Šunų ir kačių nosies ir akių gleivinių citologinis tyrimas Cytological examination of the nasal and ocular mucosa of dogs and cats

Kaunas, 2021

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Martyna Daunytė

Šunų ir kačių nosies ir akių gleivinių citologinis tyrimas

Cytological examination of the nasal and ocular mucosa of

dogs and cats

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

2

DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šunų ir kačių nosies ir akių gleivinių citologinis tyrimas“:

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

2020-01-13 Martyna Daunytė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

2020-11-30 Virginija Balabonienė

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

2020-01-13 Doc. dr. Nomeda Juodžiukynienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (–os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

Prof. Dr. Albina Aniulienė

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (–iaus)

vardas, pavardė) (parašas)

3

TURINYS

1.1. Citologiniuose mėginiuose dažniausiai sutinkami ląstelių tipai ... 8

1.1.1. Neuždegiminės ląstelės ... 8

1.1.2. Uždegiminės ląstelės ... 8

1.2. Citologinių mėginių iš akies paėmimas šunims ir katėms ... 10

1.2.1. Mėginių iš akies ėmimo technikos ... 10

1.3. Citologinių mėginių iš nosies paėmimas šunims ir katėms ... 11

1.3.1. Mėginių ėmimo iš nosies gleivinės technikos ... 12

1.4. Akies paviršiaus ligos ... 13

1.4.1. Citologinės medžiagos kategorijos ... 14

1.5. Viršutinių kvėpavimo takų ligos ... 17

1.5.1. Citologinės medžiagos kategorijos ... 18

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20

4

Šunų ir kačių nosies ir akių gleivinių citologinis tyrimas Martyna Daunytė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Šunims ir katėms akių ir nosies gleivinių ligos pasitaiko dažnai. Jos pasireiškia dėl sisteminių ligų arba kaip su bendra organizmo būkle nesusiję susirgimai. Atsiradimui įtakos taip pat turi ir gyvūnų duomenys: rūšis, lytis, veislė, amžius, vakcinacijos statusas ir kt. Siekiant palengvinti ligos diagnozavimą arba išsiaiškinti jos atsiradimo priežastį atliekamas citologinis akių ir nosies gleivinių tyrimas.

Darbo metu siekta nustatyti tiriamojo gyvūno duomenų įtaką ligų atsiradimui, išsiaiškinti specifines ląsteles, būdingas skirtingoms ligoms, bei įvertinti kokių rūšių ląstelės dažniausiai aptinkamos tirtiems šunims ir katėms. Tyrimui mėginiai imti NaCl fiziologiniu tirpalu sudrėkintu vatos tamponėliu, taikant tepinėlio techniką. Jie švelniai ridenant perkelti ant objektinio stiklelio ir fiksuoti Diff–Quick dažymo technika. Sausi mėginiai vertinti šviesiniu mikroskopu su imersiniu objektyvu.

Ištirta 10 šunų ir 10 kačių. Pagal gyvūnų duomenis nustatyta, kad dauguma kačių (90 proc.) buvo mišrūnės, tarp šunų dažniausiai tirti veisliniai augintiniai (80 proc.). Virusinėmis ligomis sirgo nevakcinuoti (88,8 proc.), o tarp vakcinuotų gyvūnų šie atvejai buvo daug retesni (11,2 proc.). Akių ir nosies gleivinių ligomis sirgo 1–2 m. (50 proc.), 3–5 m. (40 proc.) ir 6–12 m. (10 proc.) amžiaus katės ir 3–5 m. (50 proc.) ir 6–12 m. (50 proc.) amžiaus šunys.

Didelis epitelinių ląstelių skaičius būdingas sergant kaliciviroze (83,3 proc. sergančių kačių), o mažas epitelinių ląstelių skaičius būdingas sergant bakteriniu uždegimu (100 proc. sergančių kačių). Lyginant sergančių kačių duomenis pastebėta, kad esant kalicivirozei bakterijos randamos rečiau nei sergant bakteriniu uždegimu. Šunims, diagnozuojant alerginį uždegimą, būdingos eozinofilų ląstelės (100 proc.).

Katėms nustatytas ryšys tarp akių ir nosies gleivinėse randamų makrofagų, limfocitų ir bakterijų. Taip pat stebimas nosies mėginiuose aptinkamų neutrofilų priklausymas nuo didelio epitelinių ląstelių skaičiaus akių ar nosies gleivinėse. Šunims eozinofilų aptikimas akių ar nosies mėginiuose yra susijęs tarpusavyje. Akių gleivinių mėginiuose stebimas ryšys makrofagų ir neutrofilų.

Lyginant ląstelių pasitaikymo dažnumą pagal rūšis, nustatyta, kad tirtuose kačių akių ir nosies mėginiuose makrofagai pasitaiko dažniau nei šunims, o šunims dažniau aptinkami limfocitai.

5

Cytological examination of the nasal and ocular mucosa of dogs and cats Martyna Daunytė

Master‘s Thesis

SUMMARY

Diseases of the ocular and nasal mucosa are common in dogs and cats. They can be related to the systemic diseases of the body or occur as illnesses that are unrelated to the general condition of the body. The emergence of the disease is also influenced by the animal data: species, breed, age, vaccination status and etc. A cytological examination of the mucous membranes of the eyes and nose is performed to facilitate the diagnosis or to find the cause of the disease.

The aim of this study was to determine the influence of the animal data on the occurrence of diseases, to find what cells are specific to different diseases and to evaluate which types of cells are most commonly found in the researched dogs and cats. Samples for the research were collected with a cotton swab moistened with NaCl saline using the smear technique. They were gently rolled onto a slide and fixed with the Diff–Quick staining technique. Once they were dry, the samples were evaluated under a microscope with an immersive lens.

10 dogs and 10 cats were studied. Animal data showed that the majority of cats (90%) were mixed breed and majority of dogs were pedigree (80%). Viral diseases are more common for unvaccinated animals (88.8%), then vaccinated patients (11.2%). The age of the cats with ocular and nasal diseases symptoms were from 1–2 years (50%), 3–5 years (40%) and 6–12 years. (10%). In dogs, the age range was from 3–5 years (50%) and 6–12 years (50%).

High epithelial cell counts are characteristic for calicivirus (83.3% of cats) and low epithelial cell counts are characteristic for bacterial inflammation (100% of cats). In dogs, the diagnosis of allergic inflammation is characterized by eosinophilic cells (100%). Bacteria are more frequent to bacterial infection than calivirus infection.

In the cat samples of the ocular and nasal mucosa an association between macrophages, lymphocytes and bacteria was found. The dependence high number of epithelial cells in the ocular or nasal mucosa and neutrophils detected in nasal samples was also observed. In dogs, detection of eosinophils in ocular or nasal samples is interrelated. An association between macrophages and neutrophils for dogs was observed in ocular samples.

Comparing the incidence of cells by species, macrophages were found to be more common in ocular and nasal samples for the researched cats than dogs. In ocular samples lymphocytes were more common for canines.

6

SANTRUPOS

aPTT – aktyvuoto tromboplastino laikas EDTA – etilendiamintetraacto rūgštis FCV – kačių kalicivirusas

FHV – kačių herpesvirusas–1

FNA – plonos adatos aspiracija (ang. Fine needle aspiration) G – adatos dydis (gabaritas)

Gram+ – Gram teigiamos bakterijos Gram- – Gram neigiamos bakterijos NaCl – natrio chloridas

7

ĮVADAS

Citologinis tyrimas veterinarinėje praktikoje yra itin populiarus. Tai ląstelių mokslas, naudojamas diferencijuoti normalias, navikines ir uždegimines ląsteles. Ši technika populiari dėl jos greito atlikimo, pigumo ir paprastumo: gyvūnų nereikia seduoti, o mėginių – papildomai apdoroti (1,2). Citologija tinkama įvertinti beveik visus kūno audinius. Ne išimtis akių bei nosies gleivinės (2).

Akių gleivinės citologiniai mėginiai gali padėti ne tik jų ligų diagnostikoje, bet ir valdyme, stebint pokyčius gydymo metu. Tačiau apie mėginių ėmimą iš odenos ir akies lęšio duomenų nėra (3).

Nosies gleivinės mėginiai svarbūs, nes apatinius kvėpavimo takus nuo ligų ir pažeidimų saugantys viršutiniai kvėpavimo takai yra labiau pažeidžiami (4). Remiantis Holst ir kt. 2010 metais atliktu tyrimu nustatyta, kad 15 proc. kačių su viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomais sirgo kaliciviroze (5).

Akių ir nosies gleivinių citologija gali būti naudinga ne tik ligų diagnostikoje, bet ir jų kontrolėje. Šios metodikos taikomos gana dažnai, tačiau tyrimai dažniausiai atliekami tik nosies ar tik akių gleivinėms tirti. Per paskutinius dešimt metų tyrimų, atliekamų tiek nosies, tiek akių gleivinėms vienu metu, nebuvo aprašyta, nors apie šių dviejų struktūrų tarpusavio ryšį yra žinoma.

Darbo tikslas: Ištirti ir palyginti šunų ir kačių akių ir nosies gleivinių citologinius mėginius. Darbo uždaviniai:

1. Išsiaiškinti, ar lytis, veislė, amžius ir vakcinacijos statusas įtakoja patologinius procesus akių ir nosies gleivinėse.

2. Nustatyti, kurios ląstelės naudingos diagnozuojant šunų ir kačių akių ir nosies gleivinių ligas. 3. Įvertinus akių ir nosies gleivinių mėginius nustatyti ląstelių ryšį tarp jų.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Citologiniuose mėginiuose dažniausiai sutinkami ląstelių tipai

Pagal tam tikrus bendrus citologinius bruožus ląsteles galima klasifikuoti į apvaliąsias, epitelines ir mezenchimines. Toks suskirstymas į didesnes grupes nustatant citopatologinę diagnozę gali būti naudingas net jei neįmanoma identifikuoti tikslios ląstelių rūšies. Pavyzdžiui, kai mikroskopuojant stebimą audinį, iš kurio buvo paimtas mėginys, aptinkamos nebūdingos ląstelės (pvz., epitelinės ląstelės limfinio mazgo aspirate) (1).

Apvaliųjų ląstelių grupei būdinga apvali forma bei išsidėstymas sluoksniais arba pavieniui (2). Tai hemotogeninės kilmės ląstelės, nesusijusios su jungiamųjų audinių matrica ir pasižyminčios dideliu mobilumu. Veterinarinėje praktikoje daugiausia aptinkami apvaliųjų ląstelių navikai, todėl juos identifikuoti itin svarbu. Dažniausiai nustatomi navikai yra limfosarkoma (limfoma), histiocitoma, putliųjų ląstelių vėžys bei plazmocitoma (1).

Daugumą gleivinės paviršių iškloja vienas epitelinių ląstelių sluoksnis, kuris užtikrina reikalingas absorbcines ir sekrecines savybes, reikalingas specifinei organų funkcijai palaikyti. Jis taip pat tarnauja kaip fizinis barjeras (6). Daugumoje citologinių preparatų aptinkamos epitelinės ląstelės yra natūralios eksfoliacijos rezultatas ir dažnai pasitaiko skutmenų, tamponavimų ar plovimų mėginiuose (1). Įprastai šios ląstelės rišlios, todėl dažniausiai mikroskopuojant matomas glaudus jų vaizdas. Sveikų audinių ląstelės vienodo dydžio ir formos, su ryškiomis atskiromis ribomis (2).

Mezenchimių ląstelių kilmė – jungiamasis audinys. Kadangi kraujas yra jungiamasis audinys, hematopoetinės ląstelės (įskaitant daugelį ląstelių apibūdinamų kaip apvaliosios ląstelės) įeina į mezenchiminį audinį. Tačiau šių kraujodaros ląstelių citologinė išvaizda skiriasi nuo kitų jungiamųjų audinių, todėl dažniausiai yra klasifikuojamos atskirai. Neretai jos vadinamos stromos ląstelėmis (1). 1.1.2. Uždegiminės ląstelės

Pagrindiniai uždegiminių ląstelių tipai yra neutrofilai, makrofagai, limfocitai ir eozinofilai. Šios ląstelės atsakingos už skirtingas uždegimines reakcijas ir aptinkamos daugelyje citologinių mėginių (1).

9

Subrendę neutrofilai atkeliauja iš kaulų čiulpų, o jų kiekis kraujyje drastiškai padidėja esant infekcijai ar kitoms ligoms (7). Kraujo cirkuliacijoje jie būna neaktyvuotos formos, kas užtikrina, kad šių ląstelių toksinis intraląstelinis turinys netyčia nebus paleistas į šeimininko organizmą (8).

Aktyvuoti neutrofilai aptinka, puola ir sunaikina galimą grėsmę organizme. Tai specializuoti fagocitai, kurie atsakingi už fiziologinį organizmo atsaką į uždegimą bei padeda reguliuoti T ir B ląstelių specifinį imunitetą. Jie svarbūs įgimtame imuniniame atsake ir infekcijos pašalinime, tačiau kartais gali skatinti ligos progresavimą (šiai kategorijai priklauso autoimuninės ligos). Šios ląstelės taip pat svarbios kai kuriose piktybinėse vėžio formose (7).

Makrofagai yra heterogeniškos hemopoetinės ląstelės, randamos beveik kiekviename kūno audinyje (9). Tai ilgai gyvenančios ląstelės turičios didelę funkcijų įvairovę, į kurias įeina šeimininko organizmo gynyba, audinių pertvarkymas ir reguliavimas bei uždegiminis atsakas (10). Kai atsiranda pažeidimas, makrofagai sintetina ir išskiria uždegiminius citokinus ir chemokinus, tokiu būdu perduodami signalą reaktyvioms ląstelėms, tokioms kaip neutrofilai (11).

Limfocitai cirkuliuoja kraujyje neaktyvioje fazėje, bet atpažinusios svetimus antigenus, ląstelės aktyvuojasi, įvyksta staigi proliferacija ir atsiranda efektoriaus funkcijos įsibrovėlio kontrolei ir nužudymui. Limfocitai yra prisitaikančios imuninės sistemos sargybiniai, kurie reaguoja į antigeno specifinius signalus ir pašalina šeimininko organizmui kilusias grėsmes (12).

Eozinofilai yra granuliocitai, kurie dažosi acidofiliniais dažais (13). Jie turi dviejų dalių branduolį ir dideles citoplazmines granules, kurios yra pirminės ir antrinės, dar vadinamos specifinėmis arba kristaloidinėmis. Granulėse yra pagrindinių baltymų, kuriems būdinga surišti eoziną suteikiant ląstelei unikalią išvaizdą mikroskopinio tyrimo metu.

10

1.2. Citologinių mėginių iš akies paėmimas šunims ir katėms

Akių paviršiaus ligos šunims ir katėms yra dažnos. Jas gali sukelti bakterijos, virusai, grybeliai, alergijos, degeneracijos ar navikiniai pažeidimai (16). Jų nustatymui dažnai pasitelkiamas citologinis tyrimas. Tai neinvazyvi, ganėtinai paprasta procedūra, kurios dauguma mėginių gali būti imami be bendrosios anestezijos ar sedacijos, su minimalia rizika tiek sveikiems, tiek sergantiems pacientams (1). Akių gleivinės citologinis tyrimas atliekamas įtariant infekcines, uždegimines ar navikines ligas, įskaitant plaukuotą akies voko liniją, kraštą ar papebralinį konjuktyvitą. Mėginius taip pat galima imti iš difuzinių ar mazginių pažeidimų, pavyzdžiui, piogranuliomų, cistų, histiocitomų, putliųjų ląstelių navikų ar plokščių ląstelių karcinomų (17).

Akies paviršius susideda iš konjunktyvos, ragenos ir limbo, padengto ašarų plėvele. Šios struktūros yra funkcinis vienetas, turintis glaudų tarpusavio ryšį, kuris būtinas norint išlaikyti akies vientisumą. Ragena ir junginė sudaryta iš starifikuoto nekeratinizuoto epitelio. Junginės epitelyje taip pat yra ir muciną išskiriančių taurinių ląstelių. Jos būtinos norint palaikyti normalią ragenos ašarų plėvelę ir sveiką akies paviršių (16). Pačią akį nuo žalingų aplinkos veiksnių apsaugo akies vokas, kurio išorinį paviršių dengia plaukuotas, keratinizuotas plokščiasis epitelis (18). Pagrindinės indikacijos mėginio paėmimui yra spalvos pokyčiai (priskiriama hiperemija, anemija, gelta ar melanozė), bet kokie paviršiaus nenormalumai, sustorėjimai ar masės, neadekvatus paviršiaus drėgnumas, konjuktyvos edema, pokonjuktyvinės hemoragijos ar emfizemos ir akių skausmas (19). 1.2.1. Mėginių iš akies ėmimo technikos

Technika, pasirenkama mėginių rinkimui, priklauso nuo akių pažeidimų. Graikų veterinarinės medicinos bendruomenės žurnale pastebima, kad konjuktyvos vertinimui mėginiai gali būti renkami taikant aspiracijos, tepinėlio, skutmenų ar antspaudo technikas. Paminėti metodai turėtų užtikrinti tinkamą ląstelių kiekį vertinimui, išsaugoti struktūros morfologinį vientisumą ir nesukelti skausmo gyvūnui (19). Featherstone ir kt. nurodo, jog eroziniams ar opiniams difuziniams pažeidimams mėginiai turėtų būti imami tepinėlio ar skutmenų technika (tinkama tik esant pažeistam epiteliui). Jei stebimi mazginiai lokalizuoti pažeidimai – taikoma plonos adatos aspiracijos technika.

Siekiant maksimaliai gerų rezultatų, kartu turėtų būti imami tiek citologiniai, tiek mikrobiologiniai mėginiai, tačiau prieš mikrobiologinio mėginio paėmimą negalima naudoti fluoresceino dažų, nes jie gali skatinti bakterijų augimą ir didinti virusų gyvybingumą. Geriausia imti keletą mėginių iš karto. Jie turi būti imami dar iki bet kokių vaistų administravimo, tačiau esant jautrioms akims, siūloma naudoti nedidelį kiekį lokalaus anestetiko (pvz., proksimetakaino hidrochlorido) (17).

11

komplikacijas (19). Veterinarinėje praktikoje FNA dažniausiai atliekama naudojant 20–27 G adatą ir 6–12 ml švirkštą (17). Jei mėginys imamas iš mažų pažeidimų, aspiracijos galima netaikyti (tokiu atveju naudojama tik pati adata) (1). Featherstone ir kt. taip pat pastebi, jog plona adata sukelia nedaug skausmo, todėl jautriems pacientams rekomenduojama ją rinktis kuo mažesnę (17).

Citologiniai mėginiai taip pat imami taikant tepinėlio techniką, naudojant medvilninį krapštuką arba specialų citošepetėlį (22). Moksliniuose šaltiniuose pastebima, jog citošepetėlis užtikrina geresnius citologinius rezultatus lyginant su medvilniniu krapštuku, nes paimamas didesnis ląstelių kiekis nei naudojant vatos tamponėlį. Tačiau esant kontraindikuotinai perteklinei manipuliacijai (pvz., giliai ragenos opai) akis mažiau traumuojama naudojant medvilninį krapštuką. Tamponėlis turi būti kuo mažesnis dėl mažo pačios akies dydžio, o prieš imant mėginį jį galima sudrėkinti natrio chlorido tirpalu siekiant padidinti paimtų ląstelių kiekį ir padaryti procedūrą kiek įmanoma patogesnę. Geriausia vieta mėginio paėmimui yra trečio voko priekinė dalis (17). Patraukus apatinį voką, teptukas švelniais sukamaisiais judesiai braukiams per palpebralinę junginę, pradedant nuo trečio voko pusės ir judant link akies išorinio kampo (22). Paimta medžiaga perkeliama ant švaraus objektinio stiklelio, švelniai ridenant šepetėlį per stiklelį. Taip sumažinama ląstelių pažeidimo galimybė (22, 17).

Dar vienas neinvazinis akies paviršiaus tyrimas yra antspaudo technika (23). Prieš imant mėginį pažeidimas nuvalomas, tuomet prie jo priglaudžiamas objektinis stiklelis arba speciali membrana, pritaikyta akiai (17, 24). Ši technika dažniau taikoma žmonių oftalmologijoje nei veterinarijoje, kai norima surinkti vientisą epitelio ląstelių sluoksnį iš ragenos ir/arba junginės (23). Balicki ir kt. atlikto tyrimo metu nustatyta, jog vienu metu pašalinami 1–3 ląstelių sluoksniai, o medžiaga paimama iš didesnio paviršiaus nei taikant kitas technikas, todėl lengvėja preparato analizė (24).

Skutmenos – taip pat kartais taikoma technika akių mėginiams rinkti. Naudojant aštrią skalpelio galvutę laikomą 90 laipsnių kampu, paskutamas odos paviršius, o paimta medžiaga perkeliama ant švaraus objektinio stiklelio. Jei matomas eksudatas, tuomet pažeidimą dar iki mėginio ėmimo būtina nuvalyti sausai (17).

1.3. Citologinių mėginių iš nosies paėmimas šunims ir katėms

Ūmios ar chroninės išskyros iš nosies gali būti iš vienos ar abiejų šnervių ir dažnai indikuoja viršutinių kvėpavimo takų ligas, tačiau tai nėra specifinis simptomas, susijęs su uždegimu, infekciniais ar navikiniais susirgimais. Įtariant nosies ertmės ligas svarbu įdėmiai įvertinti jos išorę ir vidų, apžiūrėti gerklas, kietąjį ir minkštąjį gomurius, burnos ertmę, įvertinti gleivinių būklę ir regioninius limfinius mazgus dėl jų padidėjimo. Taip pat svarbu apžiūrėti viršutinio žandikaulio dantis, nes esant periodonto ligoms ar fistulėms taip pat gali pasireikšti nosies ertmės ligos.

12

kaudoventralinėje nosies dalyje užtikrina tiesioginį kairiojo ir dešiniojo nosies takų ryšį su nosiaryklės kanalu. Abiejuose šnervių pusėse yra po tris rinkinius nosies kriauklių, padedančių reguliuoti įkvepiamo oro temperatūrą (4).

Remiantis vien klinikiniais požymiais atskirti galima ne visas intranazalines ligas, todėl dažnai prireikia biopsijos arba citologinio tyrimo galutinei diagnozei nustatyti (26). Beeler ir kt. teigia, jog citologinis nosies ertmės tyrimas gali būti naudingas nustatant specifinius nosies pažeidimus. Pavyzdžiui, transmisinį venerinį auglį, paveikiantį nosį šunims ar nosies limfomą katėms (27). Tačiau prieš imant mėginius citologijai reiktų nepamiršti specialiųjų apžiūros metodų, tokių kaip endoskopas bei rentgeninis tyrimas siekiant lokalizuoti pažeidimo vietą (28). Jei mėginiai planuojami imti traumuojančiais metodais, prieš tai Burkhard ir kt. pataria atlikti bendruosius kraujo tyrimus, įvertinti krešumą (protrombino laiką (PT) ir aktyvuoto tarpinio tromboplastino laiką (aPTT)), nes dauguma mėginių rinkimo technikų sukelia hemoragijas dėl gausaus kapiliarų tinklo nosies gleivinėje (25, 28). 1.3.1. Mėginių ėmimo iš nosies gleivinės technikos

Nosies tepinėlis – tai mažai traumuojanti ir lengvai atliekama technika, kurios užtenka atsakymams gauti (pvz., kriptokokozės nustatymas katėms naudojant nosies tepinėlio techniką), tačiau neretai jie padeda identifikuoti tik paviršinį uždegimą, antrines bakterines infekcijas, hemoragijas, nekrozes, o ne pirmines ligos priežastis. Mėginio ėmimui naudojami krapštukai su vata, kuriuos prieš procedūrą galima šiek tiek sudrėkinti natrio chloridu dėl geresnio ląstelių paėmimo ir didesnio komforto. Tiek gyvūnams tiek žmonėms taikoma ėmimo specifika yra tokia pati: abiem šnervėms naudojamas vienas krapštukas, o į nosį kišama tik krapštuko dalis su vata, tuomet, naudojant nedidelį spaudimą, jis sukamaisiais judesiais judinamas nosyje apie 5 sekundes ir paimtas mėginys perkeliamas ant objektinio stiklelio švelniai sukant krapštuką (29).

Pasak Burkhard ir kt., invazyvesnės tyrimų metodikos užtikrina geresnius rezultatus, tačiau taip pat didina komplikacijų riziką. Viena iš invazyvių technikų rūšių yra nosies plovimas (25). Jai atlikti užtenka turėti standų polipropileno šlapimo kateterį, kuriame padaromos aštrios įpjovos, kurios išlenkiamos į išorę, kad paviršius būtų šiurkštus (30). Šią techniką galima atlikti ir be įpjovų, tačiau, nors ir komplikacijų rizika mažesnė, rezultatai taip pat prastesni. Į nosį 20–35 ml švirkštu suleidžiama nuo 5 iki 10 ml skysčio. Tuomet pakaitomis sukeliamas teigiamas ir neigiamas slėgis, o kateteris judinamas pirmyn ir atgal, tokiu būdu išlaisvinami audinių fragmentai, kurie surenkami į surinkimo švirkštą.

13

atskiriami vienas nuo kito horizontaliu braukimu. Jei mėginys nėra drumstas, jį galima sukoncentruoti centrifugacijos pagalba. Tuomet tepinėliai ruošiami iš nuosėdų. (25).

Vizualiai matomiems nosies pažeidimams tinkama FNA technika. Jei masė matoma išoriškai, atliekama tiesioginė aspiracija. FNA pasirenkama 22–23 G dydžio adata, pritvirtinta prie 3–12 ml švirkšto. Ji įduriama į masę, tuo metu palaikomas neigiamas spaudimas, kuris atleidžiamas kelis kartus, tuomet adata nukreipiama į kitą pusę ir procedūra pakartojama, neigiamas spaudimas sukeliamas ir atleidžiamas prieš ištraukiant ją iš masės. Surinkta medžiaga perkeliama ant stiklelių citologinio mėginio vertinimui. Burkhard ir kt. pastebi, jog dažnais atvejais paimamas nedidelis kiekis medžiagos (25).

Dar viena taikoma mėginių iš nosies ėmimo technika – antspaudo ir šepetėlio citologija. Jai atlikti reikalingas endoskopas arba, jei dariniai maži ar pacientas mažas, rinoskopas. Antspaudo technikos atlikimui darinys nukerpamas žnyplėmis ir jo antspaudai perkeliami ant objektinio stiklelio. Šiai technikai taip pat galima naudoti endoskopinį šepetėlį (25). Jis įkišamas į nosies ertmę su endoskopu ir sukant judinamas pirmyn bei atgal per pažeidimą. Mėginys švelniais sukamaisiais judesiais užridenamas ant objektinio stiklelio (26). Tačiau Burkhard ir kt. pastebi, jog šepetėlio citologijos metodas praleidžia gilesnes uždegimines ląsteles, todėl rezultatai dažnai nekoreliuoja su histologiniais rezultatais, todėl labiau vertinami gilesni, invazyvesni mėginiai (25).

1.4. Akies paviršiaus ligos

Smulkiųjų gyvūnų praktikoje konjuktyvitas yra dažna akių liga. Featherstone ir kt. pastebi, jog dauguma atvejų atsiranda spontaniškai ir yra linkę kartotis (17). Tačiau jį sukelti gali ir infekcija, navikai, trauma, svetimkūnis ar imuninės ligos, o klinikiniai simptomai varijuoja savo sunkumu ir gali pasireikšti blefarospazmais, junginės hiperemija, junginės paburkimu (chemoze) ir serozinėmis ar pūlinėmis išskyromis iš vienos ar abiejų akių (31).

Šunims konjuktyvitas dažniausiai yra antrinis ir pasireiškia dėl kitų problemų, pavyzdžiui, esant keratokonjuktyvitui ar atopijai. Pirminis bakterinis konjuktyvitas pasitaiko retai. Nepriklausomai nuo to, ar konjuktyvitas yra pirminis ar antrinis, dažniausiai aptinkamos Staphylococcus bakterijų rūšys, kurios yra jautrios fuzido rūgščiai. Jei pagrindinė problema yra tinkamai valdoma, konjunktyvitas paprastai greitai praeina (17). Remiantis Trumel, ir kt. surinkta informacija pastebėta, jog esant gleivingoms išskyroms galima tikėtis infekcijos. Nors pirminis bakterinis konjunktyvitas šunims nedažnas ir įprastai atsiranda dėl akies voko anomalijų, keratokonjuktyvito ar traumos, tačiau jam taip pat būdingi tam tikri sukėlėjai. Dažniausiai fiksuojami Staphylococcus spp. ir kiti gramteigiami organizmai (32).

Priešingai nei šunims, kačių konjuktyvitas dažniausiai yra pirminis ir infekcinis. Du svarbiausi patogenai yra Chlamydophila felis ir 1 tipo kačių herpesvirusas. Rečiau pasitaikančios priežastys yra

14

indikacija yra konjunktyvitas su arba be gretutinio keratito, taip pat itin dažna problema keratokonjunktyvitas. Katėms taip pat prie akių ligų neretai pasireiškia ir viršutinių kvėpavimo takų ligos. Lim ir kt. teigia, jog palyginus su šunimis, kačių akių mėginiai pasižymi didesniu ląstelių kiekiu, o uždegiminės konjuktyvos mėginiai yra ląstelingesni nei neuždegiminės (18). Eördögh ir kt. atliktų tyrimu metu nustatyta, kad dauguma kačių oftalmologinių ligų apima akies paviršių. Todėl citologija įprastai naudojama kaip papildoma diagnostikos priemonė diagnozuojant šiuos klinikinius darinius (23). Indikacija papildomiems tyrimams, taip pat ir citologijai, yra išskyros iš vienos ar abiejų akių, junginės hiperemija, chemozė ir limfoidinio folikulo išsivystymas (18).

1.4.1. Citologinės medžiagos kategorijos

Neutrofilinis uždegimas dažniausiai stebimas esant ūminei bakterinei ar virusinei infekcijai, tačiau pasitaiko ir imuninės sistemos sukeltų ligų ar trauminių opų. Dėl lėtinio uždegimo plokščiose epitelio ląstelėse gali atsirasti epitelio displazija ir perinuklearinės melanino granulės (33).

Sergant keratitu ar keratokonjuktyvitu pažeidžiamos viena arba abi akys (18). Kačių medicinos ir chirurgijos žurnale teigiama, jog keratitas katėms dažnai siejamas su Herpes virusų infekcijomis, tačiau galima ir imuninė reakcija (33). Klinikinė keratokonjunktyvito išraiška yra išskyros iš akies, junginės hiperemija, ragenos vaskuliarizacija, edema, baltųjų ląstelių infiltratas. Kitos galimos anomalijos yra ragenos opa ir vokų depigmentacija. Nors klinikiniai simptomai leidžia identifikuoti ligą, tačiau tikslesnei diagnozei reikalingi citologiniai mėginiai.

Mokslinėje literatūroje randama informacijos, kad sergant keratitu ar ketatokonjuktyvitu tiksliausia mėginius imti iš ragenos (18). Esant lėtinei keratokonjuktyvito formai stebima keratinizacija, padidėjęs gleivių ir taurinių ląstelių kiekis. Jei ligos forma lėtinė, matomas didelis kiekis bakterijų, neutrofilų, gleivių ir šiukšlių (32). Eozinofilinio keratokonjuktyvito ar keratito diagnozė patvirtinama mėginyje stebint eozinofilus ir jų granules. Be šių ląstelių mėginiuose taip pat randama putliųjų ląstelių, neutrofilų ir epitelio ląstelių. Galimi limfocitai, taurinės ląstelės ir gleivės (18). Moksliniuose šaltiniuose pateikiama informacija, kad jei konjuktyvos mėginyje matomi tik neutrofilai, katėms įtariamas ūmus herpevirusinis konjuktyvitas (3). Su kačių ragenos opomis siejami bakteriniai ir grybeliniai organizmai, kurie mėginyje matomi kaip linijines pertvaras primenančios struktūros. Tačiau tikslesnei diagnozei reikalingi papildomi tyrimai (18, 29).

Alerginis konjuktyvitas pastebimas šunims, sergantiems atopiniu dermatitu, tačiau jis gali pasireikšti ir be atopijos. Tepinėliuose stebimas didelis kiekis eozinofilų ir limfocitų. Tačiau net vieno eozinofilo buvimas mėginyje laikomas diagnostiškai vertingu. Taip pat matomas padidėjęs epitelio ląstelių, ypač ketatinizuotų, skaičius.

15

Pagrindinis atsakas į Chlamydophila felis, 1 tipo kačių herpesvirusą ir Mycoplasma spp., citologiniuose mėginiuose yra neutrofilinis uždegimas su mažai vienbranduolių ląstelių. Chlamidijų inkliuzai citologiškai aptinkami nuo 7 iki 14 dienos po infekcijos. Inkliuzai yra bazofiliniai ir atsiranda greta branduolio epitelio ląstelių ir neutrofilų citoplazmoje. Jie gali pasirodyti mažų, apvalių intarpų grupėse arba kaip didesni pusmėnulio formos ar apskrito pavidalo intarpai (18). Užsikrėtus

Mycoplasma spp. ant plokščio epitelio ląstelių atsiranda nedideli neryškūs bazofiliniai taškeliai (33).

Jie išsidėstę grupėse epitelio citoplazmoje arba tarp ląstelių. Priešingai nei chlamidijų intarpai, mikoplazminiai intarpai būna netoli epitelio ląstelių membranų, o ne greta branduolių. Sergant herpes virusų sukeltu konjuktyvitu kartais pastebimos gigantinės ląstelės, tačiau dažniausiai matomi tik neutrofilai (18, 33), o plazminės ląstelės stebimos sergant chlamidiniu konjunktyvitu, tačiau uždegiminiai modeliai nėra pakankamai konkretūs, kad būtų galima nustatyti, kuris infekcijos sukėlėjas yra ligos priežastis (18).

Citologinis mėginys taip pat naudingas norint patvirtinti, ar liga sukelta bakterijų, tačiau tolimesnei rūšies diagnostikai būtinas mikrobiologinis tyrimas. Mėginiuose stebimas didelis kiekis bakterijų ir neutrofilų bei nedidelis skaičius vienbranduolių ląstelių. Esant bakteriniam konjunktyvitui neutrofilai lieka vyraujančiomis ląstelėmis net sergant lėtinėmis ligomis, tačiau taip pat pastebimos degeneruojančios ląstelių nuolaužos (32).

Virusinis konjuktyvitas ar keratokonjuktyvitas dažnai pasireiškia sergant mėsėdžių maru. Infekcijos pradžioje vyrauja vienbranduolės ląstelės, maži ir dideli limfocitai, taip pat makrofagai. Po pirminio imuninio atsako stebimas padidėjęs neutrofilų kiekis, taurinės ląstelės, plazmos ląstelės, gigantinės ląstelės ir ląstelių nuolaužos. Citologinis tyrimas šiuo atveju nėra efektyvus, jis tinka tik atmesti kitas ligas. Galutinei diagnozei nustatyti būtinas imunofluorescensinis arba PGR tyrimas (32). Powell ir kt. teigia, jog dažniausiai navikai aptinkami ant akių vokų (33). Tarp šunų dauguma akių vokų navikų yra epitelinės kilmės gerybiniai augliai (32). Pažymėtina, jog kačių piktybiniai navikai yra agresyvesni nei tos pačios rūšies navikai šunimis. Todėl jų išgyvenimas trumpesnis, o metastazių ir atsinaujinimo tikimybė didesnė. Lim ir kt. taip pat pastebi, jog augliai, turintys įtakos kačių akies paviršiui, pasitaiko retai (18). Tarp šunų, akių vokuose dažnai aptinkamos gerybinės melanocitomos, kurios paprastai būna rudos arba juodos spalvos apvalios masės. Kačių vokuose melanocitiniai navikai reti. Konjuktyvos navikas šunims yra palyginti retas reiškinys. Dažniausiai pasitaiko apvaliųjų ląstelių navikai, kurie diagnozuojami FNA technika. Navikų patvirtinimui ir klasifikavimui rekomenduojama atlikti histologinį tyrimą (32).

16

subrendusioms, apvalesnėms ląstelėms būdingas nedidelis kiekis bazofilinės citoplazmos, o didesnėms, kampuotoms, brandesnėms ląstelėms būdinga šviesiai mėlyna, keratinizuota citoplazma. Keratinizuotose ląstelėse gali būti dideli, apvalūs branduoliai, rodantys asinchroninį branduolių brendimą, palyginti su citoplazma. Kiti dažnai suragėjusių ląstelių karcinomoje nustatomi požymiai yra emperipolezė, ašaros lašo arba buožgalvio formos plokščiosios ląstelės ir perinuklearinės taškinės vakuolės (18).

Limfoma labiausiai paplitęs kraujodaros ląstelių navikas tiek šunims, tiek katėms (34). Akies limfoma dažniausiai būna B ląstelių tipo ir gali pasireikšti kaip intraokulinė masė arba konjunktyvinė liga, tačiau taip pat gali paveikti papildomas akies struktūras, tokias kaip palpebralinė junginė ir trečiojo voko limfoidinis audinys. Konjunktyvinės limfomos prognozė geresnė nei intraokulinės limfomos atveju, nes dauguma intraokulinių atvejų progresuoja iki neurologinių ligų (35). Katėms pasitaiko pirminės limfomos, atsirandančios iš trečiojo voko jungiamojo audinio (lot. lamina propria) (36). Konjunktyvinė limfoma yra piktybinis navikas, dažniausiai pasireiškiantis viršutinės palpebralinės junginės patinimu (18). Konjunktyvinės limfomos šunims retos (36). Citologinė limfomos išvaizda yra panaši į jos atitikmenį kitose kūno dalyse, matoma nesubrendusi didelių apvalių ląstelių (1,5–2,5 karto didesnių už neutrofilo skersmenį) populiacija, turinti didelius branduolius ir nedidelį ar vidutinį citoplazmos tūrį (18, 34).

Konjunktyvos melanoma tai reta akių naviko rūšis. Citologiniai radiniai panašūs į melanomos aspiratus kituose audiniuose. Neoplazijų išvaizda iš bet kurios kūno vietos, įskaitant akį, yra labai įvairi ir priklauso nuo ląstelių diferenciacijos ir pigmentacijos, tačiau dauguma navikų yra gausiai pigmentuoti. Ląstelės gali būti apvalios, verpstės formos ar epitelioidinės, turinčios nedidelį ar vidutinį kiekį lengvai bazofilinės citoplazmos su dideliais, apvaliais arba ovaliais branduoliais. Pigmentacija gali būti labai silpna arba labai tanki ir užgožianti branduolį.

Hemangioma ir hemangiosarkoma gali paveikti junginę ir rageną. Dėl nedidelio šių masių dydžio citologija beveik neįmanoma, nes imant mėginius dažnai gaunamas tik kraujas. Vertinant histologinius mėginius stebimos būdingos verpstės formos arba daugiakampės neoplastinės endotelio ląstelės, formuojančios kraujagyslių erdves, kuriose galima pamatyti eritrocitus. Neoplastinėse ląstelėse citoplazmos kiekis nedidelis. Hemangiomos ir hemangiosarkomos diferenciacija grindžiama histologiniu diferenciacijos laipsniu ir vietine audinių invazija (18).

17

Meibomijaus karcinomos katėms ir šunims pasitaiko retai. Tai piktybiniai navikai. Mėginiuose matomos navikinės ląstelės, turinčios skirtingą kiekį intracitoplazminių lipidų vakuolių. Ląstelių branduoliai dideli su ryškiais branduolėliais (39).

Ašarų liaukų adenoma yra vienas iš dažnesnių navikų, pasireiškiančių ašarų liaukoje, tipų. Tepinėliuose matomos pavienės ląstelės arba atskiros ląstelių sankaupos. Ląstelės vienodo dydžio, citoplazma vidutiniškai ryški, jos yra nemažai, ląstelių forma apvali arba ovali, branduoliai ekscentriški, chromatinas pasiskirstęs tolygiai. Esant ašarų liaukų karcinomai tepinėliuose matomos ląstelės su mažesniu kiekiu citoplazmos, jose yra vienas ar keli branduoliai. Taip pat matomos visiškai keratinizuotos ląstelės, kartais galima aptikti gleivių (40).

1.5. Viršutinių kvėpavimo takų ligos

Kvėpavimo takų mėginiai imami iš nosies ertmės, viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ir plaučių. Normalūs nosies citologiniai mėginiai yra mažo ląstelingumo ir susideda iš plokščių ir stulpelinių epitelio ląstelių, kartu su epiceliulinėmis ir tarpląstelinėmis komensalinėmis bakterijomis. Nosies ligos yra gana dažnos. Paprastai tai būna infekcinės (bakterinės ar grybelinės) arba neoplastinės kilmės ligos. Mokslinių šaltinių duomenimis, šunų ir kačių bakterinis rinitas dažnai yra antrinis dėl kitų uždegiminių, infekcinių ligų ar neoplazijos, todėl paviršiniai mėginiai gali būti diagnostiškai klaidinantys (41).

Indikacija citologinio mėginio ėmimui gali būti kraujavimas iš nosies, kuris gali būti vienpusis arba abipusis. Vienpusis nosies kraujavimas paprastai atsiranda dėl židininės neoplazijos, sunkaus rinito ar vienos pusės nosies ertmės traumos. Abipusis kraujavimas iš nosies dažniau susijęs su kraujavimu, žemesniuose kvėpavimo takuose dėl kraujavimo diatezės, plaučių sumušimo, naviko, granulomos, hipertenzijos ir vaskulito arba dėl progresuojančios sunkios vienpusės nosies ertmės ligos (27).

Kačių grupėse, prieglaudose ir veislynuose, dažnai stebimos viršutinių kvėpavimo takų ligos, pasireiškiančios kartu su konjuktyvitu. Tai gali lemti keli veiksniai. Kačių herpesvirusas–1 (FHV) ir kačių kalicivirusas (FCV) nuo seno buvo žinomi kaip pagrindinės kačių viršutinių kvėpavimo takų ligų priežastys. Vakcinacija neapsaugo nuo klinikinių ligos požymių, nors požymiai paprastai būna silpnesni. Holst ir kt. atliktų tyrimų metu nustatyta, jog didelė dalis kačių, sirgusių viršutinių kvėpavimo takų ligomis, iš kurių galima aptikti FCV ar FHV, buvo paskiepytos (5).

Grybelinis rinitas dėl Aspergillus ir Penicillium sp. šunims arba Cryptococcus sp. katėms gali būti pirminės kilmės. Nosies navikų citologinę diagnozę gali komplikuoti kartu esantys uždegimai ir displazija (41).

Chlamydophila felis ir Mycoplasma felis yra kitos dažnos kačių viršutinių kvėpavimo takų ligų

18

Dauguma parazitinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų šunims ir katėms yra nenustatyto patogeniškumo. Diagnozė paprastai priklauso nuo to, ar citologiniuose ar histologiniuose mėginiuose matomi parazitų kiaušinėliai ir patys parazitai (27).

1.5.1. Citologinės medžiagos kategorijos

Parazitai, esantys nosies ertmėje ir sinusuose, gali būti nosies erkės Pneumonyssoides caninum, kapiliarinis nematodas Eucoleus boehmi, avininio drugelio Oestrus ovis lervos ar kiti nosies ertmėje gyvenantys parazitai. P. caninum šuninių šeimos atstovus paveikia visame pasaulyje. Erkė paprastai gyvena galinėje nosies ertmės dalyje ir sinusuose, todėl yra sunkiai vizualizuojama. Klinikiniai požymiai gleivinės dirginimas, čiaudulys, atvirkštinis čiaudulys ir kraujavimas iš nosies. E. boehmi yra plonas kirminas, gerai matomas po nosies ertmės gleivine ir sinusais. Jis sukelia eozinofilinį ir limfoplazminį rinitą su taurinių ląstelių hiperplazija. Viršutiniuose kvėpavimo takuose galima pastebėti tiek suaugusius kirminus, tiek kiaušinius (27).

Mokslinių tyrimų duomenimis limfoplazminiu rinitu dažniausiai serga šunys. Tokiu atveju įtariama imuninė, alerginė ir infekcinė priežastis. O mišrus limfoplazmatinis ir neutrofilinis uždegimas dažniausiai pasireiškia katėms, sergančioms ūminiu ar lėtiniu rinitu (27).

Neįprastas šunims ir katėms yra pirminis bakterinis rinitas, o C. felis infekcija katėms gali sukelti požymius, panašius į virusines infekcijas. Beeler–Marfisi ir kt. pastebi, jog kačių populiacijoje, užsikrėtusioje labai patogenišku betahemoliziniu Streptococcus, būdinga sisteminė liga ir pūlingas rinitas. Tačiau bakterinis rinosinusitas, nors ir susijęs su neutrofiliniu uždegimu ir fagocituotomis bakterijomis, nėra dažnas ir gali būti nesusijęs su pagrindine liga (27).

Grybelinis rinitas dažniau pasitaiko šunims nei katėms. Infekcija gali būti susijusi su svetimkūnio įsiskverbimu, kita gretutine nosies liga (įskaitant naviką), sutrikusiu gleivinės imunitetu ir daugelio grybelinių sporų įkvėpimu. Mokslinių šaltinių pateikiamais duomenimis dolichocefalinės ir mezocefalinės šunų bei brachicefalinės kačių veislės labiau linkusios į sinonazinę aspergilozę. Tačiau katėms, sergančioms viršutinių kvėpavimo takų grybeline infekcija, imuninės sistemos sutrikimai pasitaiko retai. Aspergillus fumigatus dažniausias neinvazinio grybelinio rinito sukėlėjas tiek šunims, tiek katėms. Citologiniuose mėginiuose dažniausiai stebimos nekrozinės ląstelių nuolaužos su grybų hifų mišiniu, uždegiminės ląstelės aptinkamos ne visada. Aspergillus spp. hifai pasižymi dichotomišku išsišakojimu į pertvaras (27).

Cryptococcus gattii ir Cryptococcus neoformans yra pagrindiniai šunų, kačių ir kitų rūšių

19

Makrofaguose Cryptococcus spp. gali atrodyti kaip mažos susmulkintos bazofilinės dalelės, tačiau jos vis tiek turi būdingą kapsulės storį ir pumpurą (27).

Jei nėra tonzilito ir faringito, virusinis rinitas šunims pasitaiko retai. Šunų gripas, paragripas, respiracinis koronavirusas ir herpes virusas jauniems ir suaugusiems šunims gali pasireikšti sloga kaip šunų infekcinių kvėpavimo takų ligų komplekso dalis. Katėms, pasak Beeler–Marfisi ir kt., dažniausiai būdingas kačių herpesvirusas–1, rinotracheito sukėlėjas ir kalicivirusas. Jie užkrečia kačių epitelines ląsteles ir laikomi pagrindine kačių viršutinių kvėpavimo takų ligų priežastimi. Todėl galimas eozinofilinio rinito stebėjimas mėginiuose (27).

Pirminiai viršutinių kvėpavimo takų navikai yra palyginti reti, dažniausiai jie yra lokalūs ir invaziniai. Adenokarcinoma ir karcinoma dažniausiai pasitaikantys nosies navikai šunims, bet katėms jie nėra būdingi. Citologiniu požiūriu šie navikai yra nuo labai gerai diferencijuotų su aiškia kvėpavimo epitelio sandara iki anaplastinių ląstelių, kurioms netaikoma konkretesnė klasifikacija. Abi neoplazmos rūšys paprastai apima keletą nepažeistų atskirų ląstelių. Stulpelinėse ląstelėse branduoliai labiau centre nuo apvalios iki ovalios formos.

Limfoma nedažnas šunų viršutinių kvėpavimo takų navikas. Tarp nedaugelio šunų viršutinių kvėpavimo takų limfomos dažniausiai stebima B ląstelių limfoma, o katėms limfoma dažniau pažeidžia nosies ertmę nei nosiaryklę (27). Ši naviko rūšis lengvai diagnozuojama citologiškai, stebimi maži limfocitai kartu su plazmos ląstelėmis, neutrofilais ar makrofagais (27, 42). Rečiau aptinkamas hiperplazinis ar displazinis kvėpavimo takų epitelis, nekrozė ir osteoklastai (42).

20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimas atliktas 2019 m. rugpjūčio mėn. – 2020 m. rugpjūčio mėn. Duomenys buvo renkami stebint pačiai klinikoje „X“ pasireiškiančius atvejus. Surinkta 20 mėginių, skirtų citologiniam vertinimui.

Sudarytas tyrimo protokolas (1 priedas), kuriame registruoti gauti rezultatai. Tyrimo metu fiksuoti duomenys: gyvūno rūšis, lytis, vakcinacija, amžius. Duomenų analizei gyvūnai pagal amžių suskirstyti į tris grupes: 1–2 m., 3–5 m., 6–12 m., o veislės suskirstytos į veislinius ir mišrūnus.

Ištirta 20 šunų ir kačių akių ir nosies gleivinių mėginių. Pagal rūšį jie suskirstyti į atskiras grupes po 10 gyvūnų. Šunų grupėje diagnozuotos trys skirtingos ligos: neutrofilinis, alerginis ir virusinis uždegimai. Kačių grupėje fiksuotos dvi ligos: bakterinis uždegimas ir kalicivirozė.

Tyrimo metu gyvūnai suskirstyti į grupes pagal įtariamas arba nustatytas diagnozes. Duomenys tyrimui rinkti laikantis gyvūnų globos, laikymo, naudojimo bei veterinarinių reikalavimų. Mėginiams rinkti taikyta tepinėlio technika su iš anksto NaCl fiziologiniu tirpalu sudrėkintu tamponėliu. Jis švelniai ridentas palei voko liniją nuo trečiojo voko link akies išorės. Ląstelės rinktos iš abiejų akių, naudojant skirtingus vatos tamponėlius. Ta pati mėginių ėmimo technika taikyta ir nosies gleivinei. Tamponėlis prieš tai sudrėkintas NaCl fiziologiniu tirpalu, tuomet švelniai įkištas į nosies ertmę, ten šiek tiek pasuktas ir ištrauktas. Mėginiui iš abiejų šnervių surinkti naudotas tas pats tamponėlis.

21

Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Exel ir IBM SPSS Statistics programas. Gyvūnų rūšies, lyties, vakcinacijos, amžiaus, rastų ląstelių skaičiui ir jų tarpusavio lyginimui išanalizuoti buvo skaičiuojami dažniai, tiriamų požymių vidurkiai, vidurkių paklaidos, statistinis ryšys tarp kintamųjų. Apskaičiavus Chi kvadratą, stjudento t–kriterijų ir vienfaktorinę ANOVA, analizuotų duomenų skirtumai laikomi statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. Duomenų skirtumai nereikšmingi kai p>0,05.

20

gyvūnų

Skirstymas

pagal

rūšį

Anamnezė

Katė

Šuo

22

3. TYRIMŲ REZULTATAI

Žemiau pateiktoje diagramoje pavaizduotas kačių duomenų pasiskirstymas pagal nustatytas diagnozes: kalicivirozę (liga nustatyta remiantis klinikine išraiška, kelioms katėms atliktas greitasis antigenų nustatymo testas) ir bakterinį uždegimą.

Kačių, sergančių kaliciviroze, pasiskirstymas pagal lytį vienodas – po 3 patinus ir 3 pateles. 66,6 proc. sergančių kačių priklausė 1–2 m. amžiaus grupei. Visos 6 šia liga sergančios katės – nevakcinuotos mišrūnės.

Kačių, sergančių bakteriniu uždegimu, tarpe patinų buvo 3 kartus daugiau nei patelių. Visi grupėje esantys gyvūnai priklausė 3–5 m. amžiaus grupei. 75 proc. kačių, kurioms diagnozuota ši liga buvo vakcinuotos mišrūnės.

Lyginant abi grupes tarpusavyje matoma, kad sergančių kaliciviroze kačių tarpe nevakcinuotų kačių buvo daugiau – 6 – nei bakteriniu uždegimu sergančių kačių tarpe – 1. Ligos diagnozės priklausomybė nuo vakcinacijos skyrėsi statistiškai reikšmingai p<0,05. Taip pat matoma, kad kaliciviroze sergančių kačių tarpe daugiausia buvo jaunų, 1–2 m. amžiaus, kačių, o sergančių bakteriniu uždegimu kačių tarpe daugiausia buvo suaugusių, 3–5 m. amžiaus, kačių. Šie rodikliai tarpusavyje skyrėsi statistiškai reikšmingai p<0,05 (2 pav.).

2 pav. Kačių pasiskirstymas pagal lytį, veislę, vakcinaciją ir amžiaus grupę sergant bakteriniu

uždegimu ir kaliciviroze. 0 1 2 3 4 5 6

Kalicivirozė Bakterinis uždegimas

23

Šunims tyrimo metu nustatytos trys diagnozės – neutrofilinis, alerginis ir virusinis (įtariama diagnozė pagal surinktus duomenis apie tiriamuosius) uždegimai. Žemiau pateiktoje diagramoje matomas surinktų duomenų pasiskirstymas pagal šiuos susirgimus.

Šunų, su diagnozuotu neutrofiliniu uždegimu, tarpe pasiskirstymas pagal lytį vienodas – po 2 patinus ir 2 pateles. 50 proc. sergančiųjų priklausė 3–5 m. amžiaus grupei. 75 proc. šunų – veisliniai. Visi gyvūnai buvo vakcinuoti.

Šunų, su diagnozuotu alerginiu uždegimu, tarpe patinų buvo 2 kartus daugiau nei patelių. 66,6 proc. šunų priskirti 6–12 m. amžiaus grupei. Veisliniai šunys – 2. Visi šunys buvo vakcinuoti.

Šunų, su įtariamu virusiniu uždegimu, tarpe patinų buvo 2 kartus daugiau nei patelių. 66,6 proc. priklausė 3–5 m. amžiaus grupei. Visi šunys buvo veisliniai, 2 iš jų – nevakcinuoti.

Lyginant grupes tarpusavyje matoma, kad nevakcinuotų šunų yra tik virusinio uždegimo grupėje. Čia nevakcinuotų šunų yra 2 kartus daugiau nei vakcinuotų. Taigi šunų ligos diagnozės priklausymas nuo vakcinacijos yra statistiškai reikšmingas rodiklis p<0,05 (3 pav.).

3 pav. Šunų pasiskirstymas pagal lytį, veislę, vakcinaciją ir amžiaus grupę diagnozavus neutrofilinį,

alerginį ar virusinį uždegimą.

0 1 2 3 4

Neutrofilinis uždegimas Alerginis uždegimas Virusinis uždegimas

24

Tirti šunys ir katės pagal lytį pasiskirstė vienodai – po 4 pateles ir 6 patinus. Šunų tarpe 1–2 m. amžiaus grupėje nebuvo nei vieno gyvūno, o kačių tarpe jų buvo 4, 3–5 m. amžiaus grupėje tiek kačių tiek šunų buvo po 5, o 6–12 m. amžiaus grupėje šunų buvo 5 kartus daugiau nei kačių. 90 proc. tirtų kačių buvo mišrūnės, šunų tarpe 80 proc. tiriamųjų buvo veisliniai. 70 proc. kačių nebuvo vakcinuotos, tuo tarpu nevakcinuotų šunų buvo tik 20 proc. Taigi tarpusavyje tirti šunys ir katės pagal surinktus duomenis skyrėsi amžiumi, veisle ir vakcinacijos statusu, tačiau veislė nėra patikimas rodiklis, nes ne visi gyvūnai turėjo kilmę įrodančius dokumentus, todėl jie galėjo būti tik išoriškai panašūs į tam tikras veisles. Amžiaus ir vakcinacijos parametrai yra statistiškai reikšmingi p<0,05, tačiau dėl mažos imties rezultatai nepatikimi (4 pav.).

4 pav. Šunų ir kačių pasiskirstymas pagal lytį, amžių, veislę ir vakcinaciją.

Akių mėginiuose katėms, sergančioms kaliciviroze, dažniausiai aptinkamas didelis kiekis epitelinių ląstelių – 5, didelis kiekis neutrofilų – 5, mažas kiekis makrofagų – 4, mažas kiekis limfocitų – 3, Gram+ kokai – 1 ir gleivės – 4.

Akių mėginiuose katėms, sergančios bakteriniu uždegimu, dažniausiai rastas mažas kiekis epitelinių ląstelių – 4, mažas kiekis neutrofilų – 2, mažas kiekis makrofagų – 1, mažas kiekis limfocitų – 1, Gram- lazdelės – 2 ir gleivės – 1.

25

Lyginant abi grupes tarpusavyje, matoma, kad katėms, sergančioms bakteriniu uždegimu, dažniau aptinkamas mažas kiekis epitelinių ląstelių, o katėms, su diagnozuota kaliciviroze, dažniau aptinkamas didelis kiekis epitelinių ląstelių. Šių ląstelių skaičius yra statistiškai reikšmingas parametras p<0,05 nustatinėjant kačių akių ligas (5 pav).

5 Pav. Ląstelių pasiskirstymas kačių akyse sergant kaliciviroze ir bakteriniu uždegimu. Akių mėginiuose šunims, su diagnozuotu neutrofiliniu uždegimu, epitelinių ląstelių kiekis pasiskirstė vienodai. Taip pat dažnai randamas didelis kiekis neutrofilų – 3. Mažas kiekis makrofagų ir limfocitų aptiktas tik 1 mėginyje. Gleivių aptikta 2 mėginiuose.

Akių mėginiuose šunims, su alerginiu uždegimu, dažniausiai randamas mažas kiekis epitelinių ląstelių – 3, mažas kiekis neutrofilų – 1, didelis kiekis limfocitų – 2 ir mažas kiekis eozinofilų – 2.

Akių mėginiuose šunims, su įtariamu virusiniu uždegimu, daugiausia rasta pavienių epitelinių ląstelių – 3, 2 mėginiuose aptiktas skirtingas kiekis neutrofilų. Taip pat 2 mėginiuose stebimas mažas kiekis makrofagų ir limfocitų, o 1 mėginyje aptikti Gram+ kokai ir gleivės.

Lyginant šias grupes tarpusavyje, matoma, kad eozinofilų rasta tik vienoje grupėje. Taigi šios ląstelės yra statistiškai reikšmingos diagnozuojant šunų akių ligas p<0,05 (6 pav.).

0 1 2 3 4 5

Kalicivirozė Bakterinis uždegimas

26 6 Pav. Ląstelių pasiskirstymas šunų akyse esant neutrofiliniui, alerginiui ir vurusiniui uždegimams. Nosies mėginiuose katėms, kurioms diagnozuota kalicivirozė, daugiausia rastas didelis kiekis epitelinių ląstelių – 6, neutrofilų – 5, mažas kiekis makrofagų – 4, limfocitų – 1, Gram+ kokai aptikti 1 mėginyje, gleivės rastos 3 mėginiuose.

Nosies mėginiuose katėms, kurioms įtariamas bakterinis uždegimas dažniausiai rastas mažas kiekis epitelinių ląstelių – 3, neutrofilų – 3, makrofagų – 1, limfocitų – 1, Gram- lazdelės aptiktos 3 mėginiuose, gleivės rastos 1 mėginyje.

Lyginant šias grupes tarpusavyje, matoma, kad didelis epitelinių ląstelių kiekis dažniau randamas katėms, sergančioms kaliciviroze, o bakterijos dažniau aptinkamos diagnozuojant bakterinį uždegimą. Todėl galima teigti, kad ligos priežasčiai nustatyti, tiriant nosies gleivinės mėginius, statistiškai reikšmingas rodiklis yra epitelinių ląstelių kiekis bei mėginiuose aptinkamos bakterijos p<0,05 (7 pav.).

0 1 2 3

Neutrofilinis uždegimas Alerginis uždegimas Virusinis uždegimas

27 7 Pav. Ląstelių pasiskirstymas kačių nosyje esant kalicivirozei ir bakteriniui uždegimui. Nosies mėginiuose šunims, su neutrofiliniu uždegimu, dažniausiai nustatytas didelis kiekis epitelinių ląstelių – 3, neutrofilų – 4, mažas kiekis makrofagų – 1 ir gleivės – 3.

Nosies mėginiuose, šunims, su alerginiu uždegimu, dažniausiai aptinkamas mažas kiekis epitelinių ląstelių – 2, makrofagų – 1, didelis kiekis neutrofilų– 1, mažas kiekis limfocitų– 2, mažas kiekis eozinofilų– 2, Gram+ kokai – 1 ir gleivės – 2.

Nosies mėginiuose, šunims, su įtariamu virusiniu uždegimu, dažniausiai aptiktas mažas kiekis epitelinių ląstelių, neutrofilų ir makrofagų – po 2 mėginius kiekvienoje ląstelių grupėje, mažas kiekis limfocitų – 1 ir gleivės – 2.

Lyginant šias grupes tarpusavyje, matoma, kad didelis kiekis neutrofilų dažniausiai aptinkamas nosies mėginiuose su neutrofiliniu uždegimu, o eozinofilai būdingi tik esant alerginiui uždegimui. Taigi ligos priežasčiai nustatyti, tiriant nosies gleivinės mėginius, statistiškai reikšmingas rodiklis yra eozinofilų ir neutrofilų skaičius p<0,05 (7 pav.).

0 1 2 3 4 5 6

Kalicivirozė Bakterinis uždegimas

28 7 Pav. Ląstelių pasiskirstymas šunų nosyje esant neutrofiliniui, alerginiui ir vurusiniui uždegimams. Kačių akių ir nosies mėginiuose aptikta gleivių, Gram+ ir Gram- bakterijų, limfocitų, makrofagų, neutrofilų ir epitelinių ląstelių. Visos aptiktos ląstelės mėginiuose pasiskirstė skirtingai. Tačiau stebima kai kurių ląstelių rūšių ir kiekio priklausomybė nuo kitų.

Pastebėta, kad akių gleivinėje aptikus didelį kiekį epitelinių ląstelių toks pat kiekis jų aptinkamas nosies gleivinėje, taip pat matomas didelis kiekis neutrofilų. Šis ląstelių tarpusavio ryšys yra statistiškai reikšmingas p<0,05.

Nosies ar akių gleivinių mėginiuose aptikus nedidelį skaičių makrofagų taip pat aptinkamas ir nedidelis kiekis limfocitų. Ir tai rodo lėtinį arba besibaigiantį ūmų uždegimą. Taip pat jei akių ar nosies gleivinių mėginyje aptinkami makrofagai ar limfocitai, jie taip pat aptinkami ir kitame mėginyje. Nustatytas ryšys tarp šių ląstelių yra statistiškai reikšmingas p<0,05.

Taip pat stebimas ryšys tarp bakterijų. Jei akių ar nosies gleivinių mėginyje aptinkamos bakterijos, jos taip pat randamos ir kitame mėginyje. Šis ryšys yra statistiškai reikšmingas p<0,05 (9 pav.). 0 1 2 3 4

Neutrofilinis uždegimas Alerginė reakcija Virusinis uždegimas

1 2 2 3 1 1 0 0 2 4 1 1 1 1 2 0 2 1 0 1 0 0 2 0 0 1 0 0 1 0 3 2 2 Mė ginių s ka iči u s, v n t

Epitelinės ląstelės, mažas kiekis Epitelinės ląstelės, didelis kiekis Neutrofilai, mažas kiekis Neutrofilai, didelis kiekis

29 9 Pav. Ląstelių pasiskirstymas kačių akių ir nosies gleivinių mėginiuose.

Šunų akių ir nosies mėginiuose aptikta gleivių, Gram+ bakterijų, limfocitų, makrofagų, neutrofilų, eozinofilų ir epitelinių ląstelių. Ląstelės mėginiuose pasiskirstė skirtingai. Tačiau stebima kai kurių ląstelių rūšių ir kiekio priklausomybė nuo kitų.

Dalyje mėginių rasta mišri uždegimo ląstelių sudėtis – makrofagai ir neutrofilai. Pagal tai galima įtarti ūmų uždegimą pereinantį į lėtinį. Ląstelės akių gleivinės mėginiuose dažniausiai aptinkamos kartu, nosies gleivinėje kartu aptinkamos rečiau. Ryšys tarp makrofagų ir neutrofilų yra statistiškai reikšmingas p<0,05.

Akių gleivinėje aptikus eozinofilų, jie taip pat aptinkami ir nosies gleivinėje. Kartu nosies gleivinėje taip pat aptinkami ir neutrofilai. Šis ryšys yra statistiškai reikšmingas p<0,05.

Nosies gleivinės mėginiuose aptikus epitelines ląsteles taip pat aptinkamos ir gleivės. Rezultatai statistiškai reikšmingi p<0,05 (10 pav.)

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Akys Nosis 5 3 5 7 3 4 6 6 5 5 4 5 2 3 3 1 5 4 B endr as ląs tel ių ki ek is, pr oc . Gleivės

Bakterijos, Gram+ kokai Bakterijos, Gram- lazdelės Limfocitai, mažas kiekis Makrofagai, mažas kiekis Neutrofilai, didelis kiekis Neutrofilai, mažas kiekis Epitelinės ląstelės, didelis kiekis

30 10 Pav. Ląstelių pasiskirstymas šunų akių ir nosies gleivinių mėginiuose.

Kačių akių mėginiuose rasta 1,28 karto daugiau neutrofilų, 1,66 karto daugiau makrofagų, 1,5 karto mažiau limfocitų, 4 kartus daugiau bakterijų ir 1,66 karto daugiau gleivių nei šunų akių mėginiuose.

Makrofagai ir limfocitai yra statistiškai reikšmingi rodikliai tiriant rūšiai dažniau pasitaikančių ląstelių dėsningumus akių mėginiuose p<0,05 (11 pav.).

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Akys Nosis 8 5 2 5 3 2 4 6 3 4 4 3 2 1 2 2 1 1 1 1 3 7 Be n d ra s ląs teli ų kiekis , p ro c Gleivės

Bakterijos, Gram+ kokai

Eozinofilai, didelis kiekis Eozinofilai, mažas kiekis Limfocitai, didelis kiekis Limfocitai, mažas kiekis Makrofagai, mažas kiekis

31 11 Pav. Kačių ir šunų akių gleivinių mėginiuose randamų ląstelių pasiskirstymas

Kačių nosies mėginiuose rasta 1,25 karto daugiau neutrofilų, 1,4 karto mažiau makrofagų, 5 kartus daugiau limfocitų, 4 kartus daugiau bakterijų ir 1,75 karto mažiau gleivių nei šunų nosies gleivinių mėginiuose.

Makrofagų kiekis aptinkamas nosies mėginiuose yra statistiškai reikšmingas rodiklis tiriant rūšiai dažniau pasitaikančių ląstelių dėsningumus p<0,05 (12 pav.).

32 12 Pav. Kačių ir šunų nosies gleivinės mėginiuose randamų ląstelių pasiskirstymas.

33

4. REZULTATŲ APTARIMAI

Bergmann ir kt. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad katės, kurios buvo vakcinuotos nuo kalicivirozės turėjo antikūnų šiam ligos sukėlėjui, todėl užsikrėtimo tikimybė daug mažesnė (43). Tarp tirtų kačių kaliciviroze sirgo nevakcinuotos katės. Dauguma bakteriniu uždegimu sergančių kačių buvo vakcinuotos.

Remiantis Beeler–Marfisi ir kt. bei Trumel ir kt. pateikta informacija šunims, pagal aptiktas ląsteles, galima tik įtarti virusinius susirgimus ir atmesti kitas galimas diagnozes (27, 32). Šiuose tyrimuose ryšys tarp vakcinacijos ir virusinių susirgimų nebuvo nustatinėjamas, tačiau yra žinoma, kad šunims kaip ir katėms po vakcinacijos organizme susidaro antikūnai, kurie gali apsaugoti nuo susirgimo. Atlikto tyrimo metu pastebėtas ryšys tarp nevakcinuotų šunų ir įtariamo virusinio susirgimo pasireiškimo.

Sveikų gyvūnų mėginiuose visada aptinkamas nedidelis kiekis epitelinių ląstelių, esant uždegimui jų skaičius gali didėti ir indikuoti rimtesnius susirgimus (28, 38). Atliktame tyrime pastebėta, kad didelis kiekis epitelinių ląstelių dažniausiai aptinkamas akyse. Taip pat pastebėta, kad esant epitelinių ląstelių dideliam kiekiui, dažnai randamas ir didesnis neutrofilų kiekis.

34

IŠVADOS

1. Kačių uždegiminių ligų atsiradimui įtakos turi vakcinacijos statusas ir jų amžius. Šunų uždegiminių ligų pasireiškimui įtakos turi tik vakcinacijos statusas.

2. Kačių akių gleivinėje, sergant kaliciviroze, būdingas didelis epitelinių ląstelių kiekis, dėl viruso poveikio epiteliui, o sergant bakteriniu uždegimu – mažas epitelinių ląstelių kiekis – tai natūralios eksfoliacijos rezultatas. Šunų akių ir nosies gleivinėse, diagnozuojant alerginį uždegimą, būdingos eozinofilinės ląstelės. Jos atsakingos už organizmo atsaką į alergenus. 3. Anatomiškai akys ir nosis yra susijusios tarpusavyje. Todėl uždegiminiai procesai, bakterijos

ir uždegiminės ląstelės tarp šių gleivinių koreliuoja. Šunų nosies ir akių mėginiuose rastas ryšys tarp epitelinių ląstelių ir eozinofilų, leidžia įtarti alerginį komponentą.

35

REKOMENDACIJOS

1. Imant citologinius mėginius iš akių ar nosies prieš tai paimti bakteriologinius mėginius. 2. Jei gyvūnas nevakcinuotas, jam pasireiškia akių ar nosies gleivinių ligų simptomai ir citologinio

36

LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. Ayele L, Mohammed C, Yimer L. Review on diagnostic cytology: techniques and applications in veterinary medicine. J Vet Sci Technol. 2017;8(408):2.

2. Anne Barger Cytology of neoplasia and essential component of diagnosis, today‘s Veterinary Practice, September/october 2012.

3. Stiles J, Kimmitt B. Eye examination in the cat: Step–by–step approach and common findings. Journal of feline medicine and surgery. 2016 Sep;18(9):702–11.

4. Herbert RA, Janardhan KS, Pandiri AR, Cesta MF, Miller RA. Nose, larynx, and trachea. InBoorman's Pathology of the Rat 2018 Jan 1 (pp. 391–435). Academic Press.

5. Holst BS, Hanås S, Berndtsson LT, Hansson I, Söderlund R, Aspán A, Sjödahl–Essén T, Bölske G, Greko C. Infectious causes for feline upper respiratory tract disease–a case–control study. Journal of feline medicine and surgery. 2010 Oct;12(10):783–9.

6. Edelblum KL, Turner JR. Epithelial Cells: Structure, Transport, and Barrier Function. InMucosal Immunology 2015 Jan 1 (pp. 187–210). Academic Press.

7. Amulic B, Cazalet C, Hayes GL, Metzler KD, Zychlinsky A. Neutrophil function: from mechanisms to disease. Annual review of immunology. 2012 Apr 23;30:459–89.

8. Wright HL, Moots RJ, Bucknall RC, Edwards SW. Neutrophil function in inflammation and inflammatory diseases. Rheumatology. 2010 Sep 1;49(9):1618–31.

9. Odegaard JI, Chawla A. Alternative macrophage activation and metabolism. Annual Review of Pathology: Mechanisms of Disease. 2011 Feb 28;6:275–97.

10. Chawla A. Control of macrophage activation and function by PPARs. Circulation research. 2010 May 28;106(10):1559–69.

11. Bosurgi L, Cao YG, Cabeza–Cabrerizo M, Tucci A, Hughes LD, Kong Y, Weinstein JS, Licona– Limon P, Schmid ET, Pelorosso F, Gagliani N. Macrophage function in tissue repair and remodeling requires IL–4 or IL–13 with apoptotic cells. Science. 2017 Jun 9;356(6342):1072–6. 12. Pearce EL, Poffenberger MC, Chang CH, Jones RG. Fueling immunity: insights into metabolism

and lymphocyte function. Science. 2013 Oct 11;342(6155).

13. McBrien CN, Menzies–Gow A. The biology of eosinophils and their role in asthma. Frontiers in medicine. 2017 Jun 30;4:93.

14. Ravin KA, Loy M. The eosinophil in infection. Clinical reviews in allergy & immunology. 2016 Apr 1;50(2):214–27.

37

16. Perazzi A, Bonsembiante F, Gelain ME, Patruno M, Di Iorio E, Migliorati A, Iacopetti I. Cytology of the healthy canine and feline ocular surface: comparison between cytobrush and impression technique. Veterinary clinical pathology. 2017 Mar;46(1):164–71.

17. Featherstone H, Scurrell E. Ocular sampling in the dog and cat. In Practice. 2015 Nov 1;37(10):510–39.

18. Lim CC, Brazzell JL. Ocular Cytology of the Cat. Veterinary Cytology. 2020 Sep 1:205–21. 19. Athanasiou LV, PSEMMAS D, Papaioannou N. Conjunctival cytology assessment in dogs and

cats. Sampling, diagnostic techniques and findings. Journal of the Hellenic Veterinary Medical Society. 2018 May 2;69(1):701–10.

20. Liffman R, Courtman N. Fine needle aspiration of abdominal organs: a review of current recommendations for achieving a diagnostic sample. Journal of Small Animal Practice. 2017 Nov;58(11):599–609.

21. Bowlt KL, Newton R, Murphy S, Blackwood L, Starkey M. Prospective study to investigate the use of fine needle aspiration techniques in UK veterinary practice. Journal of Small Animal Practice. 2014 Aug;55(8):409–14.

22. Hillström A, Tvedten H, Källberg M, Hanås S, Lindhe A, Holst BS. Evaluation of cytologic findings in feline conjunctivitis. Veterinary clinical pathology. 2012 Jun;41(2):283–90.

23. Eördögh R, Schwendenwein I, Tichy A, Nell B. Impression cytology: a novel sampling technique for conjunctival cytology of the feline eye. Veterinary ophthalmology. 2015 Jul;18(4):276–84. 24. Balicki IR, Radziejewski K, Bielecki WO. Evaluation of corneal and conjunctival epithelium

with the use of impression cytology in mixed–breed dogs diagnosed with keratoconjunctivits sicca. Journal of Veterinary Research. 2011 Jan 1;55:493–9.

25. Burkhard MJ. Respiratory tract. Canine and Feline Cytology–E–Book: A Color Atlas and Interpretation Guide. 2015 May 11:138.

26. Caniatti M, Cunha NP, Avallone G, Romussi S, Mortellaro CM, Tranquillo V, Ghisleni G. Diagnostic accuracy of brush cytology in canine chronic intranasal disease. Veterinary clinical pathology. 2012 Mar;41(1):133–40.

27. Beeler‐Marfisi J, Bichot AD, Bienzle D. Upper Respiratory Tract of the Dog and Cat. Veterinary Cytology. 2020 Sep 1:259–80.

28. Goddard A. RESPIRATORY TRACT CYTOLOGY. Small Animal Cytologic Diagnosis. 2016 Aug 19:163–92.

29. Warnke P, Harnack T, Ottl P, Kundt G, Podbielski A. Nasal screening for Staphylococcus aureus–daily routine with improvement potentials. PLoS One. 2014 Feb 24;9(2):e89667.

38

31. Hartmann AD, Hawley J, Werckenthin C, Lappin MR, Hartmann K. Detection of bacterial and viral organisms from the conjunctiva of cats with conjunctivitis and upper respiratory tract disease. Journal of feline medicine and surgery. 2010 Oct;12(10):775–82.

32. Trumel C, Douet JY, Granat F. Ocular Cytology of the Dog. Veterinary Cytology. 2020 Sep 1:188–204.

33. Powell R, Gould D. Cytology of the Eye and Adnexal Structures. Manual of Diagnostic Cytology of the Dog and Cat. 2014 Feb 14:139–60.

34. Ota‐Kuroki J, Ragsdale JM, Bawa B, Wakamatsu N, Kuroki K. Intraocular and periocular lymphoma in dogs and cats: a retrospective review of 21 cases (2001–2012). Veterinary ophthalmology. 2014 Nov;17(6):389–96.

35. Zandvliet M. Canine lymphoma: a review. Veterinary Quarterly. 2016 Apr 2;36(2):76–104. 36. Olbertz L, Lima L, Langohr I, Werner J, Teixeira L, Montiani‐Ferreira F. Supposed primary

conjunctival lymphoma in a dog. Veterinary ophthalmology. 2013 Jul;16:100–4.

37. Scott EM, Miller PE. Tumors of the Eye and Ocular Adnexa. Clinical Small Animal Internal Medicine. 2020 Apr 30:1261–9.

38. Barger AM, Schlicher K. OCULAR CY TOLOGY. InSmall Animal Cytologic Diagnosis 2016 Aug 19 (pp. 409–420). CRC Press.

39. Saberi M, Khierandish R, Azari O. Meibomian epithelioma in dog: a case report. Comparative Clinical Pathology. 2012 Apr 1;21(2):227–9.

40. Agrawal P, Dey P, Lal A. Fine‐needle aspiration cytology of orbital and eyelid lesions. Diagnostic cytopathology. 2013 Nov;41(11):1000–11.

41. Sharkey LC, Seelig DM, Overmann J. All lesions great and small, part 2. Diagnostic cytology in veterinary medicine. Diagnostic Cytopathology. 2014 Jun;42(6):544–52.

42. Santagostino SF, Mortellaro CM, Boracchi P, Avallone G, Caniatti M, Forlani A, Roccabianca P. Feline upper respiratory tract lymphoma: site, cyto–histology, phenotype, FeLV expression, and prognosis. Veterinary pathology. 2015 Mar;52(2):250–9.

43. Bergmann M, Speck S, Rieger A, Truyen U, Hartmann K. Antibody Response to Feline Calicivirus Vaccination in Healthy Adult Cats. Viruses. 2019 Aug;11(8):702.