yra naudojami apskaičiuojant SF-36 sritis.
Visi klausimai, išskyrus vieną („Kaip pasikeitė Jūsų sveikata per paskutinius 1 metus?“), yra naudojami apskaičiuojant SF-36 sritis . Kiekvienas klausimas yra naudojamas tik vienos srities apskaičiavimui. Šiuo klausimynu yra vertinama pastarųjų 4 savaičių savijauta.
Atsakymai yra vertinami balais ir apskaičiuojami kiekvienos srities balai. Kiekvienos srities
skaitinė reikšmė yra nuo 0 iki 100 (100 balų rodo geriausią įvertinimą).
21
Klausimai Sritys Apibendrintos
sritys 3a
3b 3c 3d 3e 3f 3g 3h 3i 3j
energinga veikla
vidutinio sunkumo veikla kėlimas, nešimas maisto prekių lipimas laiptais keletą aukštų lipimas 1 aukštą
pasilenkimas, klūpojimas ėjimas 1,5 km
ėjimas 0,5 km ėjimas 100 m
prausimasis, rengimasis
Fizinis aktyvumas
Fizinė sveikata
4a 4b 4c 4d
sumažino laiką atlieka mažiau apribojo rūšį iškilo sunkumai
Veiklos apribojimas dėl fizinių problemų
7 8
skausmo stiprumas
skausmo trukdymas Skausmas
1 10a 10b 10c 10d
bendras sveikatos vertinimas greičiau suserga
kaip sveikas sveikata blogės sveikata puiki
Bendros sveikatos vertinimas
9a 9e 9g 9i
žvalus energingas išsekęs pavargęs
Energingumas/
gyvybingumas
Psichinė sveikata
6 9j
trukdymas socialinei veiklai laiko apribojimas
Socialinė funkcija
5a 5b 5c
sumažino laiką atlieka mažiau nerūpestingas
Veiklos apribojimas dėl emocinių problemų
9b 9c 9d 9f 9h
nervingas nusiminęs taikus liūdnas laimingas
Emocinė būklė
5 pav. SF-36 klausimyno struktūra
22
2.4 Duomenų analizės metodai
Statistinė duomenų analizė atlikta IBM SPSS Statistics 22 programa. Skaičiuoti
aprašomosios statistikos rodikliai: kokybiniams kintamiesiems – dažniai absoliučiais skaičiais
(n) ir procentais (proc.), kiekybiniams kintamiesiems - mediana (x
me), mažiausia (x
min) ir
didžiausia (x
max) reikšmės, vidurkis (x̅). Kiekybinių kintamųjų palyginimui tarp dviejų
priklausomų grupių palyginimui prieš ir po reabilitacijos taikytas neparametrinis Vilkoksono
(Wilcoxon) kriterijus, tarp dviejų nepriklausomų grupių palyginimui - neparametrinis Manio-
Vitnio (Mann-Whitney) kriterijus. Kokybinių požymių palyginimui taikytas chi- kvadratu
kriterijus ir Fišerio tikslusis kriterijus. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
23
3. TYRIMO REZULTATAI 3.1 Tiriamųjų charakteristika
Iš viso atrankos kriterijus atitiko ir tyrime dalyvavo 30 nuo 48 iki 79 metų amžiaus galvos smegenų infarktą patyrusių asmenų. Tiriamieji pasiskirstė į dvi grupes atitinkamai pagal tai – serga (I grupė) ar neserga (II grupė) 2 tipo cukriniu diabetu. Abiejų grupių tiriamųjų skaičius buvo vienodas – po 15. Viso tyrime dalyvavo 19 vyrų (8 – sergantys, ir 11 – nesergančių 2 tipo CD), ir 11 moterų (7 – sergančios, ir 4 – nesergančios 2 tipo CD). Tiriamųjų pasiskirstymas tarp grupių pagal lytį nesiskyrė (χ2 (1)=0,574; p=0,449). Taip pat tiriamuosius suskirstėme į dvi grupes pagal analizuotus požymius: amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, pagrindinį užsiėmimą bei vidutines mėnesio pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui ,,į rankas“. Detali tiriamųjų charakteristika pateikiama 1-oje lentelėje.
1 lentelė. Tiriamųjų socialinės-demografinės charakteristikos
Požymis Iš viso
n (proc.)
I grupė n (proc.)
II grupė
n (proc.) p
Lytis
Vyras 19 (63) 8 (42) 11 (58)
0,449*
Moteris 11 (37) 7 (64) 4 (36)
Amžius
Vidutinis (45-59 m.) 14 (47) 5 (36) 9 (64)
0,272*
Pagyvenęs ar senas (60-80 m.) 16 (53) 10 (62,5) 6 (37,5) Gyvenamoji vietovė
Miestas 18 (64) 7 (39) 11 (61)
0,433**
Kaimas 10 (36) 6 (60) 4 (40)
Šeiminė padėtis
Vedęs (ištekėjusi) arba gyvena
su partneriu (-e) 16 (55) 6 (37,5) 10 (62,5)
0,185*
Nevedęs (netekėjusi), išsiskyręs (-usi) arba našlys (-
ė) 13 (45) 9 (69) 4 (31)
Išsilavinimas
Pradinis, pagrindinis, vidurinis
ar specialusis vidurinis 19 (63) 11 (58) 8 (42)
0,449*
Aukštesnysis (technikumas, aukštesnioji mokykla), aukštasis koleginis ar aukštasis universitetinis
11 (37) 4 (36) 7 (64)
Pagrindinis užsiėmimas
Dirbu 10 (33) 2 (20) 8 (80)
0,053*
Bedarbis (-ė), pensininkas (-ė)
ar kita 20 (67) 13 (65) 7 (35)
Vidutinės pajamos
Iki 399 Eur. 21 (70) 14 (67) 7 (33)
0,014**
400-700 Eur. ar daugiau 9 (30) 1 (11) 8 (89)
* Statistinis reikšmingumas nustatytas pagal χ2 kriterijų su Jeito pataisa.
** Statistinis reikšmingumas nustatytas pagal Fišerio tikslųjį kriterijų.
24 Atsižvelgiant į procentinį 2 tipo CD sergančių (I grupės) tiriamųjų pasiskirstymą pagal analizuotus sociodemografinius požymius, didžioji dalis jų – tarp pagyvenusio ar seno (60 – 80 m.) amžiaus (62,5 proc.), tarp gyvenančių kaime (60 proc.), nevedusių (netekėjusių), išsiskyrusių arba našliai (-ės) (69 proc.), tarp turinčių pradinį, pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą (58 proc.) bei nedirbančių (65 proc.). Pagal II grupės tiriamųjų, kuriems nėra diagnozuotas CD, procentinį pasiskirstymą matoma, kad jų daugiau buvo tarp vidutinio (45 – 59 m.) amžiaus (64 proc.), gyvenančių mieste (61 proc.), vedusių (ištekėjusių) ar gyvenančių su partneriu (-e) (62,5proc.), turinčių aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą (64 proc.) ir dirbančių (80 proc.) asmenų.
Lyginant tiriamųjų pasiskirstymą tarp grupių tyrimo pradžioje pagal amžiaus (χ
2(1)=1,205, p=0,272), gyvenamosios vietos (p=0,433), šeiminės padėties (χ
2(1)=1,761, p=0,185), išsilavinimo (χ
2(1)=0,574, p=0,449) bei pagrindinio užsiėmimo (χ
2(1)=3,750, p=0,053) grupes, šios skyrėsi statistiškai nereikšmingai, p≥0,05. Tik pagal vidutines mėnesio pajamas, kurios tenka vienam šeimos nariui, tiriamieji tarp grupių pasiskirstė netolygiai (p=0,014), t.y. mažesnes – iki 399 Eur. – pajamas gaunačių tiriamųjų grupėje daugiau buvo sergančių 2 tipo CD.
3.2 Asmenų, sergančių ir nesergančių 2 tipo cukriniu diabetu bei patyrusių galvos smegenų infarktą, gyvensenos vertinimas
Maisto produktų vartojimas prieš įvykstant ŪGSI
Tiriamųjų gyvenseną vertinome gyvensenos klausimynu, pradedant nuo tam tikrų maisto produktų vartojimo dažnumo prieš įvykstant ūmiam galvos smegenų infarktui.
Atsižvelgiant į gautus apklausos rezultatus, pagal procentinį tiriamųjų pasiskirstymą, matome, kad I grupės, 2 tipo CD sergantys tiriamieji daugiausiai vartodavo daržovių (80 proc.), juodos duonos (80 proc.), kiaušinių (87 proc.), mėsos (93 proc.) ir žuvies (79 proc.).
Vertinant II grupės tiriamųjų, kuriems nėra nustatytas 2 tipo CD, mitybos ypatumus,
apklausos rezultatai parodė didžiausią vartojimą vaisių (100 proc.), daržovių (100 proc.),
juodos duonos (93 proc.), kiaušinių (73 proc.), mėsos (80 proc.) bei pieno ir jo produktų (80
proc.) (2 lentelė).
25 2 lentelė. Sergančių (I grupės) ir nesergančių (II grupės) 2 tipo CD ŪGSI patyrusių tiriamųjų pasiskirstymas priklausomai nuo maisto produktų vartojimo dažnumo (n(proc.))
Produkto vartojimas I grupė n (proc.)
II grupė
n (proc.) p reikšmė Vaisių
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 6 (40) 0 (0)
p=0,017*
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 9 (60) 15 (100) Daržovių
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 3 (20) 0 (0)
p=0,224*
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 12 (80) 15 (100) Juodos duonos
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 3 (20) 1 (7)
p=0,598*
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 12 (80) 14 (93) Baltos duonos, batono
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 8 (53) 5 (33) χ
2(1)=0,543,
p=0,461**
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 7 (47) 10 (67) Įv. kruopų košės, sausų pusryčių
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 6 (40) 6 (40) χ
2(1)=0, p=1**
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 9 (60) 9 (60) Saldainių, šokolado
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 10 (67) 8 (53) χ
2(1)=0,139,
p=0,709**
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 5 (33) 7 (47) Saldžių bandelių, sausainių, tortų,
pyragėlių
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 7 (47) 7 (47)
χ
2(1)=0, p=1**
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 8 (53) 8 (53) Bulvių traškučių
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 14 (93) 14 (93)
p=1*
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 1 (7) 1 (7) Greito maisto
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 13 (87) 11 (73)
p=0,651*
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 2 (13) 4 (27) Kiaušinių
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 2 (13) 4 (27)
p=0,651*
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 13 (87) 11 (73) Mėsos
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 1 (7) 3 (20)
p=0,598*
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 13 (93) 12 (80) Žuvies
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 3 (21) 6 (40)
p=0,427*
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 11 (79) 9 (60)
26 Pieno ir jo produktų
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 6 (40) 3 (20)
p=0,427*
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 9 (60) 12 (80) Gazuotų saldžių gėrimų
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 13 (87) 14 (93)
p=1*
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 2 (13) 1 (7) Įv. energinių gėrimų
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 14 (93) 14 (93)
p=1*
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 1 (7) 1 (7) Vandens
,,Niekada ar rečiau nei kartą per
savaitę“ 1 (7) 0 (0)
p=1*
,,Bent kartą į savaitę ar dažniau“ 14 (93) 15 (100)
* Statistinis reikšmingumas nustatytas pagal Fišerio tikslųjį kriterijų.
**Statistinis reikšmingumas nustatytas pagal χ2 kriterijų su Jeito pataisa.
Lyginant maisto produktų vartojimo dažnumą tarp abiejų grupių tiriamųjų, išskirtume vaisių, daržovių, baltos duonos, batono, žuvies bei pieno ir jo produktų vartojimą, t.y., remiantis gautais rezultatais, I grupės, 2 tipo CD sergantys, tiriamieji kiek mažiau vartoja vaisių, daržovių bei pieno ir jo produktų, tačiau daugiau valgo baltos duonos, batono ir žuvies nei II grupės tiriamieji. Kitų maisto produktų, tokių kaip įv. kruopų košės, sausų pusryčių, saldainių, šokolado, saldžių bandelių, sausainių, pyragėlių, bulvių traškučių, greito maisto, gazuotų saldžių gėrimų, energinių gėrimų bei vandens vartojimas panašus abiejų grupių tiriamųjų.
Visgi be minėtų skirtumų, statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių nustatytas tik vertinant tiriamųjų vaisių vartojimo dažnumą, t.y., I grupės tiriamieji, kuriems nustatytas 2 tipo CD, vaisių vartoja mažiau nei II grupės tiriamieji (p<0,05) (2 lentelė).
Maisto produktų vartojimas prieš įvykstant ŪGSI grupėse priklausomai nuo sociodemografinių požymių
Įvertinome sergančių ir nesergančių 2 tipo CD tiriamųjų maisto produktų vartojimo ypatumus, prieš įvykstant ŪGSI, priklausomai nuo sociodemografinių požymių, t.y., nuo lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos, šeiminės padėties, išsilavinimo, pagrindinio užsiėmimo ir vidutinių mėnesio pajamų tenkančių vienam šeimos nariui, grupių.
Lyginant grupėse baltos duonos, batono vartojimo dažnumą priklausomai nuo
išsilavinimo grupių - ,,Pradinis, pagrindinis ar vidurinis“ ir ,,Aukštesnysis, aukštasis koleginis
ar aukštasis universitetinis“ – nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas II (nesergančių CD)
grupėje, t.y. baltą duoną, batoną dažniau vartojo turintys pradinį, pagrindinį ar vidurinį
išsilavinimą tiriamieji, p<0,05 (3 lentelė).
27 3 lentelė. Sergančių (I grupės) ir nesergančių (II grupės) 2 tipo CD tiriamųjų
pasiskirstymas priklausomai nuo išsilavinimo ir baltos duonos, batono vartojimo dažnumo (n (proc.))
Grupė
Išsilavinimas Baltos duonos, batono vartojimas ,,Niekada ar rečiau nei kartą
per savaitę“
n (proc.)
,,Bent kartą į savaitę ar
dažniau“
n (proc.)
p
I grupė
Pradinis, pagrindinis ar
vidurinis
6 (54,5) 5 (45,5)
p=1*
Aukštesnysis, aukštasis koleginis
ar aukštasis universitetinis
2 (50) 2 (50)
II grupė
Pradinis, pagrindinis ar
vidurinis
0 (0) 8 (100)
p=0,007*
Aukštesnysis, aukštasis koleginis
ar aukštasis universitetinis
5 (71) 2 (29)
* Statistinis reikšmingumas nustatytas pagal Fišerio tikslųjį kriterijų.
Maisto produktų vartojimo dažnumo skirtumų tarp kitų sociodemografinių veiksnių grupių nenustatėme (p≥0,05).
Druskos vartojimas prieš įvykstant ŪGSI
Vertinant tiriamųjų gyvenseną, taip pat klausėme jų apie papildomą druskos vartojimą su paruoštu maistu. Ir visgi didesnė dalis, tiek I-os (60 proc.) tiek II-os (60 proc.) grupių tiriamųjų, iki įvykstant ŪGSI į paruoštą maistą dėdavo papildomai druskos, jei jų manymu trūkdavo ar beveik visada, net neragavę, p≥0,05 (4 lentelė).
4 lentelė. Sergančių (I grupės) ir nesergančių (II grupės) 2 tipo CD, ŪGSI patyrusių, tiriamųjų pasiskirstymas priklausomai nuo papildomo druskos vartojimo (n (proc.))
Statistinis reikšmingumas nustatytas pagal χ2 kriterijų su Jeito pataisa.
Grupė
Papildomas druskos vartojimas ,,Nedėjau“
n (proc.)
,,Taip, jei trūko ar beveik visada“
n (proc.)
p I grupė
6 (40) 9 (60)
χ
2(1)=0, p=1 II grupė
6 (40) 9 (60)
28 Papildomo druskos vartojimo pasiskirstymo tarp skirtingų sociodemografinių veiksnių grupių nenustatėme (visur p≥0,05).
Tabako gaminių vartojimas
Nustatytas panašus tabako gaminių vartojimas tarp abiejų grupių tiriamųjų, p≥0,05.
Didesnė dalis, tiek I grupės (60 proc.), tiek II grupės (60 proc.) tyrimo dalyvių vartojo tabako gaminius ir per paskutinius 12 mėnesių, ir per paskutines 30 dienų iki įvykstant ŪGSI (5 ir 6 lentelės).
5 lentelė. Sergančių (I grupės) ir nesergančių (II grupės) 2 tipo CD tiriamųjų
pasiskirstymas priklausomai nuo tabako gaminių vartojimo per paskutines 30 dienų iki ŪGSI (n (proc.))
Grupė
Tabako gaminių vartojimas per paskutines 30 dienų prieš ŪGSI ,,Ne“
n (proc.)
,,Taip“
n (proc.) p
I grupė
6 (40) 9 (60)
χ
2(1)=0, p=1 II grupė
6 (40) 9 (60)
Statistinis reikšmingumas nustatytas pagal χ2 kriterijų su Jeito pataisa.
6 lentelė. Sergančių (I grupės) ir nesergančių (II grupės) 2 tipo CD, tiriamųjų
pasiskirstymas priklausomai nuo tabako gaminių vartojimo per paskutinius 12 mėnesių iki ŪGSI (n (proc.))
Grupė
Tabako gaminių vartojimas
per paskutinius 12 mėnesių prieš ŪGSI
