LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA NUOLATINĖS MAGISTRANTŪROS STUDIJOS GYVULININKYSTĖS KATEDRA Dovilės Ovarienės

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJA

NUOLATINĖS MAGISTRANTŪROS STUDIJOS

GYVULININKYSTĖS KATEDRA

Dovilės Ovarienės

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

PROBIOTIKO PROBIO - ACTIVE ĮTAKA MELŽIAMŲ KARVIŲ

PRODUKTYVUMUI IR SVEIKATINGUMUI

Darbo vadovas: prof.dr. Almantas Šimkus

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Probiotiko Probio – active įtaka melžiamų

karvių produktyvumui ir sveikatingumui

1. Yra atliktas mano pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

Dovilė Ovarienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ

LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Dovilė Ovarienė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

Prof.dr.Almantas Šimkus

(data) (Darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

2014 03 20

(Katedros vedėjo vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretorės/riaus parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.2. Probiotikų panaudojimas gyvulininkystėje ... 12

1.2. Probiotikų veikimo mechanizmas ... 16

1.3. Probiotikų savybės ... 19

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 20

2.1. Tyrimų vieta ir laikas ... 20

2.2. Statistinė duomenų analizė ... 22

3. TYRIMO REZULTATAI... 23

4. REZULTATŲ ANALIZĖ ... 29

IŠVADOS ... 31

4

SANTRAUKA

Gyvulininkystės technologijos fakultetas

PROBIOTIKO PROBIO - ACTIVE” ĮTAKA MELŽIAMŲ KARVIŲ

PRODUKTYVUMUI IR SVEIKATINGUMUI

Mokslinis vadovas prof.dr. Almantas Šimkus

Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas, Gyvulininkystės technologijos fakultetas, Gyvulininkystės katedra, Kaunas; 2014. p. 38

Darbo tikslas: ištirti probiotikų įtaką melžiamų karvių produktyvumui, produkcijos

rodikliams ir sveikatingumui.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti probiotiko Probio - active įtaką melžiamų karvių pieno primilžiui ir pieno rodikliams.

2. Įvertinti probiotiko įtaką melžiamų karvių kraujo morfologiniams rodikliams. 3. Įvertinti probiotiko įtaką melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams.

Tyrimo metodika: tyrimas buvo atliktas kooperatinėje bendrovėje „Blauzdžių agroservisas“

(Jonavos rajonas), 2013 metų birželio – spalio mėnesiais.

Bandymo metu buvo suformuotos dvi analogiškos grupės melžiamų karvių: kontrolinė ir bandomoji, po 115 Lietuvos juodmargių veislės melžiamų 2-5 laktacijos karvių kiekvienoje. Karvės laikytos ir prižiūrėtos tomis pačiomis sąlygomis. Tik bandomosios grupės karvės su įprastiniu racionu kiekvieną dieną papildomai gavo 150 ml probiotiko Probio - active.

Tyrimo metu mėginiai pieno tyrimams buvo imami bandymo pradžioje, praėjus 60 d., 90 ir 120 d. nuo tyrimo pradžios. Hematologiniams tyrimams melžiamų karvių kraujas buvo imamas bandymo pradžioje ir pabaigoje, didžiojo prieskrandžio turinys – bandymo pradžioje ir po dviejų bandymo mėnesių.

Rezultatai: tyrimo metu nustatyta, kad iš karvių, kurios gavo probiotiko Probio - active,

primelžta 4,4 proc. daugiau (p>0,05) pieno, negu iš negavusių probiotiko karvių. Taip pat nustatyta, kad probiotiko naudojimas padidino pieno riebalingumą ir baltymingumą, normalizavo urėjos kiekį piene.

5 Nustatyta, kad naudojant karvių racione probiotiką Probio-active, jų kraujyje 8,9 proc. (p<0,05) padidėja hemoglobino ir 13,1 proc. (p<0,05) eritrocitų kiekis. Nustatyta, kad probiotiko įtakojepo dviejų šėrimo mėnesių karvių didžiojo prieskrandžio turinyje LRR kiekis padidėja 27,3 proc. (p<0,05).

Išvados:

1. Panaudojus probiotiką melžiamų karvių racionuose primilžis iš karvės padidėja iki 4,4 proc. (p>0,05).

2. Probiotikas Probio–active turi įtakos pieno sudėčiai: baltymų kiekis padidėja iki 0,19 proc. (p>0,05), riebalų – 0,22 proc. (p>0,05), normalizuoja urėjos kiekį.

3. Probiotikas intensyvina melžiamų karvių gyvybinius procesus, karvių kraujyje hemoglobino padidėja 8,9 proc. (p<0,05), eritrocitų – 13,1 proc. (p<0,05).

4. Probiotikas Probio–active 27,3 proc. (p<0,05) intensyvina LRR gamybos sintezę karvių didžiajame prieskrandyje.

6

SUMMARY

Livestock technology faculty

EFFECT OF PROBIOTIC PROBIO – ACTIVE ON COWS PRODUCTIVITY AND HEALTH

Research supervisor Prof. Dr. Almantas Šimkus

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Livestock Technology, Livestock Department, Kaunas, in 2014. p. 38

Aim: to research the effects of probiotics on dairy cows’ productivity, productions values and

the overall health.

Objectives:

1. To evaluate the effects Probio – active probiotics toward dairy cows’ yield and milk index. 2. To evaluate the effects of probiotics on dairy cows morphological blood indexes.

3. To evaluate the effects of probiotics to the rumens fermentation processes on dairy cows.

Methodology of the research: the research was carried out at the cooperative company

“Blauzdžių Agroservisas” ( Jonava district ) 2013 June - October.

During the research two similar groups of dairy cows were created: the control group and experimental group. The groups were made out of 115 Lithuanian Black and White breed dairy cows in their 2-5 lactation stages each. Cows were considered and maintained under the same conditions. For the experimental group cows with normal diet each day in addition received 150 ml of a probiotic. The study samples of milk were taken for research at the beginning of the test after 60 days , 90 and 120 days, from the start. Haematological tests of dairy cows blood samples were taken at the beginning and the end. The rumen contents - at the beginning and after a two-month test.

Results: during the research it was determined that the cows which received probiotics yielded

4.4 percent (p>0.05) more milk opposed to the ones that did not receive probiotics. It was also detriment that the use of probiotics have an effect on the quality indexes (protein, fat), and have normalized urea in the milk.

It was found that the use of the probiotic in the cows ration, the experimental test group of cows hemoglobin averaged 8.9 percent and 13.1 percent more red blood cells (p <0.05) than the control group of cows.

7 It was found that the influence of probiotics after two months of feeding, the rumen of the cows tested VFA content was 27.3 percent higher (p <0.05) than the control group.

Conclusions:

1. After using the probiotic in the dairy cows ration the yield of the cows’ increases up to 4.4 percent (p>0.05).

2. Probio-active probiotic has an effect on the milks structure: protein content increases to 0.19 percent. (p> 0.05), fat - 0.22 percent. (p> 0.05), normalizes the amount of urea.

3. The probiotic intensifies dairy cows’ vital processes: hemoglobin in the blood of cows increased by 8.9 percent (p <0.05), red blood cell - 13.1 percent. (p <0.05).

4. Probiotic Probio-active 27.3 percent. (p <0.05) increase the synthesis of VFA production in the rumen.

8

ĮVADAS

Pasak R. Japertienės ir bendraautorių (2011) pieno pramonė yra didelis ir dinamiškas daugelio šalių žemės ūkio ekonominis segmentas. Pieno produktų suvartojimas ir toliau didėja visame pasaulyje. Kaip teigia J. J. Dibner ir bendraautoriai (2005) pirminis gyvulininkystės tikslas yra pateikti saugius maisto produktus vartotojams, atsižvelgiant į gyvūnų aplinką ir gerovę.

Manoma, kad gyvulių sveikatai, jų produkcijos kokybei ir kiekiui užtikrinti, šiuolaikinėje gyvulininkystėje, yra būtini probiotikai. (Richter et al., 2003).

Intensyvėjanti žemės ūkio gamyba, didėjantys produkcijos kokybės reikalavimai skatina auginti produktyvias sveikų gyvulių bandas, todėl svarbu aiškintis augančių gyvulių biologiją, įvairių medžiagų, stimuliuojančių apsaugines organizmo funkcijas, poveikį (Jukna ir kt., 2004).

Terminas probiotikai yra kilęs iš graikų kalbos žodžių pro – už, bios – gyvenimas. Probiotikams apibūdinti literatūroje pateikiamas ne vienas terminas. Dar 1965 metais mokslininkai pienarūgštes bakterijas ir jų išskiriamas medžiagas vadino probiotikais. Pasak jų probiotikai tai vienų mikroorganizmų išskiriamos medžiagos, kurios skatina kitų mikroorganizmų augimą (Lilly and Stillwell, 1965). G. S. Sperti (1971) terminu probiotikai apibūdino audinių ekstraktą, kuris stimuliuoja mikrobų augimą. Pirmasis kuris suteikė probiotikams, tokią prasmę, kuria terminas probiotikai suprantamas iki mūsų dienų, buvo R. B. Parker (1974). Jis teigė, kad probiotikai tai mikroorganizmai ir medžiagos, kurios teigiamai veikia žarnyno mikrobinį balansą. R. Fuller (1989) teigė, kad probiotikai tai – gyvi mikroorganizmai, kuriuos vartojant gali būti pagerintas žarnyno mikrofloros balansas.

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie gerina šeimininko organizmo sveikatą, kai jų

suvartojamas pakankamas kiekis. Šis apibrėžimas reiškia, kad probiotikai turi naudingą poveikį organizmo sveikatai ir šiuo metu tai yra plačiausiai naudojamas probiotikų apibūdinimas (FAO/WHO, 2002). Tuo tarpu kasdieninėje kalboje probiotikus vadiname tiesiog gerosiomis bakterijomis. Pagrindė probiotikų savybė yra ta, kad tai yra gyvi organizmai.

Žmonių domėjimasis probiotikais nėra naujas, prieš šimtmetį Mečnikovas pastebėjo, kad lactobacilli, kurios išlieka gyvybingos virškinamajame trakte, vartojimas turi teigiamą poveikį sveikatai. Domėjimasis probitikais sumažėjo, poto kai buvo atrasti antibiotikai. Probiotikai tebuvo vartojami tik žarnyno mikrofloros atstatymui, po agresyvaus gydymo antibiotikais. Ir tik pastaruoju metu pradėta vėl domėtis probiotikais, jų vartojimu ir veikimo mechanizmu. Domėjimasis probiotikais išaugo dėl visuomenės ir mokslininkų susirūpinimo itin paplitusiu antibiotikų vartojimu ir rezistentiškumo vystymuisi (Chiquette, 2009). Kaip teigia F. Abe ir bendraautoriai (1995) naudojant

9 pašarus su antibiotikų preparatais, gyvulio audiniuose susikaupia antibakterinių mežiagų, kurių likučiai piene, pieno produktuose, mėsoje yra nepageidaujami. Kai kurių autorių teigimu naudojant tokią produkciją, galima sukelti pavojų žmogaus sveikatai kadangi patogeniniai mikroorganizmai tampa atsparūs tiek žmonių, tiek ir gyvūnų organizme (Раицкая и др., 1999; Halfhide, 2003).

Iki 2006 metų Europos Komisija, kaip augimo stimuliatorius pašaruose, leido naudoti keturis antibiotikus: avilamiciną, flavomiciną, natrio monenziną, natrio salinomiciną.

Tačiau nuo 2006 metų sausio mėnesio ES norminiai aktai draudžia naudoti bet kokius antibiotikus gyvulių pašaruose (Commission of the European Communities, 2002/0073).

Šiuo metu labai daug dėmesio skiriama gyvūninės kilmės produkcijai, kuri pagaminta be pašarinių antibiotikų. Kaip teigia K. Pelicia ir bendraautoriai (2004), vieni iš pašarų priedų, kurie gali pakeisti auginimo stimuliatorius, yra probiotikai, prebiotikai, fermentiniai preparatai ir kt..

Norint gerai suprasti probiotikų vaidmenį ir veikimą atrajotojų organizme, svarbu suprasti prieskrandžio veiklą. Prieskarndis tai ekosistema, kuri atlieka didžiausią vaidmenį pašaro virškinime. Suaugusio gyvūno prieskrandis gali būti iki 100 l talpos ir jame yra bakterijų (1011_{ląstelių/ml),} pirmuonių (105

ląstelių/ml), grybų (103 ląstelių/ml) ir metanogenų (109 ląstelių/ml). Dažniausiai naudojami probiotikai pieniniams galvijams yra bakterijos ir mielės (Chiquette, 2009).

Pieniniams galvijams probiotikai dažniausiai naudojami siekiant padidinti prieskrandžio ir žarnų mikrofloros populiaciją, tuo pačiu didinant produktyvumą ir gerinant sveikatą (Bernard et al., 2010).

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centro 1999-2004 metais atlikto bandymo duomenimis iš visų aplinkos veiksnių karvių pieningumą ir pieno sudėtį labiausiai lemia šėrimas. Karvių didžiojo prieskrandžio mikroflora gamina daug gyvybiškai reikalingų medžiagų. Kad galvijų virškinimo trakto mikrobų balansas būtų tinkamas ir netrūktų biologiškai aktyvių medžiagų, rekomenduojama galvijų racionus papildyti probiotikais. Probiotiniai preparatai pagerina karvių virškinimo trakto mikrobų sudėtį, pašaro maistingųjų medžiagų virškinamumą ir pasisavinimą, sustiprina gyvulių imuninę sistemą, didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, patogeninei mikroflorai, stresams. Probiotikų sudėtyje esantys mikroorganizmai, patekę į virškinamąjį traktą ima labai sparčiai daugintis. Mikroorganizmų dauginimosi proceso metu gaminasi dideli kiekiai maistingųjų ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios pagerina medžiagų apykaitos procesus, augimą ir produktyvumą.

Darbo tikslas ištirti probiotikų įtaką melžiamų karvių produktyvumui, produkcijos rodikliams ir

10

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti probiotiko Probio - active įtaką melžiamų karvių pieno primilžiui ir pieno rodikliams.

2. Įvertinti probiotiko įtaką melžiamų karvių kraujo morfologiniams rodikliams.

3. Įvertinti probiotiko įtaką melžiamų karvių didžiojo prieskrandžio fermentaciniams procesams.

11

1.

LITERATŪROS ANALIZĖ

1.1. Probiotikai

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai arba fermentuoti produktai, darantys teigiamą poveikį gyvūnų sveikatai, gerinantys virškinamojo trakto mikrobinį balansą. Žodis „probiotikai“ traktuojamas įvairiai. Pirmiausia šis pavadinimas buvo naudojamas substancijoms aprašyti, kur vienas pirmuonis stimuliavo kitų augimą (Jodkonis ir kt., 2000).

Dauguma mokslininkų probiotikams priskiria eubiotikus. Eubiotikai – tai normalieji virškinamojo trakto atstovai, dažniausiai tai bifidobakterijos ir pieno rūgšties Lactobacillus genties mikroorganizmai (Klein et al., 1998). Jie vadinami klasikiniais probiotikais (Jukna ir kt., 2004).

Kaip teigia daugelis mokslininkų, šiuolaikinė probiotinių bakterijų sistematika apima pieno rūgšties bakterijų gentis – Lactobacillus, Bifidobacterium ir Streptococcus , mieles bei siūlinius grybus. Pienarūgštės bakterijos yra svarbiausi mikroorganizmai, tiesiogiai susiję su virškinimo traktu Nuolat būdamos virškinamajame trakte šios bakterijos atlieka apsauginę funkciją. Jų dėka žarnyne labai sumažėja nepageidaujamų gramteigiamų (propiono bakterijų) ir gramneigiamų (Esherichia coli, Citrobakter) bakterijų, grybų (Rizopus, Cordiceps), mielių (Saccharomyces, Candida pintolepessii) (Klein et al., 1998; Parvez et al., 2006). Probiotikai sukurti naudingosios gyvulių mikrofloros virškinamajame trakte pagrindu, todėl neturi neigiamų higieninių padarinių. Jie yra ekologiški. Probiotikams naudojamos pieno rūgšties bakterijos, bifidobakterijos, fekalinis streptokokas, žarnyno lazdelė, karotiną sintezuojančios bakterijos, pirmuonys ir kitos didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų asociacijos (Jukna ir kt., 2004).

R. D. Rolfe (2000) teigimu geriausiai šiuo metu ištirti probiotiniai mikroorganizmai yra pieno rūgštį gaminančios bakterijos, ypatingai Lactobacillus spp. ir Bifidobacterium spp.. Parvez ir bendraautoriai (2006) išskiria mikroorganizmus, kurie pasižymi probiotiniu veikimu žmonių ir gyvulių mityboje:

 Lactobacillus sp.: L. acidophilus, L. casei, L. delbrueckii ssp. (bulgaricuss), L. cellobiosus, L. fermentum, L. lactis, L. curvatus, L. plantarum, L. reuteri, L. brevis ir L. rhamnosum;

 Bifidobacterium sp.: B. bifidum, B. adolescentis, B. animalis, B. infantis, B. thermophilum ir B. longum;

12  Streptococcus sp.: S. cremoris, S. salivarius, S. diacetylactis, S. intermedius ir S. lactis;  Kitos: Leuconostoc, Pediococcus, Propionibacterium ir Bacillus;

 Mielės: Saccharomyces, Aspergillus cerevisiae A. niger ir A. oryzae.

1.2. Probiotikų panaudojimas gyvulininkystėje

Probiotikai yra naudojami visiems žemės ūkio gyvuliams, paukščiams ir žmonėms. Jų pagrindinė paskirtis – optimizuoti virškinamojo trakto funkcijas, gydyti virškinamojo trakto ligas ir naudoti profilaktiškai. M. Modesto ir bendraautorių (2009) teigimu ūkio paskirties gyvūnai dažnai yra veikiami aplinkos veiksnių. Šie veiksniai gali sukelti žarnyno ekosistemos pažeidimus. Taip pat jie gali būti rizikos veiksnys sukeliantis infekcijų vystimąsi. Kiekviena gyvulių rūšis turi savo kritinį tašką gamybos grandinėje.

V. Oberausko (2004) teigimu, probiotikai – veiksminga priemonė žemės ūkio gyvulių fiziologinėms funkcijoms gerinti, disbakteriozei gydyti ir profilaktikai.

Kaip teigia Kulpys ir kiti autoriai (2005) probiotikai pasižymi antagonistiniu poveikiu prieš patogeninius mikroorganizmus, žalingai mikroflorai sudaro barjerą ant žarnų gleivinės (pagerėja maisto medžiagų absorbcija), malšina toksinų gamybą, stimuliuoja imuninę sistemą, teigiamai veikia fiziologinius – cheminius procesus žarnyne, teigiamai veikia tulžes apykaitą (pagerėja riebalų virškinimas). Pagrindinis probiotikų efektas – subalansuota bakterinė žarnyno mikroflora (eubiozė). Pasak A. Sederevičiaus ir bendraautorių (2002) probiotikai pagerina maisto medžiagų virškinamumą mažina pašarų sąnaudas, didina priesvorį ir gerina mėsos kokybę. Nustatyta, kad jie 9−10 proc. padidina pašarų ėdamumą, 12−16 proc. − ląstelienos virškinamumą, 10−26 proc. − masės prieaugį.

Č. Juknos ir bendrautorių (2004) atlikto tyrimo duomenimis probiotinis preparatas laktoamilovorinas turėjo įtakos veršelių augimo intensyvumui. Per visą bandymo laikotarpį abiejų tiriamųjų grupių veršelių priesvoris per parą vidutiniškai buvo apie 8,1 proc. didesnis negu kontrolinės grupės veršelių. Per pirmąsias 90 bandymo dienų abiejų tiriamųjų grupių veršelių masė vidutiniškai 10,0 proc. daugiau negu kontrolinės grupės analogų. Veršelių priesvorio dinamika pavaizduota 1 paveiksle iš kurio matyti kad tiriamosios grupės veršelių vidutinis priesvoris per parą visą bandymo laikotarpį buvo didesnis negu kontrolinės grupės gyvulių.

13 1 pav. Veršelių priesvorio dinamika (Jukna ir kt., 2004)

Probiotiniai mikroorganizmai gerai prisitaiko ir dauginasi virškinimo trakte ir palaiko žarnyno mikrobų balansą. Išskirdami pieno ir kitas organines rūgštis, stiprias antibiotines medžiagas − bakteriocinus, vandenilio peroksidą, jie slopina sąlygiškai patogeninių mikroorganizmų. Pagrindiniai faktoriai, turintys įtakos mikrobinei pusiausvyrai virškinamajame trakte, yra šie:

 pašarinių žaliavų kokybė,  higiena, raciono sudėtis,

 laikymo sąlygos (Kulpys, Jerešiūnas, 2005).

Pasak Č. Juknos ir bendraautorių (2004) probiotiniai preparatai, kurių sudėtyje yra pieno rūgšties bakterijų, palankiai veikia sekrecinę virškinamojo trakto veiklą, žadina apetitą, gerina pašarų pasisavinimą. Veršelių virškinimo proceso stimuliavimas probiotikais turi didelę praktinę reikšmę. Atrajotojų gyvūnų produktyvumą, augimą, vystymąsi ir atsparumą galima pagerinti keičiant virškinamojo trakto bakterijų kiekį ir sudėtį. Šių autorių atlikto tyrimo duomenimis naudotas probiotikas laktoamilovorinas pagerino raciono maisto medžiagų virškinamumą. Tiriamųjų grupių veršeliai raciono sausąsias medžiagas virškino atitinkamai 0,69 proc. ir 0,85proc., organines medžiagas 0,36 proc. ir 0,54proc., baltymus 1,54 proc. ir 1,61proc., ląstelieną 0,75 proc. ir 0,65 proc. geriau negu jų kontrolinės grupės analogai. Maisto medžiagų virškinamumas pateikiamas 1 lentelėje.

14 1 lentelė. Maisto medžiagų virškinamumas (Jukna ir kt., 2004)

Grupė SM Organinė

medžiaga Baltymai Ląsteliena Riebalai

Kontrolinė n = 6 69,25 ±0,61 70,47 ±0,59 72,02 ±0,84 55,40 ±1,22 50,63 ±0,31 I tiriamoji n = 6 69,94 ±1,02 70,83 ±0,68 73,56 ±0,35 56,15 ±1,16 50,52 ±0,41 II tiriamoji n = 6 70,1 ±0,73 71,01 ±0,76 73,63 ±0,37 56,05 ±1,38 50,49 ±0,37 Įvairūs probiotikai veikia skirtingai: vieni jų gyvulių produktyvumui daro didesnę įtaką, kiti – mažesnę (Šimkus, 2002).

Probiotikus galima panaudoti:

 Tuoj pat po gimimo – sudaryti sveiką žarnyno mikroflorą ir sutrukdyti patogeninių bakterijų vystimąsi (Mack et all, 1999). Mokslininkai siūlo naudoti natūralius biopreparatus – probiotikus – ir taip apsaugoti naujagimį veršelį nuo patogeninių mikroorganizmų įsitvirtinimo virškinimo trakte (Oberauskas ir kt., 2006). Probiotikai yra ekologiškai švarūs, ir gyvuliams juos galima suduoti nuo pirmosios gyvenimo dienos (Klein et al., 1998). Šiuolaikinis veršelių auginimas glaudžiai siejamas su stresais. Atskyrimas nuo motinos, pervežimai, perėjimas prie dirbtinio maitinimo, siekiant padidinti masės priaugimą, – tai veiksniai, dėl kurių virškinamajame trakte ne visada vystosi pageidautina mikroflora. Dėl to veršeliai dažnai suserga virškinamojo trakto ligomis, dalis jų gaišta (Jukna ir kt., 2004). A. Šimkaus (2001) ir Č. Juknos ir bendraautorių (2003) atliktų tyrimų duomenimis probiotikas „Yeasture“ 1–6 mėn. amžiaus veršeliams 10,3 proc. padidina paros priesvorį ir 4,7 proc. hemoglobino koncentraciją, pagerina raciono maisto medžiagų virškinamumą. V. Oberausko ir bendraautorių (2006) atlikto bandymo metu nustatyta, kad probiotiko naudojimas padidino naujagimių veršelių paros priesvorį 43 g, arba 8,9 proc. (p>0,05) palyginti su kontrolinės grupės veršeliais.

 Po antibiotikų panaudojimo – pakartotinai atstatyti naudingą mikroflorą, išsekintą antibiotikų ir sutrukdyti patogeninės mikrofloros įsitvirtinimą (Mack et all, 1999). Antibiotikai ir kiti nepalankių sąlygų veiksniai gali sutrikdyti žarnyne normalią mikrobiologinę pusiausvyrą. Sutrikdytą pusiausvyrą galima atstatyti probiotikais (Sederevičius ir kt., 2002). Kaip teigia V. Oberauskas (2004) užtikrinant virškinimo trakto mikrofloros pastovumą, labai svarbu, kad laktobacilų kiekis veršelių virškinimo trakte būtų ne mažesnis kaip 1 x 109 KSV/g. Technologinės klaidos, girdant veršelius krekenomis ir pienu, daro įtaką plonųjų žarnų mikroflorai. Pradeda daugintis žarnyno lazdelė, kuri užima pienarūgščių bakterijų vietą. Dėl koli infekcijos pažeidžiama žarnų gleivinė, sumažėja jos apsauginės

15 savybės, ir diarėja įgyja kolibakteriozės požymių. Gydymas antibiotikais ne visada duoda laukiamą rezultatą, todėl naudojamos probiotinės medžiagos, kurios normalizuoja žarnyno laktoflorą, pagerina gleivinės apsaugines savybes (Jukna ir kt., 2004).

 Gydymo ir profilaktikos tikslais – nuslopinti ir pašalinti patogenines bakterijas tokias kaip E.coli ir Salmonella spp. (Mack et all, 1999). Probiotiniai organizmai žarnyne išstumia žalingus patogeninius mikroorganizmus, varžydamiesi dėl vietos ir maisto medžiagų, stiprina imuninę sistemą, gerina žarnų peristaltiką, apsaugo nuo žarnyno infekcijų (Ortwin, 2005). Anot V. Oberausko ir bendrautorių (2006) mokslininkai siūlo naudoti natūralius biopreparatus – probiotikus – ir taip apsaugoti naujagimį veršelį nuo patogeninių mikroorganizmų įsitvirtinimo virškinimo trakte. Jų atlikto bandymo metu taip pat nustatyta, kad profilaktinės dozės probiotiko „Yeasture“ naujagimių veršelių hematologiniams rodikliams įtakos neturi (2 lentelė).

2 lentelė. Probiotiko „Yeasture“ profilaktinės dozės įtaka veršelių kraujo rodikliams (Oberauskas

ir kt., 2006)

Statistinis

Modelis Rodikliai Dozės įtaka, % p

1. Hemoglobinas 0,1 >0,05 2. Eritrocitai 1,3 >0,05 3. Leukocitai 0,02 >0,05 4. Lazdeliniai neutrofilai 1,4 >0,05 5. Segmentuoti neutrofilai 0,0 >0,05 6. Limfocitai 0,06 >0,05 7. Monocitai 0,04 >0,05 8. Bendras baltymas 0,8 >0,05 9. Albuminai 0,8 >0,05 10. Alfa globulinai 0,7 >0,05 11. Beta globulinai 3,4 >0,05 12. Gama globulinai 0,4 >0,05 13. Fosforas 0,4 >0,05 14. Kalcis 1,6 >0,05 15. Gliukozė 0,1 >0,05 16. Šarminė fosfatazė 0,1 >0,05

Tuo tarpu Č. Juknos ir bendraautorių (2004) atlikto bandymo duomenimis, kurio metu naudotas probiotikas laktoamilovorinas, veršelių kraujo tyrimai parodė, kad visi morfologiniai kraujo rodikliai atitinka fiziologines normas (3 lentelė) yra pakankamai aukšti ir charakterizuoja gerą veršelių sveikatingumą. Tiriamųjų grupių veršelių kraujyje buvo rasta atitinkamai 6,17 g/l ir 6,84 g/l, arba 4,7%

16 ir 5,2%, daugiau hemoglobino, 0,58 mln/mm3 ir 0,62 mln/mm3, arba 9,3% ir 9,9%, eritrocitų daugiau negu kontrolinės grupės analogų. Vadinasi, tiriamųjų veršelių organizme vyko intensyvesni gyvybiškai svarbūs procesai. Leukocitų ir bendrųjų baltymų kiekiui preparatas laktoamilovorinas įtakos neturėjo.

3 lentelė. Maisto medžiagų virškinamumas (Jukna ir kt., 2004)

Grupė Hb, g/l Eritrocitai, mln/mm 3 _{Leukocitai, tūkst./mm}3 Bendrieji baltymai, % Kontrolinė n = 6 132,16 ±10,12 6,24 ±0,52 8,83 ±0,48 6,15 ±0,41 I tiriamoji n = 6 138,33 ±11,52 6,82 ±0,64 8,60 ±0,57 6,22 ±0,38 II tiriamoji n = 6 139,0 ±9,63 6,86 ±0,58 8,75 ±0,61 5,96 ±0,22

 Sumažinti stresų poveikį – tokius kaip baimė, transportavimas, aplinkos pakeitimas, mitybos kitimas, treniravimas, rungtyniavimas, dideli temperatūros pokyčiai, sužeidimas, chirurgija, vakcinavimas (Mack et all, 1999).

Dabar pasaulyje probiotikai plačiai tyrinėjami šeriant gyvulių jauniklius. Dažniausiai jie naudojami profilaktikai ir virškinamojo trakto infekcinės kilmės ligoms gydyti; nespecifiniam imunitetui stimuliuoti ; virškinimo procesams pagerinti ir padėti atrajotojams anksčiau pereiti prie augalinių pašarų; gyvuliams greičiau adaptuotis prie aukštos energinės vertės pašarų ir nebaltyminių azotinių medžiagų; sunaudotų pašarų efektyvumui ir gyvulių produktyvumui didinti (Jukna ir kt., 2004).

1.2. Probiotikų veikimo mechanizmas

Kaip teigia R. Gružauskas ir bendraautoriai (2007) probiotikai, sukurti naudojant gyvūnų virškinamojo trakto mikroorganizmus sugeba sintetinti įvairias biologiškai aktyvias medžiagas – vitaminus, antibiotikus, fermentus, aminorūgštis. Jos reguliuoja virškinamojo trakto biologinius procesus, profilaktiškai veikia prieš gyvūnų jauniklių žarnyno ligas, stimuliuoja paukščių augimą. Probiotikų efektyvumo esmė – skatinti teigiamus gyvūnų virškinamojo trakto metabolitinius pakyčius, gerinti maisto medžiagų pasisavinimą, didinti organizmo atsparumą ir kartu antagonistiškai veikti patogeninę organizmo mikroflorą (Jukna, Šimkus, 2007)

17 2 pav. Probiotikų veikimo mechanizmas (Parvez ir kt., 2006)

Mikrobų fermentacijos metu storajame žarnyne susidaro TGRR ir vitaminai PROBIOTIKAI Imunomoduliacija Sumažina gaubtinės žarnos vėžinių susirgimų tikimybę Stiprina įgimtą imunitetą Metabolizmo procesai Silpnesni toksigeniniai / mutageniniai procesai žarnyne Geresnė tulžies pūslės druskų sekrecija Mažesnis kraujo serumo cholesterolio kiekis Egzogeninių patogenų veikimo slopinimas Sumažina alergines reakcijas į maistą Atsparumas mikrobų kolonizacijai Endogeninių patogenų veikimo slopinimas Kontroliuoja jautraus žarnyno sindromą Kontroliuoja uždegiminius procesus žarnyne Normalizuoja žarnyno mikroflorą Subalansuotas imuninis atsakas

18 Pasak Mingan (2001) probiotikų veikimo mechanizmas pasireiškia tuo, kad yra konkuruojama su patogenine mikroflora dėl maisto medžiagų ir vietos virškinamajame trakte. Skirtingo laipsnio disbakterijozės pasireiškimas yra susijęs su bifidobakterijų ir laktobakterijų deficitu virškinimo trakte. Bifidobakterijų ir laktobakterijų sumažėjimas nepalankiai veikia žarnyno sekrecinę funkciją, įsiurbimo procesus, dėl ko sutrinka baltymų, lipidų, mineralinių medžiagų apykaita (Панин, Малик, 2004). Naudojant probiotikus virškinamojo trakto epitelis pasidengia plonu naudingųjų bakterijų sluoksniu ir jos konkuruoja su potencialiai patogeninėmis bakterijomis. Naudingosios bakterijos trugdo patogeninėms bakterijoms prisitvirtinti ir daugintis virškinamajame trakte. Probiotikai padeda geriau pasisavinti pieno ir lakiųjų riebalų rūgščių produktus, kurie užtikrina pastovų pH žarnyne, taip pat greičiau susiformuoja mikrofloros tarpusavio santykis (Mingan, 2001).

Probiotikų veikimo mechanizmas yra paremtas tarpusavio konkurencija tarp normalios ir sąlygiškai patogeninės mikrofloros (Панин, Малик, 2004). Daugelio autorių teigimu (Robbins, 1987; Rolfe, 2000) probiotikų teigiama įtaka pasireiškia dėl jų grandininio veikimo mechanizmo. Virškinamajame trakte išskiriami du skirtingi bakterijų populiacijų tipai, kurie gali egzistuoti. Pirmasis glaudžiai susijęs su virškinamojo trakto epiteliu, antrasis sutinkamas žarnyno turinyje. Populiacijos, kurios gali lengvai įsitvirtinti virškinamajame trakte, gali būti ir naudingos ir žalingos. Jei įsitvirtina naudingos bakterijos, tada jos teigiamai veikia gyvūno organizmą.

Kad geriau suprasti probiotikų veikimo mechanizmą S. Parvez su bendraautoriais (2006) pateikia schemą (2 pav.).

Mokslininkų teigimu, probiotikai pasižymi tokiu veikimu:

 Dėl pieno, acto, propiono ir riebiųjų rūgščių gamybos mažina žarnų turinio pH. Ko pasekoje sudaro nepalankią terpę puvimo bakterijų vystymuisi;

 Dėl bakteriocinų, vandenilio peroksido ir kitų antimikrobinių medžiagų gamybos pasižymi antagonistišku veikimu prieš sąlyginai patogenines bakterijas.

 Stabdo toksiškų aminų ir amoniako susidarymą, neutralizuoja toksines medžiagas.

 Probiotinės bakterijos konkuruoja su sąlygiškai patogeniniais mikroorganizmais dėl adhezijos receptorių, kurie išsidėstę ant virškinimo trakto gleivinės bei konkuruoja dėl maisto medžiagų ir iškloja virškinimo trakto gleivinę biosluoksniu, kuris neleidžia prasiskverbti sąlyginai patogeninėms bakterijoms.

 Stiprina imuninę sistemą; gamina virškinimo fermentus, B grupės vitaminus, antienterotoksinus.

19  Slopina bakterinius fermentus, dalyvaujančius žarnyne kancerogeninių medžiagų sintezėje.  Pagerina laktozės skaidymą.

 Gerina žarnyno motoriką.

 Slopina antibiotikų sukeltą diarėją ir apsaugo nuo žarnyno infekcijų.  Mažina cholesterolio kiekį.

 Gamina kitas biologiškai aktyvias medžiagas, augimo faktorius. (Bengmark, 1998; Bezkorovainy, 2001; Rolfe, 2000)

1.3. Probiotikų savybės

Pašarų priedai – probiotikai yra veiksminga priemonė, tinkama žemės ūkio gyvulių fiziologinėms funkcijoms gerinti ir gyvulių disbakteriozės bei kitų nepalankių veiksnių poveikio profilaktikai (Sederavičius ir kt., 2002). Probiotikai gali būti įvairiuose pavidaluose. Jie gali būti tablečių, kapsulių, miltelių ar pastos pavidale. Probiotikai privalo išlikti gyvybingi rūgščioje skrandžio aplinkoje, taip pat turi būti atsparūs tulžies druskoms (Тулемисова, 2001).

Kaip teigia Gibson ir Fuller (2000) probiotikai gali būti antibiotikų pakaitalas. Tai viena svarbiausių probiotinių preparatų savybių. Bezkorovainy (2001), Mingan (2001) savo straipsniuose pateikia informaciją, kad visi probiotiniai preparatai turi pasižymėti tokiomis savybėmis:

 Probiotikai turi būti nekenksmingi net ir žymiai viršijus nurodytas naudojimo normas.  Turi būti ekologiški.

 Stiprinti imuninę sistemą;

 Turi pasižymėti aukštu fermentiniu aktyvumu, kuris leidžia reguliuoti ir stimuliuoti virškinimą, veikti antialergiškai ir antitoksiškai.

 Turi būti atsparūs technologiniams procesams ir stabilūs saugant.

A. Šimkus (2004) teigia, kad probiotiniai preparatai negali hidrolizuotis ir absorbuotis viršutinėse virškinimo trakto dalyse, taip pat turi gerinti žarnyno mikrofloros sudėtį, tuo pačiu ir gyvulio fizinę būklę.

A. Bezkorovainy (2001) teigimu pagrindinė kliūtis, trukdanti probiotiniams mikroorganizmams gyvybingiems išlikti virškinimo trakte yra skrandžio rūgštingumas bei tulžies druskų poveikis. Atsparumas tulžiai yra viena iš svarbiausių probiotinių padermių savybių.

20

2.

TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Tyrimų vieta ir laikas

Magistrinis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Veterinarijos akademijoje, Gyvulininkystės katedroje. Probiotikų įtakos melžiamų karvių produktyvumui bei sveikatingumui, didžiojo prieskrandžio mikrobiologiniams rodikliams, pieno ir kraujo rodikliams tyrimas buvo atliekamas kooperatinėje bendrovėje „Blauzdžių agroservisas“, esančioje Blauzdžių kaime, Žeimių seniūnijoje Jonavos rajone, 2013 metų birželio – spalio mėnesiais. Tyrimo atlikimo schema pateikiamas 3 paveiksle.

Bandymo metu kooperatinėje bendrovėje „Blauzdžių agroservisas“ buvo suformuotos dvi analogiškos grupės melžiamų karvių: kontrolinė ir bandomoji, po 115 2–5 laktacijos Lietuvos juodmargių veislės karvių kiekvienoje. Bandomosios grupės karvėms birželio – rugpjūčio mėn. į racioną papildomai buvo įmaišoma po 150 ml skysto probiotiko Probio – active (SIA "Baltic Probiotics", Latvija). Tačiau pieno sudėtis buvo stebima ir rugsėjo–spalio mėnesiais.

Bandyme panaudotas probiotikas Probio – active yra natūralus, ekologiškas probiotinis preparatas sukurtas gyvūnų virškinamojo trakto normalios mikrofloros ir jos atstovų biosintezės produktų pagrindu. Šio preparato veikimo mechanizmas – mikroorganizmų konkurencija už raciono maisto medžiagas ir vietą virškinamajame trakte.

Preparatas sudarytas iš šių mikroorganizmų padermių: Bacillus subtillis, Bifidobacterium animalis, Lactobacillus acidophilus ir Saccharomyces cerevisiae. Probiotike „Lacto – actives“ bakterijų skaičius nemažesnis nei 4,7x104

vnt./ml, mielių – 5,1x104 vnt./ml, Bacillus subtilis - 2,1x105. Tyrimo metu pieno mėginiai tyrimams buvo imami bandymo pradžioje, praėjus 60 d., 90 ir 120 d nuo tyrimo pradžios. Pieno mėginių tyrimai buvo atlikti akredituotoje laboratorijoje VĮ „Pieno tyrimai“ patvirtintais tyrimo metodais. Pieno riebalų, baltymų ir laktozės kiekiai buvo nustatomi infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities spindulių absorbcijos metodu (LST ISO 9622), prietaisu „LactoScope FTIR“ (FT1.0. 2001; Delta Instruments, Olandija). Somatinių ląstelių skaičius piene nustatomas fluorooptoelektroniniu metodu (LST EN ISO 13366-3), prietaisu „SomaScope“ (CA-3A4, 2004), dirbantį srauto citometrijos principu.

21 3 pav. Tyrimo atlikimo schema

Hematologiniams tyrimams melžiamų karvių kraujas buvo imamas bandymo pradžioje ir pabaigoje iš Jungo venos (Vena jugularis). Kraujo morfologiniai rodikliai nustatyti hematologiniu aparatu SWELAB-AC920 EO+ (2004; Boule Medical AB, Švedija), o kraujo biocheminiai rodikliai nustatyti pusiau automatiniu biocheminiu analizatoriumi Screen Master Plus (2002; Hospitex Diagnostics S.A., Italija).

Literatūros analizė

Didžiojo prieskrandžio tyrimai

Probiotiko įtakos melžiamų karvių pieno rodikliams nustatytas

Probiotiko įtakos karvių morfologiniams kraujo rodikliams nustatymas Racionas papildytas probiotikais Įprastas

racionas

Įprastas racionas

Birželis Rūgpjūtis Rugsėjis Spalis

Karvės šeriamos (n=115) Eksperimento atlikimas

22 Didžiojo prieskrandžio turinys buvo imamas ryklės–stemplės zondu GDZ–1 iš karvių didžiojo prieskrandžio bandymo pradžioje ir praėjus 60 dienų nuo bandymo pradžios. Turinio ėmimo dieną turinys buvo imamas praėjus 3 val. po rytinio šėrimo. Atlikti šių didžiojo prieskrandžio turinio rodiklių tyrimai: pH nustatytas elektrometriniu metodu TWIN pH–metru (B-231, JAV); bakterijų redukcinis aktyvumas įvertintas G. Dirksen metodu; gliukozės rūgimo reakcija atlikta Einhorno sacharometru pagal J. Bakūno (2004) aprašytą metodiką; bendras lakiųjų riebalų rūgščių kiekis (LRR) nustatytas distiliuojant didžiojo prieskrandžio turinį Markgamo aparatu pagal B. K. Пустовой metodiką (1978).

2.2. Statistinė duomenų analizė

Analizuojant duomenis buvo naudota Microsoft Corporation Excel 2007 programa. Buvo apskaičiuoti požymių aritmetiniai vidurkiai, vidurkio paklaida. Įvertintas požymių aritmetinių vidurkių skirtumo statistinis patikimumas (p). Skirtumai tarp vidutinių reikšmių patikimi, kai p<0,05.

23

3.

TYRIMO REZULTATAI

Tyrimo rezultatai parodė, kad probiotikas Probio – active turėjo įtakos melžiamų karvių produktyvumui. Ištyrus pieno produkcijos kiekybinius rodiklius, nustatyta, kad iš kontrolinių karvių per visą bandymo laikotarpį buvo primelžta pieno 1413,00 ±84,78 kg, o iš bandomųjų – 1474,47 ±92,47 kg. Per tris bandymo mėnesius iš bandomosios grupės karvės vidutiniškai buvo primelžta 61,47 kg arba 4,4 proc. daugiau (p>0,05) negu iš kontrolinės grupės karvės. Bandymo metu nustatyti tiriamų karvių pieno produkcijos kiekybiniai rodikliai pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė. Karvių pieno produkcija, kg/d

Mėginių ėmimo tvarka, bandymo diena

Pieno kiekis, kg/d

Kontrolinė grupė Bandomoji grupė

Bandymo pradžia 15,2 ±3,04 15,1 ±2,17 15 bandymo diena 15,0 ±2,13 15,2 ±2,31 30 bandymo diena 15,4 ±2,13 15,8 ±2,29 45 bandymo diena 16,1 ±2,34 16,6 ±2,66 60 bandymo diena 15,6 ±2,34 16,6 ±2,36 75 bandymo diena 16,2 ±2,15 17,2 ±3,03 90 bandymo diena 15,9 ±2,21 16,9 ±2,08

Primilžis iš karvės bandymo laik.

1413,00 ±84,78 1474,47 ±92,47

Iš 4 lentelėje pateiktų tyrimo duomenų matyti, kad probiotinio preparato įtaka melžiamų karvių produktyvumui pastebima jau trisdešimtą bandymo dieną. Po 30 bandymo dienų, karvės gavusios probiotiko Probio - active, vidutiniškai produkavo 0,4 kg arba 5,6 proc. pieno daugiau (p>0,05) negu negavusios. Po 45 bandymo dienų karvės, gavusios probiotiko, produkavo vidutiniškai 0,5 kg arba proc. daugiau nei negavusios. Žymiausia preparato įtaka karvių primilžiui stebima nuo 60 bandymo dienos ir iki eksperimento pabaigos. Per šį laikotarpį iš bandomosios grupės karvių vidutiniškai per parą buvo primelžiama 1,0 kg pieno daugiau nei iš kontrolinės grupės karvių. Atitinkamai 60 bandymo dieną iš bandomosios grupės karvių buvo gaunama 6,4 proc. pieno daugiau nei iš kontrolinės grupės karvių, 75 dieną – 6,2 proc., o 90 – 6,3 proc. daugiau.

24 Atlikus pieno baltymų tyrimus ir išanalizavus gautus rezultatus (4 paveikslas), nustatyta, kad probiotikas turėjo įtakos baltymų kiekiui piene.

4 pav. Baltymų kiekis (proc.) piene

Iš 4 paveikslo tyrimo rezultatų matyti, kad praėjus dviem mėnesiams nuo tyrimo pradžios, baltymų kiekis piene padidėjo 0,09 proc. (p>0,05). Po trijų bandymo mėnesių bandomosios grupės karvių piene buvo 0,19 proc. (p>0,05) baltymų daugiau, nei kontrolinės grupės karvių piene. Iš tyrimo rezultatų matyti, jog karvių šėrimas racionu papildytu probiotiku, turėjo įtakos baltymų kiekiui bandomosios grupės piene, dar mėnesį laiko po to, kai probiotikas jau buvo nenaudojamas, t.y. išliko didesnis nei kontrolinėje grupėje.

Išanalizavus pieno riebalų tyrimo rezultatus (5 paveikslas), nustatyta, kad probiotinis preparatas Probio – active turėjo teigiamos įtakos riebalų kiekiui melžiamų karvių piene.

Iš 5 paveikslo tyrimo rezultatų matyti, kad praėjus dviems mėnesiams nuo tyrimo pradžios, riebalų kiekis piene padidėjo 0,1 proc. (p>0,05). Po trijų bandymo mėnesių bandomosios grupės karvių piene buvo 0,22 proc. (p>0,05) riebalų daugiau, nei kontrolinės grupės karvių piene. Tyrimo rezultatai, rodo, jog probiotiku papildžius bandomųjų karvių racioną, šio poveikis riebalų kiekiui piene išliko dar mėnesį laiko, po jo naudojimo ir yra 0,19 proc. (p>0,05) didesnis nei kontrolinės grupės karvių.

25 5 pav. Riebalų kiekis (proc.) piene

Išanalizavus pieno laktozės tyrimo rezultatus (6 paveikslas), nustatyta, kad probiotikas Probio– activ neturėjo įtakos laktozės kiekiui melžiamų karvių piene.

4,1 4,2 4,3 4,4 4,5 4,6

Laktozės kiekis, proc.

Kontrolinė 4,48 4,43 4,40 4,47

Bandomoji 4,47 4,41 4,43 4,48

Birželis Rugpjūtis Rugsėjis Spalis

26 Urėja (šlapalas arba karbamidas) yra galutinis azoto apykaitos organizme produktas. Jos kiekis piene parodo azoto pusiausvyrą organizme, karvių „apsirūpinimą“ baltymingais ir energetiniais pašarais. Šeriamo visaverčiais pašarais suaugusio sveiko gyvulio organizme yra azoto pusiausvyra, t.y. su pašaru gauto azoto kiekis lygus išsiskyrusiam azoto kiekiui. Tai rodo, kad baltymų apykaita organizme normali ir urėjos piene randama 15-30 mg%. Jei piene urėjos nustatoma mažiau kaip 15 mg%, reiškia, kad karvių šėrimo racione trūksta baltymingų pašarų, jei nustatoma daugiau kaip 30 mg% tuomet daugiau azoto urėjos pavidalu išsiskiria su pienu ir tai rodo, kad pašarai naudojami neefektyviai, bei didėja pieno savikaina.

Mūsų tyrimo rezultatai (7 pav.) parodė, kad probiotinis preparatas turi įtakos urėjos kiekiui melžiamų karvių piene.

7 pav. Urėjos kiekis piene(mg%)

Iš 7 paveiksle pateiktų tyrimo rezultatų matyti, jog praėjus dviem mėnesiams nuo tyrimo pradžios, urėjos kiekis bandomosios grupės melžiamų karvių piene beveik normalizavosi ir buvo 30,5 mg% (p>0.05), kai tuo tarpu kontrolinėje grupėje viršijo normą ir buvo 33,6 mg%. Rugsėjo ir Spalio mėnesį bandomosios grupės karvių piene urėjos kiekis buvo normos ribose. Tyrimo rezultatai parodo, kad probiotiniais preparatais galima normalizuoti baltymų apykaitą melžiamų karvių organizme.

27 8 pav. Somatinių ląstelių skaičius tūkst./ml

Iš 8 paveikslo tyrimo rezultatų matyti, kad probiotikas somatinių ląstelių skaičiui piene įtakos neturėjo.

Ištyrus melžiamų karvių kraujo rodiklius, nustatyta, kad visi tirti kraujo rodikliai yra fiziologinės normos ribose. Hematologinių tyrimų rezultatai pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė. Hematologiniai rodikliai

Rodikliai Bandymo pradžia Bandymo pabaiga

Kontrolinė gr. Bandomoji gr. Kontrolinė gr. Bandomoji gr.

Hemoglobinas g/l 108,55 ±2,36 107.46 ±3,03 109,00 ±2,83 118,67 ±3,47* Eritrocitai, 1012/l 5,36 ±0,23 5,64 ±0,321 5,20 ±0,27 5,88 ±0,17* Leukocitai, 109/l 6,03 ±0,36 6,43 ±0,21 6,38 ±0,33 6,33 ±0,22 Leukoformulė, %: bazofilai 2,34 ±0,61 2,30 ±0.77 2,23 ±0,92 2,37 ±0,81 eozinofilai 7,15 ±3,84 5,88 ±3,64 7,10 ±3,84 7,73 ±1,28 lazdeliniai neutrofilai 5,24 ±2,98 5,86 ±2,27 5,63 ±2,73 5,53 ±2,36 segmentiniai neutrofilai 32,17 ±5,53 31,06±4,83 29,67 ±4,83 29,9 ±2,27 limfocitai 54,24 ±4,05 54,20 ±4,15 53,19 ±4,05 52,23 ±4,84 monocitai 4,36 ±1,96 4,38 ±0,93 4.33 ±1,13 3,53 ±1,27 *p<0,05

Iš 5 lentelės tyrimų rezultatų matyti, kad bandymo pabaigoje bandomosios grupės karvių kraujuje padidėjo hemoglobino ir eritrocitų kiekis. Vidutiniškai hemoglobino bandomosios grupės karvių

28 kraujyje buvo 8,9 proc. (p<0,05), o eritrocitų – 13,1 proc. daugiau (p<0,05) negu kontrolinės grupės karvių kraujyje. Tai rodo, kad bandomosios grupės karvių organizme vyko intensyvesni gyvybiniai procesai.

Ištyrus didžiojo prieskrandžio turinį (6 lentelė), nustatyta, kad abiejų grupių karvių didžiojo prieskrandžio fermentacinių procesų rodikliai buvo fiziologinės normos ribose. Didžiojo prieskrandžio tyrimo rezultatai pateikti 6 lentelėje

6 lentelė. Didžiojo prieskrandžio turinio fermentacinių procesų rodikliai

Grupės pH Redukcinis aktyvumas, s Gliukozės rūgimas, cm3 /h LRR, mmol/l Bandymo pradžia Kontrolinė 6,79 ±0,12 99,9±3,54 1,09±0,6 75,67±9,42 Bandomoji 6,77 ±0,19 92,03±8,2 0,5±0,24 102,33±8,52 Po dviejų bandymo mėn. Kontrolinė 6,30±0,08 108,57±44,31 1,01±0,63 97,67±16,28 Bandomoji 6,12±0,04* 102,0±48,02 1,03±0,35 124,33±7,26* *p<0,05

Kaip matome iš 6 lentelėje pateiktų duomenų, didžiojo prieskrandžio turinys – buvo imtas bandymo pradžioje ir po dviejų bandymo mėnesių. bandomos grupės karvių didžiojo prieskrandžio turinyje bendras LRR kiekis buvo 27,3 proc. didesnis (p<0,05) nei kontrolinėje grupėje. Tuo metu bandomojoje grupėje nustatytas mažesnis didžiojo prieskrandžio turinio pH, kuris buvo 2,9 proc. mažesnis (p<0,05) nei kontrolinėje grupėje. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad probiotikas intensyvina LRR gamybos sintezę.

29

4. REZULTATŲ ANALIZĖ

Tyrimo metu gauti rezultatai parodo, kad naudojant probiotikus primelžiami pieno kiekiai didėja. Želvytės ir kitų autorių (2006) atliktų tyrimų duomenys rodo, jog tvartiniame laikotarpyje iš karvių, kurios gavo probiotiko Levucell buvo primelžta 4,2 kg pieno daugiau (p<0,05) nei iš karvių, negavusių probiotiko.

V. Pikelis ir bendraautoriai (2006) savo tyrimo metu nustatė, kad iš karvių, kurios ganykliniame laikotarpyje papildomai gavo po 50 g gyvų mielių Saccharomyces cerevisiae1026, buvo primelžta vidutiniškai 200 kg arba 9 proc. daugiau pieno. Viso bandymo metu iš bandomosios grupės karvių vidutiniškai per parą buvo primelžta 2,56 kg daugiau (p>0,05) pieno nei iš kontrolinės karvių grupės.

Užsienio autoriai, pateikia prieštaringas nuomones dėl probiotikų įtakos primelžiamo pieno kiekiui. Vieni jų teigia, kad kad pieno primilžiai didėja (Gomez-Alarcon et al., 1991; Kung and Muck, 1997). Tuo tarpu kitų užsienio mokslininkų teigimu – primilžiai mažėja (Bertrand and Grimes, 1997; Schwartz et al., 1994).

A. Šimkus (2004) savo straipsnyje apie probiotikus galvijų racionuose pateikia duomenis, kad Lietuvos veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centre atliktų bandymų su melžiamomis karvėmis metu paaiškėjo, jog probiotiniai preparatai turi įtakos pieno cheminei sudėčiai, kokybei bei primilžiui. Tyrimais nustatyta, kad po 30 bandymo dienų gavusių probiotiko Microbond karvių pieno riebumas padidėjo 0,39 proc., o gavusių probiotiko Yeasture – 0,35 proc. Per tris bandymo mėnesius vidutiniškai iš vienos tiriamųjų grupių karvės primelžto pieno riebumas buvo atitinkamai 0,23 ir 0,32 proc. didesnis negu bandymo pradžioje. Tuo tarpu kontrolinės grupės karvių pieno riebumas beveik nepakito. Tačiau laktozės kiekiui piene, kaip ir mūsų tyrimo metu, probiotikai įtakos neturėjo.

Kitame bandyme (Pikelis ir kt. 2006), kurio metu karvės ganykliniame laikotarpyje papildomai gavo po 50 g gyvų mielių Saccharomyces cerevisiae1026, nustatyta, kad mielės neturėjo statistiškai reikšmingos įtakos pieno riebalų kiekiui. Nedidelis pieno riebalų kiekio padidėjimas buvo nustatytas rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, bet autorių teigimu šie duomeys nebuvo statistiškkai patikimi. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad baltymų kiekis karvių piene bandymo metu kito nežymiai. Todėl autoriai pateikia išvadas, kad mielės Saccharomyces cerevisiae1026 neturi įtakos ir pieno baltymų kiekiui. Pieno laktozės kiekiui mielės Saccharomyces cerevisiae1026 taip pat neturėjo įtakos, nes vidurkių skirtumai tarp grupių buvo statistiškai nepatikimi.

30 Tyrimo metu nustatyta, kad mažiausias vidutinis urėjos kiekis tiriamosios grupės karvių piene buvo spalio mėnesį. Jis siekė 16,15 mg%. Kaip teigia S. Japertas ir R. Japertienė (2003), jei piene urėjos aptinkama mažiau kaip 15 mg%, galima daryti išvadą, kad karvių racionuose trūksta baltymingų pašarų, jei nustatoma daugiau kaip 30 mg% tuomet daugiau azoto urėjos pavidalu išsiskiria su pienu ir tai rodo, kad pašarai naudojami neefektyviai, bei didėja pieno savikaina.

R. Želvytė su bendraautoriais (2006) pateikia duomenis, kad probiotikai neturi įtakos urėjos kiekiui piene. Mūsų tyrimų rezultatai rodo, jog probiotiniai preparatai, gali būti naudojami siekiant normalizuoti urėjos koncentraciją piene.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad somatinių ląstelių skaičiui probiotiko naudojimas neturi jokios įtakos. Tokius pačius duomenis pateikia ir R. Želvytė su bendraautoriais (2006), kurie teigia, kad vieno iš svarbiausių pieno kokybinių rodiklių – somatinių ląstelių kiekio tyrimas parodė, kad tiriamas probiotikas statistiškai patikimos įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene nedarė.

Tuo tarpu A. Šimkus (2004) savo straipsnyje pateikia kitokius rezultatus. Jo teigimu Lietuvos veterinarijos akademijos Praktinio mokymo ir bandymų centre atliktų bandymų metu pastebėta, jog probiotikai mažina somatinių ląstelių skaičių. Ištyrus pieną po 30 bandymo dienų, kontrolinės ir probiotiko Microbond gavusių karvių piene somatinių ląstelių skaičius beveik nepakito, o gavusių probiotiko Yeasture somatinių ląstelių skaičius sumažėjo 2,6 karto. Po 60 bandymo dienų somatinių ląstelių skaičius tiriamųjų grupių karvių piene buvo atitinkamai 2,3 ir 2,9 karto mažesnis, o bandymo pabaigoje (po 90 dienų) – 1,8 ir 1,9 karto mažesnis negu kontrolinės grupės karvių piene.

V. Pikelio ir bendrauatorių (2006) bandymo metu nustatyta, kad kad mielės Saccharomyces cerevisiae1026 turi tendenciją mažinti somatinių ląstelių skaičių piene (p>0,05).

Tyrimo metu nustatyta, kad bandomosios grupės karvių kraujyje buvo 8,9 proc. o eritrocitų 13,1 proc. daugiau (p<0,05) negu kontrolinės grupės karvių kraujyje. Kitų autorių tyrimų duomenimis naudojant probiotinius preparatus padidėja hemoglobino ir eritrocitų kiekis, o leukocitų kiekiui įtakos neturi (Jukna ir kt., 2004).

31

IŠVADOS

Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, galime daryti sekančias išvadas

1. Panaudojus probiotiką melžiamų karvių racionuose primilžis iš karvės padidėja iki 4,4 proc. (p>0,05).

2. Probiotikas Probio–active turi įtakos pieno sudėčiai: baltymų kiekis padidėja iki 0,19 proc. (p>0,05), riebalų – 0,22 proc. (p>0,05), normalizuoja urėjos kiekį.

3. Probiotikas intensyvina melžiamų karvių gyvybinius procesus, karvių kraujuje hemoglobino padidėja 8,9 proc (p<0,05), eritrocitų – 13,1 proc. (p<0,05).

4. Probiotikas Probio–active 27,3 proc. (p<0,05) intensyvina LRR gamybos sintezę karvių didžiajame prieskrandyje.

REKOMENDACIJOS

Siekiant gauti daugiau produkcijos iš melžiamų karvių ir pagerinti jų sveikatingumą rekomenduojame melžiamų karvių racionuose naudoti probiotiką Probio – active. Rekomenduojama paros dozė – 150 ml.

32

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Abe F., Ishibashi N., Shimamura S. Effect of administration of bifidobacteria and lactic acid bacteria to newborn calves and piglets. J. Dairy SCi. 1995. Vol.78. N.12. P. 2838 – 2846.

2. Bernard J.K., Mullis N.A. Response of lacting dairy cows to a comercial probiotic. 2010. 3. Bezkorovainy A. Probiotics: determinants of survival and growth in the gut. Am. J. Clin.

Nutr. 2001. Vol.73. Iss.2. P.399 – 405.

4. Chiquette J. The Role of Probiotics in Promoting Dairy Production. WCDS Advances in Dairy Technology. 2009. Vol. 21. P. 143 – 157.

5. Commission of the European Communities. Proposal for a Regulation of the European Parliament and of the Council on additives for use in animal nutrition. Brussels, 22. 03. 2002. 2002/0073 (COD)

6. Dibner J.J., Richards J.D. Antibiotic growth promoters in agriculture: history and mode of action. Poultry Science. 2005. Vol. 84. P. 634 – 643.

7. FAO/WHO. Joint FAO/WHO (Food and Agriculture Organization/World Health Organization) working group report on drafting guidelines for the evaluation of probiotics in food. London, Ontario, Canada, guidelines for the evaluation of probiotics in food. Joint working group report on drafting. London, Ontario, 2002. P. 1 – 11.

8. Fuller R. Probiotics in man and animals. J. Appl. Bact. 1989. Vol.66. P. 365 – 378.

9. Gibson G. R., Fuller R. Aspects of in vitro and in vivo research approaches directed toward identifying probiotics and prebiotics for human use. Journal of Nutrition. 2000. Vol. 130. N. 2. P. 391-395.

10. Gružauskas R., Racevičiūtė-Stupelienė A., Šašytė V., Semaškaitė A., Mieželienė A., Alenčikienė G., Tėvelis V., Gimbutas A. Fermentinio preparato, organinių rūgščių mišinio ir prebiotiko įtaka viščiukų broilerių produktyvumui ir paukštienos juslinėms savybėms. Veterinarija ir zootechnika. 2007. T 37 (59). P. 13 – 19.

11. Halfhide B. Role of the European Probiotic Association. Role of probiotics in animal nutrition and their link to the demands of European consumers. Proceedings. 2003. P. 3 – 4. 12. Japertienė R., Japertas S. Pieno kokybė. Kaunas. UAB INDIGO print. 2011. 61 p.

33 13. Jodkonis L., Jokimas J., Kaziliūnienė K. Lietuvoje registruotų antibakterinių medžiagų panaudojimas žemės ūkio gyvūnų pašarams ruošti. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2000. T. 10(32). P. 58 – 60.

14. Jukna Č., Jukna V., Šimkus A. Probiotiko laktoamilovorino įtaka veršelių produktyvumui. Veterinarija ir zootechnika. 2004. T. 27(49). P.65 – 69.

15. Jukna Č., Jukna V., Šimkus A., Laugalis J. Probiotiko Yeasture įtaka veršelių augimui, pašaro virškinamumui ir sveikatai. Veterinarija ir zootechnika. Lietuvos veterinarijos akademija, 2003. T. 22 (44). P. 40 – 43.

16. Jukna V., Šimkus A. Probiotikų ir fitobiotikų įtaka kiaulių mėsinėms savybėms ir mėsos kokybei. Veterinarija ir zootechnika. 2007. T. 38(60). P.13 – 16.

17. Klein G., Pack A., Bonaparte C., Reuters G. Taxonomy and physiology of probiotic lactic acid bacteria. Int. J. Food. Microbiol. 1998. Vol.41(2). P.103 – 125.

18. Kulpys J., Jerešiūnas A. Alternatyva pašariniams antibiotikams. Ūkininko patarėjas. Kaunas. 2005. P. 9.

19. Lilly D.M., Stillwell R.H. Probiotics. Growth promoting factors produced by microorganisms. Science. 1965. Vol.147. P.747 – 800.

20. Mack R. D., Michail S., Wei S., McDougall L., Hollingsworth M. A. Probiotics inhibit enteropathogenic E. coli adherence in vitro by inducing intestinal mucin gene expression // Am J Physiol Gastroint Liver Physiol. 1999. 276(4). P. 941 – 950.

21. Mingan Ch. Alternatives to in – feed antibiotics in monogastric animal industry. University of New England Australia. ASA Technical Bulletin. 2001. Vol. 30.

22. Modesto M., D'Aimmo M. R., Stefanini I., Trevisi P., De Filippi S., Casini L., Mazzoni M., Bosi P., Biavati B. A novel strategy to select Bifidobacterium strains and prebiotics as natural growth promoters in newly weaned pigs. Livestock SCience, 2009. Vol. 122. P. 248 – 258.

23. Oberauskas V. Laktobacilų padermių probiotinių savybių bei įtakos veršelių virškinimo trakto mikroflorai ir jų sveikatingumui tyrimai. Daktaro disertacija. Kaunas. 2004.

24. Oberauskas V., Sutkevičienė R., Laugalis J., Želvytė R., Monkevičienė I., Kantautaitė J., Sederevičius A. Probiotiko „Yeasture“ įtaka naujagimių veršelių augimui, virškinimo trakto mikroflorai ir sveikatingumui. Veterinarija ir zootechnika. 2006. T.34 (56). P. 29 – 35. 25. Ortwin S. Mikroorganismen als futterzusatzstoffe: Probiotika – Wirksamkeit und

34 26. Parker R. B. Probiotics, the other half of the antibiotic story. Anim. Nutr. Health. 1974.

Vol.29. P. 4 – 8.

27. Parvez S., Malik K.A,. Kang S.A., Kim H.Y. Probiotics and their fermented food products are beneficial for health. J Appl Microbiol. 2006. P. 1 – 15.

28. Pelicia K., Mendes A.A., Saldanha E.S.P.B. Probiotic and prebiotic utilization in diets for free-range broiler chickens. Brazilian J Poult SCi. 2004. Vol. 6. No. 2. P. 99 – 104.

29. Pikelis V., Kulpys J., Paulauskas E., Stankevičius R. Mielių Saccharomyces cerevisae 1026 priedo poveikio melžiamoms karv÷ms tyrimas. Veterinarija ir zootechnika. 2006. T. 35 N. 57. P. 77 – 84 .

30. Richter G., Barholty J., Heller E., Leiterer M. Einsatz probiotiSCher und phytogener Futterzusätze beim SChwein. Journal Rekasan. Ratgeber für Tierernährung Tierzucht und Management. Heft 19/20. 10. Jahrgang. 2003. P. 120 – 123.

31. Rolfe R. D. The role of probiotic cultures in the control of gastrointestinal health. J. Nutr. 2000. Vol.130. N.2S. P. 396 – 402S.

32. Rolfe R.D. The role of probiotic cultures in the control of gastrointestinal health. J.Nutr. 2000 Vol.130. N.2S. P.396S-402S.

33. Sederevičius A., Oberauskas V., Kantautaitė J., Sutkevičienė R. Daugkartinės liofilizacijos įtaka probiotinėms laktobacilų savybėms. Veterinarija ir zootechnika. 2002. T. 20(42). P.44 – 50.

34. Sperti G.S. Probiotics. West Point. CT: Avi Publishing Co. 1971. 35. Šimkus A. Probiotikai galvijų racionuose. Mano ūkis. 2004/9

36. Šimkus A. Probiotinių preparato „Yeasture“ įtaka veršelių augimui. Veterinarija ir zootechnika. 2001. T.14 (36). P. 82 – 84.

37. Šimkus A. Prpbiotikų įtaka veršelių virškinimo procesams ir augimui. Daktaro disertacija. Kaunas. 2002. 97 p.

38. Želvytė R., Monkevičienė I., Balsytė J., Sederevičius A., Laugalis J., Oberauskas V. Probiotiko Levucell® SC įtaka karvių didžiojo prieskrandžio fermentacinių procesų aktyvumui ir produkcijai. Veterinarija ir zootechnika. 2006. T. 36 N. 58. P. 91 – 96 .

39. Панин А.Н., Малик Н.И. Селекция штаммов для изготовления пробиотиков 46 ветеринарного назначения. Сборник материалов международной конференции «Пробиотики, пребиотики, синбиотики и функциональные продукты питания. Современное состояние и перспективы». Москва. 2004. С.8-10.

35 40. Раицкая В.И., Севастьянова В.М., Панина О.П. Новые препараты для лечения и профилактики желудочно-кишечных болезней телят. Ветеринария, 1999. №.3. С. 42 – 43. 41. Тулемисова Ж. К., Шадбарваева Г. С., Касенова Г. Т., Жубанова А. А. Перспективы использования биопрепаратов в птитсеводстве с цельюулущения продуктивных каществ птицы. Ставрополь. 2001. C. 68 – 69.