VAIKŲ VIRŠUTINĖS VIRŠKINAMOJO TRAKTO DALIES ENDOSKOPINIO TYRIMO ANALIZĖ

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS VAIKŲ LIGŲ KLINIKA

Rūta Bilinevičiūtė VI kursas, 5 grupė

VAIKŲ VIRŠUTINĖS VIRŠKINAMOJO TRAKTO DALIES ENDOSKOPINIO

TYRIMO ANALIZĖ

Medicinos studijų programos magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: prof. Liutauras Labanauskas

2

TURINYS

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS... 5

6. SANTRUMPOS ... 6

7. SĄVOKOS ... 7

8. ĮVADAS ... 8

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9

10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

10.1 Vaikų virškinamojo trakto funkcijos sutrikimo simptomai ... 10

10.2 Funkcinės kilmės vaikų virškinamojo trakto sutrikimai ... 10

10.3 Organinės kilmės vaikų virškinamojo trakto sutrikimai ... 11

10.4 Ezofagogastroduodenoskopijos reikšmė virškinamojo trakto sutrikimų diagnostikoje ... 12

11. TYRIMO METODIKA ... 15

11.1 Tyrimo planavimas ... 14

11.2 Tyrimo objektas ... 14

11.3 Tiriamųjų atranka ... 14

11.4 Tyrimo metodai ... 16

11.5 Duomenų analizės metodai ... 16

12. REZULTATAI ... 17

13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 25

14. IŠVADOS ... 26

3

1. SANTRAUKA

Autorius: Rūta Bilinevičiūtė

Darbo pavadinimas: Vaikų viršutinio virškinamojo trakto dalies endoskopinio tyrimo analizė.

Tyrimo tikslas: Nustatyti, kokie dažniausi pakitimai buvo rasti vaikams diagnostinės ezofagogastroduodenoskopijos tyrimo metu ir koks jų ryšys su preliminaria bei klinikine diagnoze.

Tyrimo uždaviniai: 1. Įvardyti dažniausius simptomus, dėl kurių vaikams atliekama EFGDS. 2. Nustatyti, kiek iš visų vaikams atliktų EFGDS buvo rasta pakitimų. 3. Nustatyti rastų pakitimų pasiskirstymą pagal lytį. 4. Nustatyti, kokie pakitimai rasti EFGDS metu. 5. Nustatyti rastų pakitimų ryšį su preliminaria diagnoze.

Metodika: tyrimo metu buvo retrospektyviai analizuojami duomenys iš LSMUL Kauno klinikų Vaikų konsultacinės poliklinikos ambulatorinių kortelių - pacientų lytis, amžius, skundai, endoskopiniai pakitimai preliminari ir klinikinė diagnozė. Duomenys buvo renkami nuo 2018-12-01 iki 2019-04-04. Duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS 20.0 programiniu paketu. Rezultatai laikyti statistiškai patikimais, kai p < 0,05.

4

2. SUMMARY

Author: Rūta Bilinevičiūtė

Title: Analysis of endoscopic examination of upper gastrointestinal tract in children.

Objective: Determine the most common lesions found in the diagnostic esophagogastroduodenoscopy in children and their relation with the preliminary and clinical diagnosis.

Tasks: 1. Identify the most common upper gastrintestinal symptoms in children. 2. Determine the number of lesions found in all EGD‘s in children. 3. Determine the gender distribution of the lesions found. 4. Identify the changes found during EGD. 5. Determine the relation between the lesions found and the preliminary diagnosis.

Methodology: The study was conducted in the LUHS Kaunas Clinics Department of Pediatrics. Data was collected from 01.12.2018 to 04.04.2019. Data analysis was performed with IBM SPSS 20.0 software package. The results were considered statistically reliable when p <0.05.

Results: 68 children from 12 to 17 years of age participated in the study, of which girls accounted for 73.5% (n = 50), boys 26.5% (n = 18). The mean age of the subjects was 15.65 (s = 1.336). The most common symptoms reported were abdominal pain, nausea and heartburn, and the most common localization of abdominal pain was epigastric (p <0.05). The EGD was diagnstic in 51.5% of subjects. The most common changes in EGD identified were peptic esophagitis (54.3%), hiatal hernia (42.9%) and erosive gastropathy (31.4%). There was no statistically significant relation between the preliminary diagnosis and the lesions (p = 0.888). An analysis of the distribution of clinical diagnoses among the sexes showed that organic disease was diagnosed in boys more frequently (p = 0.049).

5

3. PADĖKA

Dėkoju savo mokslinio darbo vadovui prof. Liutaurui Labanauskui už visapusišką pagalbą viso mokslinio darbo rengimo metu.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Atliekant tyrimą autorei interesų konflikto nebuvo.

5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Leidimą tyrimui išdavė: LSMU Bioetikos Centras (Kodas 302536989, Tilžės g. 18, LT- 47181, Kaunas, tel.: (8 37) 32733, www.lsmuni.lt, el.p.: bioetika@lsmuni.lt

6

6. SANTRUMPOS

EFGDS – ezofagogastroduodenoskopija VT – virškinamasis traktas

EE – eozinofilinis ezofagitas

DSAI – diafragminė stemplinės angos išvarža

EVGHMD - Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija EGED - Europos gastrointestinalinės endoskopijos draugija

7

7. SĄVOKOS

Disfagija – rijimo sutrikimas Odinofagija – skausmingas rijimas

8

8. ĮVADAS

Dažniausi vaikų virškinamojo trakto (VT) sutrikimai, dėl kurių atliekama diagnostinė ezofagogastroduodenoskopija (EFGDS) yra pasikartojantis pilvo skausmas, pykinimas ir vėmimas [1, 2, 3]. Tačiau šie simptomai būdingi tiek organinei, tiek funkcinei virškinamojo trakto patologijai. EFGDS yra vienas patikimiausių būdų viršutinio virškinamojo trakto sutrikimų etiologijai nustatyti. Šio tyrimo metu vizualizuojamas viršutinis virškinamasis traktas ir, esant indikacijoms, paimama biopsija ištyrimui iš stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės.

Tačiau įvairios literatūros duomenimis atlikus EFGDS nuo 16% iki 66% atvejų jokios patologijos nerandama [4]. Kadangi tyrimas reikalauja atitinkamos tiriančiojo kvalifikacijos, pacientui dažnai yra fiziškai ir psichologiškai nemalonus, sprendimas atlikti EFGDS turėtų būti priimtas tik įvertinus, ar nuo tyrimo atsakymo keisis paciento gydymo taktika [5]. Todėl svarstant šio tyrimo būtinybę bandoma nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima įtarti organines virškinamojo trakto sutrikimų priežastis ir EFGDS tyrimą atlikti tikslingai.

9

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas:

Nustatyti, kokie dažniausi pakitimai buvo rasti vaikams diagnostinės ezofagogastroduodenoskopijos tyrimo metu ir koks jų ryšys su preliminaria bei klinikine diagnoze.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvardyti dažniausius simptomus, dėl kurių vaikams atliekama EFGDS. 2. Nustatyti, kiek iš visų vaikams atliktų EFGDS buvo rasta pakitimų. 3. Nustatyti rastų pakitimų pasiskirstymą pagal lytį.

4. Nustatyti, kokie pakitimai rasti EFGDS metu.

10

10. LITERATŪROS APŽVALGA

10.1 Vaikų virškinamojo trakto funkcijos sutrikimo simptomai

Dažniausi virškinamojo trakto sutrikimai, dėl kurių vaikai yra tiriami gastroenterologo, yra pasikartojantis pilvo skausmas, dispepsija, pykinimas, vėmimas, hematemezė [6]. Iš jų pasikartojantis arba lėtinis pilvo skausmas yra vienas dažniausiai išsakomų visose vaikų amžiaus grupėse [7] ir pasireiškia 10-12% mokyklinio amžiaus vaikų [8]. Nors lėtinis pilvo skausmas gali pasireikšti izoliuotai, jį dažnai lydi kiti minėti virškinamojo trakto sutrikimai. Lėtiniam vaikų pilvo skausmui apibrėžti Šiaurės Amerikos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir dietologijos draugija siūlo tokius kriterijus:

1) ≥ 3 pilvo skausmo epizodų; 2) trunka ≥ 3 mėnesius;

3) sutrikdo kasdienę veiklą [9].

Tačiau klinikinėje praktikoje nėra laikomasi griežtų pilvo skausmo diagnostikos kriterijų ir lėtiniu pilvo skausmu gali būti įvardijamas ir skausmas, trunkantis 1 ar 2 mėnesius. Lėtiniai vaikų pilvo skausmai pagal etiologiją skirstomi į dvi dideles grupes – funkcinius ir organinius pilvo skausmus. Funkciniai pilvo skausmai gali pasireikšti ir kartu su organine virškinamojo trakto patologija, todėl ne visada yra paprasta diferencijuoti jų priežastis.

10.2 Funkcinės kilmės vaikų virškinamojo trakto sutrikimai

11 vaikai nuo 8 iki 18 metų (amžiaus vidurkis 13.7 ± 2.4 m.) nustatyta, kad 8,2% visų vaikų pasireiškia funkcinis pilvo skausmas, iš kurių dažniausiai funkcinė dispepsija (3%), nespecifinis pilvo skausmas (2,4%) ir dirglios žarnos sindromas (2,3%) [4].

10.3 Organinės kilmės vaikų virškinamojo trakto sutrikimai

Organinė VT patologija gali būti sąlygota fiziologinių, struktūrinių ar biocheminių sutrikimų. Organinės kilmės pilvo skausmas vaikų amžiuje sudaro nuo 10 iki 50 % lėtinio pilvo skausmo priežasčių [17]. Diferencijuojant lėtinio pilvo skausmo priežastis klinikinėje praktikoje rekomenduojama atsižvelgti į „aliarmo“ kriterijus, kurie nustatomi remiantis anamnezės duomenimis ir objektyviu ištyrimu (1 lentelė) [18]. Sisteminė apžvalga, kurioje buvo įtrauktas 1331 vaikas patvirtino, kad nesant „aliarmo“ kriterijų, tolimesni laboratoriniai, radiologiniai ir endoskopiniai tyrimai diagnostinės vertės neturi [17, 19].

1 lentelė. Anamnezės ir objektyvaus ištyrimo metu nustatyti „aliarmo“ kriterijai [20]

Anamnezės duomenys Objektyvūs duomenys

Svorio kritimas Sulėtėjęs augimas ir/ar lytinės brandos sulėtėjimas Disfagija/odinofagija Burnos aftinės opos

Vėmimas Padidėjęs jautrumas epigatriume palpuojant

Neaiškios kilmės karščiavimas Perianalinės odos pakitimai

Šeiminė celiakijos, opaligės anamnezė Teigiamas slapto kraujo išmatose testas (iFOBT) Bėrimai

12 vidurkis 16 metų; SD+/-1.4293). Pagrindinės indikacijos buvo epigastriumo skausmas (67.4%), dispepsija (11.9), hematemezė (8.9%), pasikartojantis pilvo skausmas (3%) ir pasikartojantis vėmimas (3%). Dažniausios po endoskopijos nustatytos patologijos buvo dvylikapirštės žarnos opaligė (14.8%) ir gastritas (12,6%), taip pat dvylikapirštės žarnos erozijos (5,2%) ir tulžies refliuksas (5,2%) [6].

10.4 Ezofagogastroduodenoskopijos reikšmė virškinamojo trakto sutrikimų diagnostikoje

Ezofagogastroduodenoskopija (EFGDS) pediatrijoje yra naudinga diagnostinė ir terapinė procedūra, kurios metu vizualizuojamas viršutinis virškinamasis traktas ir, esant indikacijoms, paimama biopsija ištyrimui iš stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės [21]. Tyrimai rodo, kad atliekant EFGDS endoskopinių pokyčių VT gleivinėje randama iki 50% tiriamų vaikų [3, 22-25].

Patyrusių endoskopuotojų atliekama EFGDS pediatrijoje laikoma saugia, mažai komplikacijų turinčia procedūra [21]. Galimos poendoskopinės komplikacijos yra pilvo skausmas, kraujavimas, infekcija, perforacija, tačiau atliekant diagnostinę EFGDS jos pasireiškia mažiau nei 1% pacientų [26]. Vis dėl to rutiniškas EFGDS taikymas nėra rekomenduojamas dėl išliekančios tam tikros komplikacijų rizikos, invazyvumo, jei prireikia taikyti bendrinę anesteziją bei dėl psichologinio ir fizinio diskomforto pacientui [27, 28].

Siekiant kuo labiau sumažinti galimų komplikacijų riziką ir nemalonią patirtį pacientui, diagnostinė EFGDS turėtų būti atliekama tik atsižvelgiant į konkrečias indikacijas, patvirtintas Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos (EVGHMD) ir Europos gastrointestinalinės endoskopijos draugijos (EGED) [17]. Indikacijos apima jau minėtus „aliarmo“ kriterijus, leidžiančius įtarti organinę patologiją, taip pat įtariant gastrointestinalinę alergiją ir lėtinę gastroezofaginio refliukso ligą (GERL) siekiant paneigti kitas ligas. Nekomplikuota GERL ir funkciniai virškinamojo trakto sutrikimai nėra indikacijos atlikti EFGDS [17].

13 gleivinėje. Pagal EVGHMD ir EGED rekomendacijas, biopsijų skaičius ir vieta turi priklausyti nuo įtariamos patologijos (2 lentelė).

2 lentelė. Indikacijos biopsijai ir biopsijų sritys EFGDS tyrimo metu [17]

Indikacija Biopsijos sritis

Eozinofilinis ezofagitas

1 – 2 biopsijos iš proksimalinio, vidurinio ir distalinio stemplės trečdalio neatsižvelgiant į makroskopinį stemplės vaizdą

Helicobacter pylori infekcija

6 biopsijos: 2 iš prievarčio, 2 iš skrandžio dugno ir 2 ureazės testui

10.4 Dažniausi EFGDS metu randami pakitimai

Vaikų viršutinio virškinamojo trakto endoskopinių pakitimų pasiskirstymas įvairiose šalyse šiek tiek skiriasi, tačiau išsivysčiusiose šalyse dažniausiai nustatomas peptinis (refliuksinis) ezofagitas, erozinė gastropatija bei diafragminė stemplinės angos išvarža (toliau – diafragminė išvarža) [8].

Peptinis (refliuksinis) ezofagitas

Įvairaus laipsnio ir formų ezofagitas EFGDS tyrimo metu nustatomas 31-82% procentų tiriamų pacientų [4]. Pagrindinė peptinio ezofagito priežastis - gastroezofaginis refliuksas (GER), dažnai pasireiškiantis mažiems vaikams ir praeinantis savaime vaikui pradėjus vaikščioti ir valgyti kietą maistą. Vyresniems vaikams GER, sukeliantis refliuksinį ezofagitą siejamas su persivalgymu, nutukimu ir mažu fiziniu aktyvumu. Pagrindiniai GER sukelto ezofagito simptomai – rėmens graužimas, pykinimas, vėmimas, skausmas už krūtinkaulio. Peptinio ezofagito gydymui vaikams dažniausiai skiriami protonų pompos inhibitoriai mažiausia terapine doze [29].

Erozinė gastropatija

14 gleivinės uždegimą sukelia virusai (cytomegalovirus, Epstein-Barr), grybeliai (Candida albicans, histoplasmosis, and Cryptosporidium) ir parazitai (Giardia lamblia). Dažniausia medikamentinė erozinės gastropatijos priežastis – didelių kortikosteroidų ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) dozių vartojimas. Minėti medikamentai sutrikdo prostaglandinų gamybą, dėl to sumažėja bikarbonatų ir mucino produkcija bei sutrikdoma gleivinės apsauginė funkcija. Streso sąlygotas gleivinės pažeidimas siejamas su didelės traumos, nudegimų, didelės operacijos metu vykstančia vietine vidaus organų išemija ir sistemine hipotenzija. Lokali išemija sutrikdo protonų persitvarkymą, o tai lemia padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą ir erozijų bei opų formavimąsi [31].

Diafragminė stemplinės angos išvarža

15

11. TYRIMO METODIKA

11.1 Tyrimo planavimas

Išsikėlus temos tikslą bei uždavinius, pradėta užsienio literatūros šaltinių apžvalga, vykdyta viso tyrimo metu. Mokslinės literatūros paieška buvo vykdoma LSMU bibliotekos informacijos ištekliuose, Lietuvos bibliotekų kataloguose, duomenų bazėse – Medline (PubMed), AccessMedicine, UptoDate, ScienceDirect, užsienio medicinos žurnaluose (Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition, Gastrointestinal Endoscopy, Alimentary Pharmacology & Therapeutics, Pediatrics in Review, Pediatrics Annals ir kituose). Paieška vykdyta naudojant raktinius žodžius: vaikų ezofagogastroduodenoskopija (children esophagogastrodeudonoscopy), vaikų viršutinės endoskopijos radiniai (children upper endoscopy findings), pasikartojantis pilvo skausmas pediatrijoje (recurrent abdominal pain in pediatrics), dispepsija (dyspepsia).

Analizuojant literatūros šaltinius buvo parengti dokumentai LSMU Bioetikos komiteto leidimui gauti. Leidimas tyrimui gautas 2018-11-15, leidimo numeris BEC-MF-74. Gavus Bioetikos komiteto leidimą ir tėvų/globėjų sutikimus buvo pradėti rinkti duomenys iš LSMUL Kauno klinikų Vaikų konsultacinės poliklinikos ambulatorinių kortelių. Duomenys buvo renkami nuo 2018-12-01 iki 2019-04-04.

11.2 Tyrimo objektas

Vaikai nuo 12 iki 17 metų amžiaus, kuriems nuo 2018-12-01 iki 2019-04-04 buvo atlikta diagnostinė ezofagogastroduodenoskopija.

11.3 Tiriamųjų atranka

16 11.4 Tyrimo metodai

Atliekant tyrimą iš asmens sveikatos priežiūros ambulatorinių kortelių buvo renkami duomenys apie pacientų lytį, amžių, ligos anamnezę (skundų ir simptomų pobūdį, trukmę), paciento objektyvaus ištyrimo rezultatus, gretutines ligas, reikšmingas gastroenterologinei ligai ar paciento simptomams, atliktos ezofagogastroduodenoskopijos radinius ir išvadas, preliminarią ir klinikinę diagnozę.

11.5 Duomenų analizės metodai

17

12. REZULTATAI

12.1 Tiriamųjų charakteristika

Tyrime dalyvavo 68 vaikai nuo 12 iki 17 metų, iš jų mergaitės sudarė 73,5% (n=50), berniukai 26,5% (n=18) (1 pav.). Nustatytas tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 15,65 (s=1,336). Mergaičių amžiaus vidurkis buvo 15,78 (s=1,183), berniukų 15,28 (s=1,674) (2 pav.).

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį

18 12.2 Indikacijų EFGDS analizė

Tyrime buvo analizuojamos priežastys, dėl kurių vaikams buvo indikuotina EFGDS. Nustatytos dažniausios indikacijos buvo pilvo skausmas (86,8%; n=59), pykinimas (30,9%; n=21) ir rėmens

graužimas (30,9%; n=21). Rečiausiai vaikai skundėsi vėmimu, jis sudarė 8,8% (n=6) atvejų. 35 vaikai (51,4%) skundėsi daugiau nei vienu simptomu (3 pav.).

3 pav. Indikacijos EFGDS (%)

Tyrime buvo nagrinėtas dažniausios EFGDS indikacijos – pilvo skausmo – lokalizacijos dažnis ir nustatyta, kad dažniausiai vaikai skundėsi epigastriumo skausmu – 78,0% (n=46) atvejų. Skausmas už krūtinkaulio pasireiškė 5,1% (n=3) vaikų, kitų lokalizacijų (pilvo apačioje, po dešiniuoju šonkaulių lanku, visame plote) skausmas sudarė 16,9% (n=10) (4 pav.). Ryšio tarp tiriamųjų lyties ir skausmo lokalizacijos nustatyta nebuvo (p=0,836). 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Pilvo skausmas Pykinimas Vėmimas Rėmens graužimas

P

roc

19 4 pav. Pilvo skausmo lokalizacija (%)

Išanalizavus viršutinio virškinamojo trakto simptomų trukmę nustatyta, kad vidutiniškai

simptomai tęsėsi 8,7 mėn. (s=11,809). Minimali nustatyta simptomų trukmė buvo 1 savaitė, maksimali 5 metai. Dažniausiai nustatyta trukmė buvo 1 mėnuo.

12.3 Indikacijų EFGDS pasiskirstymas pagal lytį

Pilvo skausmas vargino 66,7% (n=12) berniukų ir 94,0% (n=47) mergaičių. Mergaičių tarpe jis pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau nei berniukų (p = 0,008; r=0,356). Vėmimas mergaičių grupėje sudarė 4% (n=2), berniukų grupėje 22,2% (n=4) ir buvo statistiškai reikšmingai dažnesnis simptomas berniukams (p = 0.038, r=0,283). Pykinimu skundėsi 6 berniukai (33,3%) ir 15 mergaičių (30,0%). Rėmens graužimą nurodė 7 berniukai (38,9%) ir 14 mergaičių (28,0%) (5 pav.). Pykinimo ir rėmens graužimo simptomų dažnis tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė (ppykinimo = 0.775, prėmens graužimo = 0.392).

78 5.1

16.9

20 5 pav. Indikacijų EFGDS pasiskirstymas pagal lytį

12.4 EFGDS metu rasti pakitimai

Pakitimų viršutinio virškinamojo trakto dalyje rasta 22 mergaitėms (44%) ir 13 berniukų (72,2%). Statistiškai reikšmingo ryšio tarp lyties ir rastų pakitimų EFGDS metu nustatyta nebuvo (p=0,055) (3 lentelė).

3 lentelė. Pakitimų dažnio pasiskirstymas pagal lytį

Mergaitės Berniukai P - reikšmė

21 Iš viso diagnostinės EFGDS metu pakitimų rasta 35 (51,5%) tiriamiesiems. Dažniausiai rasti pakitimai buvo peptinis ezofagitas (54,3%, n=19), diafragmos išvarža (42,9%, n=15) ir erozinė gastropatija (31,4%, n=11). Kiti nustatyti pakitimai buvo tulžies refliuksas (17,1%, n=6), erozinė duodenopatija (8,6% n=3) ir dvylikapirštės žarnos opa (2,9%, n=1) (6 pav.).

6 pav. EFGDS metu nustatyti pakitimai (%)

12.5 Preliminarios ir klinikinės diagnozės

Prieš atliekant EFGDS dažniausiai nustatyta preliminari diagnozė buvo gastroezofaginio refliukso liga (60,3%, n=41). 18 vaikų (26,5%) buvo įtarta funkcinė dispepsija, 7 vaikams (10,3%) gastritas, 2 vaikams (2,9%) gastroduodenitas (7 pav.).

54.3 42.9 31.4 17.1 8.6 2.9 0 10 20 30 40 50 60 Peptinis ezofagitas Diafragmos

išvarža gastropatijaErozinė

22 Po EFGDS nustatytų diagnozių pasiskirstymas išliko panašus, kaip ir preliminarių. Dažniausios buvo gastroezofaginio refliukso liga (45,6%, n=31), funkcinė dispepsija (36,8%, n=25) ir gastritas (14,7%, n=10). 1 (1,5%) tiriamajam nustatytas gastroduodenitas ir 1 (1,5%) tiriamajam dvylikapirštės žarnos opa (7 pav.).

7 pav. Prieš ir po EFGDS nustatytos diagnozės (%)

12.6 Preliminarios ir klinikinės diagnozės bei rastų pakitimų ryšys

Iš 41 tiriamojo, kuriems buvo įtarta gastroezofaginio refliukso liga, pakitimų viršutiniame viršinamajame trakte nustatyta 23 (56,1%) tiriamiesiems. Jiems atlikus diagnostinę EFGDS dažniausiai rasti pakitimai buvo peptinis ezofagitas (60,9%; n=14) ir diafragmos išvarža (30,4%; n=7). Gastritas buvo įtartas 7 tiriamiesiems, 3 iš jų buvo rasta pakitimų – peptinis ezofagitas (66,7%; n=2), tulžies refliuksas (66,7%; n=2) ir diafragmos išvarža (66,7%; n=2). Funkcinė dispepsija buvo įtarta 18 tiriamųjų, pakitimų rasta pusei iš jų (50%; n=9). Dažniausi pakitimai buvo erozinė gastropatija (77,8%, n=7) ir diafragmos išvarža (66,7%; n=6). 2 tiriamiesiems, kurių preliminari diagnozė buvo gastroduodenitas, pakitimų viršutinėje virškinamojo trakto dalyje rasta nebuvo (8 pav.).

0 10 20 30 40 50 60 70

GERL Funkcinė dispepsija Gastritas Gastroduodenitas Dvylikapirštės žarnos opa

Procentai

23 8 pav. Rastų pakitimų pasiskirstymas pagal preliminarias diagnozes

Preliminarios diagnozės buvo sugrupuotos į organines ir funkcines ligas. Organinių patologijų grupę sudarė 50 (%) tiriamųjų, funkcinių – 18 (%). Atlikus diagnostinę EFGDS pakitimų organinės ligos grupėje nustatyta 26 (52%) tiriamiesiems, funkcinės ligos grupėje 9 (50%) tiriamiesiems. Nenustatyta statistiškai patikimo ryšio tarp preliminarios diagnozės ir endoskopiškai rastų pakitimų (p=0,888) (4 lentelė).

4 lentelė. Preliminarios diagnozės ir endoskopiškai rasti pakitimai

Pakitimų rasta Pakitimų nerasta P – reikšmė

Organinė patologija 26 (52,0%) 24 (48,0%) P = 0,888 Funkcinė patologija 9 (50%) 9 (50%) 0 2 4 6 8 10 12 14 16

GERL Gastritas Gastroduodenitas Funkcinė

24 Suskirsčius klinikines diagnozes į organines (gastroezofaginio refliukso liga, gastritas,

gastroduodenitas, dvylikapirštės žarnos opa) ir neorganines ligas (funkcinė dispepsija) bei palyginus jas tarp lyčių nustatyta, kad organinė liga diagnozuota 28 (56%) mergaitėms ir 15 (83,3%) berniukų. Neorganinė liga nustatyta 22 (44%) mergaitėms ir 3 (16,7%) berniukams. Berniukams statistiškai reikšmingai dažniau nei mergaitėms nustatyta organinės ligos diagnozė (p=0,049) (5 lentelė).

5 lentelė. Klinikinių diagnozių pasiskirstymas pagal lytį

Mergaitės Berniukai P – reikšmė

Organinė liga 28 (56%) 15 (83,3%)

P = 0,049

25

13. REZULTATŲ APTARIMAS

Savo darbe tyriau 68 vaikus, kurie skundėsi įvairiais viršutinio virškinamojo trakto simptomais ir kuriems buvo atlikta diagnostinė EFGDS. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 15,65 (s=1,336) metų,

panašus buvo ir kitų autorių atliktuose tyrimuose (2006 m. Okello TR tyrime amžiaus vidurkis buvo 16 (s=1.4293) m.; 2017 m. H. Lyons ir bendraautorių tyrime vidurkis buvo 9.6 (s=5.7) m.). Dažniausi nustatyti simptomai buvo pilvo skausmas, pykinimas ir rėmens graužimas, o dažniausia pilvo skausmo lokalizacija – epigastriumas (p < 0,05). Panašiuose tyrimuose pilvo skausmas taip pat buvo pagrindinė EFGDS indikacija (sudarė nuo 43.1% iki 67.4%) [1, 4, 6, 27]. Pilvo skausmas kaip pagrindinis simptomas dažniau vargino mergaites (p = 0,008), tarp požymių nustatyta vidutinio stiprumo priklausomybė

(r=0,356). Berniukams dažniau pasireiškė vėmimas (p = 0.038), nustatyta silpna požymių priklausomybė (r=0,283).

Atlikus diagnostinę EFGDS pakitimų viršutinėje virškinamojo trakto dalyje rasta kiek daugiau nei pusei tiriamųjų (51,5%). Kitose anksčiau aptartose studijose, atliktose 2009 – 2017 m. nustatytas EFGDS pakitimų dažnis varijavo nuo 19,4% iki 84%. Tyrime nustatyti dažniausi EFGDS metu rasti pakitimai buvo peptinis ezofagitas (54,3%), diafragmos išvarža (42,9%) ir erozinė gastropatija (31,4%). Kitų autorių tyrimuose pakitimų dažnis varijavo, tačiau dažniausiai nustatomas taip pat buvo peptinis ezofagitas.

26

14. IŠVADOS

1. Dažniausi simptomai, dėl kurių vaikams atliekama diagnostinė EFGDS, yra pilvo skausmas (86,8%), pykinimas (30,9%), rėmens graužimas (30%) ir vėmimas (8,8%).

2. Mergaitėms pilvo skausmas pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau nei berniukams (p=0,008), tačiau jiems vėmimas pasireiškė dažniau nei mergaitėms (p=0.038).

3. Iš visų vaikams atliktų EFGDS pakitimų rasta 35 (51,5%) tiriamiesiems.

4. Pakitimų viršutinio virškinamojo trakto dalyje rasta 22 mergaitėms (44%) ir 13 berniukų (72,2%). Statistiškai reikšmingo ryšio tarp lyties ir rastų pakitimų EFGDS metu nustatyta nebuvo.

5. EFGDS metu rasti pakitimai buvo peptinis ezofagitas (54,3%, n=19), diafragmos išvarža (42,9%, n=15), erozinė gastropatija (31,4%, n=11), tulžies refliuksas (17,1%, n=6), erozinė duodenopatija (8,6% n=3) ir dvylikapirštės žarnos opa (2,9%, n=1).

6. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp preliminarios diagnozės ir rastų pakitimų nustatyta nebuvo. 7. Berniukams statistiškai reikšmingai dažniau nei mergaitėms nustatyta organinės ligos diagnozė

27

15. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Seddiqe AR, Mohammad-Hossein T. Diagnostic Endoscopy in Children of Two Months to 15 Years of Age. American Journal of Applied Sciences. 2009 October; 6(10): 1812-1814.

2. Carvalho MA, Machado NC, Ortolan EVP, Rodrigues MAM. Upper Gastrointestinal Histopathological Findings in Children and Adolescents With Nonulcer Dyspepsia With Helicobacter pylori Infection. Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition. 2012 November;55(5):523–529.

3. Thakkar K, Chen L, Tatevian N, Shulman RJ, McDuffie A, Tsou M, Gilger MA, El-Serag HB. Diagnostic yield of oesophagogastroduodenoscopy in children with abdominal pain. Alimentary Pharmacology & Therapeutics. 2009 September;30(6):662-669.

4. Motamed F, Norouzi S, Najafi M, Khodadad A, Farahmand F, Mossahebi S et al. Upper Endoscopic Findings in Children with Recurrent Abdominal Pain: High Prevalence of Hiatus Hernia. Iranian Journal of Pediatrics. 2012;22(3):309-313.

5. Sierra D, Wood M, Kolli S, Felipez LM. Pediatric Gastritis, Gastropathy, and Peptic Ulcer Disease. Pediatrics in Review. 2018 November;39(11): 542-549.

6. Okello TR. Upper gastrointestinal endoscopic findings in adolescents at Lacor Hospital, Uganda. African Health Sciences. 2006 March;6(1):39-42.

7. Dhroove G, Chogle A, Saps M. A million-dollar work-up for abdominal pain: is it worth it? Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition. 2010 November;51(5):579-83.

8. Devanarayana NM, Rajindrajith S, de Silva HJ. Recurrent Abdominal Pain in Children. Indian Pediatrics. 2009 May; 46(5):389-399.

9. American Academy of Pediatrics. North American Society for Pediatric, Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition. Chronic Abdominal Pain In Children: A Technical Report. Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition. 2005 March; 40:249-261.

28 11. Gomez-Suarez R. Difficulties in the Diagnosis and Management of Functional or Recurrent Abdominal Pain in Children. Pediatrics Annals. 2016 November; 45(11):388-393.

12. Jantchou P, Schirrer J, Bocquet A. Appropriateness of upper gastrointestinal endoscopy in children: a retrospective study. Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition. 2007;44(4):440-445.

13. Tan MLN, Srivastava S, Teh M, Quak SH, Aw MM. Eosinophilic oesophagitis in children: an uncommon occurrence in a predominantly Chinese population in Singapore. Singapore Medical Journal. 2017 April; 58(4): 218–222.

14. Furuta GT, Forbes D, Boey C, Dupont C, Putnam P, Roy S et al. Eosinophilic gastrointestinal diseases (EGIDs). Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition. 2008 August; 47(2):234-238. 15. Dellon ES, Gibbs WB, Fritchie KJ, Rubinas TC, Wilson LA, Woosley JT, Shaheen NJ. Clinical, endoscopic, and histologic findings distinguish eosinophilic esophagitis from gastroesophageal reflux disease. Clinical Gastroenterology and Hepatology. 2009 December;7(12):1305-1313.

16. Scarpato E, D’Armiento M, Martinelli M, Mancusi V, Campione S, Alessandrella A et al. Impact of Hiatal Hernia on Pediatric Dyspeptic Symptoms. Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition. 2014 December;599(6):795–798.

17. Thomson M. Paediatric Gastrointestinal Endoscopy: European Society for Paediatric Gastroenterology Hepatology and Nutrition and European Society of Gastrointestinal Endoscopy Guidelines. Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition. 2017 January;64(1):133-153.

18. Størdal K. Recurrent abdominal pain: a five-year follow-up study. Acta Paediatrica. 2005 February;94(2):234-236.

19. Gieteling MJ, Bierma-Zeinstra SM, Passchier J, Berger MY. Prognosis of chronic or recurrent abdominal pain in children. Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition. 2008 September;47(3):316-326.

20. Lightdale JR. ASGE Standards of Practice Committee. Modifications in endoscopic practice for pediatric patients. Gastrointestinal Endoscopy. 2014;79:699–710.

29 22. Sheiko MA, Feinstein JA, Capocelli KE, Kramer RE. Diagnostic yield of EGD in children: a retrospective single-center study of 1000 cases. Gastrointestinal Endoscopy. 2013;78:47–54.

23. Volonaki E, Sebire N, Borrelli O, Lindley KJ, Elawad M, Thapar N, Shah N. Gastrointestinal endoscopy and mucosal biopsy in the first year of life: indications and outcome. Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition. 2012;55:62–65.

24. Dhroove G, Chogle A, Saps M. A million dollar work-up for abdominal pain: is it worth it? Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition. 2010;51:579–583.

25. Thomson M, Sharma S. Diagnostic yield of upper and lower gastrointestinal endoscopies in children in a tertiary centre. Journal of Pediatric Gastroenterology and Nutrition. 2017;64:903–906.

26. Attard TM, Grima AM, Thomson M. Pediatric Endoscopic Procedure Complications. Current Gastroenterology Reports. 2018 September;20(10):48.

27. Hernando L, Zhang Y, Szpunar S, Dharmaraj R. Predictors of positive esophagogastroduodenoscopy outcomes in children and adolescents: a single center experience. BMC Research Notes. 2017;10:356. 28. Noe JD, Li BU. Navigating recurrent abdominal pain through clinical clues, red flags, and initial testing. Pediatric Annals. 2009 May;38(5):259-66.

29. Rybak A, Pesce M, Thapar N, Borrelli O. Gastro-Esophageal Reflux in Children. International Journal of Molecular Sciences. 2017 Aug;18(8):1671.

30. Sierra D, Wood M, Kolli S, Felipez LM. Pediatric Gastritis, Gastropathy and Peptic Ulcer Disease. Pediatrics in Review. 2018;39(11): 542–549.