LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
Visuomenės sveikatos fakultetas Profilaktinės medicinos katedra
Inga Kazakevičienė
GARLIAVOS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRE REGISTRUOTŲ MOKINIŲ BURNOS SVEIKATA IR DANTŲ BŪKLĖS POKYČIAI PER VIENERIUS
METUS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Visuomenės sveikata, Vaikų ir jaunimo sveikata
Studentė Darbo mokslinis vadovas
Inga Kazakevičienė Prof. dr. Aušra Petrauskienė
Parašas Parašas
Data Data
2 SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (vaikų ir jaunimo sveikata)
GARLIAVOS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRE REGISTRUOTŲ MOKINIŲ BURNOS SVEIKATA IR DANTŲ BŪKLĖS POKYČIAI PER VIENERIUS METUS
Inga Kazakevičienė
Mokslinė vadovė prof. dr. Aušra Petrauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2016, 70 p.
Darbo tikslas: ištirti Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre registruotų mokinių burnos
sveikatą ir įvertinti dantų būklės pokyčius per vienerius metus.
Uždaviniai: išanalizuoti moksleivių lankymosi pas odontologą ypatumus; įvertinti vaikų burnos
higienos ir mitybos įpročius; ištirti moksleivių dantų būklę ir jos pokyčius per metus; įvertinti moksleivių burnos higienos būklę ir jos ryšį su burnos higiena ir mitybos įpročiais.
Metodika: 2016 m. gegužės – spalio mėn. Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre ištirti 204
berniukai ir 176 mergaitės, 1 – 12 klasių mokiniai, atvykę profilaktiniam dantų patikrinimui. Įvertinti moksleivių lankymosi pas odontologą ypatumai ir vaikų asmeninės burnos higienos įpročiai. Klinikinio burnos ertmės tyrimo metu ištirta moksleivių dantų būklė ir burnos ertmės higiena. Dantų būklės pokyčiams įvertinti buvo naudojami 2015 metų profilaktinio dantų patikrinimo duomenys iš tiriamųjų asmens sveikatos kortelių. Dantų ėduonies intensyvumui nustatyti naudotas KPI indeksas (karioziniai, plombuoti, išrauti dantys). Burnos higiena vertinta, naudojant supaprastintą burnos higienos indeksą OHI. Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant SPSS programos 22 versiją. Lyginant kokybinius požymius, naudotas Chi kvadratu kriterijų. Dantų būklės rodikliai 2015 m. ir 2016 m. lyginti, taikant Wilcoxon testą, o tie rodikliai tarp grupių lyginti, taikant Mann – Whitney testą.
Rezultatai: Dauguma tėvų atveda vaikus pas odontologą bent vieną – du kartus per metus. Didžioji
dalis moksleivių (83,1 proc.) lankėsi pas odontologą 4 ir daugiau kartų per visą gyvenimą. Pagrindinė lankymosi pas odontologą priežastis – profilaktinis dantų patikrinimas (61 proc.). Beveik pusė (41,1 proc.) moksleivių dantis valo bent du kartus per dieną, mergaitės dažniau nei berniukai. Dauguma (64,7 proc.) mokinių valo dantis 1 – 2 minutes. Trečdalis (33,6 proc.) tiriamųjų dantų šepetėlį keičia kas du mėnesius. Tik 34,4 proc. moksleivių buvo pamokyti odontologo, kaip teisingai valyti dantis. Beveik trečdalis (32 proc.) vaikų kasdien valgė saldumynus, 53,2 proc. gėrė gazuotus gėrimus 1-3 kartus per savaitę.
3
Dantų ėduonies paplitimas 2016 m. buvo 87,9 proc., KPI indeksas – 4,9±3,84, panašus berniukų ir mergaičių. 2015 m. KPI indeksas buvo mažesnis – 3,83±3,15 (p<0,001, lyginant su 2016 m.). Moksleivių pieninių dantų, pažeistų karieso, skaičius reikšmingai sumažėjo nuo 2,82±2,98 (2015 m.) iki 2,24±2,61(2016 m.), nuolatinių dantų karieso atvejų skaičius reikšmingai padidėjo, nuo 1,0±1,57 (2015 m.) iki 1,46±2,24 (2016 m.). Vertinant moksleivių dantų apnašų indeksą, nustatyta, kad daugumos tiriamųjų (62,9 proc.) burnos ertmės higiena buvo patenkinama, 25 proc. – bloga, 10 proc. – gera ir tik 2,1 proc. – puiki. Nustatyti statistiškai reikšmingi koreliaciniai ryšiai tarp gazuotų gėrimų vartojimo dažnumo, apnašų indekso bei nuolatinių dantų karieso atvejų skaičiaus.
Išvados: dauguma Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre registruotų 1 – 12 klasių mokinių
pakankamai dažnai lankosi pas odontologą, daugumos burnos ertmės higiena yra patenkinama ar bloga. Dantų ėduonies paplitimas labai didelis. Per metus KPI indeksas padidėjo. Retesnis apsilankymas pas odontologą, dantų valymas rečiau nei du kartus per dieną, bloga burnos higienos būklė, dažnas saldumynų ir gazuotų gėrimų vartojimas susijęs su didesniu dantų ėduonies paplitimu.
4
SUMMARY
Public health (Youth and adolescent health)
ORAL HEALTH AND DENTAL HEALTH STATUS CHANGES OVER ONE YEAR OF SCHOOLCHILDREN REGISTERED IN GARLIAVA PRIMARY HEALTH CARE CENTER
Inga Kazakevičienė
Scientific Supervisor Prof. PhD Aušra Petrauskienė
Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2017, p.70
Aim: To investigate oral health and changes of dental status over a period of one year of schoolchildren registered in Garliava primary health care centre.
Objectives: to analyse characteristics of children visits to the dentist; to assess children's oral
hygiene and dietary habits; to investigate the condition of children teeth and changes over one year; to assess children oral hygiene and its relation to oral hygiene and nutrition habits.
Metodika: In May-October of 2016 year in Garliava primary health centre 204 boys and 176 girls
were investigated, they were pupils of 1 – 12 grades, who came for prophylactic dental examination. Peculiarities of children visits to the dentist and children’s personal oral hygiene habits were evaluated. During the clinical oral study schoolchildren dental health and oral hygiene was examined. For the evaluation of dental status, the data of prophylactic dental examination of 2015 year was used from the individual health cards. For the intensity of dental caries, the DMF index (decayed, missing, filled teeth) was used. Oral hygiene was evaluated using a simplified oral hygiene index OHI. Statistical analysis was performed using 22 version of SPSS programme. When comparing the qualitative data χ² test was used. The comparison of dental status in 2015 year and 2016 year was performed using Wilcoxon test, and indicators among groups were compared using Mann – Whitney test.
Rezultatai: The majority of parents bring children to the dentist at least one – two times a year. Most
of the students (83.1 %) visited the dentist 4 or more times during a lifetime. The main reason for the visit to the dentist – prophylactic dental examination (61 %). Almost half (41.1 %) of pupils brush their teeth at least twice a day, more girls in comparisson with boys. Most of the pupils (64.7 %) brush their teeth 1 – 2 minutes. One third (33.6 %) change their teeth brush each three months. One third of respondents change their tooth brush every two months. Only 34.4 % of pupils were taught by their odontologist how to brush teeth correctly. Almost one third (32 proc.) of pupils ate sweets everyday, 53.2 % drunk carbonated beverages 1-3 times per week. The prevalence of dental caries in
5
2016 m. was 87.9 %, no differences among boys and girls. DMF index was 4.9±3.84. In 2015 year the DMF index was lower 3.83±3,15 (p<0.001, in comparison with 2016 year).
The incidence of deciduous teeth damaged by decay significantly decreased from 2.82±2.98 (2015 yr.) to 2.24±2.61 (2016 yr.), and incidence of permanent teeth caries significantly increased from 1.0±1.57 (2015 yr.) to 1.46±2.24 (2016 yr.). Assessing students’ dental plaque index, it was determined hat oral hygiene of the majority of the subjects (62.9 %) was satisfactory, 25 % - bad, 10 % - good and only 2.1 % - excellent. Statistically significant correlation between the frequency of consumption of carbonated drinks, plaque index and persistent incidence of dental caries was indicated.
Conclusions: Most of 1 - 12 grade school children registered in Garliava primary health care centre visit the dentist often enough, oral hygiene of the majority is satisfactory. The prevalence of dental caries is very high. During one year, DMF index increased. Infrequent visits to the dentist, brushing teeth less than twice a day, poor oral hygiene, frequent usage of sweets and carbonated drinks has been associated with a higher prevalence of dental caries.
6
SANTRUMPOS
HBSC – Health Behaviour in School-aged Children (mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena ir sveikata)
OHI – Oral Hygiene Index (burnos higienos indeksas)
pH – burnos ertmės ir dantų apnašų vandenilio jonų koncentracijos matas proc. – procentai
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
7
Turinys
SANTRUMPOS ... 4
ĮVADAS ... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1. Dantų ėduonies etiologija ... 11
1.1.1. Danties sandara... 12
1.1.2. Angliavandenių vaidmuo ėduonies etiologijoje ... 12
1.1.3. Mikroorganizmai ... 13
1.2. Dantų ėduonies epidemiologija ... 15
1.3. Kariesas ir dantų apnašos ... 16
1.4. Karieso profilaktika ... 16
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20
2.1. Tyrimo tipas ir tyrimo objektas ... 20
2.2. Tiriamieji ... 20
2.3. Tyrimo organizavimas ... 20
2.4. Klininis burnos ertmės tyrimas ... 21
2.5. Tyrimo klausimynai ... 22
2.6. Statistinė duomenų analizė ... 23
3. TYRIMO REZULTATAI ... 24
3.1. Apklausoje dalyvavusių moksleivių charakteristika ... 24
3.2. Lankymosi pas odontologą ypatumų analizė ... 26
3.3. Moksleivių dantų valymo ypatumai ... 32
3.4. Mitybos ypatumai ... 39
3.5. Pieninių ir nuolatinių dantų būklė ir jos pokyčiai per metus ... 43
3.6. Burnos higienos būklė ir jos ryšiai su su lankymusi pas odontologą, asmens burnos higiena ir mityba ... 46
3.7. Dantų būklės ryšiai su burnos higiena ir mityba REZULTATŲ APTARIMAS ... 50
IŠVADOS ... 55
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 56 LITERATŪRA... Klaida! Žymelė neapibrėžta.
8
ĮVADAS
Dantų ėduonis yra toks pat senas, kaip ir žmonija. Jo paplitimas įvairiais periodais padidėja ir sumažėja. Pirmieji Lietuvos žmonės sirgo ir periodonto ligomis ir ėduonimi. VI tūkstantmetyje prieš Kristų jauni 25 – 30 metų gyventojai sirgo gana sunkia periodontito forma. Kariesas pažeisdavo dantų kaklelius arba tarpdančius, dėl rupaus maisto dantys smarkiai nusitrindavo. I tūkstantmetyje ėduonies paplitimas tarp Lietuvos gyventojų buvo apie 54 proc. IX – XII a. ėduonies paplitimas Lietuvoje sumažėjo iki 31,4 proc. ir kiekvienam žmogui teko vidutiniškai tik po pusę sugedusio danties. To meto žmonės vartojo daug mėsos ir pieno produktų ir galbūt gerokai mažiau – miltinių patiekalų. Tai padėjo susiformuoti stipresniam dantų audiniui [1].
Tyrimų, atliktų Lietuvoje, duomenimis, dantų ėduonies paplitimas tarp Lietuvos vaikų siekia 98 proc. [2]. Analizuojant ir lyginant pieninių dantų ėduonies paplitimą, nustatyta, kad nuo 92,4 proc. 1983 metais jis sumažėjo iki 88,7 proc. 2009 metais. Nuolatinių dantų ėduonies paplitimas taip pat akivaizdžiai sumažėjo nuo 49,6 proc. 1983 metais iki 29,7 proc. 2009 metais [3]. Tuo tarpu Ispanijoje karieso paplitimas tarp dvylikamečių siekia 37,7 proc., o tarp penkiolikamečių – 43,6 proc. [4]. Milčiuvienė su bendraautoriais, ištyrusi Kauno miesto 12 ir 15 metų vaikų dantų būklę, pastebėjo, kad dantų ėduonies paplitimas su amžiumi didėja. Tarp dvylikamečių jis siekia 89,4 proc., tarp penkiolikmečių – net 95,9 proc. [5]. Mokslinių tyrimų analizė, atlikta Indijoje, taip pat įrodo, kad karieso paplitimas didėja su amžiumi. Kundu ir kiti teigia, kad Indijoje dantų ėduonies paplitimas tarp dvylikamečių siekia 43,3 proc., o tarp penkiolikmečių – 62 proc. [6]. Danijoje atliktame tyrime nustatyta, kad net 65 proc. dvylikamečių ir 45 proc. penkiolikamečių visai neturi karieso pažeistų dantų [7].
Burnos sveikatos išsaugojimas yra vienas iš svarbiausių odontologinės priežiūros uždavinių. Deja, vaikų dantų ėduonis yra viena iš labiausiai paplitusių vaikų ligų – tai su civilizacija susijusi liga. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kontroliuojant vaikų burnos higieną ir ugdant asmens burnos higienos įgūdžius, įmanoma sumažinti ėduonies paplitimą ir intensyvumą arba jį sustabdyti [8]. Laiku diagnozavus pradinius dantų karieso pažeidimus ir pritaikius profilaktines priemones, galimi grįžtami procesai, ligos stabilizavimas bei tikėtina ekonominė nauda [9].
9
Siekiant išvengti dantų karieso įvairiose amžiaus grupėse, būtina rūpintis tinkama asmens burnos higiena, mityba, fluoro preparatų vartojimu. Dantų pasta su fluoridais padėjo labai sumažinti lygiųjų ir kontaktinių paviršių ėduonies paplitimą. Deja, dėl anatominių savybių minėtos ėduonies profilaktikos priemonės dantų kramtomiesiems paviršiams nėra tokios veiksmingos. Todėl viena iš efektyviausių vaikų dantų ėduonies profilaktikos priemonių išlieka silantinės medžiagos, funkcionuojančios kaip mechaninis barjeras tarp danties emalio ir mikrobinio dantų apnašo bei burnoje atsiradusių rūgščių. Jos užtikrina ką tik išdygusių dantų paviršiaus vagelių ir duobelių apsaugą nuo ėduonies [10].
Analizuojant mokslinę literatūrą, nebuvo rasta nė vieno mokslinio tyrimo, kurio metu būtų siekta išsiaiškinti tų pačių moksleivių dantų būklės pokyčius per vienerius metus. Taigi, tai yra pirmasis tyrimas, kurio tikslas – ištirti vaikų dantų būklę ir įvertinti jos pokyčius per vienerius metus.
Autorės indėlis: Darbo autorė parengė tyrimo klausimynus, atliko apklausą, atliko objektyvų odontologinį burnos ertmės tyrimą, suvedė duomenis į kompiuterį, atliko duomenų statistinę analizę ir juos apibendrino baigiamajame darbe.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: ištirti Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre registruotų mokinių burnos
sveikatą ir įvertinti dantų būklės pokyčius per vienerius metus.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti moksleivių lankymosi pas odontologą ypatumus. 2. Įvertinti vaikų burnos higienos ir mitybos įpročius.
3. Ištirti moksleivių dantų būklę ir jos pokyčius per metus.
4. Įvertinti moksleivių burnos higienos būklę ir jos ryšį su lankymusi pas odontologą, asmens burnos higiena ir mityba.
11
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dantų ėduonies etiologija
Jau beveik šimtą metų ėduonies etiologiją tradiciškai vaizduoja trys persidengiantys apskritimai, simbolizuojantys tris ėduonies atsiradimui būtinus veiksnius. Dantų ėduonies atsiradimui būtini angliavandeniai ir mikroorganizmai, kurių visada yra burnos ertmėje. Ėduonis susidaro tik tada, kai šie veiksniai veikia kartu [11].
1 pav. Etiologiniai ėduonies veiksniai [11]
Remiantis tyrimais nustatyta, kad dantų ėduonis yra daugiafaktorinė liga, kurią lemia trijų pagrindinių veiksnių sąveika: danties, mikrofloros ir maisto medžiagų. Nepaisant to, kad šis modelis buvo pasiūlytas beveik prie šimtą metų, jis tinka ir šiandien, nors žinių apie ėduonies biologinius veiksnius ir jų tarpusavio sąveiką yra gerokai daugiau [12].
Dantų ėduonies vystymosi principas gali būti paprastas, tačiau, gilinantis į ėduonies patogenezę, viskas tampa daug sudėtingiau. Tai daugiaveiksnė liga su sudėtingais biologiniais procesais. Ėduonį sukelia ilgą laiką burnos ertmėje esantis žemas vandenilio jonų koncentracijos matas – pH ir apnašos. Dėl šios priežasties prasideda emalio tirpimas. Supaprastintas ėduonies klinikinių priežasčių paaiškinimas galėtų būti toks: 1) apnašų, kuriuose yra pernelyg daug bakterijų ir/arba rūgštis gaminančių bakterijų, buvimas; 2) dažnas lengvai fermentuojamų angliavandenių (pvz., cukrus) vartojimas; 3) silpna seilių gamyba arba mažas seilių buferinės sistemos pajėgumas; 4) genetinis polinkis į ėduonį [13].
Ėduonies intensyvumas gali keistis, priklausomai nuo amžiaus. Karieso procesas dažniausiai vystosi per pirmus mėnesius po danties išdygimo. Šis procesas susijęs su jonų kaitos mechanizmu tarp burnos ertmės ir danties kietųjų audinių [14].
12 1.1.1. Danties sandara
Kiekvienas dantis sudarytas iš vainiko ir šaknies. Vainiką dengia emalis, šaknies sritį – cementas. Šias abi dalis jungia cemento – emalio jungtis. Didžiausią ir pagrindinę danties dalį sudaro dentinas. Taigi emalis, cementas ir dentinas yra danties kietieji audiniai [15].
Emalis yra ektoderminės kilmės audinys, su neląsteline struktūra, neturintis nei nervų nei
kraujagyslių. Tai labiausiai mineralizuotas ir kiečiausias organizmo audinys, dėl didelio kiekio (97 proc.) neorganinių medžiagų. Nuolatinių dantų emalio sluoksnis ploniausias danties kaklelio srityje – 0,1 mm, storiausias – kramtomajame paviršiuje – 2,3 – 3,5 mm. Emalio struktūra susideda iš hidroksiapatitų kristalų. Jiems susijungus tarpusavyje, susidaro didesnės struktūros – emalio prizmės. Emalio mineralizaciją lemia Ca ir P kiekis, kuris yra skirtingas įvairiose danties srityse [14].
Cementas – tai mineralizuotas audinys (65 proc. sudaro neorganinės medžiagos, 23 proc.
organinės medžiagos ir 12 proc. – vanduo), šviesiai geltonos spalvos, plonu sluoksniu dengiantis visą šaknies paviršių. Jis yra pačio danties komponentas, tačiau funkciškai siejamas ir su dantų įsitvirtinimu kaule. Tai yra viena iš pagrindinių cemento funkcijų. Dantų cementas yra unikalaus įvairiais aspektais: neturi kraujagyslių ir nervų, nevyksta nuolatinis atsinaujinimas, tačiau visą gyvenimą jo sluoksnis storėja, todėl didėjant amžiui – mažėja pralaidumas. Cementas yra minkštesnis ir pralaidesnis nei dentinas [16,17].
Dentinas yra sudėtingas, baltai gelsvos spalvos, mineralizuotų audinių darinys, sudarytas iš
kanalėlių, esančių tarp pulpos ir emalio – dentino jungties [18]. Šis danties audinys susideda iš maždaug 70 proc. neorganinių medžiagų, 30 proc. organinių medžiagų ir vandens. Dentino sluoksnį, kaip ir emalio, sudaro hidroksiapatitų kristalai, kurie susideda iš kalcio ir fosfatų jonų, tačiau kristalai čia yra 30 kartų mažesni, nei emalyje, todėl dentinas yra minkštesnis. Skirtingai nei emalis, dentinas gali nuolat vystytis ir atsinaujinti. Tai vyksta dėka odontoblastų – ląstelių, kurių biologinė funkcija yra naujo dentino gaminimas [19].
1.1.2. Angliavandenių vaidmuo ėduonies etiologijoje
Maždaug prieš penkiasdešimt metų, patariant sveikos mitybos klausimais, motinos buvo raginamos duoti vaikams maisto produktus, kuriuose gausu kalcio ir vitamino D, tam, kad vaikų dantys ir kaulai susiformuotų sveiki bei stiprūs [20]. Mityba atlieka svarbų vaidmenį visame individo vystymesi. Yra manoma, kad „gera mityba itin svarbi sveikų dantų vystymuisi ir išsaugojimui, bet sveiki dantys yra labai svarbūs sudarant galimybes vartoti įvairų ir sveiką maistą per visą gyvavimo ciklą“. Šiuo teiginiu pabrėžiamas mitybos ir burnos sveikatos tarpusavio ryšys [21].
13
Vaikai ir paaugliai formuoja būsimų kartų pagrindą, o daugelio ligų užuomazgos pasireiškia paauglystėje, pavyzdžiui, tabako vartojimas, mitybos įpročiai [22]. Vaikai ir paaugliai gali lengvai gauti saldžių maisto produktų ir gazuotų gėrimų, kuriuose gausu angliavandenių, didinančių riziką susirgti dantų kariesu [21].
Yra daug epidemiologinių tyrimų, kurie rodo aiškų ryšį tarp cukraus vartojimo, užkandžiavimo tarp valgių ir karieso paplitimo. Dažnas kariesogeninių maisto produktų vartojimas skatina pH pokyčius ir turi glaudų ryšį su ėduonies vystymosi rizika [11]. Cukrus yra pripažintas bene svarbiausiu veiksniu mityboje, sukeliančiu dantų ėduonies vystymąsi ir tai yra aiškiai suprantamas biologinis emalio irimo procesas, kurį sukelia bakterijų išskiriamos rūgštys, skaidant angliavandenius [13].
Analizuojant mokslinių tyrimų rezultatus, pastebėta, kad gazuotų gėrimų ir saldumynų (saldainių ir šokolado) suvartojimas, turi didelę reikšmę ėduonies atsiradimui. Punitha teigia, kad vaikai, valgantys saldumynus daugiau nei keturis kartus per dieną, turi 20 kartų didesnę tikimybę karieso atsiradimui. Vaikams, kurie dažniau nei keturis kartus per savaitę geria gazuotus gėrimus, karieso išsivystymo tikimybė yra 7 kartus didesnė, lyginant su tais, kurie neturi įpročio gerti gazuotus gėrimus [21].
Joshi ir kiti taip pat patvirtino ryšį tarp cukraus vartojimo ir ėduonies paplitimo. Tyrimo rezultatai parodė žymiai didesnį ėduonies paplitimą tarp vaikų, kurie valgė saldumynus, lyginant su tais, kurie nevalgė. Buvo pastebėtas tiesioginis ryšys tarp cukraus vartojimo ir dantų karieso. Taigi šio tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina cukraus, kaip vieno iš pagrindinių etiologinių faktorių, sukeliančių dantų ėduonį, reikšmingumą [23].
1.1.3. Mikroorganizmai
Seniai žinoma, kad „švarūs dantys niekada negenda“, tačiau šis teiginys ne visada vertinamas, kaip visiškai teisingas. Maždaug 1960 metais, atlikus tyrimus su graužikais ir išsiaiškinus, kad ėduonis yra infekcinė ir užkrečiama liga, dėmesys buvo skiriamas tyrimams, padėsiantiems išsiaiškinti vieną mikroorganizmą – dantų karieso sukėlėją. Praeityje manyta, kad pagrindinis mikroorganizmas, sukeliantis kariesą, yra lactobacillus acidophilus, tačiau dėmesio centre atsidūrė ir Streptococcus mutans [24]. Jis taip pat laikomas vienu svarbiausių dantų ėduonies sukėlėjų. Dėl savo patogeniškumo sugeba formuoti apnašų plėvelę ant danties paviršiaus. Be to, dėl angliavandenių apykaitos bakterijos gamina nemažai rūgščių medžiagų, kurios per ilgą laiką gali suardyti dantų emalį ir sukelti kariesą [25].
14
Po gimimo sterilią naujagimio burną mikrobais užkrečia juo besirūpinantys artimieji, dažniausiai tai būna mama. Per pirmuosius gyvenimo mėnesius bakterijos kolonizuojasi burnos gleivinės srityje [26]. Anksčiausiai burną kolonizuoja streptokokai: S. salivarius, S. mitis, ir S. oralis. Po to atsiranda ir gramneigiamų anaerobų. Pradėjus dygti dantims, susidaro sąlygos augti naujoms mikroorganizmų kolonijoms. Dantys yra specifinė vieta kai kuriems mikroorganizmams: S. mutans ir S. sanquis atsiranda tik tuomet, kai išdygsta dantys [12].
Holgerson teigia, kad dantų ėduonis yra polimikrobinė infekcinė liga, kuriai būdinga danties audinių demineralizacija. Ankstyvas tokių mikroorganizmų kaip S. mutans ir S. sanquis atsiradimas burnoje susijęs su padidėjusia karieso rizika. Tačiau tyrimų, atliktų daugiausiai mažiems vaikams, tiriant ankstyvąjį dantų kariesą, rezultatai yra prieštaringi. Mikrobų rūšys, susijusios su ankstyvuoju dantų kariesu yra : Streptococcus, Veillonella, Lactobacillus, Actinomyces, Prevotella, Leptotrichia, o Selenomonas, Fusobacterium, Capnocytophaga. Porphyromonas ir Streptococcus randamos ir ant sveikų dantų paviršių [27,28].
Mikroorganizmai ant danties paviršiaus formuoja dviejų tipų bioplėvelę: viršdantenines ir podantenines apnašas, kurios skiriasi savo bakterijų sudėtimi. Viršdanteninėse apnašose dominuoja gramteigiamos bakterijos, įskaitant ir S. mutans, S. mitis, S. salivarius, Lactobacillus, o podanteninėse apnašose vyrauja gramneigiamos anaerobinės bakterijos, tokios kaip Actinobacillus, Campylobacter spp., Fusubacterium nucleatum, Porphyromonas gingivalis [29]. Viršdanteninis apnašas dažniausia yra dantų karieso priežastis, o po dantenomis esantis apnašas turi įtakos periodonto ligoms [30].
Dantų apnašos yra viena iš pirmųjų struktūrų, kurią sudaro bakterijos, apibūdinamos kaip bioplėvelė. Daug mokslinių tyrimų parodė, kad bioplėvelė yra labai specializuota mikroorganizmų gyvavimo forma, funkcionuojanti tarpląsteliniame užpilde. Ji susidaro iš besidauginančių mažų bakterijų kolonijų, kurios geba tvirtai susijungti ir veikti kartu. Šis junginys yra atsparesnis antibakteriniams preparatams, nei pavienės bakterijos [8].
Bakterinės apnašos susidaro ant bet kokio kieto paviršiaus, kuris kontaktuoja su pakankamu kiekiu vandens ir maisto medžiagų. Praėjus 4 valandoms po danties nuvalymo bakterijų ant danties yra iš tikrųjų nedaug. Danties kietieji audiniai yra nuolat padengti pelikule, organine plėvele, susidarančia iš seilių baltymų, prie kurios tvirtinasi mikroorganizmai. Emalio paviršius yra nevienodai padengtas pelikule. Daugiausiai jos yra emalio nelygumuose [12].
Praėjus 8 valandoms po danties nuvalymo ant danties paviršiaus randama tik keletas nedidelių bakterijų grupių. Spartus mikroorganizmų dauginimasis stebimas tik po 8 – 12 valandų. Po vienos dienos nevalomas dantis yra beveik visiškai, bet netolygiai padengtas mikroorganizmais. Per keletą savaičių apnašos subręsta, jų struktūra keičiasi. Įdomu tai, kad bakterinės apnašos turi būti bent
15
dviejų dienų senumo, kad po sacharozės patekimo susidarytų pakankamai rūgšti aplinka, galinti sukelti emalio demineralizaciją [12,31].
1.2. Dantų ėduonies epidemiologija
Negydomas dantų ėduonis sukelia skausmą, prastėja gyvenimo kokybė, sutrinka kramtymo funkcija ir tai gali pakenkti vaiko mitybai ir vystymuisi [32].
Nors kai kuriose šalyse dantų ėduonies paplitimas buvo gerokai sumažintas [33], kitose populiacijose ir toliau intensyviai plinta [34]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 60 – 90 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir beveik 100 proc. suaugusiųjų turi karieso pažeistų dantų [35].
Epidemiologinių tyrimų rezultatai parodė, kad dantų ėduonies paplitimas tarp dvylikamečių ir penkiolikamečių Lietuvoje nepasikeitė per 23 metų laikotarpį nuo 1983 m. iki 2005 m. Dantų ėduonis tarp 12 metų moksleivių 1983 m. buvo 88,4 proc., 2005 m. – 85,5 proc. Tarp 15 metų moksleivių 1983 m. buvo 95,4 proc., 2005 m. – 92,9 proc. Dantų ėduonies intensyvumo vidurkis tarp 12 metų moksleivių sumažėjo nuo 4,5 (1983 m.) iki 3,7 (2005 m.), tarp 15 metų moksleivių – nuo 6,4 (1983 m.) iki 5,5 (2005 m.). Dantų ėduonies paplitimo ir intensyvumo mažėjimo tendencija pastebėta laikotarpiais, kai buvo vykdomos profilaktikos programos [36].
Lietuvos higienos instituto Sveikatos informacijos centro pateiktoje Vaiko sveikatos pažymos (forma Nr. 027 – I/a) suvestinėje apie vaikų burnos sveikatos būklę 2014 metais duomenys rodo, kad į pirmą klasę vaikai ateina turėdami vidutiniškai po 3,59 ėduonies pažeistus, plombuotus ar dėl ėduonies komplikacijų išrautus pieninius dantis. Nerimą kelia faktas, kad jau pirmoje klasėje vaikai turi vidutiniškai po 0,32 ėduonies pažeistus, plombuotus ar išrautus nuolatinius dantis [37].
Milčiuvienė ir kiti 2006 metais pristatė Kauno miesto moksleivių burnos būklės ir odontologinės pagalbos analizę, kurioje, išanalizavus rezultatus, teigiama, kad dantų ėduonies paplitimas didėja su vaikų amžiumi (nuo 20,6 proc. tarp septynmečių iki 89,4 proc. tarp dvylikamečių) [5].
2010 metais publikuotas mokslinis straipsnis apie moksleivių krūminių dantų paviršiaus pažeidimą ėduonimi ir jų išsaugojimo galimybes. Tyrimo rezultatai rodo, kad dantų ėduonis paplitęs tarp 20,4 proc. tirtų Lietuvos septynmečių. Autorė taip pat įrodo, kad tendencija negerėja vaikui augant, nes dantų ėduonis paplitęs net tarp 66,9 proc. tirtų Lietuvos dvylikamečių [38].
16
Indijoje atliktas tyrimas rodo perpus mažesnį ėduonies paplitimą tarp dvylikamečių, nei Lietuvoje – 32,6 proc., tačiau karieso paplitimas su amžiumi, nors ir nežymiai, bet taip pat didėja – 42,2 proc. tirtų Indijos vaikų turi ėduonies pažeistų dantų [39].
Koposova su bendraautoriais teigia, kad net 52 proc. Norvegijos dvylikamečių turi sveikus dantis (KPI lygus 0) [40]. Tuo tarpu Lietuvoje sveikų, visiškai neturinčių ėduonies pažeistų dantų vaikų procentas visais amžiaus periodais išlieka panašus, t. y. apie 15 – 20 proc. [37].
2014 metais Lietuvoje atliktas tyrimas parodė pakankamai didelį karieso paplitimą. Nustatyta, kad 78,3 proc. aštuoniolikamečių dantys pažeisti ėduonies [41].
1.3. Kariesas ir dantų apnašos
Nuolatinis maisto likučių kaupimasis, skatina dantų apnašo susidarymą. Jame esančios bakterijos gamina rūgštį, kuri sukelia kietųjų danties audinių demineralizaciją ir vystosi ėduonis [42]. Taigi norinti su juo kovoti, – būtina laikytis burnos higienos. Klaidingai manoma, kad nevalantiems dantų gali išsivystyti tik kariesas. Dėl didelio apnašo sluoksnio, ar kietojo apnašo (dantų akmenų) išsivysto dantenų uždegimas – gingivitas. Gali atsirasti dantenų kraujavimas, blogas burnos kvapas. Vėliau galimas dar sunkesnis susirgimas – periodontitas [43].
De La Rosa mano, kad vidutinis vaikas pašalina tik 50 proc. dantų apnašų. Daugumai vaikų kasdienis dantų valymas šepetėliu yra nuobodi ir nemėgstama procedūra [44].
1.4. Karieso profilaktika
Ėduonis yra kontroliuojamas darant įtaką mikrobinio apnašo formavimuisi ir augimui. Siūlomos priemonės yra šios:
Mechaninis / cheminis apnašo pašalinimas (burnos higiena); Fluoridų naudojimas;
Vartojamo maisto kontrolė;
Mechaninis barjeras apnašui (silantai) [12].
Geri burnos higienos įgūdžiai itin svarbūs siekiant užkirsti kelią dantų kariesui visose amžiaus grupėse. Įprastai patariama valyti dantis du kartus per dieną naudojant dantų pastą su fluoru ir bent kartą dienoje tarpdančius išvalyti naudojant tarpdantinį siūlą. Daroma prielaida, kad dantų ir tarpdančių valymas pašalina apnašas, mažina karieso sukėlėjų atsiradimą ir stabdo demineralizaciją [45].
17
Nepaisant to, kad mechaninis apnašo pašalinimas yra gana paprastas būdas sumažinti ėduonies riziką, manoma, jog dalis žmonių tuo nepasinaudoja [46]. Pavyzdžiui, 2010 metais Lietuvoje atlikto HBSC tyrimo rezultatai rodo, kad 52 proc. vienuolikos metų mergaičių ir 42 proc. berniukų, 62 proc. trylikamečių mergaičių, 40 proc. berniukų ir 65 proc. penkiolikamečių mergaičių, 40 proc. berniukų valėsi dantis dažniau nei kartą per dieną [47]. Tokie tyrimai leidžia manyti, kad reikia skubiai planuoti ir įgyvendinti tinkamas bei greitas edukacines programas, skirtas burnos higienos įgūdžių gerinimui [48].
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie nevalo dantų, turi 40 proc. didesnę riziką sirgti pieninių dantų ėduonimi, o tie, kurie valo dantis kelis kartus per dieną, riziką sumažina iki 15,3 proc. Ėduonies paplitimas nuolatiniuose dantyse yra 62 proc. mažesnis tarp vaikų, kurie valosi dantis kelis kartus per dieną, lyginant su tais, kurie niekada nevalo dantų. Yra nustatytas ryšys tarp ėduonies paplitimo ir dantų valymo šepetėliu dažnio [49].
Casanova – Rosado ir kiti teigia, kad tinkamas dantų valymas ženkliai sumažina karieso paplitimą tarp ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų. Pastebėta, kad dažniau dantis valosi vyresni vaikai. Tam gali turėti įtakos psichomotorinės raidos išsivystymas, todėl buvo pasiūlytas amžius, nuo kada tėvai gali leisti vaikams dantis valytis patiems, t. y. nuo 7 – 8 metų [50].
Nuo 1994 metų Lietuvoje vykdomas Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (angl. Health Behaviour in School – Aged Children – HBSC). Pirmojo tyrimo rezultatai rodo, kad iš tyrime dalyvavusių šalių Lietuvoje mažiausiai moksleivių dalis valė dantis daugiau nei kartą per dieną: tarp vienuolikmečių – 27 proc. berniukų ir 40 proc. mergaičių, tarp trylikamečių ir penkiolikmečių – 21 proc. berniukų ir 35 proc. mergaičių. Daugiausiai vaikų, kurie valėsi dantis daugiau nei kartą per dieną 1994 metais buvo Danijoje ir Švedijoje [51].
Po 20 metų (2014 metais) Lietuvoje pakartoto HBSC tyrimo rezultatai rodo, kad šiek tiek daugiau, lyginant su 1994 metais atliko tyrimo rezultatais, vienuolikos metų vaikų valėsi dantis dažniau nei kartą per dieną (57 proc. mergaičių ir 45 proc. berniukų) ir beveik dvigubai daugiau trylikamečių ir penkiolikamečių (atitinkamai 59 proc. ir 61 proc. mergaičių bei 39 proc. ir 42 proc. berniukų). Gauti rezultatai patvirtina, kad mergaitės dantis valosi dažniau. Taip yra galbūt dėl to, kad jos linkusios labiau rūpintis savo sveikata ir išvaizda [52].
Moksliškai įrodyta, kad fluoridų naudojimas yra viena iš sėkmingiausių karieso prevencijos priemonių. 2007 metais Pasaulinės sveikatos asamblėja fluorido preparatus ir jų vartojimą suskirstė į tris kategorijas:
Bendriniai: vandens, druskos ir pieno fluoravimas; Profesionalieji: fluoro lakas, gelis;
18 Asmeninės priežiūros ar naudojimo namuose: dantų pasta ir burnos skalavimo skystis su
fluoru [53].
Per daugiau nei septyniasdešimt metų moksliniai tyrimai įrodė, kad vandens fluoravimas yra veiksminga visuomenės sveikatos priemonė dantų ėduonies profilaktikai, skirta vaikams ir suaugusiems. Šis metodas ypač tinka gyventojams, turintiems vidutinę ir aukštą karieso riziką. Straipsniai ir apžvalgos rodo, kad vandens fluoravimas neturi neigiamos įtakos žmogaus bendrai sveikatos būklei, tačiau visuomenės sveikatos institucijos turėtų būti informuotos apie dantų ėduonies ir dantų fluorozės prevencijos pusiausvyrą [54].
Esant baltai kariozinei dėmei, seilės ją gali remineralizuoti iki tam tikro laipsnio, tačiau tai vyksta lėtai ir retai pažeidimas pilnai atsistato. Įrodyta, kad fluoridai šį procesą pagreitina. Tačiau kai kurie autoriai įspėja, kad per didelės koncentracijos fluoro naudojimas gali sukelti tik paviršinę remineralizaciją ir slopinti gilesnių sluoksnių atsinaujinimą [55].
Jungtinėse Amerikos Valstijose vykdoma Clark County programa, kurios iniciatyva, naudojant fluoro lako preparatus du kartus per metus, karieso paplitimas per penkerius metus tarp tiriamųjų sumažintas nuo 50 proc. iki 11 proc. [56].
Profesionaliai ėduonies profilaktikai specialistai rekomenduoja naudoti 2,26 proc. fluoro laką arba 1,23 fluoro gelį, namuose – dantų pastą su 0,5 proc. fluoro arba 0,09 proc. fluoro skalavimo skystį. Jaunesniems nei 6 metų vaikams, rekomenduojama tik fluoro lako aplikacija [57].
Vaikams, vyresniems nei 6 metų ir turintiems visus sveikus dantis, rekomenduojama valyti dantis su pasta, kurioje 1000 ppm fluoridų. Turint nors vieną ėduonies pažeistą dantį, gydytojas odontologas gali skirti valyti dantis pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos ant šepetėlio turėtų būti dedama 1 – 2 cm. Vyresniems nei 6 metų amžiaus vaikams, turintiems didelę ėduonies atsiradimo riziką, kaip papildoma profilaktikos priemonė gali būti skiriamas burnos skalavimo skystis. Laikotarpiu, kai dygsta nuolatiniai dantys, rekomenduojama leisti vaikui pradėti valyti dantis savarankiškai. Tačiau tėvų dalyvavimas ir kontrolė vis dar būtini [58].
Mityba turi neįsivaizduojamą poveikį mūsų bendrai sveikatai, taip pat ir burnos sveikatos būklei. Burnos sveikata ir mityba turi tamprų tarpusavio ryšį. Prasta mityba gali turėti įtakos dantų vystymuisi, dygimo laikui, periodonto ir burnos infekcinėms ligoms [42,59].
Armfield analizavo ryšį tarp cukrumi saldintų gėrimų vartojimo ir dantų erozijos bei karieso. Nuoseklūs tyrimai parodė, kad didelio rūgštingumo saldinti gėrimai, tokie kaip gaivieji ar sportininkams skirti gėrimai, gali būti priežastinis veiksnys dantų erozijoms atsirasti [60].
PSO ekspertų grupės nariai patvirtino, kad pernelyg didelis suvartojamo cukraus kiekis turi įtakos karieso išsivystymui. Barker ir jo kolegos nustatė, kad karieso atsiradimas siejasi su retesniu vaisių ir daržovių vartojimu bei dažnesniu riebaus, greito maisto, užkandžių vartojimu. Sheiham
19
apskaičiavo, kad 40 g cukraus per dieną yra nepavojinga dantims dozė. Yra žinoma, kad Japonijos vaikai suvartoja panašų kiekį cukraus (apie 40 g per dieną). Šis kiekis pakankamai mažas lyginant su suvartojimu kitose šalyse. Pavyzdžiui, Amerikoje 6 – 12 metų vaikai cukraus suvartoja 124 g, Anglijoje – 84 g, Olandijoje – 135 g, Pietų Afrikoje – 43 g, Filipinuose – 60 g per dieną [61]. Švedijoje atlikus tyrimą nustatyta, kad, padidinus dantų valymo dažnį ir sumažinus cukraus vartojimą bei užkandžiavimą, karieso paplitimas per 5 metus sumažėjo 8 proc. (nuo 46 proc. iki 38 proc.).
Nepakankamas baltymų, mikroelementų ir energijos kiekis gali turėti įtakos skeleto, o tuo pačiu ir dantų vystymosi sutrikimams, nes mitybos vaidmuo burnos audiniams gali būti toks pat svarbus kaip ir kitiems audiniams ar organų sistemoms. Keletas tyrimų parodė, kad įvairus mitybos nepakankamumas, kaip pavyzdžiui, kalcio, vitamino D, vitamino B12 ir askorbo rūgšties stoka, gali sukelti įvairių formų periodonto ar burnos ligas [62].
1955 m. pirmą kartą panaudota hermetinė medžiaga dantų okliuziniam paviršiui – silantai, kaip apsauginis barjeras tarp emalio ir apnašų [63]. Nors silantai labai rekomenduojami siekiant užkirsti kelią karieso atsiradimui, tačiau, atrodo, kad jų naudojimas kol kas minimalus [64-66]. Pavyzdžiui, 2010 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose tik trečdaliui aštuonmečių ir 14,1 proc. keturiolikmečių buvo hermetizuotos dantų vagelės [63]. Saldūnaitė, Lietuvoje atlikusi epidemiologinį tyrimą nustatė, kad 45,5 proc. 7 – 12 metų vaikų nuolatinių dantų kramtomųjų paviršių buvo padengti silantais [38]. Tyrimai parodė, kad silantai po vienerių metų sumažina karieso riziką 86 proc., po dviejų metų – 79 proc. ir 59 proc. po trejų metų [67].
Apibendrinant, galima teigti, kad dantų ėduonis yra išvengiama liga, todėl, norint užkirsti jai kelią, būtinos kasdieninės dantų valymo ir apsauginės prevencinės priemonės. Formuluojant dantų ėduonies prevencijos strategijas, svarbu tiksliai įvertinti ėduonies riziką.
20
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1. Tyrimo tipas ir tyrimo objektas
Tyrimo tipas – buvo atliktas momentinis ir retrospektyvus kohortinis tyrimas.
Tyrimo objektas – Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre registruoti 1 – 12 klasių
mokiniai, atvykę profilaktiniam dantų patikrinimui 2016 m.
2.2. Tiriamieji
Šio tyrimo kontingentą sudarė Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre registruoti 1 – 12 klasių mokiniai. Tirti visi vaikai, atvykę kasmetiniam profilaktiniam dantų patikrinimui 2016 metais. Tyrime dalyvavo visi mokyklinio amžiaus vaikai, kurių tėvai davė sutikimą. Iš viso Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centre yra registruota 720 moksleivių. Tyrime dalyvavo 380 vaikų, tai sudarė 53 proc. iš visų prisirašiusiųjų centre. Iš viso buvo ištirtos 176 mergaitės ir 204 berniukai. Tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes: 1 – 4 klasių mokiniai, 5 – 9 klasių mokiniai ir 10 -12 klasių mokiniai.
2.3. Tyrimo organizavimas
Prieš pradedant vykdyti tyrimą, buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (1 priedas). Į tyrimą įtrauktos įstaigos vadovė buvo supažindinta su tyrimo tikslu ir metodika. Iš jos gautas raštiškas sutikimas atlikti tyrimą. Vaikų tėvams ir vaikams paruošta „Tiriamojo asmens informavimo forma“ (2 priedas) bei „Tiriamojo asmens sutikimo forma“ (3 priedas), kurios buvo prisegtos prie jaunesnių vaikų tėvams ir vyresniems vaikams skirtų apklausos anketų (4, 5 priedai). Dantų būklės pokyčiams įvertinti buvo naudojami 2015 metų profilaktinio dantų patikrinimo duomenys iš tiriamųjų asmens sveikatos kortelių.
Buvo parengtos dvi anoniminės anketos: 1 – 4 klasių mokinių tėvams ir 5 – 12 klasių mokiniams. Tėvai, atlydėję vaikus, pildė anketas už 1 – 4 klasių mokinius, tuo tarpu 5 – 12 klasių mokiniai anketas pildė patys. Anketas respondentai pildė odontologo kabinete prieš klinikinę burnos ertmės apžiūrą paskirto profilaktinio dantų patikrinimo metu (maždaug 15 min.).Vaikų dantų būklės žymėjimui, atliekant klinikinę burnos apžiūrą, buvo naudojama trečioji – supaprastinta klinikinio tyrimo anketa (6 priedas). Vienoje klinikinio tyrimo anketos lentelėje žymėti dabartiniai dantų būklės duomenys, kitoje – praėjusių metų burnos apžiūros rezultatai iš asmens sveikatos kortelės.
21 2.4. Klinikinis burnos ertmės tyrimas
Vaikų burnos būklės tyrimas buvo atliekamas nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. spalio mėn. Siekiant įvertinti dantų būklę, buvo atliekamas objektyvus odontologinis burnos ertmės tyrimas. Burnos ertmės apžiūrai naudoti sterilūs odontologiniai apžiūros instrumentų komplektai: ėduonies diagnostinis zondas ir odontologinis veidrodėlis. Taip pat naudotos higienos priemonės: sterili vata, vienkartinės servetėlės, seilių atsiurbėjai ir puodeliai, vienkartinės pirštinės bei kaukės. Pagal standartizuotas apžiūros sąlygas naudotas standartinis paciento kėdės šviestuvas ir suspausto oro srovė.
Vertinant dantų būklę, buvo apžiūrimi visi dantų paviršiai: penki krūminių dantų (du kontaktiniai, skruostinis ir liežuvinis/gomurinis bei okliuzinis) ir keturi kandžių ir iltinių dantų paviršiai. Klinikinių tyrimų anketoje pieniniai dantys buvo registruojami raidine forma, nuolatiniai dantys – skaitine. Klinikinės apžiūros duomenų žymėjimas pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Pieninių ir nuolatinių dantų žymėjimas
Pieniniai dantys Dantų būklė Nuolatiniai dantys
A Sveikas 0
B Sugedęs 1
C Plomba 2
D Plomba ir kariesas 3
E Pašalintas dėl karieso 4
F Pašalintas dėl kitų priežasčių 5
G Silantai, lakai 6
H Tiltas, ar spec. vainikėlis 7
I Neišdygęs 8
Dantis laikytas sveiku, kai apžiūrint nematyta jokių klinikinių karieso požymių. Ėduonies pažeistas dantis žymėtas, kai danties paviršiuje, jį nusausinus oro srove, buvo matoma balta dėmė arba danties paviršiuje jau susiformavusi ertmė.
Dantų ėduonies intensyvumui nustatyti naudotas 1938 metais Kleino ir bendraautorių pasiūlytas KPI indeksas nuolatiniams dantims ir KPI indeksas pieniniams dantims [12]. KPI indeksas: K – karioziniai, P – plombuoti, I – išrauti dantys. Jis apskaičiuojamas kiekvienam individui suskaičiavus ir susumavus stebimus ėduonies pažeistus, plombuotus ir išrautus dantis. Jei viename dantyje yra ir plomba, ir kariozinis pažeidimas arba keli pažeidimai, ar kelios plombos, prie sumos
22
vis tiek pridedamas tik vienas, o ne keli vienetai. Ėduonies intensyvumas tiriamųjų imtyje apskaičiuojamas sudėjus visų tiriamųjų KPI indeksus ir padalijus gautą sumą iš tiriamųjų skaičiaus.
Burnos higiena vertinta, naudojant supaprastintą burnos higienos indeksą OHI – s (Greene ir Vermillion [11]. Tirti visiškai išdygę 16, 11, 26, 31 (pieninių – 55, 51, 65, 71) dantų prieanginiai paviršiai ir 36, 46 (pieninių 75, 85 dantų) liežuviniai paviršiai. Jei nebuvo pirmo krūminio danties, jis buvo su dirbtiniu vainikėliu ar danties aukštis sumažėjęs dėl dantų ėduonies ar traumos, tuomet tirtas antras krūminio danties paviršius. Kai nebuvo centrinio kandžio, vertintas kitos pusės centrinis kandis. Apnašų ir konkrementų kiekis tirtas ir vertintas zondo galiuku lengvai braukiant per danties paviršių. Sunkiau pastebimas apnašas dažytas dažomąja medžiaga – fuksinu. Apnašų vertinimo kriterijai balais [11]:
0 balų – apnašų nėra;
1 balas – minkštos apnašos dengia ne daugiau 1/3 tiriamojo danties paviršiaus, arba yra pigmentinių dėmių be minkštų apnašų;
2 balai – minkštos apnašos dengia daugiau nei 1/3, bet mažiau nei 2/3 danties paviršiaus; 3 balai – minkštos apnašos dengia daugiau nei 2/3 danties paviršiaus.
OHI – s indeksas apskaičiuotas sudėjus visų šešių tirtų dantų balus ir padalijus iš 6. Indekso reikšmės gali kisti nuo 0 iki 6:
Burnos higiena puiki, kai OHI – s lygus 0; Burnos higiena gera, kai OHI – s 0,1 – 1,2;
Burnos higiena patenkinama, kai OHI – s 1,3 – 3,0; Burnos higiena bloga, kai OHI – s 3,1 – 6,0.
Rezultatai sužymėti specialioje lentelėje (6 priedas), naudojant apnašų indeksą, kuris įvertina dantų apnašų lygį. Dantų apnašų indeksas suskirstytas į intervalus, tokiu būdu visi tiriamieji pagal apnašų indekso didumą buvo sugrupuoti į 4 grupes (0; 0,1 – 1,2; 1,3 – 3,0 ir 3,1 - 6).
2.5. Tyrimo klausimynai
Anketos vaikų ir tėvų apklausai parengtos pagal PSO moksleivių gyvensenos (Health Behaviour of School Aged Children - HBSC) ir LSMU burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos parengtus klausimynus. Anketą, skirtą 1 – 4 klasių mokinių tėvams, sudarė 22 klausimai (4 priedas), kuriuos galima buvo suskirstyti į keletą grupių: burnos higienos įpročiai, individualios burnos higienos priemonės; lankymosi pas odontologą dažnis per metus ir priežastis; vaikų mitybos įpročiai.
23
Anketa, skirta 5 – 12 klasių mokiniams, buvo sudaryta iš 19 klausimų (5 priedas). Pateiktais klausimais siekta išsiaiškinti, kaip vaikai prižiūri savo dantis, kokias asmens burnos higienos priemones naudoja, kaip dažnai vartoja saldumynus ir gazuotus gėrimus, kaip dažnai ir dėl kokios priežasties lankėsi pas odontologą.
2.6. Statistinė duomenų analizė
Statistinė analizė atlikta naudojant programą IBM SPSS Statistics 22 ir MS Office Excel 2016. Analizės metu naudoti skirtingi statistiniai metodai (2 lentelė). Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
2 lentelė. Statistiniai metodai
Metodas / Priemonė Taikymo tikslas
Kolmogorovo – Smirnovo kriterijus skirstinių normalumo įvertinimui
Tikrinti burnos būklės rodiklių skirstiniai, kurie visi neatitiko normalumo kriterijų.
Dviejų priklausomų imčių Wilcoxon testas
Norint nustatyti, ar pieninių ir nuolatinių dantų būklė statistiškai reikšmingai pakito per 2015-2016 m., taikytas dviejų priklausomų imčių Wilcoxon testas.
Nepriklausomų imčių palyginimas Mann-Whitney ir Kruskal-Wallis testu
Lyginti burnos būklės kiekybiniai rodikliai pagal lytį, amžių ir kitus analizuojamus požymius.
Chi-kvadratu kriterijus, z kriterijus su Bonferroni korekcija
Kokybinių kintamųjų tarpusavio ryšiams nustatyti naudotas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Atliekant porinius palyginimus, taikytas z kriterijus su Bonferroni korekcija.
24
3.
TYRIMO REZULTATAI
3.1. Apklausoje dalyvavusių moksleivių charakteristika
Tyrime dalyvavo Garliavos pirminiame sveikatos priežiūros centre prisiregistravusieji mokiniai, kurie atvyko pas odontologą apžiūrai dėl pažymos mokyklai. Viso – 380 tiriamųjų, iš kurių 53,7 proc. berniukai ir 46,3 proc. – mergaitės. Vaikų amžius yra pakankamai tolygiai pasiskirstęs, tačiau daugiau vaikų yra trylikos ir šešiolikos metų (atitinkamai 10,5 proc. ir 9,7 proc.) ir kiek mažiau – šešerių, aštuonerių ir aštuoniolikos metų tiriamųjų. Analizuojant vaikų pasiskirstymą pagal klases, matyti, kad šis pasiskirstymas taip pat yra pakankamai tolygus, kiek daugiau vaikų eina į 7 ir 10 klasę (atitinkamai 10,5 proc. ir 12,1 proc.). Palyginus tiriamuosius pagal gyvenamąją vietą, matyti, kad trys penktadaliai apklaustųjų (60 proc.) gyvena mieste, kita dalis (40 proc.) – kaime (3 lentelė).
25 3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal demografinius rodiklius
Tiriamieji N (Proc.) Lytis Berniukai 204 (53,7) Mergaitės 176 (46,3) Vaiko amžius 6 metai 5 (1,3) 7 metai 32 (8,4) 8 metai 22 (5,8) 9 metai 30 (7,9) 10 metų 32 (8,4) 11 metų 32 (8,4) 12 metų 27 (7,1) 13 metų 40 (10,5) 14 metų 32 (8,4) 15 metų 36 (9,5) 16 metų 37 (9,7) 17 metų 34 (8,9) 18 metų 21 (5,5) Vaiko klasė 1 klasė 37 (9,7) 2 klasė 22 (5,8) 3 klasė 30 (7,9) 4 klasė 25 (6,6) 5 klasė 29 (7,6) 6 klasė 29 (7,6) 7 klasė 40 (10,5) 8 klasė 27 (7,1) 9 klasė 35 (9,2) 10 klasė 46 (12,1) 11 klasė 26 (6,8) 12 klasė 34 (8,9)
Gyvenamoji vieta Miestas 228 (60)
26 3.2. Lankymosi pas odontologą ypatumų analizė
Daugiau nei trečdalis tėvų savo vaikus pas odontologą atveda 2 arba 1 kartą per metus (atitinkamai 35,1 proc. ir 33,5 proc.). Ketvirtadalis tėvų (25,9 proc.) atsakė, kad vaikus pas odontologą atveda nereguliariai (2 pav.). Kas aštuonioliktas (5,5 proc.) vaikas atvedamas pas odontologą tuomet, kai turi nusiskundimų.
35,1 33,5 25,9 5,5 0 10 20 30 40 50 60
2 kartus per metus 1 kartą per metus Nereguliariai Kai turi nusiskundimų
Pro
c.
2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal apsilankymo pas odontologą dažnumą
Reguliariai pas odontologą lankosi ir laikosi specialistų rekomendacijų šiek tiek didesnė dalis berniukų nei mergaičių (atitinkamai 37,3 proc. ir 32,4 proc.). Tuo tarpu šiek tiek didesnė dalis mergaičių, lyginant su berniukais, pas gydytoją odontologą atvedamos nereguliariai (27,8 proc. ir 24 proc.) ir beveik dvigubai daugiau mergaičių, lyginant su berniukais (7,4 proc. ir 3,9 proc.), atvedamos tik tada, kai turi nusiskundimų. Tačiau šie skirtumai tarp lyčių buvo statistiškai nereikšmingi (χ2 = 4,63; lls = 4; p = 0,326) (3 pav.). 37,3 34,8 24 3,9 32,4 31,8 27,8 7,4 0 10 20 30 40
2 kartus per metus 1 kartą per metus Nereguliariai Kai turi nusiskundimų P roc . Berniukai Mergaitės χ2 = 4,63; lls = 4; p = 0,326
3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal apsilankymo pas odontologą dažnumą, atsižvelgiant į
27
Analizuojant apsilankymo pas odontologą dažnumą, priklausomai nuo tiriamųjų gyvenamosios vietos, matyti, kad du kartus per metus pas odontologą atvyksta beveik vienoda dalis vaikų, gyvenančių tiek mieste (34,6 proc.), tiek kaime (35,5 proc.). Vieną kartą per metus pas odontologą atvyksta šiek tiek didesnė dalis vaikų, gyvenančių kaime, lyginant su vaikais, gyvenančiais mieste (atitinkamai, 35,5 proc. ir 32 proc.). Šiek tiek daugiau tiriamųjų, gyvenančių mieste (27,6 proc.), lyginant su tiriamaisiais, gyvenančiais kaime (23 proc.), atsakė, kad atvyksta nereguliariai ir beveik vienoda dalis mokinių, atvykstančių pas odontologą tik tada, kai turi nusiskundimų, gyvena ir mieste, ir kaime (atitinkamai, 5,3 proc. ir 5,9 proc.). Tačiau skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (χ2 = 1,84; lls = 4; p = 0,764) (4 pav.). 34,6 32 27,6 5,3 35,5 35,5 23 5,9 0 5 10 15 20 25 30 35 40
2 kartus per metus 1 kartą per metus Nereguliariai Kai turi nusiskundimų P ro c. Mieste Kaime χ2 = 1,84; lls = 4; p = 0,764
4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal apsilankymo pas odontologą dažnumą, atsižvelgiant į
28
Vertinant priežastis, kodėl tėvai savo vaikus pas odontologą veda rečiau nei 2 kartus per metus, nustatyta, kad beveik pusė tėvų (44,8 proc.) nemato poreikio vesti, nes vaiko dantys pakankamai sveiki, daugiau nei ketvirtadalis tėvų (28,4 proc.) atsakė, kad vaikas bijo odontologų, kas septintas respondentas (14,9 proc.) pažymėjo, kad vaiko pas odontologą neveda dėl to, jog daug dirba ir stinga laiko (5 pav.). Taip pat buvo tėvų, kurie nurodė dideles paslaugų kainas (6 proc.) ar sunkumus, norint gauti paskyrimą vizitui pageidaujamu laiku (6 proc.).
14,9 6 28,4 44,8 6 0 10 20 30 40 50 60
Stinga laiko, nes daug dirba
Didelės paslaugų kainos
Vaikas bijo Nėra poreikio, vaiko dantys pakankamai sveiki Sunku gauti paskyrimą norimu laiku P ro c.
5 pav. Tėvų pasiskirstymas pagal priežastis, kodėl vaikus pas odontologą veda rečiau nei du
29
Vertinta kelintą kartą per gyvenimą tiriamieji lankėsi pas odontologą. Nustatyta, kad dauguma tiriamųjų (83,1 proc.) pas odontologą lankėsi ketvirtą kartą arba daugiau, kas dešimtas mokinys (9,8 proc.) atvyko trečią kartą, tačiau buvo vaikų, kurie pas odontologą atvyko pirmą arba antrą kartą (6 pav.).
6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kelintą kartą per gyvenimą atvyko pas odontologą
Analizuota, ar skiriasi atvykimo pas odontologą kartai, atsižvelgiant į lytį (6 pav.). Didesnė dalis mergaičių, lyginant su berniukais, lankėsi pas odontologą ketvirtą ir daugiau kartų, ir didesnė dalis berniukų, lyginant su mergaitėmis, lankėsi trečią kartą, tačiau pasiskirstymas pagal lytį nebuvo statistiškai reikšmingas (p = 0,143) (7 pav.).
2,9 4,9 12,7 78,9 3,4 2,8 6,3 87,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
pirmą antrą trečią ketvirtą ir daugiau
P
ro
c.
berniukai mergaitės
χ2 = 6,87; lls = 4; p = 0,143
30
Mokiniai buvo sugrupuoti į tris grupes pagal tai, kurioje klasėje mokosi: 1-4 klasėje, 5-9 klasėje ir 10-12 klasėje. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp atvykimo pas odontologą kartų ir tiriamųjų lankomos klasės nenustatyta (p = 0,188) (8 pav.). Taip pat lankymosi pas odontologą kartai nesiskyrė nuo mokinių gyvenamosios vietos (χ2 = 5,62; lls = 4; p = 0,230).
χ2 = 11,25; lls = 8; p = 0,188
8 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atvykimo pas odontologą kartus, atsižvelgiant į tai,
kurioje klasėje mokosi.
Analizuojant vizito pas odontologą priežastis, nustatyta, kad dauguma apklaustųjų (61 proc.) atvyko profilaktiškai pasitikrinti dantis. Vienas penktadalis (20,6 proc.) vaikų atvyko pas odontologą dėl to, jog pastebėjo, kad dantyje yra skylutė, kas aštuntas tiriamasis (12,8 proc.) – dėl danties skausmo (9 pav.).
31 61 20,6 12,8 5,6 0 10 20 30 40 50 60 70 Profilaktiškai pasitikrinti dantis
Dantys buvo nesveiki Dėl danties skausmo Kitos priežastys
P
ro
c.
9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal atvykimo pas odontologą priežastis
Vertinant tiriamųjų pasiskirstymą pagal atvykimo pas gydytoją odontologą priežastis, atsižvelgiant į lytį, matyti, kad šiek tiek didesnė dalis berniukų (62,3 proc.), lyginant su mergaitėmis (57,4 proc.), pas odontologą atvyksta profilaktiškai pasitikrinti dantis. Dėl to, kad buvo nesveikas dantis, dažniau atvyksta mergaitės (23,9 proc.) nei berniukai (17,2 proc.). Dėl danties skausmo ar kitų priežasčių tiek berniukai, tiek mergaitės pas odontologą atvyksta beveik vienodai dažnai. Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (χ2 = 3,08; lls = 4; p = 0,545) (10 pav.). Lankymosi pas odontologą priežastys nepriklausė nuo moksleivių amžiaus (χ2 = 6,78; lls = 8; p = 0,560).
χ2 = 3,08; lls = 4; p = 0,545
32
Apibendrinant pateiktus duomenis, galima teigti, kad dauguma tėvų atveda vaikus pas odontologą bent vieną – du kartus per metus. Didžioji dalis moksleivių lankėsi pas odontologą 4 ir daugiau kartų per visą gyvenimą. Pagrindinė lankymosi pas odontologą priežastis – profilaktinis dantų patikrinimas. Lankymosi pas odontologą dažnis, kartai ir priežastys nepriklausė nuo moksleivių lyties, amžiaus ir gyvenamosios vietos.
3.3. Moksleivių dantų valymo ypatumai
Siekiant ištirti moksleivių dantų valymo ypatumus, buvo klausiama, kaip dažnai ir kiek laiko jie valo dantis, kokį dantų šepetėlį naudoja ir kas kiek laiko jį keičia.
Gauti rezultatai parodė, kad du penktadaliai vaikų (41,1 proc.) dantis valo 2 kartus per dieną, daugiau nei trečdalis tiriamųjų (37,9 proc.) atsakė, kad dantis valo 1 kartą per dieną (11 pav.).
33
Vertinant valymo dažnio priklausomybę nuo lyties, nustatyta, kad mergaičių, valančių dantis du kartus per dieną, dalis buvo statistiškai reikšmingai didesnė nei berniukų, atitinkamai 51,1 proc. ir 31,9 proc. (12 pav.). Dantų valymo dažnis nuo amžiaus nepriklausė (χ2 = 14,90, lls = 14, p = 0,384).
5,9 31,9 43,1 12,3 0,5 3,4 1,5 10,2 51,1* 31,3* 5,7 0,6 0 1,1 0 10 20 30 40 50 60 Dažniau nei 2 kartus per dieną 2 kartu per dieną 1 kartą per dieną Kelis kartus per savaitę 1 kartą per savaitę Rečiau nei kartą per savaitę Nevalo dantų Pr o c. Berniukai Mergaitės
χ2 = 27,56, lls = 7, p<0,001; *p<0,05 (z testas su Bonferroni korekcija)
12 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal dantų valymo dažnį, atsižvelgiant į lytį
Vertinant respondentų dantų valymo trukmę, matyti, kad du trečdaliai (64,7 proc.) vaikų dantis valo 1-2 minutes. Kas ketvirtas tiriamasis (25,5 proc.) atsakė, jog dantis valo 2 – 3 minutes ir kas dešimtas (9,8 proc.) – trumpiau nei minutę (13 pav.).
34
Šiek tiek didesnė dalis berniukų (66,2 proc.), lyginant su mergaitėmis (61,9 proc.), dantis valė 1 – 2 minutes, tačiau 2 – 3 minutes dantis valė didesnė dalis mergaičių (27,8 proc.) nei berniukų (23 proc.) (14 pav.). Dantų valymo trukmė statistiškai reikšmingai nesiskyrė tarp mergaičių ir berniukų (χ2 = 1,33; lls = 3; p = 0,721) bei tarp skirtingų amžiaus grupių (χ2 = 1,83; lls = 6; p = 0,935).
9,8 66,2 23 9,7 61,9 27,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Trumpiau nei minutę 1-2 minutes 2-3 minutes
P
ro
c.
Berniukai Mergaitės
χ2 = 1,33; lls = 3; p = 0,721
14 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal dantų valymo trukmę, atsižvelgiant į lytį
Analizuojant, kokius dantų šepetėlius vaikai naudoja dantų valymui, nustatyta, kad dauguma renkasi paprastą šepetėlį (96 proc.), likusi dalis apklaustųjų (4 proc.) naudojo elektrinį dantų šepetėlį. Vertinant, kaip dažnai keičiami vaikų dantų šepetėliai, nustatyta, kad trečdalis tiriamųjų juos keičia kas 2 mėn. (33,6 proc.), daugiau nei ketvirtadalis – kas 3 mėn. ar rečiau (28,3 proc.), kas penktas – kai nusidėvi šereliai (20,4 proc.) (15 pav.).
17,7 33,6 28,3 20,4 0 10 20 30 40 50 60
Kas 1 mėn. Kas 2 mėn. Kas 3 mėn. ar rečiau Kai nusidėvi šereliai
P
roc
.
35
Dantų šepetėlio keitimo dažnis nuo lyties nepriklausė (χ2 = 0,42; lls = 4; p = 0,981) (16 pav.). Šiek tiek didesnė berniukų (34,8 proc.), lyginant su mergaitėmis (31,8 proc.), dalis dantų šepetėlį keitė kas du mėnesius.
17,2 34,8 27,9 19,6 18,2 31,8 28,4 21 0 5 10 15 20 25 30 35 40
Kas 1 mėn. Kas 2 mėn. Kas 3 mėn. ar rečiau Kai nusidėvi šereliai
P
ro
c.
Berniukai Mergaitės
χ2 = 0,42; lls = 4; p = 0,981
16 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal dantų šepetėlio keitimo dažnį, atsižvelgiant į lytį
Skirtingų klasių moksleivių dantų šepetėlio keitimo dažnis buvo panašus (χ2 = 15,19; lls = 8; p = 0,056), tačiau matoma tendencija, kad vyresnio amžiaus moksleiviai rečiau keitė šepetėlį nei jaunesni (17 pav.). Kas tris mėnesius ar rečiau dantų šepetėlį keičia beveik dvigubai didesnė dalis 10 – 12 klasėje besimokančių vaikų (39 proc.), lyginant su 1 – 4 klasėje (21,6 proc.) ir 5 – 9 klasėje (21,8 proc.) besimokančiais vaikais. Kas mėnesį dantų šepetėlį keitė šiek tiek didesnė 1 – 4 klasių mokinių (19,2 proc.) dalis, lyginant su 5 – 9 klasių (17,4 proc.) ar 10 – 12 klasių mokiniais (15,6 proc.).
36
χ2 = 15,19; lls = 8; p = 0,056
17 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal dantų šepetėlio keitimo dažnį, atsižvelgiant į klasę,
kurioje mokosi
Buvo klausiama, kokias individualias burnos higienos priemones naudoja tiriamieji. Atsakydami į šį klausimą, respondentai galėjo nurodyti daugiau nei vieną atsakymo variantą. Beveik visi tiriamieji atsakė, kad naudoja dantų šepetėlį ir pastą (97,6 proc. ir 96 proc.), šiek tiek daugiau nei trečdalis vaikų naudoja ir skalavimo skystį (38 proc.), beveik penktadalis – tarpdantinį siūlą (18,7 proc.) (18 pav.).
37 18 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal individualių burnos higienos priemonių naudojimo
dažnį
Teirautasi, kokios dantų ėduonies profilaktikos procedūros buvo atliktos vaikams. Beveik du penktadaliai respondentų (37,1 proc.) nurodė nežinantys, ar jiems buvo atliktos dantų ėduonies profilaktikos procedūros, trečdalis (34,4 proc.) pažymėjo, jog buvo pamokytas (-a), kaip reikia taisyklingai valyti dantis, penktadalis tiriamųjų nurodė, kad jų dantų vagelės buvo dengtos silantais (19 proc.) (19 pav.).
19 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal dantų ėduonies profilaktikos priemonių taikymo dažnį
Analizuojant, iš kur 1 – 4 klasių mokinių tėvai gauna informaciją apie burnos higieną ir priemones jai palaikyti, nustatyta, kad daugiau nei pusė respondentų ją gauna iš interneto (53,1
38
proc.) arba savo odontologo (49,6 proc.), trečdalis tiriamųjų atsakė, kad apie burnos higienos priemones sužino iš žurnalų, laikraščių (31 proc.) ar radijo, televizijos laidų (30,1 proc.) (20 pav.).
20 pav. Tiriamųjų tėvų pasiskirstymas pagal informacijos šaltinius apie burnos higieną
Uždavus tą patį klausimą vaikams, nustatyta, kad dauguma vaikų informaciją apie burnos higieną ir priemones jai palaikyti gauna iš savo tėvų arba odontologo (atitinkamai 64,1 proc. ir 58,4 proc.), kas trečiam vaikui (29,8 proc.) informacijos šaltiniu tampa internetas, ketvirtadalį mokinių (24,4 proc.) informuoja mokyklos sveikatos priežiūros specialistė (21 pav.).
21 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal informacijos šaltinius apie burnos higieną
Apibendrinant pateiktus rezultatus, galima teigti, kad beveik pusė moksleivių dantis valo bent du kartus per dieną, mergaitės dažniau nei berniukai. Dauguma mokinių valo dantis 1 – 2 minutes.
39
Trečdalis tiriamųjų dantų šepetėlį keičia kas du mėnesius. Dantų šepetėlio keitimo dažnis nepriklausė nuo lyties ir amžiaus. Be dantų šepetėlio, trečdalis mokinių naudojo burnos skalavimo skystį, beveik penktadalis – tarpdantinį siūlą. Beveik du penktadaliai vaikų nežinojo, ar jiems buvo taikytos ėduonies profilaktikos priemonės, daugiau nei trečdalis mokinių teigė, kad buvo pamokyti, kaip reikia taisyklingai valyti dantis ir beveik penktadaliui tiriamųjų dantų vagelės buvo užlietos silantais. Didžiausia dalis tėvų informacijos apie dantų higieną randa internete arba jiems žinių suteikia gydytojas odontologas, o dauguma vaikų informaciją gauna iš tėvų ir savo gydytojo odontologo
3.4. Mitybos ypatumai
Nagrinėjant mitybos ypatumus, vaikų buvo klausiama, ar gydytojas odontologas jiems pataria sveikos mitybos klausimais, kaip dažnai mokiniai valgo saldumynus ir geria gazuotus gėrimus.
Trečdalis respondentų (32,4 proc.) nurodė, jog odontologai jiems niekada nepataria sveikos mitybos klausimais, šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis (27,6 proc.) atsakė, kad pataria kartais, kas ketvirtas tiriamasis (25 proc.) teigė, kad odontologas visada suteikia informacijos sveikos mitybos klausimais (22 pav.).
22 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal odontologų konsultacijų sveikos mitybos klausimais
40
Odontologų konsultacijų sveikos mitybos klausimais dažnis nuo moksleivių lyties nepriklausė (χ2 = 4,53; lls = 5; p = 0,476) (23 pav.). Šiek tiek didesnė dalis berniukų (29,9 proc.), lyginant su mergaitėmis (23,9 proc.), pažymėjo, kad kartais yra pakonsultuojami mitybos klausimais. Retai arba niekada patarimų sveikos mitybos klausimais negauna kiek didesnė dalis mergaičių (51,2 proc.), lyginant su berniukais (42,6 proc.).
χ2 = 4,53; lls = 5; p = 0,476
23 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal odontologų konsultacijų sveikos mitybos klausimais
dažnį, atsižvelgiant į lytį
Analizuojant vaikų saldumynų vartojimo dažnumą, nustatyta, kad beveik pusė tiriamųjų (47,5 proc.) valgo saldumynus 2-3 kartus per savaitę, kas trečias vaikas (31 proc.) atsakė, jog saldumynus valgo kas dieną, kas šeštas (17,5 proc.) – vieną kartą per savaitę (24 pav.).
41 24 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal saldumynų vartojimo dažnį
Vertinant tiriamųjų saldumynų vartojimą, atsižvelgiant į lytį, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (χ2 = 2,73, lls = 5, p = 0,741). Berniukai ir mergaitės beveik vienodai dažnai valgo saldumynus (25 pav.).
χ2 = 2,73, lls = 5, p = 0,741
42
Didžiausia dalis vaikų (40,2 proc.) geria gazuotus gėrimus 2-3 kartus per savaitę, kas ketvirtas tiriamasis (26,2 proc.) – vieną kartą per savaitę, tačiau kas aštuntas (13 proc.) – gazuotus gėrimus geria kas dieną (26 pav.).
26 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gazuotų gėrimų vartojimo dažnį
Lyginant tiriamųjų gazuotų gėrimų vartojimo dažnį tarp berniukų ir mergaičių, nustatyta statistiškai reikšmingi skirtumai. Berniukų, geriančių gazuotus gėrimus 2 – 3 kartus per savaitę, dalis buvo didesnė nei mergaičių (atitinkamai 44,6 proc. ir 34,7 proc.). Tuo tarpu didesnė dalis mergaičių, lyginant su berniukais, gazuotus gėrimus gėrė 1 kartą per savaitę (27 pav.).
χ2 = 12,07, lls = 5, p = 0,034; *p<0,05, lyginant su mergaitėmis (z kriterijus su Bonferroni korekcija)
43
Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad tik ketvirtadalis tiriamųjų, nepriklausomai nuo lyties, visada gauna informacijos apie sveiką mitybą iš gydytojo odontologo. Trečdalis tiriamųjų kasdien valgo saldumynus, o beveik pusė geria gazuotus gėrimus 1-3 kartus per savaitę. Berniukų, geriančių gazuotus gėrimus 2 – 3 kartus per savaitę, dalis buvo reikšmingai didesnė, lyginant su mergaitėmis.
3.5. Pieninių ir nuolatinių dantų būklė ir jos pokyčiai per metus
2016 m. dantų ėduonies paplitimas, vertinant pagal KPI, buvo 87,6 proc. (88,7 proc. tarp berniukų ir 86,9 proc. tarp mergaičių, p>0,05).
Analizuojant pagal lankomas klases, nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai, didžiausias ėduonies paplitimas nustatytas tarp 5-9 klasių moksleivių – 94,9 proc. berniukų ir 93,7 proc. mergaičių (28 pav.). 82,6 94,9* 83,3 78,6 93,7* 85,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
1-4 klasė 5-9 klasė 10-12 klasė
P ro c. Berniukai Mergaitės χ2 = 7,328, lls = 2, p = 0,026 berniukams; χ2 = 6,692, lls = 2, p = 0,035 mergaitėms;
*p<0,05, lyginant su žemesnėmis ir aukštesnėmis klasėmis (z kriterijus su Bonferroni korekcija)
