LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas
Evelina Bikmurzina
ŠIAULIŲ IR KLAIPĖDOS MIESTŲ PIRMOKŲ KŪNO MASĖS INDEKSO
SĄSAJA SU ANKSTYVUOJU POSTNATALINIU LAIKOTARPIU IR TĖVŲ
ANTROPOMETRINIAIS RODIKLIAIS
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
(Taikomoji visuomenės sveika, Visuomenės sveikata ir mityba)
Studentė Mokslinis vadovas
Evelina Bikmurzina Prof. dr. Aušra Petrauskienė
TURINYS
SANTRUMPOS ... 8
SĄVOKOS ... 9
ĮVADAS ... 10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
1. LITERATŪROS ANALIZĖ... 13
1.1. Kūno sandaros tyrimų metodai ... 13
1.1.1. Antropometrija ... 13
1.1.2. Kūno masės indeksas ... 14
1.2. Vaiko augimo ir vystymosi svarba ... 17
1.3. Nutukimo priežastys ... 18
1.4. Vaikų nutukimo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje ... 19
1.5. Ryšys tarp vaikų ir tėvų antropometrinių rodiklių ... 20
1.6. Žindymo reikšmė vaikų antropometriniams rodikliams ... 21
1.7. Žindymo paplitimas Europoje ir Lietuvoje ... 21
2. METODOLOGIJA ... 23 2.1. Tyrimo aprašymas ... 23 2.2. Tyrimo organizavimas ... 23 2.3. Tiriamųjų kontingentas ... 24 2.4. Anketinė apklausa ... 25 2.5. Antropometriniai matavimai ... 25 2.6. Statistinė analizė ... 25 REZULTATŲ ANALIZĖ ... 27
3.1. Antropometrinių rodiklių analizė ... 27
3.2. Tėvų antropometriniai rodikliai ... 32
3.3. Tėvų ir mokinių antropometrinių rodiklių sąsaja... 34
3.4. Žindymo trukmės sąsaja su antropometriniais rodikliais ... 36
3.5. Gimimo laiko ir svorio įtaka kūno svoriui pirmoje klasėje ... 40
REZULTATŲ APTARIMAS ... 43
REKOMENDACIJOS ... 49
IŠVADOS ... 48
LITERATŪRA ... 50
SANTRAUKA
Taikomoji visuomenės sveikata (visuomenės sveikata ir mityba)
ŠIAULIŲ IR KLAIPĖDOS MIESTŲ PIRMOKŲ KŪNO MASĖS INDEKSO SĄSAJA SU ANKSTUVIUOJU POSTNATALINIU LAIKOTARPIU IR TĖVŲ ANTROPOMETRINIAIS RODIKLIAIS
Evelina Bikmurzina
Mokslinis vadovas: Prof. dr. Aušra Petrauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2020. 54 p.
Nutukimas – tai organizmo patologinė būklė, kuri siejama su įvairių organų sutrikimais ir padidėjusia rizika susirgti lėtinėmis ligomis. Vaikų nutukimas gali lemti padidintą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, atramos ir kitų sistemų ligomis bei kai kuriomis onkologinėmis ligomis. Be to, antsvoris ir nutukimas neretai veikia vaikų psichologinę būseną, lemia nepasitikėjimą savimi, žemina savivertę, kas gali lemti izoliaciją ir depresiją. Pasaulyje nuo 1975 iki 2016 m. vaikų ir paauglių nutukimo paplitimas 5 – 19 m. amžiaus grupėje išaugo trigubai. Nuo antsvorio, nutukimo ir su šiomis būklėmis susijusių ligų miršta daugiau žmonių nei nuo bado ir svorio trūkumo.
Darbo tikslas. Įvertinti pirmokų kūno masės indekso sąsajas su ankstyvaisiais postnataliniais
veiksniais ir tėvų antropomentriniais rodikliais.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti pirmokų antropometrinius rodiklius Šiaulių ir Klaipėdos miestuose.
2. Įvertinti tiriamųjų tėvų antropometrinius rodiklius ir juos palyginti su vaikų kūno masės indekso rodikliais.
3. Nustatyti tiriamųjų žindymo trukmės sąsają su kūno masės indekso rodikliu. 4. Nustatyti tiriamųjų gimimo laiko ir svorio sąsają.
Tyrimo metodika. Šis darbas yra PSO koordinuojamo Europos vaikų nutukimo stebėsenos
Excel 2019 programa. Ryšio stiprumas nustatomas pagal koreliacijos koeficientą – r, o reikšmingumo lygmuo arba tikimybė pagal p – reikšmę.
Rezultatai. Šiaulių mieste buvo 2,3 karto mažiau liesų ir 1,9 karto daugiau nutukusių vaikų lyginant
su Klaipėdos miesto pirmokais. Ūgio ir svorio rodikliai tolygiai didėja priklausomai nuo pirmokų amžiaus ir lyties. Septynmečiai berniukai yra 1,8 cm žemesni už aštuonmečius berniukus, o septynmetės mergaitės yra 1,9 cm žemesnės už aštuonmetes mergaites. Berniukų ir mergaičių vidutinio svorio pokytis nelygus: septynmečių mergaičių svoris didėja daugiau, negu septynmečių berniukų. Skirtumo tarp Šiaulių ir Klaipėdos miestų septynmečių ir aštuomečių berniukų KMI nenustatyta. Klaipėdos septynmečių mergaičių KMI yra 1,2 kg/m2 mažesnis, lyginant su aštuonmetėmis. Lyginant Šiaulių ir Klaipėdos miestų mamų KMI buvo nustatyta, kad Šiauliuose yra mažiau mamų turinčių nepakankamą svorį – 2,6 proc., o Klaipėdoje atitinkamai 4,2 proc. Šiauliuose 7 proc. daugiau antsvorio ir 0,7 proc. nutukimą turinčių mamų. Klaipėdos mieste 4,2 proc. daugiau tėčių, turinčių normalų kūno svorį nei Šiauliuose, bet 2 proc. daugiau antsvorio ir 3,2 proc. nutukimą turinčių tėčių.
Išvados. Šiaulių ir Klaipėdos miestų pirmokų antropometrinių rodiklių skirtumai nėra statistiškai
reikšmingi. Abiejų miestų pirmokų ūgio ir svorio rodikliai tolygiai didėja priklausomai nuo amžiaus ir lyties. Tėvų antropometriniai rodikliai yra susiję su vaikų antropometriniais rodikliais. Labiausiai susiję yra mamos ir sūnaus svoris, tėvo ir sūnaus bei mamos ir dukros KMI rodikliai. Išimtinio žindymo ir žindymo trukmė vaikų antropometriniams rodikliams įtakos neturi. Vaikų antropometriniams rodikliams įtakos turi gimimo svoris, tačiau gimimo laikas jokios įtakos nedaro.
SUMMARY
Applied Public Health (Public Health and Nutrition)
RELATIONSHIP BETWEEN BODY MASS INDEX AND EARLY POSTNATAL PERIOD AND PARENTAL ANTRHROPOMETRIC INDICES OF ŠIAULIAI AND KLAIPĖDA CITY FIRST-GRADER‘S
Evelina Bikmurzina
Scientific Supervisor Prof. dr. Aušra Petrauskienė
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences Kaunas; 2020, 54 p.
Obesity is a pathological condition, which is associated with various organ disorders and increased risk of developing chronic diseases. Childhood obesity can lead to an increased risk of cardiovascular diseases, diabetes, diseases of skeletal system, other system diseases and even oncological diseases. In addition, overweight and obesity often affect children‘s pshycological state, self-doubt, lower self-esteem, and as the result lead to isolation and depression. Since 1975 until 2016, worldwide childhood and teenage obesity at the age of 5-19 has tripled. More people are dying from overweight, obesity and the diseases associated with these conditions than from hunger and underweight.
Aim. To evaluate the correlations between first-grader‘s body mass index (BMI) and early
postnatal factors and parental anthropomentric indices.
Objectives:
1. Evaluate the anthropometric indices of first-graders in Šiauliai and Klaipėda cities; 2. Evaluate and compare parent‘s anthropometric indices with children's indices and BMI; 3. Determine the correlation between the duration of the breastfeeding and children‘s BMI. 4. Determine the correlation between the birth time and weight of the subjects
Methods. This work is part of WHO coordinated European Chilhood Obesity Surveillance
was determined by the correlation coefficient – r, and the level of significance or probability by the
p - value.
Results. There was 2,3 times less lean children and 1,9 times more obese children in Šiauliai
compared to the first-graders from Klaipėda. Height and weight rates increase steadily depending on the age and sex of the first-graders. Seven-year-old boys are, on average,1,8 cm shorter than eight-year-old boys, and seven-eight-year-old girls are 1,9 cm shorter than eight-eight-year-old girls. The change in the average weight of boys and girls is uneven: the weight of seven-year-old girls increases more than that of seven-year-old boys. There is no difference in BMI between 7 y.o. and 8 y.o. boys from Šiauliai and Klaipėda. The BMI of 7 y.o. girls in Klaipeda is 1,2 kg/m2 lower compared to 8 y.o. girls.
Comparing the BMI of mothers from Šiauliai and Klaipėda cities, it was found that in Šiauliai there are fewer mothers with insufficient weight compared to Klaidėda (2,6 percent and 4,2 percent respectively). In Šiauliai, there is 7 percent more overweight and 0,7 percent obese mothers than in Klaipėda. Instead in Klaipėda city there is by 2 percent more overweight and by 3,2 percent more obese dads than in Šiauliai.
Conclusion. The differences in the anthropometric indices of the firstgraders from Šiauliai and
Klaipėda cities are not statistically significant. The height and weight rates of first-graders in both cities increase steadily with age and gender. Anthropometric indices of parents are related to anthropometric indices of children. The most related indices are: the weight of the mother and son, the BMI of the father and son and the mother and daughter. The duration of breastfeeding and breastfeeding exclusively does not affect anthropometric parameters in children. Children‘s anthropometric indices are affected by birth weight, but birth time has no effect.
PADĖKA
Dėkoju magistrinio darbo vadovei prof. dr. Aušrai Petrauskienei už skirtą laiką konsultacijoms, atsidavimą, supratingumą, kantrybę, norą padėti ir visakeriopą pagalbą.
Taip pat širdingai dėkoju prof. dr. Janinai Petkevičienei už motyvaciją, kantrybę, pagalbą rašant darbą.
Dėkoju doktorantei Monikai Grincaitei ir visiems kitiems, kas prisidėjo fiziškai prie iniciatyvos vykdymo ir dvasiškai prie šio darbo.
8
SANTRUMPOS
CDC – angl. Centers for desease control and prevention – ligų kontrolės ir prevencoijos centras cm – centimetrai
COSI – angl. Childhood Growth/Obesity Surveillance Initiative – vaikų augimo/nutukimo stebėsenos iniciatyva
DXY – angl. dual-energy x-ray absorptiometry – dvisrautė radioabsorbciometrija
IOTF – angl. International Obesity Task Force – tarptautinė kovos su nutukimu darbo grupė JAV – Jungtinės Amerikos valstijos
kg – kilogramai
KKT – kiekybinė kompiuterinė tomografija KMI – kūno masės indeksas
KT – kompiuterinė tomografija LNL – lėtinės neinfekcinės ligos m – metrai
p – reikšmingumo lygmuo arba p-reikšmė pav. – paveikslas
proc. – procentai
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija r – koreliacijos koeficientas
9
SĄVOKOS
Mokinys – asmuo, kuris mokosi mokykloje pagal priešmokyklinio ugdymo ar pagal bendrojo
lavinimo (pradinio, pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo) programas [1].
Postnatalinis - (post- + lot. natalis - susijęs su gimimu) - einantis po gimimo; priklausantis
laikotarpiui po gimimo; ~ė stadija - individo raidos laikotarpis po gimimo [2].
PSO Europos vaikų augimo/nutukimo stebėsenos iniciatyva (COSI) – tarptautinė PSO
koordinuojama inciatyva pradėta įgyvendinti 2007 m.
Ribinės vertės angl. (cut-points) – ribinės įvairių augimo kriterijų vertės, pagal kurias nustatoma
10
ĮVADAS
Pasaulyje yra dvi labiausiai paplitusios problemos, susijusios su svoriu – jis gali būti per mažas arba per didelis [3]. Nepakankamas kūno svoris labiausiai yra paplitęs neišsivysčiusiuose šalyse, o antsvoris ir nutukimas – vidutiniškai ir ekonomiškai stiprių šalių problema. Abi šios problemos gali lemti sveikatos sutrikimus, kurie gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimą.
Vienas pagrindinių sveikatą lemiančių gyvensenos veiksnių yra sveika mityba. Mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai turi net 25–30 proc. įtakos sveikatai [4,5]. Besivystant šalių ekonomikai, spartėja ir gyvenimo tempas, didėja perkamoji galia, todėl atsiranda daugiau naujų prekybos verslų: prekybos centrai, greito maisto užkandinės ir restoranai. Esant tokiai maisto gausai, žmonės mažiau laiko skiria maisto gamybai namuose, vis dažniau renkasi siūlomas paslaugas. Neretai tėvai savo vaikus vedasi į greito maisto restoranus, kuriuose dėl ruošimo sąlygų maiste gali atsirasti kancerogeninių medžiagų, be to jis yra labai riebus ir kaloringas. Toks maistas lemia energinės pusiausvyros sutrikimą, kurio pasekmė – padidėjusi nutukimo rizika.
Nutukimas – tai patologinė organizmo būklė, kai susidaro perteklinės riebalinio audinio sankaupos. Pagrindinis veiksnys, lemiantis nutukimą, yra nesuderinamumas tarp organizmo energijos poreikio ir jos išeikvojimo [6]. Nuo 1975 iki 2014 nutukusių žmonių skaičius pasaulyje padidėjo 6 kartus (nuo 105 mln. iki 641 mln.) [7]. Nutukimas yra svarbus lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnys. Žmonės, turinys antsvorio, dažniau suserga II tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais ir kitomis ligomis [8]. Dažniausios nutukimo priežastys yra sumažėjęs fizinis aktyvumas, nesubalansuota ir netaisyklinga mityba, centrinės nervų sistemos pažeidimai, hormoniniai riebalų ir angliavandenių apykaitos sutrikimai [9]. Didelis žmonių užimtumas verčia pasirinkti greitą maistą, kurio sudėtyje yra daug angliavandenių, iš kurių nemaža dalis yra cukrų, be to dažnai yra vartojami riebūs ir saldūs užkandžiai [10]. Maisto produktai, kuriuose yra didelis paprastųjų angliavandenių kiekis, dažniausiai neturi daug kitų vertingų maisto medžiagų, todėl yra tik energijos šaltinis, o energijos perteklius virsta riebalais ir kaupiamas riebalinio audinio pavidalu [11]. Tinkamiausias būdas sumažinti vaikų ir paauglių nutukimo paplitimą – yra prevencija. Svarbus antsvorio prevencijos aspektas yra kovoti su aplinka, kuri skatina nesveiką mitybą ir mažą fizinį aktyvumą. Tokiu būdu bus mažinama perteklinių riebalų kaupimosi rizika [12].
11 bet ir aplinkos veiksniai. Atsiranda kompleksinis aplinkos ir genetinių veiksnių poveikis, kuris gali lemti vaiko sveikatos sutrikimus.
Manoma, kad vaikų nutukimo riziką gali mažinti kūdikio žindymas [15]. Žindymas yra natūralus stuburinių gyvūnų klasei, įskaitant ir žmogų, būdingas procesas. Žindymas reikšmingas ne tik mitybine motinos pieno verte, bet ir palaiko vaiko-mamos ryšį bei yra svarbus ne tik vaiko, bet ir motinos sveikatai [16]. Įrodyta, kad žindymas ir jo trukmė yra svarbus veiksnys tolimesnei vaiko sveikatai, tačiau kaip tai lemia vaiko antropometrinius rodiklius, iki galo nėra išsiaiškinta.
Darbo naujumas. Lietuvoje antropometrinių rodiklių matavimas nėra naujovė. Ūgio ir svorio
matavimo tyrimai jau buvo atliekami 1925 metais, tačiau anksčiau rinkti duomenys buvo atliekami didžiausiuose Lietuvos miestuose, o tyrimų imtys buvo nereprezentatyvios. Tęstiniame tyrime Lietuva pradėjo dalyvauti tik nuo 2008 m., nauji duomenys renkami kas 3 metus. Tyrimas atliktas laikantis PSO ekspertų parengto protokolo ir naudojant vienodą antropometrinę įrangą visoje šalyje. Iki šiol yra atlikta mažai tyrimų, siekiant nustatyti žindymo trukmės įtaką vaikų ūgio ir svorio rodikliams.
Darbo aktualumas ir praktinė reikšmė. Lietuvoje nėra vaikų KMI vertinimo normatyvų.
Vertinant vaikų augimą naudojamos J. Tutkuvienės 1985 – 1987 m. kreivės ir tarptautiniai PSO ir IOTF standartai. Deja, J. Tutkuvienės kreivės jau yra pasenusios, o naudojant tarptautinius standartus nėra atsižvelgiama į Lietuvos nacionalinį ypatumą – ūgį. Per pastaruosius 30 metų, lyginant vidutinį ūgį su 1985 m. duomenimis, vaikų ūgis padidėjo 4 cm. Gauti rezultatai gali būti naudojami atnaujinant pasenusius Lietuvos vaikų augimo standartus. Be to, gali būti parengtos rekomendacijos būsimoms mamoms apie žindymo svarbą ir jo trukmės įtaką vaiko ūgiui ir svoriui.
Asmeninis autorės indelis. Autorė atliko vaikų antropometrinius matavimus, suvedė duomenis
12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas. Įvertinti pirmokų kūno masės indekso sąsajas su ankstyvaisiais
postnataliniais veiksniais ir tėvų antropomentriniais rodikliais.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti pirmokų antropometrinius rodiklius Šiaulių ir Klaipėdos miestuose;
2. Įvertinti tiriamųjų tėvų antropometrinius rodiklius ir juos palyginti su vaikų kūno masės indekso rodikliais;
3. Nustatyti tiriamųjų gimimo laiko ir svorio sąsają;
13
1. LITERATŪROS ANALIZĖ
1.1. Kūno sandaros tyrimų metodai
Žmogaus kūno sandaros kiekybiniai tyrimai laikomi vienais iš sudėtingiausių tyrimų medicinoje. Ilgą laiką žinios apie kūno sandarą buvo gaunamos biopsijos metodu, tačiau sudėtinga nustatyti viso organo struktūrą ar spręsti apie viso kūno sandarą pagal vieno audinio gabalėlį [17]. Klinikinėje praktikoje kūno sandaros tyrimai atliekami, kad įvertinti kūno masės indeksą (KMI), nustatyti kūno sandaros pokyčius, vykdyti mokslinius tyrimus [18].
Žmogaus kūno sandara gali būti tiriama vadovaujantis klinikine arba biologine teorija, vertinama chemiškai arba mechaniškai, tiesioginiais ir netiesioginiais būdas, tiriama in vivo arba in
vitro [19]. Yra keletas metodų, kuriuos galima naudoti kūno sandarai nustatyti atsižvelgiant į
reikalingą informaciją. Pasirenkant tyrimo metodą, būtina įvertinti jo įrangą ir personalą, galimą žalą sveikatai ir gautos informacijos tikslumą bei naudą [20]. Pagrindiniai kūno sandaros tyrimai yra šie:
1. Antropometrija
2. Kūno tankio ir tūrio matavimai: povandeninis svėrimas ir oro poslinkio pletizmografija 3. Atskleidimo metodai (viso kūno vanduo, eksraląstelinis vanduo, viduląstelinis vanduo) 4. Bioelektrinės varžos analizė ir bioelektrinės varžos spektroskopija.
5. Dvisrautė radioabsorbciometrija (angl. dual-energy x-ray absorptiometry, DXA) 6. Kompiuterinė tomografija (KT), kiekybinė kompiuterinė tomografija (KKT).
1.1.1. Antropometrija
Antropometrija yra vienas iš seniausių metodų žmogaus kūno dydžių ir formų įvertinimui. Tai paprastas ir patikimas metodas kūno dydžio ir proporcijų kiekybiniam nustatymui, pamatuojant ūgį, apimtis ir odos storį. Šimtmečiais antropometriniams matavimams buvo naudojami tokie įrankiai kaip kaliperiai, svarstyklės ir ūgio liniuotės. Šie įrankiai užtikrina šio metodo paprastumą, greitumą, neinvazyvumą bei pigumą [17,21].
14 pėdas, o kulnai ir sėdmenys turi liesti sieną arba stadiometrą (priklausomai nuo matuoklio tipo). Galva turi būti Frankfurto (Frankfurt) plokštumoje, kuri eina per abiejų pusių klausomųjų landų viršutinių kraštų (porion) ir kairiosios akiduobės apatinio krašto (infraorbital) taškus, kuri turi būti lygiagreti grindų plokštumai ir statmena galvos vidurio sagitalinei bei juostos plokštumoms (1.1.1.1 pav.). Ūgio matavimas atliekamas tiriamajam giliai įkvėpus. Rekomenduojama atlikti kelis matavimas iš eilės ir vertinti aritmetinį jų vidurkį. Matavimo tikslumas ± 5 mm [17].
1.1.1.1 pav. Frakfurto plokštuma ir taisyklinga laikysena ūgio matavimo metu
Pagal kūno masę ir ūgį galima apskaičiuoti išvestinius rodiklius, tokius kaip kūno masės indeksą (KMI) ir Quetelet indeksą [22]. Vaikų KMI priklausomai nuo amžiaus stipriai svyruoja. Didžiausią reikšmę pasiekia pirmais gyvenimo metais, vėliau sumažėja priešmokykliniame amžiuje, tačiau paauglystėje vėl padidėja [23].
1.1.2. Kūno masės indeksas
Kūno masės indeksas – tai rodiklis, leidžiantis įvertinti, ar žmogaus kūno masė yra normali, ar yra antsvoris, nutukimas arba nepakankamas kūno svoris. Nors KMI negalima nustatyti kūno riebalų procentinės dalies, jis yra vienas iš plačiausiai naudojamų rodiklių visame pasaulyje [24]. KMI yra apskaičiuojamas pagal mokslininko A. Quetelet formulę ir kitaip žinomas kaip A. Quetelet indeksas, o rezultatas gali būti vertinamas pagal PSO rekomenduojamas KMI ribines vertes (angl. cut-points) (1.1.2.1 lentelė) [25,26].
KMI skaičiavimo formulė:
KMI=
masė (kg)15
1.1.2.1 lentelė. Kūno masės indekso ribinės vertės asmenims vyresniems nei 20 metų (pagal PSO).
KMI (kg/m2) Kūno svorio įvertinimas
< 16 Ryškus kūno svorio trūkumas
16-18,5 Nepakankamas kūno svoris
18,5 – 24,9 Normalus kūno svoris
25 – 29,9 Antsvoris
30-34,9 I laispnio nutukimas
35-39,9 II laispnio nutukimas
> 40 III laispnio nutukimas
KMI tyrimas nėra tiksliausias vertinant nutukimą, tačiau jis vienintelis pritaikomas tiriant dideles populiacijas. Be to, svoris ir ūgis yra paprastai ir greitai išmatuojami, tyrimai nebrangūs, naudojami neinvaziniai matavimai, tokie tyrimai nevargina tiriamųjų [24]. Kaip ir kiti tyrimai, KMI negali būti taikomas kai kurioms grupėms:
• sportininkams • nėščiosioms
• senyvo amžiaus žmonėms.
KMI yra naudojamas ne tik suaugusių, bet ir vaikų kūno masės įvertinimui, tačiau vertinant vaikų ir paauglių 5-19 metų KMI yra atsižvelgiama į tiriamojo lytį ir amžių. Viena iš didžiausių problemų, vertinant vaikų antsvorio, nutukimo ar nepakankamo svorio paplitimą, yra aiškių ir vieningų KMI vertinimo ribinių verčių ir metodikos nebuvimas. Šiuo metu rekomenduojama nauduoti šiuos pagrindinius standartus:
- CDC. JAV Nacionalinio sveikatos instituto CDC ribines vertes[27]
- IOTF. Tarptautinės nutukimo darbo grupės (IOTF) pasiūlytas KMI ribines vertes [28]
- PSO. 2006-2007 metais paskelbtus PSO standartus [29].
16 paauglių grupėms. Vaikų KMI pagal IOTF ribinės vertės antsvoriui ir nutukimui nustatytos pagal lytį ir amžių 6 mėn. intervalais (1.1.2.3 lentelė).
1.1.2.2 lentelė. JAV Nacionalinio sveikatos instituto CDC ribinės vertės. Procentilių intervalas Kūno svorio įvertinimas
< 5-ojo procentilis Nepakankamas kūno svoris
5 – 85 procentilis Normalus kūno svoris
85-95 procentilis Antsvoris
≥ 95 procentilis Nutukimas
1.1.2.3 lentelė. Vaikų KMI IOTF ribinės vertės
Vaiko amžius (metais)
KMI ribinės vertės antsvoriui, atitinkančios 25
kg/m2 18 m. amžiuje
KMI ribinės vertės nutukimui, atitinkančios 30
kg/m2 18 m. amžiuje
Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės
5 17,42 17,15 19,30 19,17 5,5 17,45 17,20 19,47 19,34 6 17,55 17,34 19,78 19,65 6,5 17,71 17,53 20,23 20,08 7 17,92 17,75 20,63 20,51 7,5 18,16 18,03 21,09 21,01 8 18,44 18,35 21,60 21,57 8,5 18,76 18,69 22,17 22,18 9 19,10 19,07 22,77 22,81
Lietuvoje nėra vaikų KMI vertinimo normatyvų, todėl jų svorį rekomenduojama vertinti pagal tarptautinius vertinimo standartus [32]. Vertinant Lietuvos vaikų augimą, rekomenduojama remtis J. Tutkuvienės vaikų augimo vertinimo standartais (procentilių metodu), sudarytais remiantis 1985–1987 metų tyrimų duomenimis [18]. Procentilių metodas – tai procentilių skalės bei vienmatės ir dvimatės procentilių diagramos, kuriomis nuo gimimo iki 18 metų amžiaus pagal lytį vertinami vaikų fizinės būklės rodikliai (1 priedas). Taikant šį metodą, tiriamojo rodiklio dydžiai didėjimo tvarka surikiuojami variacinėje eilutėje, kurią procentiliai padalina į 100 lygių intervalų.
17 Staigesnius tiriamojo rodiklio kitimus rodo 3-čias, 10-tas, 25-tas, 50-tas, 75-tas, 90-tas, 97-tas procentiliai, 50-tas procentilis sutampa su mediana. [33].
Vertinant ūgį, tiriamieji, esantys šių procentilių intervale yra [20]: • < 3 procentilių – labai žemi
• 3 - 10 procentilių – žemi • 10 – 25 procentilių – apyžemi • 25 – 75 procentilių – vidutinio ūgio • 75 – 90 procentilių – apyaukšti • 90 – 97 procentilių – aukšti • > 97 procentilių – labai aukšti.
Vertinant svorį:
• < 3 procentilių – labai mažo svorio • 3 - 10 procentilių – mažo svorio • 10 – 25 procentilių – apylengvi • 25 – 75 procentilių – vidutinio svorio • 75 – 90 procentilių – apysunki • 90 – 97 procentilių – didelio svorio • > 97 procentilių – labai didelio svorio.
Antropometrijos tikslumas stipriai priklauso nuo vykdytojo įgūdžių. Dažniausios antropometrijos klaidos techninės: netaisyklingas matavimas, neatsižveliangt į kaulų išsidėstymą, ir žmogaus: klaidingas matavimų skaitymas ir registravimas. Tam, kad išvengti šių klaidų tyrėjai turi remtis tarptautiniu mastu pripažintais matavimų registravimo standartais [34].
1.2. Vaiko augimo ir vystymosi svarba
18 yra labai imlūs naujai informacijai, nuo pat vaikystės reikia suteikti kuo daugiau informacijos apie sveikatą ir jos reikšmę žmogaus gyvenime. Taip pat svarbu sukurti suvokimą apie sveikatą lemiančius išorinius ir vidinius veiksnius, kurie daro įtaką žmogaus sveikatai visą gyvenimą. [41,42]. Nuo to, kaip mes išauklėsime vaikus priklauso visuomenės sveikata ateityje [43].
1.3. Nutukimo priežastys
Įsibėgėjus pasaulinės ekonomikos augimui pradėjo sparčiai plįsti mažmeninė prekyba, atsirado maisto gausa. Šiuolaikinė vaikų karta auga maisto pertekliaus laikotarpyje, kuomet valgoma ne tik dėl fiziologinio poreikio bet ir dėl malonumo. Ši „pramoga“ turi savo kainą – antsvorį ir nutukimą. Didelis žmonių užimtumas ir greitas gyvenimo tempas verčia pasirinkti greitą maistą, kuris yra riebus ir jo sudėtyje yra daug angliavandenių, iš kurių nemaža dalis yra cukrų [10]. Maisto produktai, kuriuose yra didelis paprastųjų angliavandenių kiekis, dažnai neturi daug vertingų maisto medžiagų, todėl yra tik energijos šaltinis, o energijos perteklius virsta riebalais ir kaupiamas riebalinio audinio pavidalu [11]. Nutukimas atsiranda dėl sutrikusios energijos pusiausvyros, t.y. gaunamas energijos kiekis yra didesnis nei išnaudojamas [6]. Nuo 1975 iki 2014 nutukusių žmonių skaičius pasaulyje padidėjo 6 kartus (nuo 105 mln. iki 641 mln.). Todėl siekiant sumažinti nutukimo riziką itin svarbu užtikrinti vaikų sveiką ir subalansuotą mitybą [7]. Nutukimas yra svarbus lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnys. Žmonės, turinys antsvorį, dažniau suserga antro tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, piktybiniais navikais ir kitomis ligomis [44,45]. Dažniausios nutukimo priežastys [9,25]:
• sumažėjęs fizinis aktyvumas
• nesubalansuota ir netaisyklinga mityba • genetinis polinkis
• psichologinės problemos
• centrinės nervų sistemos sutrikimai
• hormoniniai riebalų ir angliavandenių apykaitos sutrikimai Vaikų nutukimą papildomai lemia tokie veiksniai kaip [46]:
• amžius • lytis
19 Didėjantis antsvorio ir nutukimo paplitimas vaikų tarpe lemia lėtinių ligų vystymąsi suaugus. Nutukę vaikai turi didesnę riziką susirgti ŠKL ir antro tipo cukriniu diabetu ir kitomis LNL vyresniame amžiuje [31].
1.4. Vaikų nutukimo paplitimas Lietuvoje ir pasaulyje
Antsvoris ir nutukimas yra pasaulinė problema ne tik besivystančiose, bet ir išsivysčiusiose šalyse. Lietuvoje, kaip ir Europoje vaikų nutukimo paplitimas didėja [47]. Pasaulyje nuo 1990 iki 2010 metų antsvorio paplitimas padidėjo 2,5 proc. nuo 4,2 proc. iki 6,7 proc. [48]. Higienos instituto duomenimis 2016 metais iš 286 864 vaikų (7 – 17 metų) besimokančių ugdymo įstaigose, 62 proc. buvo normalaus svorio, 10 proc. turėjo per mažą svorį, 14 proc. turėjo antsvorio ir 5 proc. buvo nutukę (1.4.1 pav.) [49].
1.4.1 pav. 7 – 17 metų vaikų KMI Lietuvoje 2016 m. Šaltinis: higienos institutas
Higienos instituto 2016 m. duomenimis 7 – 10 metų amžiaus grupėje iš viso buvo ištirta 97 775 vaikų, iš kurių 47 828 mergaitės ir 49 947 berniukas. Tarp jų normalų svorį turėjo 61 proc. vaikų (28 525 mergaitės/ 30 942 berniukai), 12 proc. buvo nepakankamo svorio (6120 mergaitės/ 5 342 berniukai), 12 proc. turėjo antsvorio (5 787 mergaitės/ 5 612 berniukai) ir 6 proc. buvo nutukę (4 819 mergaitės/ 5171 berniukai) [49]. Pagal procentinį pasiskirstymą per mažą kūno svorį turėjo daugiau mergaičių – 53 proc., lyginant su berniukais – 47 proc. Antsvoris pasiskyrstė beveik tolygiai 49 proc. ir 51 proc. atitinkamai mergaičių ir berniukų. Nutukusių mergaičių buvo mažiau – 47 proc., lyginant su 53 proc. berniukų [49].
20 buvo Klaipėdos miesto savivaldybėje – 3 proc., Vilniaus mieste šis rodiklis siekė 4 proc., o Šiaulių miesto savivaldybėje – 4,83 proc. [49]. Apibendrinus 2016 metais gautus pasaulinius duomenis, nustatyta, kad daugiau nei 340 milijonų vaikų 5 - 19 metų amžiaus visame pasaulyje yra nutukę. Dauguma jų gyvena tose šalyse, kuriose nuo antsvorio ir nutukimo miršta daugiau žmonių nei nuo nepakankamo kūno svorio [50].
Palyginus skirtingais metais gautų žmonių antropometrinius rodiklius, pastebėtas nuoseklus žmonių populiacijos ūgio vidurkio įskaitant ir vaikus didėjimas (1.4.2 pav.). Tai reiškia, kad žmonės tampa aukštesni, jų svorio vidurkis taip pat didėja. Vien dėl didėjančio svorio vidurkio negalima teigti apie didėjančią antsvorio ir nutukimo problemą bet į šį rodiklį reikia žvelgti kompleksiškai, rodiklių kontekste [32].
1.4.2 pav. 7 – 8 metų vaikų ūgio vidurkiai, atsižvelgiant į lytį, amžių ir tyrimo metus (pagal
Vaitkevičiūte J. ir Petrauskiene A.)
Šaltinis: Vaitkevičiūtė J., Petrauskienė A. Lietuvos primos klasės mokinių antropometrinių rodiklių pokyčiai 2008 – 2016 m. Visuomenės sveikata, 2018.
1.5. Ryšys tarp vaikų ir tėvų antropometrinių rodiklių
21 kolegų tyrimo rezultatai taip pat parodė esamą koreliaciją tarp vaiko ir tėvų antropometrinių rodiklių, tačiau koeficientas gali kįsti bet jis nevisada yra statistiškai reikšmingas [51].
1.6. Žindymo reikšmė vaikų antropometriniams rodikliams
Žindymas – tai natūralus procesas, kai kūdikis gauna maistines medžiagas su motinos pienu. Motinos pienas yra geriausias kūdikio maistas. Jame ištirpusios maistinės medžiagos lengviau pasisavinamos, o esantys jame antikūnai padeda kovoti su virusais ir bakterijomis [52]. Motinos piene esantys angliavandeniai užtikrina žarnyno bakterijų dauginimąsi bei gerina kalcio pasisavinimą. Maitinant krūtimi vaikas patiria mažiau alerginių reakcijų, vidurių pūtimo, ausų, kvėpavimo ligų bei atpilinėjimų [53]. Padidėjęs išskirtinio žindymo procentas gali lemti padidėjusį kūno svorį vaikystėje bei anemijos riziką [54]. Tuo tarpu, žindančioms moterims išsiskiria hormonas oksitocinas, skatinantis gimdos raumenų susitraukimą ir mažinantis kraujavimo pavojų, sumažindamas mažakraujystės riziką reprodukcinio amžiaus moterims. [55].
Pirmaisiais trimis gyvenimo mėnesiais vyksta sparčiausias kūdikio augimas – didėja kūno masė, dėl padidėjusios smegeninės dalies didėja kaukolė, sparčiai vystosi nervų sistema, diferencijuojasi organai, kinta kūno proporcijos [33]. Palyginus natūraliai ir dirbtinai žindomus kūdikius pirmieji turi mažesnį kūno svorį. Tai lemia skirtingas riebalų kaupimasis poodyje. Dirbtinai maitinami kūdikių kraujyje išsiskiria daugiau insulino, kuris skatina riebalų kaupimą, taip pat daugėja riebalus kaupiančių ląstelių [56].
S. Robinsono ir K. Godfrey atlikto tyrimo metu buvo nustatytas ryšys tarp žindymo trukmės ir vienerių metų amžiaus vaikų fizinio išsivystymo (p < 0,05). Rezultatai parodė, kad ilgėjant žindymo trukmei (6 mėn. ir daugiau), daugėjo tolygiai išsivysčiusių, vidutinio ūgio ir svorio vaikų. Kūdikiai, kurie buvo žindyti iki 3 mėn. dažniau turėjo viršsvorį [57]. Taip pat buvo nustatytas statistiškai reikšmingas (p = 0,036) svorio skirtumas tarp žindytų ir visai nežindytų vaikų.
1.7. Žindymo paplitimas Europoje ir Lietuvoje
22 šalimis [58]. Šiaurės Europos šalyse vyrauja didelis žindymo pradžios procentas – virš 90 proc., toks pat procentas vyrauja ir Vidurio Europos šalyse – Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijos Respublikoje ir Slovėnijoje. Po 6 žindymo mėnesių trečdalis Baltijos šalių (Latvija, Lietuva ir Estija) žindančių motinų toliau praktikuoja išimtinį žindymą. Vidutiniškai apie pusė Lietuvos motinų vien tik krūtimi žindo 6 mėnesius. Prancūzijoje žindymo pradžios atvejai siekia tik 71 proc., tai lemia trumpas dekretinis laikotarpis, kuris trunka tik 6 savaites iki gimdymo ir 10 savaičių po gimdymo [59].
23
2. METODOLOGIJA
2.1. Tyrimo aprašymas
Šis darbas – Europos vaikų augimo/nutukimo stebėsenos tyrimo, koordinuojamo PSO (angl.
WHO European Chilhood Growth/Obesity Surveillance Initiative - COSI), dalis. Tyrimas buvo
vykdomas 37 Europos sajungos šalyse, tarp kurių dalyvavo ir Lietuva. Stebėsenos metu dalyvaujančios šalys yra įpareigotos ištirti nacionalinę, šalį reprezentuojančią nurodyto amžiaus mokinių imtį.
Lietuvos vaikų augimo/nutukimo stebėsenos tyrimas yra tęstinis ir vykdomas visose dešimtyje šalies apskričių. Aš dalyvavau iniciatyvoje , kai Lietuvoje reprezentuojantis tyrimas buvo vykdomas penktą kartą. Iki tol tyrimai buvo atlikti 2008 m., 2010 m., 2013 m. ir 2016 m.
2.2. Tyrimo organizavimas
Tyrimui vykdyti buvo gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas ir jo pratęsimas (2 priedas), bei Sveikatos apsaugos ministerijos pritarimas (3 priedas). Iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos buvo gautas visų Lietuvos mokyklų, kuriose mokosi pradinių klasių mokiniai, sąrašas ir jų skaičius. Mokyklos atitinkamose Lietuvos apskrityse buvo pasirinktos atsitiktinės atrankos metodu. Prieš atliekant tyrimą buvo susisiekta su mokyklų, kurios buvo atrinktos dalyvauti tyrime, vadovais ir sutarta dėl tyrimos eigos. Tyrimas buvo vykdomas 2019 metų balandžio-gegužės-birželio mėnesiais.
PSO ekspertai kartu su pagrindiniais šalių tyrėjais parengė tyrimo atlikimo metodiką ir šiame darbe naudotus klausimynus: Šeimos apklausos anketą ir Tyrėjo užrašus (4 priedas). Pirmojo vizito į mokyklą metu direktoriui, jo pavaduotojams, visuomenės sveikatos specialistui, klasės auklėtojui ir mokiniams buvo pristatomas tyrimas, jo tikslas ir eiga. Tiriamųjų mokinių tėvams buvo išdalintos informuoto asmens sutikimo formos ir Tėvų apklausos anketos (5 priedas). Antropometriniai matavimai buvo atliekami antro vizito metu tik tiems mokiniams, kurių abu tėvai pasirašė raštišką sutikimą dėl vaiko dalyvavimo tyrime.
24
2.2.1 lentelė. Šiaulių ir Klaipėdos apskrities mokyklų, dalyvavusių tyrime, sąrašas Eilės
nr. Šiaulių apskrities mokyklos Klaipėdos apskrities mokyklos 1. Akmenės rajono Papilės Simono Daukanto
gimnazija Klaipėdos Vydūno gimnazija
2. Akmenės rajono Akmenės gimnazija Klaipėdos licėjus 3. Kelmės "Aukuro" pagrindinė mokykla Kretingos r. Salantų gimnazija 4. Pakruojo r. Linkuvos gimnazija Klaipėdos "Saulutės" mokykla-darželis
5. Radviliškio r. Šeduvos gimnazija Klaipėdos "Saulėtekio" progimnazija 6. Šiaulių Jovaro progimnazija Klaipėdos Tauralaukio progimnazija 7. Šiaulių Centro pradinė mokykla Skuodo Bartuvos progimnazija
8. Šiaulių Ragainės progimnazija Kretingos Marijono Daujoto progimnazija
9. Šiaulių Dainų progimnazija Palangos Vlado Jurgučio pagrindinė
mokykla
10. Šiaulių r. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro
Zubovų mokykla Šilutės Pamario pagrindinė mokykla
2.3. Tiriamųjų kontingentas
Tyrimo objektas – Šiaulių ir Klaipėdos miestų pirmos klasės (7 – 8 m.) mokiniai ir jų tėvai.
Klaipėdos mieste buvo išmatuota 313 pirmokų: 147 berniukų, iš kurių 82 berniukai – septynmečiai ir 65 berniukai aštuonmečiai bei 166 mergaičių, iš kurių 116 septynmetės ir 50 aštuonmetės (2.3.1 lentelė). Šiaulių mieste buvo išmatuoti 308 pirmokai: 162 berniukai, iš kurių 110 septynmečiai, 52 berniukai – aštuonmečiai. Iš viso Šiaulių mieste buvo išmatuotos 146 mergaitės, iš kurių 94 mergaitės septynmetės, 52 mergaitės aštuonmetės.
2.3.1 lentelė. Šiaulių ir Klaipėdos apksričių pirmokų pasiskirstymas pagal lytį
Apskritys Berniukai N (proc.) Mergaitės N (proc.) Iš viso N (proc.)
25
2.4. Anketinė apklausa
Šeimos apklausos anketoje buvo pateikta 30 uždaro tipo klausimų apie šeimos antropometrinius rodiklius, vaiko fizinį aktyvumą, sėdimąją veiklą, šeimos socialines ir ekonomines galimybes ir ligas, kurios gali sietis ar nulemti nutukimą.
Ankstyvųjų postnatalinių veiksnių vertinimas. Tėvų buvo klausiama apie vaiko gimimą
laiku/nelaiku: „Ar Jūsų vaikas gimė neišnešiotas, laiku ar pernešiotas? (4 priedas, 5 klausimas). Atsakymai buvo suskirstyti į 3 grupes: gimė neišnešiotas (mažiau nei 36 savaitės), gimė laiku (37 – 41 savaitės) ir gimė pernešiotas (42 savaitės ir daugiau). Remiantis tėvų atsakymais (4 priedas, 4 klausimas), vaikai buvo suskirstyti į mažo gimimo svorio (0.5 kg – 2,4 kg), normalaus (2,5– 3,9 kg.) ir didelio gimimo svorio (4 kg. ir daugiau). Taip pat, buvo klausiama apie žindymo būdą ir trukmę.
Tyrėjo užrašuose buvo fiksuojami matuojamų vaikų antropometriniai duomenys. Duomenų saugumą užtikrino kiekvienos šeimos ir vaiko anketos kodavimas. Vaiko identifikavimo kodą sudarė: mokyklos kodas, klasės kodas ir vaiko kodas.
2.5. Antropometriniai matavimai
Prieš vykdant antropometrinių duomenų rinkimą, tyrėjai buvo apmokyti ir standartizuoti remiantis PSO rekomendacijomis, siekiant, kad atlikti matavimai būtų kuo tikslesni.
Ūgio matavimas. Visų tiriamųjų ūgis buvo matuojamas SECA ūgio matuokle (stadiometru) 1
mm tikslumu. Vaikai buvo matuojami be batų, kulnai ir nugara priglaudžiami prie matuoklės vertikalios dalies, galva laikoma tiesiai žiūrint prieš save. Matuoklės dalis buvo priglaudžiama prie vaiko viršugalvio, o rodmenys fiksuojami Tyrėjo anketoje.
Svorio matavimas. Vaikai dėvėjo sportinę aprangą arba lengvus rūbus, iš kišenių buvo
paprašyta išimti pašalinius daiktus, matavimas atliekamas vaikui be batų. Svoris buvo matuojamas SECA nešiojamomis svarstyklėmis 0,1 kg tikslumu. Vaikas buvo prašomas pėdas dėti į pažymėtas vietas, kulnus stovėjo ant svarstyklių suglaustais pėdų kulnais, pirštai padėti plačiau.
Gauti duomenys buvo užrašomi į Tyrėjo anketą. Patvirtinimui, kad vaikas buvo matuotas be prievartos, kiekvienas tiriamasis pasirašė ant anketos.
2.6. Statistinė analizė
27
REZULTATŲ ANALIZĖ
3.1. Antropometrinių rodiklių analizė
Magistriniame darbe analizuojami 621 Šiaulių ir Klaipėdos miestų 7-8 metų pirmokų (309 berniukų ir 312 mergaičių) antropometriniai rodikliai: ūgis, svoris ir KMI (3.1.1 pav.) Šiaulių mieste tiriamųjų berniukų septynmečių buvo 110 (17,7 proc.), o aštuonmečių – 52 (8,4 proc.), tiriamųjų septynmečių mergaičių buvo 94 (15,1 proc.), aštuonmečių mergaičių – 52 (8,4 proc.) Klaipėdos mieste tiriamųjų berniukų septynmečių buvo 82 (13,2 proc.), aštuonmečių 65 (10,5 proc.), o mergaičių septynmečių 116 (18,7 proc.), aštuonmečių 50 (8,1 proc.)
Analizuojant Šiaulių ir Klaipėdos miestų septynmečių ir aštuonmečių ūgio rodiklių skirtumus (3.1.1 lentelė), reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).
p>0,05
3.1.1 pav. Vaikų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių (procentais) Šiaulių ir Klaipėdos miestuose
Klaipėdos septynmečiai ir aštuonmečiai berniukai yra 0,1 cm žemesni už Šiaulių miesto septynmečius ir aštuonmečius, skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p=0,21) ir (p=0,39) atitinkamai. Stasistiškai reikšmingų skirtumų nebuvi ir tarp mergaičių. Septynmetės Klaipėdos mergaitės yra 0,5 cm žemesnės už Šiaulių miesto septynmetes (p=0,90), o aštuonmetės Klaipėdos mergaitės 0,6 cm žemesnės už Šiaulių miesto aštuonmetes (p=0,89).
17.7 15.1 8.4 8.4 13.2 18.7 10.5 8.1 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20
7 m. berniukai 7 m. mergaitės 8 m. berniukai 8 m. mergaitės
P
roc
.
28
3.1.1 lentelė. Šiaulių ir Klaipėdos miestų pirmokų ūgio rodikliai pagal amžių ir lytį
Lytis Amžius N Ūgis, cm SN
Klaipėdos miestas Berniukai 7 m. 82 130,8 5,1 8 m. 65 132,6 6,7 Mergaitės 7 m. 116 130,1 5,6 8 m. 50 132,6 5,0 Šiaulių miestas Berniukai 7 m. 110 130,9 5,9 8 m. 41 132,7 5,9 Mergaitės 7 m. 94 130,6 6,4 8 m. 52 132,0 6,3
Lyginant Šiaulių ir Klaipėdos miestų pirmokų svorio rodiklių skirtumus buvo analizuojamos svorio vidutinės reikšmės (3.1.2 lentelė). Klaipėdos miesto septynmečiai berniukai yra 1,5 kg lengvesni už Šiaulių miesto septynmečius berniukus (p=0,13). Aštuonmečiai Klaipėdos miesto berniukai yra 0,1 kg sunkesni už Šiaulių miesto aštuonmečius (p=0,71). Septynmetės Klaipėdos mergaitės yra 2,0 kg (p=0,17) o aštuonmetės 0,1 kg (p=0,09) lengvesnės nei atitinkamai septynmetės ir aštuonmetės Šiaulių miesto mergaitės. Svorių skirtumai tarp Šiaulių ir Klaipėdos miestų pirmokų nėra statistiškai reikšmingi.
3.1.2 lentelė. Šiaulių ir Klaipėdos miestų pirmokų svorio rodiklis pagal lytį ir amžių
Lytis Amžius N Svoris, kg SN
Klaipėdos miestas Berniukai 7 m. 82 27,8 4,9 8 m. 65 29,8 5,7 Mergaitės 7 m. 116 27,4 5,3 8 m. 50 30,5 6,9 Šiaulių miestas Berniukai 7 m. 110 29,3 6,6 8 m. 52 29,7 6,4 Mergaitės 7 m. 94 29,4 6,9 8 m. 52 30,6 7,6
Lyginant KMI rodiklius buvo nustatyta, kad Klaipėdos miesto septynmečių berniukų KMI rodiklis yra 0,8 kg/m2 mažesnis už Šiaulių miesto septynmečių berniukų (p=0.16) (3.1.3 lentelė). Aštuonmečių Klaipėdos ir Šiaulių miestų berniukų KMI vidutinė reikšmė skiriasi tik 0,2 kg/m2
29 lyginant su Šiaulių miesto septynmečių rodikliais (p=0,17). Klaipėdos aštuonmečių mergaičių KMI rodikliai taip pat yra mažesni, tačiau skiriasi tik 0,6 kg/m2 (p=0,38). Statistiškai apdorojus duomenis,
statistiškai reikšmingo skirtumo tarp pirmokų KMI vidutinių reikšmių nustatyta nebuvo.
3.1.3 lentelė. Šiaulių ir Klaipėdos miestų pirmokų KMI rodiklis pagal lytį ir amžių
Lytis Amžius N KMI, kg/m2 SN
Klaipėdos miestas Berniukai 7 m. 82 16,2 2,1 8 m. 65 16,9 2,7 Mergaitės 7 m. 116 16,1 2,3 8 m. 50 17,3 3,5 Šiaulių miestas Berniukai 7 m. 110 17,0 2,9 8 m. 52 16,7 2,5 Mergaitės 7 m. 94 17,1 2,9 8 m. 52 17,4 3,1
30 p=0,04
3.1.2. pav. Šiaulių ir Klaipėdos miestų pirmokų pasiskirstymas pagal KMI grupes procentais
Analizuojant Šiaulių miesto pirmokų ūgį, nustatytas vidutinis 1,8 cm pokytis per vienerius metus nuo 130,9 ± 5,9 cm septynmečių. iki 132,7 ± 5,9 cm aštuonmečių. Metinis pokytis stebimas ir tiriamųjų mergaičių grupėje. Vidutinis metinis pokytis sudarė 1,4 cm. Septynmečių ir aštuonmečių mergaičių vidutinis ūgis atitinkamai buvo 130,6 ± 6,4 cm ir 132,0 ± 6,3 cm. Lyginant Klaipėdos miesto pirmokų pokytį, nustatyta, kad per metus berniukai užauga nuo 130,8 ± 5,1 cm iki 132,6 ± 6,7 cm, pokytis sudaro 1,8 cm. Mergaičių vidutinio ūgio pokytis yra panašus. Aštuonmetės mergaitės yra 2,5 cm aukštesnės nei septynmetės Klaipėdos miesto mergaitės. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp Šiaulių ir Klaipėdos miesto pirmokų vidutinio ūgio rodiklių nenustatyta (p=0,251) (3.1.4 lentelė).
3.1.4 lentelė. Šiaulių ir Klaipėdos miestų tiriamųjų pirmokų ūgio (cm) įverčiai, pagal amžių
Apskritys Amžius
(metai) Lytis Vidurkis SN
Procentiliai 3 10 25 50 75 90 97 Šiaulių 7 B 130,9 5,9 120,0 123,6 127,1 130,9 134,3 138,6 142,0 M 130,6 6,4 116,6 123,9 127,0 129,6 134,7 139,1 144,1 8 B 132,7 5,9 122,8 125,7 128,4 132,2 136,0 140,5 147,0 M 132,0 6,3 118,5 124,6 126,8 131,7 136,3 141,1 144,0 Klaipėdos 7 B 130,8 5,1 122,2 125,0 127,0 130,4 133,4 137,5 141,1 M 130,1 5,6 119,7 122,9 125,6 130,5 133,7 137,1 140,9 8 B 132,6 6,7 116,0 124,1 128,6 132,6 137,2 141,2 146,1 M 132,6 5,0 122,2 125,9 129,4 132,1 136,2 139,8 142,5 0,6 4,9 70,7 13,0 10,7 2,5 10,2 66,8 15,0 5,4 0 10 20 30 40 50 60 70 80
Labai liesas Liesas Normalus Antsvoris Nutukimas
Proc
.
31 Vertinant Šiaulių miesto pirmokų svorio rezultatus išsiaiškinta, kad berniukų vidutinis svoris turėjo neigiamą metinį pokytį nuo 28,2 ± 6,6 kg – septynmečių iki 27,9 ± 6,4 kg – aštuonmečių. Septynmečių mergaičių vidutinis svoris buvo 29,4 ± 6,9 kg, o aštuonmečių – 30,6 ± 7,6 kg. Mergaičių vidutinių svorio metinis pokytis sudarė 1,2 kg. Klaipėdos miesto septynmečiai berniukai yra 2 kg. lengvesni už aštuonmečius berniukus, o septynmetės mergaitės 2,4 kg lengvesnės už aštuonmetes. Nustatyta, kad tokio pat amžiaus berniukų ir mergaičių vidutinio svorio pokytis netolygus: septynmečių mergaičių svoris kinta daugiau, negu septynmečių berniukų (3.1.5 lentelė).
3.1.5 lentelė. Šiaulių ir Klaipėdos miestų tiriamųjų pirmokų svorio (kg) įverčiai, pagal amžių
Apskritys Amžius
(metai) Lytis Vidurkis SN
Procentiliai 3 10 25 50 75 90 97 Šiaulių 7 B 29,3 6,6 21,5 22,6 25,5 28,2 31,0 36,1 49,5 M 29,4 6,9 20,2 22,3 24,7 28,6 32,8 38,0 47,3 8 B 29,7 6,4 21,8 23,3 24,9 27,9 32,9 37,3 49,9 M 30,6 7,6 19,9 22,7 25,1 29,4 33,7 44,8 49,2 Klaipėdos 7 B 27,8 4,9 21,5 22,9 24,5 26,8 29,7 34,6 42,2 M 27,4 5,3 20,1 21,7 23,4 26,3 30,6 34,2 40,6 8 B 29,8 5,7 19,7 22,4 26,0 28,9 32,8 39,0 41,8 M 30,5 6,9 20,9 23,4 25,5 28,8 34,8 39,7 49,7
Analizuojant Šiaulių miesto pirmokų KMI nustatyta, kad pas aštuonmečius berniukus KMI yra mažesnis, lyginant su aštuonmečiais berniukais (p=0,79). Skirtumas tarp septynmečių ir aštuonmečių Šiaulių miesto mergaičių sudaro tik 0,3 kg/m2 (p=0,35) (3.1.6 lentelė).
3.1.6 lentelė. Šiaulių ir Klaipėdos miestų tiriamųjų pirmokų KMI (kg/m2) įverčiai, pagal amžių Apskritys Amžius
(metai) Lytis Vidurkis SN
32 Klaipėdos miesto septynmečių berniukų KMI yra 0,7 kg/m2 mažesnis, lyginant su aštuonmečiais
berniukais, skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p=0,09). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas lyginant Klaipėdos miesto septynmečių ir aštuonmečių KMI. Vidutiniškai septynmečių mergaičių KMI yra 1,2 kg/m2 mažesnis, lyginant su aštuonmetėmis, skirtumas yra statistiškai
reikšmingas (p=0,01) (žr. 3.1.6 lentelė).
3.2. Tėvų antropometriniai rodikliai
Norint įvertinti vaikų ir tėvų antropometrinių rodiklių sąsają, pirmiausia buvo nustatyti tėvų antropometrinių rodiklių: ūgio, svorio, KMI, vidurkiai Šiaulių ir Klaipėdos miestuose (3.2.1 pav.). Iš viso buvo išanalizuota 525 tėvų anketų, iš kurių 277 buvo iš Klaipėdos ir 251 – Šiaulių miesto. Buvo nustatyti reikšmingi ūgio skirtumai tarp Šiaulių ir Klaipėdos miestų mamų ūgių vidurkių (p=0,01). Šiaulių ir Klaipėdos miestų tėčių ūgių vidurkių skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,08).
p=0,08
3.2.1 pav. Šiaulių ir Klaipėdos miestų tėvų ūgio rodikliai
Vertinant abiejų tėvų svorio skirtumus statistiškai reikšmingų skirtumų tarp skirtingų miestų pirmokų tėvų nebuvo nustatyta. Vidutinis Šiaulių miesto tiriamųjų motinų (n=247) svoris siekė 67,5 ± 12,8 kg., o Klaipėdos miesto (n=273) – 66,4 ± 11,9 kg. Šiaulių miesto tėčių (n=247) vidutinis svoris siekė 88,6 ± 14,9 kg., o Klaipėdos miesto (n=273) – 88,9 ± 14,0 kg. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp abiejų miestų mamų svorio vidutinių rodiklių (p=0,07) ir tėčių svorio vidutinių rodiklių (p=0,71) nustatyta nebuvo. 167,3 180,7 168,6 181,1 150 155 160 165 170 175 180 185 190
Mamos ūgis Tėčio ūgis
Ūg
is,
cm
33 Atlikus tėvų KMI rodiklių analizę buvo nustatyta, jog Šiaulių miesto tiriamųjų motinų vidutinis KMI yra 24,1 ± 4,1 kg/m2, o tėčių vidutinis KMI – 27,1 ± 3,8 kg/m2. Klaipėdos miesto tiriamųjų motinų vidutinis KMI yra 23,4 ± 4,1 kg/m2, o tėčių – 27,1 ± 3,8 kg/m2. Statistiškai reikšmingų
skirtumų tarp Šiaulių ir Klaipėdos miestų mamų ir tėčių vidutinių KMI reikšmių nenustatyta, p=0,42 ir p=0.66 atitinkamai.
Lyginant Šiaulių ir Klaipėdos miestų mamų KMI buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp abiejų miestų (p=0,01). Šiauliuose yra mažiau mamų turinčių nepakankamą svorį, tačiau daugiau moterų su antsvoriu ir nutukimu, lyginant su Klaipėdos miestu (3.2.2 pav.).
p=0,01
3.2.2 pav. Šiaulių ir Klaipėdos miestų mamų pasiskirstymas pagal KMI grupes procentais
Lyginant Šiaulių ir Klaipėdos miestų tėčių KMI buvo nustatyta, kad nei Šiauliuose, nei Klaipėdos miestuose tiriamųjų tarpe nepakankamo kūno svorio turinčių asmenų nebuvo. Lyginant kitas ribines vertes nustatyta, kad Šiauliuose didenis antsvorio,bet mažesnis nutukimo paplitimas, tačiau šie skirtumai nėra statistiškai reikšmingi (p=0,67) (3.2.3 pav.).
34 p=0,61
3.2.3 pav. Šiaulių ir Klaipėdos miestų tėčių pasiskirstymas pagal KMI grupes procentais
3.3. Tėvų ir mokinių antropometrinių rodiklių sąsaja
Atlikus tėvų ir vaikų antropometrinių rodiklių koreliacinę analizę ir apskaičiavus Pearsono koreliacijos koeficientą buvo nustatyti nestiprūs, bet patiki tiesiniai ryšiai tarp abiejų tėvų ir vaikų ūgių (3.3.1 lentelė). Silpnesnis ryšis buvo nustatytas tarp tėčio ir vaiko ūgio. Taip pat buvo nustatytas silpnas, bet patikimas ryšis tarp vaiko ir mamos svorio.
3.3.1 lentelė. Tėvų ir vaikų antropometrinių rodiklių Pearsono koreliacijos koeficientai (r)
Rodiklis Mama – vaikas Tėtis - vaikas
Ūgis, cm r = p = 0,348** 0,001 0,283** 0,001 Svoris, kg r = p = 0,197** 0,001 0,068 0,001 KMI, kg/m2 r = p = 0,325** 0,001 0,237** 0,001 **p<0,01
Analizuojant antropometrinių vaikų ir tėvų rodiklių koreliaciją atsižvelgiant į vaikų lytį Klaipėdos mieste (3.3.2 lentelė), buvo nustatyti nestiprūs, bet patikimi ryšiai tarp:
• tėvo ir sūnaus ūgio 30,9 47,6 21,5 33,3 46,3 20,4 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50
Normalus kūno svoris Antsvoris Nutukimas
P
roc
.
35 • mamos ir sūnaus svorio
• mamos ir dukros KMI
Kiti rodikliai taip pat turėjo silpnus, bet patikimus ryšius, išskyrus tėvo ir dukros ūgį, čia statistiškai reikšmingo ryšio nebuvo nustatyta.
3.3.2 lentelė.
Klaipėdos m. tėvų ir vaikų antropometrinių rodiklių Pearsono koreliacijos koeficientai
(r)
Rodiklis Tėvas – sūnus Tėvas - dukra Mama– sūnus Mama–dukra
Ūgis, cm r = p = 0,328** 0,001 0,132 0,111 0,261** 0,003 0,221** 0,007 Svoris, kg r = p = 0,276** 0,002 0,265** 0,001 0,368** 0,001 0,312** 0,001 KMI, kg/m2 r = p = 0,298** 0,001 0,283** 0,001 0,290** 0,001 0,343** 0,001 **p<0,01
Analizuojant vaikų ir tėvų antropometrinių rodiklių koreliaciją atsižvelgiant į vaikų lytį Šiaulių mieste (3.3.3 lentelė), stipriausias, statistiškai reikšmingas ryšys buvo nustatytas tarp mamos ir dukros ūgio. Taip pat buvo nustatyti nestiprūs, bet patikimi tiesiniai ryšiai tarp:
• tėvo ir sūnaus ūgio • mamos ir sūnaus ūgio • mamos ir dukros svorio • mamos ir sūnaus svorio • tėvo ir sūnaus svorio • mamos ir dukros KMI • mamos ir sūnaus KMI • tėvo ir sūnaus KMI
36
3.3.3 lentelė. Šiaulių m. tėvų ir vaikų antropometrinių rodiklių Pearsono koreliacijos koeficientai (r) Rodiklis Tėvas – sūnus Tėvas – dukra Mama –
sūnus Mama – dukra Ūgis, cm r = p = 0,352** 0,001 0,336** 0,001 0,391** 0,001 0,510** 0,001 Svoris. kg r = p = 0,238** 0,007 0,159 0,082 0,322** 0,001 0,338** 0,001 KMI, kg/m2 r = p = 0,241** 0,007 0,111 0,231 0,330** 0,001 0,307** 0,001 **p<0,01
3.4. Žindymo trukmės sąsaja su antropometriniais rodikliais
Siekiant nustatyti žindymo įtaką vaikų antropometriniams rodikliams, buvo išanalizuota 515 anketų atsakymų. Atlikus statistinę analizę, nustatyta vidutinė žindymo trukmė, kuri sudarė 9 ± 7,5 mėnesius, bei išimtinio žindymo trukmė – 4,5 ± 2,3 mėn. Mažiausia vidutinė ūgio reikšmė nustatyta vaikams, kurie buvo žindyti 1 mėn. Ilgiausiai išimtinis žindymas truko pusę metų, tačiau reikšmingo skirtumo tarp vaikų žindytų išimtinai 1 mėn. ir 6 mėn. nenustatyta (p=0,683) (3.4.1 pav.).
p=0,683
3.4.1 pav. Tiriamųjų vidutinis ūgis atsižvelgiant į vidutinę žindymo trukmę
130,2 131,5 131,3 132,2 132,3 131,5 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 1 2 3 4 5 6 Ū gis, cm
37 Nustatant svorio sąsaja su išimtiniu žindymu buvo nustatyta, kad vidutiniškai mažiausią svorį turi pirmokai, kurie buvo žindyti 1 mėn., o didžiausią – 3 mėn. (3.4.2 pav.), tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p=0,371).
p=0,371
3.4.2 pav. Tiriamųjų vidutinis svoris atsižvelgiant į išimtinio žindymo trukmę
KMI reikšmė turi sąsajas su svorio ir ūgio rodikliais, nes ši reikšmė yra išvestinė: žmogaus masės ir ūgio kvadrato santykis. Kadangi mažiausi svorio ir ūgio rodikliai buvo nustatyti 1 mėn. išimtinai žindytiems vaikams, mažiausi KMI taip pat nustatyti 1 mėn. išimtinai žinditiems vaikams. Didžiausias KMI nustatytas 3 mėn. žindytiems vaikams (3.4.3 pav.).
3.4.3 pav. Tiriamųjų vidutinis KMI pagal vidutinę žindymo trukmę
27,6 28,5 30,7 29,9 29,3 28,8 20 22 24 26 28 30 32 34 36 1 2 3 4 5 6 Svoris, k g
Išimtinio žindymo trukmė, mėn.
16,2 16,4 17,7 17,0 16,6 16,6 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 1 2 3 4 5 6 K MI , kg /m2
38 Atlikus išimtinio žindymo trukmės ir vaikų antropometrinių rodiklių koreliacinę analizę buvo nustatytas silpnas, bet statistiškai reikšmingas (p=0,008) neigiamas tiesinis ryšys tarp ūgio ir 6 mėn. trukmės išimtinio žindymo (3.4.1 lentelė).
3.4.1 lentelė. Išimtinio žindymo trukmės ir vaikų antropometrinių rodiklių Pearsono koreliacijos
koeficientai (r)
Rodiklis Išimtinio žindymo trukmė
1 mėn. 2 mėn. 3 mėn. 4 mėn. 5 mėn 6 mėn. Rodiklis 1 mėn. 2 mėn. 3 mėn. 4 mėn. 5 mėn 6 mėn. Ūgis, cm r = p = -0,139 0,683 0,011 0,946 -0,127 0.351 -0,190 0,126 -0,013 0,930 -0,314** 0,008 Svoris, kg r = p = -0,300 0,371 -0,006 0,968 -0,206 0,128 -0,099 0,428 0,180 0,227 -0,115 0,340 KMI, kg/m2 r = p = -0,352 0,289 -0,021 0,897 -0,196 0,148 -0,028 0,823 0,267 0,069 -0,023 0,849 ** p<0,01
Analizuojant tiriamųjų ūgio sąsaja su žindymo trukmę, buvo analizuojamos vidutinės ūgio reikšmės, atsižvelgiant į žindymo trukmę. Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Apskaičiavus Pearsono koreliacijos koeficiento reikšmę ryšio nenustatyta (p=0,08) (3.4.4 pav.).
p=0,08
3.4.4 pav. Tiriamųjų ūgio rodikliai pagal į žindymo trukmę
39 Norint nustatyti tiriamųjų svorio priklausomybę nuo žindymo trukmės, buvo analizuojamos vidutinės svorio reikšmės pagal žindymo trukmę (3.4.5 pav.) Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p=0,08).
p=0,08
3.4.5 pav. Tiriamųjų svorio rodikliai pagal žindymo trukmę
Kadangi KMI antspindi svorio ir ūgio rodiklių santykį, reikšmingų skirtumų tarp žindymo trukmės ir svorio nenustatyta (p=0,17) (3.4.6 pav.). Atlikus antropometrinių rodiklių ir žindymo trukmės duomenų statistinę analizę, nustatyta, kad statistiškai reikšmingos sąsajos nėra.
p=0,17
3.4.6 pav. Tiriamųjų KMI rodikliai pagal žindymo trukmę
40
3.5. Gimimo laiko ir svorio įtaka kūno svoriui pirmoje klasėje
Analizuojant vaikų gimimo laiką buvo nustatyta, kad Šiaulių mieste neišnešiotų ir laiku gimusių berniukų buvo 1,4 proc. daugiau nei Klaipėdos mieste (3.5.1 pav.). Klaipėdoje daugiau gimė pernešiotų berniukų tačiau šis skirtumas tarp dviejų miestų nėra statistiškai reikšmingas (p=0,20).
p=0,20
3.5.1 pav. Šiaulių ir Klaipėdos miestų berniukų gimimo laiko pasiskirstymas procentais
Lyginant mergaičių gimimo laiką buvo nustatyta, kad Šiaulių mieste laiku gimusių mergaičių buvo 1,3 proc. daugiau, o pernešiotių 1,6 proc. daugiau nei Klaipėdos mieste (3.5.2 pav.), tačiau skirtumai tarp abiejų miestų nėra statitstiškai reikšmingi (p=0,74).
p=0,74
3.5.2 pav. Šiaulių ir Klaipėdos miestų mergaičių gimimo laiko pasiskirstymas procentais
5,4 89,1 4,9 0.5 4,0 88,1 7,4 0.6 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Gimė neišnešiotas Gimė laiku Gimė pernešiotas Nežinau
Proc . Šiaulių m. Klaipėdos m. 4,3 89,5 6,2 0 4,1 90,8 4,6 0.5 0 20 40 60 80 100
Gimė neišnešiotas Gimė laiku Gimė pernešiotas Nežinau
P
roc
.
41 Norint įvertinti ar gimimas laiku turi įtakos kūno svoriui pirmoje klasėje buvo atlikta statistinė analizė, kurios metu nustatyta, kad statistiškai patikimo ryšio tarp šių dviejų rodiklių nėra (3.5.1 lentelė.).
3.5.1 lentelė. Gimimo laiko įtaka kūno svoriui pirmoje klasėje
Lytis Šiaulių m. Klaipėdos m.
Berniukai r = p = 0,112 0,158 -0,008* 0,923 Mergaitės r = p = -0,039 0,643 -0,034 0,662
Lyginant Šiaulių ir Klaipėdos miestų skirtingų lyčių vaikų gimimo svorius tyrimo rezultatai parodė, kad Šiaulių mieste buvo didesnis nepakankamo svorio gimusių berniukų, lyginant su Klaipėdos miestu. Tačiau Klaipėdos mieste buvo daugiau per didelio kūno svorio gimusių berniukų (3.5.3 pav.).. Šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p=0,93).
p=0,93
3.5.3 pav. Šiaulių ir Klaipėdos miestų berniukų gimimo svorio įvertinimas procentais
Šiaulių ir Klaipėdos miestų mergaičių gimimo svorius, buvo išsiaiškinta, kad Šiaulių mieste buvo didesnis nepakankamo svorio ir per didelio svorio gimusių mergaičių, lyginant su Klaipėdos miestu (3.5.4 pav.) Skirtumas statistiškai reikšmingas (p=0.01)
6,5 75,5 18,1 0,7 79,3 20,0 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 Nepakankamas gimimo svoris
Normalus gimimo svoris Per didelis gimimo svoris
Proc
.
42 p=0,01
3.5.4 pav. Šiaulių ir Klaipėdos miestų berniukų gimimo svorio įvertinimas procentais
Skirtumai tarp Šiaulių ir Klaipėdos berniukų gimimo svorių nėra statistiškai reikšmingi (p=0,89), tačiau mergaičių gimimo svorių skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p=0,01).
Analizuojant gimimo svorio įtaką kūno svoriui pirmoje klasėje, buvo nustatyti labai silpni, bet statistiškai reikšmingi tiesiniai ryšiai (p<0,05) (3.5.2 lentelė).
3.5.2 lentelė. Gimimo svorio įtaką kūno svoriui pirmoje klasėje
Lytis Šiaulių m. Klaipėdos m.
Berniukai r = p = 0,211 0,008 0,197 0,001 Mergaitės r = p = 0,186 0,030 0,161 0,043 4,4 79,3 16,3 1,9 87,3 10,8 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Nepakankamas gimimo svoris
Normalus gimimo svoris Per didelis gimimo svoris
Proc
.
43
REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu atliekant statistinę duomenų analizę buvo apskaičiuoti pirmokų, 7 – 8 m. berniukų ir mergaičių ūgio ir svorio procentiliai bei palyginti su Lietuvos vaikų ūgio procentilių standartais [60] (4.1 ir 4.2 lentelės). Vidutinis skirtumas, lyginant su Lietuvos ūgio procentilių standartais, tarp 7 m. berniukų ūgio siekia 7,0 cm., o tarp 8 m. berniukų ir Lietuvos standartų – 3,0 cm. Didžiausias skirtumas išryškėjo 7 m. berniukų ūgio 3-iame procentilyje, skirtumas siekia 7,8 cm., o didžiausias skirtumas 8 m. – 4,9 cm (žr. 4.1 lentelė).
Pastebėtas antropometrinių rodiklių vidurkių padidėjimas, lyginant su ankstesnių metų tyrimų rezultatais. Lyginant mergaičių gautus duomenis su Lietuvos mergaičių ūgio standartais, vidutinis skirtumas tarp 7 m. ir Lietuvos ūgio procentilių standartų siekia 7,3 cm. Didžiausias skirtumas 97-ame procentilyje – 8,6 cm. Skirtumas 8 m. mergaičių ūgio procentiliuose mažesnis, jis siekia 3,5 cm (žr. 4.2 lentelė).
4.1 lentelė. 7 – 8 m. berniukų ūgio procentilių palyginimas su Lietuvos standartais Procentiliai 3 10 25 50 75 90 97 Am žiu s 7* 114,0 117,0 120,0 124,0 128,0 131,0 134,0 7 121,8 124,0 127,0 130,5 134,0 137,9 141,3 8* 119,0 122,0 126,0 130,0 133,0 136,0 140,0 8 119,3 125,0 128,5 132,4 136,7 140,7 144,9
* Lietuvos berniukų ūgio procentilių standartas
4.2 lentelė. 7 – 8 m. mergaičių ūgio procentilių palyginimas su Lietuvos standartais Procentiliai 3 10 25 50 75 90 97 Am žiu s 7* 112,0 116,0 119,0 123,0 127,0 130,0 134,0 7 119,1 123,1 126,0 130,0 134,3 137,4 142,6 8* 118,0 121,0 124,0 128,0 133,0 136,0 140,0 8 120,2 125,4 128,2 131,9 136,2 140,3 143,1
44 Lyginant tiriamųjų 7 – 8 m. berniukų ir mergaičių svorio procentilius su Lietuvos standartais labiausiai išryškėjo berniukų ir mergaičių 7 m. svorio procentilių skirtumai (4.3 ir 4.4 lentelės). 7 m. berniukų svorio procentilių skirtumai svyruoja nuo 2,1 kg iki 11,0 kg (žr. 4.3 lentelė). Septynmečių mergaičių svorio skirtumai svyruoja nuo 2,4 kg iki 10,1 kg, o 8 m. skirtumai svyruoja nuo 1,3 kg iki 10,7 kg (žr. 4.4 lentelė). Tokių ryškių skirtumų tarp 8 m. berniukų procentilių nebuvo – svorio procentilių skirtumas svyravo nuo 0,3 kg iki 5,5 kg.
4.3 lentelė. 7 – 8 m. berniukų svorio procentilių palyginimas su Lietuvos standartais
Procentiliai 3 10 25 50 75 90 97 Am žiu s 7* 19,0 21,0 22,0 24,0 26,0 29,0 34,0 7 21,9 23,1 25,6 27,8 31,2 35,9 45,0 8* 21,0 23,0 24,0 26,0 29,0 33,0 40,0 8 20,9 23,3 26,2 29,0 33,2 38,5 42,8
* Lietuvos berniukų svorio procentilių standartas
4.4 lentelė. 7 – 8 m. mergaičių svorio procentilių palyginimas su Lietuvos standartais Procentiliai 3 10 25 50 75 90 97 Am žiu s 7* 18,0 20,0 22,0 24,0 26,0 28,0 32,0 7 20,7 22,5 24,4 27,9 31,6 36,4 42,1 8* 20,0 22,0 24,0 26,0 29,0 32,0 38,0 8 21,7 23,3 25,6 29,4 34,4 42,7 48,2
* Lietuvos mergaičių svorio procentilių standartas
45
4.5 lentelė. 7 – 8 m. kūno masės indekso vidurkių pokyčiai 1985 – 2019 m. Amžius 1985 m.* 2000 m.* 2008-2010 m.** 2019 m. B M B M B M B M 7 m. 15,9 15,6 16,7 15,5 16,5 16,2 16,41 16,64 8 m. 16,4 15,7 15,9 15,0 16,7 16,3 17,57 17,48 B – berniukai; M – mergaitės.
* Tutkuvienė J. Body mass index, prevelence of overweight and obesity in Lithuanian children and adolescents, 1985 – 2002. Coll Antropol. 2007; 31(1):109-21.
** Albavičiūtė E. Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų antropometriniai rodikliai ir jų sąsajos su gyvensenos veiksniais [Daktaro disertacija], 2013.
Duomenys parodo, kad vidutiniai ūgio, svorio ir KMI rodikliai tolygiai didėja kiekvienais metais. KMI rodiklis priklauso nuo ūgio ir svorio, todėl aišku, kad didėjant ūgiui ir svoriui, didėja ir KMI reikšmės. Gautos vidutinės KMI reikšmės neatitinka nustatytų KMI standartų (4.6 lentelė).
4.6 lentelė. Ūgio ir svorio rodiklių kitimas nuo 1925 – 2016 m.
Tyrimo metai
Berniukai Mergaitės
7 metai 8 metai 7 metai 8 metai
Ūgio vidurkis Svorio vidurkis Ūgio vidrkis Svorio vidurkis Ūgio vidrkis Svorio vidurkis Ūgio vidrkis Svorio vidurkis 1925-1927* 116,6 21,9 121,9 24,3 116,1 21,4 121,9 23,9 1965-1967* 124,8 25,5 128,8 28,2 124,4 25,7 121,3 27,3 1985** 126,4 25,4 131,4 28,3 124,6 24,2 127,6 27,0 2008*** 129,2 27,7 131,8 29,2 128,6 27,0 130,9 28,0 2010*** 129,5 27,7 131,7 29,0 128,5 27,0 130,9 28,1 2013*** 129,4 27,8 132,0 29,5 128,5 27,0 130,9 28,3 2016*** 130,5 28,5 133,0 30,1 128,9 27,3 132,1 29,1 2019 131,1 28,3 133,0 31,2 131,0 28,8 133,2 31,2
*Balčiūnienė I., Nainys V., Pavilonis S., Tutkuvienė J. Lietuvių antropologijos matmenys. Vilnius, 1991. **Tutkuvienė J. Vaikų augimo ir brendimo įvertinimas. Vilnius, 1995.
47
Tyrimo privalumai ir trūkumai
Dėl 2018 m. išleisto Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyto nr. I-1374 pakeitimo įstatymo [61], atsirado tėvų sutikimo formos (5 priedas), kurių neužpildžius yra draudžiama atlikti antropometrinius matavimus. Dažnai pateikus tėvams anketas ir prašymą dėl tyrimo vykdymo, jie iš karto atsisakydavo, nesuprasdami tyrimo svarbumo ir „nekaltumo“.
Didžioji dalis atsisakiusiųjų buvo tie tėvai, kurių vaikai akivaizdžiai turėjo antsvorį arba nutukimą. Tai galėjo stipriai paveikti šio tyrimo rezultatus.
Dėl blogai užpildytų šeimos anketų buvo eliminuojama daugiau nei pusė anketų. Tyrimo imtis sumažėjo nuo 718 vaiko iki 301, siekant duomenų patikimumo.
Be to, kai kurios mokyklos neleido vykdyti tyrimo iki tol, kol nebuvo sudaryta sutartis dėl grįžtamojo ryšio suteikimo. Siekiant išlaikyti didesnę tiriamųjų imtį buvo pasirašytos trišalės sutartys. Tokios sąlygos ir spaudimas po tyrimo apsunkina tyrėjo darbą. Sugaištoma daugiau laiko rašant baigiamąjį darbą ir ruošiant ataskaitas mokykloms, su kuriomis buvo sudarytos sutartys.
2019 m. antropometriniai matavimai buvo atliekami balandžio – gegužės mėnesiais. Šiuo laikotarpiu vyko Šv. Velykų atostogos, kurios stipriai prailgino tyrimo atlikimo laiką. Mokiniai ir jų tėvai pamiršdavo užpildyti arba atsinešti užpildytas anketas. Prasidėjo ekskursijų ir išvykų metas, dėl šios priežasties buvo sudėtingiau susitarti dėl atvykimo laiko į mokyklą vykdyti matavimų.
Pagirtina, kad atliekant tyrimus mokykloje, jame dalyvavo ne tik mokiniai ir jų tėvai, bet ir noriai padėjo mokyklos visuomenės sveikatos specialistai ir mokyklos vadovai. Didžioji dauguma mokyklų buvo puikiai pasiruošę:
• suteikė patalpas mokinių antropometrinių rodiklių matavimas atlikti, kad netrukdyti mokymo/si proceso
• mokiniai žinojo tyrimo datą, todėl dauguma buvo su lengva sportine apranga
• mokyklos visuomenės sveikatos specialistai padėjo pildyti mokinių matavimo anketą, kas užtikrino greitesnį ir sklandesnį darbą.
Svarbu, kad visos šalies matavimai buvo atlikti naudojant tokias pačias matavimo priemones „SECA“, jos buvo paruoštos iš anksto, įdėti nauji maitinimo elementai. Priemones buvo patogu transportuoti.
