• Non ci sono risultati.

ŽINIŲ APIE DANTIS IR JŲ PRIEŽIŪRĄ ĮSISAVINIMO EFEKTYVUMAS TARP SKIRTINGO AMŽIAUS MOKINIŲ LSMU IR KTU GIMNAZIJOSE

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "ŽINIŲ APIE DANTIS IR JŲ PRIEŽIŪRĄ ĮSISAVINIMO EFEKTYVUMAS TARP SKIRTINGO AMŽIAUS MOKINIŲ LSMU IR KTU GIMNAZIJOSE"

Copied!
44
0
0

Testo completo

(1)

Rūta Lelytė

V kursas, 7 grupė

ŽINIŲ APIE DANTIS IR JŲ PRIEŽIŪRĄ ĮSISAVINIMO

EFEKTYVUMAS TARP SKIRTINGO AMŽIAUS MOKINIŲ

LSMU IR KTU GIMNAZIJOSE

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas Asist. Živilė Kristina Matulaitienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

ŽINIŲ APIE DANTIS IR JŲ PRIEŽIŪRĄ ĮSISAVINIMO EFEKTYVUMAS TARP SKIRTINGO AMŽIAUS MOKINIŲ LSMU IR KTU GIMNAZIJOSE

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas)

... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... 20....m. ...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

(3)

TURINYS

SANTRAUKA ... 5

SUMMARY ... 6

ĮVADAS ... 7

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9

1.1. DANTŲ KARIESO ETIOLOGIJA... 9

1.1.1. Dantų karieso patogenezė ... 9

1.1.2. Saldumynų įtaka ... 9

1.1.3. Genetikos įtaka ... 10

1.1.4. Aplinkos ir elgesio veiksniai ... 10

1.1.5. Fluoridų reikšmė ... 11

1.2. INDIDVIDUALI BURNOS HIGIENA ... 12

1.2.1. Individualios burnos higienos svarba ... 12

1.2.2. Dantų valymasis šepetėliu ... 12

1.2.3. Dantų valymasis siūlu ... 13

1.2.4. Liežuvio valymas ... 14

1.2.5. Dantų valymąsi lengvinantys metodai ... 14

1.3. DANTŲ TRAUMOS (AVULSIJA) ... 15

1.3.1. Replantacija ... 15

1.3.2. Pieninių dantų avulsija ... 16

1.3.3. Transportavimo terpės ... 16

1.3.4. Režimas po traumos ... 17

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 18

2.1. Tyrimo metodika ... 18

2.2. Tyrimo populiacija ... 18

2.3. Imties dydžio nustatymas ... 18

2.4. Tyrimo organizavimas ... 19

2.5. Statistinės analizės metodai ... 19

3. REZULTATAI ... 20

3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika ... 20

3.2. Moksleivių žinių įsisavinimas apie karieso etiologiją ... 21

3.3. Tiriamųjų žinių apie individualią burnos higieną palyginimas tarp klasių ... 23

3.4. Įgytų žinių apie dantų traumas (avulsiją) vertinimas ... 26

(4)

SANTRUMPOS

LSMU – Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas KTU – Kauno Technologijos Universitetas

PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija n – tiriamųjų imties dydis

N – generalinės imties dydis χ 2– Chi kvadrato kriterijus p – reikšmingumo lygmuo h – valandos

(5)

5

Žinių apie dantis ir jų priežiūrą įsisavinimo efektyvumas tarp skirtingo amžiaus mokinių LSMU ir KTU gimnazijose

SANTRAUKA

Problemos aktualumas: Odontologijos tikslas šiuo metu orientuojamas ne tik į dantų gydymą, bet

ir į prevencines priemones prieš dantų ligas, todėl yra labai svarbios profilaktinės priemonės bei edukacinės programos. Kadangi nėra susisteminta ir nustatyta, kurio amžiaus moksleiviams yra efektyviausia pravesti edukacinius užsiėmimus apie dantis ir jų priežiūrą, tirsime penktų, septintų, devintų klasių moksleivius. Įvertinsime, kurie geriausiai įsisavina žinias apie karieso etiologiją, individualią burnos higieną bei dantų traumas (avulsiją).

Darbo tikslas: Įvertinti, kurio amžiaus moksleiviai yra imliausi informacijai apie dantis ir jų

priežiūrą.

Metodai: Penktų, septintų ir devintų klasių moksleiviams pristatyta vaizdinė informacinė

medžiaga apie dantis ir jų priežiūrą. Moksleiviams peržiūrėjus informacinę medžiagą apie karieso etiologiją, individualią burnos higieną ir dantų avulsiją, pateikta anoniminė anketa. Tyrime dalyvavo 181 moksleivis. Statistinė analizė buvo atlikta su R v3.6.2 ir MS Excel 2010.

Rezultatai: Devintokai informaciją apie karieso etiologiją išmoko geriausiai. 91% devintokų,

80,3% penktokų ir 61,8% septintokų atsakė, jog karieso etiologijai turi įtakos tiek mityba, tiek burnos higiena, tiek genetika. Devintokų žinių įsisavinimo efektyvumą parodė ir klausimas apie fluoridų teigiamą poveikį dantims. Teisingai atsakė 97% devintokų, 85,7% septintokų ir 83,3% penktokų. Žinias apie individualią burnos higieną ir dantų traumas: avulsiją vienodai gerai išmoko visų amžiaus grupių moksleiviai.

Išvados: Žinias apie karieso etiologiją geriausiai įsisavino vyriausių klasių mokiniai. Įgytos žinios apie individualią burnos higieną ir dantų traumas (avulsiją) priklausomai nuo amžiaus reikšmingai nesiskyrė.

(6)

6

Efficiency of the Oral Health Education researching students of various ages from LSMU and KTU Gymnasiums

SUMMARY

Relevance of the problem: Nowadays preventive dentistry measures and educational programs

play the vital role in a dentistry. Since it is not determined scientifically at what age the students are most receptive to be educated on the oral health, the research studies high school students of the - fifth, seventh and ninth grades. The study evalutes, which group of age gained the most knowledge about the etiology of dental caries, individual dental care and dental trauma (avulsion).

The aim of the work: to assess the most receptive age group of students to comprehend the

knowledge of the oral health.

Material and the methods: Visual information about oral health was presented for the fifth,

seventh and ninth grade students. Participants rewieved the information about the etiology of dental caries, individual dental care and tooth avulsion. Students have filled out an anonymous

questionnaire. A total of 181 students were surveyed. The statistical data analysis was performed using R v3.6.2 and MS Excel 2010 software.

Results: Ninth-graders acquired knowledge about the etiology of dental caries finest. 91% of ninth,

80.3% of fifth and 61.8% of seventh graders answered that the etiology of caries is influenced by diet, oral hygiene and genetics. About the positive effect of fluorides on teeth knew 97% of ninth, 85.7% of seventh and 83.3% of fifth graders. Knowledge of individual oral hygiene and dental trauma: avulsion was equally well mastered by students of all ages.

Conclusions: The knowledge on dental caries etiology was mastered finest by the highest grade

students. Acquired knowledge on the individual dental care and avulsion did not differ significantly depending on age.

(7)

7

ĮVADAS

Problema ir jos aktualumas

PSO deda dideles pastangas plėtojant pasaulinę burnos sveikatos skatinimo ir burnos

ligų profilaktikos politiką [1]. Šiomis dienomis odontologai atsakingi ne tik už atstatomąjį dantų gydymą, bet ir už individualią bei kolektyvinę profilaktinę odontologiją [2]. Sveikatingumo programų pristatymas ir vykdymas ten, kur žmonės gyvena, dirba ar studijuoja, yra mažai finansų reikalaujanti profilaktinė priemonė. Moksleiviai lengviausiai pasiekiami mokykloje, todėl vaikams ir paaugliams tai ideali vieta, kur gali būti skatinama laikytis tinkamos burnos sveikatos priežiūros [3]. Tad darbą atlikome mokyklose, pravesdami pamokas moksleiviams apie dantų karieso

etiologiją, tinkamą burnos higieną ir dantų traumas.

Pagal PSO dantų kariesas - labiausiai paplitusi neužkrečiama liga visame pasaulyje. Efektyviausios priemonės kovojant prieš šią patologiją - informacija, švietimas, komunikacija, ankstyva diagnostika ir gydymas [3]. Dantų ėduonies galima išvengti vartojant mažiau cukraus turinčius produktus bei atliekant paprastus ir ekonomiškus grupinius ir individualius profilaktikos metodus [4]. Karieso profilaktika labai svarbi, nes vaikai, kurių dantys pažeisti karieso, patiria skausmus, nukenčia mokymosi kokybė, dėl vizitų pas odontologus praleidžiamos pamokos, tėvai negali nuvykti į darbą. Be anksčiau minėtų priežasčių, atsiranda ir finansinės problemos [5].

Burnos sveikatos mokymas, kurio metu skatinamas burnos higienos būtinybės suvokimas ir motyvacija - vienas svarbiausių burnos higienos gerinimo elementų [3]. Švietimas, kaip tinkamai atlikti burnos higieną, ypač svarbus vaikams ir paaugliams, nes tai padeda tinkamai išsivalyti dantis. Labai svarbu, kad ši informacija būtų kartojama. Tik tada formuojasi įprotis, išliekantis visą gyvenimą. Paauglystėje formuojasi nauji įpročiai: rečiau valomi dantys, padidėja karieso paplitimas. Dėl šių priežasčių paaugliams būtinas burnos higienos mokymas [6]. Khudanov B. ir kt. atliktas tyrimas parodė, kad mokykloje pravedamos tinkamos burnos priežiūros pamokos davė teigiamų rezultatų susijusių su burnos švara, pagerėjusiomis žiniomis bei burnos valymo įpročiais [7].

(8)

8 pagalbos, netgi sveikatos priežiūros specialistai. Iyer SS. ir kt. tyrimo duomenimis, kuris buvo atliktas 2017 metais Indijoje, tik apie 66,7% skubios medicinos pagalbos slaugytojų ir 74,7% gydytojų svarstė reimplantavimo galimybę, taip pat ne visi sveikatos priežiūros specialistai žinojo tinkamas terpes dantų transportavimui avulsijos atveju [10]. Irano mokslininkai Attarzadeh H. ir kt. atliko mokytojų žinių apie skubią pagalbą dantų traumų atveju tyrimą, buvo gauti rezultatai, jog mokytojų žinios yra prastos [11]. Saudo Arabijoje Al-Sehaibany F. S. tyrime, apklausus mamas, buvo nustatyta, kad jos sunkiai skiria pienininį nuo nuolatinio sąkandžio, dėl ko negali suteikti tinkamos pirmosios pagalbos dantų avulsijos atveju bei stokoja žinių dėl pažeisto danties ar jo dalies išsaugojimo svarbos [12]. Taigi, galima teigti, jog apie dantų traumas žinių trūksta tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek mokytojams, tiek tėvams. Tad edukacinės programos moksleiviams reikalingos, kad jie patys žinotų, ką daryti netekus danties.

Kadangi yra tyrimų, kuriuose sakoma, jog paaugliai tai visuomenės grupė, kuriai svarbios pamokos apie dantų priežiūrą [6, 7], tačiau nėra susisteminta ir nustatyta, kurio amžiaus moksleiviams būtų efektyviausia pravesti edukacinius užsiėmimus apie dantų karieso etiologiją, tinkamą individualią burnos higieną ir dantų traumų (avulsijos) pirmosios pagalbos galimybes, mes tirsime 5, 7, 9 klasių moksleivius. Palyginsime ir įvertinsime, kurie geriausiai įsisavina žinias ir pateiksime išvadas apie edukacinių programų efektyvumą moksleiviams.

Darbo tikslas: Įvertinti, kurio amžiaus moksleiviai yra imliausi informacijai apie dantis ir jų

priežiūrą.

Hipotezė: Visų tiriamų trijų amžiaus grupių moksleiviai informaciją apie dantis ir jų priežiūrą

įsisavina vienodai.

Darbo uždaviniai:

1) Aptarti dantų karieso etiologijos veiksnius, individualią burnos higieną ir pirmosios pagalbos svarbą avulsijos atveju.

2) Remiantis anketiniais duomenimis, palyginti, kurio amžiaus moksleiviai – 5, 7 ar 9 klasių – geriausiai įsisavino pateiktą informacinę medžiagą apie dantis ir jų priežiūrą.

3) Įvertinti, kurio amžiaus moksleiviams yra efektyviausia pravesti edukacines programas apie dantų priežiūrą.

PAIEŠKOS METODAI

(9)

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. DANTŲ KARIESO ETIOLOGIJA

1.1.1. Dantų karieso patogenezė

Dantų kariesas yra polietiologinė liga, pasireiškianti veikiant aplinkos, elgesio ir genetikos veiksnių sąveikai [5]. Pagal PSO dantų kariesas pasireiškia, kai apnašos maiste ir gėrimuose esantį cukrų paverčia rūgštimi. Ji laikui bėgant tirpina dantų emalį ir dentiną. Todėl nuolat vartojant daug cukraus turintį maistą, reguliariai neatliekant burnos higienos procedūrų, negaunant reikiamo fluoridų kiekio - danties struktūros yra ardomos, atsiranda ertmės, skausmai, suprastėja gyvenimo kokybė. Procesui užsitęsus yra netenkama dantų, gali vystytis bendrinės patologijos [13].

Clarke L. ir Stevens C. kaip pagrindinį karieso sukėlėją įvardina Streptococcus

mutans [5]. Tačiau Simón-Soro A. ir Mira A. teigia, kad atlikus karieso audinių DNR ir RNR

tyrimus S. mutans sudaro tik mažą dalį kariesogeninės ekosistemos [14]. Tad S. mutans ir kitos acidogenininės bakterijos bioplėvelėje fermentuoja angliavandenius į rūgštis. Taip mažėja pH, kuriam nukritus žemiau 5,5, danties struktūrose vyksta demineralizacija. Kai nebelieka angliavandenių, o rūgštys yra neutralizuojamos seilių, gali vykti remineralizacija. Tai yra fiziologinis procesas. Tačiau sparčiai vykstant demineralizacijai, remineralizacijos procesai nebegali kompensuoti demineralizacijos ir vystosi kariesas [5].

1.1.2. Saldumynų įtaka

(10)

10 esančioms danties paviršiuje, fermentuojant angliavandenius, susidaro rūgštys, kurios tirpina emalį [17].

Amarra MS. ir kt. apžvalgoje teigiama, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų ir moksleivių dažniausiai vartojami saldinti produktai – saldinti gėrimai. Paaugliai dažniausiai renkasi – bandeles, sausainius, pyragaičius pusryčiams, šokoladinius gėrimus ir saldintą arbatą. Tiek suaugusiesiems, tiek pagyvenusiems žmonėms dažniausiai vartojami saldinti maisto produktai: gėrimai (arbata ar kava) su saldintu kondensuotu pienu ir cukrumi [18] .

PSO rekomenduoja apriboti laisvojo cukraus kiekį iki mažiau nei 10% visos suvartojamos energijos, idealiu atveju iki mažiau nei 5% ar maždaug 25 gramų (6 šaukštelių) per dieną. Taip sumažėtų karieso rizika bei būtų papildomos naudos sveikatai. Į rekomendacijas nėra įtraukiamas šviežių vaisių, daržovių ir piene esantis cukrus [4,16].

1.1.3. Genetikos įtaka

Shaffer JR. ir kt. genetiniai tyrimų rezultatai parodė, jog dantų vagelių ir duobelių kariesas nuo paveldimumo priklauso 20-50 %. Šiame tyrime nebuvo siekta nustatyti konkrečių genų, sukeliančių kariesą, tačiau buvo įrodyta, jog tiek vagelių ir duobelių, tiek lygiųjų paviršių kariesas turi ryšį su paveldimumu. Kadangi daug ilgą laiką veikiančių biologinių procesų turi įtakos karieso procesuose, tai dantų karieso genetika yra labai sudėtinga [19]. Procesai, lemiantys karieso genetiką yra šie: genai, susiję su maisto pasirinkimu - pvz.: skonio ir uoslės receptoriai, imuninis atsakas patogenams, emalio struktūra, danties morfologija, seilių sudėtis ir išsiskirimas, kariesogeninių mikroorganizmų transmisija, burnos sveikatos priežiūros veiksniai [20, 21, 22, 23]. Genai, veikiant šiems ir kitiems procesams bei jiems sąveikaujant su aplinkos veiksniais, gali tik maža dalimi prisidėti prie bendros karieso rizikos. Tačiau norint suvokti karieso etiologinių veiksnių gausą, yra būtina išsiaiškinti genų sąveiką su aplinkos veiksniais [19].

1.1.4. Aplinkos ir elgesio veiksniai

Tiek mitybą, tiek burnos higienos įpročius lemia aplinkos ir elgesio veiksniai. Tai yra

pajamos, išsilavinimas, socialinė aplinka [24]. Bokhari SAH. teigia, jog pasiturinčiose visuomenėse, karieso paplitimas buvo pastebimas nepaisant tinkamos burnos higienos, o žemesnėje socialinėje klasėje karieso paplitimas nebuvo didelis, nors burnos higiena buvo prasta. Tai galima būtų pagrįsti tuo, kad turtingesni žmonės vartoja daugiau saldumynų, nei mažesnes pajamas gaunantys individai, bet turtingesni, siekdami geros išvaizdos ir gražios šypsenos, tinkamai valosi dantis [25]. Asli PM.

ir kt. kaip pagrindinę padidėjusio karieso paplitimo priežastį tarp aukštesnės socialinės klasės vaikų nuolatiniame sąkandyje įvardina dažną užkandžiavimą. Nepaisant to, kad turtingesnieji turi

(11)

11

jog dantų kariesas yra labiau paplitęs tarp žemesnės socialinės klasės vaikų [26]. Be jau minėtos netinkamos burnos higienos, kaip labiausiai tikėtiną to priežastį, galima įvardinti ir vargingą gyvenimo lygį [24]. Tad išsilavinimas ir profesija taip pat yra reikšmingi karieso atsiradime [25].

1.1.5. Fluoridų reikšmė

Fuoridai – tai mineralai naudojami karieso profilaktikos tikslu [27]. Jie gali būti gaunami sistemiškai arba vietiškai. Sistemiškai fluoridai yra gaunami iš vandens ir maisto produktų, o vietiškai fluoridai yra įsisavinami iš dantų pastos, skalavimo skysčių, gelių, lakų [28].

Fluoridų poveikis karieso profilaktikoje:

• Demineralizacijos procesų mažinimas, slopinant bakterijų augimą ir metabolizmą • Remineralizacijos skatinimas ir fluorapatito (Ca10 (PO4) 6F2) formavimasis, kuris,

palyginus su hidroksiapatitu (Ca10 (PO4) 6 (OH) 2), yra atsparesnis demineralizacijai ir rūgščių poveikiui

• Fermentų slopinimas

• Ekstraląstelinių polisacharidų, padedančių bakterijoms prisijungti prie danties kietųjų audinių, gamybos sumažėjimas [29, 30, 31].

Fluoridai be antikariozinio poveikio, organizmui gali turėti ir toksinį poveikį. Toksinis poveikis pasireiškia šiais negalavimais: skeleto fluoroze, raumenų skaidulų išsiskyrimu, galvos skausmais, odos bėrimais, neurologiniais simptomais, depresija, nervingumu, dilgčiojimo pojūčiais pirštuose, pykinimu, pilvo skausmais, šlapimo takų funkcijos sutrikimais, susilpnėjusiu imunitetu [32, 33, 34]. Be jau minėtų negalavimų vaikams gali atsirasti dantų fluorozė. Ji pasireiškia, kai formuojantis nuolatiniams dantims, vaikai praryja per didelį kiekį fluoridų [5, 27].

Lengviausiai pasiekiamas vietinis fluoro junginių šaltinis yra dantų pasta. Dantų pastos, savo sudėtyje turinčios fluoridų atsirado 1970 metais ir kai kuriose šalyse, kur geriamajame vandenyje nebuvo fluoro junginių, dantų pasta buvo vienintelis jo šaltinis. Nuo to laiko karieso paplitimas sumažėjo 24%. Clarke L. Ir Stevens C. apžvalgoje teigiama, kad veiksmingas fluoridų kiekis yra 1,000 ppm. Vaikams virš 7 metų jau galima naudoti 1,350-1,500 ppm, turinčią dantų pastą, o 16 metų ir vyresniems žmonėms esantiems didelės karieso rizikos grupėje, gali būti išrašomas receptas 5,000 ppm turinčiai dantų pastai [5]. Standartinė fluoridų turinti pasta suaugusiems pagal Kidd EAM, Davies R. ir kt. turi būti 1100–1500 ppm (mg/kg). Svarbu

(12)

12 Vandens fluoravimas yra populiariausias būdas, kaip sistemiškai fluoridai gali patekti į organizmą. Vandenyje fluoridai randami natūraliai [27]. Atliekant vandens fluoravimą fluoridai į geriamąjį vandenį yra pridedami pagal apskaičiuotas normas [32, 33, 37]. Mažiems vaikams fluoridų dienos norma yra 0,7 mg per dieną, suaugusiems 3-4 mg [38]. Pollick HF teigia, jog 2012 metais nustatyta, kad 435 milijonai žmonių turėjo prieigą prie fluoridų turinčio vandens, tiek natūraliai esančio fluoro vandenyje, tiek pridėjus fluoro papildomai. Šalys, kuriose tiekiamas fluoridų turintis geriamasis vanduo: JAV, Brazilija, Australija, Kanada, Ispanija, Argentina, Pietų Korėja ir Naujoji Zelandija ir kt. [39]. Tačiau šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje susiduriama su kita problema – padidintu fluoridų kiekiu vandenyje. Pagal 2015 metų geriamojo vandens tiekėjų vykdomos geriamojo vandens programinės priežiūros duomenis geriamasis vanduo su padidintu fluoridų kiekiu buvo tiekiamas: Kretingos, Skuodo, Kelmės, Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių, Raseinių rajonų savivaldybėse [40].

1.2. INDIVIDUALI BURNOS HIGIENA

1.2.1. Individualios burnos higienos svarba

Dantų apnašos yra pagrindinis karieso ir periodonto ligų etiologinis veiksnys. Grover D. ir kt. apžvalgoje minimi tyrimai rodo, jog neatliekant individualios burnos higienos procedūrų

gingivitas išsivysto per dvi savaites, o ankstyvieji karioziniai pažeidimai gali būti nustatyti maždaug po keturių savaičių [41]. Norint pašalinti apnašas nuo dantų paviršių reguliarus dantų valymas yra privalomas [5]. Kruopštus burnos higienos palaikymas – kasdieninis apnašų pašalinimas, valantis dantis šepetėliu ir tarpdančius dantų siūlu, yra geriausias karieso ir periodonto ligų profilaktikos metodas [41, 42].

1.2.2. Dantų valymasis šepetėliu

Nepaisant daugybės galimų metodų, daugumai žmonių mechaninis apnašų pašalinimas rankiniu dantų šepetėliu yra pagrindinis burnos higienos palaikymo metodas [41]. Valytis dantis būtina bent kartą dienoje, bet rekomenduotina individualią burnos higieną atlikti du kartus per dieną: prieš miegą ir pirmoje dienos pusėje [5,6]. Pacientai turi būti mokomi valytis dantis pasta su fluoridais, kad šios medžiagos būtų įsisavinimos ir naudoti dantų siūlą [5, 42]. Vaikai virš trijų metų deda žirnio dydžio dantų pastos kiekį. Amerikos odontologų asociacijos teigia, jog

rekomenduojamas dantų šepetėlis yra minkštais šereliais ir keičiamas kas tris mėnesius [43]. Jain N. ir kt. tyrimo rezultatai rodo, jog 30% tiriamųjų keičia šepetėlį kas tris mėnesius, tačiau 60%

(13)

13 tačiau efektyvus burnos išsivalymas yra įmanomas su bet kokiu dantų šepetėliu [5]. Valantis dantis rekomenduojama švelni valymo jėga [45].

Yra įvairių dantų valymo metodų. Atsižvelgiant į šepetėlio judesį ir padėtį daugelį dantų valymo metodų galima suskirstyti į aštuonias grupes: grįžtamasis (Bass), vibracinis (Stillman), cirkuliarinis (Fones), vertikalus, horizontalus, fiziologinis, banguojantis, šveitimo-tepimo.

Populiariausias metodas nuo 1970-ųjų iki šių dienų išlikęs Bass metodas [41]. Bass metodu dantų šepetėlis pridedamas 45 laipsnių kampu su lig dantenomis ir atliekami judesiai pirmyn-atgal. Bass modifikuotos metodikos atliekamas judesys pirmyn-atgal, tada braukiama šepetėliu nuo dantenų link vainiko apatinio krašto. Kiti populiarūs metodai yra Fones ir Scrub – daromi sukamieji judesiai einantys aukštyn-žemyn per danties vainiką [46]. Tačiau nėra tyrimų įrodančių, jog kažkuris iš valymo metodų yra geresnis nei kiti, todėl yra svarbiausia pakoreguoti paciento valymo įpročius taip, kad būtų tinkamai nuvalomos apnašos [5].

1.2.3. Dantų valymas siūlu

Kadangi periodonto pažeidimai dažniausiai lokalizuojasi tarpdančiuose, vien apnašų valymo dantų šepetėliu nepakanka [41]. Valydami tarpdančius tarpdančių šepetėliais ar dantų siūlu,

pašaliname apnašas, sukeliančias kariesą ir periodonto ligas. Kaip pagrindinė priemonė pašalinti apnašoms tarpdančiuose naudojamas siūlas, kuris būna laisvos formos ar tam, kad būtų patogesnis jo naudojimas, fiksuotas prie atramų, pvz. U formos. Siūlų būna įvairių rūšių: vaškuotas ar be vaško, juostelės pavidalo arba apvalios formos, standus arba minkštas. Taip pat siūlai parduodami su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis, tokiomis kaip chlorheksidinas, fluoridai ar kvapiosios medžiagos [47]. Be siūlo yra daug kitų tarpdančių valymo priemonių: tarpdantiniai šepetėliai, mediniai ar plastikiniai dantų krapštukai, burnos irigatoriai. Tiriamiesiems sumažėjus ar išnykus periodontito simptomams, tarpdantinių šepetėlių ir burnos irigatorių efektyvumas pripažintas Costa F. O. ir kt. tyrime [48]. Dantų krapštukų efektyvumas yra diskutuotinas, nes jų naudojimas kai kuriais atvejais būna labiau pavojingas nei naudingas [49]. Dėl mažos kainos, paprastumo ir

(14)

14 • Atsivynioti apytiksliai 45 cm siūlą, didžiąją dalį siūlo apsivynioti ant vienos rankos viduriniojo piršto, likusią dalį ant kitos rankos to paties piršto - ant kurio bus vyniojama panaudota siūlo dalis

• Laikyti siūlą tvirtai tarp nykščių ir rodomųjų pirštų

• Siūlą į tarpdantį įvesti švelniai, svarbu siūlo neįkišti į dantenas

• Siūlui pasiekus dantenų liniją, priglausti jį prie danties artimojo ar tolimojo paviršiaus ir C formos judesiu slinkti iki danties kandamojo krašto, po to švelniai grąžinti siūlą iki dantenų linijos ir taip pat slinkti kito tame pačiame tarpdantyje esančio danties artimuoju ar tolimuoju kraštu

• Pakartoti šį metodą su likusiais dantimis, nepamiršti nuvalyti paskutiniųjų krūminių dantų tolimųjų paviršių [52].

1.2.4. Liežuvio valymas

Jain N. ir kt. tyrime, atliktame Indijoje, tik 20% apklaustųjų valėsi liežuvį dantų šepetėliu ar liežuvio valikliu [44]. Naumova E.A. ir kt. tyrimo rezultatai rodo, jog palyginus su kitų vietų burnos biofilmais, daugiausia bakterijų buvo liežuvio biofilme [53]. Mechaniškai liežuvis gali būti valomas specialiu liežuvio gramdikliu ar dantų šepetėliu. Dantų šepetėliai, naudojami liežuvio valymui turi būti minkštais arba ypač minkštais šereliais. Liežuvio gramdikliai būna įvairių formų ir dydžių, gali turėti šerelius, griovelius ar būti lygūs, dažniausiai gaminami iš plastiko ir gumos. Jie veikia traukiant gramdiklį nuo liežuvio galo link priekio [54, 55]. Kuo Y.W. ir kt. tyrimo

duomenimis liežuvio valymas kartu su dantų valymu, palyginus su dantų valymu nevalant liežuvio, reikšmingai sumažino liežuvio apnašų kiekį ir halitozės požymius [56].

1.2.5. Dantų valymąsi lengvinantys metodai

Laikas yra labai svarbus efektyviam dantų valymuisi. Dantys turi būti valomi 2 kartus dienoje, po 2 minutes [43]. Dantis valytis atitinkamą laiką gali pagelbėti laikmačiai. Didžiojoje Britanijoje Nacionalinė Sveikatos tarnyba yra patvirtinusi nemokamą programėlę „Brush DJ“ [5]. 2015 m. vasario mėn. „Brush DJ“ programa buvo atsisiųsta į daugiau nei 155 000 telefonų ar kitų išmaniųjų priemonių 182 šalyse. Tai programa, motyvuojanti laikytis burnos higienos režimo [57]. Jos esmė yra laikmatis, kuris 2 min. groja muziką iš telefono ar iš programėlės [5]. Be to,

(15)

15 rezultai parodė, jog 88% apklaustųjų teigė, jog „ Brush DJ“ juos motyvavo dantis valytis ilgiau [57]. Be jau išvardintų privalumų, programėlė dantų valymosi procesą padarė linksmesniu [5].

Kitas dantų valymosi palengvinimas yra kramtomosios tabletės ar tirpalai, kurie nudažo ir taip identifikuoja apnašas. Dažymo tikslas yra parodyti pacientams vietas, kurios yra blogai išvalomos. Šių priemonių įsigyti galima prekybos centruose. Dažymas gali būti atliktas tiek namuose prižiūrint tėvams, tiek pas gyd. odontologą [5].

1.3. DANTŲ TRAUMOS (AVULSIJA)

Tarptautinė dantų traumatologijos asociacijos 2012 metais išleistose gairėsė dantų traumos yra suskirtytos į: nuolatinių dantų lūžius ir liuksacijas, nuolatinių dantų avulsiją, pieninių dantų pažeidimus [58]. Viena rimčiausių dantų traumų yra avulsija, reikalaujanti greito reagavimo ir tinkamos skubios pagalbos [59]. Gera prognozė priklauso nuo šių faktorių: danties buvimo ne alveolėje laiko, danties imobilizavimo, endodontinio gydymo, paskirtų vaistų, burnos higienos, bendros sveikatos būklės. Deja, dėl pirmosios pagalbos žinių trūkumo, daugelis išmuštų dantų yra pametami [60, 61].

1.3.1. Replantacija

Idealus avulsijos gydymo metodas, kurio dėka pasiekiama ilgalaikė gydymo sėkmė, yra iš karto atlikta replantacija. Jei dantis yra replantuojamas iškarto, optimalus laikas yra iki 15-20 min. Tyrimo, atlikto Bahammam L. A, dauguma 79,5% dalyvių teigė, kad yra įmanoma replantuoti dantį, tačiau 51,6 % to nedarytų patys [62]. Pagal Tarptautinės dantų traumatologijos asociacijos duomenis įvykus traumai ir esant galimybei dantis replantuoti nedelsiant turėtų būti atlikti šie vaiksmai [63]:

1) Reikia surasti dantį. Jį paimti už vainiko (baltoji dalis), o ne už šaknies (geltonoji dalis). 2) Dantis turi būti švelniai nuplaunamas po tekančiu vandeniu, kad nebūtų pažeidžiamos

periodonto ląstelės [62, 63]. Tai gali padaryti tiek vaikas, tiek suaugęs žmogus, esantis šalia. 3) Dantis turi būti atstatomas į savo vietą.

4) Dantį reikia stabilizuoti sukandant jį nosinaite. 5) Nedelsiant vykti pas gyd. odontologą [63].

Deja, net ir replantavus dantį iš karto, galimos komplikacijos:

A. Anikilozė – kai netenkama periodonto ląstelių, ko pasekoje dantis susilieja su alveoliniu kaulu. Ši būklė gali būti ypač problematiška augančiam pacientui, nes aplinkinės

(16)

16 B. Danties gyvybingumo praradimas - dažna komplikacija ypač, kai šaknys yra

susiformavusios ir viršūnė užsidariusi.

C. Periapikalinis abscesas – jo išsivystymas gali apsunkinti gijimo procesus, dėl ko blogėja gydymo prognozė [64].

1.3.2. Pieninių dantų avulsija

Pieninių dantų traumų gydymas taip pat labai svarbus, nes yra glaudžiai susijęs su nuolatiniais dantimis. Įvykus traumoms ir jų negydžius, nuolatiniame sąkandyje gali atsirasti ne tik funkcinių, bet ir estetinių problemų. Pavojingiausios traumos šiuo laikotarpiu yra avulsija ir

intruzija [63]. Suteikiant pirmąją pagalbą svarbu prisiminti, kad pieniniai dantys iš karto po traumos neturi būti replantuojami [65]. Pieninių dantų replantacija yra kontraindikuotina dėl galimų

komplikacijų: šaknų rezorbcijos, nuolatinio danties užuomazgos pažaidos, absceso, skausmo, paslankumo [66]. Tačiau, nepaisant to, kad nereikia replantuoti pieninių dantų, kaip ir esant nuolatinių dantų traumoms, reikia nedelsiant vykti pas gyd. odontologą [63].

1.3.3. Transportavimo terpės

Jei replantacija iš karto yra negalima, įmerkus dantį į tinkamą terpę, laiką galima pratęsti iki 1h [62]. Netinkama transportavimo terpė ar danties laikymas sausai sukelia periodonto ląstelių nekrozę, dėl kurios gali išsivystyti tokios patologijos, kaip ankilozė ar šaknies rezorbcija. Tad norint apsaugoti periodonto raištį nuo dehidratacijos ir pasiekti teigiamą rezultatą žinios apie danties transportavimo terpes yra būtinos [60, 61, 67]. Terpės tinkamos dantų transportavimui:

1. Hankso subalansuotas druskos tirpalas - subalansuoto pH druskos tirpalas. Jame dėl pH ir osmoliškumo idealių sąlygų ląstelės ir audiniai gali būti išsaugoti iki 24h [67].

2. Pienas - viena populiariausių terpių dėl savo fiziologinio osmoliškumo, lengvo prieinamumo ir mažos kainos [67].

3. Dar viena danties transportvaimo terpė – seilės. Nors ji yra labai lengvai prieinama, tačiau dantį laikyti joje galima tik trumpą laiką. Išlaikius dantį ilgiau 30 min, dėl fermentų veiklos, bakterijų ir jų šalutinių produktų, seilės jį gali veikti žalingai [68].

4. Fiziologinis tirpalas osmoliškumu yra panašus periodonto ląstelėms, tačiau dėl medžiagų jų gyvybingumai išsaugoti trūkumo, neprilygsta Hankso

(17)

17 5. 2020 metų tyrime Tae Jun Oh ir kt. yra aptariamas

histidino-triptofano-ketoglutarato (HTK) tinkamumas danties transportavimui. HTK yra tirpalas naudojamas organų transplantacijoje. Atsižvelgus į tyrimo rezultatus, periodonto ląstelės išliko gyvybingos HTK tirpale tik trumpą laiką [68]. Vanduo nėra suderinamas su periodonto ląstelėmis. Jis sukelia ląstelių lizę, todėl yra netinkamas kaip danties transportavimo terpė [69].

Udoye C. I. ir kt. literatūros apžvalgoje teigiama, kad Hankso subalansuotos druskos tirpalas savo savybėmis dėl periodonto ląstelių gyvybingumo išlaikymo yra vertinamas kaip tinkamiausias tirpalas danties transportavimui, tačiau dėl savo kainos ir mažo prieinamumo visuomenei, nusileidžia pienui. Pienas yra lengviausiai prieinama, pigiausia, sugebanti išlaikyti periodonto ląsteles gyvybingas, terpė [69].

1.3.4. Režimas po traumos

Atlikus reikalingą gydymą, pacientui ar paciento globėjams paaiškinamas režimas ir jo svarba, sutariama dėl pakartotinių vizitų. Pacientas turėtų atlikti šiuos veiksmus:

1. Vengti kontaktinio sporto.

2. Laikytis minkštos dietos iki 2 savaičių.

3. Po kiekvieno valgio valyti dantis minkštu dantų šepetėliu.

4. Du kartus per dieną savaitę laiko skalauti burną chlorheksidino tirpalu (0,1%) [59].

(18)

18

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1.

Tyrimo metodika

Gavus LSMU 5 ir 7 klasių ir KTU 9 klasių gimnazijų vadovų ir tėvų sutikimus, LSMU bioetikos leidimą, 5,7, 9 klasių moksleiviams pristatyta vaizdinė informacinė medžiaga apie dantis ir jų priežiūrą. Norėdami sužinoti, kaip vaikai skaitmeninių technologijų dėka geba įsisavinti informaciją, rodėme jiems tris trumpus filmukus. Du iš jų (apie individualią burnos higieną ir dantų traumas (avulsiją)), remdamiesi literatūros sąraše nurodytais šaltiniais, filmavome patys. Filmukas apie karieso etiologiją buvo rodomas iš interneto [78]. Moksleiviams peržiūrėjus šią informacinę medžiagą ir daugiau nieko neaiškinant, pateikta anoniminė anketa, sudaryta iš 19 klausimų. Iš jų 18 – uždarų su pateiktais atsakymo variantais ir 1 atviras, į kurį moksleiviai turėjo atsakyti patys. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2020-01-06 iki 2020-01-27

2.2.

Tyrimo populiacija

Tyrimas atliktas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU) ir Kauno Technologijos universiteto (KTU) gimnazijose. Tyrimo populiaciją sudarė šių mokyklų 5, 7 ir 9 klasių moksleiviai.

2.3.

Imties dydžio nustatymas

Atliekant tyrimą LSMU gimnazijos penktose klasėse mokėsi 81 moksleivis,

septintose klasėse – 81, o KTU gimnazijos 9 klasėse – 78 moksleiviai. Bendra penktokų, septintokų ir devintokų suma yra 240.

Imties dydis apskaičiuotas naudojantis Panijoto formule: n = 1/(∆^2 + 1/N). n = 1/(0,05^2 + 1/240) = 150

n – tiriamųjų imties dydis; ∆^2 – imties paklaidos dydis; N– generalinės imties dydis;

(19)

19

2.4.

Tyrimo organizavimas

Tiriamųjų atrankos kriterijus – moksleiviai atrenkami pagal klases – 5,7,9 klasių. Tyrimo objektas – LSMU gimnazijos penktos, septintos klasių ir KTU gimnazijos devintos klasės moksleivių žinių apie karieso etiologiją, individualią burnos higieną ir dantų avulsiją įsisavinimo efektyvumas.

2019-11-12 gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas vykdyti tyrimą (LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-OF-40 (žr. Priedas Nr. 1)). Dalyviams buvo pateikta anketa (žr. Priedas Nr. 4), tiriamojo asmens tėvų (globėjų) informavimo forma (žr. Priedas Nr. 2) ir tiriamojo asmens tėvų (globėjų) sutikimo forma (žr. Priedas Nr. 3). Tyrimo dalyviai anketą pildė pažiūrėję filmukus apie dantų karieso etiologiją, individualią burnos higieną ir dantų traumas (avulsiją). Surinkta 181 užpildyta anketa.

2.5.

Statistinės analizės metodai

Statistinė analizė buvo atlikta su R v3.6.2 ir MS Excel 2010. Anketų atsakymų kokybiniai duomenys yra pateikti absoliučiais skaičiais ir procentais. Respondentų atsakymų pasiskirstymas buvo palygintas Chi-kvadrato testu lyginant rezultatus pagal vieną kokybinį kintamąjį ir Cochran–Mantel–Haenszel testas lyginant rezultatus pagal 2 arba daugiau kokybinius kintamuosius. Konkrečioms klasių poroms bei lyčių ryšiui su teisingais atsakymo variantais

(20)

20

3. REZULTATAI

3.1.

Bendra tiriamųjų charakterisika

Mūsų tyrime dalyvavo skirtingo amžiaus grupių moksleiviai. 1 pav. atspindi respondentų skaičių absoliučiais skaičiais ir procentais.

1 pav. Tyriamųjų pasiskirstymas pagal klasę

Iš 1 paveikslo matome, kad tyrime dalyvavo homogeninis skaičius penktokų ir devintokų, mažiau – septintokų.

Norėdami sužinoti, koks skaičius berniukų ir megaičių dalyvavo apklausoje, apskaičiavome ir pateikėme duomenis 2 pav.

2 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį

Atlikome palyginamąją lyčių ir klasių pasiskirstymo charakteristiką. Kaip matome iš 2-os stulpelinės diagramos, didžiausias skaičius 61,2 % dalyvavusių buvo septintokai berniukai.

66 36,5% 49 27% 66 36,5% Penktokai Septintokai Devintokai 47% 61,2% 45,5% 53% 38,8% 54,5% 0 5 10 15 20 25 30 35 40

Penktokai Septintokai Devintokai

(21)

21 Apklausos metu norėjome konkrečiai išsiaiškinti tiriamųjų amžių ir lytį kiekvienoje klasėje. Rezultatus atspindi 1 lentelė.

1 lentelė. Tyrimo aprašomoji charakteristika

Klasė Amžius Berniukai Mergaitės

Penktokai 10 0 (0%) 2 (5.7%) 11 29 (93.5%) 32 (91.4%) 12 2 (6.5%) 1 (2.9%) Septintokai 12 1 (3.3%) 1 (5.3%) 13 26 (86.7%) 18 (94.7%) 14 3 (10%) 0 (0%) Devintokai 14 2 (6.7%) 4 (11.1%) 15 28 (93.3%) 31 (86.1%) 16 0 (0%) 1 (2.8%)

Iš 1 lentelės matyti, kad dauguma penktokų buvo 11-os, septintokų – 13-os, devintokų - 15-os metų.

3.2.

Moksleivių žinių įsisavinimas apie karieso etiologiją

Šiais laikais dantų ėduonis tampa tiek biologine, tiek ir socialine problema. Dėl to savo tyrime norėjome išsiaiškinti paauglių žinias apie karieso etiologiją. Kas dažniausiai gali sukelti šią dantų ligą. Skirtingų amžiaus grupių moksleivių atsakymai pateikti 3 pav.

χ2 = 15.555, df = 2, p < 0.001; p = 0.00026 palyginus devintokus su septintokais; p = 0.0404

palyginus penktokus su septintokais

3 pav. Dantų ėduonies atsiradimo priežastys

(22)

22 veiksnius įsisavino geriau nei septintokai. Į klausimą teisingai atsakė 91% devintokų, 80,3%

penktokų ir 61,8% septintokų.

Kadangi daugumoje dantų pastų yra fluoridų, svarbu žinoti jų poveikį. Norėjome išsiaiškinti, ar moksleiviai išmoko apie fluoridų antikariozinį veikimą. Klausėme, ar jie apsaugo, ar kenkia dantims. 4 iliustracijoje matome moksleivių atsakymus.

χ2 = 6.959, df = 2, p = 0.031; p = 0.0194 palyginus devintokų ir penktokų atsakymus 4 pav. Fluoridų poveikis dantims karieso etiologijoje

Lyginant atsakymus į klausimą, fluoridų poveikis dantims, rezultatai skyrėsi statistiškai reikšmingai. Devintokai žinias apie fluoridus įsisavino geriau nei penktokai. Tarp devintokų teisingai atsakiusių buvo 97%, septintokų 85,7%, penktokų 83,3%.

Norėdami išsiaiškinti, kaip moksleiviai įsisavina sudėtingesnę informaciją apie ėduonies etiologiją, klausėme ar iš rodyto filmuko pamena karieso pagrindinį sukėlėją. Atsakymų pasiskirstymą pagal amžių matome 5 paveiksle.

χ2 = 3.699, df = 2, p = 0.157 5 pav. Pagrindinis ėduonies sukelėjas

5-a stulpelinė diagrama iliustruoja, kad statistiškai reikšmingų skirtumų žiniose apie

(23)

23 Dantų kariesas pradinėse stadijose nesukelia jokių simptomų. Moksleivių klausėme, ar jie tai žino. Moksleivių atsakymus į klausimą, ar esant danties gedimui dantį visada skaudės,

iliustruoja 6 paveikslas.

χ2 = 35.442, df = 2, p < 0.001; p = 0.00063 palyginus devintokus su septintokais;

p = 0 palyginus devintokus su penktokais; p = 0.0374 palyginus septintokus su penktokais

6 pav. Karieso skausminių simptomų pasireiškimas pradinėse stadijose

Devintokai statistiškai reikšmingai geriau nei penktokai ir septintokai, o septintokai geriau nei penktokai išmoko informaciją, kad dantis gali būti sugedęs be skausminių simptomų. Teisingai atsakė 92,4% devintokų, 65,3% septintokų ir 43,9 % penktokų.

3.3.

Tiriamųjų žinių apie individualią burnos higieną palyginimas tarp klasių

Norint švariai išsivalyti dantis, reikia žinoti dantų valymo judesius skirtus kiekvienam dantų paviršiui. Tikrindami ar visų amžiaus grupių moksleiviai vienodai įsisavino valymo judesį iš prieanginio paviršiaus klausėme, koks jis turi būti. Atsakymai 2 lentelėje.

2 lentelė. Prieanginių dantų paviršių valymo judesys

Lytis Variantas Penktokai Septintokai Devintokai Berniukai Grįžtamuoju 1 (3.2%) 1 (3.3%) 1 (3.3%) Sukamuoju 25 (80.6%) 27 (90%) 28 (93.3%) Šluojamuoju 5 (16.1%) 2 (6.7%) 1 (3.3%) Mergaitės Grįžtamuoju 1 (2.9%) 0 (0%) 2 (5.6%) Sukamuoju 34 (97.1%) 19 (100%) 32 (88.9%) Šluojamuoju 0 (0%) 0 (0%) 2 (5.6%) χ² = 1.93, df = 1, p = 0.165

(24)

24 Kaip jau minėjome, norint švariai išsivalyti dantis, reikia žinoti dantų valymo

judesius, skirtus kiekvienam dantų paviršiui. Savo tyrime aiškinomės, ar moksleiviai nesupainiojo skirtingų paviršių dantų valymo judesių, todėl klausėme kokiu judesiu reikia valyti dantis iš vidinio (gomurinio/liežuvinio) paviršiaus. Atsakymų pasiskirstymas pagal amžių pavaizduotas 7

paveikslėlyje.

χ2 = 0.703, df = 2, p = 0.704

7 pav. Dantų valymo judesys iš gomurinio/liežuvinio paviršiaus

Dauguma moksleivių rinkosi teisingą atsakymo variantą: šluojamąjį judesį. Satistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo.

Tarpdančiuose esančios apnašos sukelia kariesą ir periodonto ligas, todėl yra svarbu žinoti, kaip tinkamai juos išsivalyti. Norėdami įvertinti, ar moksleiviai išmoko tarpdančių valymo judesių, klausėme, kokie jie turi būti. Dalyvių atsakymai matomi 3 lentelėje.

3 lentelė. Tarpdančių valymo judesiai

Lytis Variantas Penktokai Septintokai Devintokai

Berniukai 8 formos 0 (0%) 0 (0%) 0 (0%) C formos 30 (96.8%) 28 (93.3%) 29 (96.7%) Pirmyn-atgal 1 (3.2%) 2 (6.7%) 1 (3.3%) Mergaitės 8 formos 0 (0%) 0 (0%) 1 (2.8%) C formos 35 (100%) 19 (100%) 35 (97.2%) Pirmyn-atgal 0 (0%) 0 (0%) 0 (0%) χ² = 0.67, df = 1, p = 0.413

(25)

25 Naudojant per didelę spaudimo jėgą ir kietų šerelių dantų šepetėlį, galimas dantenų

pažeidimas. Kad to būtų išvengta yra rekomenduojama naudoti minkštą dantų šepetėlį. Moksleivių pasirinkimas priklausomai nuo amžiaus yra pateiktas 8 paveiksle.

χ2 = 3.276, df = 2, p = 0.194 8 pav. Rekomenduojamas dantų šepetėlis

Lyginant atsakymus į klausimą, koks yra rekomenduojamas dantų šepetėlis, rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tačiau mūsų tyrime rekomenduojamas dantų šepetėlis buvo minkštas, o dauguma visų amžiaus grupių moksleivių - 75,8% devintokų, 65,3% septintokų ir 62,1% penktokų - rinkosi vidutinį dantų šepetėlį.

Norint efektyviai išvalyti dantis, rekomenduojama dantų šepetėlį prie dantenų pridėti 45 laipsnių kampu. Vertindami, ar moksleiviai išmoko šią rekomendaciją, klausėme, koks turi būti kampas tarp dantų šepetėlio ir dantenų. Atsakymų pasiskirstymą pagal amžių iliustruoja 9

paveikslas.

χ2 = 2.247, df = 2, p = 0.325

(26)

26 Iš 9 iliustracijos matyti, jog penktokai, septintokai ir devintokai vienodai gerai išmoko, koks kampas turi būti tarp dantų šepetėlio ir dantenų. Rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Teisingai į klausimą atsakė 93,9% penktokų, 85,7% septintokų ir 90,9% devintokų.

3.4.

Įgytų žinių apie dantų traumas (avulsiją) vertinimas

Prieš atliekant dantų replantavimą yra svarbu kuo mažiau juos užteršti, todėl dantys yra imami už danties vainiko. Savo tyrime norėjome išsiaiškinti, ar moksleiviai gerai pamena, kaip paimti išmuštą dantį. Tiriamųjų atsakymus vaizduoja 4 lentelė.

4 lentelė. Moksleivių žinios, kaip paimti išmuštą dantį

Lytis Variantas Penktokai Septintokai Devintokai

Berniukai Nesvarbu 0 (0%) 0 (0%) 0 (0%) Šaknies 0 (0%) 0 (0%) 0 (0%) Vainiko 31 (100%) 30 (100%) 30 (100%) Mergaitės Nesvarbu 0 (0%) 0 (0%) 0 (0%) Šaknies 2 (5.7%) 1 (5.3%) 0 (0%) Vainiko 33 (94.3%) 18 (94.7%) 36 (100%) χ² = 1.52, df = 1, p = 0.218

Moksleiviai informaciją, jog išmuštą dantį reikia paimti už danties vainiko įsisavino puikiai. Išskyrus 5,7% mergaičių penktokių ir 5,3% septintokių, visi kiti tiriamieji imtų dantį už jo vainikinės dalies. Rezultatai statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Palyginus mergaičių ir berniukų atsakymus reikšmingų skirtumų nenustatyta.

(27)

27 χ2 = 1.717, df = 2, p = 0.424

10 pav. Danties paruošimas replantavimui

Penktokų, septintokų ir devintokų atsakymai į klausimą, ką naudoti šaknies

nuplovimui pasiskirstė panašiai, tačiau buvo dalis mokinių atsakiusių klaidingai. Teisingai atsakė 75,8% devintokų, 65,3% septintokų ir 74,2% penktokų. Rezultatai statistiškai reikšmingai

nesiskyrė.

Replantuojant dantį svarbu jį atstatyti į alveolę tinkamu judesiu, kuris turi ne tik nesužeisti aplinkinių audinių, bet ir fiksuoti dantį savo vietoje. Norėjome išsisaiškinti ar moksleiviai vienodai išmoko, jog danties replantavo judesys yra švelnus spaudimas. Tiriamųjų atsakymų

pasiskirstymas vaizduojamas 11 iliustracijoje.

χ2 = 4.685, df = 2, p = 0.096 11 pav. Danties replantavimo judesys

(28)

28 Negalint nedelsiant replantuoti išmuštų dantų ir norint apsaugoti periodonto raištį nuo dehidratacijos, transportavimo terpės yra būtinos. Prašėme moksleivių išvardinti terpes, kurias pamena iš mūsų rodyto filmuko. Moksleivių įvardintas terpes priklausomai nuo amžiaus matome 5 lentelėje.

5 lentelė. Dantų transportavimo terpės

Variantas Penktokai Septintokai Devintokai

Fiziologinis tirpalas 1 (0.8%) 3 (2.9%) 6 (3.6%) Jokio 7 (5.5%) 3 (2.9%) 0 (0%) Pienas 56 (43.8%) 40 (38.1%) 62 (36.9%) Seilės 34 (26.6%) 37 (35.2%) 57 (33.9%) Specialus tirpalas 30 (23.4%) 22 (21%) 43 (25.6%) χ2 = 0.97, df = 2, p = 0.616

Tarp skirtingų amžiaus grupių atsakymai apie danties transportavimo terpes

(29)

29

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Norint išvengti dantų karieso yra labai svarbu žinoti jo etiologiją. Išanalizavus

duomenis matyti, kad devintokai apie karieso etiologiją išmoko geriau nei septintokai ir penktokai. Norėdami išsiaiškinti moksleivių žinių apie karieso etiologinius veiksnius įsisavinimą klausėme, kuriuos karieso rizikos veiksnius jie pamena iš mūsų pristatyto filmuko. Angliavandenių, burnos higienos ir genetikos įtaką karieso etiologijoje minėjo ir į klausimą teisingai atsakė 91%

devintokų, 80,3% penktokų ir 61,8% septintokų. 2017 metais publikuoto Makiko Nishi ir kt. tyrimo duomenimis, tiriant suaugusiuosius amžius įtakos žinioms apie karieso rizikos veiksnius neturėjo [71].

Devintokų žinių įsisavinimo efektyvumą parodė ir klausimas apie fluoridų teigiamą poveikį dantims. Į šį klausimą teisingai atsakė 97% devintokų, 85,7% septintokų ir 83,3%

penktokų. Halawanya H. S. ir kt. tyrime, atliktame Saudo Arabijoje, buvo tiriamas pradinukių mergaičių žinių apie dantis ir jų priežiūrą įsisavinimas. Apie fluoridų antikariozinį poveikį geriausiai atsakė vyriausios moksleivės. Teisingai atsakiusių trečiokių buvo 89.1%, antrokių - 83.4%, pirmokių - 74.3% [72].

Nustatydami tiriamųjų žinias apie individualią burnos higieną vertinome: kokie judesiai turi būti taikomi valantis dantis, kokius judesius daryti valantis tarpdančius siūlu, koks kampas turėtų būti tarp šepetėlio ir dantenų bei koks yra rekomenduojamas dantų šepetėlis. Į

(30)

30 Pirmoji pagalba įvykus avulsijai stipriai lemia tolimesnę danties prognozę. Žinodami to svarbą lyginome moksleivių žinias apie dantų traumas (avulsiją) po mūsų pistatyto filmuko. Nustatėme, kad vienodai gerai jas įsisavino visų amžiaus grupių moksleiviai. Išskyrus 5,7% mergaičių penktokių ir 5,3% septintokių, visi kiti tiriamieji išmuštą dantį imtų už jo vainikinės dalies. Truputį prasčiau mokiniai sužinojo, kaip plauti išmušto danties šaknis. Plauti dantį po tekančiu vandeniu atsakė: 75,8% devintokų, 65,3% septintokų ir 74,2% penktokų. Lyginant tyrimo dalyvių suvokimą apie dantų transportavimo terpes reikšmingų skirtumų nenustatyta. Lieger O. ir kt. tyrime vertinta mokytojų įsisavinta informaciją apie dantų traumas. Reikšmingų skirtumų atsakant į klausimą, už kuriuos danties vietos paimti replantuojamą dantį ir kokios yra dantų transportavimo terpės tarp 20-50 metų amžiaus mokytojų nenustatyta, tačiau mokytojai virš 50 metų atsakė blogiau [75]. Deja, Al-Asfour A. ir kt. tyrimo ir mūsų paieškos duomenimis, nėra tyrimų apie moksleivių žinių įsisavinimo efektyvumą apie dantų avulsiją ir pirmąja pagalbą jai įvykus [76]. Tačiau to reikalingumą įrodo irAndersson L. ir kt. tyrimas apie Kuveito moksleivių žinių apie pirmąją pagalbą dantų avulsijos atveju trūkumą. Ištyrus 7-15 metų vaikus, nei vienas moksleivis nežinojo, apie galimas dantų transportavimo terpes ir kiek laiko dantis gali išbūti ne alveolėje. Tik keli vaikai atsakė, kaip reikėtų plauti dantį prieš reimplantaciją. Andersson L. ir kt. rekomenduoja orientuotis į moksleivių ir jų tėvų švietimą, prieš tai ištyrus pamokų efektyvumą, ką būtų paprasčiausia padaryti bendradarbiaujant su mokyklomis [77].

Palyginus mergaičių ir berniukų atsakymus reikšmingų skirtumų tarp jų nenustatėme. Tirdami 13-15 metų moksleivių išmokimą apie burnos priežiūrą statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį tai pat nenustatė ir D’Cruz ir kt. [74].

Hipotezė pasitvirtino iš dalies: geriausiai informaciją apie karieso etiologiją įsisavino

devintų klasių moksleiviai. Žinios apie individualią burnos higieną ir dantų traumas (avulsiją), priklausomai nuo amžiaus reikšmingai nesiskyrė.

PADĖKA

Mokslinio darbo vadovei Živilei Kristinai Matulaitienei, KTU Gimnazijos neformaliojo švietimo ir pagalbos mokiniui skyriaus vedėjai Daivai Sutkevičienei, LSMU Gimnazijos sveikatos priežiūros specialistei Jurgitai Čepelionienei.

INTERESŲ KONFLIKTAS

(31)

31

IŠVADOS

1. Karieso etiologiniai veiksniai - tai gausus angliavandenių vartojimas, genetika, elgesio ir aplinkos poveikis. Vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių sukelti ėduonį - netinkama individuali burnos higiena. Laiku ir tinkamai suteikta pirmoji pagalba avulsijos atveju - labai svarbi tolimesnei danties prognozei.

2. Žinias apie karieso etiologiją devintokai įsisavino geriau nei penktokai ir septintokai. Įgytos žinios apie individualią burnos higieną ir dantų traumas (avulsiją) priklausomai nuo amžiaus reikšmingai nesiskyrė.

(32)

32

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Organizuojant dantų ir jų priežiūros profilaktikos projektus siūlome daugiau į šią veiklą įtraukti vyresniųjų klasių moksleivius.

2. Pasigendama informacijos apie moksleivių žinias įvykus dantų traumoms (ypač avulsijai). Rekomenduojame parengti daugiau publikacijų spaudoje, internete, paskaitų ar stendinių pranešimų mokymo įstaigose.

(33)

33

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. World Health Organization. The objectives of the WHO Global Oral Health Programme (ORH). URL: https://www.who.int/oral_health/objectives/en/

2. Frujeri M. de L. V., Silveira Pinto A. B., Bezerra A. C. B., de Toledo O. A., Cortes M. I. de S., Pordeus I. de A. Knowledge on Dental Trauma Management and Caries Prevention. J Trauma Nurs. 2015 Jan-Feb;22(1):44-9.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25584454

3. Daouda F, Aida K, Mbacke LC, Mamadou M. Assessment of dental caries prevention program applied to a cohort of elementary school children of Kebemer, a city in Senegal. J Int Soc Prevent Communit Dent. 2016;6, Suppl S2:105-10

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5022385/

4. World Health Organization. Technical information note. Sugars and dental caries. 2017 Oct URL: https://www.who.int/oral_health/publications/sugars-dental-caries-keyfacts/en/

5. Clarke L., Stevens C. Preventing dental caries in children: why improving children's oral health is everybody's business.Paediatrics and Child Health. 2019 Dec; 29( 12): 536-542.

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1751722219302124

6. Blanco M., Pérez-Ríos M., Santiago-Pérez M. I., Smyth E. Oral health and hygiene status in Galician schoolchildren. Anales de Pediatría (English Edition), 2016 Oct 85(4), 204–209. URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S2341287915002124#!

7. Khudanov B., Jung, H. I., Kahharova D., Lee J.-W., Hamidov I., Lee E.-S., Kim B.-I. Effect of an oral health education program based on the use of quantitative light-induced fluorescence

technology in Uzbekistan adolescents. Photodiagnosis and Photodynamic Therapy, 2018 Mar ; 21, 379–384.

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1572100017304349

8. Nagata J., Andrade Góis V. de, Münchow E., Pedrosa Albuquerque, M. Dental trauma education intervention as a positive influence among undergraduate students. Eur J Dent. 2018 Oct-Dec; 12(4): 502–507.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6178679/

9. Al-Sehaibany F., Almubarak D., Alajlan R., Aldosari M., Alqahtani N., Almaflehi N., AlBarakati S. Elementary school staff knowledge about management of traumatic dental injuries. Clin Cosmet Investig Dent. 2018 Sep; 10: 189–194.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6128274/

10. Iyer SS., Panigrahi A, Sharma S. Knowledge and awareness of first aid of avulsed tooth among physicians and nurses of hospital emergency department. J Pharm Bioall Sci 2017;9:94-8 URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28717331/

11. Attarzadeh H., Kebriaei F., Sadri L., Foroughi L., Taghian M. Knowledge and Attitudes of Elementary Schoolteachers on Dental Trauma and its Management in Yazd, Iran. J Dent (Shiraz). 2017 Sep; 18(3): 212–218.

(34)

34

12. Al-Sehaibany F. S., Alajlan R., Almubarak D., Almaflehi N., Aljabaa A., AlBarakati S. F. Knowledge on management of traumatic dental injuries among Saudi mothers. Clin Cosmet Investig Dent. 2018 Jul; 10: 123–128.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6039067/

13. World Health Organization. Oral health.

URL: https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/oral-health

14. Simón-Soro A., Mira A. Solving the etiology of dental caries. Trends in Microbiology. 2015 Feb; 23 (2):76-82

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0966842X1400225X

15. Gupta P., Gupta N., Pawar A. P., Birajdar S. S., Natt, A. S., Singh H. P. Role of Sugar and Sugar Substitutes in Dental Caries: A Review. ISRN Dentistry. 2013 Dec; 1–5.

URL: https://www.hindawi.com/journals/isrn/2013/519421/

16. World Health Organization. WHO calls on countries to reduce sugars intake among adults and children. 2015

URL: https://www.who.int/mediacentre/news/releases/2015/sugar-guideline/en/

17. Marshall T. A. Preventing dental caries associated with sugar-sweetened beverages. The Journal of the American Dental Associatio. 2013 Oct; 144 (10):1148-1152.

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0002817714605274

18. Amarra MS., Khor GL., Chan P. Intake of added sugar in Malaysia: a review. Asia Pac J Clin Nutr. 2016;25(2):227-40.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27222405

19. Shaffer JR, Wang X, Desensi RS, et al. Genetic susceptibility to dental caries on pit and fissure and smooth surfaces. Caries Res. 2012 Feb; 46(1): 38–46.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3304515/

20. Wendell S, Wang X, Brown M, Cooper ME, DeSensi RS, Weyant RJ, Crout R, McNeil DW, Marazita ML. Taste genes associated with dental caries. J Dent Res. 2010 Nov; 89(11):1198-202.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20858777/

21. Bergandi L, Defabianis P, Re F, Preti G, Aldieri E, Garetto S, Bosia A, Ghigo D. Absence of soluble CD14 in saliva of young patients with dental caries. Eur J Oral Sci. 2007 Apr;115(2):93-6.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17451497/

22. Slayton RL, Cooper ME, Marazita ML. Tuftelin, mutans streptococci, and dental caries susceptibility. J Dent Res. 2005 Aug;84(8):711-4.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16040727/

23. Law V, Seow WK, Townsend G. Factors influencing oral colonization of mutans streptococci in young children. Aust Dent J. 2007 Jun;52(2):93-100.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17687953/

(35)

35

URL : https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0917239419300175

25. Bokhari SAH. Lifestyle impact on oral health. Pak J Med Sci. 2006 Jul-Sep; 22 (3). URL: https://www.pjms.com.pk/issues/julsep06/article/sc3.html

26. Asli PM, Beyza BA, Tugba E, Bus ra U. Relationship between socioeconomic status, body mass index and dental caries of children. Adv Dent Oral Health .2017; 4(5):555646

URL: https://juniperpublishers.com/adoh/ADOH.MS.ID.555646.php

27. Iheozor-Ejiofor Z, Worthington HV, Walsh T, O’Malley L, Clarkson JE, Macey R, Alam R, Tugwell P, Welch V, Glenny AM. Water fluoridation for the prevention of dental caries. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2015 Jun

URL: https://www.cochranelibrary.com/cdsr/doi/10.1002/14651858.CD010856.pub2/full

28. Carey C. M. Focus on Fluorides: Update on the Use of Fluoride for the Prevention of Dental Caries. Journal of Evidence Based Dental Practice. 2014 Jun; 14:95-102.

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S1532338214000475

29. Tressaud A, Haufe G, editors. Fluorine and health: molecular imaging, biomedical materialsand pharmaceuticals. Oxford, UK: Elsevier; 2008

URL: http://library.nuft.edu.ua/ebook/file/Tressaund2008.pdf

30. Cameron AC, Widmer RP, editors. Handbook of pediatric dentistry. 4th ed. Oxford, UK:Mosby, an imprint of Elsevier; 2013.

31. Keegan GM, Smart JD, Ingram MJ, Barnes L, Burnett GR, Rees GD. Chitosanmicroparticles for the controlled delivery of fluoride. J Dent. 2012 Mar;40(3):229-40.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22212236

32. Maheshwari R. Fluoride in drinking water and its removal. J Hazard Mater. 2006 Sep; 137(1):456-63

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16600479

33. Spittle B. Fluoride fatigue. Fluoride poisoning: is fluoride in your drinking water, and from other sources, making you sick? Book review. 2007 Oct-Dec; 40(4):250–252.

URL:

https://www.researchgate.net/publication/241843281_FLUORIDE_POISONING_IS_FLUORI

DE_IN_YOUR_DRINKING_WATER_-AND_FROM_OTHER_SOURCES-MAKING_YOU_SICK

34. Martínez-Mier EA. Fluoride its metabolism, toxicity, and role in dental health. Journal ofEvidence-Based Complementary & Alternative Medicine 2012 Jan

URL:

https://www.researchgate.net/publication/238595692_Fluoride_Its_Metabolism_Toxicity_and_ Role_in_Dental_Health

35. Kidd EAM. Essentials of dental caries: the disease and its management. 3rd ed. New York:Oxford University Press. 2005

URL:

(36)

36

36. Davies R, Ellwood R, Davies G. The rational use of fluoride toothpaste. InternationalJournal of Dental Hygiene. 2004 Jul;1(1): 3–8.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1034/j.1601-5037.2003.00001.x

37. Harrison PT. Fluoride in water: a UK perspective. J Fluorine Chem 2005;126:1448-56

38. National Research Council. Recommended dietary allowances. 10th ed. The National Academies Press; Washington, DC, USA: 1989. pp. 235–240.

39. Pollick HF. Salt fluoridation: a review. J Calif Dent Assoc. 2013 Jul; 41(6):395-7, 400-4. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23875431

40. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ataskaita apie geriamojo vandens saugą ir kokybę Lietuvoje 2015 metais.

URL: https://vmvt.lt/sites/default/files/ataskaita_vand_lr_2015.pdf

41. Grover D, Malhotra R, Kaushal SJ, Kaur G. Toothbrush 'A key to mechanical plaque control'. Indian J Oral Sci 2012;3:62-8.

URL:

http://www.indjos.com/article.asp?issn=0976-6944;year=2012;volume=3;issue=2;spage=62;epage=68;aulast=Grover

42. Rathee M., Sapra A. Dental Caries. StatPearls Publishing; 2020 Jan-. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK551699/

43. American Dental Association. Brushing Your Teeth.

URL: https://www.mouthhealthy.org/en/az-topics/b/brushing-your-teeth

44. Jain N., Mitra D., AshokK. P. , Dundappa J., Soni S., Ahmed S.. Oral hygiene-awareness and practice among patients attending OPD at Vyas Dental College and Hospital, Jodhpur. J Indian Soc Periodontol. 2012 Oct-Dec; 16(4): 524–528.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3590720/

45. Ganss C., Hardt M., Blazek D., Klimek J., Schlueter N. Effects of toothbrushing force on the mineral content and demineralized organic matrix of eroded dentine. European Journal of Oral Sciences. 2009 Jun; 117(3):255-60.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19583752

46. University College London Office of Public Affairs. BEST WAY TO BRUSH YOUR TEETH. 2014 Sep

URL: https://healthcare.utah.edu/healthfeed/postings/2014/09/090814_cvvisual-brush-teeth.php

47. Azcarate-Velazquez F., Garrido-Serrano R., Castillo-Dali G., Serrera-Figallo M., Gañan-Calvo A.,Torres-Lagares, D. Effectiveness of flossing loops in the control of the gingival health. J Clin Exp Dent. 2017 Jun;9(6): e756–e761.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5474330/

48. Costa F. O., Costa A. A., Cota L. O. M. The use of interdental brushes or oral irrigators as adjuvants to conventional oral hygiene associated with recurrence of periodontitis in periodontal maintenance therapy: A 6‐year prospective study. J Periodontol. 2020 Jan; 91(1):26-36.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/31350768

(37)

37

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23879344

50. American Dental Association. Federal Government, ADA Emphasize Importance of Flossing and Interdental Cleaners. 2016 Aug

URL: https://www.ada.org/en/press-room/news-releases/2016-archive/august/statement-from-the-american-dental-association-about-interdental-cleaners

51. Cepeda M. S., Weinstein, R., Blacketer, C., & Lynch, M. C. Association of flossing/inter‐dental cleaning and periodontitis in adults. J Clin Periodontol. 2017 Aug; 44(9): 866–871.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5601277/

52. American Dental Association. 5 Steps to a Flawless Floss. 2012 URL: https://www.mouthhealthy.org/en/az-topics/f/Flossing%20Steps

53. Naumova E.A, Weber L., Pankratz V, Czenskowski V. , Arnold W.H.. Bacterial viability in oral biofilm after tooth brushing with amine fluoride or sodium fluoride. Archives of Oral Biology. 2019 Jan; 97: 91-96

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0003996918303042

54. American Dental Association. Tongue Scrapers and Cleaners. URL: https://www.mouthhealthy.org/en/az-topics/t/tongue-scrapers

55. Pedrazzi V., Sato S., de Mattos Mda G., Lara EH., Panzeri H. Tongue-cleaning methods: a comparative clinical trial employing a toothbrush and a tongue scraper. J Periodontol. 2004 Jul; 75(7):1009-12.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15341360

56. Kuo Y.-W., Yen M., Fetzer S., Lee J.-D. Toothbrushing Versus Toothbrushing Plus Tongue Cleaning in Reducing Halitosis and Tongue Coating. Nurs Res. 2013 Nov- Dec; 62(6):422-9. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24165218

57. Underwood B., Birdsall J., Kay E. The use of a mobile app to motivate evidence-based oral hygiene behaviour. British Dental Journal. 2015 Aug; 219(4):E2.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26315196

58. Diangelis AJ1, Andreasen JO, Ebeleseder KA, Kenny DJ, Trope M, Sigurdsson A, Andersson L, Bourguignon C, Flores MT, Hicks ML, Lenzi AR, Malmgren B, Moule AJ, Pohl Y, Tsukiboshi M; International Association of Dental Traumatology.. International Association of Dental

Traumatology guidelines for the management of traumatic dental injuries: 1. Fractures and luxations of permanent teeth. Dent Traumatol. 2012 Feb;28(1):2-12.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22230724

59. Andersson L., Andreasen JO., Day P., Heithersay G., Trope M., Diangelis AJ., Kenny DJ, Sigurdsson A, Bourguignon C, Flores MT., Hicks ML., Lenzi AR., Malmgren B., Moule AJ., Tsukiboshi M.;International Association of Dental Traumatology guidelines for the

management of traumatic dental injuries: 2. Avulsion of permanent teeth. Dent Traumatol. 2012 Apr;28(2):88-96.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22409417

(38)

38

URL:

http://www.saudijos.org/article.asp?issn=1658-6816;year=2015;volume=2;issue=1;spage=30;epage=34;aulast=Pani#ref3

61. Dali M., Naulakha D., Rajbanshi L. Knowledge, attitude and practice in emergency

management of avulsed tooth among medical doctors in Nobel Medical College, Biratnagar, Nepal: a cross sectional survey. Int J Dent Health Sci 2014; 1(1): 3-12

URL:

https://www.academia.edu/5937829/KNOWLEDGE_ATTITUDE_AND_PRACTICE_IN_EM ERGENCY_MANAGEMENT_OF_AVULSED_TOOTH_AMONG_MEDICAL_DOCTORS_I N_NOBEL_MEDICAL_COLLEGE_BIRATNAGAR_NEPAL_A_CROSS_SECTIONAL_SU RVEY

62. Bahammam L. A. Knowledge and attitude of emergency physician about the emergency management of tooth avulsion. BMC Oral Health. 2018 Apr; 18: 57.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5879752/

63. International Association of Dental Traumatology. Information for patients. URL: https://www.iadt-dentaltrauma.org/for-patients.html

64. Alotaibi S., Wagner N.D.. Avulsed Tooth. StatPearls Publishing; 2020 Jan URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK539876/#

65. Khademi AA, Saei S, Mohajeri MR et al. A new storage medium for an avulsed tooth. J Contemp Dent Pract. 2008 Sep 1;9(6):25-32.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18784856

66. Raoof M., Shokouhinejad N., Izadi A., Nourzadeh M., Afkham A., Forghani FR., Tavallaie M., Mohammadalizadeh S..Long-term effect of an educational intervention regarding dental trauma first aid: a phase II study. Dent Traumatol. 2014 Aug;30(4):296-301

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24460785/

67. Adnan S, Khan FR. Storage Media For Avulsed Teeth: A Review. J Pak Dent Assoc 2014; 23(2):54-60

URL: https://www.researchgate.net/publication/323747508_Storage_media_for_avulsed_teeth

68. Tae Jun Oh, Ok HyungNam, Mi SunKim, Hyo-SeolLee, Yu-ShikHwang, Sung ChulChoi. The Use of Histidine-tryptophan-ketoglutarate Solution as a New Storage Medium for the Avulsed Tooth. JOE. 2020 Jan; 46 (1): 74-80

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0099239919307526#!

69. Udoye C. I., Jafarzadeh, H., & Abbott, P. V. Transport media for avulsed teeth: A review. Aust Endod J. 2012 Dec;38(3):129-36.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23211073/

70. Ram D., Cohenca N. Therapeutic protocols for avulsed permanent teeth: review and clinical update. Pediatr Dent. 2004 May-Jun; 26(3):251-5.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15185807

71. Nishi M. , Harding M., Kelleher V., Whelton H., Allen F. Knowledge of caries risk factors/indicators among Japanese and Irish adult patients with different socio-economic profiles: a cross-sectional study. BMC Oral Health, 2017 Feb

(39)

39

72. Halawany H. S., Al Badr A., Al Sadhan S., Al Balkhi M., Al-Maflehi N., Abraham N. B., Jacobb V., Al Sherif, G.Effectiveness of oral health education intervention among female primary school children in Riyadh, Saudi Arabia. The Saudi Dental Journal, 2018 Jul; 30 (3): 190-196

URL:

https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1013905218301871?fbclid=IwAR15eaXR17 JIznsdIqKs23kbg7zUbZeBWj7Pjuh2mIINnGNqYBtzg3OagIQ#t0005

73. Zimmer S., Öztürk M., Barthel C. R., Bizhang M., Jordan, R. A. Cleaning Efficacy and Soft Tissue Trauma After Use of Manual Toothbrushes With Different Bristle Stiffness. Journal of Periodontology, 2011 Feb;82 (2), 267-71.

URL: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/20722532/

74. D’Cruz A., Aradhya S. Impact of oral health education on oral hygiene knowledge, practices, plaque control and gingival health of 13- to 15-year-old school children in Bangalore city. International Journal of Dental Hygiene, 2012 May;11(2):126-33.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22747831

75. Lieger O., Graf C., El-Maaytah M., Von Arx T. Impact of educational posters on the lay knowledge of school teachers regarding emergency management of dental injuries. Dental Traumatology. 2009 Aug; 25(4), 406–412.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19519860

76. Al-Asfour A., Andersson L., Al-Jame Q. School teachers’ knowledge of tooth avulsion and dental first aid before and after receiving information about avulsed teeth and replantation. Dental Traumatology. 2008, Feb; 24(1), 43–49.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18173664

77. Andersson L., Al-Asfour A., Al-Jame Q. Knowledge of first-aid measures of avulsion and replantation of teeth: an interview of 221 Kuwaiti schoolchildren. Dental Traumatology. 2006, May; 22(2), 57–65.

URL:

https://www.researchgate.net/publication/7277126_Knowledge_of_first-aid_measures_of_avulsion_and_replantation_of_teeth_An_interview_of_221_Kuwaiti_schoolc hildren

78. Filmukas apie karieso etiologiją, rodytas moksleiviams: Mel Rosenberg. What causes cavities. TED-Ed.

(40)

40

(41)

41

Priedas Nr.2

TIRIAMOJO ASMENS TĖVŲ (GLOBĖJŲ) INFORMAVIMO FORMA

Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Odontologijos fakulteto studentės Rūtos Lelytės savarankiško mokslinio magistrinio darbo rengimo metu atliekamas tyrimas tema - žinių apie dantis ir jų priežiūrą įsisavinimo efektyvumas tarp skirtingo amžiaus mokinių. Tyrimo metu dalyvių bus prašoma atsakyti į paruoštos anketos klausimus.

Visi tiriamieji dalyvauja tyrime savanoriškai, negaudami už tai jokio piniginio atlygio. Šio tyrimo tikslas yra įverinti, kurio amžiaus moksleiviai yra imliausi informacijai apie dants ir jų priežiūrą.

Tiriamųjų anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik apibendrinti.

Iškilus neaiškumams galima kreiptis: Tel: +37061881011 Rūta Lelytė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinika.

Dėkojame už Jūsų pagalbą.

(42)

42

Priedas Nr.3 TIRIAMOJO ASMENS TĖVŲ (GLOBĖJŲ) SUTIKIMO FORMA

Aš, ...(asmens vardas ir pavardė), sutinku, kad mano vaikas (globotinis)

……..……….…….(tiriamojo vardas ir pavardė) dalyvautų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studentės Rūtos Lelytės atliekamame tyrime „ Žinių apie dantis ir jų priežiūrą įsisavinimo efektyvumas tarp skirtingo amžiaus mokinių.”.

Riferimenti

Documenti correlati

Tyrimo objektas – LSMU odontologijos ir medicinos vientisųjų studijų pirmo ir paskutinio kursų studentų žinios apie vaikų burnos higieną ir ėduonies

Taigi, išmuštas dantis gali būti sėkmingai išsaugotas, tačiau reikia suprasti, jog rezultatas tiesiogiai priklauso nuo traumos pobūdžio, išmušto danties laikymo

Atsižvelgiant į didelį išimamųjų dantų protezų nešiotojų skaičių bei informacijos trūkumą apie pacientų žinias ir higienos įpročius susijusius su

Skrandžio skausmas su savarankiškumo sritimis tai pat siejasi, kuo vaikais mažiau skundėsi skrandžio skausmais, tuo jis savarankiškesnis valgymo, asmens higienos, maudymosi,

Lyginant didelio tankio lipoproteinų (HDL) cholesterolio kiekį skirtingų lyčių putpelių kraujyje (12 lentelė), neatsižvelgiant į amžių, nustatyta, kad patinų

Dantų protezavimo paslaugų poreikis didėja su amžiumi, vis dėlto, poreikis pastebimas ir jaunesnių žmonių tarpe: trys iš dešimties 25-34 metų asmenys jau burnoje

Analizuojant abiejų anketinės apklausos duomenis ir sąsajas su slaugytojų išsimokslinimu, nustatyta statistiškai reikšmingi skirtumai: dauguma slaugytojų,

Antroje dalyje buvo pateikti klausimai, kurie padėtų nustatyti ar sportuojantys vaikai ir jų tėvai yra patyrę traumų ir kokias, o trečioje dalyje – tėvų žinios apie