VEIKSNIŲ, SUSIJUSIŲ SU DARBINGO AMŽIAUS GYVENTOJŲ ILGALAIKIU IŠGYVENIMU PERSIRGUS MIOKARDO INFARKTU, VERTINIMAS

(1)

MEDICINOS AKADEMIJA

VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA

Justina Ramanavičiūtė

VEIKSNIŲ, SUSIJUSIŲ SU DARBINGO AMŽIAUS GYVENTOJŲ

ILGALAIKIU IŠGYVENIMU PERSIRGUS MIOKARDO INFARKTU,

VERTINIMAS

Baigiamasis magistro darbas Medicinos studijų programa

Mokslinis vadovas prof. dr. Ričardas Radišauskas

(2)

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 4 2. SUMMARY ... 6 3. PADĖKA ... 8 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 8

5. BIOETIKOS KOMITETO PRITARIMAS ... 8

6. SĄVOKOS ... 9

7. SANTRUMPOS ... 10

8. ĮVADAS ... 11

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12

10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13

10.1 Išeminė širdies liga. Etiopatogenezė. ... 13

10.2 Ūminis miokardo infarktas ... 13

10.3 Išgyvenamumas po ūminio miokardo infarkto ... 14

10.4 Veiksniai, turintys įtakos išgyvenimui po ūminio miokardo infarkto (ŪMI) ... 14

10.4.1 Lyties ir amžiaus įtaka išgyvenimui po ŪMI ... 16

10.4.2 ŪMI tipo įtaka išgyvenimui po ŪMI ... 17

10.4.3 ŪMI gydymo ir komorbidiškumo įtaka išgyvenimui po ŪMI ... 17

11. TYRIMO METODIKA IR STATISTINĖ ANALIZĖ ... 18

11.1 Tyrimo planavimas ... 18

11.2 Tyrimo objektas ... 18

11.3 Tiriamųjų atrankos kriterijai ir tyrimo metodai ... 18

11.4 Statistinė duomenų analizė ... 18

12. REZULTATAI... 20

12.1 Tiriamųjų charakteristika ... 20

12.2 Darbingo amžiaus gyventojų išgyvenimas persirgus ŪMI pagal lytį ir amžių ... 22

12.3 Darbingo amžiaus gyventojų ilgalaikis išgyvenimas persirgus ŪMI 2003-2004 (1-uoju) ir 2008-2012 (2-uoju) metų laikotarpiais ... 24

12.4 Kaplan-Meier 12-kos ir 36-ių mėnesių išgyvenimo po ŪMI kreivių palyginimas ... 32

13. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35

13.1 Amžiaus ir lyties įtaka išgyvenimui po ŪMI ... 35

13.2 Veiksniai, turėję įtakos išgyvenimui po ŪMI, tiriamaisiais laikotarpiais ... 35

(3)

3

14. IŠVADOS ... 37

15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 38

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39

(4)

4

1. SANTRAUKA

Darbo pavadinimas: Veiksnių, susijusių su darbingo amžius gyventojų ilgalaikiu išgyvenimu persirgus miokardo infarktu, vertinimas.

Darbo autorius : Justina Ramanavičiūtė

Darbo mokslinis vadovas : prof. dr. Ričardas Radišauskas

Darbo tikslas : Įvertinti veiksnius, lemiančius darbingo amžiaus gyventojų ilgalaikį išgyvenimą persirgus miokardo infarktu.

Darbo uždaviniai : 1. Įvertinti darbingo amžiaus gyventojų išgyvenimą persirgus miokardo infarktu lyties ir amžiaus atžvilgiu. 2. Įvertinti ir palyginti darbingo amžiaus gyventojų ilgalaikį išgyvenimą po miokardo infarkto atskirais 2003-2004 ir 2008-2012 metų laikotarpiais.

Metodai: Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kuriame buvo panaudoti duomenys iš Kauno miesto IŠL registro, kuris buvo vykdomas atsižvelgiant į tarptautinės programos MONICA rekomendacijas. Tyrimo objektas – IŠL registro duomenys apie 25–64 metų Kauno gyventojus, kurie 2003-2004 ir 2008-2012 metais persirgo ŪMI. Ilgalaikiam 12-kos ir 36-ių mėnesių išgyvenimui 2003-2004 metais buvo registruoti ir toliau stebimi 860 Kauno m. 25–64 metų gyventojai, ištikti ŪMI, o 2008-2012 metais buvo registruoti ir toliau stebimi - 747. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės IBM SPSS 27.0 programą. Kokybiniams požymiams ir jų tarpusavio priklausomybei vertinti buvo taikomas Chi kvadrato ir Fišerio tikslusis bei z statistinis kriterijai. Kokybiniai požymiai aprašomi nurodant jų reikšmių dažnį (n) ir santykinį dažnį (proc.). Išgyvenamumas buvo vertinamas taikant Kaplano-Mejerio metodą. Išgyvenimo kreivių palyginimui buvo naudojamas Log-rank kriterijus.

(5)

5

komplikacijų ir priklausančių 25-54 metų amžiaus grupei, o mirusių – vyrų, su ŪMI diagnoze, anksčiau persirgusių ŪMI, insultu, ŪŠVNm persirgusių ŪMI su Q banga, sergančių CD, rūkančių ir priklausančių 55-64 metų amžiaus grupei.

(6)

6

2. SUMMARY

The title of Master‘s thesis : Evaluation of elements that are related to working population long-term survival after myocardial infarction.

The author of Master‘s thesis : Justina Ramanavičiūtė The Head of the thesis : Prof. Dr. Ričardas Radišauskas

Aim: Evaluate elements which determine working population long-term survival after myocardial infarction.

Objectives: 1. Evaluate working population survival after myocardial infarction in sex and age aspect. 2. Evaluate and compare working population long-term survival after myocardial infarction in 2003-2004 and 2008-2012 years.

Methods : A retrospective analysis included data from Kaunas city (Lithuania) ischaemic heart disease (IHD) register. IHD register was ascertained and validated according to the standardized criteria outlined by the WHO MONICA Project. The study included data of all patients in Kaunas city aged 25 to 64 years who experienced acute myocardial infarction (AMI) in 2003-2004 and 2008-2012 years. Statistical analysis was done using IBM SPSS Statistics 27. Long-term (12 and 36 months) survival after AMI was evaluated using the Kaplan-Meier method.

(7)

7

who did not survived had history of previous AMI, stroke, acute heart failure, were diagnosed with AMI, AMI with Q wave, had diabetes and belonged to the group of 55-64 old years persons respectively. Conclusions : Evaluation of elements that are related to the working population survival after AMI showed that sex, diagnose of AMI, hypertension, type of AMI, history of previous AMI, stroke, acute heart failure, diabetes, angina, obesity, other comorbidities, complications, smoking and age had influence on long-term survival.

(8)

8

3. PADĖKA

Dėkoju Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos vedėjai prof. dr. Daliai Lukšienei už leidimą tyrime panaudoti laboratorijoje surinktus IŠL registro duomenis. Už pagalbą atliekant statistinę analizę ir rašant darbą noriu padėkoti Daliai Virvičiūtei ir baigiamojo magistrinio darbo vadovui prof. dr. Ričardui Radišauskui.

4. INTERESŲ KONFLIKTAS

Interesų konflikto nebuvo.

5. BIOETIKOS KOMITETO PRITARIMAS

(9)

9

6. SĄVOKOS

1. Išemija – tai sumažėjęs arterinio kraujo pritekėjimas į audinius ar organą.

2. Išeminė širdies liga – tai miokardo funkcijos sutrikimas, atsiradęs dėl sumažėjusio aprūpinimo arteriniu krauju.

3. Aterosklerozė – arterijų vidinio sluoksnio patologija, atsiradusi dėl riebalų sankaupų ir jungiamojo audinio išvešėjimo.

(10)

10

7. SANTRUMPOS

1. IŠL – išeminė širdies liga

2. MTL – mažo tankio lipoproteinai 3. NKA – nestabili krūtinės angina 4. PAL – periferinių arterijų ligą 5. ŪKS – ūminis koronarinis sindromas 6. ŪMI – ūminis miokardo infarktas

7. ŪMISSTP – ūminis miokardo infarktas su ST pakilimu 8. ŪMIBSTP – ūminis miokardo infarktas be ST pakilimo 9. ŪŠVN – ūminis širdies veiklos nepakankamumas 10. LŠVN – lėtinis širdies veiklos nepakankamumas 11. CD- cukrinis diabetas

(11)

11

8. ĮVADAS

(12)

12

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas : įvertinti veiksnius, lemiančius darbingo amžiaus gyventojų ilgalaikį išgyvenimą persirgus miokardo infarktu.

Darbo uždaviniai :

1. Įvertinti darbingo amžiaus gyventojų išgyvenimą persirgus miokardo infarktu lyties ir amžiaus atžvilgiu.

(13)

13

10. LITERATŪROS APŽVALGA

10.1 Išeminė širdies liga. Etiopatogenezė.

Išemija - tai procesas, kurio metu audinių ir organų aprūpinimas deguonimi yra neadekvatus jų poreikiui [5]. Širdies raumens metabolizmas vyksta beveik išimtinai aerobinėmis sąlygomis, kai kardiomiocitai, priešingai nei kiti audiniai ir raumenys, turi labai ribotą glikogeno kiekį. Labai svarbu, kad deguonies poreikis ir suvartojimas miokarde būtų adekvatus, nes tik tokiu atveju palaikoma skilvelių funkcija ir išvengiama miokardo išemijos [6]. Išeminė širdies liga (IŠL) - tai ūminis ar lėtinis širdies raumens funkcijos sutrikimas, kurį sukelia sumažėjęs širdies raumens aprūpinimas arteriniu krauju, pasireiškiantis ūminės ar lėtinės išemijos sindromais [7]. Dažniausiai išeminė širdies liga išsivysto susiaurėjus ar visiškai užsikišus širdies raumenį maitinančioms kraujagyslėms. Vainikinių arterijų spindis gali susiaurėti dėl aterosklerozės ir jos sąlygotos trombozės. Aterosklerozė - tai lėtinis uždegiminis procesas, kurio metu formuojasi pažeidimai arterijų sienelėse. Aterosklerotinių pažeidimų išsivystymui įtaką daro mažo tankio lipoproteinai (MTL), uždegiminiai ir imunologiniai procesai bei endotelio disfunkcija. Sutrikus arterijų endotelio funkcijai, lipoproteinai kaupiasi intimoje [8]. Vandenyje netirpūs lipoproteinai kraujotakoje prisijungia prie vandenyje tirpių, vadinamų apolipoproteinais. Mažo tankio lipoproteinai (MTL) prasiskverbia į intimą ir ten oksiduojasi. Tokie oksiduoti ir modifikuoti mažo tankio lipoproteinai pritraukia leukocitus, kuriuos vėliau fagocituodami makrofagai virsta putotomis ląstelėmis. Pastarieji komponentai išprovokuoja riebalinio ruoželio susidarymą, kuris lemia vidinio arterijos sienelės sluoksnio - intimos - sustorėjimą [9]. Tokie okliuziniai pokyčiai stambiose ir vidutinio dydžio arterijose galiausiai sukelia ryškią stenozę, kuri visiškai ar iš dalies sutrikdo kraujotaką audiniuose ir išsivysto išemija [10]. Kiti rizikos faktoriai aterosklerozei ir jos nulemtoms trombozinėms komplikacijoms yra arterinė hipertenzija (AH), rūkymas ir cukrinas diabetas (CD). Aterosklerozė didina sergamumą ir mirštamumą pasaulyje, nes lemia daugelio kitų širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip ūminis miokardo infarktas(ŪMI), insultas ir periferinių arterijų liga (PAL), išsivystymą [11].

10.2 Ūminis miokardo infarktas

(14)

14

stenozės rečiau sukelia 1 tipo ūminį miokardo infarktą, nes stenozę lemiančios aterosklerotinės plokštelės dažnai turi stangrias fibrozines kepurėles, kurioms nebūdingi plyšimai (2 tipo ŪMI). Priešingai yra, kai aterosklerotinės plokštelės turi plonas fibrozines kepurėles, kurios yra lengviau pažeidžiamos. Tokios ateromos yra linkusios 30-50 proc. obturuoti arterijos spindį ir savyje sukaupti daugiau uždegiminių, tokių kaip putotieji makrofagai, ląstelių. Plokštelės plyšimo metu išsiskiria jos trombogeninės medžiagos, kurios sukelia trombocitų agregaciją, aktyvuoja krešėjimo kaskadą, pasieninių trombų susidarymą ir embolizaciją plokštelės komponentais. Galiausiai dėl visų šių procesų įvyksta širdies raumens ląstelių nekrozė, kuri diagnozuojama širdies pažeidimą nurodančių rodiklių padidėjimu periferiniame kraujyje. Išemijos sunkumą ūminio miokardo infarkto metu lemia šie faktoriai - vainikinės arterijos okliuzijos laipsnis (iš dalies ar visiškai), laikas nuo okliuzijos pradžios, kolateralinė kraujotaka, širdies raumens plotas, kuris buvo aprūpinamas krauju ir deguonimi [13].

10.3 Išgyvenamumas po ūminio miokardo infarkto

Daugelis atliktų studijų, nagrinėjančių ŪMI išeitis, aprašo išgyvenimą ūmios fazės metu, tačiau yra mažai duomenų apie tai, koks išgyvenimas yra praėjus vieneriems metams po ŪMI. Vienoje sisteminėje literatūros apžvalgoje buvo aptariamas mirtingumas ir sergamumas praėjus vieneriems metams po ūminio miokardo infarkto. Nustatyta, kad sergamumas ūminiu miokardo infarktu ir mirtingumas dėl jo mažėja daugelyje šalių [14]. Visgi didėjanti ir senėjanti populiacija, augantis išgyvenusiųjų po ūminio miokardo infarkto asmenų skaičius parodo, kad ligos našta iš esmės auga [15]. Po ūminio miokardo infarkto išgyvenusieji asmenys, lyginant su bendra populiacija, turi didelę riziką ūminio miokardo infarkto pasikartojimui, taip pat jie dažniau suserga kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, pavyzdžiui, insultu, ypatingai esant tokiems rizikos faktoriams kaip cukrinis diabetas (CD), arterinė hipertenzija (AH) ar vyresnis amžius [16]. Nors širdies ir kraujagyslių ligų įvykių rizika yra didžiausia pirmaisiais metais po ŪMI, ji išlieka padidėjusi ir ateinančiais metais [17,18].

10.4 Veiksniai, turintys įtakos išgyvenimui po ūminio miokardo infarkto (ŪMI)

Mirtingumui po ŪMI įtakos turinčių faktorių nustatymas ir suvokimas suteikia gydytojams ir pacientams svarbią informaciją apie ligos gydymą ir prognozę. Daugelis rizikos vertinimo modelių paciento mirtingumo riziką vertina remdamiesi demografine ir klinikine informacija.

(15)

15

skirtumus ir išgyvenimą po ŪMI, moterys, išgyvenusios ŪMI, turėjo daugiau gretutinių ligų, joms dažniau pasireiškė atipiniai ŪMI simptomai lyginant su vyrais. Jaunoms moterims (< 55 metų) taip pat rečiau atliekama revaskuliarizacija lyginant su to paties amžiaus vyrais. Dar vienas demografinis rodiklis, turintis įtakos mirtingumui nuo ŪMI, yra etninė grupė. Apskritai, juodaodžiai ir ispaniškai kalbančių šalių pacientai, išgyvenę ūminį koronarinį sindromą (ŪKS) yra jaunesni, linkę turėti daugiau gretutinių ligų, jiems vėliau taikomas gydymas ir būdingos blogesnės išeitys lyginant su neispanakalbiais baltaodžiais pacientais.

Kita įtakos mirtingumui nuo ŪMI turinti grupė – gretutinės ligos. Gretutinis sergamumas, dar žinomas kaip komorbidiškumas, apibūdina situaciją, kai asmeniui nustatoma ne viena somatinė patologija [19]. Prie gretutinių ligų priskiriamas buvęs ūminis miokardo infarktas (ŪMI), cukrinis diabetas (CD), inkstų nepakankamumas. HORIZONS-AMI tyrime buvo nustatyta, kad ūminio miokardo infarkto pasikartojimas buvo reikšmingas prognostinis veiksnys, lemiantis mirtingumą. Tai paaiškinama tuo, kad pacientai, kuriems įvyko pakartotinis ŪMI, buvo vyresni, turintys daugiau gretutinių ligų, jiems rečiau taikomas gairių rekomenduotas gydymas ir jiems dažniau išsivysto kardiogeninis šokas bei reinfarktas. Analizuojant pogrupį pacientų, kurie buvo įtraukti į 11-ką trombolizių miokardo infarkto metu (TIMI) tyrimų, buvo nustatyta, kad cukriniu diabetu sergantys pacientai yra labiau linkę numirti nuo abiejų – ŪMI be ST pakilimo ir ŪMI su ST pakilimu lyginant su CD nesergančiais. Tokia padidėjusi mirties rizika yra daugiafaktorinė, tačiau gali būti paaiškinama daugelio kraujagyslių pažeidimu, įskaitant endotelio disfunkciją, kuri lemia trombogenezę bei kairiojo skilvelio remodeliaciją. Taip pat netgi šiais laikais pacientai, sergantys CD ir patyrę ŪMI, yra gydomi ne taip agresyviai nepaisant įrodymų, kad kraujotaką atkuriantis gydymas jiems suteikia panašią ar net didesnę naudą lyginant su nesergančiaisiais CD pacienatais. Ne toks agresyvus gydymas galimai prisideda prie didesnio mirtingumo nuo ŪMI. Valsartano ir ūminio miokardo infarkto (ŪMI) tyrimo analizė parodė, kad kiekvienas glomerulų filtracijos greičio (GFG) sumažėjimas 10 vienetų žemiau 81 mL/min/1.73 m2

padidina mirties po ŪMI riziką 10 proc. Pacientams su mažesniu glomerulų filtracijos greičiu yra rečiau atliekama ankstyvoji vainikinių arterijų angiografija bei revaskuliarizacija. Taip yra todėl, kad baiminamasi padidėjusios kraujavimo rizikos, kas pablogintų inkstų funkciją dar labiau.

(16)

16

dienų po ŪMI laikotarpiu. Dar viena ŪMI klinikinė išraiška, turėjusi įtakos mirtingumui yra širdies sustojimas. Nepaisant to, kad širdies sustojimas yra labai reikšmingas faktorius, lemiantis mirtingumą, jis nėra įtrauktas į daugelį ŪMI rizikos vertinimo modelių. Išanalizavus pacientus, išgyvenusius ŪMI su ST pakilimu, nustatyta, kad tie, kuriems įvyko širdies sustojimas, rizika numirti ligoninėje išaugo 7 kartus lyginant su tais, kuriems širdis nesustojo [20].

10.4.1 Lyties ir amžiaus įtaka išgyvenimui po ŪMI

(17)

17

išgyvenimą po ŪMI, nustatė, kad per 23-ejų metų laikotarpį nuo amžiaus priklausomas išgyvenimas po pirmojo ŪMI, kai tiriamiesiems yra mažiau nei 65-eri metai, yra didesnis tarp moterų nei tarp vyrų [26]. 10.4.2 ŪMI tipo įtaka išgyvenimui po ŪMI

Ūmus koronarinis sindromas (ŪKS), remiantis elektrokardiogramos rodmenimis, yra skirstomas į dvi grupes – ūminis miokardo infarktas su ST pakilimu (ŪMISSTP) ir ūminis miokardo infarktas be ST pakilimo (ŪMIBSTP) [27]. Abi šias ūminio koronarinio sindromo grupes sieja tas pats patofiziologinis mechanizmas, kai daugeliu atvejų trombas susiformuoja širdies raumenį maitinančiose arterijose po to, kai plyšo ar erozavo jose susiformavusi atrosklerotinė plokštelė [28]. Kai įvyksta visiška arterijos okliuzija trombu, dažniausiai pasireiškia ŪMISSTP. Kai trombas nevisiškai užkemša arterijos spindį ar okliuzija vyksta esant kolateralinei kraujotakai, pasireiškia ŪMIBSTP [29]. Kalbant apie ūminio miokardo infarkto tipo poveikį išgyvenimui, viena studija vertino pacientų ilgalaikį išgyvenimą po ŪMI lyginant jo tipus – su ST pakilimu ar be ST pakilimo. Buvo nustatyta, kad vertinant ilgalaikį išgyvenimą (10-ies metų laikotarpiu) pacientų, išgyvenusių ūminį miokardo infarktą su ST ir be ST segmento pakilimu, mirtingumas išliko panašus [30]. Kita studija, Islandijoje tyrinėjusi ilgalaikį išgyvenimą priklausomai nuo ŪMI tipo, nurodė, kad pacientų, išgyvenusių ŪMIBSTP, mirtingumas buvo didesnis nei tų, kurie išgyveno ŪMISSTP [31].

10.4.3 ŪMI gydymo ir komorbidiškumo įtaka išgyvenimui po ŪMI

(18)

18

11. TYRIMO METODIKA IR STATISTINĖ ANALIZĖ

11.1 Tyrimo planavimas

Baigiamasis magistro darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedroje renkant ir panaudojant reikalingus duomenis iš LSMU Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos vykdomo Kauno išeminės širdies ligos (IŠL) registro. IŠL registras yra sudarytas atsžvelgiant į tarptautinės programos MONICA (MONItoring of trends and determinants in CArdiovascular disease) rekomendacijas [World Health Organisation MONICA Project, 1990]. 11.2 Tyrimo objektas

Tiriamasis kontingentas – Kauno miesto IŠL registro duomenys apie visus abiejų lyčių 25–64 metų Kauno miesto gyventojus, kurie 2004 ir 2008-2012 metais persirgo ŪMI. IŠL registras 2003-2004 ir 2008-2012 metais apėmė 1607 Kauno m. 25-64 metų gyventojus. Ilgalaikiam 12-kos ir 36-ių mėnesių išgyvenimui 2003-2004 metais buvo registruoti ir toliau stebimi 860 Kauno m. 25–64 metų gyventojai, ištiktų ŪMI, o 2008-2012 metais buvo registruoti ir toliau stebimi 747 Kauno m. 25–64 metų gyventojai, ištiktų ŪMI.

11.3 Tiriamųjų atrankos kriterijai ir tyrimo metodai

Iš Kauno miesto IŠL registro buvo atrinkti duomenys asmenų, kurie yra darbingo amžiaus (25-64 m.) ir yra persirgę ŪMI. IŠL registras buvo vykdomas retrospektyviuoju metodu - registruojant IŠL atvejus, ligoniui išvykus iš ligoninės, atsižvelgiant į medicininę dokumentaciją, esančią ligoninėse ir poliklinikose : ligos istorijas, ambulatorines korteles, išvykusių iš ligoninės asmenų statistines korteles, ligonių registracijos knygas arba ligos istorijų išrašus, teismo medicinos ekspertizės tyrimo protokolus, ligoninių autopsijų protokolus, medicininius mirties liudijimus. Informacija apie mirusių 25–64 metų Kauno m. gyventojų mirties priežastis buvo gauta iš Kauno m. Civilinės metrikacijos biuro. Mirties priežasčių analizei buvo peržiūrėti visi Kauno m. gyventojų Medicininiai mirties liudijimai, išrašyti 2003-2015 metais. Visa pagrindinė informacija, nurodyta Medicininiame mirties liudijime, buvo suvesta ir kaupiama LSMU Kardiologijos instituto kompiuterizuotose duomenų bazėse. Mirties priežastys koduotos vadovaujantis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtosios peržiūros kodais (TLK-10).

11.4 Statistinė duomenų analizė

(19)

19

(20)

20

12. REZULTATAI

12.1 Tiriamųjų charakteristika

Iš viso į tyrimą buvo įtraukti darbingo amžiaus (24-65 metų) 1607-ių asmenų, ištiktų ŪMI, duomenys. Tarp tiriamųjų buvo 1166 (72,6 proc.) vyrų ir 441 (27,4 proc.) moterų.

2003-2004 metų (1-ojo) ir 2008-2012 metų (2-ojo) laikotarpio tiriamųjų palyginimas

Statistiškai reikšmingai skyrėsi 2003-2004 metų (1-ojo laikotarpio) ir 2008-2012 metų (2-ojo laikotarpio) tiriamųjų pasiskirstymas pagal : diagnozę, arterinę hipertenziją (AH), buvusį ūminį miokardo infarktą (ŪMI), ŪMI tipą pagal Q bangą, buvusį lėtinį širdies veiklos nepakankamumą (LŠVN), komplikacijas, insultą, kitas gretutines ligas, krūtinės anginą (KA) ir rūkymą.

2003-2004 metų (1-ojo laikotarpio) tiriamųjų tarpe statistiškai reikšmingai daugiau buvo tiriamųjų su ūminio miokardo infarkto (ŪMI) diagnoze – 508 (59,1 proc. p = 0,029), anksčiau išgyvenusių ūminį miokardo infarktą (ŪMI) - 248 (28,8 proc., p = 0.037), insultą – 40 (4,7 proc., p = 0.002), sergančiųjų krūtinės angina (KA) – 596 (69,3 proc., p < 0,001) bei rūkančių – 315 (36,6 proc., p < 0,001)

2008-2012 metų (2-ojo laikotarpio) tiriamųjų tarpe statistiškai reikšmingai daugiau buvo sergančiųjų AH – 606 (83,7 proc.), LŠVN – 696 (96,1 proc., p < 0,001), kitomis gretutinėmis ligomis – 427 (57,2 proc., p < 0,001), išgyvenusių ŪMI su Q banga – 220 (29,5 proc., p < 0.001) ir turėjusių komplikacijų – 707 (94,6 proc., p < 0,001).

1 lentelė. 2003-2004 ir 2008-2012 metų tiriamųjų palyginimas

Laikotarpis Reikšmingumo lygmuo (p reikšmė) 2003-2004 metai N (proc.) 2008-2012 metai N (proc.) Lytis Vyrai 629 (73,1) 537 (71,9) 0,575 Moterys 231 (26,9) 210 (28,1) Amžiaus grupė (metais) 24-54 326 (37,9) 272 (36,4) 0,536 55-64 534 (62,1) 475 (63,6)

Diagnozė ŪMI (I21, I22) 508 (59,1) 428 (57,3) 0,029

NKA (I20.0) 338 (39,3) 291 (39,0)

Kiti 14 (1,60)* 28 (3,7)*

(21)

21

Nėra 238 (28,0) 118 (16,3)

Buvęs MI Yra (1+9) 248 (28,8) 181 (24,2) 0,037

Nėra 612 (71,2) 566 (75,8)

ŪMI tipas Su Q banga 199 (23,1) 220 (29,5) < 0,001

Be Q bangos 187 (21,7) 174 (23,3) Su Q ir be Q bangos 107 (12,4)* 9 (1,2)* Nėra 347 (40,3) 303 (40,6) Neaišku 20 (2,3)* 41 (5,5)* Buvęs LŠVN Yra 771 (90,4) 696 (96,1) < 0,001 Nėra 82 (9,6) 28 (3,9) Buvęs ŪŠVN Yra 67 (7,8) 51 (7,0) 0,541 Nėra 787 (92,2) 674 (93,0) Komplikacijos Yra 795 (92,4) 707 (94,6) < 0,001 Nėra 59 (6,9)* 18 (2,4)* Neaišku 6 (0,7)* 22 (2,9)* CD Yra 129 (15,1) 118 (16,3) 0,523 Nėra 725 (84,9) 607 (83,7) Insultas Yra 40 (4,7) 30 (4,0) 0,002 Nėra 814 (94,7) 695 (93,0) Neaišku 6 (0,7)* 22 (2,9)* Kitos gretutinės ligos Yra 342 (39,8)* 427 (57,2)* < 0,001 Nėra 512 (59,5)* 298 (39,9)* Neaišku 6 (0,7)* 22 (2,9)* KA Yra 596 (69,3)* 450 (60,2)* < 0,001 Nėra 235 (27,3)* 265 (35,5)* Neaišku 29 (3,4) 32 (4,3) Nutukimas Yra 517 (60,1) 490 (65,6) 0,074 Nėra 257 (29,9) 195 (26,1) Neaišku 86 (10,0) 62 (8,3)

Rūkymas Rūko dabar 315 (36,6) 259 (34,7) < 0,001

Metė rūkyti 7 (0,8)* 44 (5,9)* Niekada

nerūkė

(22)

22

Neaišku 69 (8,0)* 120 (16,1)*

Amžiaus grupės 25-54 metai 326 (37,9) 272 (36,4) 0,536

55-64 metai 534 (62,1) 475 (63,6) *- p < 0,05

12.2 Darbingo amžiaus gyventojų išgyvenimas persirgus ŪMI pagal lytį ir amžių

Statistiškai reikšmingai skyrėsi 2003-2004 metų (1-ojo laikotarpio) tiriamųjų 12-os mėn. išgyvenimas persirgus ŪMI pagal amžių.

2003-2004 metais (1-uoju laikotarpiu) 12 mėn. po ŪMI išgyvenusiųjų tarpe statistiškai reikšmingai daugiau buvo tiriamųjų, kurie priklausė 25-54 metų amžiaus grupei - 299 (91,7 proc., p = 0,009).

2003-2004 metais (1-uoju laikotarpiu) per 12 mėn. po ŪMI mirusiųjų tarpe statistiškai reikšmingai daugiau buvo tiriamųjų, kurie priklausė 55-64 metų amžiaus grupei – 76 (14,2 proc., p = 0,009).

2 lentelė. 12 mėn. išgyvenimas persirgus ŪMI pagal lytį ir amžių 2003-2004 metais

2003-2004 metai (1-asis laikotarpis) Reikšmingumo lygmuo (p reikšmė) 12 mėn. išgyvenimas po ŪMI Gyvas N (proc.) Miręs N (proc.) Lytis Vyrai 548 (87,1) 81 (12,9) 0,179 Moterys 209 (90,5) 22 (9,5) Amžiaus grupės 25-54 metai 299 (91,7) 27 (8,3) 0,009 55-64 metai 458 (85,8) 76 (14,2)

Statistiškai reikšmingai skyrėsi 2003-2004 metų (1-ojo laikotarpio) tiriamųjų 36-ių mėn. išgyvenimas persirgus ŪMI pagal amžių.

(23)

23

2003-2004 metais (1-uoju laikotarpiu) per 36 mėn. po ŪMI mirusiųjų tarpe statistiškai reikšmingai daugiau buvo tiriamųjų, kurie priklausė 55-64 metų amžiaus grupei – 103 (19,3 proc., p = 0,007).

3 lentelė. 36 mėn. išgyvenimas persirgus ŪMI pagal lytį ir amžių 2003-2004 metai

2003-2004 metai (1-asis laikotarpis) Reikšmingumo lygmuo (p reikšmė) 36 mėn. išgyvenimas po ŪMI Gyvas N (proc.) Miręs N (proc.) Lytis Vyrai 519 (82,5) 110 (17,5) 0,264 Moterys 198 (85,7) 33 (14,3) Amžiaus grupės 25-54 metai 286 (87,7) 40 12,3) 0,007 55-64 metai 431 (80,7) 103 (19,3)

Statistiškai reikšmingai skyrėsi 2008-2012 metų (2-ojo) laikotarpio tiriamųjų 12-os ir 36-ių mėn. išgyvenimas persirgus ŪMI pagal lytį ir amžių.

2008-2012 metais (2-uoju laikotarpiu) 12 mėn. po ŪMI išgyvenusiųjų tarpe statistiškai reikšmingai daugiau tiriamųjų, kurie buvo moteriškos lyties - 194 (92,4 proc., p = 0,032 ) bei priklausė 25-54 metų amžiaus grupei - 251 (92,3 proc., p = 0,011).

2008-2012 metais (2-uoju laikotarpiu) per 12 mėn. po ŪMI mirusiųjų tarpe statistiškai reikšmingai daugiau buvo tiriamųjų, kurie buvo vyriškos lyties - 72 (13,2 proc., p = 0,032) bei priklausė 55-64 metų amžiaus grupei – 66 (13,9 proc., p = 0,011).

(24)

24

2008-2012 metais (2-uoju laikotarpiu) 36 mėn. po ŪMI išgyvenusiųjų tarpe statistiškai reikšmingai daugiau buvo tiriamųjų, kurie buvo moteriškos lyties – 188 (89,5 proc., p = 0,023) bei priklausė 25-54 metų amžiaus grupei – 243 (89,3 proc., p = 0,008).

2008-2012 metais (2-uojo laikotarpiu) per 36 mėn. po ŪMI mirusiųjų tarpe statistiškai reikšmingai daugiau buvo tiriamųjų, kurie buvo vyriškos lyties - 92 (17,1 proc., p = 0,023) bei priklausė 55-64 metų amžiaus grupei – 85 (17,9 proc., p = 0,008).

2008-2012 metai (2-asis laikotarpis) Reikšmingumo lygmuo (p reikšmė) 36 mėn. išgyvenimas po ŪMI Gyvas N (proc.) Miręs N (proc.) Lytis Vyrai 445 (82,9) 92 (17,1) 0,023 Moterys 188 (89,5) 22 (10,5) Amžiaus grupės 25-54 metai 243 (89,3) 29 (10,7) 0,008 55-64 metai 390 (82,1) 85 (17,9)

Išanalizavus duomenis pastebėta, kad darbingo amžiaus (25-64m) gyventojų ilgalaikiam išgyvenimui 2003-2004 metais (1-uoju laikotarpiu) įtakos turėjo tik amžius – išgyvenusiųjų tarpe statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau buvo tiriamųjų, priklausančių 25-54 metų amžiaus grupei, o mirusiųjų – 55-64 metų amžiaus grupei. 2008-2012 metais (2-uoju laikotarpiu) ilgalaikiam darbingo amžiaus (25-64m.) gyventojų išgyvenimui įtakos turėjo ne tik amžius, bet ir lytis – išgyvenusiųjų tarpe statistiškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau buvo moterų, priklausančių 25-54 metų amžiaus grupei, o mirusiųjų – vyrų, priklausančių 55-64 metų amžiaus grupei.

12.3 Darbingo amžiaus gyventojų ilgalaikis išgyvenimas persirgus ŪMI 2003-2004 (1-uoju) ir 2008-2012 (2-uoju) metų laikotarpiais

2003-2004 metų (1-ojo) laikotarpio 12 mėn. išgyvenimo po ŪMI palyginimas

Statistiškai reikšmingai skyrėsi 2003-2004 metų (1-ojo) laikotarpio tiriamųjų 12 mėn. išgyvenimas po ŪMI pagal diagnozę, AH, buvusį MI, ŪMI tipą, buvusį ŪŠVN, komplikacijas, CD, insultas, kitas gretutines ligas, KA, nutukimą, rūkymą ir amžiaus grupes.

(25)

25

0,026) turėjusių komplikacijų – 702 (92,7 proc. p < 0,001) bei priklausančių 25-54 metų amžiaus grupei – 299 (39,5 proc., p = 0,009).

2003-2004 metais (1-uoju laikotarpiu) per 12 mėn. po ŪMI mirusiųjų tarpe statistiškai reikšmingai daugiau buvo su ŪMI diagnoze – 71 (68,9 proc., p < 0,001), praeityje patyrusių ŪMI – 50 (48.5 proc., p < 0,001), išgyvenusių ŪMI su Q banga – 38 (36,9 proc., p < 0,001), insultą – 12 (11,7 proc., p < 0,001), sergančių ŪŠVN – 41 (41,8 proc., p < 0,001), CD – 23 (23,5 proc., p = 0,014), KA – 79 (76,7 proc., p = 0,001) bei priklausančių 55-64 metų amžiaus grupei – 76 (73,8 proc., p = 0,009).

6 lentelė. 2003-2004 metų (1-ojo laikotarpio) 12 mėn. išgyvenimas po ŪMI 2003-2004 metai (1-asis laikotarpis) Reikšmingumo

lygmuo (p reikšmė) 12 mėn. išgyvenimas po ŪMI Gyvas N (proc.) Miręs N (proc.) Lytis Vyrai 548 (72,4) 81 (78,6) 0,179 Moterys 209 (27,6) 22 (21,4)

Diagnozė ŪMI (I21 ir I22) 437 (57,7)* 71 (68,9)* < 0,001 NKA (I20.0) 320 (42,3)* 18 (17,5)* Kiti 0 (0,0)* 14 (13,6)* AH Yra 564 (74,7) 49 (51,0) < 0,001 Nėra 191 (25,3) 47 (49,0) Buvęs MI Yra (1+9) 198 (26,2) 50 (48,5) < 0,001 Nėra 559 (73,8) 53 (51,5)

(26)

26 Neaišku 1 (0,1)* 5 (4,9)* CD Yra 106 (14,0) 23 (23,5) 0,014 Nėra 650 (86,0) 75 (76,5) Insultas Yra 28 (3,7)* 12 (11,7)* < 0,001 Nėra 728 (96,2)* 86 (83,5)* Neaišku 1 (0,1)* 5 (4,9)* Kitos gretutinės ligos Yra 302 (39,9) 40 (38,8) < 0,001 Nėra 454 (60,0) 58 (56,3) Neaišku 1 (0,1)* 5 (4,9)* KA Yra 517 (68,3) 79 (76,7) 0,001 Nėra 219 (28,9)* 16 (15,5)* Neaišku 21 (2,8)* 8 (7,8)* Nutukimas Yra 478 (63,1)* 39 (37,9)* < 0,001 Nėra 214 (28,3)* 43 (41,7)* Neaišku 65 (8,6)* 21 (20,4)*

Rūkymas Dabar rūko 287 (37,9)* 28 (27,2)* 0,026

Metė rūkyti 6 (0,8) 1 (1,0)

Niekada nerūkė 410 (54,2) 59 (57,3)

Neaišku 54 (7,1)* 15 (14,6)*

Amžiaus grupė 25-54 metai 299 (39,5) 27 (26,2) 0,009

55-64 metai 458 (60,5) 76 (73,8) *-p < 0,05

2008-2012 metų (2-ojo laikotarpio) 12 mėn. išgyvenimo po ŪMI palyginimas

Statistiškai reikšmingai skyrėsi 2008-2012 metų (2-ojo laikotarpio) tiriamųjų 12 mėn. išgyvenimas po ŪMI pagal : lytį, diagnozę, AH, buvusį MI, ŪMI tipą, ŪŠVN, komplikacijas, CD, insultą, kitas gretutines ligas, KA, nutukimą, rūkymą ir amžiaus grupę.

2008-2012 metais (2-uoju laikotarpiu) 12 mėn. išgyvenusiųjų po ŪMI tarpe statistiškai reikšmingai daugiau buvo moterų, sergančiųjų AH – 567 (85,9 proc., p < 0,001), KA – 402 (60,9 proc., p < 0,001), nutukimu – 462 (70,0 proc., p < 0,001), kitomis gretutinėmis ligomis – 388 (58,8 proc., p < 0,001), turėjusių komplikacijų – 643 (97,4 proc., p < 0,001) ir priklaususių 2554m. amžiaus grupei -251 (38,0 proc., p – 0,011).

(27)

27

0,001), anksčiau išgyvenusių ŪMI – 45 (51,7 proc., p < 0,001), išgyvenusių ŪMI su Q banga – 29 (33,3 proc., p < 0,001), insultą – 5 (5,7 proc., p < 0,001), sergančių ŪŠVN – 29 (44,6 proc., p < 0,001), CD – 17 (26,2 proc., p = 0,024), rūkančių – 33 (37,9 proc., p < 0,001) ir priklausančių 55-64 metų amžiaus grupei – 66 (75,9 proc., p = 0,011).

7 lentelė. 2008-2012 metų (2-ojo laikotarpio) 12 mėn. išgyvenimas po ŪMI

2003-2004 metai (2-asis laikotarpis Reikšmingumo lygmuo (p reikšmė) 12 mėn. išgyvenimas po ŪMI Gyvas N (proc.) Miręs N (proc.) Lytis Vyrai 466 (70,6) 71 (81,6) 0,032 Moterys 194 (29,4) 16 (18,4)

Diagnozė ŪMI (I21 ir I22) 378 (57,3) 50 (57,5) < 0,001 NKA (I20.0) 282 (42,7)* 9 (10,3)* Kiti 0 (0,0)* 28 (32,2)* AH Yra 567 (85,9) 39 (60,9) < 0,001 Nėra 93 (14,1) 25 (39,1) Buvęs MI Yra (1+9) 136 (20,6) 45 (51,7) < 0,001 Nėra 524 (79,4) 42 (48,3)

(28)

28 Nėra 559 (84,7) 48 (73,8) Insultas Yra 25 (3,8) 5 (5,7) < 0,001 Nėra 635 (96,2)* 60 (69,0)* Neaišku 0 (0,0)* 22 (25,3)* Kitos gretutinės ligos Yra 388 (58,8)* 39 (44,8)* < 0,001 Nėra 272 (41,2)* 26 (29,9)* Neaišku 0 (0,0)* 22 (25,3)* KA Yra 402 (60,9) 48 (55,2) < 0,001 Nėra 252 (38,2)* 13 (14,9)* Neaišku 6 (0,9)* 26 (29,9)* Nutukimas Yra 462 (70,0)* 28 (32,2)* < 0,001 Nėra 167 (25,3) 28 (32,2) Neaišku 31 (4,7)* 31 (35,6)*

Rūkymas Dabar rūko 226 (34,2) 33 (37,9) < 0,001 Metė rūkyti 42 (6,4) 2 (2,3)

Niekada nerūkė 303 (45,9)* 21 (24,1)* Neaišku 89 (13,5)* 31 (35,6)*

Amžiaus grupė 25-54 metai 251 (38,0) 21 (24,1) 0,011 55-64 metai 409 (62,0) 66 (75,9)

*p < 0,05

Statistiškai reikšmingai skyrėsi 2003-2004 metų (1-ojo laikotarpio) tiriamųjų 36 mėn. išgyvenimas po ŪMI pagal : diagnozę, AH, buvusį MI, ŪMI tipą, ŪŠVN, komplikacijas, CD, insultą, kitas gretutines ligas, KA, nutukimą ir amžiaus grupę.

2003-2004 metais (1-uoju laikotarpiu) 36 mėn. išgyvenusiųjų po ŪMI tarpe statistiškai reikšmingai daugiau buvo sergančiųjų AH – 538 (75,2 proc., p < 0,001), nutukimu – 458 (63,9 proc., p < 0,001), turėjusių komplikacijų – 664 (92,6 proc., p < 0,001) ir priklausančių 25-54 metų amžiau grupei – 286 (39,9 proc., p = 0,007).

(29)

29

0,014), kitomis gretutinėmis ligomis – 57 (39,9 proc., p < 0,001) bei priklausančių 55-64 metų amžiaus grupei – 103 (72,0 proc., p = 0,007).

Diagnozė ŪMI (I21 ir I22) 409 (57,0)* 99 (69,2)* < 0,001 NKA (I20.0) 308 (43,0)* 30 (21,0)* Kiti 0 (0,0)* 14 (9,8)* AH Yra 538 (75,2) 75 (55,1) < 0,001 Nėra 177 (24,8) 61 (44,9) Buvęs MI Yra (1+9) 178 (24,8) 70 (49,0) < 0,001 Nėra 539 (75,2) 73 (51,0)

(30)

30 Kitos gretutinės ligos Yra 285 (39,7) 57 (39,9) < 0,001 Nėra 431 (60,1) 81 (56,6) Neaišku 1 (0,1)* 5 (3,5)* KA Yra 491 (68,5) 10 (73,4) 0,001 Nėra 209 (29,1)* 26 (18,2)* Neaišku 17 (2,4)* 12 (8,4)* Nutukimas Yra 458 (63,9)* 59 (41,3)* < 0,001 Nėra 201 (28,0)* 56 (39,2)* Neaišku 58 (8,1)* 28 (19,6)*

Rūkymas Dabar rūko 266 (37,1) 49 (34,3) 0,315

Metė rūkyti 6 (0,8) 1 (0,7)

Niekada nerūkė 393 (54,8) 76 (53,1)

Neaišku 52 (7,3) 17 (11,9)

55-64 metai 431 (60,1) 103 (72,0) *- p < 0,05

Statistiškai reikšmingai skyrėsi 2008-2012 metų (2-ojo laikotarpio) tiriamųjų 36 mėn. išgyvenimas po ŪMI pagal : lytį, diagnozę, AH, buvusį MI, ŪMI tipas, ŪŠVN, komplikacijas, CD, insultą, kitas gretutines ligas, KA, nutukimą, rūkymą ir amžiaus grupę.

2008-2012 metais (2-uoju laikotarpiu) 36 mėn. išgyvenusiųjų po ŪMI tarpe statistiškai reikšmingai daugiau buvo moterų – 188 (29,7 proc., p = 0.023), sergančiųjų AH – 540 (85,3 proc., p = 0,002), KA – 382 (60,3 proc., p < 0,001), nutukimu – 442 (69,8 proc., p < 0,001), kitomis gretutinėmis ligomis – 377 (59,6 proc., p < 0,001), turėjusių komplikacijų – 616 (97,3 proc., p < 0,001) bei priklausančių 25-54 metų amžiaus grupei – 243 (38,4 proc. p = 0,008).

(31)

31

Išanalizavus duomenis ir įvertinus darbingo amžiaus (25-64m.) gyventojų ilgalaikį išgyvenimą 2003-2004 metais (1-uoju laikotarpiu) pastebėta, kad išgyvenusiųjų tarpe statistiškai reikšmingai (p<0,05) daugiau buvo tiriamųjų, sergančių AH, kitomis gretutinėmis ligomis, nutukusių, turėjusių komplikacijų, rūkančių ir priklausančių 25-54 metų amžiaus grupei, o mirusiųjų – su ŪMI diagnoze, praeityje persirgusių ŪMI, insultu, ŪŠVN, persirgusių ŪMI su Q banga, sergančių CD, KA, kitomis gretutinėmis ligomis ir priklausančių 55-64 metų amžiaus grupei. Įvertinus darbingo amžiaus (25-64m.) ilgalaikį išgyvenimą 2008-2012 metais (2-uoju laikotarpiu), išgyvenusiųjų tarpe statistiškai reikšmingai (<0,05) daugiau buvo moteriškos lyties tiriamųjų, sergančių AH, KA, kitomis gretutinėmis ligomis, nutukusių, turėjusių komplikacijų bei priklausančių 25-54 metų amžiaus grupei, o mirusiųjų – vyrų, su ŪMI diagnoze, praeityje persirgusių ŪMI, insultu, ŪŠVN, persirgusių ŪMI su Q banga, sergančių CD, rūkančių ir priklausančių 55-64 metų amžiaus grupei.

Diagnozė ŪMI (I21 ir I22) 359 (56,7) 69 (60,5) < 0,001 NKA (I20.0) 274 (43,3)* 17 (14,9)* Kiti 0 (0,0)* 28 (24,6)* AH Yra 540 (85,3) 66 (72,5) 0,002 Nėra 93 (14,7) 25 (27,5) Buvęs MI Yra (1+9) 124 (19,6) 57 (50,0) < 0,001 Nėra 509 (80,4) 57 (50,0)

(32)

32 Nėra 613 (96,8) 61 (66,3) Komplikacijos Yra 616 (97,3)* 91 (79,8)* < 0,001 Nėra 17 (2,7) 1 (0,9) Neaišku 0 (0,0)* 22 (19,3)* CD Yra 90 (14,2) 28 (30,4) < 0,001 Nėra 543 (85,8) 64 (69,6) Insultas Yra 22 (3,5) 8 (7,0) < 0,001 Nėra 611 (96,5)* 84 (73,7)* Neaišku 0 (0,0)* 22 (19,3)* Kitos gretutinės ligos Yra 377 (59,6)* 50 (43,9)* < 0,001 Nėra 256 (40,4) 42 (36,8) Neaišku 0 (0,0)* 22 (19,3)* KA Yra 382 (60,3) 68 (59,6) < 0,001 Nėra 245 (38,7)* 20 (17,5)* Neaišku 6 (0,9)* 26 (22,8)* Nutukimas Yra 442 (69,8)* 48 (42,1)* < 0,001 Nėra 161 (25,4) 34 (29,8) Neaišku 30 (4,7)* 32 (28,1)*

Rūkymas Dabar rūko 219 (34,6) 40 (35,1) < 0,001

Metė rūkyti 39 (6,2) 5 (4,4)

Niekada nerūkė 292 (46,1)* 32 (28,1)* Neaišku 83 (13,1)* 37 (32,5)*

55-64 metai 390 (61,6) 85 (74,6) *- p < 0,05

12.4 Kaplan-Meier 12-kos ir 36-ių mėnesių išgyvenimo po ŪMI kreivių palyginimas

(33)

33

1 pav. 2003-2004 metų (1-ojo laikotarpio) ir 2008-2012 metų (2-ojo laikotarpio) tiriamųjų 12 mėn. išgyvenimo po ŪMI kreivės

(34)

34

(35)

35

13. REZULTATŲ APTARIMAS

13.1 Amžiaus ir lyties įtaka išgyvenimui po ŪMI

Atlikus statistinę analizę paaiškėjo, kad 2003-2004 metų (1-uoju laikotarpiu) persirgusių ŪMI tiriamųjų 12-kos ir 36-ių mėn. išgyvenimas statistiškai reikšmingai skyrėsi tik pagal amžių – didžioji dalis išgyvenusiųjų priklausė 25-54 metų amžiaus grupei, o mirusių tarpe vyravo 55-65 metų amžiaus grupės tiriamieji.

2008-2012 metų (2-uoju laikotarpiu) persirgusių ŪMI tiriamųjų tarpe 12-kos ir 36-ių mėn. išgyvenimas statistiškai reikšmingai skyrėsi ne tik pagal amžių, bet ir pagal lytį – išgyvenusių tarpe vyravo moteriškos lyties tiriamieji, priklausantys 25-54 metų amžiaus grupei, o mirusiųjų tarpe vyravo vyrai, priklausantys 55-64 metų amžiaus grupei.

Literatūroje pateikiamos tyrimų išvados dėl lyties ir amžiaus įtakos išgyvenimui po ŪMI yra prieštaringos. Nagrinėjant lyties įtaką ilgalaikiam išgyvenimui po ŪMI, vienoje iš Anglijoje atliktoje retrospektyvinėje analizėje buvo tiriama 2010-2014 metais persirgusių ŪMI jauno amžiaus (18-45 m.) asmenų duomenys. Iš viso buvo tirta 156 018 asmenys, iš kurių 111 894 (71,7 proc.) buvo vyrai ir 44 124 (28,2 proc.) buvo moterys. Nepaisant skirtingų rizikos veiksnių, tiriamųjų, persirgusių ŪMI, ilgalaikiam išgyvenimui lyties skirtumai neturėjo įtakos (p = 0,68) [36]. Kitoje Švedijoje atliktoje stebėjimo studijoje buvo tiriami 658 100 asmenys, kurie 1987–2010 metais persirgo ŪMI. 234 945 (35,7 proc.) tiriamų tarpe buvo moterys ir 423 164 (64,3 proc.) buvo vyrai. Tiriamieji priklausė 35-84 metų amžiaus grupei, buvo tiriamas 1 metų išgyvenimas. Rezultatai parodė, kad 35-74 metų amžiaus grupei priklausančių tiriamųjų lyties skirtumai neturėjo reikšmingos įtakos 1-erių metų išgyvenimui [37]. Tai, kad lytis neturėjo įtakos išgyvenimui po ŪMI, nurodo ir Danijoje atlikta kohortos studija, kurioje analizuojami 234 331 asmenų, persirgusių ŪMI 1984-2008 metais duomenys [38]. Visgi kitoje literatūros apžvalgoje nurodoma, kad išanalizavus GRACE registro duomenis, vertinant 6-ių mėnesių išgyvenimą po ŪMI kiekvienas dešimtme3tis padidino mirtingumo riziką beveik dvigubai. Tokia tendencija buvo aiškinama su vyresniame amžiuje esančiu poliligotumu ir sunkiau diagnozuojama ŪMI klinikine išraiška, kas lemia pavėluotą gydymą. Kalbant apie lyties įtaką išgyvenimui, toje pačioje literatūros apžvalgoje rašoma, kad ankstesnės studijos (nuo 1990-ųjų metų) nurodo blogesnį moterų ilgalaikį išgyvenimą po ŪMI lyginant su vyrais [20].

13.2 Veiksniai, turėję įtakos išgyvenimui po ŪMI, tiriamaisiais laikotarpiais

(36)

36

mirusiųjų tarpe statistiškai reikšmingai daugiau buvo mirusių su ŪMI diagnoze, persirgusių ŪMI su Q banga, praeityje išgyvenusių ŪMI, insultą, sergančių ŪŠVN ir CD.

Atlikus 2003-2004 metų (1-ojo laikotarpio) ir 2008-2012 metų (2-ojo laikotarpio) ilgalaikio (36-ių mėn.) išgyvenimo analizę, paaiškėjo, kad išgyvenusių tarpe statistiškai reikšmingai daugiau buvo sergančių AH, nutukusių, turėjusių komplikacijų bei priklausančių 25-54 metų amžiaus grupei. Abiejų laikotarpių mirusių per 36 mėn. po ŪMI tarpe statistiškai reikšmingai daugiau buvo mirusių su ŪMI diagnoze, praeityje persirgusių ŪMI, išgyvenusių insultą, ŪMI su Q banga, sergančių ŪŠVN, CD ir priklausančių 55-64 metų amžiaus grupei.

Literatūroje pateikiamos išvados apie veiksnius, turėjusius įtakos ilgalaikiam išgyvenimui, yra panašios į mūsų darbo rezultatus. Vienoje literatūros apžvalgoje nurodoma, kad anksčiau išgyventas ŪMI stipriai prisidėjo prie mirtingumo po pakartotinio ŪMI. Kiti veiksniai, turėję įtakos išgyvenimui buvo CD ir inkstų funkcijos nepakankamumas, o ŪŠVN buvo nurodytas kaip 3-4 kartus mirtingumą padidinęs veiksnys praėjus 6-iems mėn. po ŪMI [20]. Kita sisteminė literatūros apžvalga nurodo, kad išanalizavus Embase, MEDLINE ir Cohrane duomenų bazes ir tyrinėjant informaciją apie ŪMI persirgusius asmenis, buvo nustatyta, kad ilgalaikiam išgyvenimui neigiamos įtakos turėjo gretutinės ligos, tokios kaip CD, inkstų funkcijos nepakankamumas, išgyventas insultas bei vyresnis amžius [39].

13.3 Tyrimo ribotumas ir stiprybės

(37)

37

14. IŠVADOS

1. Vertinant darbingo amžiaus (25-64m.) gyventojų ilgalaikį išgyvenimą po ŪMI lemiančius veiksnius, buvo nustatyta, kad lytis, diagnozė, AH, buvęs ŪMI, ŪMI tipą, buvęs ŪŠVN, komplikacijos, CD, insultas, kitos gretutinės ligos, KA, nutukimas, rūkymas ir amžius turėjo įtakos išgyvenimui.

2. Įvertinus darbingo amžiaus (25-64m.) gyventojų ilgalaikį išgyvenimą po ŪMI lyties ir amžiaus atžvilgiu, buvo nustatyta, kad išgyvenusių tarpe daugiau buvo moterų ir priklausančių 25-54 metų amžiaus grupei, o mirusiųjų tarpe vyravo vyrai ir priklausantys 55-64 metų amžiaus grupei.

3.Įverintus darbingo amžiaus (25-64m.) gyventojų ilgalaikį išgyvenimą po ŪMI 2003-2004 metais, buvo nustatyta, kad išgyvenusių tarpe daugiau buvo tiriamųjų, sergančių AH, nutukusių, turėjusių komplikacijų ir priklausančių 25-54 metų amžiaus grupei, o mirusiųjų tarpe vyravo tiriamieji su ŪMI diagnoze, persirgusių ŪMI su Q banga, anksčiau išgyvenę ŪMI, insultą, ŪŠVN, sergančių CD bei priklausančių 55-64 metų amžiaus grupei.

(38)

38

15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Tinkamai paruošti sveikatos priežiūros specialistus, sugebančius atpažinti rizikos veiksnius, ligas ir kitas būkles, lemiančias susirgimą ŪMI ir išeitis, gebančius pagal naujausias tyrimus ir rekomendacijas koreguoti juos medikamentais, intervencinėmis procedūromis.

2. Nustačius veiksnius, turinčius įtakos ilgalaikiam išgyvenimui po ŪMI, ir toliau imtis priemonių, užtikrinančių visuomenės švietimą, suteikti reikalingą informaciją, rekomendacijas apie sveiką gyvenseną, fizinio aktyvumo svarbą ir kitų ligų, sąlygojančių susirgimą ŪMI, profilaktiką bei gydymą.

(39)

39

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. World Health Organization The top 10 causes of death [Prieiga per internetą]. 2020 [cituojama pagal 2021 m. balandžio 7 d.]. Available at: https://www.who.int/en/news-room/fact-sheets/detail/the-top-10-causes-of-death

2. Causes of death —standardised death rate,EU-27,2016 [Prieiga per internetą]. 2016 [cituojama pagal 2021 m. balandžio 7 d.]. Available at: https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-

explained/images/3/35/Causes_of_death_—_standardised_death_rate%2C_EU-27%2C_2016_%28per_100_000_inhabitants%29_Health20.png

3. Lietuvos Higienos instituto Sveikatos informacijos skyrius. Mirties priežastys 2019. 2020. 4. Statistika | Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija [Prieiga per internetą].

2019 [cituojama pagal 2021 m. balandžio 7 d.]. Available at: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/neigaliuju-socialine-integracija/statistika-2

5. Reed GW, Rossi JE, Cannon CP. Acute myocardial infarction. T. 389, The Lancet. Lancet Publishing Group; 2017. p. 197–210.

6. Johansson S, Rosengren A, Young K, Jennings E. Mortality and morbidity trends after the first year in survivors of acute myocardial infarction: a systematic review.

7. Rapsomaniki E, Thuresson M, Yang E, Blin P, Hunt P, Chung SC, et al. Using big data from health records from four countries to evaluate chronic disease outcomes: A study in 114 364 survivors ofmyocardial infarction. European Heart Journal - Quality of Care and Clinical Outcomes. 2016 m. liepos 1 d.;2(3):172–83.

8. Reddy K, Khaliq A, Henning RJ. Recent advances in the diagnosis and treatment of acute myocardial infarction. World journal of cardiology. 2015 m. gegužės 26 d.;7(5):243–76.

9. Unwin N, Critchley J. Chapter 38 - Ischaemic Heart Disease. Cook GC, Zumla AIBT-MTD (Twenty-second E, sudarytojai. London: W.B. Saunders; 2009. p. 685–96.

10. Lim GB. Acute coronary syndromes: Supplemental oxygen in myocardial infarction. T. 14, Nature reviews. Cardiology. NLM (Medline); 2017. p. 632.

11. Babarskienė RM, Bakšytė G, Bardauskienė L, Ereminienė E, Gustienė O, Jankauskienė E, et al. Kardiologijos pagrindai studentams. Kaunas: Vitae Litera; 2020. 92 p.

(40)

40

74.

13. Olvera Lopez E, Ballard BD, Jan A. Cardiovascular Disease. Treasure Island (FL); 2021. 14. Wolf D, Ley K. Immunity and Inflammation in Atherosclerosis. T. 124, Circulation Research.

Lippincott Williams and Wilkins; 2019. p. 315–27.

15. Libby P, Buring JE, Badimon L, Hansson GK, Deanfield J, Bittencourt MS, et al. Atherosclerosis. Nature Reviews Disease Primers. 2019 m. gruodžio 1 d.;5(1).

16. Saleh M, Ambrose JA. Understanding myocardial infarction. T. 7, F1000Research. F1000 Research Ltd; 2018.

17. Nichols M, Townsend N, Scarborough P, Rayner M. Cardiovascular disease in Europe 2014: Epidemiological update. T. 35, European Heart Journal. Oxford University Press; 2014. p. 2929. 18. Moran AE, Forouzanfar MH, Roth GA, Mensah GA, Ezzati M, Flaxman A, et al. The global

burden of ischemic heart disease in 1990 and 2010: The global burden of disease 2010 study. T. 129, Circulation. Lippincott Williams and Wilkins; 2014. p. 1493–501.

19. Smolina K, Wright FL, Rayner M, Goldacre MJ. Long-term survival and recurrence after acute myocardial infarction in England, 2004 to 2010. T. 5, Circulation: Cardiovascular Quality and Outcomes. Circ Cardiovasc Qual Outcomes; 2012. p. 532–40.

20. Jernberg T, Hasvold P, Henriksson M, Hjelm H, Thuresson M, Janzon M. Cardiovascular risk in post-myocardial infarction patients: Nationwide real world data demonstrate the importance of a long-term perspective. T. 36, European Heart Journal. Oxford University Press; 2015. p. 1163-1170a.

21. Valderas JM, Starfield B, Sibbald B, Salisbury C, Roland M. Defining comorbidity: implications for understanding health and health services. Annals of family medicine. 2009 m.;7(4):357–63. 22. Castro-Dominguez Y, Dharmarajan K, McNamara RL. Predicting death after acute myocardial

infarction. T. 28, Trends in Cardiovascular Medicine. Elsevier Inc.; 2018. p. 102–9.

23. Briffa T, Hickling S, Knuiman M, Hobbs M, Hung J, Sanfilippo FM, et al. Long term survival after evidence based treatment of acute myocardial infarction and revascularisation: Follow-up of population based Perth MONICA cohort, 1984-2005. BMJ (Online). 2009 m. vasario 7 d.;338(7690):341–4.

(41)

41

Epidemiology. 2004 m. birželio 1 d.;159(11):1040–6.

25. Koek HL, de Bruin A, Gast F, Gevers E, Kardaun JWPF, Reitsma JB, et al. Short- and Long-Term Prognosis After Acute Myocardial Infarction in Men Versus Women. American Journal of Cardiology. 2006 m. spalio 15 d.;98(8):993–9.

26. Rosengren A, Spetz CL, Köster M, Hammar N, Alfredsson L, Rosén M. Sex differences in survival after myocardial infarction in Sweden: Data from the Swedish national acute myocardial infarction register. European Heart Journal. 2001 m.;22(4):314–22.

27. Bucholz EM, Butala NM, Rathore SS, Dreyer RP, Lansky AJ, Krumholz HM. Sex differences in long-term mortality after myocardial infarction a systematic review. T. 130, Circulation. Lippincott Williams and Wilkins; 2014. p. 757–67.

28. Isaksson RM, Jansson JH, Lundblad D, Näslund U, Zingmark K, Eliasson M. Better long-term survival in young and middle-aged women than in men after a first myocardial infarction between 1985 and 2006. An analysis of 8630 patients in the Northern Sweden MONICA Study. BMC Cardiovascular Disorders. 2011 m. sausio 5 d.;11:1.

29. Ibanez B, James S, Agewall S, Antunes MJ, Bucciarelli-Ducci C, Bueno H, et al. 2017 ESC Guidelines for the management of acute myocardial infarction in patients presenting with ST-segment elevation. T. 39, European Heart Journal. Oxford University Press; 2018. p. 119–77. 30. Libby P. Mechanisms of Acute Coronary Syndromes and Their Implications for Therapy. New

England Journal of Medicine. 2013 m. gegužės 23 d.;368(21):2004–13.

31. Roffi M, Patrono C, Collet J-P, Mueller C, Valgimigli M, Andreotti F, et al. 2015 ESC Guidelines for the Management of Acute Coronary Syndromes in Patients Presenting Without Persistent ST-segment Elevation. Revista Española de Cardiología (English Edition). 2015 m. gruodžio;68(12):1125.

32. Bouisset F, Ruidavets J-B, Dallongeville J, Moitry M, Montaye M, Biasch K, et al. Comparison of Short- and Long-Term Prognosis between ST-Elevation and Non-ST-Elevation Myocardial Infarction. Journal of Clinical Medicine. 2021 m. sausio 7 d.;10(2):180.

33. Andersen K, Aspelund T, Snorrason EL, Gudnason V, Jóhannesdóttir BK. Long-term survival of patients with acute myocardial infarction in Iceland. Laeknabladid. 2018 m.;104(11):491–7. 34. Hall M, Dondo TB, Yan AT, Mamas MA, Timmis AD, Deanfield JE, et al. Multimorbidity and

(42)

42

35. Roth GA, Abate D, Abate KH, Abay SM, Abbafati C, Abbasi N, et al. Global, regional, and national age-sex-specific mortality for 282 causes of death in 195 countries and territories, 1980– 2017: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2017. The Lancet. 2018 m. lapkričio 10 d.;392(10159):1736–88.

36. Mamas MA, Fath-Ordoubadi F, Danzi GB, Spaepen E, Kwok CS, Buchan I, et al. Prevalence and Impact of Co-morbidity Burden as Defined by the Charlson Co-morbidity Index on 30-Day and 1- and 5-Year Outcomes after Coronary Stent Implantation (from the Nobori-2 Study). American Journal of Cardiology. 2015 m. rugpjūčio 1 d.;116(3):364–71.

37. Yadegarfar ME, Gale CP, Dondo TB, Wilkinson CG, Cowie MR, Hall M. Association of treatments for acute myocardial infarction and survival for seven common comorbidity states: A nationwide cohort study. BMC Medicine. 2020 m. rugpjūčio 24 d.;18(1).

38. Berg J, Björck L, Nielsen S, Lappas G, Rosengren A. Sex differences in survival after myocardial infarction in Sweden, 1987-2010. Heart. 2017 m. spalio 1 d.;103(20):1625–30.

(43)

43