HOLŠTEINIZACIJOS ĮTAKA KARVIŲ PIENO SUDĖČIAI IR KOKYBEI

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS STUDIJŲ PROGRAMA GYVŪNŲ VEISIMO KATEDRA

Daiva Buterlevičiūtė

HOLŠTEINIZACIJOS ĮTAKA KARVIŲ PIENO SUDĖČIAI IR KOKYBEI

Magistro darbas

Darbo vadovė:

Prof. Dr. Vida Juozaitienė

KAUNAS, 2013

2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Holšteinizacijos įtaka karvių pieno sudėčiai ir kokybei“:

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudojamas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

2013 05 06 Daiva Buterlevičiūtė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe 2013 05 06

Daiva Buterlevičiūtė

(data) (autoriuas vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO ...

...

...

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS GYVŪNŲ VEISIMO KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro darbas yra įdėtas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės vardas, pavardė) (parašas)

3

TURINYS

SUMMARY...4

ĮVADAS...6

1. LITERATŪROS APŽVALGA...7

1.1 Lietuvos pieninių galvijų populiacija ...7

1.1.1 Juodmargių galvijų populiacija...7

1.1.2 Holšteinų galvijų veislė ir jos panaudojimas Lietuvos juodmargiams galvijams gerinti... 2. DARBO METODIKA...19

2.1 Tyrimų laikas ir vieta...19

2.2 Tyrimų schema ir metodai...19

2.3 Statistinė duomenų analizė...21

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS...22

3.1 Karvių produktyvumo, pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičiaus piene tyrimai...22

3.2 Vidutinio karvių holšteinizacijos laipsnio tyrimas...25

3.2 Holšteinizacijos laipsnio įtaka karvių produktyvumui , pieno sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiui...26

3.4 Holšteinizacijos laipsnio koreliacija su karvių produktyvumu, pieno sudėtimi ir kokybę pagal somatines ląsteles...27

4.5 Rezultatų apibendrinimas…...32

IŠVADOS ...34

LITERATŪROS SĄRAŠAS...35

SUMMARY

Master – Daiva Buterlevičiūtė. Topic of Master thesis „INFUENCE ON HOLSTEIN BREED ON THE MILK COMPOSITION AND QUALITY”.Consultant E.prof.p.dr. Vida Juozaitienė. The piece of Master work has been completed from 2011 up to 2013 in LSMU VA FACULTY

ANIMAL HUSBANDRY TECHNOLOGY

ANIMAL BREEDING DEPARTMENT.Master work contains 37 page original, 12 tables and 10 pictures. The aim of Master work is to valuate Lithuanian cows productivity and milk composition considering the blood dimensions of holstein breed. All data had been made through statistical analysis by EXCEL computation as well as by statistical package „R“ in the LVA Laboratory of Animals Research of Breeding Worth and Selection.

In accordance with the results of the studies and received responses to them, I can say that part of the decline as the holšteinų blood juodmargių estimator of cow's milk, because the negative correlation between these indicators and the correlation was statistically trustworthy (p = 0,036).

Fat content of milk, the quantity of holšteinų variety of the gene will also decline, because the linear relationship between their negative (p = 0 7011). Baltymingumas, cows milk, holšteinizacijos, has a tendency to increase, however, this is a linear relationship between neženklus was statistically unreliable.

The quality of the Milk, the somatic cells, degraded, because the connection was a positive correlation coefficient with the cows hošteinizacijos.

All the characteristics of the totality of the degree of influence of the holšteinizacijos was statistically significant (p < 0.05). A variety of the gene content of the Holšteinų investigated the cows in the herd of cows ' milk fat content laid down for maximum impact had (18,64%) and baltymingumui (for 11.11%.), so the true test for pairs selection of herd plans to take into account the degree of poruojamų animals holšteinizacijos.

SANTRAUKA

Magistrantė - Daiva Buterlevičiūtė. Magistrinio darbo pavadinimas „HOLŠTEINIZACIJOS ĮTAKA KARVIŲ PIENO SUDĖČIAI IR KOKYBEI“. Darbo vadovė Prof. Dr. Vida Juozaitienė. Tiriamasis darbas buvo atliktas 2011 – 2013 metais : LSMU VA Gyvūnų veisimo katedroje, Valstybės įmonėse

„Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo plėtros centras“, „Pieno tyrimai“, UAB“Gyvulių produktyvumo

kontrolė“, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pieninių galvijų bandoje.

5 Magistro darbas susideda iš 37 puslapiai, 12 lentelių ir 10 paveikslų. Darbo tikslas yra įvertinti holšteinų veislės įtaką karvių pieno sudėčiai ir kokybei. Visi tyrimų duomenys įvertinti naudojant

„R“ statistinį paketą Gyvūnų veislinės vertės tyrimų ir selekcijos laboratorijoje.

Pagal gautus tyrimų rezultatus ir juos apibendrinusi, galiu teigti, jog didėjant holšteinų kraujo daliai, mažėja juodmargių karvių pieno primilžis, nes nustatytas neigiamas ryšys tarp šių rodiklių ir koreliacija buvo statistiškai patikima (p=0,036).

Pieno riebumas, didėjant holšteinų veislės genų kiekiui taip pat mažės, nes tiesinis ryšys tarp jų nustatytas neigiamas (p=0,011). Pieno baltymingumas, didėjant karvių holšteinizacijos laipsniui, turi tendenciją didėti, tačiau šis neženklus tiesinis ryšys buvo statistiškai nepatikimas.

Pieno kokybė, pagal somatines ląsteles, prastėja, nes nustatytas ryšys buvo teigiamas koreliacijos koeficientas su karvių hošteinizacijos laipsniu.

Visiems tirtiems požymiams holšteinizacijos laipsnio įtaka buvo statistiškai reikšminga (p<0,05).

Holšteinų veislės genų kiekis tirtoje karvių bandoje didžiausios įtakos turėjo karvių pieno riebumui

(18,64 proc) ir baltymingumui (11,11 proc.), todėl aktualu tiriamojoje bandoje sudarant porų

parinkimo planus atsižvelgti į poruojamų gyvulių holšteinizacijos laipsnį.

ĮVADAS

Pieninė galvijininkystė yra viena iš svarbiausių gyvulininkystės šakų. Iš jos gaunamas biologiškai labai vertingas maisto produktas – pienas (Liutkevičius, Lazdauskienė, 2005).

Pienas – vienas vertingiausių ir plačiai vartojamų maisto produktų. Daugiausia pieno produktų pagaminama iš karvių (91 proc.), buivolių (6 proc.), avių (1,7 proc.) ir ožkų (1,6 proc.) pieno (Liutkevičius, Lazdauskienė, 2005).

Lietuvoje pieno ūkis – viena svarbiausių žemės ūkio šakų. 2011 metais pieno gamyba sudarė apie penktadalį visos žemės ūkio produkcijos.

2011 metais primelžta 1,79 mln. tonų pieno (2,9 proc. daugiau nei 2010 metais). 2011 m.

vidutinis statistinis pieno primilžis iš karvės siekė 5026 kg pieno (padidėjo 2,6 proc. lyginant su 2010 m.). 2011–2012 kontrolės metų kontroliuojamų karvių produktyvumas pasiekė 6703 kg pieno (padidėjo 4,9 proc. lyginant su 2010–2011 kontrolės metais).

2013-01-01 Lietuvoje buvo laikoma 316,4 tūkst. karvių. Karvių skaičius, palyginti su 2012- 01-01, sumažėjo 3,6 proc. (11,9 tūkst.).( http://www.zum.lt/index.php?-1114996613)

Lietuva tapusi Europos Sąjungos nare, privalo gaminti konkurencingus ir patikimus vartoti žmonėms pieno produktus. Pienas yra vienas vertingiausių ir plačiai vartojamų maisto produktų, todėl gerinti pieno kokybę yra pagrindinis uždavinys tiek pieno gamintojams, tiek jo perdirbėjams.

(Liutkevičius,Lazdauskienė, 2005).

Kad ir toliau Lietuvos ūkiuose didėtų produktyvumas, pieno gamybos efektyvumas, reiktų didelį dėmesį kreipti bandų gerinimui ,bei ir toliau plėsti gyvulių veislininkyste.

Pagrindinė pieninių galvijų veislė Lietuvoje yra Lietuvos juodmargiai. Keletą dešimtmečių jie intensyviai gerinami panaudojant geriausių pasaulyje pieninių galvijų veislių genetinį potencialą, ypač holšteinų veislės. Todėl aktualu įvertinti šios veislės genų („kraujo laipsnio“) įtaką juodmargių karvių pieno kiekybiniams ir kokybiniams rodikliams.

DARBO TIKSLAS:

Įvertinti holšteinų veislės įtaką karvių pieno sudėčiai ir kokybei.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti holšteinų veislės įtaką karvių pieno riebumui.

2. Įvertinti holšteinų veislės įtaką karvių pieno baltymingumui.

3. Įvertinti holšteinų veislės įtaką somatinių ląstelių skaičiui karvių piene.

7 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Lietuvos pieninių galvijų populiacija

Lietuvoje paplitusios dvi pieninių galvijų populiacijos: juodmargių ir žalųjų bei žalmargių. Šių veislių karvės yra produktyvios ir pieningos. Juodmargių galvijų populiaciją sudaro apie 73 proc. visų Lietuvoje laikomų pieninių galvijų. Žalųjų ir žalmargių pieninių galvijų populiaciją sudaro apie 27 proc. visų laikomų pieninių galvijų.

Lietuvoje, pastaraisiais metais yra intensyviai pertvarkomas galvijų selekcijos darbas, panaudojant naujausias galvijų laikymo ir šėrimo technologijas, tobulinant pašarų ruošimo būdus, pieninių galvijų genetinį potencialą didinant, taikant prevencines priemones galvijų sveikatingumui (Juozaitienė, 2001).

Šių priemonių dėka per pastaruosius penkis metus kontroliuojamų karvių produktyvumas vis didėjo (13,5 proc. nuo 2007 iki 2012 m.), nors ir bendras gyvulių skaičius mažėjo (1 lentelė).

1 lentelė. Kontroliuojamų karvių skaičius ir jų produktyvumo dinamika

Metai

Vidutinis kontroliuojamų karvių skaičius

Vidutinis produktyvumas per metus Pienas,

kg

Pieno riebalai Pieno baltymai

% kg % kg

2007-2008 183,4 5900 4,29 253 3,35 198

2008-2009 158,3 6119 4,36 267 3,35 205

2009-2010 148,0 6209 4,35 270 3,34 207

2010-2011 147,0 6392 4,36 278 3,37 215

2011-2012 143,0 6703 4,34 291 3,35 224

1.1.1 Juodmargių galvijų populiacija

Lietuvos juodmargiai galvijai sukurti kryžminant vietinius galvijus pradžioje su įvairių veislių, o vėliau

su Olandijos juodmargiais, Ostfryzais bei Švedijos juodmargiais galvijais ir vėliau veisiant mišrūnus

tarpusavyje. Olandijos juodmargių veislės galvijų vienetai Lietuvoje buvo jau XVI—XVII amžiuje. Kiek

daugiau Olandijos ir kitų veislių galvijai Lietuvoje pradėta įvežti XIX a. viduryje, ypač po baudžiavos

panaikinimo (1861). Plėtojantis kapitalizmui, padidėjo pieno produktų paklausa vidaus ir užsienio

rinkoje. Ieškoma būdų žemės ūkio gamybai ir gyvulininkystei intensyvinti. Kai kuriuose Lietuvos

8 dvaruose jau XIX a. pabaigoje būta neblogų galvijų, kuriuos parduodavo veislei į kitas Rusijos gubernijas (Gaidžiūnienė, Meškauskienė, 2007).

1901 m. suorganizuotas Panevėžio komitetas Olandijos juodmargiams galvijams veisti pradėjo registruoti šios veislės galvijus į kilmės knygą.

Kauno gubernijoje 1909 m. buvo įsteigtas pirmasis karvių produktyvumo kontrolės ratelis, o 1911 m.

Kauno žemės ūkio draugija pradėjo pirkti veislinius bulius kergimo punktams. 1913m. pabaigoje Kauno gubernijos kergimo punktuose jau buvo 117 draugijos nupirktų bulių, iš jų 76 Olandijos juodmargių veislės (Jukna, 1998).

Iki pirmojo pasaulinio karo didžiausią poveikį vietiniams pietvakarių ir kai kurių vidurio Lietuvos rajonų galvijams padarė Olandijos juodmargių veislė. Olandijos juodmargių veislės įtakoje, pagerėjo Lietuvos juodmargių pieningumas (Gaidžiūnienė, 1996).

Po pirmojo pasaulinio karo daugiausia į Lietuvą buvo įvežama Ostfryzų ir Švedijos juodmargių veislių galvijų. Nuo 1931 metų Olandijos juodmargių kilmės mišrūnai buvo masiškai veisiami tarpusavyje ( Juozaitienė ir kt., 2004).

Lietuvos juodmargių formavimuisi didelę reikšmę turėjo gyvulių produktyvumo kontrolė, jų atranka pagal pieningumą ir pieno riebumą, eksterjerą ir masę, įrašymas į kilmės knygas, gyvulių konkursai ir parodos.

Per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos gyvulininkystei buvo padaryta didelių nuostolių: sunaikinta daug veislinių gyvulių, dingo jų apskaitos dokumentai.

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo naujas Lietuvos juodmargių gerinimo etapas. Veislininkystę pradėjo tvarkyti valstybinės institucijos. Lietuvos juodmargiams gerinti 1958 — 1979 m. iš Olandijos buvo įvežta 1229 telyčios ir 145 buliai.

Sukūrus vientisą veislininkystės sistemą, atsižvelgiant į galvijų ūkio plėtojimo kryptis ir tendencijas, pradėta Lietuvos juodmargių selekcija ir pagal kitus ūkiškai bei ekonomiškai svarbius požymius:

tinkamumą mechanizuotai melžti, pieno baltymingumą, penėjimosi, mėsines ir kitas savybes. Selekcinio darbo efektyvumui didinti parengti ilgalaikiai veislininkystės darbo planai atskiriems ūkiams ir veislei.

Karvės ir telyčios pradėtos sėklinti skystame azote užšaldyta buliaus sperma. Be to, Lietuvos juodmargiai buvo masiškai gerinami Olandijos juodmargiais. Visos šios priemonės padėjo susiformuoti šiuolaikinėms produktyvumo bei veislinėms Lietuvos juodmargių savybėms(Jukna, 1998).

Savarankiška veisle Lietuvos juodmargiai pripažinti 1951 m.Lietuvos juodmargiai turi daug Olandijos

juodmargių kraujo ir yra panašaus kūno sudėjimo. Dėl Olandijos juodmargių įtakos truputį sumažėjo

Lietuvos juodmargių ūgis ir šiek tiek padidėjo visi krūtinės ir užpakalio matmenys, pagerėjo eksterjeras,

tešmens morfologinės bei fiziologinės savybės. Suaugusių dabartinių Lietuvos juodmargių karvių kūno

matmenys tokie (cm): Aukštis ties ketera — 129, krūtinės gylis — 69—70, krūtinės plotis — 48 — 50,

9 klubų plotis — 54—55, įstrižas liemens ilgis — 152, krūtinės apimtis — 197—199, plaštakos apimtis — 18—19. Šiuolaikiniai Lietuvos juodmargiai yra stiprios konstitucijos, jų kūnas proporcingas, bet kartais per daug kompaktiškas. Dėl trumpų kojų, gilios ir plačios krūtinės, plačios keteros, nugaros, juosmens, ilgo ir plataus užpakalio bei gerai išsivysčiusių raumenų jie dažnai panašesni į pieninius - mėsinius galvijus. Šiam tipui jie yra artimi ir pagal pagrindinius kūno sudėjimo indeksus. Daugumos karvių tešmenys tinka mechanizuotai melžti. Jos per minutę išskiria po 1,5—1,9 kg, o priekiniuose ketvirčiuose telpa 42—43 proc. pieno (Jukna, 1998).

Prieauglis pasižymi didele augimo sparta. Intensyviai penimi buliukai per parą priauga po 1000—1200 g, 1 kg priesvorio sunaudoja 5,8 — 6,5 pašarinio vieneto ir 15—18 mėn. sveria 470—500 kg ir daugiau.

To paties amžiaus telyčios sveria 380—420 kg ir veršiuojasi 27—28 mėnesį. Veislynuose pirmaveršių masė 500 — 520 kg, antraveršių — 520—530 kg, o suaugusių — 550 kg ir daugiau. Geriausiose bandose yra daug karvių, sveriančių per 600 kg. Suaugę buliai sveria 950-1000 kg (Jukna, 1998).

1 pav. Lietuvos juodmargė karvė

http://www.lgi.lt/gencentras/gyv_rusys/gyv_rusys.htm Lietuvos juodmargių veislės karvės nuotrauka pateikta 1 paveiksle.

Lietuvos juodmargiai galvijai yra registruojami, identifikuojami, atliekama jų produktyvumo kontrolė bei leidžiamos kilmės knygos. Yra parengta nacionalinė Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos programa, kuri buvo suderinta su Valstybine gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bei aprobuota Lietuvos galvijų gerintojų asociacijoje, kuri atsako už programos vykdymą.

Kiekvienais metais yra ruošiami rinktinių karvių poravimo planai, kurie metų eigoje gali būti

koreguojami.

10 Valstybinės gyvulių veislininkystės prie ŽŪM statistikos duomenimis vidutinis juodmargių veislių produktyvumas - 6 267 kg, o Lietuvos juodmargių - 6 222 kg , 4,38 proc. riebumo, 3,40 proc.

baltymingumo pieno.

Lietuvoje karvių produktyvumo kontrolę atlieka VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Gyvulių produktyvumo kontrolės dėka kaupiama informacija apie gyvulius, kurie dalyvauja veislininkystės procese.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2012 m. pradžioje Lietuvoje buvo įregistruota ir laikoma 650 tūkst. galvijų, iš kurių 306 tūkst. buvo melžiamos 2 metų ir vyresnės karvės. Vidutinis kontroliuojamų karvių skaičius per pastaruosius metus siekė 143 tūkst. karvių (1 pav.) arba beveik pusė (47 proc.) visų Lietuvoje registruotų melžiamų karvių. Kontroliuojamų karvių skaičius pastaraisiais metais mažėja, nes mažėja ir bendras laikomų karvių skaičius (2004 metų pradžioje – 410 tūkst. karvių, 2012 m. – 306 tūkst.).

2 pav. Pagal metus kontroliuojamų karvių skaičius

Iš viso Lietuvoje laikoma 109635 kontroliuojamos juodmargės karvės, kas sudaro apie 75 proc., visų kontroliuojamų karvių Lietuvoje, iš jų Lietuvos juodmargių veislės karvių yra 103458, arba 95 procentai (1 lentelė) (Gaidžiūnienė, Žiogas, 2012).

11 2 lentelė. Juodmargių populiacija ir produktyvumo rodikliai (2011.10.01)

Veislė Karvių

skaičius

Vidutiniai produktyvumo rodikliai per metus Pieno kg Riebalų proc. Baltymų proc.

Lietuvos juodmargiai 103458 6394 4,32 3,33

Švedijos juodmargiai 339 8128 4,27 3,43

Holšteinai 4001 7198 4,37 3,39

Vokietijos juodmargiai 1039 6559 4,39 3,37

Olandijos juodmargiai 170 7582 4,19 3,43

Danijos juodmargiai 537 7525 4,23 3,39

Britanijos fryzai 91 6219 4,17 3,23

Lietuvos juodmargių veislės kontroliuojamų karvių produktyvumo rodikliai per 2006-2011 m.

laikotarpį didėjo. Per 2010-2011 m. vidutiniškai iš karvės buvo primelžiama 782 kg pieno daugiau nei 2005-2006 m., išliekant gerai pieno sudėčiai. (3 lentelė) (Gaidžiūnienė, Žiogas 2012).

3 lentelė. Lietuvos juodmargių veislės karvių produktyvumas per 2006-2011 m.

Laikotarpis

(metai) Karvių skaičius Vidutiniai produktyvumo rodikliai per metus Pieno kg Riebalų proc. Baltymų proc.

2005-2006 154054 5612 4,31 3,35

2006-2007 137732 5867 4,25 3,33

2007-2008 131771 5878 4,25 3,32

2008-2009 110972 6125 4,33 3,31

2009-2010 103739 6222 4,31 3,30

2010-2011 103458 6394 4,32 3,33

12

1.1.2 Holšteinų galvijų veislė ir jos panaudojimas Lietuvos juodmargiams galvijams gerinti

Holšteinai - populiariausia veislė pasaulyje. Jos susiformavimui didelės įtakos turėjo Olandijos juodmargiai. Holšteinai labai gerai prisitaiko prie klimato pokyčių ir produktyviąsias bei eksterjero savybes stabiliai perduoda palikuonims juos sukryžminus su kitomis veislėmis. Todėl jie veisiami daugelyje pasaulio šalių. Tai stambiausia ir produktyviausia pieninių galvijų veislė pasaulyje: karvės vidutiniškai sveria 680 – 800kg, buliai – 1000 – 1200 kg. Holšteinai, palyginus su savo pirmtakais Olandijos juodmargiais, yra kampuotesnių kūno formų, stambaus tvirto skeleto, turi platėjantį užpakalį, ilgų kojų. Tešmuo plačiau pritvirtintas prie papilvės, aukščiau pakeltas ir retai būna nukaręs (http://www.vic.lt/uploads/file/16_holsteinai.pdf).

Nuo 1960 m Lietuvos juodmargiai buvo intensyviai gerinami Olandijos juodmargiais.

Taikant masines selekcijos priemones bei naudojant Olandijos juodmargius bulius ir jų palikuonis

labai greitai pasikeitė Lietuvos juodmargių galvijų genealoginė struktūra. Aštuntame dešimtmetyje

be Olandijos juodmargių, Lietuvos juodmargiams gerinti pradėta naudoti holšteinų veislė. Dauguma

pastaraisiais dešimtmečiais naudotų juodmargių veislių galvijų turėjo daugiau ar mažiau holšteinų

paveldimųjų savybių ( kraujo ), nuo 12 iki 100 proc. Visų giminingų juodmargių veislių galvijai,

kad būtų galima išvengti neplaninio giminingo poravimo gerinant Lietuvos juodmargius, pagal

tiesioginę tėvinę kilmės pusę priskiriami atitinkamos veislės (genotipo) bulių genealoginėms

(kraujo) linijoms. Lietuvos juodmargiams gerinti intensyviai naudojant holšteino bei holšteinizuotų

juodmargių veislių bulius pradėjo sparčiai didėti jų ir mažėti Olandijos bei kitų šalių

neholšteinizuotų juodmargių bulių palikuonių skaičius (Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų

genealogija, 1998).

13 3 pav. Holšteino veislės karvė

(http://www.holsteinusa.com/holstein_breed/breedhistory.html)

4 pav. Holšteino veislės bulis

(http://www.holsteinusa.com/holstein_breed/breedhistory.html) Holšteino veislės galvijų nuotraukos pateiktos 3 ir 4 paveiksluose.

Holšteino veislė per pastaruosius 40 metų yra pieningiausia pasaulyje. Šios veislės galvijais daugelyje šalių gerinami pieniniai galvijai. Globalinė Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų holšteinizacija prasidėjo 1982 metais, kai į respubliką buvo pradėti importuoti holšteinizuoti Vokietijos juodmargiai buliai. Naudojant holšteino veislės bulius padidėjo pieningumas, gebėjimas efektyviau naudoti pašarus.

Holšteinai pakankamai stabiliai perduoda palikuonims ūkiškai naudingus požymius. Daugelio tyrėjų

duomenimis, holšteino veislės buliai pieningumą didina 10-45 proc. Pieninių galvijų bandos pieningumą

veikia bandos produktyvumas ir reprodukcija. Amžius pirmojo veršiavimosi metu, servis periodo trukmė,

laikotarpis tarp veršiavimųsi, sėklinimo indeksas (sėklinimų skaičius vienam apvaisinimui) – tai svarbūs

14 reprodukcijos požymiai, darantys įtaką bandos rentabilumui. Dėl sutrikusios reprodukcinės funkcijos patiriami ekonominiai nuostoliai, nes padidėja apvaisinimo kaina, pailgėja laikotarpis tarp veršiavimųsi, sumažėja pelnas už atvestus veršelius. Norėdami pagerinti savo bandos rentabilumą, pieno gamintojai turi suprasti kompleksinius produktyvumo, reprodukcijos, šėrimo, genetikos ir vadybos ryšius (Petraškienė, Miceikienė 2006).

Suporavus įvairių veislių karves su Holšteino Fryzų buliais, pirmos ir antros kartos mišrūnės būna gerokai pieningesnės už motinas ir bendraamžes, tačiau pieno riebumas būna 0,15 – 0,20 proc. mažesnis ir ne toks baltymingas. Atlikus bandymą pastebėta, kad pieningiausio mišrūnės buvo gautos stelbiamuoju kryžminimu, ir kuo mišrūnių kraujyje yra didesnė Holšteino fryzų kraujo dalis, tuo jos yra pieningesnės ir gaunama daugiau pieno riebalų ir baltymų produkcijos. Bet mišrūnių pienas yra mažesnio baltymingumo ir liesesnis nei grynaveislių Lietuvos juodmargių. Pagal literatūros duomenis (Shearer, Bachan, 1992 ), rinktinėms karvėms produktyviųjų veislių galvijai daro mažai įtakos. Jų produktyvumas beveik nepakinta, lyginant su mažesnio produktyvumo karvėms daroma įtaka.

K. Pauliukas (1997), tirdamas Holšteino veislės kraujo dalies ir šėrimo įtaką Lietuvos juodmargių karvių pieno produktyvumui, gauti duomenys rodė, kad Holšteino veisle gerinti Lietuvos juodmarges karves yra efektinga tik tuomet, kai jos yra gerai šeriamos (gauna ne mažiau kaip po 5500 pašarinių vienetų). Jo gauti rezultatai rodo, jog taip šeriamų karvių pieningumas padidėjo 16,3 – 18,7 proc., bet pieno baltymingumas sumažėjo. Esant šėrimo sąlygoms tik vidutinėms (kai 1 karvei per metus buvo skiriama 4000 – 5000 pašarinių vienetų), mišrūnių produktyvumas padidėja, jei jos turi didesnę Holšteino veislės kraujo dalį, o esant blogesnėms šėrimo sąlygoms, mišrūnių produktyvumas buvo mažesnis net už grynaveislių Lietuvos juodmargių. Taigi Holšteino genotipo bulių įtaka Lietuvos juodmargių produktyvumui daug priklauso nuo gyvulių auginimo, šėrimo ir laikymo sąlygų bei bulių veislinės vertės.

Sudarius optimalias laikymo ir šėrimo sąlygas Lietuvos žalųjų ir Lietuvos juodmargių veislių galvijams, galima pasiekti gerų produktyvumo rezultatų, nenaudojant užsienio šalių veislių, nes Lietuvos veislių galvijai pasižymi aukštu genetiniu produktyvumo potencialu (Pauliukas 1997).

Naudojant Holšteino genotipo galvijus, reikia siekti, kad padidinus Lietuvos juodmargių pieningumą ir bendrąją pieno riebalų ir baltymų produkciją bei ūkiškai naudingas savybes (tinkamumą mechanizuotam melžimui, sustiprinus kojas ir kanopas, kitas), nesumažėtų jų pieno riebumas ir baltymingumas (Valiulis1991).

Amerikiečių atlikti bandymai rodo, kad svarbiausia karvių veisimui naudoti patikrintus bulius ir karves, nes palikuonių produktyvumą lemia abiejų tėvų paveldimosios savybės. Todėl labai svarbu tikrinti ir atrinkti galvijus pagal visą kompleksą paveldimų savybių (Dunklee ir kt., 1994).

Visų kartų grynaveislių ir su įvairia holšteino veislės kraujo dalimi pirmaveršių primilžio ir pieno

baltymingumo koreliacijos koeficientai neigiami ir didesni karvių, turinčių daugiausia holšteinų kraujo.

15 Daugėjant holšteinų galvijų kraujo Lietuvos juodmargių bandoje,didėja primilžiai, pastebima pieno riebumo ir baltymingumo mažėjimo tendencija, o pieno riebalų ir baltymų gaunama daugiau negu iš grynaveislių. Taip pat didėjant holšteinų kraujo daliai, didėja primilžio per laktaciją ir pieno riebumo, primilžio ir pieno baltymingumo neigiama koreliacija. Holšteinizuotų pirmaveršių primilžio ir pieno riebumo neigiama korialiacija didesnė nei tų pačių pirmaveršių primilžio ir pieno baltymingumo. Matyt tikslinga daryti holšteinizuotų karvių atranką pagal primilžį ir pieno baltymingumą, o ne pagal primilžį ir pieno riebumą (Pauliukas 1989).

Buliukai, turintys ½ ir daugiau holšteino veislės kraujo, auga 6,2 – 11,3 proc. sparčiau. Kitų grupių buliukų augimo sparta yra panaši kaip ir grynaveislių Lietuvos juodmargių (Pauliukas 1997).

Nustayta, kad holšteino veislės buliai padidino dukterų produktyvumą 305 pirmosios laktacijos dienas vidutiniškai 76,9 kg pieno ir 2,17 kg pieno riebalų. Tarp holšteinų palikuonių pieningumo ir pieno riebumo nustatyta neigiama koreliacija (r=-0,11; p<0,01) (Kuosa ir kt., 1997).

Daugelyje šalių atliktų tyrimų duomenimis, šios veislės buliai 10-45 proc. Padidina bet kurios veislės karvių pieningumą, tačiau 0,001 – 0,55 proc. Sumažina pieno riebumą, o pieno baltymingumą arba padidina, arba sumažina (Saikevičius, Juozaitienė, 2004).

Juodmargių galvijų produktyvumo genetiniam potencialui gerinti 2006-2010 m. laikotarpiu buvo gana intensyviai naudojami Holšteinų juodmargiai. Kontroliuojamų juodmargių populiacijos karvių ir telyčių Holšteinų veislės kraujo dalys pateiktos 3 lentelėje. (Gaidžiūnienė, Žiogas, 2012)

4 lentelė. Juodmargių galvijų populiacijoje Holšteinų veislės kraujo dalys , procentais Galvijai: Kontroliuojamų

galvijų iš viso

Kai Holšteinų

1-50 %

Kai Holšteinų

51-75 %

Kai Holšteinų 76-87,5 %

Kai Holšteinų 87,6-93,75

%

Kai Holšteinų

100 %

Karvės 111835 49648 33948 18535 5616 4088

Telyčios 86173 30410 19165 17693 8298 10607

Pastaba: nagrinėjamos gyvos karvės ir telyčios 2010.10.01 d., kurių veislės kodas pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro veislių klasifikatorių: 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 91, 92.

Per pastaruosius metus daugelyje Europos ir pasaulio šalių pagerėjus galvijų selekcijai, padidėjus

juodmargių, ypač JAV ir Kanados holšteino veislės galvijų skaičiui, ženkliai pagerėjo karvių pieno

produktyvumas. Karvių pieno produktyvumas sparčiai didėjo ne tik dėl masinės juodmargių veislių

holšteinizacjos, bet ir dėl pažangių biotechnologijų diegimo bei genetikos laimėjimų pritaikymo galvijų

16 selekcijai. Veislėms gerinti dažniau naudojami pagal palikonis patikrinti buliai, tobulinamos galvijų šėrimo bei laikymo sistemos. Holšteino veislės ar jais pagerinti juodmargiai galvijai plačiai paplito pasaulyje. Nustatyta, kad holšteino veislės galvijai ar jų mišrūnai, turintys didesnę holšteino veislės kraujo dalį yra pieningesni, iš jų gaunama kur kas daugiau pieno riebalų ir baltymų, o su amžiumi jų pieno produkcija didėja sparčiau negu grynaveislių juodmargių. Todėl holšteino veislės galvijai ar jų mišrūnai dažniau paliekami veislei ir patelės dažniau yra veislinių buliukų motinos (rinktinės karvės) (Pauliukas, Masiulienė, 2001).

Didžiausią pieninių galvijų populiacijos dalį Lietuvoje sudaro juodmargių veislių karvės. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis (http://www.vic.lt), pastaruosius metus Lietuvoje produktyviausios buvo Švedijos, Olandijos bei Danijos juodmargių veislės karvės. Taip pat labai pieningos yra Holšteinų, Vokietijos, Lietuvos juodmargės, Estijos, Švedijos žalmargės ir kitų pieninių veislių karvės (2 lentelė).

5 lentelė. Atskirų veislių karvių skaičius ir jų produktyvumas (2011-2012 metai)

Veislė

Vidutinis kontroliuojamų karvių skaičius

Vidutinis produktyvumas per metus Pienas,

kg

Pieno riebalai Pieno baltymai

% kg % kg

Juodmargių 105794 6715 4,31 289 3,31 223

Lietuvos 99342 6659 4,31 287 3,31 220

Vokietijos 1001 7137 4,31 308 3,35 239

Britanijos 102 6334 4,20 266 3,26 206

Olandijos 234 8235 4,15 341 3,48 286

Holšteinų 4248 7521 4,29 323 3,38 254

Danijos 517 8450 4,11 347 3,37 285

Švedijos 351 8110 4,34 352 3,33 270

Žalųjų ir žalmargių 35188 6700 4,43 297 3,45 231

Lietuvos 30705 6620 4,45 295 3,45 228

Anglerų 450 6859 4,60 316 3,59 246

Danijos 565 7106 4,41 314 3,50 248

Vokietijos 294 6444 4,31 278 3,30 213

Airšyrų 1482 7350 4,21 309 3,48 256

Švicų 34 6695 4,32 289 3,28 219

Švedijos 834 7331 4,38 321 3,48 255

17

Estijos 27 7538 4,39 331 3,55 268

Holšteinų 661 7573 4,37 331 3,43 260

Simentalų 97 7740 4,18 323 3,45 267

Norvegijos 40 7399 4,95 367 3,37 249

Kitų pieninių veislių

Džersių 88 5407 5,34 289 3,91 211

Montbeliardų 1 5981 4,96 297 3,96 237

Vietinių pagerintų galvijų

Lietuvos baltnugarių 509 5770 4,39 253 3,30 190

Lietuvos šėmųjų 604 5795 4,24 246 3,28 190

Seno genotipo

Lietuvos juodmargių 714 6696 4,33 290 3,28 219

Seno genotipo

Lietuvos žalųjų 46 4994 4,43 221 3,53 176

Pagal veisles karvių pieno produkcija labai nevienoda. Gyvulių produkcines ir veislines savybes galima gerinti tik žinant atskirų požymių paveldėjimo ir kitimo dėsningumus. Tos pačios veislės, bandos ir net iš tų pačių tėvų kilę gyvuliai skiriasi, nes jų vystymąsi veikia skirtingos aplinkos sąlygos. Tai priklauso nuo paveldėjimo, gyvulio, laikymo, šėrimo ir priežiūros įvairiais augimo ir vystymosi laikotarpiais (LVA Gyvulininkystės institutas, 2007; Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija; 1998).

Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2011-2012 metais apyskaitos duomenimis(http://www.vic.lt), produktyviausios juodmargių veislių karvės per paskutinę užfiksuotą laktaciją davė iki 15439 kg 3,77 proc. riebumo pieno (Kretingos raj.), žalųjų ir žalmargių – atitinkamai 14349 kg 4,03 proc. riebumo pieno (Pasvalio raj.).

Didėjant karvių produktyvumui, tešmuo tampa jautresnis mastitams. Todėl reikia nuolat stebėti labai produktyvių karvių tešmenų būklę, nes jos labiau yra linkusios sirgti mastitais ir kitomis ligomis.

Padidėjęs somatinių ląstelių kiekis – įvairaus laipsnio mastitų pasekmė, o somatinės ląstelės blogina pieno kokybę ir rūšį. Somatinės ląstelės – tai pieno liaukos epitelinės ląstelės (1 – 20 proc.) ir leukocitai.

Sveikos karvės piene somatinių ląstelių būna mažiau nei 100 tūkst./ml, o sergančios slaptuoju mastitu – daugiau kaip 200 tūkst./ml (Juozaitienė ir kt. 2004; Juozaitienė, Japertienė, 2005).

Dauguma tešmens uždegimų atsiranda per pirmuosius tris laktacijos mėnesius. Lietuvoje slaptaisiais

mastitais serga nuo 5 iki 45 proc. visų karvių (Juozaitienė ir kt. 2004; Juozaitienė , Japertienė, 2005). Dėl

18 mastitų kasmet yra netenkama daug pinigų, kadangi mastitais sergančių karvių pienas yra nesuperkamas.

Po ligos ne visų karvių pieno produktyvumas .

Somatinių ląstelių skaičius didėja didėjant karvių amžiui ir laktacijos eigoje. Amerikiečių atlikti tyrimai (Eberhardas ir kt.) rodo, kad jaunų gyvulių piene somatinių ląstelių yra ženkliai mažiau negu vyresnių.

Tai aiškinama su amžiumi mažėjančiu atsparumu mastitams. Somatinių ląstelių skaičius turi įtakos ir karvių pieno sudėčiai (6 lentelė).

6 lentelė. Somatinių ląstelių skaičiaus įtaka pieno sudėtinėms dalims Pieno sudėtinės

dalys

Normalus somatinių ląstelių skaičius

Didelis somatinių ląstelių skaičius

Procentais nuo normos

Laktozė 4,7 proc. 4,0 proc. 85

Riebalai 4,2 proc. 3,7 proc. 88

Baltymai 3,6 proc. 3,6 proc. 100

Kazeinas 2,8 proc. 2,3 proc. 82

Chloridai 0,09 proc. 0,147 proc. 161

Somatinės ląstelės sumažina laktozės, riebalų ir kazeino kiekį piene, o padidina chloridų. Pagal šį šaltinį,

somatinės ląstelės visai įtakos neturi pieno baltymams (Stankūnienė 1999).

2. DARBO METODIKA

2.1 Tyrimų laikas ir vieta

Tiriamasis darbas buvo atliktas 2011 – 2013 metais :

 Valstybės įmonėje „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo plėtros centras“,

 Valstybės įmonėje „Pieno tyrimai“,

 UAB“Gyvulių produktyvumo kontrolė“,

 Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos pieninių galvijų bandoje,

 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto Gyvūnų veisimo katedroje,

2.2 Tyrimų schema ir metodai

Tyrimus atlikome keliais etapais. Viso ištyrėme 328 juodmargių veislių karves.

Įvertinome per užbaigtą laktaciją šiuos rodiklius:

 karvių primilžį (kg),

 pieno sudėtį (riebumą ir baltymingumą, procentais),

 pieno riebalų ir baltymų kiekį (kg),

 pieno kokybę pagal somatines ląsteles (tūkst./ml).

Pagal tris protėvių kartas nustatėme karvių kilmėje holšteinų veislės genų (kraujo) laipsnį.

Įvertinome holšteinų veislės genų

 įtaką tirtiems karvių požymiams,

 koreliaciją su pieno produkcija sudėtimi ir kokybe.

4 paveiksle pateikta schema, pagal kurios etapus buvo atliekami tyrimai.

20 5 pav. Tyrimų schema

Pieno mėginiai kontrolių melžimų metu buvo paimti pagal Pieno supirkimo taisykles (2001). Mėginiai, su konservatu „Broad Spectrum Microtabs“, laikyti 4 oC temperatūroje. Pieno sudėties (riebalai, baltymai,somatinės ląstelės) tyrimai buvo atlikti VĮ „Pieno tyrimai“, kuri yra akredituota Lietuvos Nacionalinio akreditacijos biuro (akreditavimo pažymėjimas Nr. LA.01.106). Pieno sudėties tyrimai buvo atlikti infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities matuokliu LactoScopeFTIR 1.0.

Baltymų ir riebalų kiekio tyrimas atliktas homogenizuotame nenugriebto pieno mėginyje, infraraudonuoju spektrometru išmatavus spindulių kiekius, kai bangos ilgis atitinkamai 5,7 µm. ir 6,5 µm.

Laktacijos duomenų apibendrinimas

Karvių hošteinizacijos laipsnio(genų) tyrimas Kontroliniai

melžimai kas mėnesį

Hošteinizacijos laipsnio nustatymas pagal 3 protėvių

kartas Karvių kilmės duomenų analizė

Holšteinizacijos laipsnio įtakos karvių produktyvumui, pieno sudėčiai ir somatinėms ląstelėms tyrimas dispersinės analizės metodu

Holšteinizacijos laipsnio koreliacija su karvių produktyvumu, pieno sudėtimi ir somatinėmis ląstelėmis tyrimas

Karvių produktyvumo, pieno sudėties ir somatinų ląstelių skaičiaus tyrimai

21 Absorbuotu infraraudonųjų spindulių kiekiu buvo nustatoma kiekvieno komponento koncentracija.

Mėginiai, su konservatu „Broad Spectrum Microtabs“, laikyti 4 oC temperatūroje.

Somatinių ląstelių skaičiaus piene tyrimai atlikti VĮ „Pieno tyrimai“. fluorooptoelektroniniu metodu, naudojantis instrumentu „SomaScope“ (Delta Instruments, JAV).

Bandinių kokybės nustatymo metodų tikslumas yra užtikrintas, nes darbo metu buvo vadovaujamasi žalio ir termiškai apdoroto pieno analizės metodų taikymo techniniu reglamentu, atitinkančiu Europos Tarybos sprendimą 91/180/EEB.

2.3 Statistinė duomenų analizė

Tyrimų duomenys įvertinti naudojant „R“ statistinį paketą (http://ww.r-project.org) .

Duomenų analizei atlikti įvertinome šiuos aprašomosios statistikos rodiklius: tirtų karvių požymių aritmetinius vidurkius(

), jų paklaidas( ± mx ), Pirsono koreliacijos koeficientus (r).

Normaliai pasiskirčiusiems požymiams (pagal Gauso dėsnį) faktorių įtaka buvo nustatyta vienfaktorinės dispersinės analizės metodu. Somatinių ląstelių skaičius piene dispersinės analizės tyrimams buvo transformuotas į log10. Taip buvo gautas normalusis požymio skirstinys.

Požymių variacijos koeficientas (Cv) paskaičiuotas vidutinį kvadratinį nuokrypį padalijus iš aritmetinio vidurkio ir padauginus iš 100.

Duomenys statistiškai patikimi laikyti, kai p≤0,05.

3. TYRIMŲ REZULTATAI IR APTARIMAS

3.1 Karvių produktyvumo, pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičiaus piene tyrimai

Tirtų 328 juodmargių veislių karvių produktyvumo, pieno sudėties ir kokybės pagal somatines ląsteles aprašomoji statistika pateikta 7 lentelėje.

7 lentelė. Lietuvos juodmargių karvių produktyvumas

Požymis

Pienas, kg 6216 119

Pieno riebalai, kg 273,61 5,47

Pieno baltymai, kg 209,75 4,15

Pieno riebumas, proc. 4,42 0,02

Pieno baltymingumas, proc. 3,36 0,01

Somatinės ląstelės, tūkst./ml 314,1 27,0

Kaip matome iš 7 lentelėje pateiktų analizės duomenų, vidutiniškai iš tirtų karvių per laktaciją buvo primelžta po 6216 kg 4,42 proc. riebumo ir 3,36 proc. baltymingumo pieno, somatinių ląstelių vidutiniškai - 314,1 tūkst./ml.

Nustatėme, kad karvių bandoje pieno produkcijos rodiklių variacijos koeficientas svyravo nuo 34,7 proc. (primilžio) iki 36,2 proc. - pieno baltymų (kg).

Pieno riebumo variacijos koeficientas buvo 8,2 proc., pieno baltymingumo – 5,4 proc.

Somatinių ląstelių skaičiui piene yra būdinga didelė fenotipinė variacija, ne išimtis ir tirtoje karvių bandoje – Cv=155,7 proc.

Nustatėme, kad 64 proc. iš tirtų karvių sudarė pirmaveršės, 33 proc. antros laktacijos karvės,

3 proc. – trečios ir vyresnių laktacijų karvės (8 lentelė).

23 8 lentelė. Lietuvos juodmargių karvių produktyvumas pagal laktaciją

Požymis n

1 laktacija

Pienas, kg 210 6330 144

Pieno riebumas, kg 210 274,24 6,53

Baltymų kiekis, kg 210 214,96 5,09

Pieno riebumas, proc. 210 4,3325 0,0276

Pieno baltymingumas 201 3,3792 0,0153

Somatinės ląstelės, tūkst../ml 210 302,8 30,4

2 laktacija

Pienas, kg 107 6058 213

Pieno riebumas, kg 107 273,24 10,2

Baltymų kiekis, kg 107 201,79 7,27

Pieno riebumas, proc. 107 4,5484 0,0524

Pieno baltymingumas, proc. 107 3,3100 0,0235

Somatinės ląstelės, tūkst../ml 107 337,8 56,1

3 laktacija

Pienas, kg 9 5704 917

Pieno riebumas, kg 9 276,0 39,3

Baltymų kiekis, kg 9 197,8 31,0

Pieno riebumas, proc. 9 5,054 0,214

Pieno baltymingumas, proc. 9 3,4801 0,0779

Somatinės ląstelės, tūkst../ml 9 352 153

4 laktacija ir vyresnės

Pienas, kg 2 5003 3322

Pieno riebumas, kg 2 214 149

Balt Baltymų kiekis,kg Balt

2 142,4 98,9

Pieno riebumas, proc. 2 4,102 0,259

24

Pieno baltymingumas, proc. 2 2,743 0,156

Somatinės ląstelės, tūkst../ml 2 50,00 9,50

Duomenys iš tirto ūkio karvių bandos apie jų produktyvumą ir pieno sudėtį skirtingomis laktacijomis pateikti 8 lentelėje. Iš pateiktų duomenų, matome, kad daugiausiai pieno kg primelžta iš 1-os laktacijos karvių. Mažiausiai pieno kg primelžta iš 4-os ir vyresnių laktacijų karvių. Didžiausias riebalų kiekis kg yra 3-os laktacijos karvių ir somatinių ląstelių skaičius piene yra didžiausias. Mažiausias riebalų kiekis kg yra 4-os laktacijos karvių. Didžiausias baltymų kiekis kg yra 1-ios laktacijos karvių. Mažiausias baltymų kiekis kg yra 4-os laktacijos ir vyresnių karvių. Mažiausias somatinių ląstelių skaičius piene 4-os laktacijos ir vyresnių karvių.

9 lentelė. Koreliacijos koeficientai (r) ir jų statistinis patikimumas (p) Požymiai r/p Pienas, kg Riebalai, kg Baltymai,

kg

Riebalai, proc.

Baltymai proc.

Riebalai, kg r 0,955 - - - -

p 0,0001

Baltymai, kg

r 0,980 0,954

p 0,0001 0,0001

Riebalai, proc.

r -0,118 0,152 -0,060

p 0,032 0,006 0,278

Baltymai, proc.

r 0,231 0,305 0,411 0,219

p 0,0001 0,0001 0,0001 0,0001 Somatinės

ląstelės, tūkst./ml

r -0,116 -0,140 -0,098 -0,112 0,059

p 0,036 0,011 0,076 0,042 0,287

Pastaba: paryškinta, kai statistiškai patikima

9 lentelėje parodyti koreliacinės analizės rezultatai. Kaip matome iš duomenų, tirtų karvių bandoje tarp

išmilžio ir pieno riebumo, proc. buvo nustatyta nepageidaujama neigiama nors ir neženkli, bet statistiškai

patikima koreliacija (r=-0,118, p=0,032). Tarp pieningumo ir pieno baltymingumo, proc. – pageidautina,

nors ir nedidelė, bet teigiama ir statistiškai reikšminga koreliacija (r=0,231, p=0,0001).

25 Tarp pieno riebumo ir pieno baltymingumo ryšys nustatytas teigiamas ir koreliacija statistiškai patikima (r=0,219, p=0,0001).

Pieno somatinės ląstelės neženkliai neigiamai koreliavo su visais tirtais požymiais, išskyrus pieno baltymingumą (proc.), bet statistiškai reikšminga somatinių ląstelių piene koreliacija nustatyta tik su karvių primilžiu ir pieno riebalų kieku (kg ir proc.)

Analizės duomenys parodė, kad tirtoje karvių bandoje nepageidautinas neigiamas ryšys yra tarp karvių pieno kiekio ir pieno riebumo, taigi selekcija pagal primilžius neigiamai gali atsiliepti pieno riebumui.

Taipogi nustatyti pageidaujami neigiami ir statistiškai patikimi ryšiai tarp karvių pieno išmilžio ir somatinių ląstelių skaičiaus piene; tarp pieno riebalų (kg ir proc.) ir somatinių ląstelių skaičiaus.

Pieno baltymingumo didėjimas tiriamojoje bandoje rodo somatinį ląstelių skaičiaus piene didėjimo tendenciją. Tarp pieno baltymingumo ir somatinių ląstelių skaičiaus piene ryšys yra teigiamas ir koreliacija statistiškai patikima, tai rodo, kad ūkio karvių bandoje selekcija pagal pieno baltymingumą neigiamai veiks pieno kokybę pagal somatinių ląstelių skaičių piene.

Taip pat iš koreliacinės analizės matome, kad karvių bandoje selekcija pagal pieno baltymingumą (proc.) teigiamai paveiks ir pieno riebumą (proc.).

3.2 Vidutinio karvių holšteinizacijos laipsnio tyrimas

Išanalizavę tirtų karvių kilmę už tris protėvių kartas nustatėme, kad didžiausias holšteinizacijos laipsnis bandoje buvo pirmaveršių, mažiausias laipsnis - trečios laktacijos karvių. Bandos gerinimui parenkami vis aukštesnės veislinės vertės buliai-reproduktoriai. Ūkyje pastebėta tendencija, kad aukštesnės veislinės vertės bulių holšteinizacijos laipsni yra didesnis.

Vidutinis karvių holšteinizacijos laipsnis bandoje buvo gana aukštas -84,993±0,584 proc. Gauti duomenys pateikti 10 lentelėje.

10 lentelė. Vidutinis karvių holšteinizacijos laipsnis bandoje per visas laktacijas

Laktacija n

1 210 85,770 0,759

2 107 84,278 0,937

3 9 76,87 2,67

4ir vyresnės 2 78,13 3,13

Visų karvių 328 84,993 0,584

26

3.3. Holšteinizacijos laipsnio įtaka karvių produktyvumui , pieno sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiui

Atlikus dispersinę analizę, gauti duomenys parodė kokia yra holšteinizacijos laipsnio įtaka tirto ūkio karvių bandos produktyvumui, pieno sudėčiai ir somatinėms ląstelėms.

Išanalizavus vienfaktorinės dispersinės analizės duomenis, paaiškėjo, kad holšteinų veislės genų kiekis tirtoje karvių bandoje didžiausios įtakos turėjo karvių pieno riebumui (18,64 proc., p<0,05) ir baltymingumui (11,11 proc., p<0,05).

Visiems tirtiems požymiams holšteinizacijos laipsnio įtaka buvo statistiškai reikšminga (p<0,05), todėl aktualu tiriamojoje bandoje sudarant porų parinkimo planus atsižvelgti į poruojamų gyvulių holšteinizacijos laipsnį.

Tyrimo duomenys susisteminti 11 lentelėje.

11 lentelė. Dispersinė analizė holšteinizacijos laipsnio įtakos karvių produktyvumui

Pastaba. * - p<0,05

Požymis Holšteinizacijos laipsnio įtaka, proc.

Pienas, kg 6,07*

Pieno riebumas, kg 9,43*

Baltymų kiekis, kg 5,39*

Pieno riebumas, proc. 18,64*

Pieno baltymingumas, proc. 11,11*

Somatinės ląstelės, tūkst../ml 6,27*

27

3.4. Holšteinizacijos laipsnio koreliacija su karvių produktyvumu, pieno sudėtimi ir kokybe pagal somatines ląsteles

Duomenys, apie tirtų karvių bandos holšteinizacijos laipsnio koreliaciją su karvių produktyvumu, pieno sudėtimi ir kokybe pagal somatines ląsteles rodikliais, pateikti 12 lentelėje.

12 lentelė. Holšteinizacijos laipsnio koreliacija su pieno produkcija, sudėtimi ir somatinėmis ląstelėmis

Požymiai Statistiniai rodikliai Reikšmės

Pienas, kg r -0,116

p 0,036

Pieno riebumas, kg r -0,140

p 0,011

Baltymų kiekis, kg r -0,098

p 0,076

Pieno riebumas, proc. r -0,112

p 0,042

Pieno baltymingumas, proc. r 0,059

p 0,287

Somatinės ląstelės piene r 0,030

p 0,594

Pastaba: Statistiškai patikimi duomenys paryškinti

Kaip matome iš 12 lentelės duomenų, statistiškai patikima holšteinizacijos laipsnio koreliacija nustatyta su karvių primilžiu (kg), pieno riebalų kiekiu (kg ir proc.)

Pastebėta tendencija, kad didėjant holšteinizacijos laipsniui bandoje, gali mažėti karvių pieno

primilžis. Duomenys grafiškai pavaizduoti 6 paveiksle.

28 6 pav. Holšteinizacijos laipsnio ir pieno kiekio (kg) ryšio grafinė analizė

Neigiamas neženklus ryšys taip pat nustatytas tarp pieno riebalų produkcijos (kg) ir holšteinizacijos

laipsnio. Didėjant karvių holšteinizacijos laipsniui, statsitiškai patikimai mažės pieno riebalų kiekis. Iš

grafiko matome (7 pav.), jog tik esant holšteinizacijos laipsniui mažesniam nei 50 proc. pieno riebalų

kiekis žymiai didesnis.

29 7 pav. Holšteinizacijos laipsnio ir pieno riebalų (kg)ryšio grafinė analizė

Kaip matome iš 8 pav., didėjant holšteinizacijos laipsniui, mažės pieno baltymų produkcija. Tarp jų buvo nustatytas neigiamas neženklus ryšys, bet koreliacija statistiškai nepatikima.

8 pav. Holšteinizacijos laipsnio ir pieno baltymų (kg) ryšio grafinė analizė

30 9 pav. Holšteinizacijos laipsnio ir pieno riebumo (proc.) ryšio grafinė analizė

Didėjant holšteinizacijos laipsniui, pieno riebumas (proc.) mažėja (9 pav.). Nustatytas

neženklus neigiamas tiesinis ryšys tarp šių požymių buvo statistiškai patikimas.

31 10 pav. Holšteinizacijos laipsnio ir pieno baltymingumo (proc.) ryšio grafinė analizė

Didėjant holšteinizacijos laipsniui, pieno baltymingumas (proc.) irgi didėja. Iš grafiko matome (10 pav.), esant holšteinizacijos laipsniui bandoje apie 85 proc. , pieno baltymingumas pasiekia beveik 4,5 proc., koreliacija statistiškai nepatikima.

Veislės įtaka tirtų požymių fenotipiniam kintamumui buvo įvertinta dispersinės analizės

metodu.

3.5 Rezultatų apibendrinimas

Mano darbo tikslas ir uždaviniai yra įvertinti holšteinų veislės įtaką karvių pieno sudėčiai ir kokybei pagal karvių pieno baltymingumą, riebumą ir somatines ląsteles.

Buvo atliekami šie tyrimai :

 karvių produktyvumo, pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičiaus piene tyrimas;

 vidutinio karvių holšteinizacijos laipsnio tyrimas;

 holšteinizacijos laipsnio įtaka karvių produktyvumui, pieno sudėčiai ir somatinių ląstelių skaičiui tyrimas;

 holšteinizacijos laipsnio koreliacija su karvių produktyvumu, pieno sudėtimi ir kokybę pagal somatines ląsteles tyrimas.

Pagal gautus tyrimų rezultatus ir juos apibendrinusi, galiu teigti, jog didėjant holšteinų kraujo daliai, mažėja juodmargių karvių pieno primilžis, nes nustatytas neigiamas ryšys tarp šių rodiklių ir koreliacija buvo statistiškai patikima (p=0,036).

Pieno riebumas, didėjant holšteinų veislės genų kiekiui taip pat mažės, nes tiesinis ryšys tarp jų nustatytas neigiamas (p=0,011).

Pieno baltymingumas, didėjant karvių holšteinizacijos laipsniui, turi tendenciją didėti, tačiau šis neženklus tiesinis ryšys buvo statistiškai nepatikimas.

Pieno kokybė, pagal somatines ląsteles, prastėja, nes nustatytas ryšys buvo teigiamas koreliacijos koeficientas su karvių hošteinizacijos laipsniu.

Kitų autorių duomenimis pastebėta pieno riebumo ir baltymingumo mažėjimo tendencija, o pieno riebalų ir baltymų gaunama daugiau negu iš grynaveislių. (Pauliukas 1989).

Taip pat literatūroje rašoma, jog galvijai, turintys didesnę holšteino veislės kraujo dalį yra pieningesni, iš jų gaunama kur kas daugiau pieno riebalų ir baltymų. (Pauliukas, Masiulienė 2001).

K. Pauliukas (1997), tirdamas holšteinų veislės kraujo dalies ir šėrimo įtaką Lietuvos juodmargių karvių pieno produktyvumui, teigiama, kad gauti duomenys rodė, jog holšteinų veisle gerinti Lietuvos juodmarges karves yra efektinga tik tuomet, kai jos yra gerai šeriamos (gauna ne mažiau kaip po 5500 pašarinių vienetų). Jo gauti rezultatai rodo, jog taip šeriamų karvių pieningumas padidėjo 16,3 – 18,7 proc., bet pieno baltymingumas sumažėjo.

Veislės įtaka tirtų požymių fenotipiniam kintamumui buvo įvertinta dispersinės analizės metodu.

Visiems tirtiems požymiams holšteinizacijos laipsnio įtaka buvo statistiškai reikšminga

(p<0,05). Holšteinų veislės genų kiekis tirtoje karvių bandoje didžiausios įtakos turėjo karvių

pieno riebumui (18,64 proc) ir baltymingumui (11,11 proc.).

33

todėl aktualu tiriamojoje bandoje sudarant porų parinkimo planus atsižvelgti į poruojamų

gyvulių holšteinizacijos laipsnį.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

1. Įvertinus ūkio karvių bandos trijų kartų protėvių kilmės duomenis buvo nustatyta, kad vidutinis karvių holšteinizacijos laipsnis bandoje per visas laktacijas buvo 84,993±0,584 proc.

2. Visiems tirtiems požymiams holšteinizacijos laipsnio įtaka buvo statistiškai reikšminga (p<0,05). Holšteinų veislės genų kiekis tirtoje karvių bandoje didžiausios įtakos turėjo karvių pieno riebumui (18,64 proc.) ir baltymingumui (11,11 proc.).

3. Didėjant holšteinų kraujo daliai, mažėja juodmargių karvių pieno primilžis, nes nustatytas neigiamas ryšys tarp šių rodiklių ir koreliacija buvo statistiškai patikima (p=0,036).

4. Karvių pieno riebumas, didėjant holšteinų veislės genų kiekiui taip pat mažės, nes tiesinis ryšys tarp jų nustatytas neigiamas (p=0,011).

5. Pieno baltymingumas, didėjant karvių holšteinizacijos laipsniui, turi tendenciją didėti, tačiau šis neženklus tiesinis ryšys buvo statistiškai nepatikimas.

6. Pieno kokybė, pagal somatines ląsteles, prastėja, nes nustatytas ryšys su karvių hošteinizacijos laipsniu buvo teigiamas.

7. Aktualu sudarant porų parinkimo planus atsižvelgti į poruojamų gyvulių

holšteinizacijos laipsnį.

NAUDOTŲ LEIDINIŲ SĄRAŠAS

1. Apyskaita 75 Kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2011–2012 metų (2011 10 01–2012 09 30) Parengė Valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.Vilnius

2. Dunklee J.S., Freeman A.E., Kelely D.H. Comparision of Holsteins selected for Hight and Average Milk Production. Dairy Science. Vol. 77. No. 7. 1994. P. 1890 – 1896.

3. Gaidžiūnienė N.V., Žiogas V. Lietuvos juodmargių galvijų selekcijos programa. 2012

4. Jukna Č., Andrus K., Alksninis A. Pieninė galvijininkystë JAV. Kaunas. 1994. P. 199-201, 232.

5. Jukna Č. Galvijininkystė. Vilnius. 1998. P.341

6. Jukna Č., Pauliukas K. Use of german Black-and-White Cattle of different genotipe in Lithuania.

International scientific conference material (The eu practice implementation of balanced breeding on improvement of Lithuanian black-and-white cattle), 25-26 November 2004, Kaunas, P. 16–17.

7. Juozaitienė V, Japertienė R. Karvių melžimo savybių, pieno kiekio, sudėties ir kokybės tarpusavio ryšių fenotipinis vertinimas. Veterinarija ir zootechnika. 2005. P. 45 – 49.

8. Juozaitienė V., Kučinskienė J., Juozaitis A., Malevičiūtė J. Lietuvoje veisiamų juodmargių galvijų veislių įtakos somatinių ląstelių kiekiui piene įvertinimas. Lietuvos veterinarijos akademija. Veterinarija ir zootechnika. T. 28. 2004. P. 50

8. Kuosa J. Lietuvos juodmargiai galvijai.Vilnius.1980. P. 27−35.

9. Kuosa J., JuozaitienėV., Paleckaitis M. Holšteinų ir britanijos frizų bulių panaudojimas LJ gerinti.

// Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 1997. T. 4 (26). P. 94.

10. Lietuvoje veisiamų gyvūnų veislės. LVA Gyvulininkystės institutas. Baisogala. 2007. P. 19 -20.

11. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija // Lietuvoje veisiamųjuodmargių galvijų genealogija Vilnius. 1998. P 3-4.

12. Liutkevičius A., Lazdauskienė J. Viskas apie pieną ir iš pieno. Kaunas. 2005. P. 6–16 13. Lohuis M. Do More frequent Evaluations benefit Breeders? Holstein Journal. September,

1997. P. 1 – 2.

14. Minkevičius V., Pikelis V. Somatiniųląsteliųskaičius piene ir jo kokybė. Mano ūkis.2000. N. 3.

P.54,

15. Paleckaitis M., MasiulienėA. Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos genealoginės struktūros dinamika

16. Pauliukas K. Holšteinizuotų LJ galvijų pirmos, antros ir trečios kartos mišrūnų pagrindinių

produktyvumo rodiklių paveldimumas ir korialiacija. // LVA mokslo darbai. 1989.P .19.

36 17. Pauliukas K. Holšteinų veislės kraujo dalies ir šėrimo įtaka Lietuvos juodmargių produktyvumui.

Veterinarija ir zootechnika. T. 3 (25). 1997. P. 117 – 123.

18. Pauliukas K., Urbonavičius A. Rinktinių juodmargių karvių, turinčių nevienodą holšteino galvijų kraujo dalį, pieno produkcija. Veterinarija ir zootechnika. T. 5 (27). 1998. P. 113 –118.

19. Pauliukas K., Urbonavičius A. Rinktinių juodmargių karviųturinčių nevienodą Holšteinų galvijų kraujo dalį, pieno produkcija. //Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 1998. T.5(27). P.113.

20. Pešek M., Špička J., Samková E. Comparison of fattyacid composition in milk fat of Czech Pied cattle and Holstein cattle.Czech J. Anim. Sci. V. 50. 2005. P. 122–128.

21. PetraškienėR., MiceikienėI. Holšteino veislės genų buliaus genotipe įtaka dukterų reprodukcinėms

savybėms // Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2006 T. 33 (55). P. 59.

37

Interneto šaltiniai:

1.i http://www.holsteinusa.com [žiūrėta 2013-02-20]

2.i http://www.lgi.lt/gencentras/gyv_rusys/gyv_rusys.htm [žiūrėta 2013-03-02]

3.i http://www.pieno-tyrimai.lt/index.php?gr=3&id=34 [žiūrėta 2013-04-12]

4.i http://www.vic.lt/uploads/file/16_holsteinai.pdf [žiūrėta 2013-04-11

5.i http://www.zum.lt/index.php?1444430507 [žiūrėta 2013-01-21

6.i http://lt.wikipedia.org/wiki/Hol%C5%A1teinai [žiūrėta 2013-04-01

7.i http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_juodmargiai [žiūrėta 2013-01-22

8. i http://r_project.org [žiūrėta 2013-01-13]