Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra
Evelina Mačiulskienė
KAUNO MIESTO GYVENTOJŲ ATLIEKŲ RŪŠIAVIMO
MOTYVACIJOS SĄSAJOS SU EKO TAŠKŲ ĮKŪRIMU
Magistro diplominis darbas
(Visuomenės sveikata: Sveikatos ekologija)
Mokslinis vadovas: dr. Jolita Kirvaitienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata
KAUNO MIESTO GYVENTOJŲ ATLIEKŲ RŪŠIAVIMO MOTYVACIJOS SĄSAJOS SU EKO TAŠKŲ ĮKŪRIMU
Evelina Mačiulskienė
Mokslinė vadovė lekt. dr. Jolita Kirvaitienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2014. 75 p.
Darbo tikslas: Įvertinti Kauno miesto gyventojų atliekų rūšiavimo motyvacijų sąsajas su Eko taškų įkūrimu.
Uždaviniai: Įvertinti Kauno miesto gyventojų motyvaciją bei įpročius rūšiuoti atliekas. Nustatyti Kauno miesto gyventojų motyvacijos bei įpročių rūšiuoti atliekas sąsajas su Eko taškų įkūrimu.
Metodika: Tyrimas buvo atliktas 2013 m. lapkričio – 2014 m. vasario mėnesiais. Anoniminės anketos būdu apklausti 271 Kauno miesto gyventojai. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programinį paketą SPSS v20. Surinktų duomenų skirtumų patikimumas buvo vertinamas chi kvadrato (χ2) kriterijumi. Statistinė išvada laikyta patikima, kai p < 0,05. Rezultatai. Kauno miesto gyventojų rūšiavimo motyvacijos veiksniai: ekonominės naudos (patogumo) - 48 proc., aplinkos apsaugos (vertybiniai) - 33 proc. ir socialinio priklausomumo (bendruomeniškumo) – 19 proc. (p<0,05). Daugiausia gyventojai atskiria: stiklo taros (99,3 proc.), makulatūros (62,3 proc.) ir PET gėrimų taros (55,7 proc.) (p<0,05). Eko taškais naudojasi - 62,8 proc. visų rūšiuojančių stiklo tarą, 54,3 proc. – rūšiuojančių PET gėrimų tarą. Rūšiavimui sudarytas galimybes vertino puikiai 79,9 proc. makulatūrai šalinti naudojančių Eko taškus, o specialiuosius konteinerius tik 19,0 proc., 86,4 proc. stiklo tarai šalinti naudojančių Eko tašką, o specialiuosius konteinerius tik 33,3 proc. (p<0,05). 70,8 proc. kiekvieną dieną ir 78,9 proc. kiekvieną savaitę atskiriantiems stiklo tarą, 78,2 proc. kartą į savaitę rūšiuojantiems makulatūrą bei 51,5 proc. kartą per mėnesį atskiriantiems PET gėrimų tarą Eko taškų įkūrimas padarė teigiamą įtaką (p<0,05). 75,4 proc. respondentų, kurie Eko taškus vertina kaip papildomą būdą užsidirbti pinigų, nurodė, jog Eko taškų atsiradimas turėjo įtakos jų rūšiavimo įpročiams: 46,7 proc. rūšiuoja intensyviau, o 28,7 proc. atsiradus Eko taškams pradėjo rūšiuoti (p<0,05). Atsiradus Eko taškams pradėjo rūšiuoti arba pradėjo tai daryti intensyviau 74,4 proc. apklaustųjų, į mėnesį gaunančių 350 Lt pajamų. 76,4 proc. 41-50 m. amžiaus gyventojams Eko taškų atsiradimas turėjo skatinamąjį poveikį: 46,2 proc. pradėjo rūšiuoti intensyviau ir 30,2 proc. pradėjo rūšiuoti apskritai. 71,4 proc. pensininkų ir 82,9 proc. bedarbių apklaustųjų Eko taško atsiradimas turėjo teigiamą skatinamąjį poveikį.
Išvados. Kauno miesto gyventojų motyvaciją rūšiuoti atliekas stipriausiai veikia ekonominės naudos (patogumo) veiksniai (jie buvo pasirinkti 48 proc. dažnumu) (p<0,05). Daugiausia gyventojai atskiria: stiklo tarą, makulatūrą ir PET gėrimų tarą. Populiariausios surinkimo priemonės - Eko taškai ir spec. konteineriai, esantys arti gyvenamojo būsto. Tie gyventojai, kurie naudojasi Eko taškų teikiamomis paslaugomis, savo galimybes rūšiuoti vertino kur kas geriau nei tie, kurie nurodė šalinantys atliekas kitose surinkimo vietose (p<0,05). Eko taškų atsiradimas didžiausią teigiamą poveikį turėjo dažnai rūšiuojantiems asmenims ir tiems gyventojams, kurie vertina atliekų rūšiavimą kaip papildomą būdą užsidirbti pinigų (p<0,05). Eko taškų įkūrimas didžiausią įtaką padarė mažas pajamas gaunantiems ir vyresnio amžiaus asmenims, priklausantiems bedarbių bei pensininkų socialinėms grupėms, o jaunesnių (iki 20 bei 20-30 metų), besimokančių, studijuojančių ar dirbančių bei didesnes pajamas gaunančių asmenų Eko taškų įkūrimas nepaveikė visiškai (p<0,05).
Raktiniai žodžiai: atliekų rūšiavimas, motyvacija rūšiuoti atliekas, rūšiavimo įpročiai, Eko taškas.
SUMMARY Public health
INTERFACES BETWEEN THE WASTE SORTING MOTIVATIONS OF KAUNAS CITY RESIDENTS AND ESTABLISHMENT OF THE ECO POINTS
Evelina Mačiulskienė
Supervisor: Jolita Kirvaitienė, Dr.
Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational Medicine. Kaunas; 2014. 75 p.
Aim of the study. To evaluate interfaces between waste sorting motivations of Kaunas city residents and the establishment of Eco points.
Objectives: To evaluate waste sorting motivations and habits of Kaunas city residents; to determine the interfaces between Kaunas residents’ motivations and habits related to waste sorting and establishment of the Eco points.
Methodology: The study has been started on November, 2013 and completed February, 2014. 271 of Kaunas city residents were interviewed by Anonymous questionnaires. Statistical analysis was performed using statistical software package SPSS v20. The reliability of the collected data differences was evaluated by chi-square (χ2) criteria. Statisted result is reliable if the p-value< 0.05.
Results. Waste sorting motivation factors of Kaunas city residents: economical benefits (convenience) - 48%, environmental protection values – 33%. and social belonging (community factor) – 19% (p < 0.05). Mostly residents sort this waste: glass containers (99.3%), waste paper (62.3%) and PET beverage containers (55.7%) (p < 0.05). Conditions for waste sorting were evaluated as perfect by: 79.9% of those who sort waste-paper by using Eco points and only 19.0% of those who sort waste-paper by using special containers; 86.4% of residents who sort glass containers by using Eco points and only 33.3% of those who sort glass containers by using special containers (p < 0.05). 70.8% of respondents sorted glass containers every day and 78.9% were doing it weekly as well as 78.2% of respondents who sorted waste paper once a week and 51.5% residents were sorting PET beverage containers once a month stated that establishment of Eco points had a positive influence (p < 0.05). 75.4% of respondents who consider Eco points as a way to earn extra money has stated that establishment of Eco points influenced their sorting habits as follow: 46.7% stated that they sort more intensively and 28% began to sort after the establishment of Eco points (p < 0.05). Due to the establishment of Eco points 74.4% of respondents (whose net monthly earnings are 350 Lt) started to sort or started doing it more intensively. The establishment of Eco points had an stimulating effect to 76.4% of the residents aged 41-50 years: 46.2% sorted more intensively and 30.2 % commenced sorting. The establishment of Eco points had a positive effect to the sorting habits of 71.4% pensioners and 82.9% of unemployed residents.
Conclusions. Kaunas city residents are motivated to sort waste mostly by economic benefits and the convenience factors that were indicated by 48% of the respondents (p < 0.05). Residents mostly sort: glass containers, waste paper and PET beverage containers. Most popular units to collect sorted waste are: Eco points and spec. Containers located close to the residence. Those residents who use Eco points evaluate sorting conditions more positively than those using other means to sort waste (p < 0.05). The establishment of Eco points has had the greatest positive effect to respondents who sort often as well as to those who consider waste sorting as an additional way to earn money (p < 0.05). The establishment of Eco points mostly affected individuals of low-income, elderly, unemployed and pensioners. Younger (up to 20 and 20-30 years) individuals, pupils, students, employed respondents and individuals of higher income were completely unaffected by the establishment of Eco points (p < 0.05). Keywords: waste sorting, waste sorting motivation, recycling habits, Eco point.
SANTRUMPOS
ES – Europos sąjunga LR – Lietuvos Respublika lls – laisvės laipsnių skaičius N - tiriamųjų skaičius
p - statistinis reikšmingumas pav. - paveikslas
PET – polietilentereftalatas
PET tara – (Visų dydžių plastikiniai buteliai nuo vandens, alaus, gaiviųjų ir kitų gėrimų) proc. – procentai
pvz. - pavyzdžiai
sn – statistiškai nepatikima sp – statistiškai patikima
SPSS – statistinis paketas (Statistical Package for Social Sciences) χ2 - chi kvadrato kriterijus
TURINYS
ĮVADAS ... 5
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
1.1. Atliekų rūšiavimo sistemos teisiniai pagrindai ir funkcionavimo sąlygos ... 8
1.2. Veiksniai, sąlygojantys gyventojų atliekų rūšiavimo motyvaciją ... 15
1.3. Gyventojų rūšiavimo motyvacijos ir infrastruktūros sąveika ... 20
1.4. Eko taškai. Teisiniai pagrindai ir funkcionavimo sąlygos. Kauno miesto gyventojų atliekų rūšiavimo motyvacijų sąsajos su jų įkūrimu ... 24
2. TYRIMO METODIKA ... 28
2.1. Tyrimo eiga... 28
2.2. Tyrimo metodas ... 29
2.3. Statistinis duomenų įvertinimas... 31
2.4. Tiriamasis kontingentas ... 32
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ VERTINIMAS ... 34
3.1. Kauno miesto gyventojų, pristatančių atliekas į Eko taškus, rūšiavimo įpročiai bei rūšiavimo motyvaciją lemiantys veiksniai ... 34
3.2. Kauno miesto gyventojų, pristatančių atliekas į Eko taškus, atliekų rūšiavimo motyvacijos ir rūšiavimo įpročių sąsajos su Eko taškų įkūrimu bei pokyčių tendencijos 48 IŠVADOS ... 65
LITERATŪRA ... 69
ĮVADAS
Augant visuomenės vartojimui, kartu auga ir vartojimo procese susidarančių atliekų kiekis, todėl buitinių atliekų rūšiavimas yra opus šių dienų aplinkosauginis klausimas ne tik Lietuvos, bet Europos Sąjungos (ES) ir viso pasaulio vartotojiškoms visuomenėms. Visgi šiuo aspektu Lietuva nėra sektinas pavyzdys: ES keliamų tikslų atliekų rūšiavimo srityje įvykdymą pakelti bent iki patenkinamo lygio nebuvo lengva. Lietuvos Respublikos (LR) valstybės kontrolės duomenimis, 2007 m. Lietuvai buvo numatyta perdirbti 62 proc. rinkoje cirkuliuojančių stiklinių pakuočių atliekų, tačiau perdirbta buvo tik 36 proc. 2008 m. numatyta perdirbti 64 proc. stiklinių pakuočių atliekų, o perdirbta tik 50 proc. (Valstybės kontrolė, 2010). Šiuo metu galiojančios ES direktyvos 2008/98/EB 11 str. valstybėms narėms nustato užduotį iki 2020 m. paruošti pakartotinai naudoti ar perdirbti mažiausiai 50 proc. (vertinant atliekų kiekį) komunalinių atliekų (OL 2008 L 312). Deja prie tokių rodiklių Lietuva dar net nepriartėjo – 2011 – 2012 metais į sąvartynus išvežamų LR susidarančių komunalinių atliekų kiekis sudarė net 78 proc. (Aplinkos apsaugos agentūra, 2013). Spėjama, jog dėl nesąžiningų kai kurių įmonių veiksmų, realios tvarkymo apimtys buvo dar mažesnės. Negana to, aliuminio pakuočių atliekos LR pradėtos rinkti ir tvarkyti tik 2010 metais (Aplinkos apsaugos agentūra, 2013). Pateikti duomenys pagrindžia situacijos gerėjimą, tačiau taip pat ir tai, kad atliekų rūšiavimas tebėra probleminė sritis Lietuvoje.
Lietuvoje atliekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymas, 2014), o visos kitos atliekų rūšiavimo sistemos yra laikomos papildančiosiomis, kurių veikla turi būti koordinuojama su atsakinga vietos savivaldos institucija. Visgi pateikta statistika aiškiai parodė, jog atliekų tvarkymo veikla Lietuvoje ilgą laiką nebuvo ir vis dar nėra patenkinama. Tai buvo viena iš prielaidų, dėl kurių 2008 metais Lietuvoje atsirado papildančioji atliekų tvarkymo sistema – Eko taškai, aktyviai prisidėjusi prie Lietuvai pavestos atliekų tvarkymo užduoties įgyvendinimo (http://www.ekotaskas.lt /lit/apie_ekotaska/51, 2013). Eko taškų pagalba didžiųjų LR miestų gyventojai įgijo galimybę atsikratyti visų rūšių buityje susidarančių ir antriniam perdirbimui ar panaudojimui tinkamų atliekų, tokiu būdu prisidėti prie išteklių tausojimo, aplinkos taršos mažinimo, gaunant už tai ir piniginį atlygį.
Sociologų nuomone, tinkama infrastruktūra yra tik viena iš veiksmingos atliekų sistemos funkcionavimo sąlygų, kadangi kiekviena inovacija yra veiksminga ir laikoma pasiteisinusia tik tada, kai visuomenė ją vertina palankiai ir noriai dalyvauja sistemoje, o tai
dažnu atveju priklauso nuo skirtingose visuomenėse vyraujančių vertybių, įpročių, socioekonominio išsivystymo, infrastruktūros, gyventojų informuotumo ar kitų veiksnių (Leonavičius V., 2010). 2012 metais didžiuosiuose Lietuvos miestuose atliktų apklausų rezultatai parodė, jog pagrindiniai motyvai, skatinantys gyventojus rūšiuoti yra jų aplinkosauginės vertybės ir įsitikinimai, o priešingai negu manoma iš pirmo žvilgsnio – finansinė motyvacija vaidina menką vaidmenį. Kita vertus, netinkamą infrastruktūrą (sistemines problemas) gyventojai nurodė kaip esminę kliūtį jų aplinkosauginėms vertybėms pasireikšti (Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, 2013).
Vadovaujantis šiuo požiūriu, magistro darbas tema „Kauno miesto gyventojų atliekų rūšiavimo motyvacijos sąsajos su Eko taškų įkūrimu“ tiek praktiniu, tiek sociologijos mokslo požiūriu yra aktualus. Remiantis ekologinės modernizacijos atstovų palaikoma pozicija, teigiančia, jog sistemos pasisekimas tiesiogiai priklauso nuo tinkamų ir jos dalyviui priimtinų sistemos veikimo parametrų, magistro darbe, yra nagrinėjama Kauno mieste įsikūrusių Eko taškų bei miesto gyventojų rūšiavimo motyvacijos sąveika, kas iki šiol dar nebuvo tyrinėta.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: Įvertinti Kauno miesto gyventojų atliekų rūšiavimo motyvacijos sąsajas su Eko taškų įkūrimu.
Uždaviniai:
1. Įvertinti Kauno miesto gyventojų motyvaciją bei įpročius rūšiuoti atliekas. 2. Nustatyti Kauno miesto gyventojų motyvacijos bei įpročių rūšiuoti atliekas sąsajas su Eko taškų įkūrimu.
1.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Atliekų rūšiavimo sistemos teisiniai pagrindai ir funkcionavimo sąlygos
Visuomenės narių motyvacija rūšiuoti ir jų nuostatos apie atliekų tvarkymą yra aplinkosauginio bendruomenės sąmoningumo indikatorius: gyventojų požiūris į buitinių atliekų rūšiavimą ir atitinkamas jų elgesys išreiškia vienokį ar kitokį jų rūpesčio aplinkosauga (angl. enviromental concern) pobūdį, kurį galima sieti su visuomenės socialinės raidos ypatumais (Leonavičius, 2010). Visgi Vyliaus Leonavičiaus teigimu, gyventojų aplinkosauginis sąmoningumas, motyvacija yra tik vienas iš trijų žingsnių darnios atliekų rūšiavimo sistemos link. Autoriaus teigimu, infrastruktūra, informacijos sistemos dalyviams suteikimas bei vertybinės jų nuostatos yra esminės sąlygos, lemiančios atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos veiksmingumą.
Pateiktą skirstymą pagrindžia ir iliustruoja 2009 metais Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas apie gyventojų motyvacijos rūšiuoti veiksnius. Tyrimas buvo atliekamas laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo iki 2008 m. gegužės. Pasirinktas tyrimo metodas – literatūros analizės kokybinis tyrimas. Jo metu tyrimo autorius analizavo pasirinktose mokslinėse duomenų bazėse (pvz., Sage, Wiley Interscience online, Oxford, Taylor, Francis Informaworld, kt.) publikuotus 2001-2008 metų leidimo mokslinius straipsnius atliekų rūšiavimo tema. Tyrimo tikslas – įvertinti gyventojų informuotumą apie atliekų rūšiavimą bei jų rūšiavimo motyvacijai įtakos turinčius veiksnius, siekiant suformuoti rekomendacijas dėl atliekų tvarkymo sistemos Jungtinėje Karalystėje tobulinimo. Tyrimui iš viso buvo atrinkta 522 mokslinių darbų (Jesson, 2009).
Atlikus minėtą mokslinės literatūros analizę, išskirtos pagrindinės gyventojų pasirinkimo rūšiuoti ar nerūšiuoti priežastys / faktoriai: (i) individualus elgesys: vidinė motyvacija, nepatogumas, nepakankamas surenkamų atliekų kiekis, amžius ar neįgalumas; (ii) rūšiavimo sąlygos (infrastruktūra): atvejai, kai šalia namų nėra rūšiavimo konteinerių, kai jie per toli, taip pat ir pačių namų dydis; (iii) požiūris: skepticizmas, kurį gali skatinti ir vietinė valdžia, šeima, jokios ekonominės naudos; (iv) informacija ir žinios: pakankamas jų turėjimas ar neturėjimas. Vienas iš minėtos apklausos atradimų yra tai, kad senyvo amžiaus žmonės, gyvenantieji už miesto ribų, mažo ploto gyvenamose patalpose arba mažai uždirbantys rūšiuoti linkę mažiausiai (Jesson, 2009).
Taigi tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslinėje literatūroje visuomenės vertybės yra laikomos pagrindinėmis gyventojų rūšiavimo motyvacijos ištakomis, o reikšmingą įtaką jų realizavimui turi įvairūs objektyvieji veiksniai, tokie kaip infrastruktūra, informuotumas ir kt.
1. Infrastruktūra. Pirminė ir būtina atliekų surinkimo sąlyga yra buitinių atliekų surinkimo ir rūšiavimo infrastruktūra, kuriai įgyvendinti reikalingi finansiniai ištekliai (Leonavičius, 2010). Nors ekologiškai orientuotas (aplinkosauginis) elgesys traktuojamas kaip socialiai sąmoningas elgesys, paremtas socialinės atsakomybės suvokimu ir apimantis individualius bei visuomeninius tikslus, kuriuos individas siekia patenkinti atitinkamu elgesiu, tačiau tai, ar jo poveikis aplinkai yra teigiamas ar neigiamas, pirmiausia sprendžiama pagal egzistuojančias alternatyvas ir veikimo galimybes. Vadovaujantis logika „rūšiuoju pagal galimybes“, atliekų rūšiavimo infrastruktūra tampa būtina objektyvia sąlyga atliekų rūšiavimui vykdyti (Hage, 2008). Būtent tokia pozicija vadovaujasi struktūrinės paradigmos atstovai, teigiantys, jog infrastruktūra yra vienas iš svarbiausių visuomenės aplinkosauginių įpročių veiksnys. Jų nuomone, gyventojai, neturėdami kitos išeities, prisiderina prie visų technologinių naujovių ar diegiamų infrastruktūros pokyčių, ir tai, jų teigimu, greičiausiai įvyksta tada, kai šie pokyčiai yra įdiegiami kaip įstatyminio reguliavimo pasekmė1 (Spaargaren, 2011).
Rūšiavimui palankios infrastruktūros teisinių pagrindų ištakų Europos kontekste pirmiausia reikia ieškoti Europos Sąjungos teisės aktuose ar rekomendacijose. Antai Direktyvos dėl atliekų Nr. 2008/98/EB 10 str. 2 p. nustato, kad atliekos turi būti surenkamos atskirai, jei tai įmanoma ekonomiškai (OL L 312, 2008). Minėtos direktyvos 11 str. 1 p. numato, kad dar iki 2015 m. privalo būti sukurtos atskiros surinkimo sistemos popieriui, metalui, plastikui ir stiklui. Atitinkamai direktyvos dėl pakuočių ir pakuočių atliekų 94/62/EB 7 straipsniu valstybėms narėms nustatytas reikalavimas sukurti tinkamiausias pakuočių surinkimo ir tvarkymo sistemas (OL L 365, 1994). Pripažįstama, jog atliekų tvarkymo užduotis turėtų būti pavedama vietos savivaldos atstovams (Hage, 2008). Atitinkamai šias direktyvas įgyvendinantis Lietuvos Respublikos (LR) vietos savivaldos įstatymas komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimą, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimą numato kaip savarankiškąją savivaldybių funkciją (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 p.). Taigi pagal įstatymą atliekų tvarkymo organizavimas yra pavestas miestų savivaldybėms.
1 Aut. past. Struktūrinės paradigmos opozicija – individualiosios paradigmos šalininkai, teigiantys, jog
2. Informuotumas. Nors atliekų rūšiavimo infrastruktūros sukūrimas yra vienas iš esminių objektyviųjų atliekų rūšiavimą lemiančių veiksnių, tačiau kiekviena technologinė inovacija, kiekviena infrastruktūra sėkmingai veikia tik tuomet, kai dauguma jos dalyvių teigiamai vertina ir aktyviai dalyvauja įvairių institucijų diegiamoje veikloje (Leonavičius, 2010). Tik laiku pateikta, argumentuota, objektyvi, moksliškai pagrįsta ir lengvai prieinama aplinkosaugos informacija yra prielaida, veikianti visuomenės kaitą ir pilietinę veiklą (Galkutė, 2010). Šiuo klausimu autorės Vilniaus universiteto Informacijos ir komunikacijos instituto profesorė dr. Marija Stonkienė bei Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros docentė dr. Kristina Juraitė aktyviai palaiko poziciją, jog aplinkosauginio informavimo procesų metu didžiausią vaidmenį vaidina žiniasklaida ir medios (Juraitė, 2002; Telešienė ir kt., 2009; Stonkienė, 2010).
Gyventojų informuotumo svarba pripažįstama ir valstybiniu lygiu: vykdant aplinkos apsaugos politiką, sprendimai aplinkosaugos srityje yra grindžiami idėja, jog visuomenės neinformuotumas yra svarbiausia aktyvaus visuomenės dalyvavimo aplinkosaugos srityje kliūtis. Atitinkamai ir LR Vyriausybės tvirtinamame Valstybiniame strateginio atliekų tvarkymo plane numatoma, jog plėtojamas visuomenės aplinkosauginis švietimas ir informavimas skatins visuomenę aktyviau prisidėti prie atliekų tvarkymo (Valstybinis strateginio atliekų tvarkymo planas, 2014). Sociologų teigimu, žinios apie aplinkos būklę, naujai diegiamas inovacijas, infrastruktūras bei teisingą atliekų rūšiavimą yra reikšmingos, kadangi išgauti ekologiškų produktų, technologijų ar diegiamų infrastruktūrų naudą galima tik tada, kai jie yra kuriami ir diegiami įsigilinus į jų praktinę reikšmę bei suteikiant informaciją pagrindiniams jų naudotojams (sistemos dalyviams) (Spaargaren, 2011). Pavyzdžiui, siekiant gerinti pietų ir pietryčių Lietuvos gyventojų informavimą ir švietimą aplinkosaugos klausimais, skatinti visuomenės tausojančią elgseną ir aplinkai palankų gyvenimo būdą, 2010 gruodžio – 2012 spalio mėnesiais Lietuvoje buvo įgyvendinamas projektas „Pietų ir pietryčių Lietuvos gyventojų informavimas ir švietimas apie aplinkai palankų gyvenimo būdą“, kurį inicijavo VšĮ Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras kartu su projekto partneriais UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru“, UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru“ ir Alytaus bei Vilniaus miestų savivaldybėmis ir kuris buvo finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir projekto partnerių lėšomis (Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, 2013). Viena iš projekto metu įvykdytų iniciatyvų buvo apklausos, susijusios su gyventojų rūšiavimo įpročiais, motyvacija bei informuotumu, vykdymas. Jos metu buvo apklausta 1525 18 m. ir vyresnių nuolatinių
Druskininkų, Birštono, Alytaus m., Alytaus raj., Lazdijų raj., Varėnos raj., Prienų raj., Šalčininkų raj., Širvintų raj., Švenčionių raj., Trakų raj., Ukmergės raj., Vilniaus raj., Elektrėnų ir Vilniaus m. savivaldybių gyventojų.
Vienas iš apklausos metu respondentams pateiktų klausimų buvo apie informacijos apie buitinių atliekų tvarkymą bei galimybes pakankamumą. Atsakydami į šį klausimą, beveik 3/4 apklaustų gyventojų (73 proc.) nurodė, jog jiems pakanka informacijos apie buitinių atliekų tvarkymo būdus bei galimybes: iš jų 32 proc. nurodė, jog visiškai pakanka, o 41 proc. – greičiau pakanka. Remiantis gautais duomenimis, beveik 2/3 visų apklaustųjų gyventojų (64 proc.) daugiausiai informacijos apie buitinių atliekų tvarkymo būdus bei galimybes gauna iš nacionalinės televizijos laidų, 41 proc. - spaudoje (laikraščiuose, žurnaluose), 36 proc. – iš šeimos narių, draugų, kolegų. Matyti, jog šie rezultatai patvirtina autorių K. Juraitės ir M. Stonkienės palaikomą poziciją dėl reikšmingo žiniasklaidos vaidmens gyventojų aplinkosauginiams įpročiams ir vertybėms. Dėl šios priežasties atliekant magistro darbo tyrimą, klausimai, susiję su informacijos apie Eko taškus prieinamumu ir gavimu, pirmiausia orientuojami į šaltinių, iš kurių ši informacija buvo gauta.
Visgi gyventojų turimos žinios arba įsitikinimas apie jų pakankamumą ne visuomet parodo realijas. Buitinių atliekų rūšiavimo klausimu informacijos stygius dažnai pasireiškia netinkamu elgesiu, tokiu kaip vangus arba neteisingas atliekų atskyrimas, kuris lemia nekokybišką rūšiuotų atliekų surinkimą (Staudt, 1999). Dėl šios priežasties veiksmingas atliekų rūšiavimo sistemos funkcionavimas neapsiriboja vien atliekų surinkimo sistemos sukūrimu – informavimas apie Eko taškus bei jų veikimą ir privalomos bendrosios žinios apie tinkamą atliekų atskyrimą yra šios papildančiosios atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimui taip pat reikšmingi rodikliai. Antai 2012 m. kompanijos „Rait“ atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų žinios apie „Tetra Pak“ pakuočių rūšiavimą ir perdirbimą“ duomenimis, pusė (50 proc.) Lietuvos gyventojų klaidingai informuoti, į kurį rūšiavimo konteinerį mesti panaudotas kartonines gėrimų pakuotes. Beveik ketvirtadalis (23 proc.) gyventojų nurodė rūšiuojantys šias atliekas į kartoninėms gėrimų pakuotėms neskirtą, mėlynąjį, rūšiavimo konteinerį. Antrąkart tiek žmonių (27 proc.) įsitikinę, kad būtent popieriaus atliekoms skirtame konteineryje turi atsidurti ir panaudotos gėrimų pakuotės „Tetra Pak“. Nors daugiau nei du trečdalius (74 proc.) kartoninės pieno ir sulčių pakuotės masės sudaro popierius, visgi šias buitines atliekas reiktų rūšiuoti į geltonuosius konteinerius, skirtus pakuotės atliekoms (UAB „Rait“, 2013).
Taigi antras būtinas žingsnis veiksmingos atliekų rūšiavimo sistemos link – suteikti gyventojams reikalingą informaciją apie buitinių atliekų tvarkymo ir surinkimo svarbą, rūšiavimo taisykles, jų naudojimui sukurtą atliekų rūšiavimo infrastruktūrą, t.y. užtikrinti gyventojų informavimą.
3. Gyventojų motyvacija. Sukurtos atliekų rūšiavimo sistemos veiksmingam funkcionavimui trečiuoju ir bene sudėtingiausiu uždaviniu laikomas gyventojų aplinkosauginių nuostatų, ekologinio sąmoningumo ir motyvacijos tvarkyti buitines atliekas pagal nustatytas taisykles formavimas. Jei pirmosios dvi sąlygos yra santykinai nesunkiai įgyvendinamos, kadangi jos yra susijusios su finansiniais ir organizaciniais ištekliais bei socialinės sistemos pertvarka, tai trečiasis uždavinys verčia atsižvelgti ir analizuoti subjektyvias veikėjų charakteristikas bei jas formuojančius veiksnius (Leonavičius, 2010). Tik pažinus dominuojančias visuomenės vertybes, galima kalbėti apie aplinkosauginės sistemos diegimo pradžią (Smeesters, 2003).
Šio magistro darbo pagrindinis tikslas – atskleisti Kauno gyventojų rūšiavimo motyvacijos ir EKO taškų įkūrimo sąsajas iš esmės reiškia objektyvios atliekų rūšiavimo sistemos funkcionavimo sąlygos (infrastruktūros) bei subjektyviojo kriterijaus (sistemos dalyvių rūšiavimo motyvacijos) tarpusavio ryšio ir sąveikos atskleidimą. Šiuo atžvilgiu prof. Vylius Leonavičius pažymi, jog nuo 1999 metų Lietuvos Respublikoje buvo intensyviai plėtojama buitinių atliekų tvarkymo infrastruktūra: pagal ES reikalavimus įrengti nauji sąvartynai, sumažintas jų skaičius, plečiamas atliekų rūšiavimas, surinkimas bei perdirbimas, ir vėliausiuose savo darbuose kelia tapatų klausimą – ar pasikeitė pačių gyventojų nuostatos, motyvacija ir įpročiai aktyviai dalyvauti tvarkant atliekas? (Leonavičius, 2010). Autoriaus teigimu, žvelgiant iš sociologinės teorijos perspektyvos, šis klausimas įdomus tuo, kad iš dalies leidžia atsakyti, kiek sistemos struktūra, šiuo atveju EKO taškai, kaip reorganizuota buitinių atliekų surinkimo institucija, turi įtakos individų veiklai.
Atsakant į minėtą klausimą negalima išsiversti be vėlyvosios modernybės sociologijos teorijų (pvz., Giddens 1995; Bourdieu 1994), kurios kalba apie socialinio veikėjo ir sistemos struktūros abipusę sąveiką. Kaip jau minėta, nors efektyvios infrastruktūros sukūrimas ir yra esminis atliekų rūšiavimą lemiantis veiksnys, kiekviena technologinė inovacija, kiekviena infrastruktūra sėkmingai veikia tik tuomet, kai dauguma jos dalyvių teigiamai vertina ir aktyviai dalyvauja įvairių institucijų diegiamoje veikloje.
Vykdant jau minėtą 2010 – 2012 metų projektą „Pietų ir pietryčių Lietuvos gyventojų informavimas ir švietimas apie aplinkai palankų gyvenimo būdą“, atliktos
apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, ar jie rūšiuoja buitines atliekas. Kaip parodė tyrimo rezultatai, 58 proc. apklaustųjų buitines atliekas rūšiuoja, 42 proc. – nerūšiuoja (Rinkos tyrimų bendrovė UAB „Rait“, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, 2013).
Asmenys, kurie atsakė rūšiuojantys buitines atliekas (N=879), buvo klausiami, kodėl jie taip elgiasi. Kaip parodė tyrimo rezultatai, dažniausiai gyventojai rūšiuoja atliekas, nes nori mažinti aplinkos taršą (80 proc.). 39 proc. apklaustųjų nurodė, kad rūšiuoja buitines atliekas, norėdami taupyti gamtos išteklius ir tik 11 proc. respondentų paminėjo finansinį kriterijų (jog jiems tai daryti apsimoka, kadangi gali rūšiuotas atliekas parduoti, mažesnė išvežimo kaina, kt.). Taigi matyti, jog infrastruktūra, kaip rūšiavimą skatinanti priežastis, minėtos apklausos respondentų atsakymuose nebuvo minima. Minėti duomenys pavaizdoti 1.1 pav. (Rinkos tyrimų bendrovė UAB „Rait“, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro duomenimis, 2013).
1.1. pav. Dėl kokių priežasčių Jūs rūšiuojate buitines atliekas? (Respondentai, kurie rūšiuoja buitines atliekas, N= 879)
Asmenys, kurie atsakė nerūšiuojantys buitinių atliekų (N=646), buvo klausiami, kodėl jie taip nesielgia (žr. 1.2 pav.) (Rinkos tyrimų bendrovė UAB „Rait“, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro duomenimis, 2013).
80%
39%
11%
6%
5%
Noriu mažinti aplinkos taršą
Noriu taupyti gamtos išteklius Man apsimoka rūšiuoti
(parduodu, mažesnė išvežimo kaina, ir kt.) Kita
1.2. pav. Dėl kokių priežasčių Jūs nerūšiuojate buitinių atliekų? (Respondentai, kurie nerūšiuoja buitinių atliekų, N= 646)
Į šį klausimą dauguma gyventojų nurodė, jog nerūšiuoja atliekų, kadangi neturi tam sąlygų (šalia nėra specialių rūšiavimo konteinerių, aikštelių ir pan.) (73 proc.). 12 proc. apklaustųjų nurodė, kad nemano tai esant reikalinga, 11 proc. atsakė nežinantys kaip tai daryti, jiems trūksta informacijos apie atliekų rūšiavimą (Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, 2013).
Taigi, įvertinus pateiktus duomenis, matyti, jog nors infrastruktūra ar informuotumas nebuvo nurodyti rūšiavimo priežasčių sąraše, tačiau jų reikšmė atsiskleidžia negatyviuoju aspektu – jų nebuvimą respondentai nurodė kaip pagrindinę nerūšiavimo priežastį. Šie apklausos rezultatai leidžia daryti prielaidą, jog, nors rūšiavimui palankios ir patogios infrastruktūros / sistemos sukūrimo gyventojai nelaiko noro rūšiuoti priežastimi, tačiau ją gyventojai nurodo esant būtina prielaida rūšiavimo motyvacijai atsiskleisti. Gyventojų rūšiavimo motyvacijos susiformavimo prielaidos ir jai įtakos turintys veiksniai detaliau nagrinėjami kitame poskyryje.
73%
12%
11%
21%
2% Neturiu tam sąlygų (šalia
nėra specialių rūšiavimo konteinerių, aikštelių)
Nemanau, kad tai reikalinga
Nežinau kaip tai daryti, trūksta informacijos apie
atliekų rūšiavimą
Kita
1.2. Veiksniai, sąlygojantys gyventojų atliekų rūšiavimo motyvaciją
Užsienio mokslininkų teigimu, noras rūšiuoti yra grindžiamas motyvacija, kurią galima skirstyti į vidinę ir išorinę. Vidinė motyvacija ir elgesys yra pagrįsti asmens nuomone, suvokimu ir savigarba. Vidinė motyvacija laikoma požiūrio į gamtosaugą išraiška, o išorinė motyvacija yra pagrįsta kieno nors įtaka, pavyzdžiui, ekonominių veiksnių, tokių kaip mokesčių augimas, poveikiu. Visgi abu motyvacijos tipai skatina rūšiavimą (Halvorsen, 2004).
Individualioji (vidinė) motyvacija. Kalbant apie individualiąją motyvaciją, pabrėžiamas sistemos dalyvių asmeninių tikslų ir naudos siekis. Pirma, ekonominės naudos siekimas yra geriausias individų vidinės motyvacijos pavyzdys, kadangi dalyviai linkę rūšiuoti siekdami gauti asmeninę (individualią) ekonominę naudą, t.y. taupyti pinigus ir/ar gauti papildomų pajamų už rūšiuotas atliekas. Antra, asmeninė ekonominė nauda gali pasireikšti įstatymais numatant privalomąjį rūšiavimą arba papildomą apmokestinimą, tokiu būdu skatinant dalyvius rūšiuoti, siekiant išvengti baudų ar papildomų mokėjimų, kas yra tiesioginė savęs apsaugojimo išraiška (Karosienė, 2011). Kai kurių autorių teigimu, tokio privalomo rūšiavimo nustatymas arba tinkamas apmokestinimas yra galimas sprendimas visuomenės vengimo rūšiuoti problemai spręsti, kadangi nustatytų taisyklių ir reikalavimų vykdymas yra veiksmingas metodas, skatinantis veikti vienokiu ar kitokiu būdu (tačiau išskyrus atvejus, kai asmuo yra linkęs laužyti taisykles) (Smeesters, 2003). Trečia, dar vienas galimas individualusis motyvas – noras apsaugoti sveikatą, t.y. rūšiuoti siekiant gyventi švarioje aplinkoje, apsaugoti save nuo ligų ir pan. (Nors kita vertus, asmeninę sveikatą žmonės taip pat linkę sieti su skubiu atsikratymu šiukšlėmis stengiantis jų neužlaikyti rūšiuojant, kadangi rūšiavimas ir atliekų laikymas iki jų surinkimo momento galimai vertinamas kaip neigiamas veiksnys asmeninei sveikatai (Smeesters, 2003).
Didelė dalis mokslininkų teigia, jog apie rūšiavimą pirmiausia dera kalbėti tik iš ekonominės perspektyvos: visuomenė neišvystys aukšto rūšiavimo lygio, jeigu už tai jie negaus jokios kompensacijos už savo pastangas (Duggal, 1991). Todėl geriausia yra nustatyti teisingas kainas ir sąlygas laisvai konkurencijai – tokiu būdu gali būti pasiektas efektyvesnis atliekų rūšiavimo lygis. Šie autoriai palaiko poziciją, jog tokiam lygiui pasiekti būtinas valstybės įsikišimas (Ackerman, 1997). Antrosios nuomonės atstovai privalomu rūšiavimu pagrįstą atliekų surinkimo sistemą vertina neigiamai ir teigia, jog tik informuotumu, savanoriškumu bei aplinkosauginiu sąmoningumu pagrįstas rūšiavimas gali būti veiksmingas.
Jų nuomone, jei adresatai bus verčiami elgtis būdu, kurį jie laiko nenuoširdžiu, rezultatas bus priešingas (Benjamin, 2003). Yra ir trečia grupė autorių, kurie teigia esant dviejų rūšių – ekonominę ir socialinę motyvaciją rūšiuoti atliekas ir siūlo jas derinti tarpusavyje. Anot jų, valdžia turėtų ekonomiškai stimuliuoti atliekų rūšiavimą, bet neriboti ir nebausti tų, kurie nerūšiuoja, kadangi tai turi ateiti iš jų pačių suvokimo (Gunter, 2007). Šiuo atžvilgiu EKO taškų, kaip papildančiosios atliekų tvarkymo sistemos, diegimą galima vertinti ir iš šios perspektyvos, kadangi EKO taškai yra paremti išrūšiuotų tam tikrų atliekų supirkimo principu, kurio tiesioginis skatinimo (motyvavimo) aspektas pasireiškia pinigine nauda rūšiuotas atliekas pristatančiam gyventojui.
Visgi statistiniai duomenys finansinių motyvų nenurodo esant esminiais gyventojų rūšiavimo motyvacijos šaltiniais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2012 metais inicijavo tyrimą, kurio metu buvo apklausti 1004 respondentai (18-os metų ir vyresni) 16 miestų ir 56 kaimų gyventojai, siekiant nustatyti jų požiūrį į atliekų rūšiavimą ir rūšiavimo įpročius. Tyrimo laikas: 2012 m. birželio 29 – liepos 9 d. Apklausos būdas: interviu respondentų namuose. Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka, respondentų atranką parengiant taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas. Minėtos apklausos metu respondentams buvo pateikti klausimai apie tai, kas juos skatina arba labiau paskatintų rūšiuoti atliekas.
Vertinant pirmiau minėtą individų motyvaciją rūšiuoti dėl finansinių veiksnių padeda duomenys apie respondentų atsakymų į klausimą „Ar rūšiuotumėte daugiau atliekų, jeigu mokestis už nerūšiuojamų komunalinių atliekų tvarkymą padidėtų?“ pasiskirstymas.
1.1. lentelė. Ar rūšiuotumėte daugiau atliekų, jeigu mokestis už nerūšiuojamų komunalinių atliekų tvarkymą padidėtų?
N Proc.
Padidėtų 10 proc. 237 23,6
Padidėtų 30 proc. 95 9,5
Padidėtų 50 proc. 24 2,4
Dvigubai ar dar daugiau 17 1,7
Mano motyvacija rūšiuoti nesusijusi su mokesčio dydžiu 616 61,3
Nežino/ neatsakė 15 1,5
Iš viso 1004 100,0
(Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, 2012)
Kaip parodė apklausos duomenys, absoliuti dauguma – daugiau kaip 61 proc. – apklaustųjų nurodė, kad jų motyvacija rūšiuoti atliekas nėra susijusi su mokesčio dydžiu.
Padidėjęs mokestis už nerūšiuotų atliekų tvarkymą daugelio nepriverstų labiau susirūpinti rūšiavimu: jei mokestis padidėtų 10 proc. atliekas daugiau rūšiuoti pradėtų mažiau nei 24 proc. gyventojų, o jo padidinimas 20 proc. rūšiavimu priverstų susirūpinti tik mažiau kaip 10 proc. gyventojų. Minėti duomenys parodo, jog gyventojų individualioji motyvacija rūšiuoti siekiant išvengti mokestinės naštos nėra stipri.
Minėta, jog ekonominė gyventojų paskata rūšiuoti vertintina ne tik papildomų mokesčių išvengimo prasme – ji gali atsiskleisti siekiu gauti pajamų už superkamas išrūšiuotas atliekas. Tačiau ir šiuo atveju apklausų rezultatai ekonominės naudos, kaip ryškaus rūšiavimo motyvacijos nepagrindžia. Respondentų atsakymai į klausimą „Kodėl rūšiuojate atliekas“ pateikti žemiau.
1.2. lentelė. Kokios būtų pagrindinės priežastys, kodėl Jūs rūšiuojate atliekas? (Atsakinėja rūšiuojantys atliekas (N=588))
N Proc.
Noriu prisidėti prie atliekų perdirbimo, gamtinių ir
energetinių išteklių taupymo 341 58,1 Turiu galimybę rūšiuoti – netoli namų stovi
konteineriai antrinių žaliavų rūšiavimui 280 47,7 Išrūšiavus antrines žaliavas, lieka mažiau atliekų ir
reikia mažiau mokėti už išvežimą 77 13,1 Antrines žaliavas galima priduoti ir gauti pinigų 42 7,1
Kita* 8 1,4
Nežino/ neatsakė 8 1,3
Iš viso 588 128,5 *Kita: Švarina/ tvarko aplinką (0,9 proc.); reikia rūšiuoti
(0,3 proc.); priprato (0,15 proc.); taip patogiau (0,15 proc.).
(Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, 2012)
Kaip rodo apklausos duomenys, motyvą gauti pinigų už rūšiuotas atliekas (antrines žaliavas) nurodė labai maža dalis respondentų (N=42, 7,1 proc.). Motyvas, jog išrūšiavus antrines žaliavas, lieka mažiau atliekų ir reikia mažiau mokėti už išvežimą, respondentų buvo nurodomas dažniau, tačiau taip pat nesudarė ženklios atsakymų dalies (N=77, 13,1 proc.).
Įvertinus nurodytus gyventojų rūšiavimo motyvacijos priežastis, susijusias su ekonomine nauda, kas yra priskirtina prie vidinės motyvacijos rūšies, matyti, jog ekonominė nauda nėra esminis ir pagrindinis gyventojų rūšiavimo motyvacijos šaltinis.
Net ir nagrinėjant atsakymų pasiskirstymą atsižvelgiant į tam tikras socio-demografines charakteristikas (gaunamų pajamų kiekį), ekonominė motyvacija nei nėra nurodoma pagrindine rūšiavimo priežastimi nei vienoje respondentų grupėje pagal gaunamų pajamų kiekį.
1.3. lentelė. Dėl kokių priežasčių Jūs rūšiuojate buitines atliekas? (Procentai, pasiskirstymas pagal gaunamas pajamas)
N Noriu mažinti aplinkos taršą (proc.) Noriu taupyti gamtos išteklius (proc.) Man apsimoka rūšiuoti (parduodu, mažesnė išvežimo kaina, ir kt.) (proc.) Bendras procentas 879 80,3 39,0 11,1 Pajamos 1-am šeimos nariui per mėn. Iki 500 Lt 202 81,7 37,6 16,8 501-700 Lt 186 79,0 27,4 8,1 701-1100 Lt 260 83,1 48,1 7,3 Daugiau nei 1100 Lt 111 84,7 41,4 7,2 Atsisakė nurodyti 120 70,0 37,5 18,3
(Rinkos tyrimų bendrovės UAB „Rait“ ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atlikto tyrimo duomenimis, 2013).
Bendruomeninė (išorinė) motyvacija. Kalbant apie išorinę motyvaciją, išskirtini tokie bendruomeniški motyvai kaip pilietinė pareiga (pilietiškumas), geranoriškumas, moralė ir aplinkos apsauga. Pilietinė pareiga ir aplinkosauginės vertybės laikomos dominuojančiais veiksniais ir įvairių tyrimų metu dažnai nurodomos individų. Moralė ir geranoriškumas laikomi antraeiliais veiksniais (Smeesters, 2003). Tai paaiškinama tuo, kad aplinkosauginiai motyvai atspindi ir sudaro tipinį ir socialinį pagrindą visuomeniniam bendradarbiavimui ir dalyvavimui rūšiavimo programose. Žmonės yra motyvuoti bendradarbiauti, kadangi jie numato ir įsivaizduoja teigiamas pasekmes, jaučiamas didesnei žmonių grupei ar net visai visuomenei. Aplinkosauginių motyvų dominavimą autoriai laiko ne tokiais giliai įsišaknijusiais kaip pilietiškumas, tačiau lengviau sukurstomais (Smeesters, 2003).
Šią poziciją pagrindžia ir anksčiau minėtos Lietuvoje įvykdytos apklausos projektui „Pietų ir pietryčių Lietuvos gyventojų informavimas ir švietimas apie aplinkai palankų gyvenimo būdą“, rezultatai, pagal kuriuos apie 80 proc. respondentų nurodė rūšiuojantys dėl to, kad nori mažinti aplinkos taršą, o 39 proc. – norintys taupyti gamtos išteklius (žr. 1.1 pav.).
Jau aptartame Aplinkos ministerijos inicijuotame tyrime „Atliekų rūšiavimas“ respondentams taip pat buvo pateiktas šis klausimas (žr. 1.1 lentelę). Kaip parodė rezultatai, daugiau negu pusę respondentų nurodė, jog rūšiuoja todėl, kad nori prisidėti prie atliekų perdirbimo, gamtinių ir energetinių išteklių taupymo (58,1 proc.). Šie duomenys dar kartą pagrindžia bendruomeninių aplinkosauginių vertybių dominavimą visuomenės narių tarpe. Kitaip tariant, individų pasirinkimui rūšiuoti didelės esminės įtakos turi jo bendruomeninės aplinkosauginės vertybės.
Šiuo atžvilgiu svarbu tai, kad gyventojų vertybinė sistema formuojasi ne savaime, jos formavimuisi įtakos turi tam tikri išoriniai veiksniai – etninė ir kultūrinė priklausomybė, amžius, gyvenamoji vieta ir kt. Kitaip tariant, visuomenės suvokimą apie atliekų rūšiavimą formuoja įvairūs socialiniai, ekonominiai ir aplinkos veiksniai (Bulkeley, 2005). Dėl šios priežasties vertybių, kurios lemia vieną ar kitą prioritetų pasirinkimą, kilmės klausimą sociologai dažnai analizuoja vadovaudamiesi makrosociologinėmis arba visuomenės raidos teorijomis. Minėta, jog svarbus vaidmuo čia tenka ekologinės modernizacijos teorijoms, leidžiančioms apibūdinti skirtingus rūpesčio aplinkosauga tipus. Remiantis XX a. pabaigoje susiformavusia ekologinės modernizacijos teorija, technologinė pažanga ir inovacijos (įskaitant atliekų rūšiavimo infrastruktūrą), orientuotos į tvarų vystymąsi, yra vienas iš visuomenės aplinkosauginių įpročių ir vertybių stimuliatorių (Spaargaren, 1992).
R. Inglehart teigimu, gyventojų aplinkosauginės nuostatos ir motyvacija, kurias grindžia rūpestis aplinkosauga, priklauso nuo socialinių veiksnių, iš kurių būtina išskirti visuomenės socioekonominę plėtrą, kuri lemia daugumos gyventojų vertybių kaitą (Inglehart, 1997). Tipologiškai jis visuomenes skirsto į didesnio ar mažesnio rūpesčio aplinkosauga, kuris priklauso nuo didesnio ar mažesnio socioekonominio išsivystymo, visuomenės. Antai mažesnis rūpestis aplinkosauga, jo teigimu, būdingas labiau į gamybą ir materialinį saugumą nukreiptoms visuomenėms, kadangi tarp šių visuomenių individualaus pasirinkimo prioritetų dominuoja materialiniai interesai, kuriuos lemia ypač jaučiama materialinių išteklių stoka. Tuo tarpu rūpestis aplinkosauga yra itin būdingas visuomenėms, kurios yra labiau išsivysčiusios socioekonomiškai. Anot R. Inglehart ir jo grupės mokslininkų, šį teiginį puikiai iliustruoja tai, kad tarp aplinkosauginių nuostatų ir šalies BVP egzistuoja empiriškai nustatomas ryšys (Inglehart, 1997). Be to, su šia išvada koreliuoja ir mokslininkų atskleista tendencija, kad ne tik turtingesnės visuomenės, bet ir labiau išsilavinę, jaunesni respondentai, kurie buvo socializuoti pasiturinčiose vakarietiškose viduriniosios klasės visuomenėse, dažniau nei tų pačių visuomenių neišsilavinę ar vyresni respondentai, kurių vaikystė ir
paauglystė sutapo su pokarinių nepriteklių laikotarpiu, išreiškia tvirtesnes aplinkosaugines nuostatas (Leonavičius, 1999).
Dėl minėtų priežasčių, atliekant šio magistro darbo tyrimą, respondentų bus klausiama apie jų išsilavinimą bei gaunamų pajamų kiekį, stengiantis rasti koreliaciją tarp minėtų charakteristikų.
Tęsiant mintį apie ekonominį išsivystymą, kaip motyvacijos rūšiuoti priežastį, sociologai taip pat pastebi tendenciją, kad mažiau socioekonomiškai išsivysčiusios visuomenės parodo mažesnį susirūpinimą aplinkosauga, kas dažnai siejama su materialinių išteklių stoka, todėl būtent ekonominė nauda arba nenauda laikytina viena pagrindinių paskatų atliekų rūšiavimo sistemos dalyviams dalyvauti surenkant ir rūšiuojant atliekas (Jenkins, 2003). Visgi yra ir kita nuomonė, kad gaunamos naudos siūlymas nėra priimtinas būdas sumažinti atliekų kiekį, kadangi ekonominis stimulas rūšiuoti gali iškreipti moralę ir visuomenės motyvaciją (Berglund, 2005).
Dar viena dalis mokslininkų teigia, kad daugelio žmonių polinkis rūšiuoti gimsta tik iš įpročių. Ši pozicija vadovaujasi idėja, kad naujų įpročių ir reikalavimų įvedimas iš pradžių gali būti klaidinantis, tačiau per ilgesnį laikotarpį jis padidina galimybę, kad visuomenės elgesys pasikeis, todėl privalomų taisyklių nustatymas gali tapti tokių naujų įpročių ištakomis (Henriksson, 2010).
Minėta pozicija dera su pirmiau aptartąja, pagal kurią valstybės diegiama tvarka turi dominuoti prieš natūralią visuomenės motyvaciją rūšiuoti (Henriksson, 2010). Įprotis tam tikra prasme yra susijęs su aplinkinių pavyzdžio sekimu, todėl galima daryti prielaidą, jog tam tikrai visuomenės daliai pradėjus aktyviau rūšiuoti ir tokiu būdu tampant atliekų rūšiavimo sistemos dalyviu, tikėtina, jog toks pavyzdys paskatintų juo sekti ir aplinkinius. To iliustravimui galima pateikti pavyzdį dėl šiukšlinimo: teršimas yra reiškinys, dažniau pasitaikantis jau prišiukšlintoje aplinkoje, negu švarioje, t.y. daugeliu atveju individai linkę elgtis pagal susiklosčiusią veikimo praktiką jų aplinkoje (Jenkins, 2003).
1.3. Gyventojų rūšiavimo motyvacijos ir infrastruktūros sąveika
Infrastruktūros ryšį gyventojų rūšiavimo motyvacijai pagrindžia ir anksčiau aptartų apklausų metu surinkti statistiniai duomenys. Atliekant tyrimą „Pietų ir pietryčių Lietuvos gyventojų informavimas ir švietimas apie aplinkai palankų gyvenimo būdą“, net 47,7 proc. respondentų nurodė rūšiuojantys vien todėl, kad „jie turi galimybę rūšiuoti – netoli namų stovi
konteineriai antrinių žaliavų rūšiavimui“ (žr. 1.2. lentelę). Tos pačios apklausos nerūšiuojančių respondentų paklausus, kodėl jie nerūšiuoja, atsakymus taip pat galima sieti su atliekų tvarkymo infrastruktūra ir sąlygomis tai daryti. Jie nesudaro didžiosios atsakymų dalies, tačiau byloja apie infrastruktūros, sąlygų rūšiuoti ir jų polinkio rūšiuoti ryšį. Pavyzdžiui, 24,3 proc. apklaustųjų nurodė nerūšiuojantys, nes jiems toli nešti rūšiuotas šiukšles iki antrinių žaliavų konteinerio (žr. 1.4. lentelę).
1.4. lentelė. Kokios būtų pagrindinės priežastys, kodėl Jūs nerūšiuojate atliekų? (Atsakinėja pietų ir pietrneryčių Lietuvos gyventojai nerūšiuojantys atliekų (N=1004))
N Proc.
Netikiu, kad mano išrūšiuotos atliekos bus perdirbtos,
o ne išvežtos į sąvartyną 276 27,5 Neturiu kur namuose laikyti išrūšiuotų atliekų 260 25,9 Toli nešti iki antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerio 244 24,3
Nėra ekonominės motyvacijos, atliekų išvežimo
mokestis nepriklauso nuo atliekų kiekio 188 18,7 Mano namų ūkyje nesusidaro atliekų, ir neturiu ką
rūšiuoti 95 9,4
Trūksta informacijos apie atliekų rūšiavimą,
nesuprantu, kaip reikia rūšiuoti 82 8,1
Kita* 45 4,5
Nežino/ neatsakė 179 17,8 Iš viso 1004 136,3 *Kita: Nėra/per mažai konteinerių (2,9 proc.); trūksta konteinerio
plastmasei (0,6 proc.); yra šiukšlių nuleidėjas (0,4 proc.); nenori/ tingi (0,2 proc.);ką gali, tą rūšiuoja (0,1 proc.); nereikalingas darbas (0,1 proc.); niekas iš jų namo nerūšiuoja (0,1 proc.); neturi sveikatos tuo užsiimti (0,1proc.)
(Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa, 2012)
Minėta, jog atliekant kitą tyrimą „Pietų ir pietryčių Lietuvos gyventojų informavimas ir švietimas apie aplinkai palankų gyvenimo būdą“ respondentai, atsakydami į klausimą, kodėl nerūšiuoja, taip pat nurodo priežastis, susijusias su atliekų surinkimo infrastruktūra. Antai dauguma gyventojų nurodė, jog nerūšiuoja atliekų, kadangi neturi tam sąlygų (šalia nėra specialių rūšiavimo konteinerių, aikštelių ir pan.) (73 proc.) (Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, 2013) (žr. 1.3 pav.).
1.3. pav. Dėl kokių priežasčių Jūs nerūšiuojate buitinių atliekų? (Respondentai, kurie nerūšiuoja buitinių atliekų, N= 646)
(Rinkos tyrimų bendrovė UAB „Rait“, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atlikto tyrimo duomenimis 2013).
Be to, tos pačios apklausos respondentai, kurie atsakė nerūšiuojantys buitinių atliekų (N=646), taip pat buvo klausiami, kas juos galėtų paskatinti rūšiuoti buitines atliekas (prašoma pasakyti visas mintis ir idėjas). Sugrupavus respondentų atsakymus, išryškėjo, kad daugiausia gyventojų nurodė, jog rūšiuoti buitines atliekas paskatintų didesnis konteinerių kiekis, tvarkingi konteineriai (43 proc.), kadangi dažniausiai šioje kategorijoje minimi atsakymai – specialių konteinerių pastatymas, nėra specialių konteinerių prie namų, toli konteineriai, didesnis šiukšliadėžių skaičius, pastoviai pilni konteineriai, aplink šiukšlynas ir kt. Taip pat sudarytos sąlygos rūšiavimui (25 proc.), dažniausiai šioje kategorijoje minimi atsakymai – nesudarytos palankios sąlygos, reikia atskirai išvežti, dabar pila į vieną mašiną, nėra sąlygų, jei būtų sąlygos, rūšiuotume ir kt. (žr. 1.5. lentelę).
73%
12%
11%
21%
2%
Neturiu tam sąlygų (šalia nėra specialių rūšiavimo
konteinerių, aikštelių) Nemanau, kad tai
reikalinga Nežinau kaip tai daryti, trūksta informacijos apie
atliekų rūšiavimą
Kita
1.5. lentelė. Kas jus galėtų paskatinti rūšiuoti buitines atliekas? (Procentai, respondentai, kurie nerūšiuoja buitinių atliekų, N= 646)
DIDESNIS KONTEINERIŲ KIEKIS, TVARKINGI KONTEINERIAI
N Proc.
277 42,9
Specialių konteinerių pastatymas 110 17,0 Nėra specialių konteinerių prie namų 106 16,4 Toli konteineriai 33 5,1 Didesnis šiukšliadėžių skaičius 13 2,0 Pastoviai pilni konteineriai 7 1,1
Aplink šiukšlynas 4 0,6
Kiti, susiję su konteinerių organizavimu 4 0,8
SUDARYTOS SĄLYGOS RŪŠAVIMUI 160 24,8
Nesudarytos palankios sąlygos 98 15,2 Reikia atskirai išvežti, nes dabar pila į vieną mašiną 27 4,2
Nėra sąlygų 6 0,9
Jei būtų sąlygos, rūšiuotume 5 0,8 Neišvystyta infrastruktūra 4 0,6
Kad kažkas organizuotų 4 0,5
Kiti susiję su rūšiavimo sąlygų sudarymu 16 2,6 (Rinkos tyrimų bendrovės UAB „Rait“ ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atlikto tyrimo duomenimis 2013).
Įvertinus pateiktus duomenis, matyti, jog, nors infrastruktūra ar informuotumas nedominuoja kaip rūšiavimo priežastis, tačiau jų reikšmė atsiskleidžia negatyviuoju aspektu – dauguma respondentų jų nebuvimą nurodė kaip pagrindinę nerūšiavimo priežastį arba įvardijo kaip trūkumą, kurį reiktų pašalinti, norint paskatinti jų rūšiavimo motyvaciją.
Tokius gautus apklausų rezultatus galima būtų paaiškinti pirmiausia tuo, kad atliekas rūšiuojantys gyventojai tikėtinai pastebi infrastruktūrinius atliekų tvarkymo sistemos trūkumus tik tada, kai jie yra kliūtis rūšiuoti. Galima daryti prielaidą, jog, nors rūšiavimui palankios ir patogios infrastruktūros / sistemos sukūrimo gyventojai nelaiko noro rūšiuoti priežastimi, tačiau ją gyventojai nurodo esant būtina prielaida rūšiavimo motyvacijai atsiskleisti.
Pateikti duomenys pagrindžia, jog tinkama ir palanki infrastruktūra atliekų rūšiavimui daro reikšmingą įtaką gyventojų rūšiavimo motyvacijai, ir tokiu būdu patvirtina ekologinės modernizacijos teorijos šalininkų poziciją dėl infrastruktūros bei sistemos dalyvių elgesio sąveikos.
1.4. Eko taškai. Teisiniai pagrindai ir funkcionavimo sąlygos. Kauno miesto gyventojų atliekų rūšiavimo motyvacijų sąsajos su jų įkūrimu
Teisiniai pagrindai ir funkcionavimo sąlygos. LR atliekų tvarkymo įstatymo 30 str. 15 dalis nustato, kad suderinus su savivaldybėmis, šalia komunalinių atliekų tvarkymo sistemų (už kurias, kaip aptarta anksčiau, yra atsakingos savivaldybės) gali būti diegiamos ir kitos – savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos. Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 97 p., 98.2.3 p. ir 147 p. pateikiamos rekomendacijos dėl tokių sistemų kūrimo, tokiu būdu sudarant prielaidas šių papildančių sistemų vystymui. Galiausiai šiuo tikslu LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-232 buvo patvirtintos Savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančių atliekų surinkimo sistemų diegimo sąlygų derinimo su savivaldybėmis taisyklės.
Numatytas teisinis reguliavimas lemia, kad ne savivaldybių organizuojamos atliekų rūšiavimo sistemos yra laikomos papildančiosiomis ir jų veikla turi būti derinama su savivaldybėmis. Lietuvos savivaldybėse veikia 94 komunalinių atliekų tvarkymo sistemas papildančios sistemos 39 savivaldybių teritorijose (Aplinkos apsaugos agentūra, 2013). Eko taškai, suteikiantys gyventojams galimybę atsikratyti visų rūšių buityje susidarančių ir antriniam perdirbimui ar panaudojimui tinkamų atliekų bei gauti už tai ekonominę naudą, yra tokių papildančiųjų atliekų tvarkymo sistemų pavyzdys, t.y. savo esme Eko taškai priskirtini atliekų rūšiavimo infrastruktūros grandžiai. Lietuvoje, Vilniaus mieste, jie įsisteigė 2010 metais. Vėliau atsidarė ir Kauno (2011 metais), Šiaulių bei Alytaus miestuose.
Eko taškuose superkamos rūšiuotos atliekos yra: depozito ženklu pažymėta tara, skaidraus stiklo tara ir jos duženos, PET gėrimų tara (plastikiniai PET buteliai nuo vandens, alaus, gaiviųjų ir kitų gėrimų), aliuminės gėrimų skardinės, makulatūra, Tetrapak gėrimų pakuotės, nebenaudojami buitiniai elektroniniai prietaisai, galvaniniai elementai. Minėtų atliekų rūšiavimas ir pridavimas Eko taškams skatinamas ekonomiškai – už priduotas atliekas mokant gyventojams pinigus.
Pagrindinės priežastys, paskatinusios Eko taškų įsisteigimą, buvo tai, kad Eko taškų įsikūrimo metu Lietuvoje nebuvo tinkamai vykdoma stiklo pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Antai aukščiausios valstybinio audito institucijos LR valstybės kontrolės duomenimis, 2007 m. buvo numatyta perdirbti 62 proc. stiklinių pakuočių atliekų, o perdirbta tik 36 proc. 2008 m. numatyta perdirbti 64 proc. stiklinių pakuočių atliekų, o perdirbta
50 proc. (Valstybės kontrolė, 2010). Antra, neoficialiais duomenimis, dėl nesąžiningų kai kurių įmonių veiksmų, realios tvarkymo apimtys yra dar mažesnės (http://www.ekotaskas.lt /lit/apie_ekotaska/51, 2013). Trečia, Eko taškų steigimosi metu PET pakuočių atliekų tvarkymo situacija Lietuvoje taip pat buvo nepatenkinama: PET pakuočių atliekų srautas dažniausiai keliavo į sąvartynus, o šios žaliavos nuolat trūko perdirbimo gamyklose. Minėtos priežastys kėlė abejones dėl realios PET pakuočių atliekų tvarkymo apimties, nepaisant to, jog oficialiai PET pakuočių tvarkymo užduotis buvo vykdoma. Ketvirta, Lietuvoje nebuvo renkamos ir tvarkomos aliuminio pakuočių atliekos. Ir galiausiai, Eko taškai buvo reikalingi dėl netenkinamo atliekų surinkimo lygio – antai aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu perdirbama vos 10-15 proc. tokių atliekų, kai tikslas ir ES reikalavimai yra perdirbti bent 50 proc. (http://www.ekotaskas.lt /lit/apie_ekotaska/51, 2013).
Informuotumas. Informacijos apie Eko taškus sklaida vykdoma populiariausiomis priemonėmis: spaudoje bei medijoje – laikraščiuose bei internetiniuose dienraščiuose dažnai pasirodo straipsniai apie žmones rūšiuojančius atliekas Eko taškuose, Eko taškų sukuriamą naudą bei šios papildančios atliekų tvarkymo sistemos plėtimąsi į kitus miestus. Be to, UAB „Ekstara“ (kuriai priklauso Eko taškai) įregistravo domeną ekotaškas.lt ir sukūrė patogų ir šiuolaikišką internetinį puslapį, kuriame kiekvienam lengvai prieinama informacija tiek apie Eko taškų veiklos teisinius pagrindus, tiek apie Eko taškų išsidėstymą visoje Lietuvoje ir konkrečiuose miestuose, tiek apie konkrečių atliekų supirkimo kainas bei jų rūšiavimo ir pridavimo taisykles.
Eko taškų veikla Kauno mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, nuo pat jų atsidarymo vertinta ypač palankiai. Per pirmuosius veiklos metus Eko taškai surinko apie 15-20 proc. visų Kauno mieste surinktų antrinių žaliavų kiekio (http://www.ekotaskas.lt /lit/apie_ekotaska/51, 2013). Tokiu būdu Eko taškai laikytini įgyvendinta objektyviąja ir būtina atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimo sąlyga, kas leidžia toliau nagrinėti šių Eko taškų bei gyventojų rūšiavimo motyvacijos sąsajas.
Kauno miesto gyventojų atliekų rūšiavimo motyvacijų sąsajos su Eko taškų įkūrimu. Šio mokslinio darbo tyrimo metu Kauno miesto gyventojai standartizuoto klausimyno (anketos) pagalba bus klausiami apie veiksnius, kurie vienokia ar kitokia linkme lemia jų motyvacijas rūšiuoti. Jų atsakymai pagal savo pobūdį bei remiantis mokslinės literatūros analize (Bulkeley, 2005; Spaargaren, 1992), bus sugrupuoti į tris pagrindines literatūroje išskiriamas rūšiavimo motyvacijos veiksnių grupes: (1) ekonominės naudos
(patogumo); (2) socialinio priklausomumo (bendruomeniškumo); bei (3) idėjų (aplinkosauginių vertybių) (žr. 1.6. lentelę).
1.6. lentelė. Rūšiavimo motyvaciją lemiančių veiksnių skirstymas į grupes
Preliminariai vertinant aukščiau aptartas veiksnių grupes susiejus su anksčiau šiame darbe aptartais bei 1.1. pav. pavaizduotais Rinkos tyrimų bendrovės UAB „Rait“ atliktos apklausos rezultatais2, galima sakyti, kad į ekonominę naudą (atliekos surenkamos už piniginį atlygį) bei patogumą (įkurti prie pagrindinių prekybos centrų bei dažnai lankomose vietose) orientuoti Eko taškai visuomenės sąmoningumui ir vertybinei sistemai galbūt įtakos nedaro. Tačiau Eko taškai tikrai gali tapti šią motyvaciją skatinančiu veiksniu tuo atžvilgiu, kad jis: (i) tikėtinai palengvina rūšiavimo procesą. Antai pavyzdžiui, mažas atstumas iki rūšiavimo punkto, patogus išdėstymas (pavyzdžiui, šalia prekybos centro) ir tame punkte galimų priimti rūšiuotų atliekų platus spektras turėtų sumažinti gyventojų kaštus bei palengvinti rūšiavimo procesą ir tokiu būdu skatinti rūšiavimą. (ii) Teikia ekonominę naudą: minėta, jog ekonominiai veiksniai yra vienas iš individualių gyventojus rūšiuoti skatinančių motyvų, todėl
2 Parodžiusiais, jog net 80 proc. apklaustųjų nurodė rūšiuojantys norėdami mažinti aplinkos taršą, 39 proc. –
norėdami taupyti gamtos išteklius ir tik 11 proc. respondentų paminėjo finansinį kriterijų,
Ekonominės naudos Socialinio priklausomumo Aplinkosauginės vertybės Papildomas būdas
užsidirbti pinigų – materialinė nauda
Rūšiavimas yra populiaru ir bendruomeniška.
Taršos mieste ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimas.
Per mažas Eko taškų skaičius.
Atliekų perdirbimas yra geriausias būdas taupyti ir racionaliai naudoti
valstybės/savivaldybės išteklius.
Jūsų nuomone, rūšiavimas yra fiktyvus ir visos šiukšlės vis tiek sumaišomos ir atsiduria sąvartyne.
Nepatogus Eko taškų išdėstymas mieste, didelis atstumas nuo namų.
Rūšiuoti reikalauja šalies įstatymai.
Jūsų nuomone, atliekų perdirbimas Kaune yra neefektyvus ir realios naudos atneša mažai.
Per mažos rūšiuojamų atliekų supirkimo kainos.
Rūšiavimas jau tapo įpročiu – apie motyvus nebegalvoju.
Gaminant naujus daiktus iš antrinių žaliavų yra taupomi Gamtos ištekliai.
aplinkybė, kad EKO taškuose už rūšiuotas atliekas sumokami pinigai, gyventojų rūšiavimo motyvaciją kursto. (iii) Gali tapti visuomenės „traukos centru“, visuomenės poelgio, besivystančio į įprotį pavyzdžiu, kuriuo tam tikra dalis visuomenės galimai paseks ir leis įsišaknyti naujam įpročiui.
2.
TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo eiga
Šio magistro darbo tiriamuoju vienetu pasirinktas Kauno miesto gyventojas. Būtent Kauno miestas pasirinktas iš esmės patogumo tikslais (šiam miestui esant autorės gyvenamąja, studijų bei darbo vieta). Be to, toks pasirinkimas yra tikslingas ir dėl to, jog Kaunas yra antras pagal dydį (158 km2), pagal gyventojų skaičių (Lietuvos statistikos departamento duomenimis (Statistikos departamentas, 2014) tyrimo atlikimo dieną - 304 097) bei pagal svarbą Lietuvos miestas, išsidėstęs šalies centrinėje dalyje, esantis svarbiu pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centru.
Siekiant sudaryti optimalią, statistiškai reikšmingą, tačiau ekonomišką tyrimo imtį ir gauti patikimą informaciją (Luobikienė, 2011), iš generalinės aibės (visų Kauno miesto gyventojų) specialiai tyrimui buvo atrinkta dalis vienetų (gyventojų). Atsižvelgiant į šio magistro darbo tikslą buvo apklausiami gyventojai, kurie atliekas rūšiuoja bent iš dalies pasinaudodami būtent Eko taškų atliekų surinkimo sistema. Eko taškus valdančio subjekto atstovas, motyvuodamas, kad tai yra komercinė paslaptis, konkrečių statistinių duomenų apie apsilankančius Eko taškuose asmenis bei jų skaičių nesuteikė, tačiau nurodė, jog vidutiniškai per mėnesį viename Kauno miesto Eko taške apsilanko apie 1000 žmonių. Atsižvelgiant į tai, tyrimą apklausos būdu buvo nuspręsta atlikti trijuose Eko taškuose, tyrimo trukme nustatant – tris mėnesius.
Tyrimo imtis laikoma pakankama, kai ji užtikrina generalinės visumos reprezentatyvumą. Atsižvelgiant į magistro baigiamojo darbo tyrimo imčiai taikomus reprezentatyvumo reikalavimus bei atrankinės grupės dydį nustatytas leistinas netikslumas – 6 proc. Tyrimo imties nustatymui buvo naudota Kardelio ir Sapagovo (1998) pateikiama formulė, kai generalinė aibė yra baigtinė: N = 304097, standartinio normaliojo skirstinio α lygmens kritinės reikšmės. Z = 1, 959 (kai patikimumas yra 95 proc.). Δ – leistinas netikslumas, t. y. skirtumas tarp atrankos grupės ir generalinės visumos vidurkio, laisvai pasirenkamas. Šiuo atveju 6 proc. S – imties vidutinis kvadratinis nuokrypis. Bendriausiu atveju S = 50 (Alonderienė, 2009, p. 83). Naudojant šią formulę, imties dydis, esant 95 proc. patikimumui ir 6 proc. leistinam netikslumui, yra 267 gyventojai. Apskaičiuotas imties dydis (267 gyventojai) buvo patikrintas pagal internetiniame šaltinyje (http://www.apklausos.lt/imties-dydis, 2014) pateiktą imties dydžio skaičiuoklę.
Tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (priedas Nr. 2). Prieš vykdant apklausą, respondentai buvo informuoti apie savanorišką dalyvavimą tyrime, anketų anonimiškumą bei supažindinami su tyrimo tikslu. Jiems buvo pateiktos trumpos anketų pildymo instrukcijos. Klausimynai-anketos atspausdinami ir teikiami asmenims, trijuose Eko taškuose. Kiekviename iš trijų pasirinktų Eko taškų buvo išdalinta po 150 anketų, viso išdalinta 450 anketų. Grįžo: pirmajame Eko taške – 116 anketos, antrajame Eko taške - 89 anketos, trečiajame Eko taške - 97 anketos. Viso: 302 anketos (67,1 proc. bendras grįžtamumas). Sugadinta (neaiškiai užpildytos, nebaigtos pildyti) – 31 anketa. Viso tyrime panaudota – 271 anketa (užtikrintas nustatytas imties tūris – 267 gyventojai). Šiame etape susidurta su tokiais sunkumais, kaip mažas anketų grįžtamumas, gana didelis sugadintų anketų skaičius, jaunesnio amžiaus respondentų skubėjimas ir nenoras gaišti laiko, atsakinėjant klausimus, bei vyresnio amžiaus respondentų regėjimo problemos, užkertančios kelią savarankiškai atsakyti į anketose pateikiamus klausimus.
2.2. Tyrimo metodas
Empiriniai duomenys rinkti anketavimo metodu, standartizuoto klausimyno pagalba. Šis tyrimo metodas pasirinktas dėl patikimumo, sąlyginio paprastumo, nedidelių, lyginant su stebėjimo ar eksperimento metodais, laiko sąnaudų. Atsižvelgiant į mokslinėje literatūroje pateikiamas tyrimų metodologijas (Luobikienė, 2011; Rupšienė, 2007; Kardelis, 2005), adaptuota 15 klausimų. Sudarytas klausimynas, kuris buvo teikiamas respondentams, atvykusiems į Eko taškus, yra pridedamas prie magistro darbo (priedas Nr. 1).
Parengtame klausimyne dominuoja uždaro tipo klausimai, kadangi atsakymams į juos esant standartizuotiems lengviau apibendrinti gautus rezultatus, be to išvengiama subjektyvumo ir interpretacijos stengiantis atsakymus standartizuoti apibendrinimo tikslais, išvengiama rizikos, kad respondentas neteisingai supratęs klausimą į jį neatsakys iš esmės. Mišrūs klausimai (paliekant respondentui galimybę įrašyti savo nuomonę laukelyje „kita“) buvo naudoti ten, kur siekiama išsiaiškinti respondentų nuomonę. Ieškant visų galimų atsakymų, laisvas atsakymas leidžia išsiaiškinti nuomonių vertinimų dominantes: žmonės išsako tai, kas juos labiausiai jaudina, pažymi, kas dominuoja jų sąmonėje (Ridikis, 2012).
Visi anketos klausimai pagal tai, kokius duomenis jais siekiama gauti, yra suskirstyti į tris dalis:
