• Non ci sono risultati.

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS RADIOLOGIJOS KLINIKA UG IR MRT REIKŠMĖ GIMDOS GLEIVINĖS VĖŽIO IR JO IŠPLITIMO DIAGNOSTIKOJE

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS RADIOLOGIJOS KLINIKA UG IR MRT REIKŠMĖ GIMDOS GLEIVINĖS VĖŽIO IR JO IŠPLITIMO DIAGNOSTIKOJE"

Copied!
41
0
0

Testo completo

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

RADIOLOGIJOS KLINIKA

UG IR MRT REIKŠMĖ GIMDOS GLEIVINĖS VĖŽIO IR JO

IŠPLITIMO DIAGNOSTIKOJE

Magistro studijų baigiamasis darbas

Milda Gylytė 6 kursas, 14 grupė

Darbo vadovė doc. Vaida Atstupėnaitė

(2)

2

TURINYS

1. SANTRAUKA ... 4

2. ABSTRACT ... 5

3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 6

4. ETIKOS KOMITETO PRITARIMAS ... 6

5. SANTRUMPOS ... 7 6. SĄVOKOS ... 8 7. ĮVADAS ... 9 8. DARBO TIKSLAS ... 10 9. DARBO UŽDAVINIAI ... 10 10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

10.1. Gimdos gleivinės vėžio epidemiologija ... 11

10.2. Gimdos gleivinės vėžio etiologija, rizikos veiksniai ... 11

10.3. Gimdos gleivinės vėžio histologinė ir klinikinė klasifikacija ... 12

10.4. Gimdos gleivinės vėžio klinikinė išraiška ... 13

10.5. Gimdos gleivinės vėžio diagnostika ... 13

10.5.1. Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas ... 14

10.5.2. Kompiuterinė tomografija ... 16

10.5.3. Magnetinio rezonanso tomografija ... 17

10.5.4. PET/KT ... 19

10.6. Gydymo taktika ... 19

11. TYRIMO METODIKA ... 21

11.1. Tyrimo tipas ... 21

11.2. Literatūros atrankos kriterijai ... 21

11.3. Literatūros paieškos metodika ... 21

11.4. Straipsnių, įtrauktų į sisteminę literatūros apžvalgą, duomenys ... 22

12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 24

12.1. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų charakteristikos ... 24

12.2. Straipsniuose pateikiamų rezultatų analizė ... 26

(3)

3 12.2.2. UG diagnostinė vertė nustatant endometriumo vėžio išplitimą į miometriumą ... 28 12.2.3. MRT ir UG tyrimų palyginimas endometriumo vėžio išplitimo į miometriumą

(4)

4

1. SANTRAUKA

(5)

5

2. ABSTRACT

(6)

6

3. INTERESŲ KONFLIKTAS

Autorei interesų konflikto nebuvo.

4. ETIKOS KOMITETO PRITARIMAS

(7)

7

5. SANTRUMPOS

MRT – magnetinio rezonanso tomografija UG – ultragarsinis tyrimas

TV-UG – transvaginalinis ultragarsinis tyrimas

ADC – tariamasis difuzijos koeficientas (angl. apparent diffusion coefficient) MRT-DWI – MRT difuzijos seka

DCE-MRT – dinaminis kontrastinis MRT PET – pozitronų emisijos tomografija KT – kompiuterinė tomografija TPV – teigiama prognostinė vertė NPV – neigiama prognostinė vertė

FIGO - tarptautinė akušerių ir ginekologų federacija AUC – plotas po kreive (angl. area under curve)

G – naviko piktybiškumo laipsnis pagal TNM klasifikaciją. l/m – limfmazgis

(8)

8

6. SĄVOKOS

Endometriumas – vidinis gimdos sluoksnis, gimdos gleivinė. Miometriumas – vidurinis gimdos sluoksnis, raumeninis sluoksnis.

MRT difuzijos seka – MRT seka, kuria atspindimas vandens molekulių judėjimas, kuris gali kisti esant patologijai.

Tariamasis difuzijos koeficientas (ADC) – rodiklis, atspindintis vandens molekulių difuzijos dydį audiniuose.

Sarginis limfmazgis – limfmazgis, į kurį metastazės iš pirminio naviko išplinta pirmiausia. PAP tepinėlis –gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.

(9)

9

7. ĮVADAS

Gimdos gleivinės (endometriumo) vėžys yra 6 pagal dažnį moterims diagnozuojamas vėžys [1]. Pastaraisiais metais pasaulyje sergamumas endometriumo vėžiu didėja. Didžiausias sergamumas išsivysčiusiose šalyse šiaurės Amerikoje ir Europoje [2]. Pagrindinis 1 tipo endometriumo karcinomos rizikos veiksnys – ilgai trunkantis estrogenų poveikis ir perteklius, kuris gali būti dėl lėtinės anovuliacijos, nutukimo, ankstyvos menarchės ir vėlyvos menopauzės, estrogenus sekretuojančių kiaušidžių navikų, tamoksifeno vartojimo, estrogenų hormonoterapijos po menopauzės [6]. Kiti rizikos veiksniai – amžius (>50 m.), 2 tipo cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, paveldėjimas, genetiniai veiksniai (Lynch sindromas) [6]. Dažniausiai endometriumo karcinoma pasireiškia atipiniu kraujavimu iš gimdos (75-90 proc. atvejų) ir diagnozuojama I stadijos [4, 9].

Diagnozavus I šios ligos stadiją, iki penkerių metų išgyvena 80–90 proc. ligonių [10]. Kuo vėlesnės stadijos liga diagnozuojama, tuo penkerių metų išgyvenamumas būna mažesnis [1]. Todėl svarbu ligą diagnozuoti kuo anksčiau, tada būna geresnė prognozė, ilgesnis išgyvenamumas. Taip pat diagnozavus ankstesnės stadijos ligą galima taikyti radikalų gydymą, po gydymo mažesnis recidyvų dažnis [22]. Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, atlikus PAP tepinėlį (kitoms simptomų priežastims atmesti), ultragarsinį tyrimą (UG) ir endometriumo biopsiją [10]. Diagnozavus endometriumo vėžį atliekami vaizdiniai tyrimai (UG, magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kompiuterinė tomografija (KT), pozitronų emisijos tomografija (PET)) išplitimui vertinti, nustatyti klinikinę ligos stadiją. Vaizdiniais tyrimais prieš operaciją svarbiausia kuo tiksliau nustatyti gilią naviko invaziją į miometriumą, invaziją į gimdos kaklelio stromą, ekstrauterinį ligos plitimą, įskaitant plitimą į limfmazgius. Tiksli išplitimo diagnostika leidžia tiksliau numatyti operacijos apimtį, išvengti nebūtinų invazinių procedūrų mažos rizikos pacientėms [7]. Ligos išplitimo vertinimas operacijos metu galimas ne visose gydymo įstaigose, dėl tokio vertinimo didėja operacijos kaina ir trukmė. Dėl šios priežasties svarbu kuo tiksliau įvertinti ligos išplitimą prieš operaciją [38].

(10)

10

8. DARBO TIKSLAS

Atrinkti ir išanalizuoti mokslines publikacijas, kuriose nagrinėjami UG ir MRT tyrimo metodai taikomi endometriumo vėžio išplitimo diagnostikoje ir nustatyti jų vertę.

9. DARBO UŽDAVINIAI

1. Įvertinti MRT tyrimo diagnostinės vertės parametrus (tikslumą, jautrumą, specifiškumą) gimdos gleivinės vėžio išplitimo nustatyme.

2. Įvertinti UG tyrimo diagnostinės vertės parametrus (tikslumą, jautrumą, specifiškumą) gimdos gleivinės vėžio išplitimo į miometriumą nustatyme, palyginti skirtingų UG tyrimo metodikų diagnostinės vertės parametrus.

3.Palyginti TV-UG ir MRT tyrimų diagnostinės vertės parametrus gimdos gleivinės vėžio išplitimo į miometriumą diagnostikoje.

(11)

11

10. LITERATŪROS APŽVALGA

10.1 Gimdos gleivinės vėžio epidemiologija

Pasaulyje, 2018 metais, gimdos kūno vėžys diagnozuotas 382 000 moterų, registruoti 89 929 mirties atvejai. Gimdos kūno vėžys yra 6 pagal dažnį moterims diagnozuojamas vėžys [1]. 2018 m. sergamumas pasaulyje buvo 8,4 atv./100 000 gyv., mirtingumas 1,8 atv./100 000 gyv. [3]. Pastaraisiais metais pasaulyje sergamumas endometriumo vėžiu didėja. Didžiausias sergamumas išsivysčiusiose šalyse šiaurės Amerikoje ir Europoje, mažiausias besivystančiose šalyse [2]. Remiantis naujausiais Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2012 m. moterims gimdos kūno vėžys buvo trečias dažniausiai diagnozuojamas vėžys, sergamumas 29,7 atv./100 000 gyv., mirtingumas 5,3 atv./100 000 gyv. Dažniausiai buvo diagnozuotas 1 stadijos vėžys (65,0 proc.). 7,3 proc. atvejų buvo diagnozuotas 2 stadijos, 7,9 proc. 3 stadijos, 4,5 proc. 4 stadijos vėžys [4].

10.2 Gimdos gleivinės vėžio etiologija, rizikos veiksniai

Endometriumo karcinoma skirstoma į du tipus: 1 tipo - dažniau diagnozuojamas (80-90 proc. atvejų), nuo estrogenų priklausomas. Šio tipo navikams būdingas lėtesnis augimas, vėlesnis metastazavimas ir geresnė prognozė, lyginant su 2 tipu. 2 tipo karcinoma nuo estrogenų nepriklauso, šio tipo navikams būdingas greitesnis augimas ir metastazavimas, blogesnė prognozė, jie dažniau diagnozuojami vėlesnės stadijos [5].

(12)

12 10.3 Gimdos gleivinės vėžio histologinė ir klinikinė klasifikacija

Epitelinės gimdos karcinomos skirstomos į du histologinius tipus: 1 tipas (endometrioidinė adenokarcinoma), 2 tipas (ne endometrioidiniai navikai). Endometrioidinės adenokarcinomos (1 tipas) sudaro 90 proc. atvejų navikų. Šie navikai skirstomi pagal histologinį laipsnį (G), 1 laipsnio (G) navikai gerai diferencijuoti, G2 - vidutiniškai, G3 – blogai diferencijuoti. 2 tipo navikai dar skirstomi į serozinius (seropapiliarinius), šviesių ląstelių, karcinosarkomas. Ne endometrioidiniai navikai ir 3 laipsnio (G3) endometrioidiniai navikai klasifikuojami kaip aukšto rizikos laipsnio navikai, jie yra biologiškai agresyvesni, jų lokalaus plitimo rizika didesnė, nei žemo rizikos laipsnio navikų – G1 ir G2 endometrioidinių adenokarcinomų. Pagal histologinį laipsnį ir lokalų išplitimą endometriumo navikai skirstomi į aukštos rizikos (aukšto rizikos laipsnio arba stadija ≥IB) ir žemos rizikos (žemo rizikos laipsnio ir IA stadija) [7].

Endometriumo karcinomos stadija nustatoma remiantis 2009 m. Tarptautinės akušerių ir ginekologų federacijos – FIGO ir 2017 m. TNM klasifikacijomis (1 lentelė). Patologinė stadija nustatoma atlikus histerektomiją, abipusę salpingo-ovarektomiją ir limfadenektomiją. Klinikinė stadija nustatoma prieš operaciją remiantis klinikinio ištyrimo, biopsijos, radiologinių tyrimų duomenimis, tai svarbu rizikos grupių dėl galimų recidyvų nustatymui, chirurginio gydymo apimčiai apspręsti [8].

1 lentelė. Endometriumo karcinomos TNM ir FIGO klasifikacijos [8] TNM FIGO stadija Naviko išplitimas

TX Pirminis navikas negali būti įvertintas T0 Nėra pirminio naviko

T1 I Navikas gimdos tik gimdos kūne (įskaitant ir endocervikalinį liaukinį audinį)

T1a IA Navikas tik endometriume arba apima mažiau nei pusę miometriumo T1b IB Navikas išplitęs į pusę ar daugiau miometriumo

T2 II Navikas išplitęs į gimdos kaklelio stromą, bet neišplitęs už gimdos ribų T3 III Navikas išplitęs į serozą, gimdos priklausinius (kiaušides, kiaušintakius,

raiščius), makštį, parametriumą

T3a IIIA Navikas išplitęs į seroza ir/arba į gimdos priklausinius T3b IIIB Navikas išplitęs į makštį arba į parametriumą

(13)

13 NX Sritiniai limfmazgiai negali būti įvertinti

N0 Nėra metastazių sritiniuose limfmazgiuose N1 IIIC1 Metastazės į dubens sritinius limfmazgius

N1mi IIIC1 Metastazės į dubens sritinius limfmazgius (daugiau nei 0,2 cm, ir ne daugiau nei 2,0 cm skersmens)

N1a IIIC1 Metastazės į dubens sritinius limfmazgius (daugiau nei 2,0 cm skersmens)

N2 IIIC2 Metastazės į paraaortinius limfmazgius

N2mi IIIC2 Metastazės į paraaortinius limfmazgius (daugiau nei 0,2 cm, ir ne daugiau nei 2,0 cm skersmens)

N2a IIIC2 Metastazės į paraaortinius limfmazgius (daugiau nei 2,0 cm skersmens) M0 Nėra tolimųjų metastazių

M1 IVB Tolimosios metastazės (pvz.: į kirkšnies limfmazgius, pilvaplėvę, plaučius, kepenis, kaulus)

10.4 Gimdos gleivinės vėžio klinikinė išraiška

Dažniausiai endometriumo karcinoma pasireiškia atipiniu kraujavimu iš gimdos, kuris būna 75-90 proc. ligos atvejų. Daugiausia endometriumo vėžio atvejų pasitaiko moterims vyresnėms nei 55 metų, šiais atvejais būdingas pomenopauzinis kraujavimas. Moterims nuo 45 m. iki menopauzės pasireiškia kraujavimas tarp menstruacijų, kraujavimas būna dažnas (mažiau nei 21 d. intervalu) arba gausus (>80 ml), ar užsitęsęs (>7 dienos), taip pat gali būti užsitęsusios menstruacijos arba amenorėja dėl anovuliacijos. Jaunesnėms nei 45 m. moterims dažniausiai būna nuolatinis kraujavimas iš gimdos ir dažnai susijęs su nutukimu, anovuliacija, nepavykusiu kraujavimo gydymu medikamentais, paveldimais rizikos veiksniais [9].

10.5 Gimdos gleivinės vėžio diagnostika

(14)

14 Įvertinus klinikinę situaciją ir atlikus gimdos kaklelio citologinį tyrimą, visoms moterims turėtų būti atliktas TV-UG. Endometriumo storio įvertinimas TV-UG gali padėti patikimai diferencijuoti moteris, kurioms yra didelė ar maža endometriumo vėžio rizika. Jei nustatomas ≤ 4 mm endometriumo storis, pasirenkama stebėjimo taktika ir vėliau tyrimai kartojami. Jei endometriumo storis >5 mm, imama gimdos gleivinės biopsija (histeroskopija ar kiuretažas) ir atliekamas histologinis tyrimas [10]. Diagnozavus endometriumo vėžį atliekami vaizdiniai tyrimai išplitimui vertinti, nustatyti klinikinę ligos stadiją, kas svarbu apsprendžiant gydymo taktiką. Vaizdiniais tyrimais prieš operaciją svarbiausia kuo tiksliau nustatyti gilią naviko invaziją į miometriumą, invaziją į gimdos kaklelio stromą, ekstrauterinį ligos plitimą, įskaitant plitimą į limfmazgius. Tiksli išplitimo diagnostika leidžia tiksliau numatyti operacijos apimtį, išvengti nebūtinų invazinių procedūrų mažos rizikos pacientėms [7].

10.5.1 Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas

(15)

15 miometriumu. Gimdos kaklelio stromos invazija matoma kaip sustorėjęs hiper-/izoechogeniškas endometriumas nusitęsiantis į kaklelio kanalą ir stromą. Dėl mažo apžvalgos lauko ir riboto prasiskverbimo gylio, TV-UG nėra tinkamas dubens ar paraaortinių limfmazgių metastazėms nustatyti [14]. Jėgos ir spalvinis dopleris gali padėti diferencijuoti gerybinius ir piktybinius endometriumo pakitimus, tačiau diagnozės patvirtinimui turėtų būti atlikta biopsija. Nors TV-UG yra tikslus tyrimas nustatant endometriumo storį, tačiau nustatant naviko invaziją į miometriumą tyrimo galimybės ribotos [15].

(16)

16 laipsnis)+2,2514×(subjektyvus tyrėjo vertinimas) [38]. Objektyvios metodikos: vertinimas pagal endometriumo storį (tai toks vertinimas, kuomet matuojamas naviko infiltruoto endometriumo storis. Jeigu storis ≥18 mm, tuomet laikoma, kad naviko invazija į miometriumą ≥50 proc.) [38]; Gordono santykis, Karlssono santykis (santykis tarp naviko maksimalaus priekinio-užpakalinio diametro ir gimdos priekinio-užpakalinio diametro, abu matmenis vertinant sagitalinėje plokštumoje) [16].

10.5.2 Kompiuterinė tomografija

(17)

17 10.5.3 Magnetinio rezonanso tomografija

Daugumoje gydymo įstaigų klinikinis MRT naudojimas yra ribotas, dažnai tyrimas naudojamas tik specifiniais klinikiniais atvejais. Tačiau endometriumo karcinomos atveju, MRT diagnostinis tikslumas didžiausias nustatant ligos stadiją, monitoruojant gydymo atsaką, stebint po gydymo dėl recidyvų [17]. Rutiniškai, vertinant endometriumo vėžio išplitimą, naudojama T2 seka ir T1 seka su kontrastu, nes pastebėta, kad kontrasto naudojimas leidžia tiksliau įvertinti naviko invaziją į miometriumą (nei MRT be kontrasto). MRT galima įvertinti tiek naviko invaziją į miometriumą, tiek į gimdos kaklelį, metastazavimą į limfmazgius [18].

Endometriumo karcinoma T2 režimu matoma kaip hiperintensinė zona lyginant su miometriumu ar heterogeninė zona (4 pav.) [17]. T1 režimu - endometriumo karcinoma matoma kaip izointensinė zona, lyginant su miometriumu, su kontrastu – mažiau išryškėja, nei aplink esantis miometriumas (matoma kaip hipointensinė zona). Dėl naviko ir miometriumo vaskuliarizacijos skirtumų, atliekant dinaminį MRT su kontrastu T1 režimu, sekos kartojamos arterinėje fazėje (apie 30 s nuo kontrasto suleidimo), veninėje (70 s po kontrasto suleidimo), vėlyvoje kontrastavimo fazėje (120 s po kontrasto suleidimo) (5 pav.). Arterinėje fazėje išryškėja subendometrinis kontrasto kaupimas, atitinkantis jungiamąją zoną, jei ši zona be pertrūkių, tada invazija į miometriumą mažai tikėtina. Ankstyvoji fazė (30-70 s po kontrasto suleidimo) tinkamiausia indentifikuoti paviršinę naviko invaziją į miometriumą, nes tada labiausiai išryškėja skirtumas tarp naviko ir vidinio miometriumo sluoksnio. Vėlyvojo kontrastavimo fazė tinkamiausia gilios naviko invazijos į miometriumą vertinimui, nes labiausiai išryškėja skirtumas tarp naviko ir išorinio miometriumo sluoksnio [19].

Esant naviko plitimui į miometriumą, matoma netolygi endometriumo-miometriumo riba, nutrūkstanti jungiamoji zona. Invazijos gylis vertinamas giliausiame invazijos taške, kur likusio nepažeisto miometriumo storis mažiausias. Jeigu lieka ≥50 proc. miometriumo storio, tada naviko invazija <50 proc. (IA stadija), jei lieka <50 proc., tada invazija vertinama kaip ≥50 proc. (IB stadija) [19].

(18)

18 MRT difuzijos režimu (MRT-DWI) endometriumo karcinomos signalo intensyvumas aukštas, o tariamojo difuzijos koeficiento (ADC) žemėlapiuose žemas [17]. MRT-DWI - tai toks MRT režimas, kuriam nereikia naudoti intraveninio kontrasto, šia seka atspindimas vandens molekulių judėjimas, kuris gali kisti esant patologijai. Endometriumo vėžiui būdinga sumažėjusi vandens molekulių difuzija pakitusiame audinyje, vaizduojama kaip hiperintensinis signalas, su aukšta b verte difuzijos sekoje ir hipointensinis signalas ADC žemėlapyje. Lyginant su gerybiniais pakitimais, normaliu endometriumu ir miometriumu, endometriumo karcinomos atveju ADC vertė reikšmingai mažesnė. MRT-DWI gali būti naudojamas pacientams, kuriems kontraindikuotinas kontrasto naudojimas. ADC parametrai (ADC vidurkis, ADC kvartiliai (ADCq), ADC minimali vertė) gali padėti nustatyti naviko mikrostruktūrą, išplitimą, agresyvumą [20].

(19)

19 10.5.4 PET/KT

Atliekant PET/KT galima kartu vertinti anatominius ir audinių metabolizmo duomenis. Endometriumo karcinomai būdingas padidėjęs FDG (fluorodeoksigliukozės) įsisavinimas (6 pav.). Tačiau PET/KT vertė nedidelė diagnozuojant pradines ligos stadijas, dėl per mažos skiriamosios gebos. Padidėjęs FDG įsisavinimas galimas ir dėl fiziologinių pokyčių premenopauzinio amžiaus moterims, ar dėl gerybinių pakitimų – endometriumo hiperplazijos, polipų, adenomiozės. PET/KT svarbus tyrimas vertinant ligos metastazes į limfmazgius, tolimąsias metastazes (7 pav.) [11]. 2013 metais atliktos metaanalizės duomenimis, PET/KT leidžia įvertinti metastazes į limfmazgius ir naviko invaziją į gimdos kaklelį tiksliausiai, lyginant su MRT ir TV-UG tyrimais [21]. Nustatant tolimąsias metastazes PET/KT pasižymi aukštu jautrumu ir specifiškumu (atitinkamai 100 proc. ir 96 proc.) [11].

10.6 Gydymo taktika

(20)
(21)

21

11. TYRIMO METODIKA

11.1 Tyrimo tipas

Kokybinis tyrimas – sisteminė literatūros apžvalga.

11.2 Literatūros atrankos kriterijai

Atrinkti straipsniai, kuriuose buvo aiškiai nurodyta kokio pobūdžio tyrimas atliktas (retrospektyvinis, prospektyvinis, momentinis, metaanalizė), nurodytas aiškiai suformuluotas tyrimo tikslas, metodai, įtraukimo ir atmetimo kriterijai bei rezultatai, imtis. Atrinkti tie straipsniai, kurių tiriamųjų imtis ne mažiau 20.

Atrinkti straipsniai, kuriuose tiriamos pacientės, kurioms diagnozuotas endometriumo vėžys ir radiologiniais tyrimų metodais (TV-UG, MRT) vertinamas vėžio išplitimas (į miometriumą, gimdos kaklelį, dubens l/m), piktybiškumas iki operacijos, ir vertinamas taikytų diagnostikos metodų tikslumas, jautrumas, specifiškumas, teigiama prognostinė vertė (TPV), neigiama prognostinė vertė (NPV). Radiologinių tyrimų duomenys lyginami su histologinio tyrimo duomenimis. Laikas tarp radiologinio tyrimo ir operacijos su histologiniu tyrimu ne ilgiau nei 3 savaitės. Ir kuriuose radiologinius tyrimus vertina patyrę radiologai.

Atmesti straipsniai, kuriuose į tyrimo imtį įtrauktos pacientės sergančios kitos lokalizacijos vėžiu, kuriuose tiriamos pacientės po operacijos, kurioms jau taikytas endometriumo vėžio gydymas, kurių per maža imtis, ar naudojami kiti, į apžvalgą neįtraukiami, diagnostikos metodai (3D UG, transabdominalinis UG), jei neprieinamas visas straipsnio tekstas. Jei publikacijos tipas - atvejo analizė.

11.3 Literatūros paieškos metodika

(22)

22 kurie publikuoti 2009 – 2019 m 11 mėn., prieinamas visas straipsnio tekstas. Įvedus raktažodžius, buvo rasti 76 straipsniai.

Straipsniai buvo atrenkami trimis etapais. Pirmajame etape straipsniai, atitinkantys apžvalgos temą, buvo atrenkami pagal pavadinimus, atmetus pasikartojančius straipsnius. Buvo atrinkti 55 straipsniai. Antrajame etape buvo vertinamos straipsnių santraukos, atrinkti straipsniai, atitikę darbo temą, iš viso atrinkti 33 straipsniai. Trečiajame etape straipsniai atrinkti perskaičius visą tekstą. Po trečiojo etapo buvo atrinktas ir į sisteminę apžvalgą įtrauktas 21 straipsnis (8 pav.).

8 pav. Straipsnių atrankos schema

11.4 Straipsnių, įtrauktų į sisteminę literatūros apžvalgą, duomenys

Bendra informacija: pavadinimas, straipsnio autoriai, data, šalis. Tyrimo charakteristika: tipas, trukmė.

(23)

23 Tiriamųjų įtraukimo kriterijai (tiriamoms pacientėms diagnozuota ir histologiškai patvirtinta endometriumo karcinoma, radiologinis tyrimas atliktas prieš operaciją, gautas informuotas sutikimas dalyvauti tyrime).

Tiriamųjų atmetimo kriterijai (histologinio tyrimo metu nepatvirtinta endometriumo karcinomos diagnozė; patvirtinta kitokio tipo vėžio diagnozė (pvz. karcinosarkomos); laikas nuo radiologinio tyrimo atlikimo iki operacijos daugiau nei trys savaitės; po radiologinio tyrimo operacija neatlikta; pacientėms atliktas abiejų pusių klubų sąnarių protezavimas (tiriant MRT); MRT atlikta be DWI sekos arba navikas nėra indentifikuojamas ADC žemėlapyje (tyrimuose, kur analizuota MRT parametrų reikšmė), negautas sutikimas dalyvauti tyrime; kitos lokalizacijos pirminis navikas (pvz. kiaušidžių, inkstų); neoperabilus navikas).

Tyrime dalyvavusių pacienčių charakteristikos: amžius, ligos stadija.

Metodika: atliktas radiologinis tyrimas, histologinio tyrimo rezultatai, tiriamos naviko plitimo lokalizacijos (miometriumas, limfmazgiai, gimdos kaklelis).

(24)

24

12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

12.1 Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų charakteristikos

Į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti 21 straipsnis (2 lentelė). Iš jų 3 metaanalizės, 5 retrospektyviniai, 10 prospektyvinių, 1 momentinis, 1 kohortinis tyrimas. Iš analizuotų tyrimų mažiausia imtis buvo 30, didžiausia 2773. Keturiuose straipsniuose buvo tiriamas MRT tikslumas diagnozuojant naviko išplitimą, iš jų plitimas į miometriumą analizuotas 4 straipsniuose, gimdos kaklelį 3 straipsniuose, į limfmazgius 2 straipsniuose. Dešimtyje straipsnių buvo tiriamas ryšys tarp MRT parametrų ir naviko charakteristikų – histologinio laipsnio G (8 straipsniuose), invazijos į miometriumą (4 straipsniuose), invazijos į gimdos kaklelį (2 straipsniuose), metastazavimo į limfmazgius (4 straipsniuose). Rasti keturi straipsniai, kuriuose analizuojamas TV-UG tikslumas diagnozuojant naviko invaziją į miometriumą. Rasti keturi straipsniai, kuriuose lyginama TV-UG ir MRT vertė diagnozuojant naviko invaziją į miometriumą (4 straipsniuose), į gimdos kaklelį (2 straipsniuose). Į apžvalgą įtrauktuose tyrimuose auksiniu standartu laikomas histologinis tyrimas, į tyrimus įtrauktos pacientės, kurioms diagnozuota ir histologiškai patvirtinta endometriumo karcinoma, radiologinis tyrimas atliktas prieš operaciją, gautas informuotas sutikimas dalyvauti tyrime. Į tyrimus neįtrauktos pacientės, kurioms histologinio tyrimo metu nepatvirtinta endometriumo karcinomos diagnozė, laikas nuo radiologinio tyrimo atlikimo iki operacijos daugiau nei trys savaitės, po radiologinio tyrimo operacija neatlikta, pacientėms atliktas abiejų pusių klubų sąnarių protezavimas (tiriant MRT), MRT atlikta be DWI sekos arba navikas nėra indentifikuojamas ADC žemėlapyje (tyrimuose, kur analizuota MRT parametrų reikšmė), negautas sutikimas dalyvauti tyrime; diagnozuotas kitos lokalizacijos pirminis navikas, neoperabilus navikas.

2 lentelė. Atrinktų straipsnių charakteristikos Eil.

Nr.

Tyrimo autoriai, metai Tyrimo tipas Radiologinis tyrimas

Kas tiriama

Imtis Šalis

1. Tanaka T. ir kt., 2015 [23] Retrospektyvinis MRT MI 378 Japonija 2. Bi Q. ir kt., 2019 [24] Metaanalizė MRT MI,

GKI, l/m mts

(25)

25 3. Zamani F. ir kt., 2012 [25] Prospektyvinis MRT MI,

GKI

54 Iranas

4. Goel G. ir kt., 2019 [26] Prospektyvinis MRT MI, GKI, l/m mts 58 Indija 5. Bourgioti C. ir kt., 2016 [27] Prospektyvinis MRT, maksimalus naviko dydis MI, l/m mts 105 Graikija

6. Woo S. ir kt., 2014 [28] Prospektyvinis MRT-DWI, ADC vertė G 33 Pietų Korėja 7. Fasmer KE. ir kt., 2018 [29] Momentinis DCE-MRT, DWI G, MI 177 Norvegi- ja 8. Rechichi G. ir kt., 2011 [30] Prospektyvinis MRT DWI, ADC vertė G, MI, l/m mts 70 ir 36 kontro- lė Italija

9. Cao K. ir kt, 2012 [31] Retrospektyvinis MRT DWI, ADC vertė G, MI, GKI, l/m mts 73 ir 64 kontro- lė Kinija 10. Ytre‐Hauge, S. ir kt., 2018 [32] Prospektyvinis kohortinis MRT DWI, ADC G, MI, GKI, l/m mts 180 Norvegi- ja 11. Bonatti M., ir kt., 2018 [33] Retrospektyvinis MRT G 90 Italija 12. Kishimoto K., ir kt., 2016 [34] Retrospektyvi nis MRT DWI, ADC G 30 Japonija 13. Rechichi G., ir kt., 2013 [35] Retrospektyvinis MRT DWI, ADC l/m mts 40 Italija 14. Alcazar J.L., ir kt., 2015 [16]

Metaanalizė TV-UG MI 2773 Ispanija

(26)

26 16. Alcazar J.L., ir kt., 2015

[38]

Prospektyvinis TV/TR-UG MI 169 Ispanija

17. Fruhauf F. ir kt., 2017 [39] Prospektyvinis TV-UG MI 210 Čekija 18. Ortoft G. ir kt., 2013 [40] Prospektyvinis TV-UG.

MRT MI, GKI 156 Danija 19. Alcazar J.L. ir kt., 2017 [21] Metaanalizė TV-UG, MRT MI 560 Ispanija 20. Mohamed D.M. ir kt., 2018 [36] Retrospektyvi nis TV-UG, MRT, DWI MI, tol.mts, G 35 Egiptas 21. Antosen S.L. ir kt., 2013 [41] Prospektyvinis TV-UG, MRT MI, GKI 318 Danija

MI- invazija į miometriumą, GKI - invazija į gimdos kaklelį, l/m – limfmazgiai, mts – metastazės, G – naviko piktybiškumo laipsnis

12.2 Straipsniuose pateikiamų rezultatų analizė

12.2.1 MRT diagnostinė vertė nustatant endometriumo vėžio išplitimą

(27)

27 Jaunesnių nei 60 m. pacienčių tyrimo jautrumas ir specifiškumas aukštesni - 84proc. ir 90proc. MRT tyrimas yra jautresnis (81 proc.) ir specifiškesnis (91 proc.), kai atliekami T2WI, DCE-MRT ir MRT-DWI režimai. Nustatant naviko invaziją į gimdos kaklelį, MRT tyrimas pasižymi gana žemu jautrumu (53 proc.), tačiau aukštu specifiškumu (95 proc.). Nustatant naviko metastazes į dubens ir paraaortinius limfmazgius, MRT tyrimo jautrumas taip pat gana žemas (59 proc.), tačiau specifiškumas gana aukštas (95proc.) [24]. F. Zamani, S. Goodarzi ir kitų atliktame tyrime, buvo vertinami MRT diagnostiniai parametrai nustatant naviko išplitimą į miometriumą ir gimdos kaklelį. Vertinant gilią naviko invaziją į miometriumą (> 50 proc.), tyrimo jautrumas 82,35 proc., specifiškumas 94,59 proc., diagnostinis tikslumas 90,74 proc., TPV 87,5 proc. ir NPV - 92,1 proc., K 0,65. Vertinant naviko invaziją į gimdos kaklelio stromą, jautrumas - 54,54 proc., specifiškumas 100 proc., tikslumas 90,74 proc., TPV 100 proc. ir NPV 89,58 proc. [25]. G. Goel ir kitų atliktame prospektyviniame tyrime, buvo vertinti MRT diagnostiniai parametrai nustatant naviko išplitimą į miometriumą, gimdos kaklelį, metastazavimą į limfmazgius ir plitimą už gimdos ribų. Vertinant naviko invazijos į miometriumą gylį, MRT jautrumas buvo 75 proc., specifiškumas - 73 proc., TPV - 77 proc., NPV - 70 proc., tikslumas - 74 proc. Vertinant naviko metastazavimą į limfmazgius, jautrumas - 66 proc., specifiškumas - 88 proc., TPV - 44 proc., NPV - 95 proc., tikslumas - 86 proc. Vertinant naviko išplitimą į gimdos kaklelį, jautrumas - 50 proc., specifiškumas - 100 proc., TPV - 100 proc., NPV - 96 proc., tikslumas - 96 proc. [26].

Taigi, nustatant naviko invaziją į miometriumą, MRT tikslumas, jautrumas ir specifiškumas yra pakankamai aukštas [24, 25, 26] arba jautrumas vidutiniškas [23], taigi šis tyrimas yra pakankamai tikslus vertinant naviko plitimą į miometriumą. Diagnozuojant naviko plitimą į gimdos kaklelį, MRT pasižymi žemu jautrumu ir aukštu specifiškumu [24, 25, 26]. Diagnozuojant naviko metastazavimą į limfmazgius jautrumas žemas [24, 26], specifiškumas ir tikslumas aukštas [24, 26] (3 lentelė).

(28)

28 3. Zamani F. ir kt., 2012 [25] MRT MI 82,4 94,6 87,5 92,1 90,7 GKI 54,5 100 100 89,6 90,7 4. Goel G. ir kt., 2019 [26] MRT MI 75,0 73,1 77,4 70,4 74,1 GKI 50 100 100 96,4 96,5 l/m mts 66,7 88,6 44,4 95,1 86,0 MI- invazija į miometriumą, GKI- invazija į gimdos kaklelį, l/m – limfmazgiai, mts – metastazės J – jautrumas, S – specifiškumas, T – tikslumas

12.2.2 UG diagnostinė vertė nustatant endometriumo vėžio išplitimą į miometriumą

(29)

29 naviko invaziją į miometriumą. Subjektyvus tyrėjo vertinimas buvo patikimiausias metodas vertinti naviko invaziją į miometriumą (jo jautrumas - 79,3 proc., specifiškumas - 73,2 proc. ir tikslumas - 75,7 proc.). Iš tirtų objektyvių metodų: Gordono santykis pasiekė 69,6 proc. jautrumą, 65,9 proc. specifiškumą, ir 67,3 proc. tikslumą; Karlssono santykis pasiekė 56,3 proc. jautrumą, 76,4 proc. specifiškumą, ir 68,1 proc. tikslumą. Subjektyvus tyrėjo vertinimas statistiškai reikšmingai jautresnis nei objektyvūs (Gordono ir Karlssono) metodai, tačiau lyginant kitus parametrus (specifiškumą, tikslumą) statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo [39].

Taigi, TV-UG yra pakankamai jautrus, specifiškas ir tikslus metodas naviko plitimui į miometriumą vertinti [16, 37, 38, 39]. Subjektyvių tyrimo metodikų (subjektyvaus tyrėjo vertinimo, Van Hoslbeke's subjektyvaus modelio) jautrumas, didesnis, nei objektyvių (Gordono santykio, Karlssono santykio, vertinimo pagal endometriumo storį), specifiškumas ir tikslumas statistiškai reikšmingai nesiskiria. [38, 39] (4 lentelė).

4 lentelė. UG diagnostinė vertė nustatant endometriumo vėžio išplitimą į miometriumą Eil. Nr. Tyrimo autoriai, metai Radiologinis tyrimas Kas tiria- ma J, proc. S, proc. TPV, proc. NPV, proc. T, proc. Pastabos 1. Alcazar J.L., ir kt., 2015 [16] TV-UG subj. tyrėjo vertinimas MI 82 81 - - - Tarp skirtingų met. reikšmingo J ir S skirtumo nėra. Karlssono met. 84 82 - - - Gordono met. 85 80 - - - 2. Miklos P., ir kt., 2014 [37] TV-UG MI 92,3 79,3 61,0 96,7 82,7 - 3. Alcazar J.L., ir kt., 2015 [38] TV/TR-UG subj. tyrėjo vertinimas MI 79,5 89,6 - - - Subj. met. J didesnis nei obj. met. S reikšmingai nesiskiria. Van Hoslbeke's subj. vertinimas 80,5 90,3 - - - Karlssono met. 31,8 94,3 - - - Endometriumo storio met. 47,7 81,1 - - -

(30)

30 kt., 2017 [39] subj. tyrėjo vertinimas vertinimas jautresnis nei obj. met. S ir T reikšmingai nesiskiria. Gordono met. 69,6 65,9 56,7 77,1 67,3 Karlssono met. 56,3 76,4 62,8 71,2 68,1

MI- invazija į miometriumą, J – jautrumas, S – specifiškumas, T – tikslumas, met. – metodika, subj. – subjektyvus, obj. – objektyvus

12.2.3 MRT ir UG tyrimų palyginimas endometriumo vėžio išplitimo į miometriumą diagnostikoje

G. Ortoft ir kitų atliktame tyrime, vertinant gilią naviko invaziją į miometriumą MRT buvo reikšmingai tikslesnis, jautresnis ir specifiškesnis (jo tikslumas - 82 proc., jautrumas - 80 proc., specifiškumas - 83 proc.), nei TV-UG (jo tikslumas - 74 proc., jautrumas - 77 proc., specifiškumas - 72 proc.), p<0,05 lyginant metodų jautrumą, specifiškumą ir tikslumą [40]. J.L. Alcazar ir kitų atliktoje metaanalizėje lyginami TV-UG ir MRT jautrumas ir specifiškumas diagnozuojant naviko išplitimą į miometriumą. MRT buvo jautresnis nei TV-UG, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,314). MRT jautrumas - 83 proc., specifiškumas - 82 proc., TV-UG jautrumas - 75 proc., specifiškumas - 82 proc. [21]. D. M. Mohamed ir kitų atliktame tyrime išsiaiškinta, kad MRT tyrimas yra tikslesnis, jautresnis ir specifiškesnis nei TV-UG diagnozuojant naviko invaziją į miometriumą. TV-UG jautrumas, specifiškumas, TPV, NPV, tikslumas nustatant naviko invaziją į miometriumą buvo atitinkamai 67,25 proc., 75 proc., 90,0 proc., 30 proc., 68 proc. MRT tyrimu vertinant naviko invaziją į miometriumą atitinkamai 88,89 proc., 100,0 proc., 100,0 proc., 66,67 proc., 91 proc. [36]. S.L. Antosen ir kitų atliktame tyrime, vertinant naviko invaziją į miometriumą MRT tyrimas buvo jautresnis, tačiau TV-UG specifiškumas buvo reikšmingai didesnis. MRT jautrumas, specifiškumas, TPV, NPV, tikslumas buvo atitinkamai 89 proc., 57 proc., 46 proc., 92 proc., 67 proc., TV-UG atitinkamai 69 proc., 74 proc., 53 proc., 85 proc., 73 proc. [41].

(31)

31 5 lentelė. MRT ir UG tyrimų palyginimas endometriumo vėžio išplitimo į miometriumą

diagnostikoje Eil. Nr. Tyrimo autoriai, metai Radiologi- nis tyrimas Kas tiria- ma J, proc. S, proc. TPV, proc. NPV, proc. T, proc. Pastabos 1. Ortoft G. ir kt., 2013 [40] TV-UG MI 77 72 69 79 74 MRT J, S ir T reikšmingai didesni nei TV-UG. MRT 80 83 80 83 82 2. Alcazar J.L. ir kt., 2017 [21] TV-UG MI 75 82 - - - Reikšmingo J ir S skirtumo nėra. MRT 83 82 - - - 3. Mohamed D.M. ir kt., 2018 [36] TV-UG MI 67,3 75,0 90,0 30,0 68,0 MRT J, S ir T reikšmingai didesni nei TV-UG. MRT 88,9 100 100 66,7 91,0 4. Antosen S.L. ir kt., 2013 [41] TV-UG MI 69 74 53 85 73 MRT J reikšmingai didesnis, nei UG. TV-UG S didesnis, nei MRT. MRT 89 57 46 92 67

MI- invazija į miometriumą, J – jautrumas, S – specifiškumas, T – tikslumas

12.2.4 MRT parametrų - ADC vertės, naviko tūrio, naviko kraujotakos, N/U (naviko-gimdos) santykio ir endometriumo vėžio histologinio laipsnio, išplitimo koreliacija

(32)
(33)

33 gimdos kaklelį - tarp šių tiriamųjų grupių statistiškai reikšmingo ADCm vertės skirtumo nestebėta. Pastebėta, kad esant giliai naviko invazijai į miometriumą, invazijai į gimdos kaklelį, limfovaskulinei invazijai ar metastazavimui į sritinius limfmazgius, ADCq vertė buvo aukštesnė (p<0,05 minėtais atvejais). ADCq reikšmingai nepriklausė nuo naviko histologinio tipo ir laipsnio [31]. Ytre‐Hauge S. ir kitų atliktame kohortiniame tyrime buvo nustatinėjama, kaip naviko tekstūros parametrai MRT susiję su naviko išplitimu (į miometriumą, gimdos kaklelį, limfmazgius), histologiniu tipu ir prognoze/išeitimis. Nustatant naviko invaziją į gimdos kaklelį, MRT tyrimas pasižymi gana žemu jautrumu (53 proc.), tačiau aukštu specifiškumu (95 proc.). Nustatant naviko metastazes į dubens ir paraaortinius limfmazgius, MRT tyrimo jautrumas taip pat gana žemas (59proc.), tačiau specifiškumas gana aukštas (95proc.) [24]. Aukštas MPP (teigiamų pikselių vidurkis) T1c sekoje buvo susijęs su aukštos rizikos (G3) histologiniu naviko tipu, šis parametras leido tiksliausiai nuspėti aukštos rizikos histologinį tipą [32]. Bonatti ir kt. atliktame tyrime buvo vertinamos MRT galimybės siekiant nustatyti endometriumo vėžio histologinį laipsnį. MRT buvo matuojama naviko invazija į miometriumą, skaičiuojamas naviko - gimdos (N/U) santykis, vertinami ADC žemėlapiai ir analizuojamos histogramos. MRT parametrai lyginami su histologiškai ištirtu naviko piktybiškumo laipsniu. Pastebėta, kad MRT išmatuota gili (>50 proc.) naviko invazija į miometriumą dažniau pasitaikė esant G2 ir G3 navikams, nei G1. N/U santykis buvo didesnis aukšto piktybiškumo, G3 laipsnio navikams, p = 0,002. ADC vertės statistiškai reikšmingai nekoreliavo su naviko histologiniu laipsniu [33]. Kishimoto ir kt. tyrė ar MRT-DWI ADC vertė susijusi su naviko ląstelingumu (ląstelių skaičiumi trejuose regos (x 400) laukuose) ir histologiniu laipsniu. Buvo stebėta atvirkštinė vidutinės ADC vertės ir naviko ląstelingumo koreliacija (r -0,74, P <0,01). Tačiau tarp vidutinės ADC vertės ir naviko histologinio laipsnio (G1, G2, G3) statistiškai reikšmingos koreliacijos nestebėta [34]. Italų mokslininkų Rechichi G. ir kitų atliktame tyrime buvo aiškinamasi ar MRT-DWI ADC vertė susijusi su endometriumo vėžio metastazavimu į dubens limfmazgius. Limfmazgių su metastazėmis vidutinė ir minimali ADC vertė buvo reikšmingai žemesnė nei limfmazgių be metastazių (p-vertė = 0,010 ir 0,0004, atitinkamai). Minimalios ADC vertės (su 0.807 × 10−3 mm2/s slenkstine verte), jautrumas, specifiškumas,

teigiama ir neigiama prognostinė vertė ir tikslumas nustatant metastatinius limfmazgius buvo atitinkamai 100 proc., 98,3 proc., 63,6 proc., 100 proc. ir 98,3 proc. [35]. D. M. Mohamed ir kitų atliktame tyrime ADC dydis 0,77 ± 0,21 × 10−3 mm2/s buvo susijęs su endometriumo vėžiu, o normalaus endometriumo

ADC vertė buvo aukštesnė (1,31 ± 0,11 × 10−3 mm2/s). Koreliacijos tarp ADC vertės ir naviko histologinio

laipsnio nestebėta (P = 0,67) [36].

(34)

34 miometriumo [30,31,36]. ADC vertės vidurkis nekoreliuoja su naviko histologiniu laipsniu [28,30,31,33,34,36]. Tačiau ADC standartinis nuokrypis, kvartiliai, 75, 90 ir 95 procentilės skiriasi statistiškai reikšmingai priklausomai nuo naviko histologinio laipsnio [28]. Taip pat ADC vidurkis nekoreliuoja su naviko invazija į miometriumą ir metastazavimu į limfmazgius [30,31]. Tačiau kai kuriuse tyrimuose pastebėta ADCm ir ADC minimalios vertės koreliacija su metastazavimu į limfmazgius [35], ADC vertės koreliacija su naviko invazija į miometriumą [29]. Taip pat pastebėtas ryšys tarp ADCq ir naviko invazijos į miometriumą, metastazavimo į limfmazgius [31] (6 lentelė).

Nustatyta, kad ir kiti MRT parametrai gali padėti nustatyti naviko piktybiškumą ir išplitimą, tačiau kol kas tyrimų atlikta per mažai, kad būtų galima daryti išvadas. Rastuose tyrimuose MRT nustatytas maksimalus naviko diametras susijęs su naviko invazija į miometriumą ir koreliuoja su metastazavimu į limfmazgius [27]. Naviko tūris koreliuoja su naviko invazija į miometriumą [29]. N/U santykis koreliuoja su naviko piktybiškumo laipsniu [33]. Žemas kraujotakos rodiklis (Fb) ir žemas kontrasto intravazacijos rodiklis (k ep) susiję su aukštos rizikos histologiniu tipu [29]. Naviko entropija ADC žemėlapiuose buvo susijusi su gilia naviko invazija į miometriumą, aukštas teigiamų pikselių vidurkis T1c sekoje susijęs su aukštos rizikos (G3) histologiniu naviko tipu [32] (6 lentelė).

6 lentelė. MRT parametrų ir endometriumo vėžio histologinio laipsnio, išplitimo koreliacija Eil. Nr. Tyrimo autoriai, metai Radiologinis tyrimas

Parametrai Kas tiriama Ar yra

koreliacija tarp parametro ir to, kas tiriama Pastabos 1. Bourgioti C. ir kt., 2016 [27] MRT Maksimalus naviko dydis

MI Yra Optimalus pradinis diametras – 2 cm. l/m mts Yra Optimalus pradinis

(35)

35 koef. Kurtozė Nėra 3. Fasmer KE. ir kt., 2018 [29]

DCE-MRT F b G Yra Žemas F b ir žemas k ep susiję su aukštos rizikos histologiniu tipu blogesne ligos prognoze.

k ep Yra

MRT DWI ADC vertė

Vidurkis MI Yra Žema ADC vertė susijusi su gilia MI ir bloga prognoze. 4. Rechichi G. ir kt., 2011 [30] MRT DWI ADC vertė

Vidurkis Ar yra vėžinių endometriumo pakitimų

Yra Endometriumo karcinomos atveju, ADC vertė mažėja.

G Nėra - MI Nėra l/m mts Nėra 5. Cao K. ir kt, 2012 [31] MRT DWI ADC vertė

Vidurkis Ar yra vėžinių endometriumo pakitimų

Yra Endometriumo karcinomos atveju, ADC vertė mažėja.

G Nėra -

MI Nėra GKI Nėra l/m mts Nėra

Kvartiliai G Nėra -

MI Yra ADCq vertė didesnė šiais atvejais. GKI Yra l/m mts Yra 6. Ytre‐ Hauge, S. ir kt., MRT DWI ADC vertė Entropija G Nėra -

(36)

36 2018 [32] su gilia MI. GKI Nėra - l/m mts Nėra MPP G Yra - MI Nėra GKI Nėra l/m mts Nėra 7. Bonatti M., ir kt., 2018 [33] MRT Išmatuota MI

G Yra Išmatuota gili MI susijusi su G2 ir G3. N/U

santykis

Yra N/U didesnis esant G3. MRT DWI ADC vertė Vidurkis Nėra - 8. Kishimoto K., ir kt., 2016 [34] MRT DWI ADC vertė Vidurkis G Nėra -

Ląstelingumas Yra Atvirkštinė ADC vertės ir naviko ląstelingumo koreliacija. 9. Rechichi G., ir kt., 2013 [35] MRT DWI, ADC vertė

Vidurkis l/m mts Yra l/m su mts vidutinė ir minimali ADC vertė žemesnė nei l/m be mts. Minimali ADC vertė Yra 10. Mohamed D.M. ir kt., 2018 [36] MRT DWI, ADC vertė

Vidurkis Ar yra vėžinių endometriumo pakitimų

Yra Endometriumo karcinomos atveju, ADC vertė mažėja.

G Nėra -

(37)

37

13. IŠVADOS

1. MRT pasižymi gana aukštu tikslumu, yra pakankamai jautrus ir specifiškas nustatant endometriumo vėžio plitimą į miometriumą. Nustatant naviko plitimą į gimdos kaklelį, sritinius limfmazgius tyrimo jautrumas gana žemas, specifiškumas ir tikslumas aukštas.

2. UG yra pakankamai jautrus, specifiškas ir tikslus metodas naviko plitimui į miometriumą vertinti. Subjektyvių tyrimo metodikų jautrumas, didesnis, nei objektyvių, tačiau specifiškumas ir tikslumas statistiškai reikšmingai nesiskiria.

3. Vertinant naviko invaziją į miometriumą daugumos tyrimų duomenimis MRT jautresnis, specifiškesnis, tikslesnis, nei TV-UG.

(38)

38

14. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Bray F, Ferlay J, Soerjomataram I, Siegel RL, Torre LA, Jemal A. Global cancer statistics 2018: GLOBOCAN estimates of incidence and mortality worldwide for 36 cancers in 185 countries. CA Cancer J Clin 2018;68:394-424.

2. Lortet-Tieulent J, Ferlay J, Bray F, Jemal A. International patterns and trends in endometrial cancer incidence, 1978-2013. J Natl Cancer Inst 2018;110(4):354-361.

3. Corpus uteri. Source: GLOBOCAN 2018. [žiūrėta 2019 m. spalio 13 d.]. Prieiga per internetą:

https://gco.iarc.fr/today/data/factsheets/cancers/24-Corpus-uteri-fact-sheet.pdf

4. Smailytė G, Aleknavičienė B. Vėžys Lietuvoje 2012 metais. [žiūrėta 2019 m. spalio 13 d.]. Prieiga per internetą: https://www.nvi.lt/uploads/pdf/Vezio%20registras/Vezys_lietuvoje_2012.pdf

5. Maenpaa J, Mirza M. Epidemiology, risk factors, and prevention for endometrial cancer. Management of endometrial cancer. Springer: 2019. p. 61-67.

6. Felix A, Weissfeld J, Stone R, Bowser R, Chivukula M, Edwards R ir kiti. Factors associated with type I and type II endometrial cancer. Cancer Causes Control 2010;21(11):1851-1856

7. Epstein E, Blomqvist L. Imaging in endometrial cancer. Best Practice & Research Clinical Obstetrics & Gynaecology 2014;28(5):721-739.

8. Morice P, Leary A, Creutzberg C, Abu-Rustum N, Darai E. Endometrial cancer. The Lancet 2016;387(10023):1094-1108.

9. Sanderson P, Moulla A, Fegan K. Endometrial cancer – an update. Obstetrics, Gynaecology & Reproductive Medicine 2019;29(8):225-232.

10. Žiobakas R, Mečėjus G, Zakarevičienė J, Laužikienė D, Ališauskas J, Drąsutienė G. Gimdos gleivinės patologijos diagnostikos ir gydymo gairės pomenopauzės laikotarpio moterims. Medicinos Teorija Ir Praktika 2008;14(1):18-24.

11. Faria SC, Devine CE, Rao B, Sagebiel T, Bhosale P. Imaging and staging of endometrial cancer. Seminars in Ultrasound, CT and MRI 2019;40(4):287-294.

12. Lin MY, Dobrotwir A, McNally O, Abu‐Rustum NR, Narayan K. Role of imaging in the routine management of endometrial cancer. Int J Gynecol Obstet 2018;143(S2):109-117.

13. Nalaboff KM, Pellerito JS, Ben-Levi E. Imaging the endometrium: disease and normal variants. Radiographics 2001;21(6):1409-1424.

(39)

39 15. Epstein E, Blomqvist L. Imaging in endometrial cancer. Best Pract Res Clin Obstet Gynaecol

2014;28(5):721-739.

16. Alcázar JL, Orozco R, Martinez‐Astorquiza C, Juez T, Utrilla‐Layna L, Mínguez J ir kiti. Transvaginal ultrasound for preoperative assessment of myometrial invasion in patients with endometrial cancer: a systematic review and meta‐analysis. Ultrasound Obstet Gynecol 2015;46:405-413.

17. Otero-García MM, Mesa-Álvarez A, Nikolic O, Blanco-Lobato P, Basta-Nikolic M, Menéndez de Llano-Ortega R ir kiti. Role of MRI in staging and follow-up of endometrial and cervical cancer: pitfalls and mimickers. Insights Imaging 2019;10:19.

18. Kinkel K, Forstner R, Danza FM., Oleaga L, Cunha TM, Bergman A ir kiti. Staging of endometrial cancer with MRI: guidelines of the European society of urogenital imaging. Eur Radiol 2009;19:1565–1574.

19. Haldorsen IS, Salvesen HB. Staging of endometrial carcinomas with MRI using traditional and novel MRI techniques. Clinical Radiology 2012;67(1):2-12.

20. Whittaker CS, Coady A, Culver L, Rustin G, Padwick M, Padhani AR. Diffusion-weighted MR imaging of female pelvic tumors: a pictorial review. Radio Graphics 2009;29(3):759-774.

21. Alcázar JL, Gastón B, Navarro B, Salas R, Aranda J, Guerriero S. Transvaginal ultrasound versus magnetic resonance imaging for preoperative assessment of myometrial infiltration in patients with endometrial cancer: a systematic review and meta-analysis. J Gynecol Oncol 2017;28(6):e86.

22. Colombo N, Preti E, Landoni F, Carinelli S, Colombo A, Marini C ir kiti. Endometrial cancer: ESMO clinical practice guidelines for diagnosis, treatment and follow-up. Ann Oncol 2013;24(6):33-38. 23. Tanaka T, Terai Y, Ono YJ, Fujiwara S, Tanaka Y, Sasaki H ir kiti. Preoperative MRI and

intraoperative frozen section diagnosis of myometrial invasion in patients with endometrial cancer. International Journal of Gynecologic Cancer 2015;25(5):879-883.

24. Bi Q, Chen Y, Wu K, Wang J, Zhao Y, Wang B. The diagnostic value of MRI for preoperative staging in patients with endometrial cancer: a meta-analysis. Acad Radiol 2019;27(5):630-635.

25. Zamani F, Goodarzi S, Hallaji F, Zamiri A,Deilami T,Malek M. Diagnostic value of pelvic MRI for assessment of the depth of myometrial invasion and cervical involvement in endometrial cancer: comparison of new versus old FIGO staging. Iran J Radiol 2012;9(4):202-208.

26. Goel G, Rajanbabu A, Sandhya CJ. A prospective observational study evaluating the accuracy of MRI in predicting the extent of disease in endometrial cancer. Indian J Surg Oncol 2019;10: 220-224. 27. Bourgioti C, Chatoupis K, Tzavara C. Predictive ability of maximal tumor diameter on MRI for

(40)

40 28. Woo S, Cho JY, Kim SY, Kim SH. Histogram analysis of apparent diffusion coefficient map of diffusion-weighted MRI in endometrial cancer: a preliminary correlation study with histological grade. Acta Radiologica 2014;55(10):1270–1277.

29. Fasmer KE, Bjørnerud A, Ytre-Hauge S, Grüner R, Tangen IL, Werner, HM, ir kiti. Preoperative quantitative dynamic contrast-enhanced MRI and diffusion-weighted imaging predict aggressive disease in endometrial cancer. Acta Radiologica 2018;59(8):1010–1017.

30. Rechichi G, Galimberti S, Signorelli M, Franzesi TC, Perego P, Valsecchi MG, Sironi S. Endometrial cancer: correlation of apparent diffusion coefficient with tumor grade, depth of myometrial invasion, and presence of lymph node metastases. American Journal of Roentgenology 2011;197(1):256-262. 31. Cao K, Gao M, Sun YS, Li YL, Sun Y, Gao YN, Zhang XP. Apparent diffusion coefficient of

diffusion weighted MRI in endometrial carcinoma relationship with local invasiveness. European Journal of Radiology 2012;81(8):1926-1930.

32. Ytre‐Hauge S, Dybvik JA, Lundervold A, Salvesen ØO, Krakstad C, Fasmer KE ir kiti. Preoperative tumor texture analysis on MRI predicts high‐risk disease and reduced survival in endometrial cancer. J. Magn. Reson. Imaging 2018;48:1637-1647.

33. Bonattia M, Pedrinollaa B, Cybulski AJ, Lombardo F, Negri G, Messini S ir kiti. Prediction of histological grade of endometrial cancer by means of MRI. European Journal of Radiology 2018;103(1):44-50.

34. Kishimoto K, Tajima S, Maeda I, Takagi M, Ueno T, Suzuki N ir kiti. Endometrial cancer: correlation of apparent diffusion coefficient (ADC) with tumor cellularity and tumor grade. Acta Radiol 2016;57(8):1021-1028.

35. Rechichi G, Galimberti S, Oriani M, Perego P, Valsecchi MG, Sironi S. ADC maps in the prediction of pelvic lymph nodal metastatic regions in endometrial cancer. Eur Radiol 2013;23(1):65-74.

36. Moghazy D, Dewan MK, Mera SM. The Diagnostic accuracy of transvaginal ultrasonography, magnetic resonance imaging and diffusion weighted image in female patients with endometrial carcinoma. Alexandria Journal of Medicine 2018;54(4):685-691.

37. Miklos P, Klacko M, Babala P, Masak L, Ondrus D, Waczulikova I. Transvaginal ultrasound examination of myometrial infiltration by endometrial cancer.Bratislava Medical Journal 2014;115(1):14-18.

(41)

41 39. Frühauf F, Zikan M, Semeradova I, Dundr P, Nemejcova K, Dusek L ir kiti. The diagnostic accuracy of ultrasound in assessment of myometrial invasion in endometrial cancer: subjective assessment versus objective techniques. Biomed Res Int 2017;2017(23):1-10.

40. Ørtoft G, Dueholm M, Mathiesen O, Hansen ES, Lundorf E, Møller C ir kiti. Preoperative staging of endometrial cancer using TVS, MRI, and hysteroscopy. Acta Obstetricia et Gynecologica Scandinavica 2013;92(5):536-545.

41. Antonsen SL, Jensen LN, Loft A, Berthelsen AK, Costa J, Tabor A. MRI, PET/CT and ultrasound in the preoperative staging of endometrial cancer - a multicenter prospective comparative study. Gynecol Oncol 2013;128(2):300-308.

Riferimenti

Documenti correlati

Todėl SH diagnostikai diegiami neinvaziniai vaizdiniai tyrimo metodai – infraraudonųjų spindulių termografija (IST), ultragarso (UG) ar magnetinio rezonanso tyrimas,

Taip pat buvo įvertinta kitų sričių nuplikimo bei ofiazės poveikis pacientų gyvenimo kokybei bei nustatytas šių požymių pasiskirstymas, tarp židininio

sveikatos priežiūros industrija išleido beveik dvigubai daugiau lėšų reklamai tradicinėms spausdintinėms priemonėms (2,39 bln. JAV dolerių) nei reklamai

Nustatyti galimybę išmatuoti odos melanomos gylį pagal Breslau (pT), panaudojant 110 MHz ir 230 MHz dažnio SAM daviklį (uT) ir patologinio tyrimo preparato

Atsakydami į darbo tikslą „Įvertinti tikslinės gimdos kaklelio vėžio patikros grupės moterų (25-60 metų amžiaus) žinias apie gimdos kaklelio vėžį bei jo prevencijos

Chirurginis gydymo metodas taikytas statistiškai reikšmingai dažniau nei ST, balso kokybės įvertinimo rezultatai statistiškai reikšmingai skyrėsi tarp sveikų ir

Nenormalus kraujavimas iš gimdos dėl PKS bei hiperandrogenemijos (dar nediagnozavus PKS) buvo diagnozuotas 35 (23 proc.) mūsų pacientėms, reikšmingai daţniau vyresnių

Maksimalios ir minimalios oro temperatūros vidurkio pokytis taip pat turi tendenciją didėti (atitinkamai 2,7 proc. Tikėtina, kad egzistuoja ryšys tarp metinės vidutinės