VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA
Janina Ribelienė
Pacienčių pasitenkinimo gimdymo stacionaro
paslaugomis sąsajos su PSO/ UNICEF
Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos
įgyvendinimu
Magistro diplominis darbas
( Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė
doc. dr. Eglė Markūnienė
KAUNAS, 2009
TURINYS ...1
SANTRUMPOS ...4
ĮVADAS ...5
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ...6
1. LITERATŪROS APŢVALGA ...7
1.1 Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos įtaka ţindymo trukmei ...8
1.1.1 Ţindymo reikšmė motinos ir naujagimio sveikatai ...11
1.1.2 Naujagimiui palanki ligoninė Lietuvoje ...12
1.2 Pacientų lūkesčių patenkinimo svarba sveikatos prieţiūros sistemoje ...14
1.2.1 Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės samprata ...17
1.2.2 Pacientų pasitenkinimas gydymo įstaigomis ...18
2. TYRIMO METODIKA ...20
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ...22
3.1 Naujagimiui palankios ligoninės principų įtaka kūdikių maitinimui iki vienerių metų amţiaus ... 26
3.2 Naujagimiui palankios ligoninės principų įtaka pacienčių pasitenkinimui ...31
3.3 Naujagimiui palankios ligoninės principų įtaka pacienčių lūkesčiams ...42
IŠVADOS ...52
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...53
LITERATŪRA ...54
PRIEDAI ...59
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba.
UNICEF NAUJAGIMIUI PALANKIOS LIGONINĖS INICIATYVOS ĮGYVENDINIMU
Janina Ribelienė
Mokslinė vadovė doc. dr. Eglė Markūnienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2009. 64 p.
Darbo tikslas – įvertinti Naujagimiui palankios ligoninės principų įtaką pacienčių
pasitenkinimui sveikatos prieţiūros paslaugomis.
Uţdaviniai: 1) įvertinti pacienčių lūkesčius ir pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis
Kauno medicinos universiteto klinikų gimdymo stacionare įgyvendinant naujagimiui palankios ligoninės principus. 2) įvertinti pacienčių lūkesčius ir pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gimdymo stacionare. 3) palyginti pacienčių lūkesčius ir pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis gautomis Kauno medicinos universiteto klinikose ir Vilniaus miesto universitetinės ligoninėje gimdymo stacionaruose.
Tyrimo metodika. Tyrimas buvo vykdomas 2009 m. vasario – kovo mėn.. Atrinktoms
moterims, gimdţiusioms Kauno Medicinos Universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje ir Vilniaus miesto Universitetinės Antakalnio ligoninės moterų klinikoje, paštu buvo išsiųsti klausimynai. Išsiųsta 640 anketų, atsako daţnis – 94,4 proc. Anketinių duomenų analizei naudotas kompiuterinis SPSS 13.0 statistinis versijos paketas.
Rezultatai. Kauno Medicinos Universiteto Klinikų gimdymo stacionare moterų lūkesčiai
tapatūs su Naujagimiui palankios ligoninės principais. Jos patenkintos suteikiamomis komforto sąlygomis, teikiama informacija, aukštu medicininio personalo ţinių lygiu. Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gimdymo stacionare moterys atskirtos nuo savo naujagimių, neuţtikrinta sėkmingo ţindymo pradţia, personalo bendravimo trūkumas.
Išvados: Palyginus pacienčių lūkesčius Kauno medicinos universiteto klinikose ir Vilniaus
miesto universitetinės ligoninėje gimdymo stacionaruose pasiskirstė vienodai. Moterų norai nepriklauso nuo gimdymo stacionarų. Pacientų pasitenkinimas gautomis paslaugomis Kaune yra vertintas aukščiau nei Vilniuje. Kauno Medicinos Universiteto Klinikų pacientės pabrėţė jų pasitenkinimą personalo bendravimu ir darbo įgūdţiais, bei atliekamų prieţiūros paslaugų kokybe. Galima teigti, kad pacienčių pasitenkinimui turėjo įtaką Kauno Medicinos Universiteto Klinikose įgyvendinti NPL principai. Raktiniai ţodţiai: „Naujagimiui palankios ligoninės― iniciatyva, ţindymas, pacienčių pasitenkinimas.
SUMMARY
PATIENTS SATISFACTION WITH SERVICES IN BIRTH CENTER AND IMPLEMENTATION OF WHO/UNICEF BABY-FRIENDLY HOSPITAL INITIATIVE Janina Ribelienė
Supervisor Dr. Sc. Assoc. Professor Eglė Markūnienė
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2009. – 64 p.
Aim of the study – to evaluate influence of Baby-Friendly Hospital Initiative (BFHI) on
patients satisfaction with health services.
Objectives: 1) to evaluate patients expectations and satisfaction with health services at Kaunas
University Hospital birth center which is implementing BFHI; 2) to evaluate patients expectations and satisfaction with health services at Vilnius University Hospital birth center; 3) to compare patients expectations and satisfaction with health services at Kaunas University Hospital and Vilnius University Hospital birth centers.
Methods. The study was conducted in February–March 2009. Selected sample of women who
underwent deliveries at Kaunas University Hospital (Department of Obstetrics and Gynecology) and at Vilnius University Hospital (Women Clinic of Antakalnis Hospital) received questionnaires via mail. Altogether 640 questionnaires were sent, the response rate reached 94.4%. Statistical data analysis was performed using „SPSS for Windows 13.0― software.
Results. Patients expectations at Kaunas University Hospital birth center meets the BFHI
principles. Women are satisfied with provided comfort, information, and high competence of medical staff. At Vilnius University Hospital birth center women are separated from their babies, therea are no conditions for successful inititation of breastfeeding, poor staff communication.
Conclusions. The comparison of patients expectations at Kaunas and Vilnius universities
hospitals birth centers revealed no differences. However, satisfaction with services was higher in Kaunas than in Vilnius. Patients at Kaunas University Hospital emphasized good attributes of staff: communication, professional skills, and providing high-quality services. Presumably, higher satisfaction at Kaunas University Hospital was determined by implementation of BFHI.
Keywords: Baby-Friendly Hospital Initiative (BFHI), breastfeeding, patient satisfaction.
IBFAN - Tarptautinis Kūdikiams skirtų maisto produktų vertinimo tinklas, GN – gimdymo namai
KMUK – Kauno medicinos universiteto klinikos, LR – Lietuvos Respublika,
NPL – Naujagimiui palanki ligoninė, PSO – Pasaulio sveikatos organizacija, p – reikšmingumo lygmuo,
SAM – sveikatos apsaugos ministerija,
UNICEF – Jungtinių tautų fondas organizacija, VMUL – Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, VU – Vilniaus universitetas,
Lietuvos sveikatos programoje viena iš prioritetinių sričių yra Motinos ir vaiko sveikata. Barselonos deklaracijos laikymąsis įvardija pagrindines moterų teises į kokybišką` ir gerai finansuojamą nėštumo ir gimdymo prieţiūrą, į motinos ir vaiko ligų profilaktiką ir reabilitaciją (1). Paskutinį dešimtmetį mūsų šalyje taip pat atliekama nemaţai mokslinių tyrimų, kuriais bandoma išsiaiškinti pacientų pasitenkinimą ligoninės medicinos personalo teikiamomis paslaugomis, įvertinti suteiktų paslaugų kokybę bei nustatyti ir įvertinti paciento lūkesčius, susijusius su paslaugos kokybe (2,3).
Kokybės vertinimas sveikatos prieţiūros sistemoje gali būti vykdomas įvairiais metodais. Vienas iš jų – pacientų ir personalo apklausos, bei pacientų pasitenkinimo vertinimo tyrimai. Pacientai yra tie ţmonės, kurie galutinai nustato gydymo įstaigos darbo kokybę.
Naujagimystės ir kūdikystės laikotarpis ypač svarbus tolesnei sveiko ţmogaus raidai. XX a. viduryje medicinoje ypač pagausėjo moks1inių tyrimų, įrodančiųmotinos pieno svarbą ir ţindymo teigiamą įtaką kūdikio ir motinos sveikatai. Ţindymo įtaka tęsiasi ir vė1iau -.7 metų
vaikai rečiau serga kvėpavimo takųligomis (4) . apie 1.5 karto sumaţėja tikimybė šeštaisiais
gyvenimo metais sirgti astma, astminiu bronchitu (5). Daugiau nei 4 mėnesius ţindyti ţmonės sulaukę 20 metų turėjo elastingesnes kraujagysles (6). Danų mokslininkai, ištyrę 27 metų amţiaus ţmones, įrodė, jog intelekto koeficientas didėja priklausomai nuoţindymo trukmės (6). Ţindymas taip pat naudingas ir motinos sveikatai. Vieni iš ryškiausiųefektų motinai, yra rizikos susirgti krūties vėţiu sumaţėjimas 4,3 proc. su kiekvienu 12 ţindymo mėnesių ir 7 proc. su kiekvienu gimdymu (7) o taip pat osteoporozės ir š1aunikaulio kaklelio lūţimo rizikos sumaţėjimas (6).
1992 m. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė Naujagimiui palankias ligoninės. Šios ligoninės tikslas – uţtikrinti sėkmingą ţindymo pradţią, bei motyvuoti motiną tęsti ţindymą. „Naujagimiui palankiose ligoninėse― gimę kūdikiai daţniau ţindomi iki 12 mėnesių, patiria maţiau virškinamojo trakto infekcijų ir atopinio dermatito (8).
Motinų ţinių reikšmę ţindymo trukmei nagrinėjo ir lietuvių tyrinėtojai Levinienė 1990 m., savo tyrime panaudojo ţindymo skatinimo programą ir įrodė praktinę jos naudą - vidutinė natūralaus maitinimo trukmė pailgėjo vienu mėnesiu. Kudzytė 1993 m. nustatė ryšį tarp motinos noro ţindyti ir ţinių. Markūnienė 2003 m. analizavo kūdikio ţindymą holistiniu poţiūriu, atsiţvelgiant į medicininius, psichologinius ir socialinius kūdikių ţindymo veiksnius ir įtaką ţindymo trukmei. Pastebėta, kad geresnės medikų ţinios ir jomis paremta praktika, tuo sėkmingiau ir ilgiau motinos ţindė savo kūdikius.
Darbo tikslas: Įvertinti Naujagimiui palankios ligoninės principų įtaką pacienčių
pasitenkinimui sveikatos prieţiūros paslaugomis.
Tyrimo uţdaviniai:
• Įvertinti pacienčių lūkesčius ir pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis Kauno medicinos universiteto klinikų gimdymo stacionare įgyvendinant naujagimiui palankios ligoninės principus.
• Įvertinti pacienčių lūkesčius ir pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gimdymo stacionare.
• Palyginti pacienčių lūkesčius ir pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis gautomis Kauno medicinos universiteto klinikose ir Vilniaus miesto universitetinės ligoninėje gimdymo stacionaruose.
1.1 Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos įtaka ţindymo trukmei
Racionalus maitinimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, 1emiančių vaiko gyvybę, sveikatą ir harmoningą vystymąsi. Labai svarbus kūdikių maitinimas, nes šiuo laikotarpiu intensyvėja augimo procesai, susidaro ir funkciškai tobulėja daugelis organų ir sistemos. Nuo pirmų gyvenimo dienų racionaliai subalansuotas vaiko maitinimas didina jo atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, są1ygoja gerą imunologinį reaktyvumą, yra svarbus įvairių 1igų profilaktikos veiksnys. Nuo jo iš dalies priklauso vaiko intelektas ir centrinės nervų sistemos funkcinė būklė.Dar 1776 m. ţymus švedų gydytojas Nils Rosen Rozenštain pasakė: ―Vaikas turi gauti pakankamą kiekį gero maisto, kad galėtų gerai augti. Tinkamiausias maistas, be abejo, yra motinos pienas. Jis geriau negu kas kitas skatina greitesnį mekonijaus išsiskyrimą, saugo vaiką nuo daugelio negalavimų ir padeda įgyti tikrą moralę ir charakterį‖. Net po 200 metų šie ţodţiai neprarado savo svarbos (9).
Dabartinė pasaulio ša1ių statistika rodo, jog savo kūdikius ilgai ţindo neraštingos, vargingos, kaimo moterys besivystančiose šalyse, ir ţindyti ar bent stengtis maitinti natūraliai, t. y. savo nutrauktu pienu, rodo norą labiau išsi1avinusios ir miestų moterys išsivysčiusiose ša1yse (10,11). Tyrimais įrodyta. jog iki 6 mėn. motinos pienas visiškai patenkina visus mitybinius kūdikio poreikius (12). 1995 m. duomenimis Jungtinėje karalystėje iki 6 mėn. buvo ţindomi 21 proc. kūdikių, kai tuo tarpu Norvegijoje 98 proc.(4). PSO teigimu tik 1-3 proc. pasaulio motinų negali išmaitinti savo pa1ikuonių krūties pienu dėl rimtų fiziologinių prieţasčių (12). Afrikos (Etiopija, Zambija ir kt.) bei Azijos ša1yse ţindymas iki šešių mėnesių yra šimtaprocentinis. Ten iki dviejųmetų ţindoma apie 20-30 proc. vaikų (13).
Palankios naujagimiui ligoninės iniciatyvos principai buvo pradėti PSO ir UNICEF 1991m. Ankaroje vykusiame tarptautiniame pediatrų asociacijos suvaţiavime. Ši globalinė sistema siekia duoti kiekvienam vaikui geriausią gyvenimo pradţią, sukuriant sveikatos prieţiūros aplinką, kurioje maitinimas krūtimi yra norma, o tai padeda sumaţinti kūdikių sergamumo ir mirtingumo lygį kiekvienoje šalyje (14). PSO drauge su Jungtinių Tautų vaikų fondu 1992 m paskelbė „Naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvą― (Baby Friendly Hospital Initiative), kurios tikslas yra garantuoti motinos teisę ţindyti savo kūdikį, o kūdikio – teisę gauti geriausią maistą ir jausti ryšį su motina(12). PSO iniciatyva buvo daugybės mokslinių tyrimų išdava. Jie parodė naujagimio atskyrimo nuo motinos, maitinimo pagal valandas ir mišiniais iš buteliuko, ţinduko naudojimo neigiamą įtaką motinos laktacijai, jos ir kūdikio ryšio formavimuisi, dirbtinio maitinimo ţalą ir motinos, ir kūdikio sveikatai(5,15,16).
Pagrindinė palankių naujagimiams ligoninių uţduotis - propaguoti natūralų maitinimą.
Pasak Lietuvoje šią iniciatyvą įgyvendinančios viešosios įstaigos "Pradţių pradţia", kūdikių ţindymo praktika nyksta visame pasaulyje - tiek turtingose, tiek neturtingose šalyse. Vis daţniau motinos pienas keičiamas dirbtiniais mišiniais, o daugelyje ligoninių maitinimui krūtimi netgi trukdoma, tuojau po gimimo atskiriant kūdikį nuo motinos (17).
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet netinkamas maitinimas tampa mirties prieţastimi 1,5 milijono vaikų. Kas 30 sekundţių dėl nesaugaus maitinimo iš buteliuko miršta po naujagimį. Nepaisant mokslininkų įrodymų, kad motinos pienas yra tinkamiausias maistas jos kūdikiui, visame pasaulyje kūdikiai tampa pieno mišinių rinkos aukomis. Palankiose naujagimiams ligoninėse motinos turi būti skatinamos kūdikius maitinti savo pienu. Visos nėščiosios įstaigoje turi būti informuojamos apie ţindymo naudą bei dirbtinio maitinimo pavojus (12).
Naujagimiams palankios ligoninės statuso pagrindą sudaro 10 reikalavimų gimdymo stacionarams:
1. Įstaiga privalo turėti raštišką programą apie ţindymą ir jo rėmimą, su kuria supaţindinami visi įstaigos darbuotojai, kuri turi būti prieinama pacientams.
2. Visas įstaigos personalas - administracija, personalas tiesiogiai dirbantis su pacientais ir patarnaujantis personalas - turi mokėti įgyvendinti programos apie ţindymą ir jo rėmimą priemones.
3. Visos nėščiosios, kurios lankosi sveikatos prieţiūros įstaigoje turi būti informuojamos apie ţindymo privalumus kūdikiui, motinai, šeimai ir dirbtinio maitinimo trūkumus bei pavojus. Visos nėščiosios turi būti mokomos, kaip taisyklingai ţindyti ar prireikus rankomis nutraukti pieną.
4. Įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos moteriai pradėti ţindyti kūdikį per pirmąjį pusvalandį po jo gimimo ir palikti jį su motina (priţiūrint personalui) neribotam laikui, iki kūdikis pirmą kartą paţįs krūtį. Jei tuoj po gimimo dėl motinos ar naujagimio būklės to padaryti neįmanoma, naujagimis turi būti glaudţiamas prie krūties tuoj pat, kai tai leidţia jo ar motinos sveikatos būklė.
5. Įstaigos sveikatos prieţiūros personalas turi paaiškinti ir parodyti motinai, ką ji turi daryti, kad nemaţėtų pieno, jei ji atskirta nuo naujagimio.
6. Naujagimiai ir kūdikiai turi būti išimtinai ţindomi, jei gydytojas dėl priimtinų medicininių indikacijų nenurodęs kitaip. Ţindomiems naujagimiams ir kūdikiams neturi būti duodama jokio papildomo maisto ar gėrimo.
8. Naujagimiai ir kūdikiai turi būti ţindomi tiek kartų, kiek jie nori, ir tiek laiko, kiek jie nori, dieną ir naktį.
9. Įstaigoje naujagimiams ir kūdikiams neturi būti duodami ţindukai. Jei yra būtina, jie turi būti maitinami kitais būdais, bet ne iš buteliuko.
10. Išrašomos iš sveikatos prieţiūros įstaigos ţindančios motinos turi būti informuojamos apie ţindymo pagalbos grupes ir kaip su jomis susisiekti (18).
Besivystančiose šalyse ši iniciatyva padeda gerinti ţindymo inicijavimą ir ša1inti klaidingą poţiūrį į priešpienį, bei padeda atidėti papildomą maitinimą iki šešiųmėn.Tai savo ruoţtu geriau apsaugo naujagimius ir kūdikius nuo infekcinių susirgimų, ypač diarėjos, nuo kurios šiose ša1yse bene daugiausia prarandama kūdikių (19).
Buranasin 1991m., apţvelgdamas 5 metų ligoninės duomenis kai kūdikis su mama ištisą parą būna vienoje palatoje, daro išvadą, jog sumaţėjo ligoninėje paliktų, atsisakytų vaikų. Tą patvirtino ir Rusijos mokslininkų Lvoff, Lvoff ir kt. 2000 m. tyrimas, tyręs NPL įtaką motinos ir naujagimio ryšiui (6).
Kitas labai svarbus dokumentas, veikiantis politiniame, ekonominiame va1stybių gyvenime yra Tarptautinis Motinos Pieno Pakaitalų Rinkodaros Kodeksas. Šiuo dokumentu
reguliuojama komercinių motinos pieno pakaitalų gamybos bendrovių veikla. Pasaulio ša1ių vyriausybės raginamos nuosekliai diegti Kodekso punktus, kaip minimalius reikalavimus, ginančius kūdikiųteisę į sveiką mitybą, o tėvų teisę duoti vaikui geriausią maistą kūdikystėje (20).
Motinos pieno ir ţindymo teigiamą įtaką kūdikio ir motinos sveikatai įrodo gausūs
moksliniai tyrimai (5,15,16). Lietuvos tyrinėtojai nustatė, jog 4 ir daugiau mėn. natūraliai maitintų kūdikių psichomotorinė raida yra geresne nei dirbtinai maitintų. Dėl dirbtino maitinimo vienerių metų vaikams 2 kartus daţniau rastas svorio deficitas ir 3 kartus - antsvoris, 3
kartus daţniau vargino atopinis dermatitas, gerokai daţniau sirgo įvairiomis ūminėmis kvėpavimo takų, virškinimo sistemoms ligomis nei natūraliai maitinti bendraamţiai (19).
Psichologai (Freud, Zinnicot, Neumann, Erikson, Mahler) aprašė motinos ir vaiko ryšio įtaką vaiko asmenybės formavimuisi, minėdami ţindymą, kaip vieną iš svarbiausių darnios asmenybes raidos veiksnių. Kūdikio maitinimas yra neatsiejama prieţiūros dalis, tačiau dar trūksta išsamesnių tyrimų, kaip skiriasi kūdikio prieţiūra ir motinos ir kūdikio ryšių formavimasis, priklausomai nuo ţindymo trukmės. Motinos motyvacija ţindyti savo kūdikį ir įveikti sunkumus, bei jos darna su kūdikiu literatūroje dar maţai, ar visai nenagrinėjama. Nors mokslas įrodo motinos pieno ir ţindymo nepakeičiamumą ţmogaus kūdikiui, bei vėlesnei ţmogaus sveikatai ir darnios asmenybes raidai, bet ţindomų kūdikiųdaugėja labai lėtai, o kai
kuriuose pasaulio ša1yse netgi maţėja (6).
Po gimdymo nuo motinos atskyrus sveiką naujagimį ir laukiant, kol ― atsiras pieno‖, galima sutrikdyti pieno gamybą ir laktacijos valdymą. Tik ankstyvas sąlytis oda su oda, tiek galimybė ţįsti per pirmą gyvenimo valandą arba iš karto po gimdymo yra svarbūs. Kontaktas ir ţindymas yra tarpusavyje glaudţiai susiję, todėl daugelis tyrėjų juos tiria kartu. Šveicarijoje atliktas atsitiktinių imčių tyrimas. Kūdikiai, kurie iki 5 mėnesių buvo ţindomi: NPL – 42 proc., ne NPL – 34 proc.. Jei ligoninė tiksliai laikosi NPL principų ţindymas bus ilgesnės trukmės, nei tais atvejais, kai gimdoma nesilaikant NPL nuostatų besilaikančiose ligoninėse (8).
1.1.1 Ţindymo reikšmė motinos ir naujagimio sveikatai
Pirmasis ţindymas nuogo naujagimio prie nuogos motinos krūtinės turi būti skatinamas ir atliekamas visiems sveikiems naujagimiams per pirmąsias 2 valandas po gimimo ir trukti ne maţiau 30 minučių, kad efektyviai būtų stimuliuota motinos laktacijos fiziologija (21).
Nuo ankstyvojo sąlyčio po gimimo priklauso ţindymo pradţia bei tąsa ir motinos bei vaiko ryšių formavimasis (12):
1) Righard ir Alade 1990 m. tyrė sąlyčio įtaką ankstyvajam čiulpimui:
38 naujagimiai (kontaktas su mama apie vieną valandą) – 24 taisyklingai ţindo
34 naujagimiai (kontaktas su mama 20 min., po to atskirti 20 min.ir vėl grąţinti) – 7 taisyklingai ţindo (p< 0,001)
2) Sosa su bendradarbiais 1976 m. ištyrė 40 Gvatemalos moterų. Po 3 mėnesių maitino: 72% - motinos ir vaiko sąlytis iškarto po gimimo
42% -motinos ir vaiko sąlytis po 24 val.( p< 0,05)
3) Ali ir Lowry 1981 m. tyrė 74 Jamaikos moterys kurios maitino savo naujagimius:
oda oda kontaktas per 45 min. po gimimo po 6 sav.- 76 proc., 12 sav.- 57 proc. ( p< 0, 02)
oda oda kontaktas per 9 val. po gimimo po 6 sav.- 49%, 12 sav.- 27 proc. (p< 0,05) 4) Perez – Escamilla 1994 m. teigė, kad ankstyvasis sąlytis darė palankią įtaką ţindymo trukmei nuo 2 iki 3 mėnesio amţiaus (p< 0,05).
Buvimas vienoje patalpoje ištisą parą turi įtakos ţindymui, nes:
Slaugymas bendroje naujagimių palatoje yra pagrindinis rizikos veiksnys p<0,00002 (23)
Irane tyrimu metu buvo nustatyta, kad iš slaugytų nuo gimimo vienoje palatoje su motina naujagimiai ketvirtą gyvenimo mėnesį dar buvo ţindomi 54 proc., o iš slaugytų bendroje palatoje – 6,5 proc. (24)
Buvimas ištisą parą kartu su naujagimių gali padėti motinoms apsispręsti ţindyti(12) Miegojimas kartu vienoje lovoje yra susijęs su ilgesne ţindymo trukme (12)
Kadangi ţindymas neatsiejamas nuo glaudaus kūdikio kontakto su motina, tai greitina naujagimio kolonizacija motinos mikroflora (22), bei staigios naujagimių ir kūdikių mirties sindromo, nes miegant kartu vaikai rečiau guldomi ant pilvo (25).
Ţindymas teigiamai veikia motiną, padeda moteriai sustiprėti po gimdymo. Tik gimusių naujagimių, pridėtų prie krūties, netgi silpnas ţindymas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, o šis skatina gimdos raumenų susitraukimą, tai yra pagerina ir pagreitina placentos atsiskyrimą ir sumaţina kraujavimo pavojų. Gimda greičiau tampa tokia, kokia buvo prieš gimdymą (26,27,28).
Įvairių šalių tyrimai rodo, kad aktyvi motinų prieţiūra po gimdymo palankiai veikia tolesnę ţindymo sėkmę (28,29,30). Jei gimdymo skyriuje buvo stebima ţindymo technika, ji koreguojama, motina išmoksta atpaţinti taisyklingo ir efektyvaus ţindymo, pakankamo pieno, kurį gauna kūdikis, poţymius, iki 4 mėnesių sėkmingai ţindė apie 70 proc. Motinų palyginus su neapmokytomis gimdymo stacionare motinomis (31,32).
Ţindymas ir „oda prie odos ‗‗ kontaktas yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas, kuris padeda uţmegzti ir išlaikyti stiprų emocinį ryšį tarp motinos ir kūdikio. Laktacijos hormonai (oksitocinas, endorfinas) veikia emocijas, lemia atsipalaidavimo, atsidavimo jausmą. Ţindančio moters neuroendokrininės sistemos savybės sumaţina stresinę reakciją į įvairius dirgiklius. Maitinanti krūtimi motina jaučia ypatingą ryšį su naujagimiu. Šis ryšys išlieka visą gyvenimą. Atlikti švedų tyrimai, kur buvo stebėtos moterys ir jų naujagimiai 36 val. ir 3 mėn. po gimimo , patyrusios ankstyvąjį kontaktą su savo naujagimių bent 20 min.
Jos daugiau laiko praleisdavo myluodamos, bučiuodamos savo kūdikius. Šie kūdikiai daugiau šypsodavosi ir verkdavo ţymiai maţiau (32,33). Ankstyvojo ţindymo metu moterys jausdavo pasitenkimimą motinyste, didesni pasitikėjimą savimi, kaip motina, jausmą (27,34,35). Naujagimiui palankios ligoninės principai turėtų skatinti akušerius - ginekologus,
neonatologus, pediatrus. mokslo darbuotojus, visuomenes sveikatos darbuotojus, sveikatos sistemos specialistus imtis aktyvesnių veiksmų, stiprinant ir puoselėjant augančios kartos sveikatą, kurią gali teikti motinos pienas ir ţindymo procesas.
1.1.2 Naujagimiui palanki ligoninė Lietuvoje
Medikų ir motinų ţinių reikšmę ţindymo trukmei nagrinėjo ir lietuvių tyrinėtojai. Dr. G. Levinienė nustatė, kad po medikų ir motinų informavimo apie natūralaus maitinimo reikšmę ir būdus palaikyti laktaciją, natūraliai maitinančių motinų padaugėjo 1,7 karto, o vidutinė
natūralaus maitinimo trukmė pailgėjo vienu mėnesiu (9). Dr. J. Kudzytė nustatė ryšį tarp motinos noro ţindyti ir ţinių. Pusė motinų, kurioms buvo papasakota apie ţindymo naudą, ţadėjo ţindyti 4-6 mėn., ketvirtadalis – net 10-13 mėnesių. O tos motinos, kurios negavo ţinių apie ţindymo naudą, buvo nusiteikusios ţindyti tik 3 mėnesius (19). Respublikinio mitybos centro duomenimis, Lietuvoje skiriamas nepakankamas dėmesys ţindymo paplitimo ir trukmės ilginimo iniciatyvoms ir konkretiems veiksmams (36). Nors ir lėtai, tačiau kasmet vis daugėja mamų, kurios nori ţindyti kuo ilgiau. Štai 2000 metais iki 6 mėn. ţindomų kūdikių buvo tik 22
proc., o 2005 metais – jau 30,5 proc. Ţindančių iki vienerių metų 1993 metais buvo 0 proc., per dvyliką metų - 2005 metais jų padaugėjo iki 10,8 proc. Taigi per dvyliką metų
ţindančių motinų Lietuvoje padaugėjo 10-20 proc., tačiau šiuo rodikliu mes tik vejamės daugumą kitų šalių ir dar gerokai atsiliekame nuo pasaulio vidurkio – 55 proc. (37). Nors situacija ir gerėja, būtina ir toliau ieškoti trumpo ţindymo prieţasčių, būdų kelti medikų, motinų, visuomenės motyvaciją, atkuriant ir stiprinant ţindymo kultūrą.
Lietuvoje veikia dauguma tarptautinių organizacijų (UNICEF, PSO, IBFAN) vietiniai komitetai, kurie diegia Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos ir Kodekso reikalavimus. Taip pat mūsų šalyje veikia Kūdikių ţindymo rėmimo draugija, leidybos ir informacijos centras ,,Uţ gyvybę‖, viešoji įstaiga ,,Pradţių pradţia‖, UAB „Esu― motinystės mokykla „Sveika pradţia―, Nacionalinė ţindymo skatinimo iniciatyvų grupė ir Respublikinis mitybos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos – visos šios organizacijos rūpinasi ţindymo skatinimu, palaikymu, apsauga.
Lietuvoje ţindymui ir motinystei pakankamai palankūs įstatymai. Reklamos įstatymas draudţia mišinių reklamą visuomenei skirtuose leidiniuose, per TV. Ţindyvei pagal Darbo teisę be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas 3 valandas suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti.
Siekiant plėsti naujagimiui palankių ligoninių tinklą Lietuvoje, sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. Įsakymu Nr. V-613 „ Dėl stacionarinių asmens sveikatos prieţiūros įstaigų vertinimo pagal naujagimiams palankios ligoninės reikalavimus laikinųjų taisyklių patvirtinimo― patvirtinti dešimt ţingsnelių sėkmingo kūdikio ţindymo link reikalavimai gimdymo stacionarams (38).
Pasaulyje ― Naujagimiui palankios ligoninės‖ vardas suteiktas 18 tūkstančių akušerijos stacionarų. Lietuvoje naujagimiui palankios ligoninės principai pradėti diegti nuo 1993 m. Pirmosios naujagimiui palankios ligoninės atsirado tik 2001 m. Lietuvoje Naujagimiui palankios ligoninės yra aštuonios. Pirmieji šį vardą pelnė Vilniaus gimdymo namai, net trys – Kaune ir po vieną Panevėţyje, Kelmėje, Pasvalyje ir Marijampolėje. KMUK – pirmoji ir
vienintelė Lietuvoje universitetinė ligoninė prisijungusi prie daugiau nei 10 m. Europoje skatinamos natūralaus kūdikio maitinimo iniciatyvos ir atkuriančios kūdikio ryšį su motina.
Ţindymą populiarina Lietuvos ir informacijos centras „ Uţ gyvybę „ spausdinantis knygas, kuriose motinos randa lengvai įgyvendinamus laisvo maitinimo pagal kūdikio poreikius patarimus (39,40,41). Matyt todėl dabar aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys ţindo ilgiausiai (6). Kūdikių ţindymo vidutine trukme pirmauja būtent Kaunas, nes miesto savivaldybė padėjo įgyvendinti ţindymo skatinimo programą (42)
2003 metais V. Chijenas tyrė trys Vilniaus miesto poliklinikas, teigia, kad motinos pienas – pats saugiausias ir sveikiausias maistas kūdikiams, o ― Naujagimiui palankios ligoninės‖ iniciatyva mokanti motinas ir skatinanti jas kuo ilgiau ţindyti savo kūdikius, maţina kūdikių sergamumą (43).
Visi Kauno gimdymo stacionarai siekia arba yra Naujagimiui palankios ligoninės. Taip pat Kauno medicinos universitetas – didţiausia medikus ruošianti įstaiga, kuri derina savo mokymo ir tobulinimo programas su naujausiais mokslo įrodymais.
1.2 Pacientų lūkesčių patenkinimo svarba sveikatos prieţiūros sistemoje
Šiandien manoma, kad parduodamų prekių bei teikiamų paslaugų kokybė yra vienas svarbiausių momentų, skatinančių įmones bei organizacijas konkuruoti, taip pat išlaikyti ir uţkariauti rinką. Vadinasi, į prekių ar paslaugų kokybę visose įmonėse bei organizacijose turi būti kreipiamas didţiulis dėmesys (44). Be to, kokybė formuoja įmonės įvaizdį, daro tiesioginę įtaką veiklos produktyvumui, vartotojo pasitenkinimui. Neatsitiktinai sakoma, jog gera kokybė nieko nekainuoja, bloga kokybė – priešingai, kainuoja daug, nes prarandamas paslaugos vartotojas. Kokybė yra viena iš sėkmės prieţasčių. Ji gali būti priemone įveikiant konkurentus, tad paslaugų kokybė, jos valdymas, šių dienų paslaugų ekonomikoje bei paslaugų marketinge yra ir priemonė, ir pagrindinė problema (45).Pacientų poreikių tenkinimo kokybe turėtų rūpintis visi sveikatos prieţiūros įstaigų darbuotojai, siekdami pritraukti kuo daugiau paslaugų vartotojų. Jeigu blogai tenkinami pacientų poreikiai, tai daugelis nepatenkintų pacientų stengsis daugiau nesinaudoti tos sveikatos prieţiūros įstaigos paslaugomis, informuos apie blogai teikiamas paslaugas kitus potencialius pacientus (46,47). Teikiamų paslaugų kokybę įtakoja daugelis veiksnių, todėl, norint įvertinti pokyčius, būtina numatyti pagrindinius rodmenis, pagal kurios bus atliekami kokybės pokyčių tyrimai. Daugelis mokslininkų teigia, kad pacientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis yra labai subjektyvus ir priklauso nuo paciento amţiaus, lyties, išsimokslinimo, ligos stadijos bei pobūdţio, jo lūkesčių bei asmeninės patirties. Tačiau norint gerinti teikiamų paslaugų kokybę,
sveikatos prieţiūros paslaugų teikėjams būtina ţinoti, kaip pacientai vertina jiems teikiamas paslaugas bei pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos pacientų pasitenkinimui (47,48).
Tiksliausiai vartotojų nuomonę, lūkesčius, keliamus paslaugai reikalavimus išsiaiškinti galima organizuojant vartotojų apklausas.
Norint matuoti kokybę, reikia nusistatyti matavimo kriterijus. Tai nelengvas darbas, nes skirtingose organizacijose ar skirtinguose kurios nors organizacijos skyriuose kokybė gali reikšti visai ką kitą (49). Įvairiuose literatūros šaltiniuose vartotojo sveikatos prieţiūros paslaugų kokybei keliamų reikalavimų pateikiama daug. Yra šie pagrindiniai kokybiškos sveikatos prieţiūros bruoţai:
• Saugumas: būtina išvengti ar turi būti sumaţinti galimi pavojai ir apie juos paaiškinama vartotojui (pacientui).
• Kompetencija: prieţiūros teikėjų įgūdţiai ir ţinios turi atitikti vartotojo poreikius. Jie turi būti reguliariai vertinami ir tobulinami.
• Tęstinumas: visos teikiamos prieţiūros paslaugos turi būti koordinuojamos ir ligoninėje, ir uţ jos ribų tarp visų jas teikiančių asmenų.
• Prieinamumas ir lygios galimybės: paslaugos turi būti teikiamos tinkamoje vietoje, tinkamu laiku, informacija apie prieţiūros struktūras, ypač jų kokybę, turi būti prieinama visiems, t.y. turi būti aiški. Prieţiūra visiems vartotojams turi būti teikiama vienodomis sąlygomis.
• Racionalus resursų panaudojimas – jie turi būti išdėstyti racionaliausiu būdu, kad būtų minimaliai prarasta personalo laiko ir medţiagų.
• Efektyvumas: prieţiūros rezultatai turi būti nuolat vertinami, norint įsitikinti, kad jie gerina paciento sveikatą, gyvenimo trukmę ir kokybę.
• Tinkamumas: teikiama prieţiūra turi būti reikalinga ir tinkama.
• Pasitenkinimas: vartotojo (paciento) pasitenkinimas ir gydymo įstaigos atsakas į jo lūkesčius išlieka pagrindiniu kriterijumi, vertinančiu teikiamos prieţiūros kokybę. Vartotojas, parenkant jam gydymą, taip pat turi dalyvauti.
• Sugebėjimas prisitaikyti ir tobulėti. Sveikatos prieţiūros struktūros turi gebėti prisitaikyti ir tobulinti savo organizaciją ir procedūras, lygiuotis į technikos, mokslo ir ekonomikos vystymąsi ir vartotojo lūkesčius (50).
Veiksniai, turintys įtakos pacientų pasitenkinimui yra labai svarbūs norint suteikti kokybiškas paslaugas. Švedų mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė pagrindinius aštuonis veiksnius, kurie turi įtakos pacientų pasitenkinimui :
1. Socio-demografinės charakteristikos. Pacientų amţius labai svarbus vertinant pacientų lūkesčius sveikatos prieţiūros sektoriuje. Jaunesni pacientai daţniau būna nepatenkinti suteiktos paslaugos kokybe. Tai pat labai svarbu ir pacientų lytis ir išsimokslinimas. Vyrai daţniau nei moterys būna patenkinti suteikta paslauga, o aukštąjį išsimokslinimą turintys pacientai – daţniau būna nepatenkinti.
2. Lūkesčiai iš personalo. Pacientų pasitenkinimą nulemia patenkinti pacientų lūkesčiai ir nepasitenkinimas paslaugomis auga, kai šie lūkesčiai yra nepatenkinti. Vieni pacientų lūkesčiai svyruoja visą laiką gulint ligoninėje, kiti – išlieka pastovūs. Pacientų lūkesčių patenkinimui svarbią vietą uţima personalo elgesys su jais. Pacientai tikisi, kad medicinos personalas su jais bendraus kaip su lygiaverčiais partneriais, kad bus jų konsultantu, kai reikės priimti sprendimus. Pacientų lūkesčių patenkinimas yra labai svarbus kai kalbama apie sveikatą ir rezultatus.
3. Fizinė aplinka. Supanti pacientą fizinė aplinka turi įtakos pacientų pasitenkinimui. Fizinė aplinka, įskaitant švarą, maistą, triukšmą, pacientų skaičių palatoje, palatų komfortabilumą ir estetiškumą , yra vienas iš veiksnių įtakojančių pasitenkinimą.
4. Bendravimas ir informavimas – būtina kokybiškų paslaugų sąlyga. Pacientai pabrėţia informacijos svarbą ir teigia, kad „savalaikė ir išsami informacija didina pasitenkinimą paslaugomis―.
5. Dalyvavimas ir įtraukimas. Pacientų aktyvus dalyvavimas ir įtraukimas į sprendimų priėmimą labai padidina pacientų pasitenkinimą sveikatos prieţiūros paslaugomis.
6. Tarpusavio santykiai. Geri tarpusavio santykiai tarp paslaugų gavėjų ir paslaugų teikėjų yra labai svarbūs kalbant apie kokybišką paslaugų suteikimą. Gerus tarpusavio santykius apibrėţia tokios sąvokos, kaip: abipusis supratimas, pagarba, pasitikėjimas, sąţiningumas, bendra veikla.
7. Medicininė – techninė kompetencija – svarbus kokybiškų paslaugų komponentas. Pacientai jaučia, kada medicinos personalas naudoja netinkamas diagnostines bei gydymo priemones ir tai labai sumaţina pacientų pasitenkinimą paslaugomis. Taip pat, pacientams labai svarbu, kad naudojant naujausias technologijas būtų efektyviai sumaţintas skausmas. Skausmo nebuvimas ir efektyvus jo sumaţinimas didina pacientų pasitenkinimą paslaugomis.
8. Sveikatos priežiūros organizavimas. Organizacijos pokyčiai turi įtakos pacientų pasitenkinimui. Sveikatos prieţiūra turi garantuoti pacientui paslaugų prieinamumą. Taip pat, moksliniais tyrimais įrodyta, kad prastai organizuotame sveikatos prieţiūros sektoriuje, dirbantis personalas būna pavargę ir nepatenkintas savo darbu. O kai personalas nepatenkintas savo darbu, tai nepatenkinti ir pacientai suteiktomis paslaugomis (51).
1.2.1 Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybės samprata
Ligoninės kaip visos paslaugų įmonės, turi problemų nustatant kokybės kriterijus, teikiant ir kontroliuojant teikiamų paslaugų lygį. Sveikatos prieţiūros kokybė – sunkiai apčiuopiamas ir daugiamatis objektas. Daţnai dėl netikslaus apibūdinimo, ji suprantama klaidingai. Kokybė – kriterijus, apibūdinama taip: jeigu paslauga patenkino kliento poreikius ir pranoksta jo lūkesčius, ji yra kokybiška. Taigi geriausia kokybę gali įvertinti vartotojas. Kokybė – tai nuolat patenkinami pacientų lūkesčiai (52,53).
Sveikatos prieţiūros paslaugų kokybei būdingos šios savybės (53): Kokybė nepastebima, kai gera, ir negali būti nepastebėta, kai bloga; Kokybė – atitikimas tarp laukiamo ir gaunamo;
Kokybė nėra amţina – ji kinta kintant aplinkai, socialinėms ekonominėms sąlygoms, ţmonių poreikiams;
Kokybės esmė – nuolat teikti klientams, partneriams, kolegoms, pacientams ir sveikatos tinklui produktus ir paslaugas, tiesiogiai atitinkančius jų poreikius ir lūkesčius, geriausia kaina, optimaliais terminais.
Kokybė yra santykinis terminas – tai santykis tarp nustatytų idealų ir realios veiklos, tai yra santykis tarp realios įsivaizduojamos veiklos ir faktinio tos veiklos įgyvendinimo (54,55). Sveikatos prieţiūros kokybės uţtikrinimas susideda iš dviejų skirtingų vienas kitą palaikančių procesų – kokybės vertinimo ir kokybė gerinimo. Neįvertinus kokybės, neįmanoma jos gerinti, o vertinti ir negerinti – betikslis darbas. Pagrindinis kokybės vertinimo tikslas – nustatyti, kiek vykdoma veikla atitinka laukiamą idealią įsivaizduojamą veiklą. Tam turi būti nustatyti ir apibrėţti veiklos idealai – kriterijai, kuriuos būtų galima matuoti remiantis remiantis tam tikromis metodikomis: rodikliais, standartais, ir pan. Tik tokiu būdu matuojant, galima įvertinti realią veiklą ir ją palyginti su įsivaizduojamu idealu (56). Ligoninės paslaugų gerinimo kokybės programos sudarytojai, remdamiesi tradicine kokybės samprata, pabrėţia tris pagrindinius dalykus (57):
Paslaugos teikimo rodiklių nustatymas ar matavimas; Nustatymas, ar paslaugos teikimas atitinka standartus;
Paslaugos teikimo tobulinimas, kai jis neatitinka standartų;
Kokybė formuoja įmonės įvaizdį, daro tiesioginę įtaką veiklos produktyvumui, vartotojo pasitenkinimui. Neatsitiktinai sakoma, jog gera kokybė nieko nekainuoja, bloga kokybė – priešingai, kainuoja daug, nes prarandamas paslaugos vartotojas. Kokybė, manoma, yra viena iš sakmės prieţasčių. Ji gali būti priemonė, padedanti įveikti konkurentus, tad paslaugų kokybė,
jos valdymas šių dienų paslaugų ekonomikoje bei rinkodaroje – ir priemonė, ir pagrindinė problema (45).
1.2.2 Pacientų pasitenkinimas gydymo įstaigomis
Kadangi šiuolaikinė medicina bei sveikatos prieţiūra yra sudėtinga tarpinstitucinė, tarpprofesinė, tarpdalykinė sistema, susidurianti su naujomis problemomis ir etinėmis dilemomis, pasitenkinimo klausimas sveikatos prieţiūros kontekste yra labai aktualus ir reikšmingas. Tai pabrėţiama ir Lietuvos sveikatos programoje (1).
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Rytų bei Vidurio Europos šalių, vyksta sparti sveikatos prieţiūros sistemos reforma, keičiasi gydytojo ir paciento santykiai, formuojasi sveikatos prieţiūros paslaugų tiekėjų ir vartotojų interesai, kuriasi nauji sveikatos profesionalų socialiniai tinklai ir socialiniai vaidmenys, o kartu didėja pacientų lūkesčiai (58).
Visi mes pastebime, kad daugėja sudėtingų etinių klausimų tarp sveikatos prieţiūros darbuotojų ir pacientų. Tačiau jie neapsiriboja vien tarpasmeniniais ligonio ir gydytojo santykiais, todėl kad pasitenkinimo ir nepasitenkinimo klausimas yra daug platesnis. Pasitenkinimas, apima tris lygmenis (59):
1) tarpasmeninį lygmenį (pacientų pasitenkinimas gydytojais ir slaugytojomis);
2) institucinį sveikatos prieţiūros lygmenį (pacientų pasitenkinimas sveikatos prieţiūros institucijomis);
3) sveikatos prieţiūros politikos lygmenį (pacientų pasitenkinimas sveikatos politika) Pasitenkinimas gydytojais susijęs ne tik su gydytojo kompetencija ir profesionalumu, bet ir su ţmogaus teisės į privatumą ir konfidencialumą paisymu. Gydytojų etinė ir teisinė pareiga išsaugoti paciento informacijos konfidencialumą, formuoja pagrindą pasitenkinimui ir atvirumui tarp gydytojo ir paciento (59). Pasitenkinimas yra labai svarbus visų sveikatos prieţiūros paslaugų tiekėjų ir vartotojų (pacientų) santykių aspektas. Todėl pasitenkinimo sveikatos prieţiūra vertinimas priklauso nuo pacientų nuomonės apie paslaugų kokybę.
Savaime suprantama, kad pasitenkinimo klausimas yra labai reikšmingas formuojant sveikatos politiką bei organizuojant sveikatos prieţiūros sistemą, nes sveikatos prieţiūros sistemos efektyvumas priklauso nuo to, kiek atskiri individai ir visa visuomenė pasitiki Lietuvos visuomenės sveikatos prieţiūra.
Lietuvos Sveikatos prieţiūros sistema privalo uţtikrinti aukštą gydymo bei sveikatos prieţiūros paslaugų kokybę. Tuo tarpu, pacientų pasitenkinimas gydytojais ir apskritai medicinos darbuotojais yra abipusių sėkmingų santykių prielaida. Suprantant tai, kad pacientų pasitikėjimas medicinos darbuotojais turi įtakos jų pasitenkinimui gydymu ir gydymo rezultatais, gydytojų rekomendacijų laikymuisi ir dalyvavimui priimant sprendimus, reiškia, kad
pacientų pasitenkinimas gydytojų ţiniomis bei kompetencija yra būtina sąlyga sėkmingam ligonių gydymui, ypač sunkių ir lėtinių ligų atvejais.
Kadangi kokybės samprata šiuolaikinėje medicinoje glaudţiai susijusi su pasitikėjimo lygmeniu, asmens sveikatos prieţiūra turi būti grindţiama pacientų poreikių ţinojimu ir jų tenkinimu, teikiant kokybiškas paslaugas gydymo įstaigose. Siekiant įvertinti teikiamų paslaugų kokybę Lietuvos sveikatos prieţiūros įstaigose, atliekamos pacientų ir personalo anketinės apklausos, vertinami gauti duomenys, ieškoma stiprių ir silpnų paslaugų teikimo sistemos pusių (sąlygų), daromos išvados ir atsiţvelgiama į jas, planuojant tolesnius darbus, įgyvendinant reformos uţdavinius, reorganizuojant sveikatos prieţiūros įstaigas, rengiant medicinos darbuotojų profesinio tobulinimosi kursus, ruošiant mokymo programas jauniems (naujiems) specialistams (60).
Per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje atlikta nemaţai mokslinių tyrimų, kuriais bandoma išsiaiškinti pacientų pasitikėjimą gydytojais ir gydymo įstaigomis, taip pat pasitenkinimą ligoninės medicinos personalo teikiamomis paslaugomis, įvertinti suteiktų paslaugų kokybę bei nustatyti ir įvertinti paciento lūkesčius, susijusius su paslaugos kokybe (2,3). Pasirodo, techninė kokybė atspindi tai, ką vartotojas gauna paslaugos metu. Ji paprastai susijusi su materialinėmis paslaugos teikimo priemonėmis ir technologijomis, atitinkančiomis nustatytus standartus. Be to, vartotojas jautriai reaguoja kaip teikiama paslauga - funkcinė paslaugų kokybė (60). Vartotojo nuomonę apie kokybę formuoja ir teikėjo elgsena bei kitų vartotojų teigiamas ar neigiamas poveikis, ţinios apie paslaugą ir kiti veiksniai. Atsiţvelgiant į tai, galima išskirti dvi pacientų lūkesčių grupes (61):
1. Didieji pacientų lūkesčiai (gydytojai ir kitas personalas turi būti kompetentingi ir profesionalūs; gydytojai privalo turėti didelį įvairių ţinių bagaţą; gydytojai ir kitas personalas turi būti jautrūs ir atjaučiantys; būtinas išsamus informavimas apie sveikatos būklę; pacientai turi būti gydomi su pagarba).
2. Maţieji pacientų lūkesčiai ( įstaiga turi būti lengvai pasiekiamoje vietoje; pageidaujamas grįţtamasis ryšys su pacientais).
Dabartiniu metu pacientų lūkesčių supratimas yra svarbiausia kokybės valdymo veiklos problema. Tik aukšta paslaugų kokybė garantuoja pastovų pacientų srautą ir konkurentiškumą rinkoje. Paslaugų teikimo įvertinimas gyvybiškai svarbus bet kuriai organizacijai, trokštančiai sėkmės ir siekiančiai pritraukti naujus klientus. Tačiau specifiniai sveikatos prieţiūros paslaugų bruoţai apsunkina pastangas tobulinti paslaugų kokybę. Todėl įstaigoms yra sunku įvertinti klientų lūkesčius bei atsiţvelgiant į juos tobulinti paslaugas.
Tiesioginis pacientų dalyvavimas paslaugos teikimo procese lemia nekontroliuojamą elementą, nuo kurio priklauso kokybės suvokimas (44,62).
2. TYRIMO METODIKA
Norėdami įvertinti Naujagimių palankios ligoninės principų įtaką kūdikiui bei motinų pasitenkinimą gautomis medicininėmis paslaugomis gimdymo stacionare atlikome anketinę apklausą Kauno Medicinos Universiteto Neonatologijos klinikoje ir Vilniaus universiteto Antakalnio Neonatologijos klinikoje. Pasirinkti šie du gimdymo stacionarai, nes tik juose yra teikiama trečio lygio neonatologinė pagalba. Viena gimdymo įstaiga vykdo palankios naujagimiui ligoninės principus, kita ligoninė neturi naujagimiui palankios ligoninė vardo.
Kauno Medicinos Universiteto Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinika – vykdo perinatologijos centro veiklą ir aptarnauja 2/3 Lietuvos teritorijos (Kauno, Šiaulių bei kitos apskritys). Per metus KMUK būna apie 3700 gimdymų. Iš jų apie 1500 naujagimių būna sveikų išnešiotų, kuriems nereikalingas gydymas bei išvyksta namo 2- 3 parą. KMUK Naujagimiui palankios ligoninės vardas pripaţintas 2003 m.. Vilniaus miesto Universiteto Antakalnio Moterų klinikos, bei Neonatologijos centras – tai kitas Lietuvos perinatologijos centras, kuris aptarnauja 1/3 Lietuvos teritorijos (Vilniaus ir Panevėţio). Per metus čia gimsta apie 3000 naujagimių. Iš jų sveikų naujagimių – 800. VMUL neturi naujagimiui palankios ligoninės vardo. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2009 02 01 iki 2009 03 31 dienos.
Motinų adresai gauti iš gimdymo stacionarų, gavus vadovų leidimą. Remiantis įrašais naujagimių registracijos knygose išrašymo iš stacionaro metu pasirinkti sveiki išnešioti naujagimiai, gimę 2008 m.sausio – vasario mėnesiais Kauno Medicinos Universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje ir Vilniaus miesto Universitetinės Antakalnio ligoninės Moterų klinikoje. Sveiki naujagimiai – tai išnešioti naujagimiai (nėštumo trukmė ≥ 37 sav.), gimę be hipoksijos (būklė pagal Apgar skalę 8 – 10 balai) ir apsigimimų poţymių, stacionare po gimimo nebuvo taikytas gydymas. Atrinktoms moterims paštu buvo išsiųsti klausimynai, kai kūdikiui sukako vieneri metai amţiaus.
Klausimyno pagalba įvertinome gimdymo namų praktikos įtaką kūdikių maitinimui 12 mėnesių laikotarpyje ir motinų lūkesčius bei pasitenkinimą paslaugomis, gautomis gimdymo stacionare, įgyvendinant naujagimiui palankios ligoninės principus. Anketos klausimynas buvo sudarytas iš keturių dalių: 1) sociademografiniai duomenys, 2) naujagimiui palankios ligoninės principų įtaką kūdikių maitinimui iki metų, 3) naujagimiui palankios ligoninės principų įtaką pacienčių pasitenkinimui, 4) naujagimiui palankios ligoninės principų įtaką pacienčių lūkesčiams vertinti. Pirmais 10 klausimu siekta išsiaiškinti socialinius ir demografinius duomenis, 10 – 15 klausimu kūdikių maitinimas iki vienerių metų (motinos pienu maitinamu kūdikių skaičių ir papildomo maitinimo įvedimas), 45 klausimai pacienčių pasitenkinimui vertinti ir 44 klausimai pacienčių lūkesčiams vertinti. Anketą sudaro 104 klausimai.
Imties dydis nustatytas pasiūlyta V.Jadovo lentele, aprašytoje K. Kardelio knygoje (63). Atrinktos 640 moterų, apklaustos 604 moterys. atsako daţnis – 94.4 proc. KMUK apklausta 316 gimdţiusių moterų tai sudarė 52,4 proc. apklaustųjų moterų, o VMUL apklausta 286 respondentės – tai sudarė 47,6 proc. apklaustųjų moterų.
Vertinant moterų lūkesčius ir pasitenkinimą naudota 5 balų Likerto skalė, kurioje 1 – visiškai nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – visiškai sutinku. Analizuojant duomenis , atsakymų variantai suskirstyti į tris grupes: 1) nesutinku
(nesutinku ir visiškai nesutinku) 2) abejoju (nei sutinku, nei nesutinku) 3) sutinku (sutinku ir visiškai sutinku).
Atsakiusių motinų (n- 604) vidutinis amţius 30 metų. Jauniausia motina 15 metų, vyriausia 45 metų. Duomenų analizėje motinos suskirstytos į tris amţiaus grupes: 1) 15 – 24 metų buvo 101 (16,7 proc.) moterų: KMUK – 60 (18,9 proc.) moterų, o VMUL – 41 (14,3 proc.) moterų; 2) 24 – 34 metų – 366 (60,6 proc.) moterų: KMUK – 179 (56,3 proc.) moterų, o VMUL – 187 (65,4 proc.) moterų ; 3) 35 – 45 metų – 137 (22,7 proc.) moterų: KMUK – 79 (24,8 proc.) moterų, o VMUL – 58 (20,3 proc.) moterų.
Iš atsakiusiųjų motinų daugiausiai turėjo aukštąjį išsilavinimą – 278 (46 proc.) moterų : KMUK – 153 (48,1 proc.) moterų , o VMUL – 125 (43,7 proc.) moterų. Kitos aukštesnįjį – 179 (29,6 proc.) motinų: KMUK – 95 (29,9 proc.) moterų, o VMUL – 84 (29,4 proc.) moterų , vidurinį – 122 (20,2 proc.) motinų: KMUK – 50 (15,7 proc.) moterų , o VMUL – 72 (25,2 proc.) moterų ir pagrindinį išsilavinimą sudarė 25 (4,1 proc.) motinų: KMUK – 20 (6,3 proc.) moterų, o VMUL – 5 (1,7 proc.) moterų ( χ2= 14,810; p= 0,02).
Dauguma atsakiusiųjų respondenčių gyveno mieste – 488 (80,8 proc.) moterų: KMUK – 241 (75,8 proc.) moterų o VMUL – 247 (86,4 proc.) moterų; kaime – 116 (19,2 proc.) moterų: KMUK – 77 (24,2 proc.) moterų, o VMUL – 39 (13,6 proc.) moterų ( χ2=10,857; p= 0,01). Moterys su vaiko tėvu gyvena – 549 (90,9 proc.) moterų: KMUK – 287 (90,3 proc.) moterų, o VMUL – 262 (91,6 proc.) moterų; gyvena vienos – 55 (9,1 proc.) moterų: KMUK – 31 (9,7 proc.) moterų, o VMUL- 24 (8,4 proc.) moterų.
Respondentų anketiniai duomenys buvo analizuojami kompiuteriniu SPSS 13.00 statistiniu versijos paketu, apskaičiuoti imties poţymių vidurkiai, standartinės paklaidos. Statistinių ryšių stiprumui įvertinti taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus Poriniam palyginimui bei daţnių hipotezių tikrinimui naudojamas z kriterijus. Visoms hipotezėms tikrinti taikytas reikšmingumo lygmuo p, kai p< 0,05 (statistiškai reikšminga).
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Daugiau kaip pusę moterų gimdymo įstaigą pasirinko pačios – 313 (51,8 proc.) moterų, rekomendavo kiti – 126 (20,9 proc.) moterų, gydytojo siuntimu – 88 (14,6 proc.) moterų ir pagal gyvenamą vietą tik 77 (12,7 proc.) moterų. Gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p< 0,05). Kaune kaip ir Vilniuje gimdymo stacionarą respondentės daugiau rinkosi pačios bei joms rekomendavo kiti (paţįstami , giminės, draugai, įtakojo spauda), (ţr. 1 pav.).
14,5% 56,3% * 11,3% * 17,9% 10,8% 46,9% * 18,2% * 24,1% pagal gyvenamą vietą
pat i gydyt ojo siunt imu rekomendavo kit i
KM UK VM UL
1 pav. Moterų gimdymo stacionaro pasirinkimo prieţastys. χ2= 11,78, LLS = 3; p= 0,008
Daugumai moterų nėštumo eiga buvo normali – 546 (90,4 proc.) moterų, komplikuota – 58 (9,6 proc.) moterų, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Kauno ir Vilniaus moterų nėštumo eiga buvo normali (ţr. 2 pav.).
7,5% 92,5% 11,9% 88,1% Normalus komplikuotas KMUK VMUL
2 pav. Moterų nėštumo eiga.
Pagal gimdymo tipą išskirtos dvi respondenčių grupės: natūraliais takais gimdţiusios moterys sudarė daugiau kaip puse 373 (61,8 proc.) moterų, kitoms 231 (38,2 proc.) buvo komplikuotas gimdymas – tai kirpta/ plyšo, cezario pjūvio operacija, taikyta vakuumo ekstrakcija, akušerinės replės (p< 0,05). KMUK didţioji dalis moterų gimdė normaliai, o VMUL normaliai gimdė tik pusė respondenčių (ţr. 3 pav.).
68,9 % * 31,1% * 53,8% * 46,2% * Normalus komplikuotas KMUK VMUL
3 pav. Moterų gimdymo būdas. χ2 = 14,386; LLS = 1; p = 0,000
Iš natūraliais takais gimdţiusių moterų be nuskausminimo gimdė 223 (59,6 proc.) moteris: KMUK – 138 (62,7 proc.) moterų; VMUL – 85 (55,2 proc.) moterų. Nuskausminta 151 (40,4 proc.) moterų: KMUK – 82 (37,3 proc.) moterų, o VMUL – 69 (44,8 proc.) moterų (p> 0,05). Epidūrinis gimdymo nuskausminimas taikytas 128 (84,2 proc.) moterų: KMUK – 76 (91,6 proc.) moterims, VMUL – 52 (75,4 proc.) moterims ir tik 24 (15,8 proc.) medikamentinis nuskausminimas: KMUK – 7 (8,4 proc.) moterims, VMUL – 17 (24,6 proc.) moterų (χ2 = 7,440; p = 0,006).
Iš komplikuoto gimdymo respondenčių grupės didţioji dalis sudarė cezario pjūvio operacijos 183 (71,5 proc.) moterų: KMUK – 88 (83,4 proc.) moterims, VMUL – 93 (62,8 proc.) moterims; kirpta plyšo 73 (28,5 proc.) moteris: KMUK – 18 (16,7 proc.) moterų, VMUL – 55 (37,2 proc.) moteris, vakuumas netaikytas (χ2 = 15,008; p = 0,001).
Apklausoje dalyvavusių 284 (47 proc.) moterų augino mergaičių ir 320 (53 proc.) motinų berniukų. Klausimyno pildymo laikotarpiu kūdikių amţius 272 (45 proc.) moterų buvo 13 mėnesių amţiaus ir 332 (55 proc.) moterų kūdikių 14 mėnesių amţiaus.
Pagal ţindymą didţioji dalis respondenčių maitino kūdikius iš krūties be komplikacijų 408 (67,5 proc.) moterų, komplikuotas ţindymas tik 196 (32,5 proc.) moterų. Kaune kaip ir Vilniuje moterys ţindė be komplikacijų (p< 0,05) (ţr. 4 pav.).
74,2% * 25,8% * 60,1% * 39,9% * be komplikacijų komplikuotas KMUK VMUL
Iš komplikuoto ţindymo respondenčių grupės didţioji dalis susidūrė su įtrūkusių spenelių problema – 108 (55,1 proc.) moterų; pieno staze krūtyse – 43 (21,9 proc.) moterų; mastitu – 29 (14,8 proc.) moterų; retai su abscesu – 5 (2,6 proc.) moteris, kita (maţas kiekis pieno, reikia nutraukti pieną) – 11 (5,6 proc.) moterų (p> 0,05), (ţr. 5 pav.).
56,1% 17,1% 14,6% 1,2% 11% 54,4% 25,4% 14,9% 3,5% 1,8%
įtrūkę speneliai stazė mastitas abscesas kita
KMUK VMUL
5 pav. Ţindymo komplikacijų pasiskirstymas.
Kūdikių gimimo svoris svyravo nuo 2190 g. iki 5680 g., gimimo svorio vidurkis – 3542 g., standartinis nuokrypis – 483,148. Kūdikiai pagal gimimo svorį buvo suskirstyti į tris svorio kategorijas: 1) nuo 2190 – 3000 g. jų buvo 88 (14,6 proc.) naujagimių. 2) nuo 3010 – 4000 g. jų buvo daugiausiai 415 (68,7 proc.) naujagimių 3) nuo 4010 – 5680 g. jų buvo 101 (16,7 proc.) naujagimių (p< 0,05), (ţr. 6 pav.). 18,2%* 68,9% 12,9%* 10,5%* 68,5% 21%* 2190-3000 3010-4000 4010-5680 svoris gr. KMUK VMUL
3.1 Naujagimiui palankios ligoninės principų įtaka kūdikių maitinimui iki vienerių metų amţiaus
Motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o ţindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Ţindymas krūtimi jau per visą evoliucijos vyksmą susidariusios grandinės: nėštumas - gimdymas- laktaciją tęsimas, todėl iki šešių mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulio vaikų mitybos specialistai priėjo prie bendros išvados – motinos pienas, atsiţvelgiant į jo sudėtį, yra vienintelis tinkamiausias kūdikio maistas (64). Pasaulio sveikatos organizacija (PSO ) rekomenduoja kūdikius maitinti vien tik motinos pienu iki 6 mėnesių amţiaus ir ţindymą tęsti iki 2 metų (12).
Atliekant tyrimo rezultatų analizę buvo siekiama išsiaiškinti kiek laiko moterys ţindė kūdikius savo pienu iki vienerių metų amţiaus. Vieno mėnesio amţiaus kūdikius didţioji dalis moterų ţindė 7 ir daugiau kartų – 534 (88,4 proc.) moterų, 4 – 6 kartus ţindė 47 (7,8 proc.) moterų, 1 – 3 kartus ţindė 23 (3,8 proc.) moterų. Skirtumas statistiškai reikšmingas, todėl galime daryti prielaida, kad vieno mėnesio kūdikius didţioji dalis moterų ţindė septynis ir daugiau kartų (χ2 = 20,677; p = 0,000).
Ţindomų kūdikių septynis kartus ir daugiau pirmą mėnesį buvo daugiausiai 534 moteris : KMUK maitino 299 (94 proc.) moterų, o VMUL maitino 235 (82,2 proc.) moterų. Kiekvieną mėnesį septynis kartus ir daugiau ţindomų kūdikių kiekvienoje įstaigoje vis maţėja. Šešių mėnesių amţiaus kūdikius septynis kartus ţindė tik pusė apklaustų moterų 305 (50,5 proc.) moterų : KMUK ţindė 204 (64,2 proc.) moterų, o VMUL ţindė 101 ( 35,3 proc.) moterų. Vienerių metų amţiaus kūdikius septynis kartus ţindė 121 (20,0 proc.) moterų : KMUK ţindė 104 (32,7 proc.) moterų, o VMUL ţindė 17 (5,9 proc.) moterų (p< 0,05), (ţr. 7 pav.).
0 20 40 60 80 100 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Mėnesiai P ro c e n ta i KMUK VMUL
Ţindomų kūdikių 4 - 6 kartus pirmą mėnesį buvo 47 moterys : KMUK maitino 13 (4.1 proc.) moterų, o VMUL maitino 34 (11,9 proc.) moterų. Šešių mėnesių amţiaus kūdikius 4 - 6 kartus ţindė tik 104 moterys (17,2 proc.) moterų : KMUK ţindė 37 (11,6 proc.) moterų, o VMUL ţindė 67 (23,4 proc.) moterų. Vienerių metų amţiaus kūdikius 4 - 6 kartus ţindė 126 moterų (20,9 proc.) moterų : KMUK ţindė 67 (21,1 proc.) moterų, o VMUL ţindė 59 (20,6 proc.) moterų (p> 0,05), (ţr. 8 pav.).
0 5 10 15 20 25 30 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Mėnesiai P ro ce n ta i KMUK VMUL
8 pav. Ţindomų kūdikių 4 – 6 kartus iki 12 mėnesių dinamika.
Ţindomų kūdikių 1 - 3 kartus pirmą mėnesį buvo 23 moterys : KMUK maitino 6 (1,9 proc.) moterų, o VMUL maitino 17 (5,9 proc.) moterų. Šešių mėnesių amţiaus kūdikius 1 - 3 kartus ţindė tik 19 moterų (3,1 proc.) moterų : KMUK ţindė 15 (4,7 proc.) moterų, o VMUL ţindė 4 (1,4 proc.) moterų. Vienerių metų amţiaus kūdikius 1 - 3 kartus ţindė 65 moterų (10,8 proc.) moterų : KMUK ţindė 21 (6,6 proc.) moterų, o VMUL ţindė 44 (15,4 proc.) moterų (p> 0,05), (ţr. 9 pav.). 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Mėnesiai P ro ce n ta i KMUK VUL
Neţindomų kūdikių pirmą mėnesį nebuvo. Kiekvieną mėnesį neţindomų kūdikių kiekvienoje įstaigoje vis didėja. Šešių mėnesių amţiaus kūdikių neţindė tik trečdalis apklaustų moterų 176 (29,1 proc.) moterų : KMUK neţindė 62 (19,5 proc.) moterų, o VMUL neţindė 114 (39,9 proc.) moterų. Vienerių metų amţiaus kūdikių neţindė pusė apklaustų 306 (50,7 proc.) moterų : KMUK neţindė 128 (40,3 proc.) moterų, o VMUL neţindė 178 (62,2 proc.) moterų (p< 0,05), (ţr. 10 pav.). 0 10 20 30 40 50 60 70 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Mėnesiai P ro ce n ta i KMUK VMUL
10 pav. Neţindomų kūdikių iki 12 mėnesių dinamika. p = 0,000
Tyrimų rezultatų analizė parodė, kad moteris su kūdikiais iš gimdymo įstaigos išvyksta maitindamos kūdikius savo pienu, nepriklausomai nuo naujagimiui palankios ligoninės vardo suteikimo, tačiau šešių mėnesių amţiuje, bent vieną kartą paroje ţindo apie 70 proc. respondenčių: Kaune – 80 proc. moterų, o Vilniuje tik 60 proc. moterų. Vienerių metų amţiaus kūdikius bent vieną kartą paroje ţindo pusė apklaustų respondenčių – 49,3 proc. moterų: Kaune – 59,7 proc. moterų, o Vilniuje – 37,8 proc. moterų. Todėl galime teigti, kad moterys gimdţiusios naujagimiui palankioje ligoninėje ilgiau maitina kūdikius motinos pienu.
Sumaţėjus krūtyse pieno pradedame kūdikį maitinti motinos pieno pakaitalais – tai pieno mišiniais. Jei kūdikis be motinos pieno dar gauna ir motinos pieno pakaitalų, toks maitinimas vadinamas mišriu maitinimu(36). Jei kūdikis iki šešių mėnesių amţiaus visai negauna motinos pieno, o maitinamas tik motinos pieno pakaitalais , vadinasi, jis maitinamas dirbtinai.(64) Pieno mišiniai gali būti adaptuoti ir neadaptuoti:
adaptuotų pieno mišinių etalonas – tai motinos pienas. Tačiau jų kokybė atsilieka nuo motinos pieno. Motinos piene yra apie 400 tam tikrų biologiškai aktyvių medţiagų, kurių nėra nei viename pramoninių būdu gaminamų mišinių (6). Visi mūsų šalyje registruoti pieno mišiniai atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų maisto ir ţemės
ūkio organizacijos , Maisto kodekso komisijos rekomenduojamos kūdikių ir vaikų tarptautinės normos reikalavimus (20).
Analizuojant respondenčių atsakymus tyrimų rezultatai parodė, kad pirmą mėnesį adaptuotais pieno mišiniais vieną – tris kartus maitino tik 51 (8,4 proc.), moterų: KMUK – 14 (4,4 proc.) moterų, o VMUL – 37 (12,9 proc. ) moterų; keturis – šešis kartus adaptuotais pieno mišiniais maitino tik 22 (3,7 proc.), moterų: KMUK – 5 (1,5 proc.) moterų, o VMUL – 17 (5,9 proc. ) moterų; adaptuoto pieno mišinio nevartojo didţioji respondenčių dalis – 531 (87,9 proc.) moterų: KMUK – 299 (94 proc.) moterų, o VMUL – 232 (81,1 proc. ) moterų; Skirtumas statistiškai reikšmingas, todėl galime daryti prielaidą, kad vieno mėnesio kūdikius didţioji dalis moterų nemaitino adaptuotais pieno mišiniais, bet ţindė motinos pienu (χ2 = 24,430; p = 0,000). Šeštą mėnesį adaptuotais pieno mišiniais pilnai maitinami kūdikiai sudarė viso 79 (13,1 proc.): KMUK – 20 (6,3 proc.), o VMUL – 59 (20,6 proc. ); keturis – šešis kartus adaptuotais pieno mišiniais maitino 93 (15,4 proc.), moterų: KMUK – 42 (13,2 proc.) moterų, o VMUL – 51 (17,8 proc. ) moterų; vieną – tris kartus primaitino adaptuotu pieno mišriu 47 (7,8 proc.), moterų: KMUK – 26 (8,2 proc.) moterų, o VMUL – 21 (7,3 proc. ) moterų; adaptuoto pieno mišinio nevartojo didţioji respondenčių dalis – 385 (63,7 proc.) moterų: KMUK – 230 (72,3 proc.) moterų, o VMUL – 155 (54,2 proc. ) moterų; (χ2 = 33,666; p = 0,000).
Vienerių metų amţiuje pusė apklaustųjų respondenčių nenaudojo adaptuoto pieno mišinio 310 (51,3 proc.) moterų : KMUK 204 (64,2 proc.) moterų, o VMUL 106 (37,1 proc.) moterų. Vieną – tris kartus primaitina adaptuotu pieno mišriu 179 (29,6 proc.), moterų: KMUK – 80 (25,2 proc.) moterų, o VMUL – 99 (34,6 proc. ) moterų. Keturis ir daugiau kartų adaptuotais pieno mišiniais maitino 115 (19,1 proc.), moterų: KMUK – 34 (10,7 proc.) moterų, o VMUL – 81 (28,3 proc. ) moterų (χ2 = 50,729; p = 0,000).
Neadaptuoti pieno mišiniai išsivysčiusiose pasaulio šalyse jau seniai nebevartojami. Tačiau Lietuvoje dėl įvairių prieţasčių dar kartais kūdikiai maitinami neadaptuotais karvės pieno mišiniais gaminamais skiedţiant karvės ar oţkos pieną tam tikru kruopu nuoviromis (aviţų, grikių, ryţių). Karvės pieną reikia skiesti dėl to, kad jame yra tris kartus daugiau baltymų ir natrio, kalcio, fosforo nei motinos piene ar adaptuotuose pieno mišiniuose. Neadaptuoti pieno mišiniai kūdikius pasotina, tačiau nepatenkina augančio organizmo poreikių (64).
Vertinant gautus rezultatus neadaptuotais karvės pieno mišiniai respondentės maitino savo kūdikius tik gimdţiusios KMUK nuo penkto mėnesio – 5 (1,5 proc.), statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. VMUL respondentės nemaitino neadaptuotais pieno mišiniais.
Motinos pienu maitinamiems kūdikiams iki šešių mėnesių amţiaus neduodama vandens, gliukozės tirpalų, arbatėlių, sulčių ir tyrelių, nes motinos pienas patenkina ir visus kūdikio
skysčių poreikius (64). Vandens , arbatos, sulčių neduodama vietoje motinos pieno, adaptuoto mišinio ar kito pieno, nes pieno produktai kūdikiui ir maţam vaikui yra būtini (36). Motinos organizmas prie padidėjusios aplinkos temperatūros gerai prisitaiko – jos pienas apsidaro vandeningas (6). Analizuojant respondenčių atsakymus tyrimai parodė, kad kiekvieną mėnesį kūdikių skaičius girdomu vandeniu ar arbatėle vis didėja. Vieno mėnesio amţiuje kūdikiai girdomi vandeniu buvo tik 26 (4,3 proc.); šešių mėnesių amţiuje - 151 (25,7 proc.) kūdikių (χ2 = 17,849; p = 0,000); vienerių metų amţiuje vandeniu girdė savo kūdikius daugiau, kaip pusė apklaustų respondenčių – 343 (56,8 proc.) (χ2 = 36,272; p = 0,000), (ţr. 11 pav.).
0 10 20 30 40 50 60 70 80 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 m ėnesiai P ro ce n ta i KMUK VMUL
11 pav. Kūdikių girdomų vandeniu ar arbatėle iki 12 mėnesių dinamika. p = 0,000
Vilniaus universitetinėje ligoninėje gimdţiusios moterys daugiau savo kūdikius girdė vandeniu lyginant su Kauno klinikose gimdţiusiom respondentėm. Nuo šešto mėnesio matomas didelis girdomų kūdikių skaičiaus padidėjimas, nes būtent nuo šio mėnesio visiems kūdikiams jau įvedamas papildomas maitinimas.
Išanalizavus gautus apklausos duomenys nustatyta, kad - 38 (6,3 proc.) respondenčių savo kūdikiams įvedė košę kaip papildomą maitinimą nuo 4 mėn. amţiaus. Naujausiose Lietuvos dietologų bei Pasaulinio Sveikatos Oraganizacijos rekomendacijose pabrėţiama, kad ţindomi iš krūties kūdikiai papildomai maistą reikia įvesti nuo 6 mėn. amţiaus. Didţioji dalis respondenčių atsakė, kad kūdikius košę pradeda maitinti nuo šešto gyvenimo mėnesio – 384 (63,6 proc.) moterų: KMUK – 194 (60,4 proc.) moterų, o VMUL – 192 (67,1 proc.) moterų, (χ2 = 14,324; p = 0,001).
Mėsa yra baltymų ir geleţies atsargų šaltinis kurie reikalingi pilnavertei naujagimio organų veiklai. Vadovaujantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos bei Lietuvos dietologų rekomendacijomis mėsa kūdikiams turi būti įvedama nuo 8 – 10 mėn. Dauguma atsakiusiu respondenčiu 328 (54,3 proc.) moterų: KMUK – 143 (45 proc.) moterų, o VMUL – 185 (64,7
proc. ) moterų savo kūdikiams mėsą pradeda duoti nuo 7 mėn. amţiaus,(χ2 = 25,400; p = 0,000).
Įvedant papildomą maitinimą reikėtų vengti vaisių, uogų ir darţovių kurios neauga Lietuvoje (64). Vertinant gautus rezultatus didţioji dalis moterų nesilaiko šių rekomendacijų ir bananą savo kūdikiams pradeda duoti nuo 4 – 6 mėnesio – 314 ( 55,9 proc.): KMUK buvo 170 (60,5 proc.) moterų, o VMUL – 144 (51,2 proc.) moterų, (χ2 = 35,152; p = 0,000).
Vaikų dietologai varškę iki vienerių metų vaikams nerekomenduoja, tačiau didţioji dalis respondenčių šių rekomendacijų nesilaiko ir varškę pradedą duoti nuo 10 – 12 mėnesio – 242 (50,1 proc.): KMUK buvo 77 (34,5 proc.) moterų, o VMUL – 165 (63,5 proc.) moterų, (χ2 = 40,195; p = 0,000).
Tyrelės susidedančios iš keletą vaisių, uogų, darţovių ( ypač jei jos neauga Lietuvoje) ar tyrelė su įvairiais priedais ( medumi, grietinėle, šokoladu ) įvedant papildomą maitinimą nerekomenduojama, nes kūdikis gali kurio nors produkto netoleruoti (64). Vertinant gautus rezultatus didţioji dalis moterų vaisių tyrelę savo kūdikiams pradėjo duoti nuo 4 – 6 mėnesio – 408 (69,6 proc.): KMUK buvo 180 (57,5 proc.) moterų, o VMUL – 228 (83,5 proc.) moterų, (χ2 = 48,993; p = 0,000).
Kiti produktai, kaip vaisiai uogos, darţovės, sultys, duona, ţuvis pradedami duoti tik pusei apklaustųjų respondenčių – 336 (55,6 proc.): KMUK buvo 180 (56,9 proc.) moterų, didţioji dalis šių produktų buvo įvedama nuo 10 – 12 mėnesių; o VMUL – 156 (54,5 proc.) moterų, didţioji dalis šių produktų buvo įvedama nuo 7 - 9 mėnesių (χ2 = 55,588; p = 0,000).
Kūdikių virškinimo organai yra funkciškai nesubrendę. Jei jie netinkamai maitinami, daţnai serga virškinimo sistemos ligomis. Šiuo laikotarpiu tinkamiausias ir geriausias maistas yra motinos pienas, skatinantis normalų organizmo augimą ir vystymąsi. Iki šešių mėnesių amţiaus kūdikius rekomenduojama maitinti vien tik motinos pienu, o ţindymą kartu su papildomu maistu tęsti iki dviejų metų ar ilgiau (iki vaikas atsisakys pats) (64).
3.2 Naujagimiui palankios ligoninės principų įtaka pacienčių pasitenkinimui
Svarbiu veiksniu tampa pasitenkinimas paslauga (65). Marketingo teorijose teigiama, kad pacientas turi tam tikrus lūkesčius, kurių išpildymas gali būti išmatuotas. Didesnis neatitikimas sukelia didesnį nepasitenkinimą (66). Didėjant informacijos sveikatos klausimais srautui (įvairūs leidiniai sveikatos mokymui, informacija ţiniasklaidoje, internete ir kt.), pacientai įgyja vis daugiau ţinių sveikatos klausimais ir tikisi būti aktyviais sveikatos prieţiūros dalyviais, gaunančiais jiems reikalingą suprantamai pateikiamą informaciją ir turinčiais galimybes pareikšti savo nuomonę (52,67).
