STULPELINĖS IR PLONOS ADATOS ASPIRACINĖS BIOPSIJOS PALYGINIMAS KAKLO LIMFADENOPATIJŲ DIAGNOSTIKAI. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

(1)

Ina Azarovičiūtė

5 kursas, 11 grupė

STULPELINĖS IR PLONOS ADATOS ASPIRACINĖS

BIOPSIJOS PALYGINIMAS KAKLO LIMFADENOPATIJŲ

DIAGNOSTIKAI. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

Baigiamasis magistro darbas

Darbo vadovas Saulius Puolis

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA

STULPELINĖS IR PLONOS ADATOS ASPIRACINĖS BIOPSIJOS PALYGINIMAS KAKLO LIMFADENOPATIJŲ DIAGNOSTIKAI. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

Baigiamasis magistro darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas) ... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

(3)

DARBAS ATLIKTAS VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Stulpelinės ir plonos adatos aspiracinės biopsijos palyginimas kaklo limfadenopatijų diagnostikai. Sisteminė literatūros apžvalga“. 1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020 04 28 Ina Azarovičiūtė (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

2020 04 28 Ina Azarovičiūtė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

2020 04 28 Saulius Puolis (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

(4)

Baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas) Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(5)

MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai

Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0.1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškosmeto dai bei strategija (3,4 balai)

Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0

8

Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)

0,4 0,2 0

9

Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?

0,2 0,1 0

10

Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių

(6)

derinius)?

11

Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?

0,4 0,2 0

12

Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?

0,4 0,2 0

13

Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?

0,4 0,2 0

14

Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?

0,2 0,1 0

15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo

rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0

16

Duomenų sisteminimas

bei analizė (2,2 balo)

Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?

0,6 0,3 0

17

Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?

0,6 0,3 0

18

Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?

0,4 0,2 0

19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys

lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir 0,4 0,2 0

(7)

aptarimas (1,4 balo)

nurodyta jų reikšmė?

21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos

trūkumai? 0,6 0,3 0

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

26

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

27

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

29

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

temą? +0,2 +0,1 0

31 Praktinės rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

32

Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?

+1 +0,5 0

33

Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?

+2 +1 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

(8)

reikalavimai psl. (-2 balai)

(-5 balai)

35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2

balai -1 balas

36 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas

38 Ar yra gramatinių, stiliaus,kompiuterinio raštingumo klaidų?

-2

balai -1 balas

39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo

-0,5 balo

40 Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert)

41

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

42

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

(9)

Recenzento pastabos: ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________ ________________________________________ Recenzento vardas, pavardė

__________________________ Recenzento parašas

(10)

TURINYS

SANTRAUKA...11

SUMMARY...12

ĮVADAS...13

1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI, PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA...16

1.1. Sisteminės apžvalgos protokolas...16

1.2. Informacijos šaltiniai...16

1.3. Paieškos žodžiai...16

1.4. Tyrimų tipai...16

1.5. Straipsnių atranka...17

1.6. Straipsnių įtraukimo kriterijai...17

1.7. Straipsnių atmetimo kriterijai...17

1.8. Duomenų kaupimas...17

1.9. Sisteminių klaidų rizikos vertinimas……....……….………18

2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ...19

2.1. Duomenų paieškos rezultatai...19

2.2. Sudijų charakteristika...20

2.3. Autorių pateiktų rezultatų apžvalga...20

2.3.1. Plonos adatos aspiracinės biopsijos diagnostinė vertė...20

2.3.2. Stulpelinės biopsijos diagnostinė vertė ir jos palyginimas su plonos adatos aspiracinės biopsijos diagnostine verte...22

3. REZULTATŲ APTARIMAS...24

IŠVADOS...26

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...27

LITERATŪROS SĄRAŠAS...28

(11)

STULPELINĖS IR PLONOS ADATOS ASPIRACINĖS BIOPSIJOS PALYGINIMAS KAKLO LIMFADENOPATIJŲ DIAGNOSTIKAI. SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Kaklo limfadenopatija yra dažnai pasitaikanti klinikinė būklė veido ir žandikaulių chirurgijos srityje, reikalaujanti greitos, tikslios diagnozės ir gydymo. Jos diagnostikai auksiniu standartu laikoma atvira biopsija yra invazinė chirurginė procedūra, kuri gali daryti įtaką naviko išplitimui ir recidyvui. Plonos adatos aspiracinė biopsija ir stulpelinė biopsija yra mažai invaziniai, greiti ir pigūs metodai, tinkami diagnostikai. Darbo tikslas įvertinti ir palyginti plonos adatos aspiracinės ir stulpelinės biopsijų diagnostines galimybes kaklo limfadenopatijoms.

Medžiaga ir metodai:Išplėstinė mokslinių straipsnių paieška atlikta elektroninėse duomenų bazėse, taikant PubMed paieškos sistemą: MEDLINE, SpringerLink, ScienceDirect, Wiley Online Library, The Cohrane Library. Ši sisteminė mokslinės literatūros apžvalga buvo atlikta taikant PRISMA

reikalavimus. Buvo įtraukiami klinikiniai tyrimai su žmonėmis, publikuoti anglų kalba nuo 2015m. iki 2020m. sausio 1d.

Rezultatai: Į apžvalgą atrinkti 11 straipsnių buvo suskirstyti į dvi grupes. Pirmoje grupėje, įvertinus plonos adatos aspiracinės biopsijos efektyvumą limfadenopatijų diagnostikai, tikslumas svyravo nuo 87,1 iki 99,2 proc., jautrumas 50-98,8 proc. Antroje grupėje, stulpelinės biopsijos tikslumas svyravo nuo 98,6 iki 99,46 proc., o jautrumas 91,6-100 proc. Jautrumas ir tikslumas buvo didesnis stulpelinės biopsijos, lyginant su plonos adatos aspiracine biopsija. Trijuose studijuose jautrumas, diagnozuojant limfomą, statistiškai reikšmingai didesnis atliekant stulpelinę biopsiją ( p<0,05). Nei vienam pacientui šiose studijose nepasireiškė komplikacijų.

Išvados: Plonos adatos aspiracinė biopsija yra saugus ir tikslus pirmo pasirinkimo metodas

limfadenopatijų diagnostikai. Stulpelinė biopsija yra tikslus antro pasirinkimo metodas, kuris padeda išvengti atviros biopsijos. Diagnozuojant limfomas, stulpelinės biopsijos metodas yra tikslesnis ir vertingesnis.

(12)

COMPARISON OF FINE NEEDLE ASPIRATION AND CORE NEEDLE BIOPSY IN THE DIAGNOSIS OF CERVICAL LYMPHADENOPATHY. A SYSTEMATIC REVIEW

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work: Cervical lymphadenopathy is a common clinical condition in maxillofacial surgery, requiring a quick, accurate diagnosis and treatment. For diagnosis, gold standard is open biopsy, it is invasive surgical procedure that can increase risk of tumor seeding and recurrence. Fine needle aspiration and core needle biopsy are non-invasive, rapid, inexpensive and convenient methods of tissue diagnosis. The aim of this work is to evaluate and compare diagnostic feasibility of fine needle aspiration and core needle biopsy for cervical lymphadenopathy.

Materials and methods:The advanced search was performed of PubMed database: MEDLINE, SpringerLink, ScienceDirect, Wiley Online Library, The Cohrane Library. The search was conducted following the criteria defined by the PRISMA Statement. Clinical human studies in the English language were included published from January 1st, 2015 to January 1st , 2020.

Results:11 articles were selected for this review, were divided into two groups. In the first group, after assessing the effectiveness of fine needle aspiration biopsy for the diagnosis of lymphadenopathy, accuracy range 87,1-99,2%, sensitivity 50-98,8%. In the second group, core needle biopsy accuracy range 98,6-99,46% , and sensitivity 91,6-100%. The accuracy and sensitivity of core needle biopsy were higher than fine needle aspiration biopsy. In 3 studies the sensitivity of core needle biopsy was statistically significantly higher for the diagnosis of lymphoma. None of the patients in these studies experienced complications.

Conclusions: Fine needle aspiration biopsy is a safe and accurate first-line method for diagnosing lymphadenopathy. The core needle biopsy is an accurate second-line method that helps prevent open biopsy. The core needle biopsy is more accurate and valuable method for diagnosing lymphoma.

(13)

13

ĮVADAS

Žmogaus kūne yra apie 800 limfmazgių, o apie 300 jų yra lokalizuoti kakle [1].

Limfadenopatija (LAP) yra terminas, apibūdinantis sąlygas, kuriomis limfmazgiai tampa nenormalūs dydžio, konsistencijos ar skaičiaus atžvilgiu [2].

Galvos ir kaklo limfadenopatija gali būti klasifikuojama pagal lokalizaciją pvz. kaip pažandinė, požandikaulinė, priekinė ar užpakalinė kaklo, preaurikulinė ir viršraktikaulinė. Infekcija yra dažna galvos ir kaklo limfadenopatijos priežastis. Keletą mėnesių trunkančią limfadenopatiją gali sukelti netipinės mikobakterijos, katės įdrėskimo liga, Kikuchi limfadenitas, sarkoidozė ir Kawasaki liga, dažnai jas galima supainioti su navikais [3].

Pacientams, vyresniems nei 40 metų, su nežinomos kilmės limfadenopatija, piktybiniai navikai nustatomi 4%, jaunesniems nei 40 metų - 0,4% atvejų [4]. Limfadenopatijų etiologiją galima atsiminti naudojant anglišką MIAMI mnemoniką, kuri išvertus į lietuvių kalbą galėtų būti PIANJ: piktybiniai navikai, infekcijos, autoimuniniai susirgimai, netipinės ligos ir jatrogeninės priežastys [5, 6] [Lentelė Nr.1].

Lentelė Nr. 1. MIAMI mnemonika limfadenopatijų diferencinei diagnostikai.

M/P _Malignancies

/ piktybiniai navikai

Kaposi sarkoma, leukemija, limfoma, metastazės

I/I Infections/ infekcijos _{Bakterinės: bruceliozė, odos infekcijos} (stafilokokinė ar streptokokinė), sifilis, tuberkuliozė, tuliaremija

Granulomatozinės: boreliozė, histoplasmozė,

Virusinės: adenovirus, cytomegalovirus, hepatito, herpes zoster, rubella, ŽIV, Epstein-Barr (infekcine mononukleozė) virusai

Kitos: grybelinės, helmintinės, riketsijos, toksoplazmozė

A/A _{Autoimmune disorders} Dermatomiozitas, reumatoidinis artritas, Sjogreno sindromas

(14)

14

Limfadenopatijų diagnostikai auksiniu standartu laikoma atvira biopsija, tačiau tai invazyvi chirurginė procedūra, kuri gali daryti įtaką naviko išplitimui ir recidyvui [7]. Plonos adatos aspiracinė biopsija ir stulpelinė biopsija yra mažai invazyvūs metodai diagnozuojant kaklo limfadenopatijas. Ši sisteminė apžvalga palygins plonos adatos aspiracinės ir stulpelinės biopsijos diagnostinį tikslumą, įvertins riziką ir nepageidaujamus reiškinius.

Plonos adatos aspiracija yra rekomenduojamas tyrimas priešoperaciniam galvos ir kaklo limfadenopatijų citologiniam įvertinimui, nes tai yra greita, mažai invazinė ir ekonomiškai efektyvi procedūra, tačiau siejama su gaunamais neinformatyviais mėginiais, dėl kurių diagnostika gali būti uždelsta [7]. Ši biopsija gali būti atliekama palpacijos kontrolėje [8, 9],tačiau tyrimai parodė, kad ultragarso kontrolė atliekant aspiraciją padidina diagnostinį tikslumą [10]. Plonos adatos aspiracinė citologija yra paprasta ir saugi procedūra, manoma, kad ji yra gana tiksli diagnozuojant reaktyviąją hiperplaziją, infekcijas, granulomatozines limfadenopatijas, limfomas ir metastazavusius piktybinius navikus [11].

Stulpelinė biopsija yra alternatyvus, saugus, mažai invazinis ir tikslus histopatologinės diagnozės nustatymo metodas. Ši metodika leidžia paimti nepažeistą audinių cilindrą. Tai išsaugo audinių

architektūrą ir, savo ruožtu, sumažina mėginių netinkamumą. Didesnė adata suteikia didesnį medžiagos kiekį, skirtą naviko imunofenotipui nustatyti. Jei procedūra atliekama ultragarso kontrolėje, rezultatai bus tikslesni ir tai gali padėti išvengti atviros biopsijos [12].

/ autoimuniniai susirgimai

M/N Miscellaneous/ netipinės ligos

Kawasaki liga, Kikuchi limfadenitas, Kimura liga, sarkoidozė

I/J _{Iatrogenic causes/} jatrogeninės kilmės Medikamentai: Alopurinolis Atenololis Kaptoprilis Karbamazepinas Auksas Hidralazinas Penicilinas

(15)

15

Tikslas:

Atlikti sisteminę mokslinės literatū ros apžvalgą, įvertinti ir palyginti plonos adatos aspiracinės ir stulpelinės biopsijų diagnostines galimybes kaklo limfadenopatijoms.

Uždaviniai:

1. Įvertinti plonos adatos aspiracinės biopsijos diagnostinę reikšmę kaklo limfadenopatijoms. 2. Įvertinti stulpelinės biopsijos diagnostinę reikšmę kaklo limfadenopatijoms.

3. Palyginti plonos adatos aspiracinės ir stulpelinės biopsijų diagnostines galimybes diferencijuojant limfadenopatijas.

(16)

16

STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI

STRATEGIJA

1.1 Sisteminės apžvalgos protokolas

Sisteminei apžvalgai atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) bioetikos centro leidimas (Nr. BEC – OF – 142). Ši sisteminė mokslinės literatūros apžvalga buvo atlikta taikant PRISMA (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) reikalavimus [13] bei Cochrane intervencijų sisteminėms apžvalgoms (Cochrane Handbook for Systematic Reviews of Interventions) metodinius nurodymus [14].

1.2 Informacijos šaltiniai

Mokslinių straipsnių paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse, taikant PubMed paieškos sistemą: MEDLINE, SpringerLink, ScienceDirect, Wiley Online Library, The Cohrane Library. Buvo nagrinėjamos publikacijos, kurių santraukos buvo pateiktos viešai, o išsamius straipsnius buvo galima atsisiųsti LSMU bibliotekoje.

1.3 Paieškos žodžiai

Atliekant mokslinių publikacijų paiešką duomenų bazėse, naudoti raktažodžių deriniai: „cervical lymphadenopathy“; „fine needle aspiration“; „core needle biopsy“.

1.4 Tyrimų tipai

Į šią sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti prospektyviniai ir retrospektyviniai kohortiniai tyrimai, atvejo-kontrolės tyrimai, kontroliuojami atsitiktinių imčių tyrimai, publikuoti nuo 2015 metų sausio 1 d. iki 2020 metų sausio 1 d. Atrinkti klinikiniai tyrimai atlikti su žmonėmis, publikuoti anglų kalba. Neįtrauktos sisteminės literatūros apžvalgos, pavienių klinikinių atvejų analizės, tyrimų

(17)

17

1.5 Straipsnių atranka

Straipsnių atranka buvo vykdoma trimis etapais: pirminės darbų atrankos metu buvo skaitomi publikacijų pavadinimai, atmetami temos neatitinkantys darbai. Antrame etape buvo skaitomos straipsnių santraukos, naudojant mokslinių darbų atrankos ir atmetimo kriterijus. Trečiame etape, santraukai atitikus įtraukimo kriterijus, skaitomi pilni publikacijų tekstai. Į sisteminę apžvalgą įtraukti tie straipsniai, kurie atitiko įtraukimo/atmetimo kriterijus.

1.6 Straipsnių įtraukimo kriterijai

1. Moksliniai straipsniai anglų kalba;

2. Įtraukiami ne senesni nei 5 metų (2015 m. – 2020 m.).

3. Įtraukiami kohortiniai (prospektyviniai ir retrospektyviniai), kontroliuojami atsitiktinių imčių tyrimai, atvejo-kontrolės tyrimai.

4. Tyrimai, kuriuose dalyviai sirgo nežinomos kilmės kaklo limfadenopatija.

5. Tyrimai, kuriuose stulpelinės biopsijos ir plonos adatos aspiracinės biopsijos diagnostikos rodikliai buvo lyginami su atvira kaklo limfmazgio biopsija.

6. Tyrimai, kuriuose lyginami stulpelinės ir plonos adatos aspiracinės biopsijos privalumai ir trūkumai.

1.7 Straipsnių atmetimo kriterijai

1. Tyrimai, kurie buvo parašyti ne anglų kalba. 2. Tyrimai, kurie buvo senesni nei penki metai.

3. Tyrimai savo turiniu neatitinkantys nagrinėjamų temų. 4. Tyrimai, kurie buvo atliekami ne su žmonėmis.

5. Vieno klinikinio atvejo tyrimai, sisteminės apžvalgos, metaanalizės.

1.8 Duomenų kaupimas

Duomenys buvo kaupiami pagal Cochrane metodines rekomendacijas. 1. Pagrindinis autorius;

(18)

18 2. Publikacijos metai; 3. Tyrimo tipas; 4. Imties dydis; 5. Tiriamoji medžiaga; 6. Matuoti kriterijai 7. Rezultatai. 8. Šalutiniai reiškiniai

1.9 Sisteminių klaidų rizikos vertinimas

Sisteminių klaidų rizikos vertinimas buvo atliktas remiantis kriterijais pateiktais Cochrane sisteminių apžvalgų ir intervencijų vadove [15]. Pritaikyti šie vertinimo kriterijai:

1. Atsitiktinių imčių generavimas 2. Paskirstymo slėpimas

3. Dalyvių ir personalo informavimas 4. Baigčių įvertinimas

5. Baigčių aprašymas

6. Nepilnas baigčių aprašymas

Įvertinus šiuos kriterijus straipsniai suskirstyti į didelės, vidutinės ir mažos sisteminių klaidų rizikos grupes.

(19)

19

DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ

2.1 Duomenų paieškos rezultatai

Atlikus mokslinių straipsnių paiešką „Pubmed“ elektroninėje duomenų bazėje, iš viso buvo identifikuoti 2691 straipsniai. Naudota „Mendeley“ kompiuterinė programa. Aktyvavus filtrus ir pašalinus besidubliuojančius straipsnius, atrinkti 145 straipsniai tolimesnei analizei. Santraukų peržiūros metu buvo atrinkti 35 straipsniai, iš kurių peržiūrėtas pilnas tekstas ir, pritaikius atrankos kriterijus galutinei analizei, buvo atrinktos 11 mokslinių publikacijų [16 - 26], dar 12 straipsnių buvo panaudoti įvade. Išsami publikacijų atranka pavaizduota 1 pav.

1 pav. Literatū ros šaltinių paieškos metodika ir atrankos kriterijai

Id en tif ik ac ij a At ran k a T in k am u m as Įt rau k im as

Atlikus straipsnių paiešką identifikuoti straipsniai

(n=2691)

Pašalinus duplikuotus straipsnius (n =1118)

Straipsniai, tinkami tolimesnei atrankai (n =145)

Peržiūrėti pilni straipsniai (n =35)

Tinkami straipsniai analizei (n =11)

- Netinkamas pavadinimas - Santraukos turinys neaktualus, atsižvelgiant į nagrinėjamą temą

(n= 110) Aktyvavus filtrus:

- Straipsniai senesni nei 5 metų - Tyrimai ne su žmonėmis - Tyrimai ne anglų kalba

(n= 973)

- Studijos, kuriose nepakankamas informacijos kiekis pagal nagrinėjamą temą

-Literatūros apžvalga (n = 24)

(20)

20

2.2. Studijų charakteristika

Apžvelgus ir išanalizavus atrinktus tyrimus, pagal juose analizuojamą intervenciją, jie buvo suskirstyti į dvi grupes:

1. Plonos adatos aspiracinės biopsijos diagnostinė vertė.

2. Stulpelinės biopsijos diagnostinė vertė ir jos palyginimas su plonos adatos aspiracinės biopsijos diagnostine verte.

Pirmos grupės straipsniuose buvo tiriama plonos adatos aspiracinės biopsijos jautrumas,

specifiškumas, teigiama prognozuojama vertė, neigiama prognozuojama vertė, citologijos tikslumas ir saugumas diagnozuojant nežinomos kilmės kaklo limfadenopatijas. Buvo įtrauktos 6 studijos, kurių imtys svyravo nuo 60 iki 238 pacientų. Stebėjimo laikotarpis nuo 1 iki 7 m. [Lentelė Nr. 2].

Antros grupės straipsniuose buvo tiriama stulpelinės biopsijos jautrumas, specifiškumas, teigiama prognozuojama vertė, neigiama prognozuojama vertė, citologijos tikslumas ir saugumas. Taip pat atliktas palyginimas su plonos adatos aspiracinės biopsijos diagnostinėmis galimybėmis nurodant šių intervencijų trūkumus ir privalumus diagnozuojant nežinomos kilmės kaklo limfadenopatijas. Atrinkti 5 straipsniai, kurių imtys svyravo nuo 70 iki 6603. Sekimo laikotarpis truko nuo 1 iki 13m. [Lentelė Nr. 3].

2.3 Autorių pateiktų rezultatų apžvalga

2.3.1 Plonos adatos aspiracinės biopsijos diagnostinė vertė

Sattar ir kitų bendrautorių [16] tyrime, ištirta 80 pacientų su kaklo patinimu dėl limfadenopatijos patvirtintos ultragarsu. Jų diferencinei diagnostikai naudota plonos adatos aspiracinė biopsija ultragarso kontrolėje. Vienu metu buvo imami 2-3 mėginiai, siekiant gauti pakankamai diagnostinės medžiagos. Tyrimo grupę sudarė 51 moteris (63,75proc.) ir 39 vyrai (36,25proc.). Rezultatai parodė kad plonos adatos diagnostinis tikslumas sudarė 98 proc., o saugumas 100 proc. Tik vieną tyrimą teko pakartoti (1,6 proc). Šiame tyrime tuberkuliozė buvo dažniausia kaklo limfadenopatijos priežastis ir sudarė 55proc. Nei vienam pacientui šiame tyrime nenustatyta komplikacijų po tyrimo.

Nobuyuki Bandoh ir kitų bendraautorių [17] retrospektyvinėje studijoje tirti skirtumai tarp plonos adatos aspiracinės biopsijos citologinių tepinėlių bei šio tyrimo diagnostinė vertė. 42 pacientams nuo

(21)

21

2007 iki 2011 atlikta kaklo limfadenopatijų plonos adatos aspiracinė biopsija su standratiniu tepinėliu ir 123 pacientams nuo 2011 iki 2015 su skystos terpės citologiniu tepinėliu. Visiems pacientams buvo kartu atlikta atvira biopsija diagnozei patvirtinti. Rezultatuose, iš visų 165 pacientų, 81 (49,1 %) buvo diagnozuoti gerybiniai pakitimai ir 84 (50,9 %) piktybinės ligos, įskaitant 37 (22,4 %) metastazes. Bendros statistinės vertės, įskaitant jautrumą, specifiškumą, teigiamą prognozuojamąją vertę, neigiamą prognozuojamąją vertę ir citologijos tikslumą, taikant plonos adatos aspiraciją su standratiniu tepinėliu, buvo atitinkamai 75 %, 100 %, 100 %, 78,9 % ir 87,1 %, o skystoje terpėje vertės buvo 91,2 %, 100 %, 100%, 90,7 % ir 95,3 %. Tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp šių rodiklių nėra. Tyrimo skystoje terpėje jautrumas statistiškai reikšmingas buvo didesnis nustatant metastazes (p=0,015). Piktybinių navikų, naudojant standartinį tepinėlį, diagnostinis dažnis buvo 52,4% , o skystą terpę – 50, 4%. 11,9 % standartinių tepinėlių ir 7,3 % skystos terpės mėginių buvo laikomi nediagnostiniais.

Pranjali ir kitų bendraautorių [18] atliktame tyrime ištirta 100 pacientų nuo 2015 iki 2016 metų, kurie kreipėsi dėl kaklo limfadenopatijos. Kaip diagnostinis metodas taikyta plonos adatos aspiracinė biopsija, kurios diagnostiniai rodikliai buvo vertinami po atviros biopsijos atlikimo. Razultatai 77 pacientams patvirtino gerybinius darinius o 23 pacientams nustatė piktybinius navikus. Iš gerybinių darinių dažniausiai pasikartojo hiperplazija- 29 proc. o piktybinis procesas dažniausiai buvo plokščialąstelinė karcinoma. Bendros statistinės vertės, įskaitant jautrumą, specifiškumą, teigiamą prognozuojamąją vertę, neigiamą prognozuojamąją vertę ir citologijos tikslumą, taikant plonos adatos aspiraciją 100%, 91.67%, 92%, 100%, ir 95.7%. Du atvejai turėjo neigiamą prognozuojamąją vertę, kuomet plonos adatos aspiracinės biopsijos metu nustatytas piktybinis procesas buvo paneigtas po atviros biopsijos, nei vieno atvejo su teigiama prognozuojama verte nepasitvirtino.

Afshan ir kt. [19] atliktame tyrime nuo 2018 iki 2019 metų, ištyrė 60 pacientų su kaklo patinimu. 22 (36.67%) vyrai ir 38 (63.33%) moterys. Tyrimo tiklas ištirti ultragarso ir plonos adatos aspiracinės biopsijos diagnostines vertes, lyginant su atvira biopsija. Bendros statistinės vertės, įskaitant jautrumą, specifiškumą, teigiamą prognozuojamąją vertę, neigiamą prognozuojamąją vertę ir citologijos tikslumą, taikant plonos adatos aspiraciją 93.67%, 88.80%, 91.62%, 89.23% ir 88.23%. Tarp kaklo

limfadenopatijų vyravo tuberkuliozė, po jos, pagal dažnumą, metastazės.

Malhotra ir kt. [20] atliekant tyrimą, įtraukė 238 pacientus. Tyrimas truko 1 metus. Jame buvo tiriama plonos adatos aspiracinės citologijos diagnostinė vertė esant limfadenopatijai. 4 tyrimai buvo

(22)

22

nediagnostiniai, šie pacientai tolimesnėje studijoje nedalyvavo. 128 vyrai (54.70%) ir 106 moterys (45.29%) dalyvavo studijoje. Rezultatai parodė, taikant plonos adatos aspiraciją: jautrumas, teigiama prognozuojama vertė ir citologijos tikslumas atitinkamai, 94.49%, 96.26%, 91.15%. Gerybiniai dariniai nustatyti 202 atvejai (86,32 %), o piktybiniai – 32 atvejai (13,68 %). Dažniausiai buvo patvirtintas reaktyvusis limfadenitas ir tuberkuliozė.

Lumachi ir bendraautoriai [21] atliko retrospektyvinį kohortinį tyrimą, kuriame dalyvavo 151 pacientas su limfadenopatija, anamnezėje sirgę limfoma. Diagnostikai taikyti plonos adatos aspiracinė biopsija su fenotipingu ir diagnostinės vertės lyginamos su atvira biopsija. Limfomos recidyvas buvo patvirtintas 82 pacientams. Rezultatai parodė, taikant plonos adatos aspiraciją: jautrumas,

specifiškumas ir citologijos tikslumas atitinkamai, 98.8%, 100% and 99.2%. Autorius rekomenduoja šį tyrimą pacientams su limfoma anamnezėje ir netaikyti stulpelinės ar atviros biopsijos, jeigu recidyvas nepatvirtinimas plonos adatos aspiracine citologija [Lentelė Nr. 4].

2.3.2 Stulpelinės biopsijos diagnostinė vertė ir jos palyginimas su plonos adatos aspiracinės biopsijos diagnostine verte.

Allin ir bendraautoriai [22] atliko retrospektyvią studiją, kurios metu, per 17 mėnesių ištyrė 70 pacientų su kaklo limfadenopatija. Diagnostikai naudota stulpelinė biopsija ultragarso kontrolėje ir tiriamas jos efektyvumas diagnozuojant kaklo darinius. 63 (90 proc.) pacientams patvirtinta galutinė diagnozė taikant stulpelinę biopsiją ir papildomai ekscizinės biopsijos nereikėjo. 10 proc. atvejų gautas mėginys buvo nediagnostinis. 39 (62 proc.) pacientams patvirtintas piktybinis navikas. 19 pacientų patvirtinta limfoma, tik vienam pacientui buvo reikalingas tolimesnis pathistologinis ištyrimas.

K.H. Oh ir kt. [23] retrospektyvinėje studijoje ištyrė 79 pacientus nuo 2007 iki 2009m., su kaklo limfadenopatija.Tyrime dalyvavo 33 vyrai ir 46 moterys. Tyrimo tikslas buvo stulpelinės biopsijos ultragarso kontrolėje efektyvumas diferencijuojant gerybines ir piktybines kaklo limfadenopatijas. 62 pacientams kartu atlikta ir plonos adatos aspiracinė biopsija, kuri buvo lyginama su stulpeline biopsija. Rezultatai parodė, kad tiksli histopatologinė diagnozė nustatyta 73 (91.1 proc.) pacientams. Jautrumas, specifiškumas ir tikslumas stulpelinės biopsijos nustatytas atitinkamai: 91.6 proc., 100 proc., 98.6 proc. Dažniausiai buvo nustatoma reaktyvi limfmazgių hiperplazija. Taikant plonos adatos aspiracinę

(23)

23

tikslumas plonos adatos aspiracinės biopsijos 50.0 proc., 100 proc., 89.7 proc. Jautrumas ir tikslumas buvo statistiškai reikšmingai didesnis stulpelinės biopsijos. Limfomų diagnostinis tikslumas didesnis atliekant stulpelinę biopsiją 88.8proc. Nei vienam pacientui nepasireiškė komplikacijų.

Feng Han ir kt. [24] atliktoje studijoje ištirta 6603 pacientai su kaklo limfadenopatija, kuriems atlikta stulpelinė biopsija ultragarso kontrolėje, nuo 2004 iki 2017m. Rezultatai parodė, kad 92.19 proc. mėginių buvo tinkami diagnostikai. 67.65 proc. buvo nustatyti piktybiniai navikai, dažniausiai

metastazės. Jautrumas, specifiškumas ir tikslumas stulpelinės biopsijos nustatytas atitinkamai 99,7 proc., 100 proc. ir 99,46 proc.

Ryu ir bendraautorių [25] tyrimo tikslas buvo įvertinti stulpelinės biopsijos reikšmę kaklo limfadenopatijai, lyginant su plonos adatos aspiracine biopsija. Ištirti 208 pacientai su kaklo

limfadenopatija, tiriamų biopsijų rezultatai lyginti su ekscizinės limfmazgio biopsijos histopatologiniu atsakymu. Tyrime dalyvavo 146 moterys, 79 vyrai. Rezultate jautrumas, specifiškumas, teigiama prognozuojama vertė ir neigiama prognozuojama vertė buvo attitinkamai: plonos adatos 66,1 proc., 94,8 proc., 91.1 proc. 77,7proc., o stulpelinės biopsijos 95,7 proc., 96,2 proc., 91,7 proc., 98,0 proc. Gauti statistiškai reikšmingi rezultatai p<0,05, jautrumas ir neigiama prognozuojama vertė didesni atliekant stulpelinę biopsiją. Jautrumas diagnozuojant limfomą statistiškai reikšmingai didesnis atliekant stulpelinę biopsiją.

Park ir bendraautoriai [26] atliko retrospektyvią studiją, kurioje lygino plonos adatos aspiracinę ir stulpelinės biopsijos esant limfadenopatijoms tikslumą ir saugumą. Tyrime dalyvavo 278 pacientai. Plonos adatos aspiracinės biopsijos diagnostinės vertės diagnozuojant piktybinius navikus: jautrumas 66,7 porc., neigiama prognozuojama vertė 92,6 proc. Diagnozuojant limfomą visiems pacientams patvirtintas klaidingai neigiamas rezultatas. Stulpelinės biopsijos diagnostinės vertės diagnozuojant piktybinius navikus: jautrumas 100 proc., neigiama prognozuojama vertė 100 proc. [Lentelė Nr. 5, 6].

(24)

24

REZULTATŲ APTARIMAS

3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos

Limfadenopatija yra dažnai pasitaikanti klinikinė būklė veido ir žandikaulių chirurgijos srityje, reikalaujanti greitos ir tikslios diagnozės, kad būtų galima kuo anksčiau pradėti gydymą. Išanalizavus 11 į apžvalgą įtrauktų straipsnių, jie buvo suskirstyti į dvi grupes, atitinkančias darbo tikslą ir

uždavinius. Daugumoje studijų buvo stebimas imčių skirtumas pagal lytį, vyravo moterys, sergančios limfadenopatija, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo. Pagal nustatytą patologiją studijų rezultatai labai išsiskyrė ir vieningos nuomonės piktybinis ar gerybinis procesas yra dažniausiai nustatoma limfadenopatija pagal šią analizę sudaryti negalima. Tai priklauso nuo epidemiologijos, šalies kurioje vykdomas tyrimas. Esant gerybiniam procesui šiuose tyrimuose dažniausiai nustatoma reaktyvus limfadenitas ir tuberkuliozė [16, 18, 19, 20]. Piktybiniam procesui dažniausia diagnozė buvo metastazės[17, 19, 24].

Limfmazgių plonos adatos aspiracinė biopsija, tai minimaliai invazinė, saugi, greita ir

ekonomiškai efektyvi ambulatorinė procedūra, galinti sumažinti atvirų biopsijų dažnį stacionare. Nei vienam pacientui šiuose studijuose nepasireiškė komplikacijų, tai saugi procedūra, nors reikėtų nepamiršti apie bendras kontraindikacijas intervencijai, kaip krešumo sutrikimai ir antikoaguliantų vartojimas. Plonos adatos aspiracinės biopsijos tikslumas limfadenopatijų diagnostikai svyruoja nuo 87,1 proc. iki 99,2 proc. [16, 17, 18, 19, 20, 21, 23], kas leidžia laikyti šį tyrimą naudingu ir galetų būti pirmo pasirinkimo procedūra. Viename iš tyrimų buvo nustatytas didelis nediagnostinių mėginių kiekis, kuris sudarė 37 proc.[23], kai kituose tyrimuose tokių rezultatų autoriai negavo. Sattar ir kiti bendrautoriai, atlikdami savo tyrimą numanę apie galimą problemą, kaip neinformatyvi medžiaga, atliekant plonos adatos aspiracinę biopsiją, savo metodikoje rekomenduoja atlikti 2-3 mėginius vienu metu, siekiant gauti pakankamai diagnostinės medžiagos [16]. Iš 8 atliktų tyrimų [16, 17, 18, 19, 20, 22, 24] su plonos adatos aspiracine biopsija, jos jautrumas svyravo nuo 50 proc. iki 98,8 proc. Jautrumas buvo mažesnis diagnozuojant metastazes ir ypač limfomas, jos rūšis [23, 26]. Nobuyuki Bandoh [17] ir kt. atliktame tyrime rekomenduoja atliekant šią procedūrą naudoti skystos terpės citologiją, didinant tyrimo jautrumą, kadangi skystoje terpėje jautrumas statistiškai reikšmingai buvo didesnis nustatant metastazes (p=0,015), lyginant su standartiniu tepinėliu. Šis tyrimas patvirtino, kad

(25)

25

plonos adatos aspiracinė biopsija yra puikus pirmos eilės, greitas, patogus ir tikslus limfadenopatijų diagnozavimo metodas, kurį galima atlikti ambulatoriškai.

Daugeliu atveju, kai plonos aspiracinės biopsijos gauta medžiaga yra neinformatyvi, stulpelinė biopsija yra efektyvesnė diagnozuojant kaklo limfadenopatijas, ypatingai tiems pacientams, kuriems nerekomenduojama atvira biopsija arba jie jos atsisako. Išanalizavus atrinktus straipsnius, stulpelinės biopsijos tikslumo reikšmė svyravo nuo 99,03 proc. iki 100 proc. [23, 24, 25, 26], o jautrumo nuo 98,6 proc. iki 99,46 proc. [23, 24]. Šie skaičiai rodo, kad ši minimaliai invazyvi procedūra galėtų atstoti atvirą biopsiją ir patikslinti plonos aspiracinės biopsijos rezultatus. Jautrumas ir tikslumas buvo

statistiškai reikšmingai didesni stulpelinės biopsijos, lyginant su plonos adatos aspiracine biopsija [23]. Norint diagnozuoti limfomas, plonos adatos aspiracinės biopsijos tyrimas gali nustatyti preliminarią diagnozę, kurią patvirtinti ir galutinę formą nustatyti galima būtų atlikus stulpelinę biopsiją. Jautrumas diagnozuojant limfomą statistiškai reikšmingai didesnis atliekant stulpelinę biopsiją [23, 25, 26]. Visų analizuotų tyrimų autoriai nenurodo komplikacijų po šios procedūros, ši procedūra yra saugi, bet reikalauja daugiau patirties ir radiologo pagalbos atliekant tai ultragarso kontrolėje.

Atliekant šią sisteminę literatūros apžvalgą didžiąją atrinktų straipsnių dalį sudarė

retrospektyvinės studijos (7 iš 11). Siekiant tikslesnių rezultatų, reikalingi papildomi, ilgesnės trukmės, didesnės apimties, kontroliuojami prospektyviniai tyrimai. Taip pat tyrimai turėtų būti labiau

(26)

26

IŠVADOS

1. Plonos adatos aspiracinė biopsija yra saugus ir tikslus pirmo pasirinkimo metodas limfadenopatijų diagnostikai, kuris turėtų būti atliekamas ambulatoriškai.

2. Stulpelinė biopsija yra saugus ir ypatingai tikslus antro pasirinkimo metodas, kuris padeda išvengti atviros biopsijos.

(27)

27

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Remiantis išanalizuotų mokslinių tyrimų rezultatais rekomenduojama, pacientams besikreipiantiems dėl kaklo limfadenopatijų, pirmo pasirinkimo metodą taikyti- plonos adatos

aspiracinę biopsiją. Vienu metu imti 2-3 mėginius, siekiant gauti pakankamai diagnostinės medžiagos. Gavus mažai informatyvią medžiagą, galima tyrimą kartoti arba taikyti stulpelinę biopsiją ultragarso kontrolėje. Pacientams, kuriems įtariama (kliniškai ar radiologiškai, ar buvę anamnezėje) limfoma, rekomenduotinas tikslesnis ir vertingesnis stulpelinės biopsijos metodas. Vengti atviros biopsijos, pasirenkant šiuos metodus, dėl galimo naviko išplitimo ir recidyvo.

(28)

28

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Sattar A, Shamim SH, Wahab S, Javed A.Yield and Safety Profile of Ultrasound Guided Fine Needle Aspiration Cytology (FNAC) of Lymph Nodes. J Coll Physicians Surg Pak. 2016 May;26(5):357-60. doi: 2314.

2. Shahrzad Mohseni,1 Abolfazl Shojaiefard,2 Zhamak Khorgami,2 Shahriar Alinejad,1 Ali Ghorbani,2 and Ali Ghafouri. Peripheral Lymphadenopathy: Approach and Diagnostic Tools. Iran J Med Sci. 2014 Mar; 39(2 Suppl): 158–170.

3. Bazemore AW, Smucker DR. Lymphadenopathy and malignancy. Am Fam Physician. 2002;66(11):2103–2110.

4. Fijten GH, Blijham GH. Unexplained lymphadenopathy in family practice. An evaluation of the probability of malignant causes and the effectiveness of physicians' workup. J Fam Pract. 1988;27(4):373–376.

5. Bazemore AW, Smucker DR. Lymphadenopathy and malignancy. Am Fam Physician. 2002;66(11):2103–2110.

6. Habermann TM, Steensma DP. Lymphadenopathy. Mayo Clin Proc. 2000;75(7):723–732. 7. Bazemore AW, Smucker DR. Lymphadenopathy and malignancy. Am Fam Physician.

2002;66(11):2108.

8. Pynnonen MA, Gillespie MB,Roman B,Rosenfeld RM, Tunkel DE, Bontempo L, et al. Clinical practice guideline: evaluation of the neck mass in adults. Otolaryngol Head Neck Surg

2017;157(2_suppl):S1–30.

9. Amedee RG, Dhurandhar NR. Fine-needle aspiration biopsy. Laryngoscope 2001;111(9):1551– 7

10. El Hag IA, Chiedozi LC, Al Reyees FA, Kollur SM. Fine needle aspiration cytology of head and neck masses. Acta Cytol 2003;47(3):387–92.

11. Howlett DC, Harper B, Quante M, Berresford A, Morley M, Grant J, et al. Diagnostic adequacy and accuracy of fine needle aspiration cytology in neck lump assessment: results from a

regional cancer network over a one year period. J Laryngol Otol 2007;121(6):571–9.

12. Burke C, Thomas R, Inglis C, Baldwin A, Ramesar K, Grace R, et al. Ultrasound-guided core biopsy in the diagnosis of lymphoma of the head and neck. A 9 year experience. Br J Radiol. 2011;84:727–32. doi: 10.1259/bjr/60580076. PubMed PMID: 21427181. PubMed Central PMCID: PMC3473434.

(29)

29

13. Liberati A, Altman D, Tetzlaff J, Mulrow C, Gotzsche P, Ioannidis J et al. The PRISMA

statement for reporting systematic reviews and meta-analyses of studies that evaluate healthcare interventions: explanation and elaboration. BMJ. 2009;339(jul21 1):b2700-b2700.

14. Higgins, J. and Green, S. (2008). Cochrane handbook of systematic reviews of interventions. Chichester: Wiley.

15. Higgins, J.P.T., Altman, D.G., Gøtzsche, P.C., Jüni, P., Moher, D., Oxman, A.D., Savovic, J., Schulz, K.F., Weeks, L., Sterne, J.A.C.: The Cochrane Collaboration's tool for assessing risk of bias in randomised trials. BMJ (Clinical research ed.) (2011). doi: 10.1136/bmj.d5928

16. Sattar A, Shamim SH, Wahab S, Javed A. Yield and Safety Profile of Ultrasound Guided Fine Needle Aspiration Cytology (FNAC) of Lymph Nodes. J Coll Physicians Surg Pak. 2016 May;26(5):357-60. doi: 2314.

17. Nobuyuki Bandoh M.D., Ph.D. Takashi Goto M.D., Ph.D. Toshiaki Akahane C.T., I.A.C. Natsumi Ohnuki C.T., I.A.C. Tomomi Yamaguchi C.T., I.A.C. Hajime Kamada M.D., Ph.D. Yasuaki Harabuchi M.D., Ph.D. Shinya Tanaka M.D., Ph.D. Hiroshi Nishihara M.D., Ph.D. Diagnostic value of liquid‐based cytology with fine needle aspiration specimens for cervical lymphadenopathy. Diagnostic Cytopathology 44(3) · January 2016

18. Pranjali Sejwal, Milan Jaiswal, Surbhi Pandey. Utility of Fine-Needle Aspiration Cytology as a Low-cost Tool to Diagnose Cervical Lymphadenopathy. Original Article | Iran J Pathol.2018; 13(3):340-347.

19. Afshan Fathima, Shubhi Tyagi, Borlingegowda Viswanatha.The Role of Ultrasonography and Fine Needle Aspiration Cytology in the Diagnosis of Neck Swellings - Our Experience. Research in Otolaryngology 2019, 8(1): 1-5

20. Malhotra AS, Lahori M, Nigam A, Khajuria A. Profile of lymphadenopathy: An institutional based cytomorphological study. Int J App Basic Med Res 2017;7:100-3

21. Lumachi F, Fassina A, Tozzoli R, Tregnaghi A, Basso SMM, Ermani M.Image-guided fine-needle aspiration cytology and flow cytometry phenotyping of neck lymphadenopathy for the diagnosis of recurrent lymphoma. Clin Otolaryngol. 2017 Jun;42(3):668-672. doi:

10.1111/coa.12797. Epub 2017 Jan 18.

22. D Allin, S David, A Jacob, N Mir, A Giles, N Gibbins. Use of core biopsy in diagnosing cervical lymphadenopathy: a viable alternative to surgical excisional biopsy of lymph nodes? Ann R Coll Surg Engl 2017; 99: 242–244

(30)

30

23. K.H. Oh, J.S. Woo, J.G. Cho, S.K. Baek, K.Y. Jung, S.Y. Kwon. Efficacy of ultrasound-guided core needle gun biopsy in diagnosing cervical lymphadenopathy. Eur Ann Otorhinolaryngol Head Neck Dis. 2016 Dec;133(6):401-404. doi:

24. Han, Feng; Xu, Min; Xie, Ting; Jian-Wei, Wang; Lin, Qing-Guang. Efficacy of ultrasound-guided core needle biopsy in cervical lymphadenopathy: A retrospective study of 6,695 cases. Eur Radiol (2018) 28:1809–1817

25. Yoon-Jong Ryu, Wonjae Cha, Woo-Jin Jeong, Sang Il Choi, Soon-Hyun Ahn. Diagnostic role of core needle biopsy in cervical lymphadenopathy. Head Neck. 2015 Feb;37(2):229-33. doi: 10.1002/hed.23580.

26. Y.M.Park, K.H.Oh, J.-G.Cho, S.-K.Baek, S.-Y.Kwon, K.-Y.Jung, J.-S.Woo. Analysis of

efficacy and safety of core-needle biopsy versus fine-needle aspiration cytology in patients with cervical lymphadenopathy and salivary gland tumour. Int J Oral Maxillofac Surg. 2018

(31)

31

PRIEDAI

Lentelė Nr. 2. Plonos adatos aspiracinės biopsijos diagnostinė vertė. Pagrindinis

autorius, metai

Tiriamųjų skaičius

Studijų rūšis Sekimo laikotarpis (metais) Atlikta intervencija Tyrimo rezultatai Sattar A et al., 2016 80 Prospektyvinis kohortinis tyrimas - Plonos adatos aspiracinė biopsija Diagnostinis tikslumas sudarė 98 proc., saugumas 100 proc. Nobuyuki Bandoh et al,. 2016 165 Retrospektyvinis kohortinis tyrimas 7 Plonos adatos aspiracinė biopsija Jautrumas, specifiškumas, teigiama prognozuojama vertė, neigiama prognozuojama vertė ir citologijos tikslumas, taikant plonos adatos aspiraciją su standartiniu tepinėliu, buvo atitinkamai 75 %, 100 %, 100 %, 78,9 % ir 87,1 %, o skystoje terpėje vertės buvo 91,2 %, 100 %, 100%, 90,7 % ir 95,3 %. Pranjali et al., 2018 100 Prospektyvinis kohortinis tyrimas 1 Plonos adatos aspiracinė biopsija Jautrumas, specifiškumas, teigiama prognozuojama vertė, neigiama prognozuojama vertė ir citologijos tikslumas 100%, 91.67%, 92%, 100%, ir 95.7%. Afshan et al., 2019 60 Prospektyvinis kohortinis tyrimas 1 Plonos adatos aspiracinė Jautrumas, specifiškumas, teigiama prognozuojama vertė, neigiama

(32)

32

biopsija prognozuojama vertė ir citologijos tikslumas 93.67%, 88.80%, 91.62%, 89.23% ir 88.23%. Malhotra et al., 2017 238 Prospektyvinis kohortinis tyrimas 1 Plonos adatos aspiracinė biopsija Jautrumas, teigiama prognozuojama vertė ir citologijos tikslumas 94.49%, 96.26%, 91.15%. Lumachi et al., 2017 151 Retrospektyvinis kohortinis tyrimas - Plonos adatos aspiracinė biopsija su fenotipingu Jautrumas, specifiškumas ir citologijos tikslumas 98.8%, 100% and 99.2%

Lentelė Nr. 3. Stulpelinės biopsijos diagnostinė vertė ir jos palyginimas su plonos adatos aspiracinės biopsijos diagnostine verte.

Pagrindi nis autorius, metai Tiriamųjų skaičius

Studijų rūšis Sekimo laikotar pis (metais)

Atlikta intervencija Tyrimo rezultatai

Allin et al., 2017 70 Retrospektyv inis kohortinis tyrimas

1 Stulpelinė biopsija 90 proc. pacientams patvirtinta galutinė

diagnozė taikant stulpelinę biopsiją Feng Han et al., 2018 6603 Retrospektyv inis kohortinis tyrimas

13 Stulpelinė biopsija Jautrumas, specifiškumas ir tikslumas 99,7 proc., 100 proc. ir 99,46 proc. K.H. Oh et al., 2016 79 Retrospektyv inis kohortinis tyrimas 2 Stulpelinė biopsija ir plonos adatos aspiracinė biopsija Jautrumas, specifiškumas ir tikslumas stulpelinės biopsijos: 91.6 proc., 100 proc., 98.6 proc. ir plonos

(33)

33

adatos aspiracinės biopsijos 50.0 proc., 100 proc., 89.7 proc. Yoon-Jong Ryu et al., 2015 208 Retrospektyv inis kohortinis tyrimas - Stulpelinė biopsija ir plonos adatos aspiracinė biopsija Jautrumas, specifiškumas, teigiama prognozuojama vertė ir neigiama prognozuojama vertė , plonos adatos 66,1 proc., 94,8 proc., 91.1 proc. 77,7 proc.ir stulpelinės biopsijos 95,7 proc., 96,2 proc., 91,7 proc., 98,0 proc.

Jautrumas diagnozuojant limfomą statistiškai reikšmingai didesnis

atliekant stulpelinę biopsiją. (P<0,05) Park et al., 2018 278 Retrospektyv inis kohortinis tyrimas - Stulpelinė biopsija ir plonos adatos aspiracinė biopsija

Plonos adatos aspiracinės biopsijos jautrumas 66,7 porc., neigiama prognozuojama vertė 92,6 proc. Stulpelinės biopsijos jautrumas 100 porc., neigiama prognozuojama vertė 100 proc.

(34)

34

Lentelė Nr. 4. Plonos adatos aspiracinės biopsijos diagnostinė vertė diagnozuojant nežinomos kilmės kaklo limfadenopatijas.

Autorius, metai

Jautrumas Specifiškimas Teigiama prognozuoja ma vertė Neigiama prognozuoja ma vertė Tikslumas Saugumas Sattar A et al., 2016 - - - - 98 proc. 100 proc. Nobuyuki Bandoh et al,. 2016

75 proc. 100 proc. 100 proc. 78,9 proc. 87,1 proc. -

Pranjali et al., 2018

100 proc. 91,67 proc. 92 proc. 100 proc. 95,7 proc. -

Afshan et al., 2019

93,67 proc. 88,80 proc. 91,62 proc. 89,33 proc 88,23 proc. -

Malhotra et al., 2017

94,49 proc. - - 96,26 proc. 91,15 proc. -

Lumachi et al., 2017

98,8 proc. 100 proc. - - 99,2 proc -

K.H. Oh et al., 2016

50 proc. 100 proc. - - 89,7 proc -

Yoon-Jong Ryu et al., 2015

66,1 proc. 94,8 proc. 91,1 proc. 77,7 proc. - -

Park et al., 2018

(35)

35

Lentelė Nr. 5. Diagnostinė vertė stulpinės biopsijos diagnozuojant nežinomos kilmės kaklo limfadenopatijas.

Lentelė Nr. 6. Diagnostinių verčių palyginimas tarp plonos adatos aspiracinės ir stulpelinės biopsijos diagnozuojant kaklo limfadenopatijas.

Plonos adatos aspiracinė biopsija

Stulpelinė biopsija

Jautrumas 50-98,8 proc. 91,6-100 proc.

Specifiškimas 88,8-100 proc. 96,2-100 proc.

Teigiama prognozuojama vertė 91,1-100 proc. 91,7 proc. Neigiama prognozuojama vertė 77,7-100 proc. 98-100 proc.

Tikslumas 87,1-99,2 proc. 98,6-99,46 proc.

Saugumas 100 proc. proc. 100 proc.

Autorius, metai

Jautrumas Specifiškimas Teigiama prognozuojama vertė Neigiama prognozuojama vertė Tikslumas Saugumas Feng Han et al., 2018 99,7 proc. 100 proc. - - 99,46 proc. - K.H. Oh et al., 2016

91,6 proc. 100 proc. - - 98,6 proc. 100 proc.

Yoon-Jong Ryu et al., 2015

95,7 proc. 96,2 proc 91,7 proc. 98,0 proc. - -

Park et al., 2018