Viltė Šepetytė
V kursas, 11 grupėVAIKŲ, SERGANČIŲ BRONCHINE ASTMA, TĖVŲ AR
GLOBĖJŲ POŽIŪRIS Į BURNOS SVEIKATĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovė:
Asist. Živilė Matulaitienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
VAIKŲ, SERGANČIŲ BRONCHINE ASTMA, TĖVŲ AR GLOBĖJŲ
POŽIŪRIS Į BURNOS SVEIKATĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantė ... Darbo vadovė ...
(parašas) (parašas)
Viltė Šepetytė 5 k. 11 gr. asist. Živilė Matulaitienė
2017 m. balandžio 27 d. 2017 m. balandžio 27 d.
KLINIKINIO AR EKSPERIMENTINIO MOKSLINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data:... Eil
.N r.
Mokslinio
darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11
Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15 Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
reikalavimus?
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
reikšmingumas? 0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendaci
jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.
) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5
balo
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo
-0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
ĮVADAS ... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA... 12
1.1 Medikamentų įtaka dantų ėduonies atsiradimui ... 12
1.2 Apydančio būklė ... 13
1.3 Kandidozė ... 13
1.4 Erozijos ... 14
1.5 Mitybos įtaka ... 14
1.6 Tėvų požiūris ... 15
1.7 Emociniai ir psichologiniai veiksniai, sergant BA ... 16
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 18
2.1 Tyrimo metodika ... 18
2.2 Tyrimo populiacija ... 18
2.3 Imties dydžio nustatymas... 18
3. REZULTATAI ... 20
3.1 Demografinė charakteristika ... 20
3.2 Sergančių vaikų burnos priežiūra ir sveikata ... 22
3.2.1 Higienos žinių ir įpročių vertinimas ... 22
3.2.2 Dantų ėduonis ... 24
3.3 Vartojamų medikamentų pašalinis poveikis, pasireiškiantis burnoje ... 24
3.4 Sveika mityba ... 26
3.5 Vartojami medikamentai bronchinei astmai gydyti ... 28
3.6 Odontologų patarimai tėvams, kurių vaikai serga bronchine astma ... 31
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS
BA – bronchinė astmaGERL – gastroezofaginio refliukso liga PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
GINA – visuotinė astmos iniciatyva (Global initiative for Asthma)
ISAAC – tarptautinis vaikų astmos ir alergijų tyrimas (International Study of Asthma and Allergies in Childhood)
VAIKŲ, SERGANČIŲ BRONCHINE ASTMA, TĖVŲ AR GLOBĖJŲ
POŽIŪRIS Į BURNOS SVEIKATĄ
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Bronchinė astma – viena dažniausių plaučių ligų vaikų
amžiuje. Dėl medikamentų, vartojamų ligai gydyti, ir kvėpavimo per burną atsiranda pokyčiai burnoje. Sumažėjęs išskiriamų seilių kiekis, pakitusi seilių sudėtis, padidėjęs apnašų kiekis turi įtakos ėduonies ir apydančio ligų atsiradimui. Tėvai privalo rūpintis vaiko burnos sveikata ir higiena, būtini reguliarūs vaiko vizitai pas gydytoją odontologą. Darbo tikslas – įvertinti tėvų požiūrį į vaikų, sergančiųjų bronchine astma, burnos sveikatą.
Medžiaga ir metodai: Tyrimui atlikti pasirinkta anoniminė tėvų anketa, kurią sudarė 19 klausimų.
Per du mėnesius buvo apklausti 43 tėvai. Tyrimo populiaciją sudarė tėvai ar globėjai, kurių vaikai serga bronchine astma, besilankantys LSMU KK Vaikų ligų klinikoje, alerginių ligų skyriuje, konsultaciniame kabinete. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS programa.
Rezultatai: Daugiau nei pusė tėvų (62,8 %) teigė, kad vaikai valėsi dantis du kartus per dieną.
83,7 % tėvų atsakė, kad vaikai žinojo apie papildomas burnos priežiūros priemones. Naudojimui dažniausiai pasirinko dantų higieninį siūlą ir burnos skalavimo skystį. Daugelis tėvų (86 %) pažymėjo, jog vaikai turėjo ėduonies pažeistų ar plombuotų dantų. Didelė dalis tėvų (86 %) nurodė, kad gydytojai odontologai patarė burnos priežiūros klausimais. Daugiau nei pusė vaikų (60,5 %) vartojo steroidinius vaistus BA gydymui. Tik pusė (51,2 %) odontologų perspėjo apie galimus pakitimus sergant BA. 27 % tėvų teigė, kad vaikai skundėsi sutrikimais burnoje (sausumu ir skausmu).
Išvados: Remiantis anketoje pateiktais tėvų ar globėjų atsakymais, galime teigti, kad tėvai turėtų
labiau rūpintis vaikų burnos sveikata. Gydytojai odontologai turėtų įspėti apie galimus pakitimus burnoje sergant BA, atlikti profilaktines procedūras, mokyti vaikus ir tėvus teisingos burnos higienos.
Raktiniai žodžiai: Bronchinė astma, vaikai, tėvai, burnos sveikata, burnos higiena, mityba ir šių
PARRENTS OR GUARDIANS APPROACH TO ORAL HYGIENE OF
CHILDREN WITH BRONCHIAL ASTHMA
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Bronchial asthma is one of the most commonly
known lung diseases at the young age. Due to pharmaceutics taken to treat the disease and constant breathing through the mouth, certain changes happen in oral cavity. Reduced levels of saliva, changed structure of saliva, higher levels of plaque around teeth influence dental caries’ and periodontal diseases appearence. Parents or guardians must take care of their children oral hygiene, therefore, regular dentists appointments are advised. The aim of the work is to conduct the survey, analyse the results and draw explicit conclusion about parents’ or guardians’ approach to oral hygiene of children suffering from bronchial asthma.
Material and the methods: We conducted a questionnaire, which consisted of 19 questions. We
have surveyed 43 parents within two months period, whose children had bronchial asthma and were regular visitors at LSMU KK “Children diseases“ clinic, allergic diseases department, consulting room”. Statistical analysis were carried out using SPSS programme.
Results: More than a half of the surveyed parents (62,8 %) claimed that their children brushed their
teeth twice a day. Most of (83,7 %) participants answered that their children were aware of additional dental care products/treatments. The most commonly used products were mouth wash and teeth floss. A lot of the participants (86 %) stated that their children had carious teeth or/and dental restoration. Moreover, 86 % of the interviewed parents agreed that they receive an advice regarding oral hygiene from dentists. Even more, the results show that more than half of the children were taking steroid medications for better bronchial asthma control. However, only half of the dentists (51,2 %) informed their patients about potential changes in oral hygiene caused by bronchial asthma. Only 27 % of the sample group highlighted that their children were complaining about certain changes in an oral cavity such as dry mouth and pain.
Conclusions: According to the given results, we can conclude that parents and/or guardians should
be more concerned about their children oral health and hygiene. Dentists should make sure that parents are fully aware about potential changes in their children oral cavity, caused by bronchial asthma. Finally, regular check-ups should take place as well as children and their parents should be advised about correct oral hygiene.
10
ĮVADAS
Bronchinė astma (BA) – tai kompleksinis kvėpavimo takų susirgimas, dažniausiai nustatomas vaikystėje. Ji sukelia pasikartojančius kvėpavimo takų susirgimus ir blogina gyvenimo kokybę [1]. BA priepuolio atveju yra sukeliamas bronchospazmas, todėl pacientui sunku kvėpuoti, atsiranda dusulys, kvėpavimas padažnėja, tampa paviršutinis, būdingas spaudimo pojūtis krūtinėje, padidėja išskiriamų gleivių kiekis [2].
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2013 m. pateiktais duomenimis, 235 mln. žmonių kenčia nuo BA [3]. Kaip teigiama „Australian Dental Journal“ publikuotame M. S. Thomas ir kitų autorių straipsnyje, šis skaičius yra augantis. Spėjama, kad 2025 metais sergančiųjų padaugės dar 100 mln. [2].
BA dažniausiai serga vaikai. Latvijoje 35 % sergančiųjų yra jaunesni nei 2 metų [4]. Pasak visuotinės astmos iniciatyvos (GINA), bronchų astmos paplitimas skirtinguose pasaulio regionuose yra nevienodas. Skandinavijoje ir Baltijos šalyse paplitimas siekia apie 4,9 % [5]. Lietuvoje 2002 m. atlikto tarptautinio vaikų astmos ir alergijų tyrimo (ISAAC) duomenimis, 6–7 m. vaikų amžiaus grupėje astmos simptomų paplitimas siekė 2,6 % [6].
Nors pagrindinis BA valdymo būdas – medikamentinis gydymas, tačiau yra būtinas specifinių ir nespecifinių dirgiklių bei rizikos veiksnių vengimas, vaiko priežiūra, sveika mityba. Todėl labai svarbus yra tėvų požiūris į ligą, jos gydymą ir šalutinius reiškinius [7].
Nustatyta, kad pacientai, sergantys BA, dėl bendros medicinės būklės pokyčių bei vartojamų vaistų poveikio dažniau serga burnos gleivinės ir dantų ligomis [8]. Ligai būdingas nuolatinis kvėpavimas per burną, sumažėjęs išskiriamų seilių kiekis, pakitusi seilių sudėtis, padidėjęs apnašų kiekis, visa tai turi įtakos ėduonies ir apydančio ligų atsiradimui [9].
11 Suprantama, kad vaikams, sergantiems bronchine astma, ir jų tėvams svarbiausia yra gera kvėpavimo funkcija, kuo retesni priepuoliai ir išgijimas. Tačiau ligos pasekmės, vartojami vaistai daro žalą visam organizmui. Pakenkimai atsispindi ir burnoje, todėl reikalinga atidi priežiūra bei tinkama mityba. Žinant, kad bronchinė astma yra dažnas susirgimas tarp vaikų, apklausiant pacientą reikėtų išsiaiškinti kuo daugiau apie ligą, sužinoti vartojamus vaistus, priepuolių dažnumą, mitybos įpročius. Gydytojų odontologų pareiga išmokyti pacientą bei jo tėvus atitinkamai rūpintis burnos higiena, imtis prevencinių priemonių, aplikuoti dantis fluoridų turinčiu laku ar želė, dengti silantais, papasakoti apie galimus pakitimus burnoje, taip pat patarti sveikos mitybos klausimais.
Tyrimo tikslas: Įvertinti tėvų požiūrį į vaikų, sergančiųjų bronchine astma, burnos sveikatą. Tyrimo uždaviniai:
1. Aptarti literatūros šaltinius, susijusius su sergančiųjų bronchine astma nusiskundimais burnos sveikata.
2. Išsiaiškinti tėvų žinias apie vaikų burnos higienos ir mitybos įgūdžius.
3. Sužinoti apie tėvų bendradarbiavimą su jų vaikus gydančiais gydytojais odontologais.
Atliktame darbe yra iškeliama hipotezė:
Vaikai, sergantys bronchine astma, turi nusiskundimų burnos sveikata vartojant įvairius medikamentus.
PAIEŠKOS METODAI IR STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI
Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse: Pubmed, Science Direct, Wiley Online Library, Cochrar Library, Med press.
12
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Medicininėje literatūroje esama nemažai duomenų apie bronchinės astmos ir medikamentų, vartojamų šiai ligai gydyti, įtaką vaikų ir paauglių burnos sveikatai. Sergančiųjų imunologiniai pokyčiai, dažnas kvėpavimas per burną lemia dantų ir periodonto ligų išsivystymą [1].
1.1 Medikamentų įtaka dantų ėduonies atsiradimui
Slovėnijoje T. Samec ir kitų autorių atliktoje studijoje buvo nagrinėjama priešastminių vaistų įtaka dantų karieso atsiradimui. Tiriamuosius sudarė 220 vaikų nuo 2 iki 17 metų amžiaus, kurie buvo gydomi priešastminiais vaistais vienerius metus ar ilgesnį laiką; palygimui buvo surinkta 220 asmenų kontrolinė grupė. Pacientams tirti buvo taikytas KPI-p indeksas, kuris leido įvertinti dantų paviršių ėduonies intensyvumą: kariozinius, plombuotus ir dėl karieso pašalintus dantis. Apžvelgiant rezultatus įvertintas skirtumas tarp sveikų ir BA sergančių vaikų. Tyrimo metu pastebėta, kad vaiko amžius, inhaliuojamųjų gliukokortikoidų kiekis ir dažnumas, burnos higiena, maisto ir gėrimų sudėtis turi įtakos dantų ėduonies atsiradimui. Remiantis šiuo tyrimu galima daryti išvadą, kad BA sergantys pacientai turi daugiau ėduonies pažeistų pieninių ir nuolatinių dantų negu sveiki vaikai [13].
Dantų ėduonies vystymuisi labai svarbu burnos mikrofloros sudėtis, seilių tekėjimo greitis bei pH. P. Chellaih atliko lyginamąjį tyrimą, kurio metu buvo tirti sveiki ir sergantys BA vaikai, vartojantys priešastminius vaistus. Studijos metu buvo skaičiuojamas KPI-d indeksas ir matuojamas
Streptococcus mutans bei Lactobacillus kiekis. Sergančiųjų vaikų KPI-d indeksas didesnis nei sveikų
vaikų: KPI-d (4,53 ± 3,38) sergančiųjų, kontrolinė grupė (1,51 ± 1,58) (P < 0,01). Apskaičiavus
S.mutans ir Lactobacillus kiekį buvo pastebėtas 3 kartus didesnis jų kiekis BA pacientų burnoje.
Taigi, inhaliuojami priešastminiai β2 adrenorecentorių agonistai ir kortikosteroidai didina patogeninių bakterijų kiekį, sukelia kserostomiją, mažina pH, visa tai turi įtakos ėduonies vystymuisi [14].
2013 metais A. Bax-Adamovic straipsnyje „Incidence of dental caries in children with bronchial asthma“ įvertino ir aprašė 64 pacientų, sergančių BA, burnos sveikatos būklę ir ją lygino su sveikais pacientais (kontrolinė grupė – 64 pacientai). Tiriamųjų amžius nuo 8 iki 16 metų. BA sergančių pacientų ėduonies intensyvumas buvo 6,0, o kontrolinės grupės – 4,9 (P=0,05). Dėl didesnės karieso rizikos vaikai, sergantys BA, turi labiau rūpintis dantimis [15].
13
1.2 Apydančio būklė
BA sergantys pacientai skundžiasi dantenų uždegimu, periodontitu. Apydančio ligos gali paveikti bendrą sergančiųjų sveikatos būklę. Taip yra dėl priešastminių vaistų poveikio, kvėpavimo per burną, tinkamos burnos higienos nesilaikymo. Mona Olar ir kitų mokslininkų tyrimų duomenimis, vartojami vaistai – β2 adrenoreceptorių agonistai – mažina seilių gamybą, veikia biochemines reakcijas, atsiranda modifikacijos (padidėja seilių klampumas, atsiranda kokybiniai seilių pakitimai), kortikosteroidai sutrikdo bakterinės mikrofloros pusiausvyrą, didina kariesą sukeliančių bakterijų kiekį (Streptococcus mutans, Lactobacillus). Vaikai, vartodami šiuos inhaliuojamus preparatus, turi būti mokomi laikytis tinkamos burnos higienos, skalauti burną po kiekvienos inhaliacijos, taip bus išvengiama priešastminių vaistų neigiamo poveikio [16].
„British Dental Journal“ 2013 metais paskelbė, kad tarp BA ir dantenų ligų yra glaudus ryšys. I. Gome–Filho atliktame tyrime dalyvavo 220 asmenų (113 sergantys BA ir 107 sveiki). Pacientai, sergantys BA, dantenų ligomis sirgo penkis kartus dažniau, nei kontrolinės grupės pacientai. Svarbu paminėti, kad sergantys BA turėjo sutrikimų ne tik burnoje, taip pat juos vargino širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sistemų ligos [17].
Suomijoje T. M. Hyyppa ir kiti autoriai nagrinėjo vaikų, sergančių BA, periodonto susirgimus. Klinikinis tyrimas atskleidė, kad uždegimo apimtos dantenos pasitaikydavo dažniau nei sveikos. Pacientai, kurie vartojo inhaliuojamus kortikosteroidus, sirgo sunkesnės formos gingivitu nei tie, kurie vartojo vaistus per os, tačiau apnašų kiekis buvo toks pats. Taip pat buvo vertinamas peroksidazės aktyvumas, tačiau pokyčių nebuvo nustyta. Fermentinė grupė, kuri dalyvauja uždegime (arginino amino peptidazė), buvo padidėjusi BA sergančių pacientų dantenų vagelės skystyje. Remiantis rezultatais galima teigti, kad BA sergantys pacientai turi didesnę tikimybę sirgti dantenų ligomis [18].
1.3 Kandidozė
14 greitesnę kandidozės eigą. Generalizuotas kortikosteroidų imunosupresinis ir priešuždegiminis poveikis vaidina svarbų vaidmenį atsirandant kandidozei [1].
1.4 Erozijos
BA gydymui naudojami medikamentai skatina dantų erozijos vystymąsi. Jie mažina seilių aktyvumą, burnoje atsiranda sausumas, seilės neatlieka apsauginės funkcijos. Nustatyta, kad vaistų dalelės burnoje išsilaiko pusę valandos. Inhaliaciniai miltelių konsistencijos prevenciniai preparatai Becotide (Glaxo Wellcome Export Ltd., Middlesex, D.Britanija), Flixotide (GlaxoSmithKline Pharmaceuticals S.A., Poznan, Lenkija), bronchus plečiantys vaistai Ventolin (GlaxoSmithKline Pharmaceuticals S.A., Poznan, Lenkija) yra rūgštiniai, pH 5,5. Tokioje terpėje prasideda emalio destrukcija [1]. Atsirandantį troškulį vaikai dažnai malšina gazuotais gaiviaisiais gėrimais. Šių gėrimų vartojimas sukelia dantų eroziją [9]. Taip pat yra ženklus ryšys tarp BA ir gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), atsirandančios dėl inhaliacinių vaistų poveikio. GERL yra dažniausia erozijos priežastis. Todėl po inhaliacijų rekomenduojamas burnos skalavimas vandeniu ar tirpalais, mažinančiais burnos pH (pienas, sodos bikarbonato tirpalai), becukrės kramtomosios gumos kramtymas [2,21].
Lenkijoje 2016 m. I. Struzycka ir kiti autoriai nagrinėjo dantų erozijos paplitimą ir rizikos faktorius jaunų žmonių tarpe. Iš 1886 tiriamųjų 42 % pacientų buvo nustatyti erozijos pažeisti dantys. 85,7 % apklaustųjų atsakė, kad jautėsi visiškai sveiki, 2,7 % sirgo GERL, 8,5 % skundėsi alerginiais susirgimais, 2,7 % turėjo valgymo sutrikimų, 2,7 % gydėsi nuo BA. Studija atskleidė, kad dantų erozija serga daug jaunų žmonių. Rūgštus maistas, valgymo sutrikimai, vaistai, vartojami BA gydyti, GERL turi didelę įtaką dantų erozijos atsiradimui. Ateityje šio susirgimo paplitimas didės [22].
Viena iš dantų erozijos priežasčių gali būti BA, todėl pacientus reikia įspėti, kad po inhaliuojamų vaistų vartojimo būtina atkurti burnos pH.
1.5 Mitybos įtaka
15 Pasak A. F. Motter ir kitų autorių, tinkama mityba gali palengvinti ligos eigą, rekomenduojama vartoti produktus, turinčius vitamino D, žuvį, pieno produktus, kiaušinius. Svarbu vartoti produktus, turinčius beta karotino, užkandžius patartina pakeisti obuoliais dėl didelio juose esančių skaidulinių medžiagų kiekio, arba bananais, kuriuose gausu antioksidantų. Magnis labai svarbus gerai plaučių veiklai, todėl patariama vartoti riešutus, lašišą, moliūgų sėklas [24]. Reikia atkreipti dėmesį ir į vaiko geriamus skysčius. Gėrimai su pridėtiniais saldikliais, cukrumi yra siejami su astmos paūmėjimais, GERL, todėl reikėtų jų atsisakyti [21,25].
Nutukimas yra svarbus aspektas gydant bronchinę astmą. Pacientai turintys viršsvorį sunkiau gydomi, ligos priepuoliai yra dažnesni, sunkesni [23]. Inhaliuojami kortikosteroidai neigiamai veikia vaiko augimą, skatina nutukimą, riebalinės masės didėjimą, teigia G. Lipsberga [4]. Nesubalansuota mityba, netinkamai suformuoti valgymo įpročiai, dažnas užkandžių ir saldumynų vartojimas ankstyvame amžiuje taip pat sukelia nutukimą [24]. A. Elangovan 2012 m. Indijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 600 vaikų nuo 6 iki 12 metų, buvo tiriama nutukimo ir dantų ėduonies sąsaja. Nustatyta, kad nutukę vaikai turi didesnį dantų ėduonies indeksą, taip yra dėl dažno užkandžių, daug angliavandenių turinčių produktų vartojimo [26]. Galima daryti išvadą, kad dažnas užkandžių vartojimas sukelia nutukimą, dantų ėduonį bei sunkina bronchinės astmos eigą.
1.6 Tėvų požiūris
Kanados Alberto universiteto odontologijos fakultete 2016 metais atlikto tyrimo metu buvo nagrinėjamas tėvų požiūris į vaikų burnos sveikatą. Tėvams buvo pateiktas klausimynas. Apklausti 396 atsitiktinai parinkti tėvai, taip pat buvo vertinama vaikų burnos higiena, naudojant apnašų indeksą DI-S (Simplified Debris index). Gauti rezultatai: 60 % tėvų rūpinosi ir domėjosi vaikų burnos higiena, likusi dalis nesureikšmino dantų priežiūros, buvo geresnės nuomonės apie vaikų dantų būklę, nei ji yra iš tiesų. Tyrimai atskleidė, kad motinos daugiau rūpinasi savo vaikų burnos sveikata nei tėvai. Daugumai tėvų trūko informacijos kaip prižiūrėti vaikų dantis, todėl turi būti vykdomos edukacinės programos, gydytojai odontologai turi skirti laiko prevencinėms priemonėms, siekiant išsaugoti sveikus vaikų dantis [27].
16 dėmesio į bronchinės astmos gydymą. Inhaliuojami vaistai, kontroliuojantys ligos eigą, buvo per mažai naudojami ir be reikalo nuvertinami. Todėl turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys paciento ugdymo programai, reikėtų didinti vaikų ir tėvų sąmoningumą [28].
Apklausų duomenimis, BA sergančių vaikų tėvai per mažai rūpinosi vaikų dantų būkle, buvo per mažai informuojami gydytojų. Tačiau tinkamai informavus tėvus, paaiškinus apie dantų priežiūros svarbą, tėvai ėmė labiau rūpintis vaikų burnos sveikata, parodė Suomijoje M. Tolvanen atliktas tyrimas [29]. Todėl gydytojai turi daugiau informuoti tėvus apie vaikų sveikatos pokyčius ir priežiūrą.
1.7 Emociniai ir psichologiniai veiksniai, sergant BA
Galimi emociniai bei psichologiniai vaikų ir paauglių, sergančių BA, sutrikimai. R. N. Jamison ir J. J. Vasterling knygoje apie vaikų lėtines ligas ir jų poveikį psichinei būklei aprašė ir bronchinę astmą. Jų teigimu, BA ligoniai turėjo savitą asmenybės modelį, jiems trūko pasitikėjimo savimi, jie turėjo daugiau psichologinių sutrikimų, buvo nervingi, sunkiau prisitaikė aplinkoje, buvo emociškai priklausomi. Šie požymiai išsivystė dėl BA atakų, sunkaus kvėpavimo, nuolatinio inhaliacinių vaistų vartojimo [30]. Tokie vaikai ir jų tėvai jautė baimę, dirglumą, vaikai greitai pavargdavo, kai kuriais atvejais (ypač sergant sunkia BA forma) pasireikšdavo depresija. Gyvenimo kokybė siejama su BA ligos kontrole, teigė Olandijos mokslininkai 2014 m. atliktame tyrime. Iš 70 apklaustųjų 13 % nurodė jaučiantys nerimą, 5,7 % – depresiją, 12,9 % – žemą savivertę. Gera ligos kontrolė šių padarinių padeda išvengti [31].
Emociniai sutrikimai būdingi ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. 2009 m. Brazilijoje L. L. Leao ir kiti autoriai nagrinėjo vaikų, sergančių BA, motinų psichologinius sutrikimus. Tyrime dalyvavo 80 mamų, kurių vaikai sirgo BA, ir 160 mamų, kurių vaikai buvo sveiki. Depresijos ir nerimo paplitimas buvo kur kas didesnis tarp mamų, kurios turėjo sergančius vaikus – 43,8 %, o sveikų vaikų mamų – tik 17,5 %. Remiantis apklausos rezultatais, gydytojai psichologinę pagalbą ir dėmesį turėtų skirti ne tik vaikams, bet ir jų tėvams [32].
Nerimą, depresiją jaučia ne tik sergantys vaikai, bet ir tėvai, todėl reikėtų daugiau dėmesio skirti ir pacientams, ir tėvams, pasakoti apie ligos eigą, simptomus, patogenezę, išraišką.
Atsižvelgiant į K. Ektah ir kitų tyrėjų rekomendacijas, stengiantis išvengti burnos susirgimų gali padėti šios priemonės:
1. Pacientų ir jų tėvų edukacija, reguliarūs vizitai pas gydytoją odontologą, aplikacijos medžiagomis, turinčiomis fluoridų, silantai.
18
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1 Tyrimo metodika
Duomenys buvo renkami du mėnesius (2016 12 01–2017 02 01), naudojant anoniminės apklausos metodą. Atrankos metu tiriamieji buvo atrinkti pagal dominančias charakteristikas (tėvai ar globėjai, kurių vaikai serga bronchine astma).
2.2 Tyrimo populiacija
Populiaciją sudarė tėvai ar globėjai, turintys vaikų, sergančių bronchine astma, kurie gydomi LSMU KK Vaikų ligų klinikoje, alerginių ligų skyriuje. Remiantis visuotinės astmos iniciatyvos (GINA) duomenimis, bronchinės astmos paplitimas skirtinguose pasaulio regionuose nevienodas.
Skandinavijoje ir Baltijos šalyse paplitimas siekia apie 4,9 proc. Tikslios paplitimo Lietuvoje statistikos nėra.
2.3 Imties dydžio nustatymas
Siekiant gauti reikšmingus tyrimo rezultatus, reikėjo apklausti tam tikrą respondentų kiekį, įvertinant 5 proc. paklaidą. Per metus LSMU KK Vaikų ligų klinikoje, alerginių ligų skyriuje, konsultaciniame kabinete vidutiniškai apsilanko 288 BA pacientų. Per du mėnesius apytiksliai konsultuojami 48 vaikai. Todėl kaip generalinę visumą ėmėme N = 48 sergančių BA vaikų. Tiriamųjų imties dydį apskaičiavome pasitelkiant Panijoto formulę: n = 1/( Δ^2 + 1/N);
n – imtis, kurią reikia apklausti;
Δ – leidžiamos paklaidos dydis (šiuo atveju 5 proc.); N – generalinė visuma;
n = 1/ (( 0,05)^2 + 1/48) = 43 pacientai.
Taigi, imtis turėtų būti 43 sergančių BA vaikų tėvai.
Tyrimo tikslui pasiekti naudotas klausimynas, kurį sudarė 19 klausimų. Anketoje buvo pateikti klausimai, padedantys įvertinti tėvų ar globėjų žinias apie vaikų burnos sveikatą.
19 Tyrimo metu surinkti kiekybiniai duomenys buvo suvesti ir apdoroti SPSS programos pagalba. Atliekant duomenų analizę buvo taikyti statistiniai bei duomenų vaizdavimo metodai. Statistinių ryšių stiprumas nustatytas taikant – Chi-kvadrato kriterijų. Koreliacijos koeficiento patikimumo lygmuo – P. Jei P < 0,05, laikoma, jog koreliacijos koeficientas statistiškai patikimas.
20
3. REZULTATAI
3.1 Demografinė charakteristika
Prieš pradedant analizuoti tėvų ar globėjų požiūrį į vaikų burnos sveikatą ir žinias, pirmiausia aptarsime jų demografines charakteristikas. Atsitiktinai pasirenkant tiriamuosius LSMU KK Vaikų ligoninėje, alergologiniame skyriuje buvo atsižvelgiama į vaikų lytį, amžius suskirstytas į dvi grupes: 12–14 metų ir 15–18 metų. Pasiskirstymas pagal lytį atsispindi 1 diagramoje (žr. 1 pav.).
1 pav. Vaikų pasiskirstymas pagal lytį
Kaip matome diagramoje, lyčių pasiskirstymas yra apytiksliai vienodas.
Vaikai, sergantys BA, augdami išmoksta kontroliuoti ligą, priepuoliai ištinka rečiau, kai kurie pacientai pasveiksta. Mums buvo įdomu sužinoti, kurios amžiaus grupės tėvų daugiau atsakė į pateiktus klausimus. Pasiskirstymą matome 2 rutulinėje diagramoje (žr. 2 pav.).
2 pav. Pasiskirstymas pagal amžių
Kaip stebime, abiejų amžiaus grupių vaikų pasiskirstymas yra panašus.
21 = 0,01, df=1, P= 0,92> 0,05
3 pav. Pasiskirstymas pagal lytį ir amžių
Pagal 3 paveikslo duomenis, daugiau buvo apklausta berniukų tėvų. 12–18 metų mergaitės yra savarankiškesnės, bręsta greičiau, todėl dažniau atvyksta pas alergologus be tėvų palydos.
Dėl didesnio oro užterštumo miestuose sunkėja kvėpavimas, plaučių veikla. Apklausiant bronchine astma sergančių vaikų tėvus buvo prašoma nurodyti gyvenamąją vietą (žr. 4 pav.).
4 pav. Pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
22
3.2 Sergančių vaikų burnos priežiūra ir sveikata 3.2.1 Higienos žinių ir įpročių vertinimas
Gera burnos higiena apsaugo dantis ir burnos gleivinę nuo ligų ar neigiamų pokyčių, todėl įvertinome BA pacientų dantų valymosi dažnumą (žr. 5 pav.).
5 pav. Pasiskirstymas pagal dantų valymosi dažnumą
Rezultatai, pateikti 5 paveikslėlyje, atskleidė, kad daugiau nei pusė pacientų dantis valėsi du kartus per dieną, rečiau negu vieną kartą nurodė tik labai maža dalis pacientų.
Gydytojų odontologų tikslas yra išmokyti vaikus tinkamai valytis dantis 2 kartus per dieną. Todėl svarbu buvo sužinoti ir palyginti mergaičių ir berniukų dantų valymosi dažnumą (žr. 6 pav.).
= 2,804, df=2, P= 0,246> 0,05
6 pav. Vaikų dantų valymosi dažnumas lyginant pagal lytį
23
Siekiant geros burnos priežiūros neužtenka dantų valymosi dantų pasta ir šepetėliu, todėl rekomenduojama naudoti ir kitas priemones: dantų siūlus, burnos skalavimo skysčius, vieno danties šepetėlius ir kt. Išsiaiškinus dantų valymosi dažnumą dantų šepetėliu ir pasta, buvo įdomu sužinoti, ar BA sergantys vaikai turėjo žinių apie papildomas burnos higienos priemones ir kokias pasirinko naudojimui. Apklausėme tėvus, siekdami išsiaiškinti vaikų žinias apie papildomas priežiūros priemones (žr. 7 pav.).
7 pav. Pasiskirstymas pagal žinias apie papildomas burnos priežiūros priemones
Kaip parodyta 7 paveiksle, dauguma tėvų teigė, kad pacientai žinojo apie papildomas priemones, tik maža dalis buvo neinformuoti ir nesidomėjo priežiūros priemonėmis.
Esant dideliam papildomų priežiūros priemonių pasirinkimui, įdomu sužinoti, ką, pasak tėvų, vaikai renkasi dažniausiai (žr. 8 pav.).
8 pav. Pasiskirstymas pagal papildomų burnos higienos priemonių pasirinkimą
24
3.2.2 Dantų ėduonis
Vaikai, sergantys bronchine astma, dažniau turi ėduonies pažeistų dantų. Siekiant įvertinti BA sergančių pacientų nuolatinių dantų būklę, ar yra ėduonies pažeistų ir plombuotų dantų, buvo apklausiami tėvai (žr. 9 pav.).
9 pav. Tėvų žinios apie vaikų dantų būklę
9 paveiksle matome, jog daugelis tėvų nurodė, kad jų vaikai turėjo ėduonies pažeistų ir plombuotų dantų, o 14 % teigė, jog jų vaikų dantys yra sveiki. Karieso paplitimas yra didelis, todėl turėtų būti skiriamas kuo didesnis dėmesys prevencinėmis priemonėmis.
3.3 Vartojamų medikamentų pašalinis poveikis, pasireiškiantis burnoje
BA sergantys pacientai dėl vartojamų inhaliuojamų medikamentų gali skųstis dantenų uždegimu, burnos sausumu, skausmu, perštėjimu, alergijomis, kraujuojančia gleivine [2]. Mus domino, ar vaikai, kurie lankosi Kauno klinikose, turi panašių nusiskundimų (žr. 10 pav.).
25 Pagal 10 paveikslą, sutrikimais burnoje skundėsi mažiau nei trečdalis pacientų. Pakitimai pasireiškė ne visiems pacientams, taip yra dėl gerėjančios vaistų sudėties ir vaistų vartojimo dažnumo.
Berniukai ir mergaitės skirtingai reaguoja į atsirandančius pakitimus organizme, todėl atlikome lyčių palyginimą pagal juntamus pokyčius burnoje (žr. 11 pav.).
=2,718, df=1, P= 0,099> 0,05
11 pav. Nusiskundimų pokyčiais burnoje pasiskirstymas pagal lytį
Kaip matome 11 paveiksle, mergaitės yra jautresnės, joms būdingi dažnesni pakitimai burnoje. Du kartus daugiau mergaičių skundėsi burnoje esančiais pakitimais, negu berniukų.
Literatūros šaltiniuose aprašoma daug galimų pakitimų burnoje, kaip skausmas, sausumas ir kt. [1]. Atliekant tyrimą svarbu buvo išsiaiškinti, kokiais pakitimais vaikai skundžiasi (žr. 12 pav.).
12 pav. BA sukeltų nusiskundimų pokyčiais burnoje pasiskirstymas
26
3.4 Sveika mityba
Rūpinantis burnos sveikata labai svarbu pacientų mityba, valgymo įpročiai, užkandžių pasirinkimas ir vartojami gėrimai. Užkandžiavimas gali būti viena iš karieso atsiradimo priežasčių. Anketoje tėvams pateikėme klausimą apie vaikų užkandžiavimą (žr. 13 pav.).
13 pav. Pasiskirstymas pagal užkandžiavimą
Beveik visi apklaustieji tėvai nurodė, kad jų vaikai užkandžiauja, tik vienas iš tėvų (2,3 %) teigė, kad vaikas neužkandžiauja.
Užkandžiaujant geriausia rinktis vaisius, daržoves, tačiau ne visi vaikai juos valgo. Gydytojai odontologai ir alergologai turėtų patarti sveikos mitybos klausimais, kokius užkandžius geriausiai rinktis pacientui. Įvertinome, kokius užkandžius pasirenka vaikai (žr. 14 pav.).
27 Apskaičiavus rezultatus, 14 paveiksle matome, kad vaisius ir daržoves renkasi daugiausiai pacientų, taip pat populiarūs užkandžiai yra konditerijos gaminiai (bandelės, sausainiai) bei saldūs pieno produktai. Džiugu, kad bulvių traškučiai nėra daugelio vaikų mėgstamas užkandis.
Vartojami skysčiai svarbūs mūsų organizmui, turi įtakos burnos pH, seilių kiekiui. BA sergančių vaikų tėvai buvo apklausiami ne tik apie užkandžius, bet ir apie gėrimus (žr. 15 pav.).
15 pav. Gėrimų pasirinkimai
Visi tėvai atsakė, kad vaikai geria vandenį, taip pat labai dažnai pasirenkamas gėrimas buvo arbata, ją nurodė 93 % apklaustųjų. Gaiviuosius gėrimus rinkosi kur kas mažiau vaikų.
Apie sveiką mitybą informacijos gausu, tačiau ne visi į ją kreipia dėmesį, todėl dažnai gydytojai turi patarti, kokius produktus pasirinkti, kada valgyti. Įvertinome, ar gydytojai odontologai pataria apie sveiką mitybą (žr, 16 pav.).
16 pav. Pasiskirstymas pagal gydytojų odontologų patarimus sveikos mitybos klausimais
28 turėtų patarti ne tik apie burnos priežiūrą, bet ir kokius užkandžius pasirinkti, aiškinti apie saldumynų, saldžiųjų gėrimų, daug krakmolo turinčių produktų daromą žalą dantims.
3.5 Vartojami medikamentai bronchinei astmai gydyti
Yra žinoma, kad steroidiniai vaistai (inhaliuojami kortikosteroidai) sukelia pakitimus burnoje, skatina ėduonies vystymąsi ir gleivinės ligas [12]. Tiriant BA sergančių vaikų tėvus ar globėjus buvo svarbu sužinoti, ar visi pacientai, sergantys BA, vartoja steroidinius vaistus (žr. 17 pav.).
17 pav. Pasiskirstymas pagal steroidinių vaistų vartojimą
Daugiau nei pusė apklaustųjų tėvų nurodė, jog vaikai vartojo steroidinius medikamentus, vienas iš tėvų (2,3 %) teigė, jog nežino, kokius vaistus vartoja jo vaikas.
Išnagrinėjome lyčių pasiskirstymą pagal vartojamus vaistus (žr. 1 lent.).
=9,549, df=2, P= 0,008< 0,05
1 lentelė. Pacientų, vartojančių steroidinius vaistus, pasiskirstymas pagal lytį
29 Pasak tėvų, BA pacientų, vartojančių steroidinius vaistus BA gydyti, pasiskirstymas pagal lytį yra skirtingas, duomenys statistiškai reikšmingi. Kur kas daugiau mergaičių nei berniukų vartoja steroidinius vaistus.
Sergant sunkesne bronchinės astmos forma vaistai vartojami nuolat, o sergant lengvesne medikamentai skiriami priepuolio metu. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokiu dažnumu pacientai vartoja steroidinius vaistus.
=20,689, df=4, P= 0,000< 0,05
18 pav. Pacientų, vartojančių steroidinius vaistus, pasiskirstymas pagal medikamentų naudojimo dažnumą
BA pacientų, vartojančių steroidinius vaistus BA gydyti, pasiskirstymas pagal medikamentų naudojimo dažnumą yra skirtingas, duomenys statistiškai reikšmingi. 18 diagramoje pastebime, kad didesnė dalis vaikų, vartojančių steroidinius medikamentus, vartoja juos priepuolio metu, likusi dalis (42,3 %) – nuolat. Paaugliai, kurių gydymui steroidiniai vaistai netaikomi, gydomi kitais medikamentais.
30 =1,636, df=2, P= 0,441>0,05
19 pav. Pasiskirstymas pagal vaistų vartojimą ir nusiskundimus burnoje
Lyginant tėvų atsakymus apie pacientų paminėtus nusiskundimus pastebima, kad pakitimais burnoje steroidinius vaistus vartojantys vaikai skundėsi dažniau nei nevartojantys.
Inhaliuojami steroidiniai vaistai skatina ėduonies atsiradimą, teigia užsienio autoriai [11]. Mums taip pat buvo įdomu sužinoti, kokią įtaką dantų audiniams daro vaistai (žr. 20 pav.) .
=0,595, df=2, P= 0,743>0,05
20 pav. Pasiskirstymas pagal steroidinių vaistų vartojimą ir turimus ėduonies pažeistus ir plombuotus nuolatinius dantis
31
3.6 Odontologų patarimai tėvams, kurių vaikai serga bronchine astma
Gera burnos priežiūra yra labai svarbi sergant bronchine astma. Gydytojai odontologai privalo patarti burnos higienos klausimais, mokyti taisyklingai valytis dantis, perspėti apie galimus pokyčius burnoje, konsultuoti mitybos klausimais. Apklausėme tėvus, ar odontologai pataria apie burnos higieną (žr. 21 pav.).
21 pav. Pasiskirstymas pagal gydytojų odontologų pasakojimą apie burnos priežiūrą
21 paveiksle matome, kad dauguma tėvų nurodė, kad jų vaiko gydytojas odontologas patarė, kaip prižiūrėti dantis, maža dalis teigė, kad gydytojai odontologai neužsimena apie dantų priežiūrą.
Gydytojai odontologai turi apklausti pacientą, surinkti anamnezę apie esamas ar buvusias ligas, vartojamus vaistus. Išsiaiškinus, kad vaikas serga BA, gydytojas turi įspėti apie burnos pokyčius bei higieną (žr. 22 pav.).
22 pav. Gydytojų odontologų perpėjimai apie galimus pokyčius burnoje sergant BA
32 Gydytojai odontologai pasakoja apie galimus pakitimus burnoje tiems pacientams, kurie juos labiau išklauso, domisi savo burnos sveikata. Atlikome lyčių palyginimą pagal odontologų perspėjimus apie pakitimus (žr. 23 pav.).
=11,521, df=2, P= 0,003<0,05
23 pav. Pasiskirstymas pagal lytį ir gydytojų odontologų perspėjimus apie galimus pakitimus burnoje
Pacientų pasiskirstymas pagal lytį ir gydytojų odontologų įspėjimus, apie galimus pokyčius burnoje, sergant BA: duomenys statistiškai reikšmingi. Analizuojant 23 diagramos rezultatus pastebėjome tendenciją, kad mergaites gydytojai odontologai apie burnos pakitimus įspėja dažniau negu berniukus. Galima daryti išvadą, kad mergaitės yra dėmesingesnės ir gydytojai jas dažniau informuoja. Atvirkštinė tendencija pastebėta tarp gydytojų odontologų neįspėtų pacientų.
33
24 pav. Pasiskirstymas pagal tai, ar užtenka gydytojų odontologų pasakojimų apie burnos priežiūrą
34
4. DISKUSIJA
Tėvų požiūrio apklausa į vaikų, sergančių bronchine atma, burnos sveikatą buvo atlikta LSMU KK Vaikų ligų klinikoje, alerginių ligų skyriuje. Į anketos klausimus atsakė 43 tėvai. Tyrimo imtis maža – tai atspindi vaikų, vyresnių nei 12 metų, pasveikimą ar ligos kontroliavimą, kuriam pavykus nereikia pastovių vizitų pas gydytoją alergologą, gydymas būna tęsiamas pas šeimos gydytoją.
Vienas iš tyrimo uždavinių buvo išnagrinėti tėvų žinias apie vaikų burnos priežiūrą ir sveikatą. Daugiau nei pusė respondentų (62,8 %) teigė, kad vaikai valėsi dantis du kartus per dieną, likusi dalis – vieną kartą per dieną ar rečiau. Dėl prastos burnos higienos ant dantų paviršių kaupiasi apnašos, kurios lemia dantenų ligų atsiradimą ir ėduonies vystymąsi. Suomijoje T. M. Hyyppa ir bendraautorių atliktame tyrime buvo pastebėta, kad vaikai, sergantys BA, turėjo daugiau dantų apnašų ir dažniau sirgo gingivitu [18].
Taip pat buvo vertinamas dantų ėduonies paplitimas – daugelis tėvų (86 %) paminėjo, jog vaikai turėjo karieso pažeistų ir plombuotų nuolatinių dantų, tik likusi dalis nurodė, jog vaikų dantys yra sveiki. Lyginome ėduonies ir plombuotų dantų paplitimą tarp vartojančių steroidinius vaistus ir nevartojančių vaikų. Rezultatai atskleidė, kad 88,5 % vaikų, vartojančių steroidinius vaistus, turi dantų pažeidimų, 81,3 % turi plombuotų ar karieso pažeisų dantų, bet steroidinių vaistų nevartoja (P= 0,743>0,05). Slovėnijoje, Liublijanos universitete, 2012 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo tirti 220 BA sergantys vaikai ir 220 sveiki vaikai (kontrolinė grupė). Ėduonies intensyvumas buvo vertinamas apskaičiavus KPI-p indeksą, sergantys pacientai turėjo daugiau ėduonies pažeistų, dėl jo iškritusių bei plombuotų dantų nei sveiki pacientai [13].
35 Steroidiniai inhaliuojami vaistai, vartojami bronchinei astmai gydyti, sukelia dantų ir gleivinių ligas, seilių pokyčius. Pacientai gali skųstis dantenų skausmu, burnos sausumu, alergijomis, perštėjimu, kraujuojančia gleivine, deginimo pojūčiu. Hipotezę, kad vaikai, sergantys bronchine astma, turi nusiskundimų burnos sveikata vartojant medikamentus, galima patvirtinti. Iš visų apklaustųjų 27 % tėvų teigė, kad vaikai skundėsi burnoje esančiais pakitimais. Nagrinėjant pacientų pasiskirstymą pagal steroidinių vaistų vartojimą ir nusiskundimus burnoje iš visų vartojančių steroidinius medikamentus trečdalis tėvų (34,6 %) nurodė, kad vaikai skundžiasi pakitimais burnoje. Tačiau 18,8 % pacientų, nevartojančių steroidinių vaistų, tėvų teigė, jog irgi turi nusiskundimų (P=0,441>0,05).Dažniausi minimi pakitimai: sausumas ir skausmas. Vertinant lyčių pasiskirstymą pagal nusiskundimus, mergaitės skundėsi du kartus dažniau (40 %) nei berniukai (17,4 %) (P=0,099>0,05). Dažniausiai minimi nusiskundimai buvo sausumas (16,27 %) ir skausmas (11,63 %). I. Gome–Filho ir kitų autorių Didžiojoje Britanijoje 2013 m. atliktos studijos duomenimis, BA sergantys asmenys (113 pacientai) skundėsi burnos gleivinės ir periodonto ligomis penkis kartu dažniau nei sveiki asmenys (kontrolinė grupė 107 asm.) [17].
4.1 Padėka
Mokslinio darbo vadovei Živilei Matulaitienei.
4.2 Interesų konfliktas
36
IŠVADOS
1. Atlikus literatūros apžvalgą ir išanalizavus pasaulyje atliktus tyrimus nustatyta, kad vaikai, sergantys bronchine astma, skundžiasi pakitimais burnoje – burnos sausumu, padidėjusiu apnašų kiekiu, dantenų uždegimu, dantų ėduonimi, erozijomis.
2. Išanalizavus tėvų ar globėjų atsakymus apie vaikų burnos higieną ir mitybą, nustatyta, kad 62,8 % pacientų dantis valosi 2 kartus per dieną. Apie papildomas burnos priežiūros priemones žino 83,7 %. Populiariausios – higieninis siūlas ir burnos skalavimo skystis. Įvertinus mitybą, galima teigti, kad valgymo įpročiai geri, dauguma pacientų užkandžiaujant renkasi vaisius ir daržoves, dažniausiai geria – vandenį ir arbatą.
37
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Tėvams ar globėjams. Atidžiau rūpintis vaikų burnos higiena, skatinti vaikus valytis dantis du kartus per dieną, naudoti papildomas priežiūros priemones, taip pat skatinti valgyti daugiau daržovių, vaisių, vengti saldumynų, daug krakmolo turinčių produktų. Vaikui lankytis pas gydytoją odontologą profilaktiniams vizitams. Atsiradus burnos sveikatos nusiskundimams nedelsiant juos gydyti.
2. Gydytojams odontologams. Patarti burnos higienos klausimais, motyvuoti vaikus valytis dantis du kartus per dieną, naudoti papildomas burnos priežiūros priemones, aiškinti apie sveiką mitybą. Taikyti profilaktines priemones (silantai, fluoridų želė ar lakas). Perspėti apie galimus pokyčius burnoje sergant BA. Po inhaliuojamųjų vaistų vartojimo liepti vaikams burną skalauti vandeniu ar pienu.
3. Gydytojams alergologams. Įspėti, kad nuo vartojamų medikamentų gali atsirasti pokyčiai burnoje, vaiką nukreipti pas gydytoją odontologą. Aiškinti vaikams ir tėvams sveikos mitybos klausimais, aiškinti, kokius produktus pasirinkti užkandžiavimui, kokius gėrimus gerti.
38
LITERATŪRA
1. Ektah K, Arun R J, Elza T. Oral findings in asthmatic children. Amrita Journal of Medicine 2014; 10(1):1– 44.
URL: http://medind.nic.in/aaf/t14/i1/aat14i1p4.pdf
2. Thomas M, Parolia A, Kundabala M, Vikram M. Asthma and oral health: a review. Australian Dental Journal. 2010; 55: 128–133.
URL: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1834-7819.2010.01226.x/full
3. Asthma; Fact sheet N307 Updated November 2013; World Health Organization.
URL: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs307/en/
4. Lipsberga G, Kazoka D. Review of different anthropometric and nutritional measurements in children with bronchial asthma. Papers on Anthropology XXIV/1, 2015; pp. 107–119. 5. Weiland SK, Björkstén B, Brunekreef B, Cookson WOC, Mutius E, Strachan DP. Phase II of
the International Study of Asthma and Allergies in Childhood (ISAAC II): rationale and
methods.European Respiratory Journal 2004; 24: 406412.
URL: http://erj.ersjournals.com/content/24/3/406
6. Kudzyte J, Griska E, Bojarskas J. Time trends in the prevalence of asthma and allergy among 6–7-year-old children. Results from ISAAC phase I and III studies in Kaunas, Lithuania. Medicina (Kaunas) 2008; 44(12).
7. Kudzyte J. Vaikų astmos ambulatorinio gydymo problemos ir ypatumai. Pulmonologija, imunologija ir alergologija 2013/Nr.1(12).
8. Markovic D, Peric T, Sovtic A, Minic P, Petrovic V. Oral Health in Children with Asthma. Srp Arh Celok Lek. 2015; Sep-Oct;143(9-10):539-44.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26727860
9. Keles S, Yilmaz NA. Asthma and Its Impacts on Oral Health. Meandros Med Dent J 2016; 17: 35-38.
URL: http://cms.galenos.com.tr/FileIssue/22/942/article/35-38.pdfg;
10. Pular P, Subbareddy VV. Evaluation of the tooth brushing skills in children aged 6-12 years. Eur Arch Paediatr Dent. 2013; Aug;14(4):213-9.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23737009
11. Bozorgmehr E, Hajizamani A, Mohammadi TM. Oral Health Behavior of Parents as a Predictor of Oral Health Status of Their Children. ISRN Dent. 2013.
39 12. Heidari A, Seraj S, Shahrabi M, Maghsoodi H, Kharazifard MJ, Zarabian T. Relationship Between Different Types and Forms of Anti-Asthmatic Medications and Dental Caries in Three to 12 Year Olds. J Dent (Tehran). 2016.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5253216/
13. Samec T, Amaechi BT, Battelino T, Krivec U and Jan J. Influence of anti-asthmatic medications on dental caries in children in Slovenia. International Journal of Paediatric Dentistry. 2013; 23: 188–196.
14. Chellaih P, Sivadas G, Chintu S, Vaishnavi Vedam V K, Rajeev A, Sarsu M. Effect of anti-asthmatic drugs on dental health: A comparative study. J Pharm Bioallied Sci. 2016; Oct;8(Suppl1):S77-S80.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27829752
15. Bax-Adamovic A, Borysevic- Lewicka M. Incidence of dental caries in children with bronchial asthma. Med. Wieku Rozwoj 2013; Jul-Sep; 17(3):257-64.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24296450
16. Olar M, Luca R, Marica C. Carious experience in children suffering from bronchial asthma. International Journal of Medical Dentistry .Pediatric Dentistry. 2012; March.
URL: http://www.ijmd.ro/articole/233_4%20PEDIATRIC%20DENTISTRY.pdf
17. Quilan K. Gum disease increases asthma risk. British Dental Journal 215, 604 (2013) 20 December 2013.
URL: http://www.nature.com/bdj/journal/v215/n12/full/sj.bdj.2013.1204.html
18. Tuula M. Hyyppa, Koivikko A & Keijo U. Paunio. Studies on periodontal conditions in asthmatic children 2009.
URL: http://www.tandfonline.com/doi/abs/10.3109/00016357909004680
19. Lee K, Bass PF. The use of inhaled steroids to treat asthma can lead to a yeast infection called thrush. Here are steps you can take prevent it. Everyday health. 2010;08.
URL: http://www.everydayhealth.com/asthma/asthma-thrush-link.aspx\ 20. Singhi SC, Kumar S. Probiotics in critically ill children. 2016; Mar 29.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4813632/
21. Thomas MS, Parolia A, Kundabala M, Vikram M. Asthma and oral health: A review. Australian Dental Journal 2010; 55: 128-33.
22. Struzycka I, Rusyan E, Boguslawska-Kapala A. Epidemiological study of prevalence and risk factors for dental erosions among Polish young people. Pol Merkur Lekarski. 2016.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27234862
40 24. Motter AF, Vasconcelos Fde A, Correa EN, Andrade DF. Retail food outlets and the association with overweight/ obesity in school children from Florianópolis, Santa Catarina State, Brazil. Cad Saude Publica. 2015; Mar.31(3):620-32.
25. Booe M. Diet for kids with asthma. 2016.
URL:http://www.livestrong.com/article/224993-bronchitis- symptoms-with-allergies/
26. Elangovan A, Mungara J, Joseph E. Exploring the relation between body mass index, diet, and dental caries among 6-12-year-old children. 2012; J Indian Soc Pedod Prev Dent. 30(4):293-300.
URL:
http://www.jisppd.com/article.asp?issn=0970-4388;year=2012;volume=30;issue=4;spage=293;epage=300;aulast=Elangovan
27. Shaghaghian S, Savadi N, Amin M. Evaluation of parental awareness regarding their child's oral hygiene. 2016; April; Int J Dent Hygiene.
URL: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/idh.12221/abstract
28. Gajanan G, Padbidri VS, Chaudhury A. Assessment of Knowledge and Attitude of Parents Towards the Allergy and Bronchial Asthma in Their Children. 2016; Int. J. Med. Public health, vol 6, issue 3.
URL: http://www.ijmedph.org/article/468
29. Tolvanen M, Anttonen V, Mattila ML, Hausen H, Lahti S. Influence of children’s oral health promotion on parents’ behaviours, attitudes and knowledge. 2016; Acta Odontologica Scandinavica Vol. 74.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26651375
30. Jamison RN, Vasterling JJ. Personality and health in children and adolescents. In: Donald H, Sybil BG, Eysenck, editors. Differrences in Children and Adolescents. New Brunswick, New Jersey; 1998. p.291-293.
31. Letitre SL, de Groot EP, Draaisma E, Brand PL. Anxiety, depression and self-esteem in children with well-controlled asthma: case-control study. Arch Dis Child. 2014; Aug;99(8):744-8.
URL:https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24812302
32. Leao LL, Zhang L, Sousa PL, Mendoza-Sassi R, Chadha R, Lovatel R, Lincho CS, Leal RD, Sinzkel E, Nicoletti D, MartielloJ. High prevalence of depression amongst mothers of children with asthma. J Asthma. 2009; May;46(4):388-91.
41 Priedas Nr. 1
TIRIAMOJO ASMENS TĖVŲ (GLOBĖJŲ) SUTIKIMO FORMA
Aš, ... (tiriamojo asmens vardas ir pavardė), sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odontologijos fakulteto studentės Viltės Šepetytės atliekamame tyrime, skirtame nustatyti tėvų požiūrį į jų vaikų, sergančiųjų bronchine astma, burnos sveikatą.
42 Priedas Nr. 2
Anoniminė tėvų ar globėjų apklausa
Gerbiami Tėveliai ar Globėjai,
LSMU MA OF studentai vykdo apklausą tėvų, kurių vaikai serga bronchine astma ir yra 12-18m. amžiaus. Maloniai prašome Jūsų atsakyti į klausimus, tai padės mums atlikti tyrimą apie vaikų, sergančių bronchine astma, burnos sveikatą. Tyrimo rezultatai bus skelbiami tik statistiškai apibendrinti. Ši anketa - anoniminė. Dėkojame už Jūsų atsakymus ir bendradarbiavimą.
1. Jūsų vaiko lytis: Berniukas Mergaitė 2. Jūsų vaiko amžius: 12-14m. 15-18m.
3. Jūsų vaiko gyvenamoji vieta: Miestas
Kaimas
4. Kokios Jūsų vaiko gyvenimo sąlygos? Geros
Vidutinės Blogos
5. Kiek kartų per dieną Jūsų vaikas valo dantis? Du kartus
Vieną kartą
Rečiau negu vieną kartą Kita (įrašykite)_________
6. Ar Jūsų vaikas žino apie papildomas burnos higienos priemones? Taip, žino
Ne, nežino
7. Kokias papildomas burnos higienos priemones naudoja Jūsų vaikas (galimi keli atsakymų variantai):
Vieno danties šepetėlis Higieninis siūlas
Burnos skalavimo skystis Liežuvio valiklis
Tarpdančių šepetėlis Nenaudoja
Kita (įrašykite)_________
8. Ar Jūsų vaikas skundžiasi burnos sveikatos pakitimais? Taip, skundžiasi
Ne, nesiskundžia Nežinau
43 9. Kokių burnos sveikatos sutrikimų turi Jūsų vaikas?
Skausmas Sausumas Kraujuojanti gleivinė Perštėjimas Deginimo pojūtis Alergijos Nežinau Kita (įrašykite)_________
10. Ar Jūsų vaikas užkandžiauja tarp pagrindinių valgymų (t.y. pusryčiai, pietūs, vakarienė)? Taip, užkandžiauja
Ne, neužkandžiauja Nežinau
Jei atsakėte neigiamai, pereikite prie 12 klausimo. 11. Kokį maistą valgo papildomai ?
Daržoves, vaisius
Konditerijos gaminius (bandeles, sausainius)
Saldainius, šokoladinius batonėlius (Mars, Bounty ir kt.) Saldžius pieno produktus (sūrelius, jogurtus ir kt.) Sumuštinius
Bulvių traškučius
Kita (įrašykite)_________ 12. Kokius gėrimus geria Jūsų vaikas?
Vandenį
Saldžius gaiviuosius gėrimus Sultis
Arbatą Kavą, kakavą
Kita (įrašykite)_________
13. Ar Jūsų vaiko gydytojas odontologas įspėjo apie galimus pokyčius burnoje sergant bronchine astma?
Taip Ne Nežinau
14. Ar Jūs vaiko gydytojas odontologas pasakojo apie burnos priežiūrą? Taip
Ne Nežinau
15. Ar Jūsų vaikas turi dantų ėduonį, plombuotų dantų? Taip, turi
Ne, neturi Nežnau
16. Ar Jums pakanka informacijos apie Jūsų sergančio vaiko burnos priežiūrą? Taip, pakanka
44 Man neįdomu
17. Ar Jūsų vaiko gydytojas odontologas pataria sveikos mitybos klausimais? Taip, pataria
Ne, nepataria Nežinau
18. Ar Jūsų vaikas pastoviai vartoja steroidinius vaistus? Taip, vartoja
Ne, nevartoja Nežinau
19. Kokiu dažnumu vartojami vaistai ? Priepolio metu
Nuolat
Kita (įrašykite)_________
45 Priedas Nr. 3
TIRIAMOJO ASMENS TĖVŲ (GLOBĖJŲ) INFORMAVIMO FORMA
Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Odontologijos fakulteto studentė Viltė Šepetytė savarankiško mokslinio darbo rengimo metu atliekamas tyrimas apie vaikų, sergančių bronchine astma, tėvų ar globėjų požiūrį į burnos sveikatą. Tyrimo metu dalyvių bus prašoma atsakyti į paruoštos anketos klausimus.
Visi tiriamieji dalyvauja tyrime savanoriškai, negaudami už tai jokio piniginio atlygio. Šio tyrimo tikslas yra nustatyti tėvų požiūrį į jų, sergančiųjų bronchine astma, vaikų burnos sveikatą. Asmeninė gerovė tiriamojo sveikatai nėra šio tyrimo prioritetas ir pasiekta nebus.
Tiriamųjų anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas. Tyrimo duomenys bus panaudoti tik apibendrinti.
Iškilus neaiškumams apklausiamasis gali kreiptis: Tel: +37061229395 Viltė Šepetytė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinika.
Dėkojame už Jūsų pagalbą.
